Kūno kultūros paskirtis

KÛNO KULTÛRA

Dalyko paskirtis

Kûno kultûra ­ svarbi bendrosios asmens ir visuomenës kultûros dalis, glaudþiai susijusi su kitomis kultûros sritimis, ypaè su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinës, psichinës ir dvasinës asmens darnos, t. y stiprina ávairaus amþiaus þmoniø sveikatà. Kûno kultûra atveria galimybæ patirti iðlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kûno ir judesiø groþio keliamà dþiaugsmà, kuria prielaidas asmens saviraiðkai ir savirealizacijai. Apimdama ávairias asmens fizinio aktyvumo raiðkos formas, kûno kultûra sudaro sàlygas asmeniui paþinti save ir ugdytis fizinæ bei dvasinæ iððtvermæ, reikalingà kritinëse situacijose, individualumà, tikëjimà sëkme siekiant fizinës bei dvasinës sveikatos.
Kûno kultûros pamokos teikia daug progø ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo bei varþymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintø asmens individualumo ir jo raiðkos, bet sàmoningai stiprinant sveikatà, puoselëjant fizines galias padëtø remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.
Sëkminga ðiuolaikinës kultûros sklaida neámanoma be þiniø apie sveikà gyvensenà, þmogaus organizmà ir veiksnius, laiduojanèius darnø jo funkcionavimà, taip pat jo veiklà paþeidþianèius veiksnius bei bûdus ir priemones, paadedanèias gràþinti organizmo darnà. Kûno kultûros programa sudaro galimybæ suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kûno kultûros tradicijas, ágyti þiniø apie asmens higienà, ugdo platø, kritiðkà ir blaivø poþiûrá á ðiuolaikiná sporto pasaulá.
Kûno kultûra, kaip ir kitos kultûros sritys, yra susijusi su

u daugeliu skirtingø (kartais ir prieðtaringø) asmens ir visuomenës nuomoniø, vertybiø, nuostatø, ásitikinimø, stereotipø, kurie ne visada esti palankûs sveikatai, kûno kultûrai puoselëti. Todël mokykla turëtø dëti visas pastangas, kad iðugdytø sveikos gyvensenos poreiká ir nuostatas, gebëjimus bei ágûdþius.
Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos átvirtinti ir ðeimos, vietinës bendruomenës gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas mokinys suvoktø ðá sieká kaip esminá tautos ir valstybës sieká, nes tik dvasiðkai stipri ir fiziðkai sveika tauta gali iðlikti laisva, gyvybinga ir kûrybinga. Sveikos gyvensenos átvirtinimas padëtø neutralizuoti neigiamà poveiká sveikatai, patiriamà dël hipodinamijos, prastos kraðto ekologinës bûklës, gausiø stresiniø situacijø, paplitusios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.). Dvasiðkai ir fiziðkai sveikø kartø atëjimas turëtø esminës átakos ûkinei, visuomeninei bei kultûrinei kraðto paþangai.
Kûno kultûra mokykloje atveria mokiniams gaalimybæ plëtoti savo organizacinius gebëjimus, ásitraukti á mokyklos, ðeimos, vietinës bendruomenës reikalø ir problemø, susijusiø su sveikata ir sportu, svarstymà, ugdytis kritiðkà, pilietiðkai brandø poþiûrá á jas, pratintis pagal iðgales praktiðkai prisidëti prie ðiø klausimø sprendimo. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra yra reikðmingas mokiniø socialinës, pilietinës kultûros puoselëjimo veiksnys.
Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinë gimnastika, reikalinga koreguoti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sàlygas visiðkai ar ið dalies paðalinti mokiniø fizinio vystymosi sutrikimus arba bent suðvelninti juos. Korekcinë gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fi
iziniø negaliø, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kûno kultûros pamokos, sporto renginiai, iðvykos á gamtà, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinæ negalià vaikai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.

Kûno kultûros pamokomis bendrojo lavinimo mokykloje siekiama:
· laiduoti harmoningà fizinæ, socialinæ bei kultûrinæ kiekvieno mokinio raidà;
· sudaryti galimybæ kuo daþniau iðgyventi dþiaugsmà, tenkinant natûralø fizinio aktyvumo, saviraiðkos, savirealizacijos ir kûrybos poreiká, stiprinti nusiteikimà ir gebëjimà sieti mokymàsi, darbà bei poilsá su fiziniu aktyvumu;
· stiprinti mokiniø sveikatà, laiduojant darnià asmens fizinës, dvasinës ir socialinës sveikatos sklaidà, puoselëti sveikos gyvensenos átvirtinimui reikalingas þinias, ágûdþius ir nuostatas, ugdyti gebëjimà nustatyti savo fizinæ bûklæ;
· puoselëti kûno groþá, judesiø kultûrà, asmens estetiná skoná;
· plëtoti þinias ir gebëjimus, bûtinus þmogui, praktikuojanèiam ávairias kûno kultûros formas, sporto ðakas, taip pat ágûdþius, padedanèius saugiai elgtis, iðvengti traumø;
· teikti korekcinæ pagalbà sutrikusio fizinio vystymosi bei turintiems fiziniø negaliø mokiniams, siekiant paðalinti ar suðvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus;
· puoselëti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius, ugdyti savigarbà, pagarbà kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rûpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybæ uþ gamtà ir aplinkà;
· puoselëti þinias, gebëjimus ir nuostatas, ágalinanèias asmená iðmaniai dalyvauti kuriant (ðeimoje, mokykloje, vietinëje bendruomenëje) kûno kultûrai ir sveikatos stiprinimui palankià aplinkà;
· ugdyti ðiuolaikinæ kûno kultûros ir sporto sampratà, gebëjimà kritiðkai analizuoti ir

r vertinti aktualias sporto pasaulio problemas, suvokti kûno kultûros, sveikatos, sporto ir kitø socialinio bei kultûrinio gyvenimo srièiø ávairiapusá savitarpio sàlygotumà ir priklausomybæ.

Dalyko struktûra ir ryðiai su kitais dalykais

Kûno kultûra bendrojo lavinimo mokykloje aprëpia:

· mokiniø fizinio aktyvumo raiðkà,
· kûno kultûros, sveikatos ir sporto þinias.

Fizinis mokiniø aktyvumas reiðkiasi per kûno kultûros pamokas, jis yra skirtas:

· pagrindiniams judesiams lavinti, judesiø kultûrai ugdyti;
· motorinei veiklai, fizinëms galioms ugdyti;
· judriesiems ir sporto þaidimams;
· korekcinei gimnastikai;
· ávairioms asmens fizinio aktyvumo formoms gamtoje (iðvykos, turistiniai þygiai ir kt.).

Nurodytos mokiniø fizinio aktyvumo formos paprastai uþima nevienodà vietà kûno kultûros pamokose. Jà lemia mokiniø amþius, asmeninio fizinio iðsivystymo lygis, sveikatos bûklë, lytis, individualûs interesai, polinkiai bei gebëjimai, mokyklos materialinë bazë. Mokiniai skatinami sàmoningai rinktis tinkamiausias fizinio aktyvumo formas bei rûðis, atsiþvelgiant á savo interesus bei polinkius.

Pagrindiniai mokiniø judesiai (ëjimas, bëgimas, ðuoliai, þaidimai ir t. t.) pagal mokyklinæ programà, gali bûti lavinami tiek specialiomis uþduotimis (ypaè pradinëse klasëse), tiek per kitas pratybas. Pastaruoju atveju judesiø kultûros ugdymas yra neatskiriamas kûno kultûros pamokø komponentas.

Fizinio mokiniø aktyvumo raiðka gali bûti realizuojama dvejopai: a) puoselëjant fizines galias bei sveikatà, nesiekiant sportiniø rezultatø, ir b) siekiant sportiniø rezultatø. Pastaruoju atveju kûno kultûra ið esmës sutampa su sportu.

Judëjimo poreikis gali bûti realizuojamas tiek per kûno kultûros pamokas, tiek per ávairias papildomam ug

gdymui skirtas popamokines, uþmokyklines kûno kultûros pratybas, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinë bei uþmokyklinë veikla sudarytø kuo daugiau progø fiziniam mokiniø aktyvumui reikðtis.

Þinios, pateikiamos per kûno kultûros pamokas, sudaro galimybæ susipaþinti su: sveikos gyvensenos pagrindais, þmogaus organizmu ir veiksniais, sàlygojanèiais sveikà ir darnø jo funkcionavimà, taip pat organizmo veiklà paþeidþianèiais veiksniais ir bûdais bei priemonëmis organizmo darnai gràþinti; atskirø fizinio aktyvumo formø, sporto ðakø lavinamosiomis bei korekcinëmis galimybëmis, taisyklëmis, jø praktikavimui reikalingø gebëjimø ir ágûdþiø lavinimo metodika; kûno kultûros ir sporto psichologijos pradmenimis; saugaus elgesio, padedanèio iðvengti traumø, taisyklëmis; fizinio iðsivystymo rodikliais ir metodais, leidþianèiais nustatyti savo fizinæ bûklæ; tautinëmis fizinio aktyvumo, kûno kultûros ir sporto tradicijomis; ðiuolaikiniu sporto pasauliu ir aktualiomis jo problemomis; kûno kultûra ir sportu, kaip sudedamàja asmens ir visuomenës kultûros dalimi, ávairiapusiðkai susijusia su kitomis sociokultûrinio gyvenimo sritimis (darbu, poilsiu, buitimi, ûkiniu gyvenimu ir kt.).

Kûno kultûra ir sportas mokykloje glaudþiai siejami su kitais bendrojo lavinimo dalykais.

Stiprûs saitai sieja kûno kultûrà su etika. Kûno kultûros pamokos, varþybos atveria plaèias galimybes ugdyti mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo etikà bei kultûrà, puoselëti savitarpio pagarbos, pagalbos, solidarumo, teisingumo, garbingumo, atsakomybës, tolerancijos nuostatas ir jausmus. Savitø galimybiø ðiuo poþiûriu teikia bendras sveikøjø mokiniø ir vaikø, turinèiø fizinæ negalià, dalyvavimas kûno kultûros pamokose. Kûno kultûra sudaro galimybæ geriau paþinti savo fizinæ prigimtá, adekvaèiau vertinti savo galimybes ir laimëjimus, ugdytis ryþtà tobulinti savo fizines galias, kûnà, sveikatà.

Su gimtàja kalba kûno kultûrà sieja siekimas ugdyti kalbos kultûrà, pratinti mokinius taisyklingai vartoti, kirèiuoti kûno kultûros ir sporto terminus, aiðkiai ir raiðkiai perteikti þodþiu ir raðtu asmeninæ bei socialinæ patirtá, atspindinèià ðiuolaikinio kûno kultûros ir sporto pasaulio realijas.

Paþymëtini kûno kultûros ryðiai su pilietinës visuomenës pagrindø, istorijos kursais. Istorinë þmonijos kûno kultûros patirtis prasideda nuo pirmykðtës bendruomeninës santvarkos ir vis turtëdama apima olimpiniø idëjø atsiradimà, fiziná galiø ugdymà karybos tikslais, aukðtø sportiniø rezultatø siekimà, sveikatos stiprinimà. Ugdydama pilietinæ mokiniø nuostatà sveikai gyventi, kritiðkà, blaivø asmens santyká su ðiuolaikiniais sporto pasaulio procesais (ypaè su pasitaikanèiomis negerovëmis ­ sporto orientacija tik á rezultatà, dopingu, per dideliu sporto politizavimu, pernelyg pabrëþiama nacionalinio prestiþo reikðme ir kt.), kreipdama mokiniø dëmesá á nevienodas skirtingø gyventojø grupiø galimybes naudotis kûno kultûra ir sportu savo sveikatai stiprinti, poilsiui, laisvalaikiui bei su tuo susijusià socialinæ nelygybæ, kûno kultûra padeda puoselëti socialinæ, pilietinæ mokiniø patirtá, demokratines asmens nuostatas ir vertybes. Kûno kultûros pamokos padeda plësti asmeninio mokiniø dalyvavimo grupiø, komandø veikloje patirtá, ugdytis organizacinius gebëjimus, ásitraukti á grupinæ veiklà, kuria siekiama plëtoti sportiná, turistiná mokyklos, vietinës bendruomenës gyvenimà, kurti þmoniø sveikatai stiprinti reikalingà aplinkà. Visa tai padeda puoselëti mokiniø patirtá (þinias, ágûdþius, vertybiø sistemà), bûtinà jø kaip pilieèiø kompetentingam ir atsakingam dalyvavimui tautos ir valstybës gyvenime.

Su gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, fizika, matematika) kûno kultûrà sieja dëmesys þmogaus organizmui, jo funkcijoms, sàlygoms ir veiksniams, laiduojantiems darnø jo funkcionavimà arba paþeidþiantiems já, taip pat bûdams ir priemonëms, kuriomis gali bûti gràþinama organizmo darna, stiprinama fizinë, psichinë ir dvasinë asmens sveikata. Ðiuo poþiûriu svarbios biologijos þinios, chemijos duomenys apie medþiagas bei procesus, kenkianèius organizmui arba padedanèius ðalinti organizmo funkcijø, sveikatos sutrikimus, þinios apie ekologines sàlygas, sveikà ir saugià aplinkà, narkotines ir toksines medþiagas, ligas, kitus veiksnius, kurie daro átakà gyvybei ir organizmo raidai nuo jo uþsimezgimo motinos ásèiose iki þilos senatvës.

Su darbais ir buities kultûra kûno kultûrà sieja bendras rûpestis ugdyti sveikos gyvensenos sampratà ir ágûdþius, stiprinti mokiniø nusiteikimà grásti darbà, buitá, poilsá sveikai gyvensenai bûdingais principais, ekonomine sveikos gyvensenos nauda. Kûno kultûros mokytojas, radæs tinkamà progà, nevengia priminti sveikos mitybos reikalavimø, atskleidþia pagrindines higieniðko ir sveiko bûsto, drabuþiø, poilsio bei laisvalaikio leidimo ypatybes, kûno kultûros ir sporto vietà gyvenime ir veikloje, grindþiamoje sveikos gyvensenos principais.

Gana glaudûs ryðiai kûno kultûrà sieja su meno dalykais ­ literatûra, daile, muzika, teatru. Ðiuolaikinë kûno kultûra ir ypaè sportas yra susipynæ su ávairia menine kûryba (pvz., meninë gimnastika, dailusis èiuoþimas, aerobika, sportiniai ðokiai, ávairûs teatralizuoti sportiniai-meniniai renginiai ir t. t.). Iðlavintas, stiprus ir graþus kûnas, aukðta judesiø kultûra teikia didþiules galimybes meninei asmens saviraiðkai ir kûrybai. Todël kûno kultûros pamokose, sporto varþybose siekiama ne tik plëtoti mokiniø fizines galias, stiprinti sveikatà, bet ir puoselëti jø estetiná skoná, groþio pajautà, sudaryti galimybes iðgyventi dþiaugsmà, kurá þadina judesiø harmonija, gebëjimas iðreikðti save per ekspresyvø judesá, ávairias fizinio aktyvumo formas (þaidimus, atletinius uþsiëmimus, ðoká). Siekiama ugdyti mokiniø nuovokà apie tai, kaip Europos kultûros ir meno istorijoje buvo poetizuojamas fizinis ir dvasinis þmogus groþis,kaip istorijos raidoje kito fizinio groþio samprata ir idealas. Kûno kultûros pamokose derama vieta skiriama ritminei gimnastikai, tautiniams ðokiams ir sporto þaidimams, pasitelkiant tinkamà muzikà. Ðiuo atþvilgiu kûno kultûra gali ir privalo suvaidinti svarbø vaidmená puoselëjant mokiniø tautinës kultûros nuovokà, supaþindinant juos su tautinëmis kûno kultûros ir sporto tradicijomis.

Daugelis aptartø kûno kultûros ir kitø mokykloje dëstomø dalykø saitø gali bûti papildyti ir pagilinti, remiantis integruojanèiomis ­ lietuviø kalbos, pilietinio ugdymo, dorovinio ugdymo, sveikatos, ekologinio ugdymo, etninës kultûros, darbinio ugdymo programomis.

Mokykla, sëkmingai realizuodama aptartus kûno kultûros ir kitø bendrojo lavinimo dalykø ryðius, imasi visapusiðkai ugdyti asmenybæ. Ðiame ugdymo procese fiziniø asmens galiø puoselëjimas tëra tik vienas aspektas, neatskiriamai susijæs su kitais asmenybës ugdymo aspektais.

Didaktinës nuostatos

Ugdymas kûno kultûros bei sporto pratybose grindþiamas: pagarba mokiniui, kaip asmenybei, pozityviu poþiûriu á kiekvieno mokinio individualià fizinæ prigimtá, psichofiziná skirtingumà; nuolatiniu siekimu kûno kultûros pamokose, sporto renginiuose kurti sàlygas, kurios leistø mokiniams patirti dþiaugsmà, susijusá su judëjimo poreikiø patenkinimu, saviraiðkos, savitaigos, kûrybos poreikio realizavimu; kûno kultûros ir sporto uþduoèiø diferencijavimu bei individualizavimu, atsiþvelgiant á mokinio fizinæ prigimtá, amþiø, lytá, interesus, polinkius ir gebëjimus bei sveikatà; mokiniø savarankiðkumo, gebëjimo spræsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybës puoselëjimu; tolydþiu kûno kultûros uþduoèiø sunkinimu, atsiþvelgiant á klasës bei atskiro mokinio fizinës raidos paþangà.

Kûno kultûros pamokose daug dëmesio reikia skirti ugdytiniams, turintiems fiziniø negaliø; esant reikalui, kviesti kineziterapijos ir psichologijos specialistus ðiø moksleiviu fiziniam ir psichiniam ugdymui tobulinti, padëti juos átraukti á visavertá mokyklos gyvenimà.

Per kûno kultûros pamokas, ypaè pradinëse klasëse, dera itin akcentuoti veiklà, kuri teiktø mokiniams judëjimo dþiaugsmà, ugdytø judesiø kultûrà, raiðkumà, puoselëtø tautos kultûrines tradicijas, padëtø socialiai bræsti asmenybei, ugdytø teigiamà poþiûrá á fiziná aktyvumà, sveikatà, brandintø atitinkamus poreikius ir motyvus. Siektina, kad kiekviena pamoka plëstø pozityvià mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo patirtá, ugdytø dorà valià, puoselëtø susiklausymà, gebëjimà individualiai ir kolektyviai veikti siekiant uþsibrëþto tikslo.

Programoje pateikiamos pagrindinës gairës, nedetalizuojant mokomosios medþiagos; kûno kultûros mokytojui suteikiama galimybë jà konkretinti, pasirinkti fizinio ugdymo priemones. Atsiþvelgdama á sàlygas ir reikmes, mokykla gali keisti kûno kultûros programà, nekeisdama pagrindiniø tikslø ir uþdaviniø. Rekomenduotina kuo daugiau pamokø rengti lauke, gamtoje, nebûtinai mokyklos sporto bazëje, o visur, kur galima sudaryti sàlygas kûrybiðkai dirbti (miðke, parke, aikðtynuose). Mokytojas privalo garantuoti mokiniø saugmà, iðmokyti juos saugaus elgesio taisykliø.

Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupës, dirbanèios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, iðtvermës lavinimo ir t. t.). Fiziðkai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos. Jos prasideda pradinëje mokykloje ir gali tæstis per visà mokymosi laikà.

Kûno kultûros pamokos XI–XII kl. vaikinams ir merginoms rengiamos atskirai.

Svarbiausias mokytojo darbo kokybës rodiklis yra mokiniø þiniø tvirtumas, fiziniø gebëjimø poslinkiai, mokiniø poreikis ir gebëjimas savarankiðkai mankðtintis, sportuoti. Ðie rodikliai, taip pat mokiniø aktyvumas bei kûrybiðkumas per pamokas ir uþklasinëje veikloje bei þinios sudaro mokiniø fizinio iðsilavinimo pagrindà. Vertinimo matø pasirinkimas ir reikðmingumas priklauso nuo amþiaus. Vertinimai diferencijuojami atsiþvelgiant á mokinio individualybæ.

Mokiniø mokëjimus ir ágûdþius mokytojas vertina pasirinktinai ið kiekvienos ugdymo standartø iðsilavinimo srities. Fizinis mokiniø pajëgumas, susijæs su judëjimo galimybëmis ir sveikata, nustatomas Eurofit’o ir kitais testais. Testuojama pasirinktinai du kartus per mokslo metus. Fizinio pajëgumo lygis gali bûti nustatomas pagal Lietuvos mokiniø fizinio pajëgumo rezultatø vertinimo lenteles (þr. EUROFITAS: Fizinio pajëgumo testai, metodika, Lietuvos moksleiviø fizinio pajëgumo rezultatai. – Vilnius, 1993. – 127 p.) arba kûno kultûros standartø lygmenis. Skatinant mokinius fiziðkai tobulëti, rezultatai vertinami pirmiausia pagal asmeniniø laimëjimø gerëjimà. Paþymëdamas mokinio paþangà, mokytojas já padràsina ir skatina siekti tolesnës paþangos.

Pagrindinë fizinio ugdymo forma mokykloje yra pamoka. Pamokoje mokytojas gali dirbti su visa klase vienu metu, suskaidyti klasæ á maþesnes grupes, atskirais atvejais ­ dirbti su pavieniais mokiniais. Patartina skirti namø uþduotis ir kontroliuoti, kaip jos atliekamos.

Kitas kûno kultûros ir sportinio darbo formas mokykla renkasi savarankiðkai. Mokykloje organizuojami kûno kultûros renginiai turi bûti prasmingi mokiniams. Mokykla garantuoja mokiniø dalyvavimo papildomojo ugdymo renginiuose savanoriðkumà, skatina fakultatyvø, bûreliø, grupiø ávairovæ, toleruoja mokinio teisæ nepriklausyti jokiam bûreliui.

Pagal galimybes mokykloms rekomenduotina kurti rekreacines zonas, sporto aikðtynus, kuriuose ne tik mokiniai, bet ir jø ðeimos nariai galëtø patenkinti fizinio aktyvumo poreiká, patirti judëjimo dþiaugsmà. Mokyklø sporto bazës turëtø bûti rengiamos ir tvarkomos taip, kad visiðkai atitiktø savo paskirtá ir teiktø estetiná pasitenkinimà.

Rekomenduotina, fiziná mokiniø aktyvumà sieti su dvasiniu turtinimu (pavyzdžiui, istoriniø, þymiø þmoniø gyvenimo vietø lankymas), kûno kultûros renginius kuo daþniau organizuoti gamtoje: rengti ekskursijas, iðvykas, turistinius þygius, krosus, slidinëjimo, èiuoþimo pratybas, varþybas.

XI – XII klasës

Tikslas – didinti ir realizuoti fiziná, dvasiná, psichiná ir visuomeniná moksleivio potencialà, stiprinant kûno kultûros saviugdà bei suvokiant kûno kultûros funkcijø (ugdomosios, sveikatos gerinimo, sportinës ir taikomosios) prasmingumà ir ryðá su kitomis gyvenimo sritimis.

Uþdaviniai:
· átvirtinti sveikos gyvensenos komponentus – fiziná aktyvumà, grûdinimàsi, kad jie taptø neatsiejama gyvenimo dalimi;
· átvirtinti savarankiðko mankðtinimosi, savistabos ir savikontrolës ágûdþius;
· ugdyti fizines galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonëmis);
· ugdyti individualius fizinius gebëjimus, bûtinus asmenybës saviugdai: saviðvietai, saviauklai (savimonei, saviraiðkai);
· puoselëti kûno kultûros tautiðkumà ir pilietiðkumà;
· dalyvauti kuriant kûno kultûrai ir sporto plëtotei tinkamà aplinkà;
· ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius;
· ávykdyti pagrindiná kûno kultûros standartø lygmená.

Turinys

Þinios. Þmogaus organizmo sandaros ir funkcijø vienovë. Biocheminiai ir biofizikiniai organizmo veiklos pagrindai. Egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai, lemiantys organizmo funkcionavimà. Savireguliacijos (homeostazës) reiðkinys. Socialinë ir ekonominë asmens higienos reikðmë sveikatai. Mankðtos, miego, poilsio, mitybos svarba sveikatos stiprinimui. Pagrindiniai masaþo, savimasaþo bûdai. Menstruacijos ir fizinis krûvis. Pagrindiniai sveikatos ávertinimo bûdai. Riebalø kiekio reguliavimo bûdai ir kûno masës indeksas. Vitaminø stoka ir sezoninë profilaktika. Baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kûno treniravimas. Þalingas anaboliniø steroidø (dopingø) poveikis bræstanèiam organizmui. Narkotinës medþiagos: istoriniai, kultûriniai, ekonominiai narkotikø vartojimo ir paplitimo veiksniai, þalingi áproèiai ir jø vengimas. Þmogaus imuninë sistema, AIDS, jaunystës periodo ligos ir jø profilaktika. Dvasios ir kûno vienovës samprata kûno kultûroje. Psichohigienos, psichoprofilaktikos bei atsipalaidavimo bûdai. Raumenø prisitaikymo prie fiziniø krûviø ypatumai. Raumenø jëgos ir ištvermes didinimo ypatumai. Sauga sporto varþybø, treniruoèiø, pamokø metu (lauke ir sporto salëje). Atskirø sporto ðakø technika, sportiniø gebëjimø ugdymo metodika. Varþybø taisyklës ir jø vykdymo sistemos. Pagrindinës sporto etikos kodekso nuostatos. Lietuvos sporto raida. Kûno kultûros ir sporto politikos principai. Tautinës kultûros tradicijø raiðka. Vietinës kûno kultûros ir sporto institucijos bei jø teikiamos paslaugos.

Motorinë veikla. Lengvoji atletika, bendroji gimnastika, atletinë gimnastika, higieninë gimnastika, judrieji, sporto þaidimai (krepðinis, tinklinis, rankinis, futbolas, tenisas, stalo tenisas, badmintonas ir kt.). Þiemos sporto ðakos, tautiniai ir sportiniai ðokiai, orientavimosi sportas ar kitos sporto ðakos pagal galimybes.

Reabilitacinë kûno kultûra. Bendrieji pratimai, koreguojanti gimnastika, statiniai ir dinaminiai kvëpavimo pratimai, pratimai pilvo bei nugaros raumenims stiprinti (siekiant iðvengti nugaros skausmo), pratimai raumenø jëgai ir iðtvermei lavinti, esamoms ligoms gydyti, fizinei bûklei gerinti ir kt.

Fizinis aktyvumas gamtoje. Ëjimas, bëgimas, turizmas, orientavimasis vietovëje, iðvykos, dviraèiø, irklavimo sportas, plaukimas, þiemos sporto ðakos, spontaniðkas judëjimas.

IÐSILAVINIMO STANDARTAI

Kûno kultûra yra bendrosios kultûros dalis, savarankiðka, specifinë visuomenës gyvenimo sritis, kurios raida ir rezultatai glaudþiai susijæ su daugeliu þmogaus vertybiø ir daro átakà socialinei, kultûrinei bei ekonominei asmenybës bei visuomenës raidai. Vidurinë bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) remiasi nuosekliais bendraisiais ðvietimo sistemos siekiais, atskleidþia fizinio ugdymo tikslus, turiná, moksleiviø þiniø, mokëjimø, ágûdþiø kokybæ. Ypaè pabrëþiamos ðios vertybinës nuostatos: 1) prigimtinës – veiklumas, pasirinkimo laisvë, savarankiðkumas, sveikata, parama bei pagalba, kûrybingumo realizavimas; 2) egzistencinës – sveika mityba, higienos ágûdþiai, fizinis pajëgumas, fizinë bei dvasinë pusiausvyra; 3) praktinës – paþanga, kvalifikacija, profesija, poilsis; 4) kultûrinës – mokslas, menas, technologijos, paproèiai; 5) dvasinës – tiesa, gëris, groþis, tikëjimas, viltis; 6) socialinës – pripaþinimas, teisingumas, atjauta, pakantumas, humaniðkumas, demokratiðkumas, tautiðkumas. Viso kûno kultûros ugdymo pamatas yra holistinë (visuminë) fizinio ugdymo kryptis, pabrëþianti moksleivio fizinæ prigimtá, sveikatà, fiziná pajëgumà, atsiþvelgianti á jo amþiø, lytá, gyvensenà, laisvo pasirinkimo teisæ, o ne vien fiksuojanti atskirus fizinio parengtumo rezultatus.

Kûno kultûros standartai skatina sutelkti pastangas moksleiviø sveikatai stiprinti, etiniams principams, estetinei nuovokai, interesams, gebëjimams, poreikiams, talentams atskleisti, bendravimo kultûrai ugdyti. Raginama atsisakyti prievartos ir muðtro kaip metodo bei vien fiziniø galiø ugdymo kaip tikslo. Ypaè svarbu, kad kûno kultûros pamokose moksleiviai galëtø patirti judëjimo dþiaugsmà ir malonumà, ágytø pasitikëjimà savo veikla, iðmoktø gerbti kitø veiklà, suvoktø kûno kultûros reikðmæ sveikatai iðsaugoti ir susiformuotø reguliaraus fizinio aktyvumo poreiká. Kûno kultûros standartai – tai ne dogma, o tik tam tikras siektinas lygmuo, kurá moksleiviai, mokytojo padedami, turëtø pasiekti, stengdamiesi patenkinti natûralø biologiná judëjimo poreiká ir ágyvendinti asmenybës tobulëjimo tikslus. Per kûno kultûros pamokas ypaè svarbu iðsiugdyti gebëjimà màstyti, pasirinkti tinkamà fiziná krûvá, kurti ir dirbti savarankiðkai. Kûno kultûros standartai ir bendrosios programos sudaro galimybæ ieðkoti, stebëti, bandyti, atrasti. Fizinio ugdymo metodai aukðtesnëse klasëse artëja prie tyrimø metodo: stebëjimo, testavimo, todël didëja asmenybës ugdymo prasmingumas. Jo ágyvendinimo sëkmæ lemia ir kitø mokymosi dalykø þinios bei gebëjimai. Kûno kultûros siekiams ágyvendinti bûtina neapsiriboti vien pamokine veikla, bet ir daugiau laiko skirti savarankiðkam fiziniam tobulinimuisi.

Kûno kultûros standartais stengiamasi ágyvendinti ir pagrindinius olimpinës etikos elementus: tolerancijà, geranoriðkumà, solidarumà, draugystæ, pagarbà bei pagalbà silpnesniam, siekiama kûno ir sielos harmonijos, ne tik fizinio, bet ir dvasinio tobulumo.

Kûno kultûros standartai vidurinëje mokykloje (gimnazijoje) apima tas sporto ðakas, kurios pagrástos sporto taisykliø iðmanymu ir paisymu, kuriose vadovaujamasi doru þaidimu.

Kertiniai kûno kultûros dalykai – etikos ir moralës principai, galimybë dþiaugtis savo paèiø sëkme. Vertybinës nuostatos siejamos su draugystës ir bendradarbiavimo idealais, poþiûriu á savo varþovus ne kaip á prieðus, bet kaip á asmenis, siekianèius tokiø paèiø tikslø. Kûno kultûros standartai glaudþiai susijæ su doriniu, estetiniu, ekologiniu auklëjimu bei biologinës, etninës prigimties ir sveikatos stiprinimu. Dël teigiamos kûno kultûros átakos asmenybei ji yra privaloma visø profiliø klasiø moksleiviams. Kûno kultûros standartø pasiekimø lygmenyse ávardyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra skirti savæs paþinimui ir neformaliam ávertinimui.

Tikslas – visiems moksleiviams pagal iðgales didinti ir realizuoti savo fiziná, psichiná, dvasiná bei visuomeniná potencialà, stiprinti asmeninæ kûno kultûros saviugdà (kûno kultûra kaip veiklos bûdas, vertybiø sankaupa, rezultatas).

Uþdaviniai:

Sveikatos ugdymas
· ugdyti atsakomybæ uþ savo paèiø bei kitø sveikatà;
· ávertinti savo sveikatà;
· ugdyti gebëjimà sàmoningai rûpintis savo sveikata bei kûno groþiu;
· iðmokti reguliuoti psichoemocinæ bûsenà iðtikus stresui;
· átvirtinti sveikos gyvensenos komponentus, kad fizinis aktyvumas, grûdinimasis taptø neatsiejama gyvenimo dalimi;
· átvirtinti savarankiðko mankðtinimosi, savistabos ir savikontrolës ágûdþius;
· formuoti sveiko gyvenimo ágûdþius;
· ðalinti sveikatos rizikos veiksnius.

Vertybinës nuostatos
· ugdyti visuminá poþiûrá á kûno kultûrà, suvokti kûno kultûros funkcijø (sveikatos stiprinimo, ugdomosios, profesinës, sportinës) prasmingumà ir jø ryðá su socialinëmis bei kultûrinëmis gyvenimo sritimis;
· puoselëti kûno kultûros tautiðkumà (domëtis tradicijomis, laimëjimais, ieðkoti naujø formø);
· iðmanyti fizinio ugdymosi bûdus turimiems gebëjimams iðlaikyti ir plëtoti;
· iðsiugdyti pasitikëjimà savo jëgomis;
· sàmoningai rûpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu (fiziniu iðsivystymu, parengtumu bei fiziniu aktyvumu), atitinkanèiu asmens etines normas bei visuomenës poreikius;
· gebëti sàþiningai bendrauti, bendradarbiauti sportinëje veikloje, puoselëti olimpines sporto vertybes;
· toleruoti kitaip màstanèius, kitokiø gebëjimø bei interesø asmenis;
· racionaliai planuoti fiziná aktyvumà individualiø galiø, vertybiø sklaidai.

Judesiø kultûros ugdymas
· ásisàmoninti kokia svarbi taisyklinga laikysena ir jà iðlaikyti;
· suvokti, kokia svarbi kûno kultûra sveikatai iðsaugoti;
· gebëti estetiðkai judëti;
· gebëti savarankiðkai atlikti gimnastikos pratimus;
· lavinti visas (ypaè silpnesniàsias) raumenø grupes.

Motoriniø gebëjimø ugdymas
· ugdyti individualius fizinius gebëjimus, bûtinus asmenybës saviugdai: saviðvietai, saviauklai (savimonei, saviraiðkai);
· ugdyti fizines galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonëmis);
· iðmokti ávertinti savo fizinio parengtumo lygá;
· ágyti þiniø apie pagrindinius fizinio iðsivystymo bei fizinio parengtumo nustatymo bûdus;
· iðmokti psichiðkai ir fiziðkai prisitaikyti prie fiziniø krûviø.

Ugdymo Esminiai Þinios Vertybinës nuostatos Pasiekimø lygmenys

sritys gebëjimai Minimalus Pagrindinis

1 2 3 4 5 6

Sveikatos ugdymas sveika gy-vensena Gebëti sveikai gyventi, siekiant fizinio tobulu-mo. Iðsiugdyti sveikos gyvensenos ágûdþius, gebëti pasiprieðinti socialiniam spaudimui. Nusimanyti apie þmogaus organizmo sandaros ir funkcijø vienovæ, biocheminius ir fizikinius organizmo veiklos pagrindus, saviregu-liacijos (homeostazës) reiðkiná, sveikatos rizikos veiksnius. Suvokti sveikatà kaip ver-tybæ ir ugdytis atsakomy-bæ uþ jà. Nusiteikti kaupti þinias, analizuoti, inter-pretuoti ir pritaikyti in-formacijà apie fizinio aktyvumo, fiziniø galiø ir sveikatos sàveikà bei taikyti þinias praktiðkai (mankðtintis, grûdintis). Suvokia þmogaus indivi-dualumà, paveldimumo ir aplinkos átakà asmenybës ugdymui ir sveikatai. Stebi fiziologinius organizmo (pulso, kraujospûdþio, kvëpavimo) kitimus prieð fiziná krûvá ir po jo. Suvokia iðoriniø (egzoge-niniø) ir vidiniø (endoge-niniø) veiksniø átakà asmenybës ugdymui, fizi-niam pajëgumui bei svei-katai. Sàmoningai pleèia funkciná organizmo pajëgumà.
· kûno prieþiû-ra (asmens higiena) Iðsiugdyti bûtinus darbo bei laisvalaikio (poilsio) higienos ágûdþius. Gebëti panaudoti ágytas sveikatos stiprinimo þinias ir ágûdþius kasdieniame gyveni- me (tinkamai Iðmanyti socialinæ ir ekonominæ asmens higienos reikðmæ sveikatai, asmens higienos taisykles, mankðtos, miego ir poilsio, mitybos svarbà sveikatai stiprinti. Þinoti pagrindinius masaþo, Bûti nusiteikus sveikai gyventi – laikytis asmens higienos, fizinio ir protinio darbo higienos, siekti fizinio tobulumo. Suvokti kûno (ypaè akiø, dantø, rankø) prieþiûros bûtinumà. Rûpinasi kûno higiena, naudojasi asmens higienos priemonëmis, saugo akis, dantis ir pan. Moka akiø poilsio ir mankðtos pratimø. Geba pasirinkti sveikà maistà. Savarankiðkai mankðti-nasi, naudojasi asmens higienos priemonëmis, grûdinasi, atlieka savima-saþà, pasirenka tinkamà apðvietimà, reguliariai valo ir kas pusmetá tikrinasi dantis.

priþiûrëti savo kûnà, naudotis higienos reikmenimis). Laikytis asmeniniø ir gamtinës savimasaþo bûdus, iðma-nyti dantø, akiø higienos reikalavimus. Nusimanyti apie Racionaliai planuoti dienà (darbà ir poilsá). Geba derinti aktyvià fizinæ veiklà ir poilsá, laikosi judëjimo reþimo. Merginos: Þino pagrindinius higienos reikalavimus esant

1 2 3 4 5 6

aplinkos higieniniø sanitariniø taisykliø. organizmo pakitimus lytinio brendimo metu (menstruacijos ir fizinis krûvis). menstruacijoms, geba pasirinkti individualø fiziná krûvá, saugiai atlieka fizinius pratimus sporto salëje ir kitoje aplinkoje.
· fizinis iðsivys-tymas Gebëti ávertinti fiziná iðsivystymà (ûgá, svorá, kûno kultûros medicininæ grupæ, persirgtas ligas). Þinoti fizinës sveikatos ávertinimo bûdus (antro-pometrija, spirometrija, dinamometrija, veloergo-metrija ir kt.). Þinoti riebalø kiekio reguliavimo bûdus ir kûno masës indeksà. Siekti paþinti save ir aplinkà, suvokti kasdienio fizinio aktyvumo svarbà (rasti laiko pasimankðtinti namuose arba dalyvauti nepamokiniuose sporto rengi-niuose). Þino savo amþiaus grupës fiziologines pulso, kraujo-spûdþio, raumenø jëgos normas, naudojasi medi-cininëmis svarstyklëmis, ûgio matuokle, savaran-kiðkai atlieka fizinius pra-timus, lavina savo kûnà. Savarankiðkai atlieka fizi-nius pratimus, gerina funkciná organizmo pajë-gumà, ávertina savo fizinæ bûklæ, reguliuoja kûno dizainà. Moka nustatyti kûno masës indeksà.

· sveika mityba Gebëti pasirinkti vertingus maisto produktus pagal or-ganizmo poreikius, maitinimosi áproèius, ðeimos tradicijas bei fiziná aktyvumà. Ge-bëti apibûdinti, kas yra medþiagø apykaita. Gebëti parinkti pagrindinius maisto produktus, atsiþvelgiant á amþiø, sveikatà, fiziná aktyvumà. Gilinti þinias apie maistà ir racionalià mitybà. Nusimanyti apie maisto vartojimo higienos aspek-tus, energetinæ maisto vertæ, mokëti racionalias maisto derinimo taisykles. Þinoti pagrindines sàvokas: kilokalorija ir kilodþaulis, subalansuota mityba, mineralinës medþiagos, vitaminai. Nusimanyti apie maisto medþiagø ir mineraliniø medþiagø bei vitami- Puoselëti nuostatà sveikai maitintis. Suvokti, kad negalima piktnaudþiauti ávairiomis bado ir ribotos mitybos dietomis. Apibûdina pieno, þuvies, mësos produktø sudëtá bei jø vartojimà prieð fizines pratybas ir po jø. Apibûdina medþiagø apykaità fizinio krûvio metu, þino energijos mata-vimo vienetus. Reguliuoja kûno svorá. Kritiðkai analizuoja mais-to produktø grupes, atsiþvel-giant á pasirinktà sporto ðakà (fizinës veiklos rûðá). Vartoja ir palygina sàvokas „metabolizmas“, „katabolizmas“, „anabolizmas“. Þino, kokià fizinæ veiklà atliekant sunaudojama daugiausia energijos, pateikia pavyzdþiø. Reguliuoja kûno svorá, analizuoja ir ávertina

nø ðaltinius. Þinoti apie vitaminø stokà ir sezoni-næ profilaktikà, kokià dietà.

átakà turi baltymai, ang-liavandeniai, riebalai kûno treniravimui, suprasti þalingà anaboliniø steroidø poveiká organizmui.
· savisauga ir apsisau-gojimas nuo ligø Gebëti numatyti þmogaus saugumui pavojingas situacijas ir jas analizuoti. Pa-gelbëti norintiems atsisakyti blogo ápro-èio. Saugotis traumø, nelaimingø atsitiki-mø, uþkreèiamøjø ligø. Iðmanyti vyriausybës priimtus þmogaus Þinoti, kaip iðvengti lëti-niø neinfekciniø ligø, traumø, iðmanyti jas suke-lianèius veiksnius, pagrin-dinius reabilitavimo prin-cipus. Þinoti apie narko-tines medþiagas: kokie yra istoriniai, kultûriniai ir ekonominiai narkotikø vartojimo ir paplitimo veiksniai, þalingi áproèiai ir jø vengimas. Suvokti þmogaus saugu-mo ástatymø ir taisykliø svarbà asmens sveikatai bei saugumui. Atsakyti uþ savo veiksmus bei poel-gius. Sàþiningai ir garbin-gai elgtis ekstremaliomis sàlygomis. Suvokti as-mens atsakomybæ uþker-tant kelià ligoms plisti. Taiko turimas biologijos, medicinos þinias praktið-kai. Susipaþinæ su vyriausybës priimtais þmogaus saugu-mo ástatymais, mokosi svarbiausiø kovos su mirtimi svarbiausiø bûdø, gali suteikti pirmàjà pagalbà. Þino, kaip vengti lëtiniø infekciniø ligø. Geba rasti reikiamà bio-loginio pobûdþio infor-macijà, jà analizuoti, api-bendrinti. Iðmano vyriau-sybës priimtus þmogaus saugumo ástatymus, suvo-kia asmens atsakomybæ iðsaugant sveikatà.

saugumo ástatymus bei taisykles. Þinoti, kas yra þmogaus imuninë sistema, AIDS, Suvokia, kad sveika gyvensena, aktyvi fizinë veikla padeda iðvengti lëtiniø neinfekciniø ligø.

kokios yra labiausiai pa-plitusias jaunystës perio-do ligos ir jø profilaktika, mikro- ir makroaplinkos átaka fiziniam aktyvumui. Saugosi traumø ir nelaimingø atsitikimø. Saugo atliekantá fizinius pratimus draugà, moka padëti, patarti.

· fizinis tobulini-masis Sudaryti individualø bendrøjø pratimø mankðtos kompleksà. Gebëti tikslingai di-dinti pagrindines organizmo funkcines galimybes. Gebëti atlikti fizinius prati-mus, padedanèius kompensuoti fizinio iðsivystymo trûku-mus. Nusimanyti apie savaran-kiðko mankðtinimosi me-todikà, mankðtos átakà pagrindinëms organizmo sistemoms ir kûno iðvaiz-dai, mokëti mankðtini-mosi saugos taisykles. Suvokti kûno kultûros ir sporto pratybø poveiká þmogaus organizmui, sa-vo amþiaus grupei bûdin-gus vystymosi dësningu-mus, pastebëti ir toleruoti jos pranaðumus bei trû-kumus. Pripaþinti ir gerb-ti kitø þmoniø fiziná, dva-siná, emociná skirtingumà. Kompleksiðkai lavina raumenø grupes, atlieka 8–10 pratimø pramankð-tà, tempimo ir atsipalai-davimo pratimus. Sudaro kûno kultûros (mankðtinimosi) pratybø schemà. Treniruojasi pagal savo gebëjimus pasirinktoje sporto ðakoje arba fizi-niam tobulėjimui taiko įvairių sporto šakų pra-timus.

· savikon-trolë Gebëti suvokti ir adekvaèiai vertinti savo gebëjimus, fizi-nes ir protines galias, vertybes, svarbias bû-simai profesijai ir karjerai. Gebëti pasi-rengti savistabos bei savikontrolës tes-tams. Stebëti ir fik-suoti testø rezultatus, analizuoti ir daryti iðvadas. Iðmanyti savistabos pras-mæ ir reikðmæ, pagrindi-nius savistabos bei savi-kontrolës bûdus. Þinoti, kokia gali bûti organizmo reakcija á fiziná krûvá; kaip galima nustatyti fiziná ak-tyvumà (pulso daþnio nu-statymas, optimalios kûno masës nustatymas). Nuovargio vertinimas (pagal odos spalvà, pra-kaitavimà, kvëpavimà, judesius, savijautà ir dëmesá). Nusiteikti stebëti ir ver-tinti savo fizinæ bei psi-chinæ bûsenà, siekti dar-naus organizmo funkcio-navimo, gero bendro organizmo tonuso, aukðto darbingumo bei „komfor-to“. Laikosi svarbiausiø psi-chohigienos reikalavimø, geba ávertinti savo fiziná darbingumà, atlikti testus, diagnozuoti, ávertinti ir paðalinti nuovargá, ji ávertinti, þino pagrin-dinius organizmo jëgø atgavimo priemones. Laikosi psichohigienos reikalavimø, nustato ra-mybës bûklës pulsà, pagal pulsà reguliuoja fizinio krûvio intensyvumà, þino optimalios kûno masës nustatymo bûdus, moka taikyti organizmo jëgø atgavimo po fiziniø krû-viø priemones (pvz.: ma-saþà, vandens procedûras, garines ir sausas pirtis), þino, kaip ávertinti nuo-vargá, kaip atsiranda pervargimas. Moka atsipalaiduoti ir pailsëti.

· fizinë, emocinë, dvasinë, socialinë sveikata Gebëti aptarti fizinæ, dvasinæ, protinæ, so-cialinæ ir emocinæ sveikatos sàvokas, priimti informacijà, jà iðsaugoti ir naudoti arba ignoruoti, gebëti reikðti jausmus, pa-þinti save ir kitus. Þi-noti psichinius savire-guliacijos bûdus, sieti juos su visais sveika-tos aspektais. Gebëti gyventi su ki-tais bendruomenëje, bendraamþiø grupë-je, ðeimoje, su drau-gais ir pan. Suprasti, kas yra fizinë ir dvasinë sveikata, dvasios ir kûno vienovë kûno kul-tûroje ir sporte. Iðmanyti psichologinius sveikatos aspektus, dva-sines þmogaus bûsenas, kaip iðlaikoma psichinë savitvarda ekstramaliomis sàlygomis. Iðmanyti paprasèiausius psichohigienos ir psicho-profilaktikos bei atsipa-laidavimo bûdus. Suvokti fizinës, psichinës ir socialinës sveikatos darnà ugdant visapusiðkà asmenybæ. Tvardytis pavojingomis aplinkybë-mis, ugdyti moralës nor-momis pagrásto bendravi-mo ir bendradarbiavimo nuostatas ir ágûdþius. Geba árodyti þmogaus gyvenimo kokybës ir svei-katos priklausomybæ tiek nuo fizinës ir socialinës aplinkos sàlygø, tiek nuo jo paties gyvenimo bûdo. Bendrauja ir bendradar-biauja, moka tvardytis, racionaliai spræsti konf-liktines situacijas. Kon-troliuoja átampà, nerimà, moka atsipalaiduoti ir pailsëti. Analizuoja ir argumen-tuotai vertina þmogaus gyvenimo kokybës ir svei-katos priklausomybæ nuo fizinës ir socialinës aplin-kos sàlygø. Numato galimus proble-mø sprendimo bûdus, kritiðkai màsto, iðugdytas savigarbos jausmas, geba susitvardyti stresinëse situacijose, taiko autoge-ninæ treniruotæ.

Judesiø kultûros ugdymas· taisyklin-ga laiky-sena Iðlaikyti taisyklingà laikysenà einant, së-dint, stovint, bëgant ir pan. Harmoningai lavinti kûno raumenis. Þinoti gydomosios kûno kultûros metodus, taiko-mus laikysenai taisyti. Þino specialius gimnasti-kos pratimus stuburo deformacijoms taisyti. Þino pratimus pilvo bei nugaros raumenims stiprinti, siekiant iðvengti nugaros skausmo. Suvokti atsakomybæ uþ savo judesiø kultûrà, taisyklingos laikysenos svarbà normaliam orga-nizmo funkcionavimui. Suvokti, kad taisyklinga laikysena, grakðtus kûnas – estetinë ir sveikatos vertybë. Moka stebëti save sëdintá, stovintá, einantá, bëgantá, kontroliuoja kûno padëtá atliekant statinius jëgos pratimus. Lavina tam tikras raumenø grupes (ypaè nugaros, kaklo ir pilvo). Sistemingai atlieka spe-cialiuosius laikysenos pra-timus (koreguojamieji pratimai). Atlieka jëgos, pusiausvyros ir tempimo pratimus, taikomus krûti-nës làstos, stuburo, galû-niø deformacijoms iðven-gti ir taisyti.

· kvëpavi-mas Mokëti taisyklingai kvëpuoti atliekant pratimus, kuriø po-bûdis ir trukmë lais-vai kaitaliojami. Ge-bëti derinti pratimus su kvëpavimo ciklu, liemens ir galûniø judesiais. Þinoti statinius kvëpavi-mo pratimus, kuriuos atliekant dalyvauja krûti-nës làsta ir diafragma. Þinoti dinaminius kvëpa-vimo pratimus (judesiai parenkami taip, kad þmo-gus lengviau ir giliau kvëpuotø). Iðmanyti ðiø kvëpavimo pratimø svar-bà sergant ðirdies ir krau-jagysliø ligomis bei kvëpa-vimo sistemos ligomis (emfizema, bronchine astma). Suvokti, kad atliekant kvëpavimo pratimus lavinamas racionalus kvë-pavimas, kvëpavimas pil-vu. Suvokti, kad kvëpavimo treniruotë didina krûtinës làstos ir diafragmos pa-slankumà, plauèiø elas-tingumà, stiprina kvëpa-vimo raumenis, ápratina sàmoningai valdyti kvëpa-vimà. Derina bendrojo fizinio rengimo pratimus su kvë-pavimo pratimais (for-muojami laisvo kvëpavi-mo ágûdþiai einant ir bëgant). Sulaiko kvëpavimà (apie 40—60 s). Moka statinius kvëpavi-mo pratimus: kai yra pa-siprieðinimas kvëpavimui, tariant garsus, darant ilgesná ir pakopiná iðkvë-pimà, iðkvëpiant á vandená ir kt. Atlieka statinius ir dinaminius kvëpavimo pratimus, derina juos su kvëpavimo ciklu, liemens ir galûniø judesiais. Atlie-ka dinaminius kvëpavimo pratimus (pvz.., lenkiant liemená á prieká iðkvepia-ma, já iðtiesiant – ákvepia-ma). Sulaiko kvëpavimà daugiau kaip 60 s.

Motoriniø gebëjimø ugdymas Lengvoji atletika Gebëti atlikti greitu-mà, ðoklumà, jëgà, ið-tvermæ bei koordina-cijà lavinanèius prati-mus ir jø derinius or-ganizmo funkcinëms galioms gerinti, svei-katai palaikyti ir stip-rinti, charakteriui ir valiai ugdyti. Laikytis saugos taisykliø (ei-nant, bëgant, ðokant, metant). Gebëti tes-tuoti fizines ypatybes, paþinti savo galimy-bes ir teisingai jas vertinti. Nusimanyti apie: raumenø prisitaikymo prie fiziniø krûviø ypa-tumus; raumenø jëgos ir ištvermes didinimo ypatumus; lankstumo lavinimo ypatumus; motorinës veiklos ener-getikà; pedagoginius, psichologinius, fiziologinius iðtvermës lavinimo pagrindus; aplinkos átakà motorinei veiklai. Þinoti lengvosios atletikos varþybø taisykles. Skatinti nusiteikimà kaupti þinias, analizuoti, interpretuoti ir pritaikyti informacijà apie fiziniø galiø ir sveikatos sàveikà bei disponuoti tomis þiniomis, siekiant indi-vidualaus fizinio pareng-tumo. Atlieka pramankðtà, moka specialiuosius lengvaatleèio pratimus, eina, bëga, ðoka atlikdami papildomas uþduotis. Savarankiðkai atlieka 10—12 pramankðtos pratimø, derina bëgimà su kvëpavimu, techniðkai atlieka specialiuosius lengvaatleèio pratimus (bëga keisdamas tempà, aukðtai keldamas kelius, plaèiu þingsniu, áveikdamas kliûtis, atlikdamas orientacijos uþduotis).

· bëgimas Mokëti aukðtà, þemà startà, gebëti bëgti ilgesná atstumà ir finiðuoti. Gebëti per trumpà laikà atlikti sudëtingus judesius ir veiksmus, tinkamai reaguoti á greitai kintanèias situacijas. Iðmanyti aukðto ir þemo starto technikà, startiná ásibëgëjimà, distancijos bëgimà ir finiðà. Ugdyti valià, ryþtà, gebë-jimà nugalëti sunkumus, áveikti kliûtis bei nuo-vargá, gerinti organizmo gebëjimà prisitaikyti. Gebëti bëgti kartu grupëje, jauèiant partnerá. Bëga ið aukðto, þemo starto pagal komandà (signalà) 20, 30, 40 metrø maksimaliu greièiu. 50 m bëga apie: merg. — 8,8—8,9 s; vaik. — 7,8—7,9 s. Techniðkai bëga ið aukð-to, þemo starto, demons-truoja gerà bëgimo technikà (derina rankø ir kojø judesius), techniðkai finiðuoja. Bëga ið aukðto arba þemo starto 50 m: (merg. — 8,3—8,4 s; vaik. — 7,5—7,6 s. arba 100 m apie: merg. — 16,0—16,2; vaik. — 13,4—13,6 s.

Gebëti tolygiai bëgti ilgesná atstumà, nustatyti pulsà ramy-bëje ir fizinio krûvio metu. Gebëti bëgti grupëje. Iðmanyti funkcinius kvë-pavimo sistemos ypatu-mus fizinio krûvio metu, þinoti veiksmus, nuo kuriø priklauso ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpa-vimo sistemø adaptaciniai procesai. Bëga parankia sparta (ne-pereidami á þingsná) merg. — apie 8 min, vaik. — apie 10 min. arba 1500 m merginos, 2000 m vaikinai pagal in- dividualø pajëgumà. Bëga parankia sparta (ne-pereidami á þingsná) merg. – 10—12 min, vaik. – 12 min arba 2000 m merg.; 3000 m vaik. arba 1000 m merg. apie 4.55—5.00 min, 1000 m vaik. — apie 3.50—4.00 min.

· estafetinis bëgimas Gebëti bëgti estafetæ, perduoti ir perimti estafetinæ lazdelæ, bëgti posûkyje. Gebëti sàþiningai ir garbingai lenktyniau-ti, mokëti nugalëti ir pralaimëti, gerbti varþovà, atsakyti uþ save ir savo elgesá. Þinoti estafetës (4 X 100 m arba 4 X 400 m) bëgimo taisykles, estafetinës lazdelës per-davimo bûdus (ið apaèios, ið virðaus) lëtai ir greitai bëgant. Ugdyti atsakomybæ uþ bendrà veiklà ir jos rezul-tatà. Suprasti darniø ko-mandos veiksmø naudà. Suvokti, kad siekiant bendro tikslo bûtinas susiklausymas, solidaru-mas, partnerio jautimas. Elgtis dorai, garbingai ir sàþiningai. Supranta darniø koman-dos veiksmø naudà bëgant estafetæ, noriai dalyvauja estafetiniuose þaidimuose, derinasi prie komandos veiksmø, geba perduoti lazdelæ vienu bûdu. Organizuoja komandas, gerai moka estafetinio bëgimo taisykles, paklûsta taisykliø reikalavimams, jauèia partnerá, elgiasi kilniai. Atsakingas uþ bendrà veiklà ir jos rezul-tatà.

· ðuoliai (staigioji jëga) Gebëti áveikti hori-zontalias kliûtis (pvz., griová, balà) bei ver-tikalias kliûtis (ràstà, tvorà ir kt.). Þinoti ðuolio á tolá ið vietos taisykles, ðuolio á tolá susilenkus, arba iðsilenkus technikà, arba ðuolio á aukðtá perþengiant, arba ðuolio á aukðtá nugara technikà. Siekti mokëti sutelkti dëmesá, sukaupti jëgas, susitvardyti. Stengtis pa-siekti geresná asmeniná rezultatà. Áveikia horizontalias kliû-tis (ðuolis á tolá arba dau-giaðuolis) paprasèiausiu bûdu. Áveikia vertikalias kliûtis (pvz., ðuolis á aukð-tá). Koordinuotai ðoka á tolá ið vietos: merg. — apie 175—185 cm; vaik. — apie 200—220 cm. Ávairiais bûdais ðokinëja per ðokdynæ apie 1 min nesustodami. Áveikia horizontalias ir vertikalias kliûtis keliais bûdais. Techniðkai ðoka á tolá ið vietos: (merg. — apie 190 cm ir daugiau, vaik. — apie 220 cm ir daugiau. Ávairiais bûdais ðokinëja per ðokdynæ nesustodami (per min atlieka apie 110—120 ðuoliukø).

· mëtymai Gebëti áveikti iðorës pasiprieðinimà. Mokëti tinkamai më-tyti kimðtiná kamuolá arba mesti teniso kamuoliukà, arba stumti rutulá. Mokëti metimø, rutulio stûmimo, svarsèiø këlimo technikà, saugaus elgesio taisykles.Þinoti sàvokø „absoliuèioji jëga“, „santykinë jëga“ reikð-mæ. Stengtis paþinti save, siekti geresnio asmeninio rezultato, gebëti sutelkti jëgas sunkumams nuga-lëti, nuovargiui áveikti, uþduoèiai ávykdyti. Meta teniso kamuoliukà ásibëgëjæ:merg. — apie 20—22 m;vaik. — apie 26—30 m.Meta kimðtiná kamuolá per galvà: merg. — (2 kg) apie 7—8 m,vaik. — (3 kg) apie 7,5—8,0 m. Techniðkai meta teniso kamuoliukà ásibëgëjæ:merg. — apie 23—26 m,vaik. — apie 35—40 m.Techniðkai meta kimðtiná kamuolá per galvà:merg. — (2 kg) apie 8,5–9,5 mvaik. — (3 kg) apie 8,5—9,5 m.

Bendroji gimnas-tika Gebëti atlikti pra-mankðtos pratimø kompleksà.Gebëti atlikti rikiuo-tës, pusiausvyros pra-timus, atraminius ðuolius, kybojimus. Tikslinti judesiø tech-nikà: ugdyti judesiø laisvæ ir kûrybiðkumà. Nusimanyti apie pra-mankðtos komplekso su-darymo metodikà, pagrin-dinius gimnastikos prie-taisus, paisyti savisaugos reikalavimø atliekant pratimus, suvokti tempi-mo pratimø svarbà. Suvokti tikrovæ, daiktø savybes, erdvës ir laiko, jëgos parametrus. Patirti praktinës veiklos svarbà ugdant laisvus ir harmo-ningus judesius. Suvokti, kad gimnastikos pratimais ugdoma ryþtas, dràsa, valia bei lavinama judesiø laisvë ir darna. Merginos. Atlieka pusiau-svyros pratimus, akrobati-kos junginá (pvz., kûlvirs-tis pirmyn, atgal, persiriti-mas ðonu, stovësena ant menèiø ir kt.). Atlieka tempimo pratimus, susi-paþinæ su jogos sistema. Merginos. Atlieka pu-siausvyros pratimus, pri-tûpimus, kampus, atrem-tis gulint, mostus, akroba-tikos junginá (kûlvirstis pirmyn, atgal, stovësena ant menèiø, persiritimas ðonu, stovësena ant rankø su pagalba ir kt.). Siste-mingai atlieka tempimo pratimus.

Atlieka imitacinius savigynos elementus

Kybojimai ir atremtys

Kybo ant skersinio sulen-ktomis rankomis pagal individualø pajëgumà. Kybo ant skersinio sulen-ktomis rankomis apie 15-20 s.

Pilvo preso ir kiti pratimai

„Gulti ir sësti“ apie 20—22 k. Atlieka pratimø junginá su gimnastikos árankiu (lanku, kaspinu, kamuoliu, ðokdyne).Atlieka lankstumo testà. „Gulti ir sësti“ apie 23—25 k.Atlieka iðmoktø elementø junginius su dviem gim-nastikos árankiais (kaspi-nu, kamuoliu, ðokdyne ir pan.). Atlieka lankstumo testà (pvz., pagal Eurofit’o metodikà).

Vaikinai. Atlieka jëgos, ištvermes pratimus, iðmano jëgos komplekso sudarymo metodikà. Vaikinai. Sàmoningai lavina pagrindines rau-menø grupes, savarankið-kai sudaro pratimø komp-leksà jëgai ir ištvermei lavinti.

Lipa virve (derina rankø ir kojø judesius). Lipa virve vien rankomis.

Kybojimai ir atremtys

Pasikëlimas jëga persiver-èiant. Rankø lenkimas ir tiesimas ant lygiagreèiø. Pasikëlimas jëga ir persi-verèiant. Pasikëlimas iðsi-tiesiant, mostas atgal ir nuðokimas.

Akrobatika

Stovësena ant rankø prie sienos. Persivertimas ðo-nu. Kûlvirstis per kliûtis nuo gimnastikos tiltelio. Kûlvirstis atgal. Ilgas kûlvirstis. Kûlvirstis atgal. Persivertimas á ðalá. Kûlvirstis nuo gimnasti-kos tiltelio. Stovësena ant galvos, rankø (su pagal-ba).

Atraminiai ðuoliai

Atraminis ðuolis: ðuolis kojomis þergtai (110—120 cm aukðèio arklys pastatytas išilgai). Ðuolis per oþá sulenktomis kojomis. Techniðkai atlieka atra-minius ðuolius: ðuolis kojomis þergtai (115—120 cm aukðèio arklys pastatytas iðilgai).

Atlieka jëgos pratimus. Prisitraukia prie skersinio 6—8 kartus. Atlieka pratimà „gulti ir sësti“.Atlieka lankstumo testà pagal individualø pajë-gumà. Atlieka jëgos pratimus. Prisitraukia prie skersinio 9—12 kartø. Atlieka pratimà „gulti ir sësti“ 27—29 kartus. Atlieka lankstumo testà (pvz., pagal Eurofit’o metodikà).
Ritminë gimnastika plastika, sceninis judesys Gebëti derinti jude-sius su muzikos rit-mu, mokëti atsipalai-duoti, lavinti psicho-fizinæ technikà, gebë-ti skirti dëmesá kûno pojûèiams, jausti partnerá. Iðmanyti ritminës gimnas-tikos, plastikos, ðokio ir sceninio judesio svarbà harmoningam asmenybës ugdymui. Þinoti psicho-fizinës technikos pagrin-dus. Þinoti, kas tai yra pantomiminis kûno trena-þas ir pantomimos ele-mentai. Suvokti, kad ðokis, ritmi-në gimnastika ugdo gra-cingus judesius ir kûno plastikos pajautimà (kûno atpalaidavimà ir átempi-mà). Ugdyti pasitikëjimà savo jëgomis, muzikalu-mà ir kûrybiðkumà. Geba jausti judesius, partnerá ir erdvæ. Mokosi atsipalaiduoti.Geba atlikti ritminës gim-nastikos elementus vado-vaujami mokytojo. Atlieka ávairiø kûno daliø judesius (pvz., sukti rankà per rieðà, per alkûnæ, tik peèius). Atlieka ávairius judesiø junginius. Atsi-palaiduoja, analizuoja, kuria tam tikras kompo-zicijas.Savarankiðkai atlieka rit-minës gimnastikos ele-mentus, improvizuoja, derina atsipalaidavimà ir átempimà.

Geba atsipalaiduoti. Juda lëtai ir greitai, tolygiai ir su pertrûkiais, grakðèiai ir staigiai atlieka judesius keis-dami judëjimo kryptá, tempà.

Iðsamiau susipaþinti su klasikiniais, Lotynø Amerikos, ðiuolaikiniø ðokiø muzika, istorija.Þinoti apie lietuviø tautinius (folklorinius) ðokius bei pasilinksminimø ðokius. Moka tautiniø ðokiø þingsnelius, susikabini-mus, figûras, atlieka su-dëtingesnius, ávairesnius derinius. Ðoka poromis, bendrauja. Ðoka 2—3 pasilinksminimø ðokius.

Sporto þaidimai Gebëti þaisti kartu su kitais, pritaikyti turi-mus gebëjimus prak-tiðkai. Atlikti dviejø sporto þaidimø gyny-bos ir puolimo veiks-mus bei jø derinius. Gebëti greitai ir tai-syklingai atlikti pasi-rinktos sporto ðakos (tinklinio, rankinio, krepðinio, stalo teni-so, badmintono ar kt.) technikos veiks-mus, þaisti 2 sporto þaidimus. Gebëti organizuoti pasirink-tos sporto ðakos var-þybas, joms teisëjauti. Þinoti sporto þaidimø varþybø taisykles, vykdy-mo sistemas, kaip raðyti protokolà.Þinoti sëkmæ lemianèius veiksmus individualiose ir komandinëse varþybose. Iðmanyti pagrindines sporto etikos kodekso nuostatas, Lietuvos sporto istorijà. Suvokti, kad þaidimas — tai ir draugiðkumas, ir pagarba kitiems, ir dera-ma þaidimo nuostata. Suprasti, kad garbingas þaidimas – tai daug dau-giau negu tik þaidimas pagal taisykles. Garbingas þaidimas – tai ir màstymo bûdas, padedantis iðveng-ti apgaudinëjimo, psicho-loginio spaudimo, dopin-go vartojimo, ðiurkðtaus elgesio (tiek þodinio, tiek fizinio), iðnaudojimo, ko-rupcijos. Suvokti, kad sàþiningas þaidimas pra-turtina visuomenæ ir ska-tina ávairiø tautybiø þmo-niø draugystæ; þaidimas padeda paþinti, iðreikðti ir turtinti save, sudaro sàly-gas asmeniniam meistriðkumui ágyti, ska-tina bendravimà, kuria pasitenkinimà, sveikatà ir gerovæ. Þaidþia du sporto þaidi-mus (vaikinai – vienà ið jø gerai). Iðmano varþybø etikos taisykles, varþybø organizavimà ir teisëja-vimà. Gerai þaidþia du (mergi-nos – vienà) sporto þaidi-mus (tinkliná, rankiná, krepðiná, badmintonà, stalo tenisà ar kt.) pagal mokyklos tradicijas bei asmeninius interesus. Teisëjauja varþybose.

Plaukimas(esant sàly-goms) Plaukti pasirinktu bûdu. Gebëti suteikti pirmàjà pagalbà ne-laimës atveju. Þinoti apie pagrindinius plaukimo bûdus, mokëti saugaus elgesio vandeny-je ir prie vandens taisykles. Suvokti atsakomybæ uþ savo bei aplinkiniø gyvybæ bei saugumà.Laikytis saugos vande- nyje taisykliø, drausmës ir Plaukia vienu bûdu. Plaukia dviem (vienu gerai) bûdais. Saugiai elgiasi vandenyje ir prie vandens.

Þinoti apie atsakomybæ uþ savo ar kito asmens gy- tvarkos. Moka atlikti dirbtiná kvëpavimà.

vybæ bei saugumà.
Fizinis ak-tyvumas atvirame ore Esant tinkamoms oro sàlygoms praktikuoti, pvz., turizmà arba orientavimàsi vieto-vëje, dviraèiø arba irklavimo sportà, þie-mos sporto ðakas, spontaniðkà judë-jimà. Þinoti grûdinimosi taisyk-les, þinoti apie atsipalai-davimo bûdus. Ugdyti paþintinius interesus bei vertybes. Suvokti fizinio aktyvumo svarbà kasdienëje veikloje (realizuojant savo suma-nymus pagal pomëgius, bendraujant su draugais ar ðeimos nariais). Suvokti, kad fizinis akty-vumas gamtoje yra pa-traukli ir maloni laisva-laikio forma, sveikatos, geros nuotaikos ir energijos ðaltinis. Suvokti, kad fizinës veiklos metu lavinamas ne tik kûnas, bet ir ugdomi paþintiniai inte-resai, dvasinës vertybës. Eina, bëga raiþyta vieto-ve, áveikia natûralias kliûtis. Greitai eina arba bëga parankia sparta (merg. 2—3 km, vaik. – 3—4 km arba ðliuoþia slidëmis pagal individualø pajëgumà, arba èiuoþia paèiûþomis, arba vaþiuoja rieduèiais ar dviraèiu. Noriai dalyvauja jiems maþiau þinomoje fizinëje veikloje. Eina, bëga raiþyta vieto-ve, derina bëgimà su ëjimu, bëga keisdami tempà bei kryptá. Áveikia kliûtis pasirinkdami racionaliausià bûdà. Bëga parankia sparta (merg. – apie 3 km, vaik. – apie 4 km) arba ðliuoþia parankia sparta (merg. – apie 3 km, vaik. – apie 5 km). Átvirtina pasirinktos sporto ðakos gebëjimus.
Turizmas Gebëti parengti orga-nizmà ilgam þygiui.Gebëti nustatyti laikà be laikrodþio (pagal gëles, kitus augalus, saulæ ir kt.), naudotis kompasu, orientuotis vietovëje ir nustatyti azimutà, orientuotis pagal laikrodá ir gam-tos reiðkinius (saulæ, mënulá, poliarinæ þvaigþdæ ir pan.). Þinoti: organizmo adap-tacijos rengiantis þygiui ypatumus; kaip nustatyti atstumà (pvz., naudojan-tis pirðtu, degtuku, kam-pu, tolimaèiu). Iðmanyti, kaip nustatyti objektø aukðtá ir plotá (pvz., upës) pagal ðeðëlá, balutæ su trikampiu, lazda. Nusimanyti apie mitybà kelionëse, maisto ruoði-mà, saugojimà ir gamybà, maisto produktø suderi-namumà, kaloringumà ir vartojimà pagal fiziná þygeivio aktyvumà. Þinoti apie skirtingas turizmo rûðis: pësèiøjø, slidþiø, vandens, dviraèiø ir pan.Paþinti kai kuriuos vaisti-nius augalus ir jø gydomàsias savybes. Mokëti áveikti save, laiky-tis drausmës, kritiðkai vertinti savo ir draugø veiksmus. Suvokti, kad grupë þygyje – tai viena komanda ir tik nuo visø supratimo, susiklausymo, kolektyvinës drausmës priklauso uþsibrëþtø tikslø ágyvendinimas.Bendrauti ir bendradar-biauti, suvokti, kad þy-giuose ugdomi paþintiniai interesai, meilë gamtai, savo kraðtui. Áveikia natûralias gamtos kliûtis (pvz., maþus upe-lius, upes, pelkëtas vietoves ir kt.). Stovyklauja gamtoje: pa-renka stovyklavietæ, stato palapinæ, daro lauþavietæ ir ja naudojasi, sutvarko stovyklavietæ, priþiûri aprangà ir avalynæ. Moka saugotis susirgimo, suteikti pirmàjà pagalbà nelaimës iðtiktajam ir kt. Áveikia natûralias gamtos kliûtis racionaliausiu bû-du, pagal þemëlapá tiksliai orientuojasi vietovëje, nustato azimutà, orien-tuojasi pagal laikrodá, saulæ ir kt. gamtos reið-kinius, gali nustatyti atstumà naudodamiesi pirðtu, kampu, degtuku ir kt. Tinkamai elgiasi siau-èiant gamtos gaivalams (pvz.., perkûnija, potvy-niai, liûtys, sniego griûtys, pûga, didelis ðaltis ir kt.).Þygio metu pritaiko ágytas gamtamokslines þinias.

Silpnesnës sveikatos moksleiviø kûno kul-tûra Atlikti pratimus atsi-þvelgiant á anatomi-nius, fiziologinius ir psichinius savo ypa-tumus.Plësti judëjimo mo-këjimus. Atlikti laiky-senà koreguojanèià ir kvëpavimo gimnas-tikà.Lavinti pagrindines ir silpnesnes raumenø grupes, gebëti taisyk-lingai kvëpuoti ei- Þinoti pagrindinius gydo-mosios kûno kultûros pagrindinius principus:teorijos ir praktikos ryðio;ugdomojo mokymo; diferencijuoto ir indivi-dualaus ugdymo deri-nimo;vadovavimo ir mokiniø savarankiðkumo deri-nimo;prieinamumo;sistemingumo ir nuo-seklumo; Suvokti sveikatà kaip vertybæ ir ugdyti atsako-mybæ uþ jà. Nusiteikti saugoti ir stiprinti savo sveikatà, siekiant paðalinti ar susilpninti negalià. Suvokti fiziniø pratimø svarbà charakterio forma-vimuisi. Ugdytis valià, ryþtà, dràsà, uþsispyrimà, pasitikëjimà savo jëgomis. Sàmoningai siekti asme-niniø fiziniø rodikliø ge-rëjimo. Ugdytis nuostatà Derina fizinius pratimus su kvëpavimu, atlieka koreguojamuosius bei specialiuosius pratimus.Atlieka pusiausvyros pra-timus (pvz., stovësena pasistiebus ant pirðtø, ant vienos kojos ir pan.).Þaidþia judriuosius ir sporto þaidimus pagal supaprastintas taisykles. Atlieka fizinius pratimus su árankiais (ávairaus svo-rio svarmenimis, kamuo-liais, kuokelëmis, lazdo-mis, ðokdynëmis ir pan.).Atlieka pusiausvyros pra-timus ant aukðtesnës at-ramos (pvz., suolelio). Þaidþia sporto þaidimus (reguliuojama þaidimo trukmë, tinklo aukðtis, aikðtelës matmenys ir t.t.).

nant, bëgant, mokëti plaukti (esant sàly-goms). sàmoningumo ir akty-vu-mo;nuodugnumo; reguliariai dalyvauti fizi-nëje veikloje, stiprinti ir grûdinti organizmà. Savarankiðkai atlieka pratimus pagal individualià programà.

iðmokimo tvirtumo principà.

Nusimanyti apie reko-menduojamus pratimus turimiems sutrikimams, Moka taisyklingai kvëpuoti, lavina kvëpavimo raume-nis, atlieka kvëpavimo pratimus, moka atsipalaida-vimo pratimø.

susirgimams gydyti, fizi-nei bûklei gerinti.Þinoti savistabos, pagrin-dinius masaþo bei savi-masaþo bûdus. Valdo dëmesá mintimis, vaizdais, atlikdami fizinius veiksmus, jauèia kûno daliø, raumenø padëtá ir dinamikà.

Pildo sveikatos dienynà. Áraðo pagrindinius antropo-metrinius ir fiziometrinius duomenis bei kontroliniø testø rezultatus. Moka save masaþuoti. Moka masaþuoti kitus. Du kartus per metus tikrinasi sveikatà.

Leave a Comment