“Sijos”Kursinio pvz(su paaiskinimais)

TURINYS
ĮVADAS ..............................1
• Paskirtis ..............................1
• Skirtumas tarp metodinių patarimų ir praktinio taikymo principų ir taisyklių ...1
Bendros žinios ..............................2
1. Darbo aikštelės konstrukcinės schemos sudarymas...................4
2. Pakloto sijos ..............................4
2.1. I varianto projektavimas ............................5
2.2. II varianto projektavimas . .........................7
3. Pakloto sijų išdėstymo variantų ekonominis palyginimas ...............9
4. Pagrindinė sija S-P .. ..............................10
5. Skerspjūvis, jo komponavimas ir tikrinimas ...................12
6. Juostų pločių patikrinimas .. ...........................13
7. Sijos skerspjūvio keitimas . ...........................15
8. Juostos prijungimas prie sienelės . .........................17
9. Vietinis sijų pastovumas . ............................18
10. Sienutės stabilumas . ..............................19
10.1. Tarpas 1-2 (didžiausia skersinė jėga) ..................20
10.2. Tarpas 3-4 (skerspjūvio pakeitimo vieta) ................21
10.3. Tarpas 6-6 (didžiausias lenkimo momentas) ...............23
11. Atraminė standumo briauna . ...........................24
12. Atraminės briaunos standumas . ..........................25
13. Paklotų sijų prijungimas .. ............................25
13.1. Paklotos sijos S-2 prijungimas prrie S-1 ..................25
13.2. Paklotos sijos S-3 prijungimas prie S-1 ..................27
14. Pagrindinės sijos sandūra . ...........................28
20. Metalo kiekio skaičiavimas..............................39

ĮVADAS
• Paskirtis

Šioje metodinėje mokymo priemonėje aptariami pramonės įmonių darbo aikštelių pagrindinių laikančių konstrukcijų privalomųjų projektavimo ir konstravimo reikalavimų aspektai bei naujos plieno konstrukcijų projektavimo tendencijos atsižvelgiant į Lietuvos specialistų sukauptą patirtį ilgą laiką naudojus ankstesnes projektavimo normas (SNiP) ir Eurokoduose reglamentuojamus projektavimo reikalavimus.

• Skirtumas tarp metodinių patarimų ir praktinio taikymo principų ir taisyklių

Atsižvelgiant į atskirų konstrukcinių elementų darbo pobūdį, šioje metodinėje priemonėje daromas skirtumas tarp metodinių patarimų ir praktinio taaikymo taisyklių.
Principus ir taikymo taisykles sudaro :
– bendrieji teiginiai ir apibrėžimai, neturintys alternatyvų;
– reikalavimai ir analitiniai modeliai, kuriems neleidžiama turėti alternatyvų, jeigu nėra numatyta kitaip.
Principai ir praktinio taikymo taisyklės spausdinami normaliu šriftu.

Metodiniai patarimai spausdinami kursyvu.

BENDROS ŽINIOS

• Pagrindiniai duomenys projektavimui
Darbo aikštelė trijų tarpsnių, ku

urių matmenys : l1=6,8m; l2=3,8m;
Darbo aikštelės aukštis (sąlyginė altitudė) Ha=9,0m;
Charakteristinė naudojimo apkrova Qk=10 kN/m2.

Plieno klasė S235JR kokybės klasės, ir S275 JR kokybės klasės, pamato betono klasė C12/15, Ckarakteristinis plieno takio stipris fy,k = 235 MPa, skaičiuojamasis plieno stipris pagal takį –

lit.1, lent.3.3, psl.18
fy,k – charakteristinis plieno stipris pagal takį fy,k=235MPa lit.1, lent.3.4,psl.19
M =1,1; M -medžiagos savybių dalinis patikimumo koeficientas, priimamas pagal 35 punkto, 18 psl. nuorodas
M =1,1 lit.1, lent.2, psl.5

lit.1, lent.3.3,psl.18
Ckarakteristinis plieno takio stipris fy,k = 275 MPa, skaičiuojamasis plieno stipris pagal takį –

= lit.1, lent.3.3, psl.18

E – tamprumo modulis lit.1, lent.3.4,psl.18
E=2,06105 MPa
c – medžiagos darbų sąlygų koeficientas lit.1, lent.4.1, psl.25
c =1,1
fs,d – metalo kerpamasis skaičiuojamasis atsparis lit.1, lent.3.3, psl.18

fy,k – tempiamas, gniuždomas, lenkiamas charakteristinis plieno atsparis pagal takį

fy,k=235 MPa lit.1, lent.3.5, psl.19
M = 1,1

• Pagrindinių montavimo elementų matmenys ir skaičiavimo eiga

Pakloto sijos
Paklotų laikančių konstrukcijų skaičiavimas atliekamas variantiniame projektavime. Naagrinėjami du atvejai:
– kai pakloto sijos išdėstomos kas 1,6 m ir apkrovos intensyvumas qk = 3,21 kN/m2 ir
qd =3,56 kN/m2, [ qk=(gk+Qk)b = (3,21+10,0)1,6 = 21,14 kN/m];
– kai pakloto sijos išdėstomos kas 2,4 m ir apkrovos intensyvumas qn = 3,71 kN/m2 ir
qd =4,11 kN/m2, [qk=(gk+Qk)b = (3,71+10,0)2,4 = 32,90 kN/m ].
Iš gautų variantinio projektavimo rezultatų nustatyta, kad pirmasis variantas, kai pakloto sijos išdėstomos kas 1,6 m ir apkrovos intensyvumas qk = 3,21 kN/m2 ir qd =3,06 kN/m2 yra pigesnis. Pakloto sijos parinktos racionalaus dvitėjinio skerspjūvio. Sija S-1 dvitėjis, kurio Nr.36. Sija S-2 dvitėjis, kurio Nr.20. Sijos skaičiuojamos atsižvelgiant į

stiprumo ir standumo sąlygas.

Pagrindinė sija S-P
Pagrindinė sija yra sudėtinio skerspjūvio, kurio matmenys:

hw = 135 cm; tw = 1 cm; bf = 30 cm; tf = 1,2 cm.
Pagrindinės sijos matmenys parenkami atsižvelgiant į stiprumo ir standumo sąlygas. Parinkus sijos skerspjūvį tikrinami normaliniai ir tangentiniai įtempiai, o taip pat redukuoti įtempiai nuo bendro abiejų įrąžų (lenkimo momento ir skersinės jėgos)veikimo. Pagrindinės sijos juostos plotis bf = 300 mm. Ties sijos galais, 2400 mm atstumu nuo galo, juostos plotis mažinamas ir lieka bf1 = 200 mm. Juostos prie sienutės jungiamos virintinėmis siūlėmis. Sijos atraminės briaunos storis ta = 10 mm. Pagrindinė sija yra L = 14,4 m ilgio, todėl montuojama iš dviejų dalių, kurių ilgis kiekvienos yra po 7,2 m. Sijos dalys tarpusavyje jungiamos virintinėmis siūlėmis. Parinkus sijos skerspjūvį, tikrinamos jos elementų vietinis stabilumas. Bendras sijos stabilumas užtikrinamas ant sijos ištisai klojant standų paklotą. Siekiant padidinti sijos vietinį stabilumą, įrengiamos skersinės standumo briaunos.

Skersinės standumo briaunos
Skersinės standumo briaunos išdėstomos 1600 mm atstumu (antraeilių sijų jungimo vietoje).

Antraeilių sijų pritvirtinimas
Antraeilės sijos pritvirtinamos prie skersinių standumo briaunų taip:
– antraeilės sijos S-1 pritvirtinamos normalaus tikslumo varžtais, kurių d = 25 mm.
– antraeilės sijos S-2 pritvirtinamos normalaus tikslumo varžtais, kurių d = 25 mm.
Sijos pritvirtinamos taip, kad pagrindinės sijos ir antraeilių pakloto sijų viršutinių juostų aukštis būtų viename lygyje.

Kolonos
Darbo aikštelės kolonos sukonstruotos iš dviejų valcuotų lovinių profilių, sujungtų antdėklais, t.y. spragotinio skerspjūvio. Jos su

udarytos iš dviejų Nr 27 lovinių profiliuočių. Loviniai profiliuočiai kas 110 cm tarpusavyje sujungti metaliniais antdėklais. Antdėklų storis ta= 10 mm, plotis
ba= 160 mm.

1. Darbo aikštelės konstrukcinės schemos sudarymas
Darbo aikštelės projektavimo nuoseklumas:
– atsižvelgiant į konstrukcijų svarbą, pastato eksploatacines sąlygas, nustatoma konstrukcijų grupė (1, 2, 3 ar 4), parenkamas plienas [1, 3.1 lent., 15 p];
– apskaičiuojama pastovioji apkrova ( konstrukcijų savitasis sunkis) ir kintamoji ( naudojimo apkrova, technologinės įrangos sunkis), sudaromi antraeilių sijų išdėstymo galimi variantai;
– apskaičiuojamas paklotas (tuo atveju, kai jis metalinis);
– sudaroma skaičiuojamoji schema, apskaičiuojami maksimalūs lenkimo momentai, nustatomi antraeilių valcuotų sijų skerspjūviai ir, atlikus ekonominių skaičiavimų analizę, išrenkamas optimaliausias sprendimas ;
– atliekamas preliminarinis pagrindinės sijos skerspjūvio matmenų skaičiavimas (nustatymas) ir numatomas antraeilių sijų jungties prie pagrindinių (pirmaeilių) pobūdis;
– atliekamas išsamus pagrindinės sijos skaičiavimas;
– atliekamas varžtinių ir virintinių jungčių skaičiavimas.
PASTABOS:
– Visi skaičiavimai privalo būti iliustruoti, t.y. sudaromos skaičiuojamosios schemos ir eskizai.
– – Apkrovų duomenys (reikalui esant ir pasikartojančių skaičiavimų duomenys) įrašomi į lenteles. Prieš kiekvieną lentelę turi būti jungiamasis sakinys, pavyzdžiui:

Konstrukcijų savitojo sunkio skaičiavimai pateikiami 3.1 lentelėje.

– Kiekviena lentelė turi turėti pavadinimą, numerį, kuris rašomas viršutiniame kairiajame kampe. Lentelių pavadinimai rašomi per vieną pt mažesniu šriftu, pavyzdžiui:

3.1 lentelė. Pakloto konstrukcijų savitojo sunkio skaičiavimo rezultatai

– Lentelės grafose būtina pateikti užrašomo dydžio žymenį ir matavimo vienetus.
– Grafikai braižomi ant milimetrinio popieriaus pieštuku arba naudojant kompiuterius. Grafikai, kaip ir bet kokie paveikslai yra numeruojami. Grafiko numeris ir jo pa

avadinimas rašomi po juo, per vieną pt mažesniu šriftu.
– Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas.

Ginantis darbą studentas privalo mokėti paaiškinti skaičiavimui priimamus duomenis, gebėti paaiškinti gautus rezultatus bei priklausomybes, atsakyti į visus kontrolinius klausimus, pateiktus kiekvienos konstrukcijos skaičiavimo etapuose.

Visi kursinių. darbų skaičiavimai ir brėžiniai tikrinami dėstytojo. Po tikrinimo turi būti pataisomos dėstytojo nurodytos klaidos. Semestro pabaigoje kursinis projektas (skaičiavimai ir brėžiniai) susegami į vieną segtuvą. Segtuvo pradžioje įsegamas titulinis lapas,turinys, užduotis projektavimui. Segtuvas su patikrintais ir ištaisytais darbais atiduodamas projektavimo darbams vadovavusiam dėstytojui.

Projektuojamas karkasinės konstrukcinės schemos sijinis perdenginys. Ant karkaso kolonų remiamos pagrindinės sijos. Statmena kryptimi pagrindinėms sijoms orientuojamos antraeilės sijos, kurios prie pagrindinių sijų sąstandų tvirtinamos varžtais. Antraeilių ir pirmaeilių sijų viršutinės juostos altitudės tapatingos. Ant sijinio pakloto klojamos gelžbetoninės plokštės, konstruojama akmens masės plytelių danga. Sijinio perdenginio (darbo aikštelės konstrukcijų ) montažinė schema pateikiama 1.2 paveiksle:

1.2 pav. Darbo aikštelės montažinė schema

2. Pakloto sijos

Atliekamas variantinis projektavimas. Atstumai tarp pakloto sijų priimami pagal konstravimo patarimus.

I-as variantas

jei b =1,5.2m q = 15.20 kN/m2 tp=10cm

II-as variantas
jei b =2,1.2,5m q = 15.20 kN/m2 tp=12cm
Čia b – atstumas tarp sijų , p – racionalus sijų ilgis.

Pakloto ir kitos pagalbinės sijos, priklausomai nuo pakloto tipo, technologinės įrangos išdėstymo ypatumų ir naudojimo apkrovų intensyvumo, dėstomos skirtingais “žingsniais”:
– kai paklotas konstruojamas iš sijų ir plieno lakštų, tai žingsnis tarp pakloto (antraeilių) sijų rekomenduojamas nuo 0,6 iki 1,8 m;
– kai paklotas konstruojamas iš metalinių sijų ir gelžbetoninių plokščių, tai žingsnis tarp pakloto (antraeilių) sijų rekomenduojamas nuo 1,5 iki 6 m t.y. atitinkantis standartinių, unifikuotų gelžbetoninių plokščių gabaritinius matmenis.
Gelžbetoninių plokščių perdangos storį rekomenduojama priimti taip (kai naudojimo apkrovos intensyvumas siekia nuo 15 iki 30 kN/m2):
– kai skaičiuojamasis tarpatramis (žingsnis tarp pagalbinių sijų) 1,5-2 m ....10 -12 cm;
– kai skaičiuojamasis tarpatramis (žingsnis tarp pagalbinių sijų) 2,1-2,5 m ...12-14 cm;
– kai skaičiuojamasis tarpatramis (žingsnis tarp pagalbinių sijų) 2,6-3 m ...14-16 cm.
Metalo lakštų storį, priklausomai nuo naudojimo apkrovos intensyvumo, rekomenduojama priimti taip:
– Q = 10 kN/m, tai lakšto storis t = 6 mm;
– Q = 10 –20 kN/m, tai lakšto storis t = 6 mm;
– Q20 kN/m, tai lakšto storis t =10.14 mm.

2.1. I varianto projektavimas

Atstumai (žingsnis) tarp sijų 1,6m, sijų skaičius n = 9 vnt.
Pakloto sijas veikiančių apkrovų skaičiavimas pateikiamas 1 lentelėje .
1 lentelė. Pastovios ir kintamos pakloto apkrovos

Eil.Nr.

Apkrovos pavadinimas Charakteristinė

apkrova

qk kN/m2 Dalinis apkrovos patikimumo
koeficientas

G Skaičiuotinė

apkrova

qd kN/m2
1

5 Keramikinės plytelės t =10mm

 =15 kN/ m3
Išlyginamasis b. sluoksnis t =20mm

=20 kN/m3
Gelžbetoninė plokštė t =100mm

=25 kN/m3
Pakloto sija (kai naudojimo apkrovos intensyvumas 0,15.0,30 kN/m2)
IŠ VISO pastovi apkrova:
Naudojimo apkrova Q 0,15

0,4

2,5

0,3
3,21
10,0 1,3

1,3

1,3

1,3

1,2 0,195

0,52

3,25

0,39
3,56
12,0

G – dalinis apkrovos patikimumo koeficientas lit.1, lent.1, psl.3
Apkrovų sloginys į pakloto (perdangos) sijas:

– charakteristinės qk=(gk+Qk)b = (3,21+10,0)1,6 = 21,14 kN/m ;

– skaičiuotinės qd=(g+Q)b = (3,56+12,0)1,6 = 24,10 kN/m .
Pastaba – brėžinyje qk yra pažymėta qn, o qd yra pažymėta tiktai q raide.
Pakloto sija S-1

3 pav. Sijos S-1 skaičiuojamoji schema

Pastaba: pagal naują STR –ą vietoje Mmax reikia rašyti MEd , o vietoje Qmax reikia rašyti VEd.
Skaičiuojame maksimalias įrąžas:

(MEd)

Apskaičiuojame reikalingą atsparumo momentą:

lit.5, lent.39, psl.14

cpl = 1,12 – koeficientas, leidžiantis įvertinti ribotas plastines deformacijas, priimamas iš 4.5 lentelės. lit.1, lent.4.5, psl.39
c = 1,1 – konstrukcijos darbo sąlygų koeficientas lit.5, lent.6, psl.8
fy,d = 213,63 MPa lit.5, lent.51, psl.64

Priimame dvitėjinį profilį Nr.36, IPE 360 pagal Din 1025 EURONORM 19-57 EN 10034, kurio sienelės storis s = 8 mm, kurio Wx =743 cm3

Jx = 13380 cm4

q = 48,6 kg/m
Apskaičiuojame šlyties įtempius

Čia fsd = 0,58 , c =0,95.
Tikriname stiprumą:

Tikriname standumą (tinkamumo ribinis būvis):

lit.7, psl.131.

STR 2.05.04:2003
E=2,10105 MPa – plieno tamprumo modulis lit.5, lent.63, psl.72

STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1

Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio

Pakloto sija S-2

4 pav. Sijos S-2 skaičiuojamoji schema
Skaičiuojame maksimalias įrąžas:

Apskaičiuojame reikalingą atsparumo momentą:

Priimame dvitėjo profiliuotį IPE 200 (Nr.20) pagal Din 1025 EURONORM 19-57 EN 10034, kurio sienelės storis s =5,6 mm, Wx =184 cm3

Jx = 1840 cm4

q = 21,0 kg/m.
Saugos ribinis būvis. Sijos stiprumo sąlygos.
Apskaičiuojame šlyties įtempius:

Čia fsd = 0,58 , c =0,95.
Išvada: Sijos skerspjūvio kerpamasis stipruma maksimalios skersinės jėgos veikimo vietoje yra pakankamas.
Tikriname stiprumą:

 Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.

Tikriname standumą (įlinkį):

lit.7, psl.131.

STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1
Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio

2.2 II varianto projektavimas
Atstumai tarp sijų 2,24m, sijų skaičius n = 5 vnt.
Pakloto sijas veikiančių apkrovų skaičiavimas pateikiamas 2 lentelėje .
2 lentelė. Pastovios ir kintamos pakloto apkrovos

EilėsNr.

Apkrovos pavadinimas Charakteristinė

apkrova

qk kN/m2 Dalinis apkrovos patikimumo
koeficientas

G Skaičiuotinė

apkrova

qd kN/m2
1

4 Keramikinės plytelės t =0,01

=15 kN/m3
Išlyginamasis b. sluoksnis t =30mm

=20 kN/m3
Gelžbetoninė plokštė t =120mm

=25 kN/m3
Pakloto sija (kai naudojimo apkrovos intensyvumas 0,15.0,30 kN/m2)

IŠ VISO pastovi apkrova:
Naudojimo apkrova Q 0,15

0,6

3,0

0,3

3,71
10,0 1,3

1,3

1,3

1,3


1,35 0,195

0,78

3,9

0,39

4,11
12,0

t – apkrovos dalinis patikimumo koeficientas lit.1, lent.1, psl.3
Apkrovų sloginys į pakloto sijas:

– charakteristinės qk=(gk+pk)b = (3,71+10,0)2,4 = 32,90 kN/m;

– skaičiuotinės q=(g+p)b = (4,11+12,0)2,4 = 38,66 kN/m.

Pakloto sija S-1

5 pav. Sijos S-1 skaičiuojamoji schema
Skaičiuojame maksimalias įrąžas:

(MEd)

Apskaičiuojame reikalingą atsparumo momentą:

Priimame dvitėjinį Nr.40, IPE 400 pagal Din 1025 EURONORM 19-57 EN 10034, kurio sienelės storis s =8,6 mm, kurio: Wx =947 cm3

Jx = 18930 cm4

g = 56,1 kg/m
Apskaičiuojame šlyties įtempius

Čia fsd = 0,58 , c =0,95.
Tikriname stiprumą:

Tikriname standumą:

lit.7, psl.131.

STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1
Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio

Pakloto sija S-2

6 pav. Sijos S-2 skaičiuojamoji schema
Skaičiuojame maksimalias įrąžas:

(MEd)

Apskaičiuojame reikalingą atsparumo momentą:

Priimame dvitejinį skerspjūvį, profiliuočio Nr.24, IPE 240 pagal Din 1025 EURONORM 19-57 EN 10034, kurio sienelės storis s =6,2 mm, kurio skerspjūvio geometrinės charakteristikos tokios:

Wx =289 cm3

Jx = 3460 cm4

g = 27,3 kg/m.
Saugos ribinis būvis. Sijos stiprumo sąlygos.
Apskaičiuojame šlyties įtempius:

Čia fsd = 0,58 , c =0,95.
Sijos skerspjūvio kerpamasis stipruma maksimalios skersinės jėgos veikimo vietoje yra pakankamas.
Tikriname stiprumą:

 Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.
Tikriname standumą:

lit.7, psl.131.

STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1
Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio

3. Pakloto sijų išdėstymo variantų palyginimas

Ekonominio palyginimo skaičiavimų rezultatai suvedami į 3 ir 4 lenteles.
3 lentelė. Medžiagų kiekiai paklotui

Var. S-1 S-2

Ilgis,
mm Kiekis
vnt Bendr.
ilgis, m 1m
svoris, kg Bendras
svoris, t Ilgis,
mm Kiekis
vnt Bendr.
ilgis, m 1m
svoris, kg Bendras
svoris, t
1 6800 36 244,8 48,6 11,897 3800 18 68,4 21,0 1,436
2 6800 24 163,2 56,1 9,156 3800 12 45,6 27,3 1,245

4 lentelė. Pakloto medžiagų kainos
Var. Perdang.
g/b plokš. kiekis, m3 Sijų plieno
kiekis,
t Vertė, Lt Bendroji
vertė

Lt

Plieno

1tonos IŠ VISO g/b 1m3 IŠ VISO
1 55,68 13,333 1200 15999,60 600 33408,0 49407,60
2 70,16 10,401 1200 12481,20 600 42096,0 54577,20

Iš gautų duomenų, racionaliausias pakloto sijų išdėstymas yra 1600mm atstumais.
Pirmasis variantas pigesnis, siekia 49407,60 Lt ir yra 10 pigesnis sprendimas už antrąjį variantą .
Priimame pirmąjį variantą.

4. Pagrindinė sija S-P

Sijų ilgis dažniausiai priklauso nuo technologinių procesų ypatumų. Atstumai tarp jų (žingsnis) dažniausiai priklauso nuo gelžbetoninių plokščių (arba kitokių) standartinių matmenų arba ekonominių skaičiavimų rezultatų. Sijų aukštis priimamas atsižvelgiant į tris sąlygas:
– projektavimo užduotyje nurodomą sijų aukštį hstat; kai projektuojama darbo aikštelė su tiltiniais kranais, tai projektavimo užduotyje būna nurodyta pokraninės sijos apačios ir viršaus altitudės; konstruktorius privalo šį reikalavimą vykdyti;
– minimalus sijos aukštis hmin – esant šiam sijos aukščiui, pastarosios įlinkis vis dar neviršija ribinių reikšmių, o plieno atsparis išnaudojamas pilnutinai;
– optimalus sijos aukštis hopt. Esmė tokia: sijos svoris gali būti išskaidomas į juostų svorį ir sienutės svorį. Jei suprojektuotume keletą sudėtinės sijos variantų, kur skerspjūvio atsparumo momentai būtų tapatūs, bet jų aukščiai būtų skirtingi, tai paaiškėtų, kad didėjant sienutės aukščiui, jos svoris dėsningai didėja, o juostų svoris -mažėja. Vadinasi optimalus sijos aukštis yra toks, kuriam esant sijos gamybai sunaudojama mažiausiai metalo, o skerspjūvio atsparumo momentas yra lygus arba didesnis už reikalingą.
Optimalaus sijos aukščio nustatymui yra pasiūlyta daug formulių. Tačiau visose formulėse hopt yra dviejų argumentų funkcija: reikalingo skerspjūvio atsparumo momento Wreik ir sienutės storio t arba jos liaunio =h/t, o tai yra nepatogu . Todėl dažniausiai naudojama empirinė formulė susiejanti sienutės storį su jos aukščiu : , kurią atitinkamai transformavus gaunama ši formulė optimaliam sijos skerspjūviui nustatyti, . Abiejose formulėse h ir W apskaičiuoti cm.
Pagrindinės sijos skaičiuojamoji schema pateikiama 7 paveiksle.

7 pav. Pagrindinės (sudėtinės) sijos skaičiuojamoji schema

Įrąžų ir apkrovų apskaičiavimui sudarome pakloto plano scheminį brėžinį, kuriame nurodomas pakloto plotas (ribos) nuo kurio “surenkamas” veikiančių apkrovų intensyvumas pagrindinei sijai, 8 paveikslas.

8 pav. Darbo aikštelės plieninio pakloto plano scheminis brėžinys ;

Apskaičiuojame veikiančias jėgas:

qk – charakteristinė pastovios apkrovos ( pakloto sijos, g/b plokščių ir grindų konstrukcijos) vertė yra q k = 3,21 kN/m2 ;
Skaičiuotinė pastovios apkrovos ( pakloto sijos, g/b plokščių ir grindų konstrukcijos) vertė yra
q d =3,56 kN/m2
pk, pd – atitinkamai charakteristinė ir skaičiuotinė naudojimo apkrovos vertė
pk = 10,0 kN/m2
pd = 12,0 kN/m2
q1k – pakloto sijos svoris, kai l1=6,8m
q1k = 48,60kg/m = 0,486 kN/m
q2k – paklotos sijos svoris, kai l2=3,8m
q2k= 21,0 kg/m =0,21 kN/m

Gpagr – pagrindinės sijos masė kg/m
Gpagr =K*L lit.6, form.7.21, psl.116
K =15 . 30

Gpagr = 20*L = 20*14,4 = 288 kg/m =2,88 kN/m

t = 1,3 medžiagos patikimumo koeficientas lit.5, lent.2, psl.5

Kadangi jėgų yra daugiau nei 6, todėl koncentruotas jėgas redukuojame į (sloginį) tolygiai išskirstytą krūvį:

Skaičiuojame įrąžas nuo charakteristinės apkrovos:

Skaičiuojame įrąžas nuo skaičiuotinės apkrovos:

5. Skerspjūvis, jo komponavimas ir tikrinimas

Randame reikalingą atsparumo momentą:

lit.7,form.7.10,psl.133
cpl= 1,12 – koeficientas lit.5, lent.66, psl.74
c = 1,1 – darbų sąlygų koeficientas lit.5, lent.6, psl.8
fy,k = 213,63 MPa lit.5, lent.51, psl.64

Apskaičiuojame minimalų sienutės aukštį hmin:

lit.7,form.7.21,psl.140

STR 2.05.04:2003[774]p17.1

Apskaičiuojame sijos sienutės minimalų storį t iš stiprio kirpimui sąlygos:

lit.7,form.7.23,psl.141

Apskaičiuojame optimalų sijos aukštį:

lit.7,form.7.20,psl.139
K – suvirintoms sijoms priimam: 1,2 . 1,15 lit.7, psl.139
Priimame K = 1,15
Wx = Wd =5946 cm3

Priimame h =1,33m, kas yra daugiau už optimalų sijos aukštį, bet nemažiau už minimalų.

Tikriname tw :

lit.7,form.7.26,psl.142

(rekomenduojama sijų sienutes priimti 8..12 mm storio).
Priimame tw = 10 mm =1 cm, kas tenkina konstruktyvinius reikalavimus:
h =h – (25 cm) arba h  (120150)t =(1201=120 1501=150)cm; Patikriname ar projektuojamoji sijos sienutė nepraras pastovumo iš savo plokštumos, ar neprireiks jos standinti sąstandomis:

>0,01m  sienutę stiprinsime sąstandomis.
Čia h0 – sijos aukštis tarp lentynų svorio centrų: h0 = (h-tf). Preliminariai užsiduodame, kad sijos lentynų storis bus po 10 mm.
Sienutės matmenys parinkti pagal storalakščio plieno sortimentą, kuris gaminamas nuo 4 iki 160 mm storio, nuo 600 iki 3000mm pločio ir nuo 2 iki 12m ilgio.

5. Juostų pločių patikrinimas

Sijos skerspjūvio geometrinė schema pateikiama 8 paveiksle.

8 pav. Pagrindinės (sudėtinės) sijos skerspjūvis

Nustačius sienutės matmenis (hw it tw), apskaičiuojame sienutės skerspjūvio inercijos momentą:

;

.
Apskaičiuojame lentynų skerspjūvio inercijos momentą:

Čia – simetrinio skerspjūvio sijos inercijos momentas.
Juostų skerspjūvio inercijos momentas apskaičiuojamas taip:

Rekomenduojamas juostų (lentynų) storis yra šis:
– tf = (2 . 3) tw lit.7, psl.143
– tf = 16.40mm.
Priimame tf =12 mm.
PASTATBA Gamybos patogumo dėlei priimame sijos sienutės aukštį 131 cm, juostų storį po 1,2 cm, tai sijos aukštis bus 1334 mm.
Rekomenduojamas juostos plotis:

lit.7, psl.143

Atsižvelgiant į juostos pastovumo užtikrinimo svarbą, pastarosios plotis kai plieno takio stipris neviršija 235 MPa, turi būti toks:

Reikalingas sijos skerspjūvio inercijos momentas, kai žinomas skerspjūvio atsparumo momentas (Wreik = Wd =6980 cm3) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Reikalingas juostų skerspjūvio inercijos momentas:

Juostų plotis:

Priimame juostos plotį bf =300 mm
Patikriname priimto skerspjūvio inercijos, atsparumo bei statinį momentus:

Saugos ribinis būvis
Tikriname lenkiamo skerspjūvio, lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, stiprumą pagal šią formulę:

STR 2.05.06-1:2004, 4.56f.,37p.

 Sąlyga tenkinama. Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.
Sijos kerpamasis stiprumas:

STR2.05.08:2005,
Kerpamasis atsparis:

.

.
Sijos skerspjūvio kerpamasis stiprumas maksimalios skersinės jėgos veikimo vietoje yra pakankamas.
Tikriname sijos standumą:

lit.7, psl.131

lit.5, lent.20, psl.25

STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1
Išvada: Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio

7. Sijos skerspjūvio keitimas

Jei yra 10 ir daugiau sijų, o sija yra apie 10-12 m ilgio, neracionalu daryti siją vienodo skerspjūvio. Priimame, kad sijos skerspjūvį sumažiname siaurinant juostų plotį per 1/6 angos ilgio nuo atramos. Apskaičiuojame šį ilgį:

9 pav. Sudėtinės sijos skerspjūvio keitimas

Įrąžos pjūvyje 1-1:

Apskaičiuojame reikalingą skerspjūvio atsparumo momentą ir kitas jo geometrines charakteristikas:

Rekomendacijos – juostų plotis turi būti didesnis nei 18 cm ir didesnis už 1/10 sijos aukščio.
Priimame b1f = 20 cm, kas yra daugiau už 18 cm ir daugiau už b1f = .

Saugos ribinis būvis
Tikriname lenkiamo skerspjūvio, lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, stiprumą pagal šią formulę:

STR 2.05.06-1:2004, 4.56f.,37p.
Apskaičiuojame priimto (keitimo vietoje) skerspjūvio geometrines charakteristikas:

< 1,0  Sąlyga tenkinama. Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.
Sijos sienelės stiprumas turi būti pakankamas visame jos ilgyje. Esant tolygiai paskirstytai apkrovai, patikriname redukuotus įtempimus juostos prijungimo vietoje pagal šią formulę:

STR

Apskaičiuojame normalinius įtempius sijos sienelės krašte (pjūvyje 1-1):

Tangentiniai įtempiai sijos sienelės krašte:

Statinis momentas:

;
Tangentiniai įtempiai sijos sienelės krašte neviršija skaičiuotinio sijos plieno stiprio šlyčiai
Čia fsd = 0,58 ,

Išvada: įtempiai sijos sienelės krašte neviršija skaičiuotinio stiprio

Bendrasis sijos pastovumas. Bendrojo sijos pastovumo tikrinti nereikia, nes apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir sujungtą su sijos gniuždomąja juosta.

8. Juostos ir sienutės virintinė siūlė

Šlyties jėga veikianti sijos ilgio vienete (1cm) prie juostų ir sienelės sujungimo lygyje (didžiausios skersinės jėgos veikimo vietoje):

Vmax=537,48 kN

Suvirinimas atliekamas pusiau automatiniu būdu, elektrodine viela G46 pagal standartą LST EN 440, apsauginėse dujose. Apskaičiuojamas viršutinės siūlės statinio aukštis sąlyginiam kirpimui dviejuose pjūviuose:
– per suvirinimo metalą:

; lit.5, form. 120, psl. 38
– per suvirinamos siūles metalo su suvirinamu metalu sąlyčio ribą:

. lit.5, form. 121, psl. 38

lw,eff – suvirinamos siūlės ilgis, 1 cm

wf ir wz – koeficientai, priimami suvirinant elementus. lit.5, psl. 38
Priimame wf=0,7 ir wz=1,0
γ c =1,1 (vientisoms sudėtinėms sijoms);
fvw,f – siūlės metalo skaičiuojamasis stipris;
fvw,z = 0,45fun ; lit.1, lentelė 3.10, psl 21.

Skaičiuojant lenkiamus elementus, kurių skerspjūvio zoną veikia ir tempimo įtempimai, suvirintųjų jungčių skaičiuotinis stipris apskaičiuojamas iš šios formulės:

lit.1, lentelė 3.10, psl 21.
fvw,u – siūlės metalo stiprumo ribos norminis atsparis. fvw,u = 410 MPa lit.5, lent.4, psl. 7
γ Mw – virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficientas.
Mw = 1,25 lit.5, lent.3, psl. 6
fvw,u – elektrodinės vielos stiprumo ribos charakteristinis atsparis. lit.1, lent.3.12, psl. 22
fvw,u = 530 MPa
Nagrinėjame 1 cm ilgio virintinę siūlę:

fvw,z = 0,45·340 = 153 MPa

Kadangi gavome nedidelį siūlės aukštį, tai virintinės siūlės aukštį priimame konstruktyviai
kf = 4 mm.

9. Vietinis sijų pastovumas

Viršutinė sijos juosta, veikiama normalinių ir tangentinių gniuždymo įtempimų, gali prarasti pastovumą. Sijose pastovumą gali prarasti gniuždomoji viršutinė juosta nuo normalinių įtempimų, o sienutė nuo tangentinių arba normalinių arba nuo abiejų bendro poveikio. Todėl tikrinama tiek viršutinės juostos tiek sienutės vietinis pastovumas.
Kritiniai įtempimai, prie kurių gniuždoma juosta dirbdama tampriai plastinėje būklėje išliks stabili, apskaičiuojami pagal šią formulę:

. Prilyginus cr =fy,d (t.y. sija dirba tampriame būvyje) ir pertvarkius šią formulę, gaunama lygtis pagal kurią tikrinamas juostos (pusė juostos pločio – nuosvyra) pastovumas: .Iš šios formulės galima pastebėti, kad juosta dirbdama tamprioje būklėje nepraras pastovumo, jeigu bus paisoma juostos nuosvyros ir jos storio santykio skaitinės reikšmės didumo reikalavimo.
Kai priimama, kad juostoje išsivystys tampriai plastinės deformacijos, tai juosta dar greičiau praranda stabilumą. Šiuo atveju kartu turi būti patikrinamas ir sienutės pastovumas. Todėl turi būti tenkinami šie reikalavimai:

bet ne daugiau kaip . Minkštuose (mažai anglinguose) plienuose nuosvyros pločio ir jos storio santykis siekia apie15. Sienutės pastovumas įprastai užtikrinamas ne storinant ją, o standinant specialiomis briaunomis- sąstandomis. Sąstandos dalija sienutę į atskirus ruožus, kurie nepriklausomai vienas nuo kito gali prarasti pastovumą.
Nuo tangentinių įtempimų pastovumą greičiausiai gali prarasti sienutės dalis, esanti arčiausiai atramos- ji gali susisukti. Veikiama gniuždymo jėgų sienutė gali išsipūsti, sudarydama panašias į bangas, pūsles, kurių posvyrio kampas būna apie 45 (panašu į stačiakampio įstrižainę). Skaičiavimais nustatyta, kad veikiant vien tik kirpimo įtempimams, jeigu sienutės sąlyginis liaunis yra mažesnis už 3,2, tai stabilumo praradimas neįvyks ( ) .Kai sija yra veikiama koncentruotomis jėgomis, pagal projektavimo normų reikalavimus sąlyginis sienutės liaunis turi būti ne didesnis už 2,2.
Atstumas tarp sąstandų pagal projektavimo normų reikalavimus priimamas toks:
– a 2h0 , kai sąlyginis sienutės liaunis  3,2;
– a 2,5 h0, kai  3,2.
Sąstandas rekomenduojama dėti ne siauresnes nei bsąst = (h0/30)+40 mm (kai sąstandos numatomos iš abiejų sijos sienutės pusių). Taip pat rekomenduojama sąstandas dėti po koncentruotų jėgų veikimo vietomis. Kai virš sąstandos veikia koncentruota jėga, pastaroji skaičiuojama kaip ekscentriškai gniuždomas elementas. Skaičiavimuose ekscentrisiteto dydis priimamas nuo sijos sienutės vidurio iki gniuždomo elemento skaičiuojamojo svorio centro. Nustatant skaičiuojamąjį gniuždomos figūros svorio centrą, į skaičiavimus būtina įtraukti ne tik sąstandą, bet ir kokio tai didumo sijos sienutės dalis (plane tai panašu į susikryžiuojančias juostas). Į skaičiavimus priimamos sijos sienutės plotis apskaičiuojamas iš šios formulės: . Tokio didumo sienutės plotis priimamas iš abiejų sąstandos pusių.
Sąstandas rekomenduojama privirinti ištisine vienpuse nestora siūle ir siūlės neprivesti iki juostų per 40 – 50 mm. Tai paaiškinama taip: būtina mažinti nepageidaujamą terminų poveikį sijos sienutės su juosta jungties zonoje.
Juostos pastovumas:

ir ne daugiau kaip lit.5, lent.30, psl. 34;
Čia bnuosv – sijos juostos nuosvyra, kuri priimama lygi pusei jos pločio.

=14,67 ;

12,05<14,67.  Juosta nepraranda pastovumo.

10. Sienutės pastovumas
Sąlyginis sienutės liaunumas:

lit.7, psl 152

Kadangi = 4,51  3,3 > 3,2, sąlyginis sienutės liaunis viršija leistinąjį, todėl siekiant užtikrinti sienutės stabilumą įrengiamos standumo briaunos. Atstumas tarp standumo briaunų (sąstandų) priimamas analogiškas antraeilių sijų žingsniui: briaunos įrengiamos 1,5 m atstumu (pakloto sijų prijungimo vietose) ir yra mažesnis už dvigubą sijos sienutės aukštį: (a=150 cm < 2hw=262 cm).
Sąstandų plotis yra:

mm lit.7, psl 153

Priimame bsąs=90 mm.
Sąstandos storis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

lit.7, psl. 153

Priimame tsas= 7 mm.(brėžinyje tsast)

Sienutė stabilumą gali prarasti veikiant normaliniams, tangentiniams įtempimams, o taip pat nuo bendro jų poveikio. Stabilumas tikrinamas ten, kur veikia didžiausi normaliniai, tangentiniai įtempimai, o taip pat sijos skerspjūvio pasikeitimo vietoje.
Sienutė stabilumą gali prarasti vien tik nuo normalinių įtempių, kai , kas mažo anglingumo plienuose atitinka (hw / tw)160. (labai lanksti).
Kirpimo įtempimai sienutės pastovumui yra pavojingesni nei normaliniai. Sienutės pastovumas nuo tangentinių įtempimų tikrinamas pagal šią formulę: , prilyginę cr=fs ,gauname, kad sienutė gali prarasti pastovumą nuo kirpimo įtempimų, kai sąlyginis liaunis viršija 3,2; kas minkštiems plienams atitinka santykį (hw / tw) 95. Kai sienutė stiprinama sąstandomis, tai sienutės pastovumas didėja ir kritinius įtempimus sienutėje galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

; čia -santykis sienutės plokštelės ilgesniosės kraštinės su mažesniąja.

Sienutės vietinis stabilumas tikrinamas tose vietose, kur yra didžiausia tikimybė, kad sienutė praras stabilumą.

10.1 Tarpas 1¬–2 (didžiausia skersinė jėga).

Vidutinės reikšmės ruože, atstume :

PASTABA: Simetrinio skerspjūvio sijoms, sustiprintoms sąstandomis iš vienos , o taip pat ir iš abiejų šonų kai sąlyginis sienutės liaunis mažesnis už 6, bet didesnis už 3,2 (sąstandos iš vieno šono) ir didesnis už 3,5 (sąstandos iš abiejų šonų), tikrinamas sienutės pastovumas.
Apskaičiuojame maksimalius įtempimus sienutėje:
Vidutinių įražų veikimo vietoje:

lit.7, psl. 155

lit.7, psl. 155

lit.7, form.7.46, psl. 155

lit.5, form.74, psl. 27
Apskaičiuojame kritinius įtempimus:

lit.7, form.7.49, psl. 156

lit.5, form.75, psl. 27
C2 – koeficientas iš lentelės lit.7, lent. 7.5, psl. 156
Sienutės įtvirtinimo lentynose tamprumas įvertinamas šiuo pataisos koeficientu δ → C2

lit.5, lent.77, psl. 27
β – koeficientas visoms dvitėjinėms sijoms, išskyrus pokranines, priimamas iš lentelės lit.5, lent.22, psl. 16 ir yra lygus: β = 0,8
bf = 0,3; t = tw = tf = 0,012 m, a1-2=0,8m.

→ C2 = 11,5, kai 1, o(a1-2/h0)=0,56/1,322=0,423

lit.7, psl 152

lit.5, form.76, psl. 27

lit.5, psl. 27
μ – santykis didesnės sienelės kraštinės su mažesne.

lit.5, psl. 27
d – mažasis sienutės dydis; d = 56 cm.

fsd = 0,58 – kerpamasis skaičiuojamasis atsparis.

Sąlyga tenkinama.

10.2 Tarpas 3–3 (skerspjūvio pakeitimo vieta).

Skaičiuojame įražas pjūvyje

Apskaičiuojame maksimalius įtempimus sienutėje:
Skerspjūvio pakeitimo vietoje:

;

lit.5, form.74, psl. 27
Apskaičiuojame kritinius įtempimus:

lit.5, form.75, psl. 27
C2 – koeficientas iš lentelės, priklausomai nuo δ rekšmės (δ → C2) lit.5, lent.75, psl. 27

lit.5, lent.77, psl. 27
β – koeficientas iš lentelės; β = 0,8 lit.5, lent.22, psl. 16

bf = 1,04; t = tw = tf = 0,01 m

; → C2 = 22,1

lit.7, psl 152

lit.5, form.76, psl. 27

lit.5, psl. 27
μ – santykis didesnės sienelės kraštinės su mažesne.

lit.5, psl. 27
d – mažasis sienutės dydis; d = 1 cm.

fs,d – kerpamasis skaičiuojamasis atsparis lit.5, lent. 2, psl. 5.

fsd = 0,58 – kerpamasis skaičiuojamasis atsparis.

Sąlyga tenkinama.

10.3 Tarpas 6-6 (didžiausias lenkimo momentas)

Vidutinis l4 = 5,6 m

Paskaičiuojame įtempimus sienutėje, vidutinių įražų veikimo vietose:

;

lit.5, form.74, psl. 27

Apskaičiuojame kritinius įtempimus:

lit.5, form.75, psl. 27
C2 – koeficientas iš lentelės lit.5, lent.75, psl. 27
δ → C2

lit.5, lent. 77, psl. 27
β – koeficientas iš lentelės lit. 5, lent.22, psl. 16

; → C2 = 22,1

lit.7, psl 152

Sąlyga tenkinama.

11. Atraminė standumo briauna

Atraminė briauna skaičiuojama kaip centriškai gniuždomas elementas Čia QV

; V1-2 = 537,48kN

fp – briaunuotos plokštumos glemžiamasis skaičiuojamasis atsparis.
fun – stiprumo ribos charakteristinis atsparis , fun = 260 MPa;

; ba = 20 cm.
Priimu atraminės briaunos skerspjūvį ba = 200 mm, ta = 10 mm.

12. Atraminės briaunos standumas

Atraminės briaunos standumas tikrinamas kaip centriškai gniuždomas elementas.

Skaičiuojamasis sienelės skerspjūvio ilgis, kur sienelė yra centriškai gniuždoma, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

lit.5, psl. 31

;

Sąlyga tenkinama.

13. Paklotų sijų prijungimas
13.1Pakloto sijos S-1 prijungimas prie S-P

Jungiame normalaus tikslumo varžtais (4.8), varžtų kiekį jungtyje užsiduodame n=3, skaičiuojame varžtų stiprumus: V=81,94kN

Skaičiuojamieji varžtų stiprumai:
– kirpimo sąlyga
fbs – varžtų kerpamasis skaičiuojamasis atsparis lit.5, lent.58, psl. 71
fbp – varžtinių jungčių glemžiamasis skaičiuojamasis atsparis lit.5, lent.59, psl. 71
fbs = 160 MPa
fbp = 360 Mpa

Varžtą veikia kirpimo jėga:

lit.5, form.127, psl. 39
b – jungties darbo sąlygų koeficientas lit.5, lent. 35, psl. 40
b = 0.9

– glemžimo sąlyga

lit.5, form. 128, psl 39

tsast = 10mm standumo briaunos storis
t – sijos dvitejio Nr. 36 sienutės storis 7,5mm
priimu tmin = 7,5mm

Pakloto sija S-1 prie pagrindinės sijos tvirtinamos (per abu tvirtinimus) 5 normalaus tikslumo (4.8) varžtais, kurių diametras d = 25mm
Varžtai išdėstomi:

Nuo krašto 2d =5cm Priimu=50mm
Nuo viršaus ir apačios 1,5d =3,75cm Priimu=38mm
Vidury tarp varžtų 2,5d =6,25cm Priimu=63mm

13.2 Pakloto sijos S-2 prijungimas prie S-P

Jungiame normalaus tikslumo varžtais (4.8), varžtų kiekį jungtyje užsiduodame n=3
Kūnas varžtą veikia kirpimo jėga;

Kirpimo sąlyga:

Priimu dbs = 14mm

Glemžimo sąlyga:

Priimu dbp = 12mm

Pakloto siją S-2 prie pagrindinės sijos tvirtiname trimis normalaus tikslumo (4.8) varžtais, kurių diametras d =25mm

14. Pagrindinės sijos sandūra
Pagrindinės sijos sandūra įrengiama sijos viduryje, kur didžiausias lenkimo momentas ir mažiausia skersinė jėga. Sujungimas padaromas, suvirinant tiesia sudurtine siūle ir ant sienutės pritvirtinus rombinius antdeklus.
Sija S-P susideda iš dviejų dalių, kurių kiekvienos ilgis L = 5600 mm.
Sandūroje veikiantis lenkimo momentas Mmax = 1935 kNm

Antdėklo skerspjūvyje – siūlę veikiantis lenkimo momentas

hopt = h = 138cm
fwy – sudurtinių virintinių jungčių lenkiamasis skaičiuojamasis takio atsparis lit.7, psl.162.

Priimu antdėklo aukštį ba = 200 mm

Priimu ta = 10mm

Ieškome neutralios ašies padėties:

;
z1=0,6cm; z2=tf+5+ha/2=16,2cm; z3=h/2=69cm; z4=h-tf/2=137,4cm.

Tikriname įtempimus suvirinimo siūlėje:

fwy = 195,5 MPa
Wa = 25442,22 cm3

Įrąža veikianti antdekle:

Antdeklo siūles veikiančią jėga randama taip:
tan = 0,01 m ban = 0,2 m

Virintinos siūles aukštis:

Priimu konstruktyviai Kf = 6 mm.

20. Metalų specifikacija

Elemento pavadini-
mas Detalės Nr. Kiekis Skerspjūvis Ilgis
mm Masė, kg

Vieneto Vieno elemento Bendra
1 2 3 4 5 6 7 8

S-1
(16vnt)

1

2

3

4

5

6

7

8
S-2 (40vnt) 9
S-3 (20vnt) 10

K-1
(12vnt) 11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

IŠ VISO:

LITERATŪRA

1. STR 2.05.06-1 Plieninių konstrukcijų projektavimas / Pagrindinės taisyklės konstrukcijoms ir statiniams projektuoti.- V.: AM, 2004.-140 p. http://www.am.lt./VI/article.php3?article_id=2986-1egz
2. Paulauskas J., Kvedaras A. Metalinės konstrukcijos. – V.: Mokslas, 1977
3. Mеталические конструкции зданий / учеб. для вузов. Т1.-М.: Стройиздат,2004.-528с.
4. STR 2.05.04:2003. Apkrovos ir poveikiai. Projektavimo normos.- V.:AM, 2003.-100p http://www.am.lt./VI/article.php3?article_id=2986- 1egz.
5. Statybos inžinieriaus žinynas. Lietuvos inžinierių sąjunga / sudarytojas Gajauskas J. ir kt.-V.: VGTU leidykla “ Technika”, 2004.-1095 p.
6. Statybinės sistemos iš lengvų metalinių konstrukcijų. UAB “Lengvista” / sudarė R. Pikutis. –V.: Art Line, 1998.- 150 p.
7. Marčiukaitis G., Vavilonis J. Pastatų konstrukcijų projektavimo pagrindai. Mokomoji knyga.-V.:Technika, 2004
8. Faibišenko V. K. Metališėskijė konstrukciji.-M.:Stroiizdat, 1984.-335s.
9. Cai T.N., Mandrikov A.P. Stroitėlnyjė konstrukciji / v dvūh tomah. – M.:Stroiizdat, 1984.

Leave a Comment