Mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad moterys devynis kartus dažniau kenčia dėl taip vadinamo „sudaužytos širdies sindromo“ arba kardiomiopatijos, kai netikėtai susilpnėja širdies raumenų susitraukinėjimai. Tokią būseną sukelia stresas, adrenalinas ir kiti hormonai.
Šio sindromo simptomai gali būti net mirtinai pavojingi (mirtis ištinka 1 proc. atvejų), tačiau dažniausiai po to pacientai atsistato. Arkanzaso universiteto (JAV) mokslininkas, dr. Abhishekas Deshmukhas nusprendė ištirti šį sindromą apie kurį pirmą kartą prabilta 1990 metais.
Теstas parodė, kad negalavimas priveda prie širdies ritmo pokyčių ir kraujyje atsiradusių junginių, būdingų širdies priepuoliui. Specialistas pateikė klasikinę šio sindromo vystymosi schemą: ne jaunos žmonos sutuoktinis patenka į ligoninę dėl širdies priepuolio. O veliau ir ji dėl pernelyg didelio jaudinimosi ir streso atsiduria ligoninės lovoje. Kartais priepuolis būna toks stiprus, kad moteriai sustoja širdis.
Dr.A.Deshmukhas pats ne kartą gydė tokius pacientus. O didelis skaičius tokių moteriškos lyties pacienčių ir pastūmėjo jį atlikti tyrimą. Naudodamasis beveik 1000 ligoninių duomenų bazės duomenimis, specialistas išsiaiškino per 2007 metus 6229 „sudaužytos širdies sindromo“ atvejų. Beje, tik 671 epizodai iš jų priklausė vyrams. Turėdamas omeny šio negalavimo pašalinį poveikį, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, mokslininkas išsiaiškino, kad moterys 7,5 kartus dažniau susiduria su šiuo sindromu nei vyrai.
Be to, paaiškėjo, kad sindromas tris kartus dažniau diagnozuojamas tarp vyresnių kaip 55 metų moterų, lyginant su jaunomis moterimis. O jaunesnės kaip 55 metų moterys 9,5 kartų dažniau susidūrė su šiuo sindromu, nei to paties amžiaus vyrai. Tiesa, mokslininkas negali pateikti tokios statistikos išvadų. Anot jo, tikėtina, kad nemažas vaidmuo tenka hormonams arba tai, kad vyrai turi daugiau adrenalino receptorių širdies ląstelėse. T.y. jie geriau įveikia stresą ir cheminių junginių proveržius organizme.
