Man 23 metai, turiu draugą, jam bus 26. Draugaujame jau 2 su puse metų, viskas gerai, mylime vienas kitą, santykiai tikrai gražūs. Mano vaikinas turi gan nemažą ūkį Lietuvoje, namą, aišku ir paskolą, turi gerą darbą.
Turiu problemą, kuri man neduoda ramybės. Su vaikinu draugaujame pusę metų, abu vienas kitą mylime. Aš noriu gyventi su juo, jis sakė, kad taip pat to nori, tačiau nerodo jokios iniciatyvos…
Gyvenau su draugu pusmetį, šiuo metu laikinai esame ne kartu, jis išvyko dirbti į Angliją. Grįš tik pavasarį. Su draugu sutariame gerai, viskas klostosi gerai, tačiau kai kas provokuoja klausimus dėl mūsų tolimesnės ateities.
Esu ištekėjusi jau 8 metus, turime 7 metukų sūnų, dabar jau laukiamės antro vaikelio. Santykiai buvo „ant ribos“ prieš 2 metus, paskui viskas susitvarkė.
Su vyru esame susituokę 2 metus, auginam sūnelį. Iki santuokos draugavom apie metus. Paskutinius metus seksas tapo kaip pareigos atlikimas, jokio malonumo. Ta pati poza, ta pati vieta… O dabar jo visai jau nėra..
Pusantrų metų draugavau su mergina. Jautėm abipusią meilę, tačiau vieną dieną išgirdau norą skirtis. Žinau, kad ji kažką jaučia kitam vyrui. Jai trokštų tik laimės ir džiaugsmo, tačiau dabar noriu ir pats būti laimingas.
Įsimylėjau vaikiną, kuris dėl manęs atsikraustė į mano kaimelį, taip prasidėjo mūsų rimta draugystė. Man labai nesiseka, nežinau, ką daryti.
Niekada nebuvau rimtas su moterimis, rūpėjo tik seksas ir daugiau nieko, bet vieną dieną visai atsitiktinai pažinčių svetainėje susipažinau su viena mergina, kuri apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis.
Su vyru pragyvenome 20 metų. Aš prieš dvejus metus netekau darbo… Bet neužsidariau savyje, toliau jo ieškau, lankau anglų kalbos kursus, jogą. Namai blizga, čia visuomet garuoja naminis maistas…
Esu ištekejusi jau 29 metus, su vyru tuokėmės iš didelės meilės ir pagarbos. Nuo antrų bendro gyvenimo metų viešėdami svečiuose, susibūrimuose pastebėdavau savo vyro didelį susidomėjimą kitomis jaunomis moterimis…