Gyvenau su draugu pusmetį, šiuo metu laikinai esame ne kartu, jis išvyko dirbti į Angliją. Grįš tik pavasarį. Su draugu sutariame gerai, viskas klostosi gerai, tačiau kai kas provokuoja klausimus dėl mūsų tolimesnės ateities.
Abu norime ir toliau būti kartu, tačiau mano draugas yra labai valdingas. Jis nenorėjo, kad dirbčiau. Dėl jo palikau darbą, išėjau.Taip pat draugas mano, kad turiu visiškai jam paklusti, daryti tik taip, kaip nori jis. Nesu prieš, man malonu, kai vaikinas tarsi veda mane, o aš galiu sekti juo, pasitikėti, tačiau draugas netgi mano kalboje mato klaidų. Pavyzdžiui, kartą pasakiau, kad eisiu miegoti, o draugas pataisė mane, pasakė, kad turiu sakyti, kad noriu jau miegoti, o jis nuspręs, ar eisiu jau ar ne.
Taigi, atrodo, net kalbėdama turiu galvoti kaip ir ką pasakyti. Nežinau, regis, mane tai šiek tiek gąsdina. Ką daryti? Labai noriu būti kartu,tačiau ar tai neišsivystys į pernelyg didelį valdingumą?
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Visai suprantama, kad jus gasdina jūsų draugo valdingumas – jeigu jis dabar nori spręsti, kada jums eiti miegoti, tai kas paliekama jums pačiai spręsti? Ar tikrai jūs pati nieko negalite ir viskam reikia jo sutikimo? Kažkas ne visai gerai, kai vienas žmogus taip stengiasi valdyti kito gyvenimą.
Atrodo, kad pasitikėjimo santykiuose kaip tik ir trūksta. Galbūt pats draugas galėtų jums paaiškinti, kodėl jam taip reikia viską kontroliuoti. Galbūt tokiu būdu jis sprendžia kažkokias savo vidines problemas. Jūs pati turite įvertinti, ar toks savęs atsisakymas nėra per didelė kaina, mokama už buvimą kartu.
Linkiu sėkmės Naujais Metais. Birutė