Kadangi Justinos nurodytos problemos iš tikro skaudžios ir asmeniškos, jos laiškas nepateikiamas. Su Justina buvo susitikta betarpiškai. Tačiau atsakymas į jos laišką gali būti svarbus daugeliui skaitančių „Darnios poros“ žurnalą.
Gyvenau su draugu pusmetį, šiuo metu laikinai esame ne kartu, jis išvyko dirbti į Angliją. Grįš tik pavasarį. Su draugu sutariame gerai, viskas klostosi gerai, tačiau kai kas provokuoja klausimus dėl mūsų tolimesnės ateities.
Įsimylėjau vaikiną, kuris dėl manęs atsikraustė į mano kaimelį, taip prasidėjo mūsų rimta draugystė. Man labai nesiseka, nežinau, ką daryti.
Su draugu bendraujame trejus metus. Po kelių mėnesių draugystės jis man pasipiršo. Jis važinėja į užsienį, aš lieku Lietuvoje. Jis per metus užsienyje praleidžia 9 mėnesius, o čia tik tris.
Su draugu kartu esame 8 metai, gyvename užsienyje. Turime du mažamečius vaikus. Prieš 1,5 metų jį buvau palikusi, nes buvau nusprendusi, kad mums bus geriau be jo.
Gyvenu su draugu 6 mėnesius. Bendrą gyvenimą pradėjome jo iniciatyva. Aš nebuvau tikra, ar noriu su juo gyventi, bet dėl tam tikrų aplinkybių turėjau jį priimti, kitaip jam būtų tekę išvažiuoti iš miesto, o gal net ir iš šalies.
Trumpai papasakosiu savo istoriją ir situaciją. Bendrauju su moterimi, kuri man tikrai rūpi ir kurią myliu, jau gal penkerius metus. Nežinau, ar tai abipusis ryšys. Ji vis dar studijuoja ir gana sėkmingai, yra protinga, graži.
Ar tiesa, kad mes mylime tik vieną kartą gyvenime? Ar galima 7 metus mylėti buvusįjį, nors gyveni su kitu? Suprantu, kad jums pačiai jūsų situacija atrodo kiek neįprasta, todėl ir klausiate.
Vėl noriu būti laiminga ir džiaugtis gyvenimu. Nesidžiaugiu, nes mane ir mano šeimą palietė skyrybos. Skausmingos ir labai. Nesu „pirmokė“, nes turėjau dvi santuokas…
Su vaikinu draugauju jau 7 metus, per kuriuos buvo visko. Dėmesys, susižavėjimas, romantika truko maždaug pusę metų, tuomet į viską žvelgiau lyg pro rožinius akinius. Vėliau buvo pyktis, melagystės, smurtas, skyrybos…