Man 23 metai, turiu draugą, jam bus 26. Draugaujame jau 2 su puse metų, viskas gerai, mylime vienas kitą, santykiai tikrai gražūs. Mano vaikinas turi gan nemažą ūkį Lietuvoje, namą, aišku ir paskolą, turi gerą darbą.
Kol kas mes gyvename abu Airijoje, bet siaip draugas planuoja grįžti į Lietuvą, nes jam ten labai gera gyventi ir jis nenori gyventi kažkur kitur toli nuo giminių. Be to, jis man pasipiršo po metų laiko draugystės.
Kadangi jau draugaujame 2 su puse metų, iš pat pradžių man nieko netrūko,bet atėjo diena, kai tiesiog pajutau didelį norą susilaukti mažylio ir tuo neabejoju nei vieną dieną, kad noriu iš visos širdies ir kad noriu padovanoti savo draugui tą džiaugsmą. Aišku, apsvarsčiau viską, kad gyvenimas pasikeistų kardinaliai, bet vis tiek ašaros kaupiasi, kai pamatau mažylius. Man labai patinka vaikai, nesvarbu, kokio amžiaus, tiesiog man gera su jais.
Aišku, kai pradėjau suprasti, kad myliu savo vaikiną ir kad noriu turėti mažylį su juo, jam pasakiau, kad užplūdo tokie jausmai, kad norisi mažylio. Paklausiau jo, gal jau visai geras laikas susilaukti pirmo mažylio, o jis griežtai atsakė, kad jokių vaikų jis dar nenori. Aš likau labai įskaudinta, nesuprantu, dėl ko jis jų nenori. Gal bijo ?
Gal galite man padėti suprasti savo vaikiną? Įdomu, ar kada nors jis norės vaikų… Jo šeima gan didelė (13 vaikų šeimoje), gal, sakau, dėl to yra kažkokių priežasčių ar baimių turėti vaikutį?
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Pabandysiu padėti jums suprasti savo vaikiną, nors, manau, kad geriausiai tai galėtų padėti padaryti nuoširdus pokalbis su juo pačiu. Kadangi nepažįstu jūsų draugo asmeniškai apie priežastis, kodėl jis nenori turėti vaikų, galiu tik numanyti.
Jūs minite savo laiške, kad jis kilęs iš didelės šeimos, užaugęs su 12 brolių ir seserų. Tai galima manyti, kad visą jo gyvenimą jam teko viskuo dalintis su kitais vaikais. Turiu galvoje ne tik materialius daiktus, pavyzdžiui, žaislai ar knygos, rūbai, bet ir artimo žmogaus dėmesiu, rūpesčiu, laiku. Galbūt jam pačiam teko rūpintis jaunesniais broliais ir seserimis, tuo pačiu prarandant savo nerūpestingos vaikystės laiką. Taigi turbūt galima suprasti jo norą kažką turėti tik sau, su niekuo nesidalinant. Vaiko atsiradimas šeimoje reikštų, kad jam ir vėl reikia kažko atsisakyti – jūsų dėmesio, savo laiko ir panašiai.
Priežasčių gali būti ir kitų, susijusių su baime prisiimti tėvo vaidmenį šeimoje. Pasikartosiu, tačiau manau, kad jums reiktų daugiau kalbėti su juo, bandyti suprasti jo jausmus, patirtį. Tai kad jis nenori priimti jūsų jam siūlomos dovanos – vaikelio, visai nereiškia, kad jis atstumia jus pačią. Greičiau tai gali rodyti, kokia svarbi jūs jam esate.
Birutė