Apie hormonus parašyta nemažai, tačiau daugelis iki šiol neįsivaizduoja, kad nuo jų kiekio priklauso mūsų sveikata, nuotaika, išvaizda, miegas, apetitas, valia ir net intelektas. Pakalbėkim apie 7 pagrindinius hormonus ir apie tai, kokius simptomus gali sukelti šių medžiagų perteklius arba jų trūkumas.
Estrogenas – moteriškumo ir grožio hormonas
Estrogenas – pats žinomiausias lytinis hormonas gaminasi kiaušidėse. Jis tiesiogine prasme kuria moterį. Nes juk šio stebuklingo hormono dėka figūra įgauna žavius moteriškus apvalumus, o charakteris – nuolankumo, minkštumo ir – seksualumo.
Gražiosios žmonijos pusės išorė taip pat priklauso nuo estrogeno kiekio organizme. Jei jo trūksta, audiniai pradeda irti, todėl atsiranda raukšlės. Moteriškumo hormonas greitina ląstelių atsinaujinimą, išsaugo odos jaunystę, plaukų blizgesį ir purumą, apsaugo kraujagysles nuo cholesterolio sanklodų.
Estrogeno perteklius, priešingai, patrauklumo neprideda, moterims tai pasireiškia per dideliu klubų ir apatinės pilvo dalies pilnumu, gali išsivystyti gimdos mioma. Šios medžiagos trūkumas skatina makšties išsausėjimą, tai sukelia skausmą, niežulį ar kraujingas išskyras lytinio akto metu.
Praėjus trims-penkiems metams po menopauzės šio hormono deficito pasekmė gali būti osteoporozė ir jos padariniai – kaulų lūžiai (pvz. sunkiai gydomas klubo kaklelio lūžis).
Būtent estrogeno trūkumas moters organizme po 45-ųjų gyvenimo metų – viena iš priežasčių vystytis aterosklerozei, o jos pasekmės gali būti stenokardija, miokardo infarktas ir insultas. Dar vienas pavojingas šio hormono trūkumo simptomas – padidėjęs Testosteronas – jėgos ir seksualumo hormonas Šie hormonai gaminasi antinksčiuose.
Normaliai savijautai palaikyti pakanka nedidelio jų kiekio. Būtent jis skatina mūsų seksualinį potraukį, aktyvumą ir tikslo siekimą, sugebėjimą ne tik laukti „grobio”, bet ir ruošti „spąstus”, ar net patraukti į medžioklę.
Moterims, turinčioms organizme per daug testosterono, pernelyg auga raumenys, charakteris tampa karštas ir agresyvesnis, oda – grubesnė ir riebesnė, atsiranda spuogai. Šio hormono trūkumas pasireiškia sumažėjusiu seksualiniu potraukiu, kai moteris iš aistringos liūtės palaipsniui virsta vangia lėle.
Oksitocinas – rūpinimosi hormonas
Oksitociną pagamina pogumburio neuronai, o į kraują išskiria hipofizė. Didelis kiekis oksitocino patenka į kraują po gimdymo, susitraukiant gimdai, ir verčia mus mylėti tą mažulytį sutvėrimą, kurį paleidome į pasaulį.
Į bet kokį stresą moters organizmas reaguoja oksitocino „audra”, todėl jos ieško būdų kaip nusikratyti liūdesio ir nerimo – dar karščiau rūpinasi vyru ir vaikais, prižiūri vienišus pagyvenusius kaimynus ar priglaudžia benamį kačiuką. Oksitocino trūkumas skatina irzlumą, o kartais ir besikartojančią depresiją.
Tiroksinas – figūros ir proto hormonas
Tiroksinas yra sintetinamas skydliaukėje, jis reguliuoja medžiagų apykaitos ir mastymo greitį, o tai reiškia, kad visapusiškai veikia mūsų svorį, o taip pat ir mastymo procesus. Kai organizme yra reikiamas tiroksino kiekis, kūnas būna stangresnis, oda – lygesnė, judesiai – lankstūs ir gracingi, o reakcija į susidomėjusį vyro žvilgsnį – žaibiška.
Hormono perteklius įtakoja svorio kritimą, net iki nenormaliai mažo, kai moteris praranda savo gamtos duotos formas ir tampa panaši į paauglį berniuką. Be to, patankėja pulsas, kankina nemiga, vargina pastovus nerimo jausmas ir nesugebėjimas susikaupti. Tiroksino trūkumas, priešingai, sukelia nutukimą, žmogus tampa vangus ir mieguistas, o galvoje karaliauja tuštuma, pablogėja atmintis, sunku sukoncentruoti dėmesį.
Noradrenalinas – narsos ir įniršio hormonas
Jo organizme yra ne visada, jis gaminasi antinksčiuose streso metu. Tikriausiai ne kartą teko girdėti apie, taip vadinamą, baimės hormoną, kuris skatina mus ieškoti išsigelbėjimo pavojaus akimirką.
Noradrenalinas veikia priešingai: jis praplečia kraujagysles, į smegenis priteka daugiau kraujo, gali gimti „kalnas” genialių idėjų, skruostus užlieja „sveikas” raudonis, raukšlės išsilygina, akys sublizga, ir moteris, panaši į pavojingą, bet nuostabią dievaitę, sako:„Nuo streso aš pražystu!”
Ji puola į kovą su nemalonumais, sėkmingai išsprendžia visas problemas, be to, puikiai atrodo ir giliai miega naktį. Linkime visiems turėti reikiamą kiekį noradrenalino ir nugalėti bet kokį stresą.
Insulinas – saldaus gyvenimo hormonas
Insulinas patenka į organizmą iš kasos ir tikslingai „stebi” gliukozės kiekį kraujyje. Tai jis skaido visus mūsų suvalgytus angliavandenius, įskaitant ir saldumynus, siunčia iš jų gautą gliukozę (energijos šaltinį) į audinius.
Pas kai kuriuos žmones nuo gimimo gaminasi mažiau insulino arba jis būna ne toks aktyvus, kaip pas likusius.
Kai organizmas gauna daugiau miltinių ir saldžių patiekalų, nei insulinas sugeba perdirbti, gliukozės perteklius ima negatyviai veikti ląsteles ir kraujagysles. Taip vystosi diabetas, kurio atsiradimo rizika didėja tuo atveju, kai šia liga sirgo kas nors iš giminių.
Somatotropinas – jėgos ir lieknumo hormonas
Ši medžiaga gaminasi hipofizėje – vidaus sekrecijos liaukoje, kuri yra galvos smegenyse. Jei jūs lankotės treniruoklių salėje, tai turbūt girdėjote apie somatotropiną – sporto instruktorių ir kūno dizaino trenerių stabą.
Nuo jo priklauso raumenų masės augimas ir riebalų sudeginimas, sausgyslių elastingumas ir tvirtumas, tame tarpe ir tų , kurios palaiko krūtinę. Šio hormono perteklius vaikystėje ir jaunystėje lėmė greitą augimą, o suaugusiems gali padidėti nosis, smakras ir rankų kaulai.
Nėštumo metu somatotropino visada yra daugiau, todėl gali šiek tiek pastambėti moters veido bruožai, plaštakos, bet po gimdymo visi pasikeitimai savaime išnyksta. Jei vaikams šio hormono trūksta, sulėtėja, o gali ir sustoti augimo procesas.
Jei jūs pastoviai neišsimiegate, pervargstate, persivalgote, tai somatotropino lygis sumažėja, raumenys nusilpsta ir suglemba, o biustas praranda savo patrauklią formą. Tokios padėties nepataisys nei aerobika, nei jokie jėgos pratimai.
