Darbo sutartis

Panevėžio kolegija
Verslo ir technologijų fakultetas

Teisės pagrindai
(referatas)
Darbo sutartis

Darba priėmė: E.Čiužienė

2006
TURINYS

1) ĮVADAS..............................3
2) DARBO SUTARTIS..............................4
3) GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT Į DARBA................4
4) KAI KURIŲ DARBO SUTARČIŲ RŪŠIŲ YPATYBĖS.................5
5) DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA............6
6) DARBO SUTARTIES VYKDYMAS............................7
7) DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS.......................8
8) DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS: APRIBOJIMAI IR GARANTUOS.....10
11) ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA..........11
12) IŠVADOS..............................12
13) NAUDOTA LITERATŪRA..............................13

ĮVADAS

Pagrindinis darbuotojo ir darbdavio susitarimo raštas yra darbo sutartis. Darbo sutartis yra piliečių teisės į darbą realizavimo būdas. Darbo kodekse darbą sutartis yra apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuo¬tojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar¬ba eiti tam tikras pareigas paaklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti dar¬buotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės akluose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susi¬tarimu.

DARBO SUTARTIS

Taigi pagrindinis darbo sutarties požymis yra tas, kad viena sutarties šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimamas į darbą ne konkrečiai užduo¬čiai atlikti, kaip yra civilinėje sutartyje (pvz., rangos, autorinėje, paslaugų), o vyk¬dyti tam tikrai darbo funkcijai. Pažymėtina, kad darbuotojas, atlikdamas pagal šią Individualus darbo santykiai sutartį taam tikrą darbo funkciją (apibrėžtos profesijos, specialybės, kvalifikacijos ar tam tikrose pareigose), privalo laikysis tam tikros vidaus darbo tvarkos, o darb¬davys privalo vykdyti visus įsipareigojimus ir užtikrinti sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Darbo ko

odekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstaty¬muose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutarti (dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Nesusitarus dėl jų, sutartis taip pat laikoma nesudaryta. Darbo sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nusta¬tyti (pvz., išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Tos kitos darbo sutarties sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutanis galiotų. Taigi darbo teisėje egzistuoja dvi darbo sutarties turinio sąlygų grupės; būtinosios ir fakultatyvinės. Pastarosios nėra priva¬lomos. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje.
Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šaalių teises ir pareigas, šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta. kurią nustato D K. įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK. įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK. Įstatymų, norminių teisės aktų arba ko¬lektyvinės sutarties nuostatos.
ir būtinosios, ir kitos šalių sutartos sąlygos, jei jos neprieštarauja norminiams darbo teisės aktams, darbo sutarties šalims yra vienodai privalomos.

GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT Į DARBA

Draudžiama atsisakyti priimti i darbų dėl lyties, seksualinės orientacijos, ra

asės, tau¬tybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šei¬minės padėties, amžiaus, Įsitikinimų ar pa/iūrų, priklausomybės politinėms parti¬joms ir visuomeninėms organi2acijoms. aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, be to, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuo¬tojo perkėlimo į kitą darbovietę, kitais Įstatymų nustatytais atvejais.
Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik Įstatymai. Draudžiama eiti tar¬nautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savi¬valdybės įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės arsvainystės ryšiai (tė¬vai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneiiai. sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai), jeigu ju tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė.

KAI KURIŲ DARBO SUTARČIŲ RŪŠIŲ YPATYBĖS

Darbo sutartys gali būti: neterminuotos: terminuotos, laikinosios, sezoninės; dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų; su namudininkais; patarnavimo darbams ir kilos.
Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuotu). Ter¬minuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti termi¬nuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kū¬ne numatyti Statymuose arba kolektyvinėse sutartyse. Su renkamaisiais darbuoto¬jais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam ji

ie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbų renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų orga¬nų Įgaliojimų laikui (kadencijai).
Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės dalos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu dar¬bo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo lai¬kotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuo¬tojas po atostogų negrįžta | darbi) ir kt.).
Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Se¬zoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sularties sudarymo, pakeitimo ir nutrauki¬mo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes, remdamasi DK, nustato Vyriausybė.
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikolarpiui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinky¬bes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pa¬keitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypaty¬bes nustato Vyriausybė.
Darbuotojas, jeigu to nedraudžia įstatymai, gali susitarti, ka
ad toje pačioje dar¬bovietėje jis eis tam tikras papildomas pareigus arba dirbs tam tikrą papildomą (‘su¬tartyje nešuly g tą) darbą.
Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu lo nedraudžia Įstatymai ir kiti norminiai teisės aklai. Darbo sutarties dėl ant¬raeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Siekiant sudaryti sąlygas darbdaviui parinkti labiausiai kva¬lifikuotus darbuotojus, taip pat darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas. į kurį jis pretenduoja, jam tiks. sudarant darbo sutarti leidžiama sulygti dėl išbandy¬mo (DK 105 str.). Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandy¬mo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo Įstatymai. Išbandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant j darbą asme¬nis: iki aštuoniolikos metų; pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlai¬kiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti: darbdaviu susitarimu perkelia¬mus dirbti į kitą darbovietę: kitais darbo įstatymuose numatytais atvejais.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos ga¬li atleisti darbuotoji! iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.
Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas linka darbuotojui, iš¬bandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo lerminą dar¬buotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu ispėjęs darbdavį prieš tris dienas.
Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti dar¬bo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais D K,
Beje, darbuotojas gali ir nesutikti su išbandymo rezultatų įvertinimu. Tokiu at¬veju jis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti palikti jį darbe. Taigi teisiniu požiūriu darbo sutartis, kurioje nustatomas išbandymo lerminas, yra su naikinamąja sąlyga (jos vaidmenį čia atlieka neigiami išbandymo rezultatai), kuriai atsiradus darbo sutartis yra nutraukiama. 0 kartu pasibaigia ir jos šalių tar¬pusavio teisės ir pareigos.
Išbandymo termino nustatymas yra darbo sutarties šalių teisė, o ne pareiga. Darbuotojų teisinė padėlis per išbandymo laikotarpį niekuo nesiskiria nuo kitų darbuotojų padėties.
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapa¬tybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jei¬gu darbo įstatymai sieja priėmimą i darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesi¬niu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būkle patvirtinančius dokumentus, o priimdamas Į darbą nepilnameti nuo keturiolikos iki Šešiolikos metų, -gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišku sutikima bei vaiko sveikata prižiūrinčio gy¬dytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kilų įstatymuose numatytų dokumentų.

DARBO SUTARTIES VYKDYMAS

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kilam asmeniui.
Darbo sutarties būtinosios sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiš¬kam darbuotojo sutikimui, išskyrus ypatingus atvejus. Kai keičiama gamyba, darbdavys turi teise perkelti darbuotoja iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje, taip pat pakeisti kitas DK.95 straips¬nio 1 ir Z dalyse nustatytas sąlygas, kai reikia užkirsti kelia gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrų ir kitais ypatingais iš anksto nenu¬matytais atvejais. Draudžiama perkelti darbuotojų į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.
Perkelti į kitą darbą galima ir prastovos atveju. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yru tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyviu priežasčių (gamybinių ar kt.). Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikacija ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami) kitą darbą. Jeieu darbuotojai sutinka, jie gali būti perkeliami j kitą darbą, neatsižvelgiant j profesiją, specialy¬bę, kvalifikacijų.
Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotiniu ar toksiniu medžiagų, darbdavys tų dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareicų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.
Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pa¬gal pareigūnų arba institucijų, kurioms įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotoja1; nušalinamas, nu¬šalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėli¬mas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuoto¬jas gražinamas j ankstesni darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam Įgaliotų organų pareigūnų rei¬kalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti. kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala.

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

Darbo sutarties pasibaigimu pagrindai- tai tokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo samtis gali būti nutraukta. Darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausia sąvoka, apimanti visus teisinių darbo santykių pasibaigimo atvejus.
Pagal DK darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų [Statymų nustatytais pagrindais (šalių susitarimu – DK 125 str.; suėjus terminui – DK 126 str.; darbuo¬tojo pareiškimu – DK 127 str,; dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių -DK I2S str.: darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, – DK 129 str.; be įspėjimo – DK 136 str.). Darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo ar darbuotojui mirus.
Darbo sutarties nutraukimas būna tais atvejais, kai darbo sutartis pasi¬baigia vienos iš šalių iniciatyva arba abiejų Salių susitarimu.
Darbo sutarties nutraukimai Salių susitarimu (DK 125 sir,). Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitari¬mu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti Saliai, pateikusiai pasiūlymų nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensa¬cijų, nepanaudotų atostogij suteikimo ir kt.). Jei antroji šali.s per DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikų nepraneša, kad sutinka nutraukti sutarti, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo s u (artį šalių su¬sitarimu yra atmestas.
Darho sutarties nutraukimu’, suėjus terminui f DK 126 str,). Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teise nutraukti darbo sutarti. Nė vienai iš salių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Darbo sutarties nutraukimas darbuotoju pareiškimu (DK 127 str,). Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu ispėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš ketu¬riolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo termi¬nas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo jforminti darbo sutarties nutrauki¬mą ir atsiskaityti su darbuotoju.
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotų darbo su¬tartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris die¬nas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagristas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatyto¬mis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavį s nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvine sutarti. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuota darbo sutarti, apie tai jspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teise į visą senatvės pensija arba ja gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiš¬kimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvali¬fikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.
Darbuotojas turi reise atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.
Darbo sutarties nutraukimas dei nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 str.). Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotų darbo sutartį, sudaryta ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo nutartyje nustatyta darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iŠ eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašy¬mo padavimo dienos.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuo¬toja kaltes (DK 129 str.). Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai Įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustaty¬ta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Svarbiomis gali būti pripažįstamos Eik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartistaip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovie¬tės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.{spėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (DK 130 str.). Darbdavys tu¬ri teisę nutraukti darbo sutarti raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuo¬tojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimų iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prie S keturis mėnesius.
Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; at¬leidimo B darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procen¬tų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šj laiką dar¬buotojui paliekama1; jo vidutinis darbo užmokestis.
Įspėjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vie¬nas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei¬gu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS: APRIBOJIMAI IR GARANTUOS

Darbo įstatymuose numatyti tam tikri apribojimai nutraukti darbo sutartį. Antai DK 138 straipsnyje nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę. Ten rašoma, kad įmonės savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasi¬keitimas, sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės. įstai¬gos ar organizacijos negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
DK teigiama, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iŠ darbo darbuotoja laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat atostogų metu, iš¬skyrus atvejus, kai darbuotojas atleidžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis. Taip pat draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas, bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais.
Tam tikroms asmenų grupėms DK. numatytos garantijos, neleidžiančios nutraukti darbo sutarties. Tokios garantijos taikomos nėščioms moterims, darbuotojams, au¬ginantiems vaikus, sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams, darbuotojų at¬stovams. Be to, DK 135 straipsnyje numatytos kai kuriems darbuotojams pirmeny¬bės teisės būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.
Ypač svarbios garantijos, nustatytos nėščioms moterims ir darbuotojams, augi¬nantiems vaikus (vaiką) iki trejų metų. Su jais darbo sutartis negali būti nutraukta. jei nėra darbuotojo kaltės (DK 132 str.).
Darbuotojams, sergantiems ir sužalotiems darbe, darbo vieta ir pareigos palie¬kamos, kol atgaus darbingumą, arba bus nustatytas invalidumas. Jei darbuotojas tapo laikinai nedarbingas, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikino¬jo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip įimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesiu, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
Garantijos darbuotojų atstovams yra j tvirti ntos DK 134 straipsnyje, bet jos taip pat gali būti numatytos ir kolektyvinėse sutartyse.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva (DK 129 str.), kai nėra darbuoto¬jo kaltės, išmokama išeitinė išmoka. Jos dydis priklauso nuo darbuotojo neper¬traukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Esant stažui iki dvylikos mėnesių – iš¬mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėne¬sių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nuo šimto dvide¬šimties iki dviejų Šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, o esant daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Nutraukus darbo sutartį kitais DK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. kai nėra darbuotojo kaltės (išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama saliu susitarimu, darbuoiojo pareiškimu ne dėl svarbių priežasčių arba pasibaigus termi¬nuotos darbo sutarties terminui), išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo už¬mokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje ne¬nustatyta kitaip.

ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidi¬mo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kito¬kia atsiskairymo tvarka.
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju diena privalo išmokėti visas j am priklau¬sančias pinigų sumas, nustatyta tarka užpildyti darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbuotojo darbo sutarti.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys priialo išduoti jam pažymą apie dar¬bą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o dar¬buotojo prašymu – darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristika).
IŠVADOS

Dėl darbo sutarties turinio šalims leidžiama susitarti pačioms, tačiau dviejų są¬lygų paisyti yra privaloma. Darbo kodekse yra numatytos 2 būtinosios sutarties są¬lygos: 1) darbovietė (įmonė, Įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys irkt.); 2) dar¬bo funkcija (i. y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos). Šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų nustatymo teisinė reikšmė yra tokia: nesusitarus dėl jų, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Darbo sutartis abiems šalims (darbdaviui ir darbuotojui) yra butina, nes kitaip jie nusižengs Lietuvos Respublikos (LR) įstatimams.

Naudota literatūra:

1) „Lietuvos teisės pagrindai“.
2) Težkijus „Darbo teisė,teorija ir praktika“.

Leave a Comment