Žmogaus organizmo vystimosi ypatumai

ZMOGAUS ORGANIZMO
VYSTYMOSI YPATUMAI

Sporto-pedagogikos praktika paprastai naudoja tokia amžiaus periodizacija: nuo 4 iki 7 metu – priešmokyklinis amžius, nuo 7 iki 11 metu – jaunesnis, nuo 12 iki 15 metu- vidutinis, nuo 16 iki 18 metu – vyresnis mokyklinis
amžius, nuo 19 iki 20 metu -jauniai, nuo 20 metu ir vyresni- suauge. Kiekviena amžiaus perioda charakterizuoja
atskiru organu ir sistemu sandara, ju vystymosi ypatybes.

Vaiku ir jaunuoliu amžius – tai organizmo formavimosi periodas. Jis išsiskiria tuo, kad jame vyksta intensyvus augimo procesas. Tuo paciu nusistovi tam tikri ryšiai tarp atskiru organizmo sistemu ir centrines nervu sistemos (CNS).

Paskutiniaisiais dešimtmeciais pastebimas paagreitejes žmogaus augimas – akceleracija. Per paskutiniu 100-120 metu laikotarpi 14-16 metu paaugliai tapo aukštesni 15-16 cm. Pvz., 1926 m. vidutinis lietuvio ugis buvo 168 cm, kuno mase – 62,3 kg, o 1963 metais atitinkamai – 171,8 cm ir 71,3 kg. Dabartiniu metu 8 metu vaiko fiziniai duomenys atitinka 9 metu, o 15-os atitinka 17 metu jaunuoliu, gyvenusiu šio amžiaus pradžioje duomenis. Antropologu duomenimis, šiuolaikinio 17-kos metu jaunuolio, gyvenancio Lietuvoje, ugis yra apie 180,5 cm. Idomu, kad pasikeitusios socialines gyvenimo salygos turi nemaža itaka ir žmogaus figuros tipui susiformuoti. Pvz., anksciau vyriškos lyties atstovai turejo ilgas raankas, trumpas kojas, statines pavidalo krutines lasta, buvo nedidelio ugio. Dabar, pagal antropologu duomenis, vyrauja dvarininko tipas. Peciai šiek tiek praplatejo, o tuo paciu ir krutine tapo žymiai platesne, pailgejo kojos.

Akceleracija paveike ne tik kuno išmatavimus, lytini brendima, bet ir fi

izines ypatybes. Nežiurint i tai, kad šiuolaikiniai penkiolikmeciai gerai fiziškai išsivyste, bet ju kraujo apytakos ir kvepavimo sistemu funkcines galimybes yra žymiai mažesnes negu 1948 metu bendraamžiu. Specialistai tai aiškina sumažejusiu bendru judejimo aktyvumu. Šitai turejo neigiamos itakos visiems gyventoju sluoksniams, o tuo paciu ir vaiku, paaugliu organizmo funkcinei buklei.

Jaunuolio amžiaus periodu sparciau formuojasi centrine nervu sistema, žymiai tobuleja smegenu žieves didžiuju pusrutuliu sintetine-analizatorine veikla. Nerviniai procesai pasižymi dideliu paslankumu, nors ir vyrauja jaudinimo procesas. Ryškus pakitimai vyksta širdies bei kraujagysliu funkcineje sistemoje, kuri nuolatos aprupina audinius deguonimi, maisto medžiagomis ir daro didžiule itaka medžiagu apykaitos bei termoreguliacijos procesams.

Kuo vaikas yra mažesnis, tuo jo augimui ir bendram organizmo vystymuisi reikia santykinai daugiau kraujo. Kraujo kiekio padidejimas bei greitas jo tekejimas, pasikeitimas krraujo apytakos sistemoje lemia gera medžiagu apykaita (asimiliacija ir disimiliacija), o tuo paciu spartu organizmo vystymasi bei jo normalu augima.

Vaiku ir paaugliu kraujo apytakos sistemos viena iš ypatybiu kad, esant intensyviai raumenu veiklai, jos adaptacines galimybes fiziniams kruviams daug mažesnes negu jaunuoliu ar suaugusiu žmoniu. Vaiku kraujo apytakos sistema neekonomiška, žymiai blogiau reaguoja i organizmo fizinius kruvius, todel yra didesne galimybe priarteti prie maksimalaus organizmo “pertempimo”, nors kruviai palyginti ir nedideli.

Kartais paaugliu ir jauniu kraujotakos mechanizme pastebimi ivairus pakitimai. Pvz., gr

reitas augimas gali sukelti tam tikrus širdies pakitimus. Kai kada padideja širdies apimtis, ypac kairysis skilvelis. Tokiems vaikams budingas geras fizinis išsivystymas, ankstyvas lytinis brendimas. Jie paprastai atrodo vyresni nei yra iš tikruju. Ju arterinis kraujo spaudimas yra normalus, pulsas šiek tiek suletejes. Bet gali buti ir kitaip. Suletejus širdies bei kraujagysliu sistemos formavimuisi, galimas ir atvirkštinis variantas – “mažoji” arba “lašeline” širdis. Pastaruoju atveju širdies vystymasis sutrinka ir nebesuspeja su paspartejusiu organizmo augimu. Jaunuoliai arba paaugliai, kurie turi “lašeline” širdi, paprastai išsiskiria iš kitu aukštu ugiu, siaura krutines lasta, kauletu kuno sudejimu, blogai išsivysciusia muskulatura. Vyksta ir didžiuliai motorinio aparato pakitimai. Vaikas pradeda sparciai augti, vystosi jo kaulu sistema, ypac apatiniu ir viršutiniu galuniu vamzdeliniai kaulai. Pasparteja ir stuburo dalies augimas. Jeigu šiame periode paaugliai nesportuoja, tai ilgainiui raumenu audinio vystymasis atsilieka nuo spartaus skeleto kaulu augimo. Todel gali atsirasti laikysenos sutrikimai, stuburo iškrypimas. Vaikams augant keiciasi ir ju darbingumas. Vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai gali atlikti daug intensyvesni darba. Pastebimas ryškus ištvermes padidejimas atliekant didelio bei normalaus intensyvumo darbus. Žymiai ekonomiškesne yra kraujo apytakos ir kvepavimo sistemu reakcija i fizinius kruvius. Tuo paciu po fizinio kruvio ypatingai išsiskiria atsistatomieji procesai.

cia negalima remtis jokiomis kalendorinemis datomis. Senatve gali buti ankstyva arba ve

elyva. Gerontologijos mokslo irodyta, kad senejimo procesas yra dvieju rušiu: vienas – fiziologinis senejimo procesas, antras – patologinis, t.y. priešlaikinis. Tai reiškia, kad toje pacioje amžiaus grupeje gali buti skirtingo biologinio amžiaus, nevienodos sveikatos bei skirtingo darbingumo žmoniu.

Visiems gerai žinoma fraze: “Žmogui yra tiek metu, kiek jis atrodo”. Tarp kitko, biologiniai senejimo procesai yra nenumaldomi ir nepriklauso nuo išores, aplinkos. Pvz., nustatyta, kad odos žaizdos užgijimo laikas priklauso nuo žmogaus amžiaus. 20-cio žaizda gyja dvigubai greiciau negu 40-cio. Remiantis žaizdos dydžiu ir per kiek laiko ji užgyja, sudarytos specialios diagramos. Atlikus tam tikrus skaiciavimus, pagal jas galima tiksliai nustatyti žmogaus amžiu.

Sudetingame žmogaus senejimo procese ypatinga reikšme turi aukštosios nervu veiklos pakitimai. Senstant sumažeja reakcijos greitis i ivairius dirgiklius. Pagyvene žmones yra žymiai letesni negu jauni. Smarkiai sumažeja nerviniu procesu paslankumas, todel pagyvenusiems žmonems yra daug sunkiau pereiti iš vienos veiklos rušies i kita, sunkiau yra laužyti savo dinamini stereotipa.- Ši sudetinga procesa galima suprasti, kaip tvirtai nusistovejusia fiksuota nervu procesu sistema, kuri pasireiškia atsakymu i dirgiklius. Naujam dinaminiam stereotipui isisavinti pagyvenusio amžiaus žmonems reikia du-tris kartus daugiau laiko negu jauniems. Senatveje žymiai susilpneja atsistatymo procesai galvos smegenyse, todel greiciau negu jaunysteje pasireiškia nuovargis, o tuo paciu ilgeja ir organizmo atsistatymas. Reikia žymiai da

augiau laiko iki visiško organizmo atsistatymo. Daugiausia buna apkrauta širdis bei kraujagysliu sistema. Laikui begant joje vyksta ivairus pakitimai: sumažeja minutinis kraujo turis, kraujagysliu elastingumas, o tuo paciu sumažeja ir ju spindis.

Audinius deguonimi aprupina ne tik kraujo apytakos sistema. Nemažas vaidmuo tenka ir kvepavimo sistemai. Senstant žmogus pradeda tankiau, paviršutiniškiau (negiliai) kvepuoti. Jaunas žmogus vidutiniškai per minute gali ikvepti 3,5-4,5 litro, po 60 metu – per ta pati laika ikvepiama tik 2,5-1,7 litro oro.

Senstant labai keiciasi ir žmogaus motorinio aparato sistema. Pirmiausia, sumažeja sanariu kapsules ir raišciu elastingumas bei ju paslankumas. Del patologiniu raumenu, kaulu ir sanariu pakitimu sutrinka žmogaus laikysena. Jau keturiasdešimtmetis pradeda palinkti, kuprintis.

Senstant keiciasi net žingsnio ilgis. Jeigu jaunysteje vidutinis žingsnio ilgis yra apie 71 cm, tai pagyvenusio – tik 63 cm. Keiciasi ir kuno raumenu mase. Pvz., gerai sudeto, fiziškai išsivysciusio 30-mecio kuno raumenu mase sudaro apie 43 proc. viso kuno svorio, tai pagyvenusio – tik 25 proc. Idomu pamineti, kad pagyvenusiame amžiuje vietoje išnykusiu raumenu skaidulu formuojasi jungiamasis audinys, kuris žymiai riboja raumenu elastinguma. Metams begant iš esmes kinta individo lankstumas, greitumas, ištverme, o tuo paciu bendroji ir specialioji ištverme. Po 40 metu pamažu pradeda silpneti viso organizmo raumenu jega. Iki 40 metu ji išsilaiko maždaug tokio lygio, kokio buvo 20-25 metu jaunuolio.

Po 30 metu pamažu mažeja kai kuriu fiziniu ypatybiu rodikliai. Nuo 35-40 iki 41-65 metu žymiai sumažeja netreniruotu asmenu 60, 100, 1000 m begimo, granatos metimo, prisitraukimu prie skersinio, atsispaudimu nuo lygiagreciu, šuoliu i toli iš vietos rezultatai. Taip pat žymiai sumažeja pagyvenusiu asmenu, neužsiiminejanciu kuno kultura, ištverme, kas pastebima dirbant ivairius darbus. Ir motorineje veikloje, kuri reikalauja ypatingu jegos, greicio fiziniu ypatybiu. Pvz./ nubegus 100 metru ištverme sumažeja žymiai greiciau negu nubegus 60 m, o bendras ištvermes sumažejimas yra pastebimas nubegus 1000 m atkarpa.

Senstant blogeja ir judesiu koordinacija. Tai ypac pastebima šokant i toli isibegejus bei metant granata. Šios lengvosios atletikos rungtys reikalauja geros judesiu koordinacijos, nes reikia suderinti isibegejima su atsispyrimu, užsimojima su granatos išmetimu.

Senstant sutrinka ir vikrumo funkcija, kuri yra glaudžiai susijusi su koordinacija. Iš pažiuros nesudetingi pratimai, pvz., ejimas koja i koja, ejimas vietoje darosi sunkiai iveikiami. Sumažeja žmogaus raumenu bendras darbingumas. Tuo paciu keiciasi kraujo apytakos ir kvepavimo sistemu reakcija i fizini kruvi. Širdies, kraujagysliu, kvepavimo sistemos veiklos sutrikimai turi itakos fiziniu kruviu intensyvumui.

Atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo ivairiu amžiaus grupiu žmones, nustate, kad gavus vienoda kruvi, širdies ir kvepavimo sistemos, priklausomai nuo amžiaus, reaguoja nevienodai (V.Frolkis, 1969 m.). Esant nedideliems kruviams pagyvenusio amžiaus žmoniu poslinkiai pranoksta jaunesniuju rodiklius. Intensyvejant kruviui, šie rodikliai pradžioje išsilygina, veliau pamažu didinant kruvi pagyvenusiu žmoniu funkciniai organizmo rodikliai krinta, palyginus su jauno amžiaus žmoniu rodikliais.

Labai svarbu žinoti, kad po intensyvaus fizinio kruvio staiga sutrinka pagyvenusiu žmoniu kvepavimas, pailgeja darbingumo atsistatymo periodas. Nuo gimimo iki paskutiniu gyvenimo dienu žmogaus organizme vyksta sudetingiausi strukturiniai procesai, kurie keicia lasteliu audiniu bei organu sandara. Kaip nera amžinos jaunystes, taip nera ir amžino gyvenimo. Tiktai Getes poetine fantazija nukaršusi seni Fausta galejo sugražinti i jaunas dienas ir paversti stipriu vyru. Labai gaila, bet tikroveje tokiu stebuklu nebuna. Žmogus taip pat sensta ir keiciasi kaip ir mus supanti aplinka. Tiktai senejimo greitis ir jo charakteris nevienodas. Kai kada 60-metis gali atrodyti kaip 50-metis, o kartais 50-metis visai nesiskiria nuo 60-mecio. Visa tai priklauso nuo igimtu savybiu, genetikos, persirgtu ligu, buitiniu gyvenimo salygu, gyvenimo budo ir t.t.

Yra objektyviu veiksniu, kurie nepriklauso nuo žmogaus valios. Bet yra ir subjektyviu, kuriuos žmogus gali kontroliuoti ir valdyti senejimo procesa. Visiems gerai žinoma, kad gyvenimo pagrindas – medžiagu apykaitos procesas. Jis susideda iš asimiliacijos (susidarymo, isisavinimo, atsistatymo) ir disimiliacijos (sunaudojimo, pašalinimo iš organizmo nereikalingu medžiagu bei irimo procesu). Gyvenimas ir mirtis, susikurimas ir irimas – naturalus, desningas gyvenimo reiškinys. Organizmas nuolat atsinaujina iš išores gaunamu maisto medžiagu. Organines medžiagos keiciasi lasteliu viduje, tuo paciu keiciasi visa lasteliu karta.

Limfinis audinys ir kaulu ciulpai, kraujo apytaka sistemingai teikia vis naujus raudonuosius ir baltuosius kraujo kunelius, o senieji yra priversti suirti. Pastovus organizmo atsinaujinimo procesas vyksta labai intensyviai. Kiekvienai gyvenimo atkarpai yra charakteringi fiziologiniai ypatumai. Vaikystei budingas didelis medžiagu apykaitos intensyvumas, spartus augimas ir stipri fiziniu ir psichiniu procesu veikla. Taciau pradedant pirmosiomis gyvenimo dienomis ir per visa gyvenima vis didesne reikšme igauna kiti procesai, kurie pamažu kaupiasi ir del kuriu išsivysto kokybiškai nauji – senejimo – reiškiniai. Šiuo atveju disimiliacija vyrauja prieš asimiliacijos procesus.

Kuno kulturai reikšmingos ir fiziologines endokrinines sistemos, kurios pakitimai yra glaudžiai susije su organizmo senejimo procesu, faktorius. Ji turi poveiki ir tokioms ligoms, kaip ateroskleroze, nutukimas, podagra ir pan. Endokrinines sistemos terminas šiandien gerai žinomas, nes mums visiems tenka su juo dažnokai susidurti. Endokrininiu liauku sekretuojanciame epitelyje yra gaminami hormonai, kurie musu organizme atlieka svarbu vaidmeni. Taip pat yra nustatyta, kad kai kurios liaukos gamina ne viena, bet kelias hormonu rušis ir kiekviena iš ju atlieka ypatinga vaidmeni.

Hormonai tiesiogiai patenka i krauja; limfa ir daro didžiule itaka žmogaus organizmo medžiagu apykaitai, veikia augimo bei lytinio brendimo procesus. Pagrindine hormonu funkcija – palaikyti vidines organizmo terpes homeostaze (pastovuma). Vidaus organu sekrecijos funkcija glaudžiai susijusi su viso organizmo veiklos rušimis. Nuo endokrininiu liauku busenos labai priklauso raumenu jega. Fiziniai pratimai sukelia didžiulius morfologinius, fiziologinius, biocheminius poslinkius visoje endokrinineje liauku sistemoje.

Bet kokia raumenu veikla stimuliuoja lasteliu protoplazmoje esanciu nukleininiu rugšciu ir baltymu sinteze. Tai skatina organizme susikaupusiu energetiniu atsargu sunaudojima. Tuo paciu aktyvinamas maisto medžiagu isisavinimas. Todel galima padaryti išvada, kad šitai skatina raumenu augima ir energijos atsargu kaupima. Žmogus igauna jegu, jauneja. Fiziniu pratimu poveikyje sustipreja bei pagereja didžiuju pusrutuliu žieves nervu procesu paslankumas. Pagereja jaudinimo ir slopinimo pusiausvyra, nuo kuriu didžia dalimi priklauso viso organizmo gyvybiniai procesai, tolimesne jo egzistencija. Taip pat pagereja CNS plastiškumas, sugebejimas prisitaikyti prie nauju gyvenimo situaciju, ivairios darbines veiklos.

Jeigu pagyvene žmones atlieka fizinius pratimus ar užsiimineja bet kokia kita fizine veikla, tai pamažu suleteja ju senejimo procesas, pagereja judesiu koordinacija, auga raumenu mase, pagereja greitumo, ištvermes, jegos bei lankstumo ypatybes, o aktyviai užsiimintys kuno kultura, iš pažiuros atrodo gerokai jaunesni už nesportuojancius bendraamžius. Ju kuno forma, laikysena yra kaip jauno žmogaus, eisena žymiai lengvesne. Fiziniu pratimu deka išsitiesia peciai, tampa platesni, isitraukia pilvas, pasikelia krutine, pagereja laikysena. O jeigu žmogaus laikysena yra graži, tai rodo, kad jis yra sveikas. Nes svarbiausi jo organai (plauciai, širdis, kepenys, virškinimo aparatas) gali gerai funkcionuoti. Dozuoti, pastoviai didejantys fiziniai kruviai gerina žmogaus savijauta, miega, atminti, pagereja bendras organizmo darbingumas, padideja organizmo atsparumas deguonies trukumui, ivairiems infekciniams susirgimams, toksiniu medžiagu poveikiui bei piktybiniams augliams susidaryti.

Visu organizmo sistemu atsinaujinimas, tobulejimas galimas tik tada, kai panaudojamas platus fiziniu pratimu arsenalas, nuolat didinama treniruociu kruviu apimtis bei ju intensyvumas.

Treniruote – procesas, kai reguliariais, tam tikru nuoseklumu dozuotais fiziniais kruviais stiprinamas žmogaus organizmas. Raumenu veikla sukelia viso organizmo esminius pakitimus. Treniruoteje sunaudojama daugiau deguonies, o tai stimuliuoja visas organizmo funkcijas. Jeigu ramybes bukleje žmogus per viena minute ikvepia apie 3-5 litrus deguonies, tai fizinio darbo metu sunaudoja apie 60 litru. Esant labai intensyviems fiziniams kruviams, sunaudoja net apie 100 litru. Deguonies kiekio sunaudojimas yra glaudžiai susijes su kraujo apytakos intensyvumu. Atliekant fizini darba, padažneja širdies susitraukimai, o tuo paciu padideja jos susitraukimo jega. Su kiekvienu širdies susitraukimu i kraujotakos indus yra išmetamas didžiulis kraujo kiekis. Kraujo spaudimas bei jo tekejimo greitis kraujagyslemis labai padideja. Todelvisi organai daug geriau aprupinami krauju. Atliekant fizinius pratimus, širdis geriau aprupinama maisto medžiagomis negu ramybes bukleje.

Sistemingos treniruotes igalina keisti širdies forma bei jos matmenis. Gerai treniruota širdis kiekvieno susitraukimo metu i arterijas perpila daug kraujo, nes joje yra nemažai atsarginiu kraujagysliu – atsarginiu kapiliaru. Strukturiniai širdies pakitimai atsiliepia jos funkcinems galimybems. Gerai treniruota širdis dirba žymiai ekonomiškiau ramybes bukleje ir daug našiau kruvio metu. Pastoviai sportuojanciu žmoniu sumažeja širdies susitraukimu dažnumas (ŠSD): 50-60 kartu per viena minute. Tuo tarpu netreniruotu – 72-80 kartu per l min.

Didele treniruotes itaka ir periferinei kraujo apytakos sistemai. Tiek jauniems, ivairaus amžiaus žmonems, kruvio poveikyje daugiau priteka kraujo, pratimai teigiamai veikia organizmo medžiagu apykaita. Jie skatina oksida-cinius-atstatomuosius medžiagu apykaitos procesus. Jeigu šie del kokiu nors priežasciu sutrinka, tai pagyvenusiems bei seniems žmonems gali pablogeti sveikata. Fiziniai pratimai gerina ir deguonies režima, kas teigiamai veikia visa centrine nervu sistema (toliau CNS). Daug deguonies sunaudoja smegenys. Ju mase sudaro tik 2-3 proc. bendros kuno mases, taciau deguonies sunaudoja apie 25 proc.

Vilnius, Kalvariju 131/2 tel/fax.: 272-73-19; Klaipeda, Paryziaus Komunos 16a. tel.: 25-70-80

Leave a Comment