Pusantrų metų draugavau su mergina. Jautėm abipusią meilę, tačiau vieną dieną išgirdau norą skirtis. Žinau, kad ji kažką jaučia kitam vyrui. Jai trokštų tik laimės ir džiaugsmo, tačiau dabar noriu ir pats būti laimingas.
Mėnesį maniau, kad su tuo susitaikiau, bet vis save „prigaunu“, kad viduje dar jaučiu tuštumą ir depresiją. Aš esu laisvai samdomas darbuotojas, kurio darbas yra labai susijęs su kūryba. Jau trečią savaitę nesugebu dirbti, galvoje tiek daug minčių apie skyrybas ir prisiminimai apie senas akimirkas, kurios seniau, atrodo, suteikdavo jėgų, o dabar atvirščiai.
Viskas, kas padeda šiuo metu – tai yra draugai ir alkoholis. Tačiau tai visai nepadeda man dirbti ir aš kuo mažiau galvoju apie darbą, dažniausiai stengiuosi nuo pat ankstyvo ryto iki nakties susiorganizuoti, kas galėtų užimti mano laiką ir leistų man negalvoti apie nutrūkusius santykius.
Negaliu sakyti, kad esu palūžęs taip, kad norėčiau žudytis, tiesiog nebesusitvarkau su savais jausmais ir veiksmais, bijau bankrutuoti ar degraduoti.
Kaip vyrui tokioje situacijoje išlikti produktyviam ir ką daryti, kad meilė išblėstų?
Atsako psichologė „Birutė Didžiokaitė“
Visai suprantama, kad jaučiate tai, ką jaučiate – tiesiog jūs išgyvenate netektį, praradęs mylimą žmogų. Norėtute kažkaip pašalinti savo meilės jausmus, kad nesijaustumėte kažką praradęs. Tačiau jūsų jausmai merginai galėtų keistis tik jei jums pavyktų susitaikyti su praradimu. Deja, kai stengiatės apie tai kas įvyko negalvoti, tai mažai padeda. Jeigu nepavyksta pačiam ir su draugų pagalba pergyventi šį sunkų jums laikotarpį gyvenime, siūlyčiau pasilankyti psichoterapijoje.