TURINYS:
1. Įvadas 32. Fizinio aktyvumo esmė 43. Fizinio aktyvumo reikšmė žmogaus gyvenime 84. Fizinis aktyvumas ir sveikata 105. Fizinių pratimų įtaka žmogaus organizmui 116. Išvados 147. Literatūra: 151. ĮvadasFizinis ugdymas – ugdymo dalis, padedanti formuoti auklėtinių higieninį, dorovinį, estetinį, kūno kultūros santykį su savo kūnu. (Jovaiša) Fizinis ugdymas turi būti privalomas kiekvienoje mokykloje, ir negali taip būti, kad mokinys dėl kažin kokių priežasčių negali dalyvauti fizinėje veikloje. Jeigu jis negali pilnavertiškai sportuoti su visais mokiniais, jam turi būti individualizuojamas krūvis pagal jo galimybes, arba gydytojo rekomendacijas. Vaikai, kurie nedalyvauja fizinėje veikloje, dažniau serga, būna užsidarę savyje, jiems blogiau sekasi mokslas, serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kankina antsvoris.Čia pasistengsiu išnagrinėti dvi visiems aktualias problemas:a) netaisyklinga laikysena ir stuburo iškrypimas,b) fizinio aktyvumo rekšmė kūnui. Daugelis susimąsto rūpintis savo išvaizda, kai jau būna per vėlu. Todėl reikia fiziškai treniruotis, mankštintis nuo pat jaunystės, nuo pradinių klasių. Vaikas kuris aktyviai sportuoja nuo pirmos klasės nesiskundžia nei stuburo iškrypimais, nei kitais negalavimais.
Tikslas – skatinti paauglius treniruotis ir palaikyti kūno proporcijas.
Uždaviniai:o lavinti taisyklingą kūno laikyseną;o skatinti savarankiško mankštinimosi poreikį;o ugdyti atsakomybę už savo sveikatą, skatinti suvokti kūno kultūros naudą.2. Fizinio aktyvumo esmėVisi kalba apie sportą. Kalba – tik, ar sportuoja? Tuo tarpu kiekvienas gydytojas pasakys, kad kaip tik augančiam vaikui būtina sportuoti. Negana apsivilkti sportinę aprangą ir atlikti apšilimo pratimų, tik rimtai imantis sprtinės veiklos, susilauksime teigiamų poslinkių gyvenime. Mūsų dienomis mokslas jau neieško universalaus amžiaus jaunystės eleksyro, jau seniai įrodyta, kad geriausias jaunystės, žvalumo ir jėgos eleksyras- geras fizinis kūno grūdinimas, judėjimas. Mes judame savo raumenų dėka. Raumenys sudaro 35-40% viso kūno masės, todėl labai svarbu, kad jie būtų stiprūs. Jei žmogus nejuda, jo raumenys ima nykti- plonėja skaidulos, jų vietoje išsivysto riebalinis ir jungiamasis audinys, susilpnėja jėga, sumažėja raumenų apimtis ir elastingumas, žmogus pasidaro neveiklus, suglemba. Tik fizinis darbas, fiziniai pratimai, sportas neleidžia šiems neigemiems reiškiniams vystytis. Treniruotuose raumenyse būna kur kas daugiau kapilerų, kurie geriau raumenis aprūpina maisto medžiagomis, deguonimi. Sportuojantis žmogus išsiugdo gražias kūno formas bei laikyseną, sugeba gražiai ir plastiškai judėti. Štai kodėl taip svarbu sportuoti nuo vaikystės.
Daugelį kamuoja klausimas, kokią sporto šaką geriausia pasirinkti?Trylikamečiui nuobodu treniruotis ant skersinio, lygiagrečių, jį labiau traukia sportiniai žaidimai. Ten daugiau laisvės, išradingumo.Penkiolikmečiui dėl jau žinomų vystymosi ypatumų draugų pasiūlytas tempas ne visuomet priimtinas, todėl jo netraukia sportinai žaidimai, jis mieliau pasirenka tas sporto šakas, kur labiau gali pasireikšti individualios savybės, kur krūvį gali pasirinkti pagal savo išgaliais. Jausdami savo kūno netobulumą, šio amžiaus jaunuoliai daug vilčių deda į atletizmą. Neskubėk! Tavo organizmas dar neprisitaikęs prie padidinto apkrovimo. Dėl pernelyg ištįsusio skeleto tavo šidis ir plaučiai nepakankamai aprūpins deguonimi smarkiai apkrautus raumenis.Septynioliktieji, devynioliktieji metai – laikas, kai raumenys įgyja savybę diferencijuotis, kai ji sugeba susidorti su didesniu fiziniu krūviu, kai juos geriau, negu bet kada, galima “išmokyti” koordinuotumo.Dėl neproporcingai didelio fizinio krūvio gali per anksti sukalkėti kaulų augimo zonos ir sutrikti skeleto augimas. Paprastai skeleto kaulėjimas baigiasi tik apie 25-26 metus.Nors ir kiek besitreniruotum sunkiojoje atletikoje, grakščių judesių neišsiugdysi, jei neišmoksi lengvai ir laisvai slidinėti, nusileisti nuo stataus kalno, nesugebėsi grakščiaia čiuošti. Na ir būtinai reikia išmokti plaukti. Tokiame amžiuje svarbiausia visapusiškumas. Tinka ir sportiniai žaidimai, ir legvoji atletika, ir gimnastika, ir boksas, imtynės, plaukymas, žodžiu, tos sporto šakos, kurios į darbą įjungia visas raumenų grupes, sudaro palankias sąlygas ir vidaus organams, ypač širdžiai bei plaučiams tobulėti.Geriausias yra vandens sportas, ypač plaukimas. Čia vienodai į darbą įsitraukia visi raumenys, gerai treniruojasi plaučiai, dėl to smarkiai padidėja gyvybinė plaučių talpa, sustiprėja širdies darbas, be to, vanduo ramina tavo amžiuje įaudrintą nervų sistemą.Dviratis smarkiai apkrauna kojas, netreniruoja rankų ir varžo kvėpavimą, taigi jis yra vienpusiškas.Pastabumas ir žaibiška reakcija, drąsa ir ryžtas, kovojant dėl pergalės,- štai teigiami bruožai boksą iškelia virš kitų spoto šakų. Tačiau boksas turi ir neigemų pusių.“Nekaltas” nogdaunas ar nokautas (pagal medicininę terminologiją smegenų surėtimas ar sumušimas) reikalauja rimto gydymo.Po pakartotinų, negydytų, smegenų sukrėtimų pradeda kamuoti beveik nulatiniai galvos skausmai, sutrinka darbingumas, nusilpsta atmintis, atbunka protiniai sugebėjimai. Žodžiu beieškant sveikatos tampama ligoniu.Negana būti fiziškai tobulam. Jei nori būti pilnavertis visuominės narys, privalai išugdyti kolektyviškumo jausmą. Ir tai pasieksi, jei būsi kad ir nedidelio sporinio kolektyvo narys. Individualiai dirbdamas, tu niekada nepasieksi tokių laimėjimų, kokius įgysi sportuodamas būryje. Mokyklose nuo… pirmųjų klasių turėtų būti skatinamas sportinis aktyvumas. Fizinis krūvis moksleiviams diferencijuojamas pagal lytį, amžių, fizinio parengimo laipsnį. Rankinį, tenisą, tinklinį, krepšinį gali žaisti visi. Šie žaidimai apima ir bėgiojimo ir mėtymo judesius, čia vikrumas svarbesnis už jėgą. Bėgimo sportas rekomenduotinas taip pat visiems- jis tolygiai ir sistemingai treniruoja širdį. Labai naudinga važinėti dviračiu, tai sportas skatinantis žarnyno peristaliką ir medžiagų apykaitą. Gimnastika, lengvoji atletika skatina širdies darbą, daro žmogų lankstesnį ir vikresnį. Sportas mus suartina su gamta. Mokyklose reikėtų suinteresuoti mokinius domėtis sportine veikla, tai priklauso nuo pedagogų- sporto specialistų, bei turimo sportinio inventoriaus. Sudominti jaunimą sportuoti turint modernius treniruoklius, šiolaikiškai įrengtas sporto sales, yra kurkas lengviau.Būdamas stadione, sporto aikštelėje ar sporto salėje, ne kartą grožėjasi dailiu sportuojančių sudėjimu, gražia jų laikysena, grakščiais judesiais. Gal slapčiomis net jiems pavydėjai, jeigu pats tuo pasigirti negali. Bet ir toks gali būti, jei tik panorėsi. Daugelis į tave panašių jaunuolių neblogai nuaugę, tačiau ne visi moka gerai laikytis, ne visi savo kūną harmoningai išlavinę. Atidžiau pasižiūrėjęs į savo draugus, pamatysi, kad daugelis jų sėdi susikūprinę, nuleidę pečius, įtraukę krūtinę, persikreipę, eina nunarinę galvą, šlitinuodami. Matai, kokia negraži, negrakštinga jų laikysena ir eisena. Prie netaisyklingos padėties gana greitai įprantama.Nelavinami, neišsivystę, silpni raumenys, negali išlaikyti kūno taisyklingoje padėtyje, jie greitai pavargsta, todėl jaunuolis ir ieško savo kūnui “patogesnių” pozų. amžiaus jaunuoliai ypač greit pasiduoda neigemiems poveikiams, nes ilgas sėdėjimas suole ir įvairios asimetriškos, “palengvinančios” padėtys padeda formuotis blogai laikysenai, kuri vėliau labai sunkiai ištaisoma. Taisyklinga laikysena svarbi ne tik estetiniu, bet ir sveikatos požiūriu. Kai laikysena taisyklinga, gerai išsivysto ir normaliai dirba vidaus organai (širdis, plaučiai, skrandis, žarnynas ir kt.), o kai ji bloga, šie organai suspaudžiami ir dėl to net gali pradėti nenormaliai veikti. Kaip tik dėl to tu turi rūpintis savo laikysena nuo pat jaunystės. Sėdėdamas, stovėdamas, vaikščiodamas visada laikyk nugarą tiesiai, pilva- įtrauk, krūtinę- atstatyk pirmyn, galvą- pakelk, o ne nuleisk. Jei esi jaunesnio mokyklinio amžiaus, knygas nešiok kuprinėje, o pamokas ruošdamas, sėdėk tiesiai, prie tavo ūgiui pritaikytų baldų. Mankšta turi būti svarbi dienos dalis. Tik kai iš nemalonios prievolės, ji tampa malonumu mes galime pradėti ir baigti diena subalansuota mankšta. Ką nors vertingo gyvenime galime sukurti tik tuo atveju, kai organizmas gerai funkcionuoja. Valdomas kūnas tampa gracingas ir laisvas. Gimnastika pamažu pratina kūną taisyklingai judėti. Rytinė mankšta pirmiausiai būtina išjudinti sustingusius sąnarius, suintencyvinti kraujo cirkuliavima raumenyse. Rytinę mankštą daro tik 33 % žmonių. Taip pat naudinga kartkartėmis per dieną atlikti kvėpavimo pratimus, kurių tikslas- išvėdinti plaučius. Mokiniai, didžiąją dienos dalį sėdi susilenkia prie stalo, kvėpuoja negiliai. Pamokos metu reikia 2-3 kartus išvėdinti plaučius giliai kvėpuojant.JAV kas penktas vaikas turi ansvorio. Australijoje kas ketvirtas. Vaikų su antsvoriu vis daugėja. Statistikos duomenimis, per dvidešimt metų nutukusių vaikų padaugėjo netgi du kartus.Išlieka didelė tikimybė, kad antsvorį turintį turintis vaikas problemų dėl jo turės visą gyvenimą. Labai svarbus veiksnys, nulemiantis normalų vaiko svorį- fiziniz aktyvumas. Mažą judrumą sąlygoja pasyviai leidžiamas laisvalaikis- nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu ir panašiai. Anot vaikų psihologų, šiuolaikinis berniukas ar mergaitė televizorių žiūri vidutiniškai 25 valandas per savaitę. Pusę šio laiko paskyrus sportavimui, judriems laisvalaikio žaidimams, teigemi pokyčiai pastebimi… labai greitai- vaikas sulieknėja, tampa sveikas. Po pamokinėje veikloje taip pat turėtų dominuoti aktyvus poilsis. Laisvalaikį mokiniai turėtų laisti ne prie kompiuterio ar prie televizoriaus ekrano.Yra nustatyta, kad per diena po 5 valandų praleistų prie akrano, atsiranda “televizijos liga”, jos požymaiai: padidėja nervingumas, pablogėja regėjimas, sutrinka miegas ir apetitas, ima skaudėti pilvą ir nugarą, jaučiamas nuovargis. Tai ypač didelis apkrovimas jaunam organizmui. Užklasinė veikla turėtų būti susėjusi su sportinio aktyvumo propogavimu. Mokiniai turi būti įtraukiami į renginius, susėjusius su fiziniu lavinimu. Yra daugybė fizinių pratimų kuriuos turint laiko galima atlikti namuose ir taip lavinti savo kūną. Norint teisingai atlikti fizinius pratimus, reikia laikytis šių taisyklių: 1) pratimo intensyvumas2) pratimo trukmė 3) poilsio intervalo trukmė4) poilsio pobūdis5) pratimo kartojimų skaičiusPradedant sportuoti reikalingas 6 savaičių įvadinis laikotarpis. Pirmą kartą mankštą sporto salėje reikėtų pradėti 15 min. ėjimu ir gimnastikos pratimais, palaipsniui ilginant ėjimo laiką ir tik po 6 savaičių pabandyti įvertinti savo pajėgumą. Pasibaigus įvadiniam laikotarpiui asmuo gali pasirinkti savo pomėgius atitinkančią sporto šaką.Visos pratimų klasifikacijos yra parengtos 20-60min. laikui, atsižvelgiant į asmens fizinius sugebėjimus.Treniruojantis tik 2 treniruotes per savaitę, treniruotumas iš esmės negerėja. Šios treniruotės yra palaikomojo pobūdžio. Treniruojantis 3 kartus per savaitę, jau lavėja funkcinės organizmo galimybės. Poveikis padidėja kai yra 4 treniruotės per savaitę, dar labiau padidėja kai yra5 treniruotės per savaitę. Treniruojantis daugiau nei 5 kartus per savaitę, maksimalus deguonies suvartojimas jau nedidėja. Antra vertus, pastovus vienos ir tos pačios treniruotės priemonės taikymas vargina atitinkamas fiziologines organizmo struktūras. Todėl sveikatai stiprinti nerekomenduotinos dažnesnės ištvermės lavinimo treniruotės kaip 5 kartus per savaitę. Asmenims, mėgstantiems ir pageidaujantiems kasdien atlikti ištvermės lavinimo pratimus, rekomenduojama kaitalioti juos. Pavyzdžiui, keturis kartus per savaitę bėgioti ir tris kartus plaukioti ar pan.Visi pratimai yra skirstomi į dvi grupes- tai cikliniai ir taikomuosius.Visus ciklinius pratimus, taikomus sveikatai stiprinti galima suskirstyti į 2 grupes. Pirmoji grupė – tai pratimai visu kūno svoriu ir antroji grupė – pratimai, atliekami sumažinus kūno svorį. Pavyzdžiui, einant ar bėgant kiekvieną kartą, kai koja paliečia žemę suduodamas stiprus smūgis kojos sąnarių paviršiams, o važiuojant dviračiu, plaukiojant ar irkluojant valtį dalis žmogaus kūno svorio tenka kojų sąnariams, dalis – balneliui ir pan. Per 30 ar 60 minučių treniruotę šių “perkrovų” suma gali sukelti sąnarių skausmą, jų uždegimą ar kt. judamojo atramos aparato pokyčius. Praktika rodo, kad ortopedinių traumų kiekis tarp pradedančiųjų mankštintis tiesiogiai priklauso nuo parinktų pratimų ir intensyvumo. Dėl šių priežasčių, po ilgesnio nejudraus gyvenimo tarpsnio atnaujinantiems fizines pratybas, arba esant sąnarių sutrikimams, rekomenduotina bent užsiėmimų pradžioje dažniau parinkti pratimus kuriems reikia “mažesnio kūno svorio”. Pauglių fizinis pasirengimas priklauso nuo jų pačių noro ir sporto trenerių sudarytų programų. Daugelis vaikų turi stuburo iškrypimus, bet atkakliai dirbant, galima jų išvenkti ar panaikinti jau esamus.fizinę mankštą galima atlikti ir namuose, darant elementariausius pratimus.Čia buvo kalbama kaip palaikyti fizinę formą ir išvengti ligų ir kitų susirgimų.Išvada:o Norint, kad neiškryptų stuburas reikia vaikščioti pakėlus galvą, ištiesus krūtinę, pečius laikyti vienoje plokštumoje. Taisyklingai sėdėti reikia: Nugara tiesi, sėdima ant visos sėdynės, galva laikoma tiesiai, pečiai vienoje linijoje, kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu.o Fiziškai pasirengęs paauglys yra dailaus sudėjimo, plastiška…i ir taisyklingaijuda, retai serga.o Norint būti fiziškai tvirtam rikia makštintis ir lankyti atitinkamas fizinio lavinimo treniruotes.
o Tik teisingai atliekant fizinius pratimus kūnas bus dailus, neteisingai atliekant fizinius pratimus galima sužaloti kūną negryžtamai.3. Fizinio aktyvumo reikšmė žmogaus gyvenimeTechnikai išsivysčiusių šalių visuomenėje gamybos mechanizavimas, transporto motoriza-vimas, buities technizavimas bei sėdimas darbas sumažino poveikį judėti. Susidarė objektyvios sąlygos, dėl kurių žmogus buvo priverstas keisti gyvenimo būdą. Paplito pasyvus gyvenimo būdas, netruko pasireikšti ir jo pasėkmės. Aktyvius fizinės veiklos apribojimas pareikalavo iš žmogaus didžiulių protinių pastangų ir nepaprastai padidino psichinę bei nervinę įtampą. Atsirado hipokinezės problema. Ištirta, kad organizmas labai sunkiai pakelia nejudromą. Medicinos statistika rodo, kad ypač paplito širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis apie 40-50 proc. Išsivysčiusių šalių miestų gyventojų yra nutukę.Nutokusiems paūmėja anksčiau persirgtos ir kitokios ligos. Kai kada nutukimas daro ir psichsocialinį poveikį, nes nutukę žmonės, ypač moterys, tiesiog neestetiškai atrodo. Nutukusieji dažniau suserga ir miokardo infarktu: nustatyta, kad jie šia liga serga beveik dvigubai dažniau negu žmonės, kurių svoris normalus.Truputi nutukę žmonės, ypač jauni, paprastai jaučiasi esą sveiki. Viršnorminę jų kūno masę galima priliginti sunkumų nešiojimui, treniravimuisi. Dėl padidėjusio krūvio iš pradžių didėja tik raumenų masė, o vėliau raumenys nebesugeba normaliai susitraukti. Taip dažniausiai kinta širdies raumuo, ypač kai suriebėja širdis, sutrinka kraujo apykata. Toks žmogus greičiau pavargsta, suserga, gali tapti net invalidu.Vaikų ir paauglių kūno svoris paprastai padidėja dėl jų nepakankamo fizinio aktyvumo, todėl viršsvoris labiau priklauso nuo hipokinezės, o ne nuo mitybos.Nors šalyje kasmet gerinamos materialinės sąlygos plėtoti kūno kultūros ir sporto sąjūdį, kultivuojančių kūno kultūrą ir sportą žmonių skaičius dar neatitinka objektyvių visuomenės porei-kių. Sociologinių tyrimų duomenys rodo, jog atsilikimą sąlygoja ne tiek laivo laiko stoka, nepaten-kinama materialinė bazė, kiek nepakankamas žmonių pomėgis fiziškai lavintis, sportuoti.Aktyvios fizinės veiklos deficito problema šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos sąlygomis aktuali visais amžiaus tarpsniais, tačiau bene labiausiai ji opi, kai kalbama apie vaikų sveikatą. Nors vaikai ir judresni už suaugusiuosius, dėl paplitusių pasyvaus laisvalaikio formų ir jiems gresia hipokinezės pasekmės.Vaikų augimo akceleracija dėl nepakankamos fizinės veiklos sąlygoje viršsvorio susidarymą, laikysenos sutrikimus, nepakankamą raumenų darbingumą, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos funkcines galimybes.Nepakankamas fizinis aktyvumas yra nepalankus mokinių sveikatai, kenkia vaikų ir paauglių organizmo augimui ir brendimui. Neatsitiktinai masiškai tikrinant moksleivius atskleista daug širdies ir kraujagyslių sistemos psichoemocinių, regos, protinio darbingumo ir kitų fizinio išsivystymo bei sveikatos sutrikimų. Šie ir kiti nepaminėti organizmo fizinės būklės sutrikimai yra susiję su mokslo ir technokos progresu. Daugumos mokyklą baigusių moksleivių fizinis pasirengimas yra prastas, nors beveik visi jie iš fizinio lavinimo turėjo tik gerus ir labai gerus pažymius.Būtina pažymėti ir tokią nepalankią mokynių sveikatai tendenciją, kaip traumų daugėjimas buityje ir per fizinio lavinimo pamokas. Traumų sudaro kaulų, sąnarių pažeidimai, dažnoki ir galvos smegenų sutrikimai. Šios traumos yra nepakankamo fizinio išsivystymo, blogos judesių koordina-cijos ir orientavimosi erdvėje rezultatas. Jas patiria vaikai, mėgstantys mažai judrų gyvenimo būdą. Socialiniu atžvilgiu nepakankamas fizinis pasirengimas – svarbi priežastis, ribojanti profesijos pasi-rinkimą ir sudaranti papildomų sunkumų darbinėje veikloje bei tarnaujant Lietuvos Armijoje.Iš aptartų duomenų matyti, kad mažai judrus gyvenimo būdas nuo pirmųjų mokymosi mokykloje dienų sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, kurie, tolydžio stiprėdami, pereina į chroniškas neinfekcines ligas.Labai svarbu atminti, kad tai, kas praleista dar ankstyvoje vaikytstėje, yra negrįžtamai prarasta toliasniam gyvenimo t…arpsniui. Dėl to vaikystėje išryškėję judėjimo trūkumai vėliau yra sunkiai ištaisomi. Ir priešingai, kuo anksčiau vaikai įvaldo judesių įgūdžius, tuo geriau jie fiziškai bręsta.Ankstyvoji individualaus vystymosi laikotarpiu žmogaus organizmas lengviau treniruojamas ir, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio, didėja fizinio išsivystymo diapazonas. Į tai ypač svarbu atkraipti dėmesį, nes hipokinezės reiškiniai galimi ir vaikystėje. Natūralus aktyvios fizinės veiklos poreikis, turintis ypatingą reikšmę optimaliam organizmo vystymuisi, vaikystėje daugeliu atvejų yra stabdomas įvairių socialinių priežasčių (drausminės priemonės, priverstinis sėdėjimas mokykloje, pomėgis žiūrėti televizorių ir kt). Dėl to vaikų organizmas į aktyvaus judėjimo apribojimą reaguoja taip pat, kaip ir suaugusiųjų: mažėja darbingumas, sveikata darosi nestabili. Tai rodo, kad būtina, ypač vaikystėje, ugdyti aktyvios fizinės veiklos įgūdžius, padedančius tausoti sveikatą ir užtikrinti gerą darbingumą visą likusį gyvenimą.Žmogaus kūnas plastiškiausias augimo, ypač lytinio brendimo laikotarpiu. Bet tuo pat metu dėl įvairių neigiamų išorinių veiksnių (netinkamos mitybos, ligų, neigiamos psichosocialinės įtakos, fizinio aktyvumo apribojimo ir kt.) jis yra ir labiausiai pažeidžiamas. Veikiant šiems ir kitieks veiksniams, organizmo augimas ir vystymasis sulėtėja, todėl iki galo nerealizuojamas genetinis potencialas. Kai kurie vaikai suauga, jų kūno matmenys nebeatitinka optimalių, o tai mažina jų funkcines galias.Antra vertus, suaugusiams nelengva kompensuoti šiuos nuo vaikystės išlikusius fizinio išsivystymo ir funkcinių galimybių trūkumus. Todėl žmogui, kurio širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų funkcinės galimybės menkos, pasiekti optimalų jų aktyvumą net ir ilgomis treniruotėmis yra labai sunku arba apskritai neįmanoma.4. Fizinis aktyvumas ir sveikataPoilsis – tai ne absoliuti ramybė, o tikslingas laisvalaikis, skiriamas fizinėms ir intelektinėms savybėms ugdyti.Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo materialinių gyvenimo sąlygų, kiek nuo aktyvios jo fizinės veiklos laisvalaikiu, profesinių, taip pat psichologinių veiksnių ir, kas bene svarbiausia, nuo individualaus gyvenimo būdo bei elgesio. Tarp kitų veiksnių, turinčių įtakos sveikatai, lemiamas vaidmuo tenka kokybiniams aktyvios fizinės veiklos rodikliams.Fizinis darbas, fizinis aktyvumas pagreitina organizmo medžiagų apykaitą, padeda sudeginti cholesterino perteklių, o raumenų neveiklumas turi įtakos visiems organams, pirmiausia širdžiai, kiri dėl neveiklumo suglemba.Kai kurie 15-18 metų jaunuoliai būna tingūs, nutukę, nejudrūs, greitai pavargsta nuo mažiausios emocinės ar fizinės įtampos. Nors jų organizmas dar sparčiai bręsta, medžiagų apykaita yra pakankamai intensyvi, nežymūs nykimo procesai jau prasidėję.Tokia nerūpastinga pažiūra į savo sveikatą kaip tik ir būdinga šiame amžiuje, kada būsimos ligos požymiai subjektyviai dar nejaučiami. Tik gerokai vėliau, apie 40-uosius gyvenimo metus, vis labiau įsiklausoma į savo pojūčius, pradedama domėtis asmens higiena, sveikatos stiprinimo būdais. Kiti tai daro tik mintyse, svajonėse: apsipranta, daug ką pamiršta, gyvenimo būdo ir įpročių po senovei nekeičia. Dažniausiai savo sveikata žmonės susirūpina tik susirgę. Ištaisyti padėtį jie pirmiausia stengiasi įvairiais vaistais, užmiršdami visai paprastas ir lengvai prieinamas priemones, kuriomis galima sustiprinti apsaugines organizmo jėgas.Raumenų pasyvumas, trunkantis metų metus, palieka ryškų pėdsaką visam organizmui, fizinei žmogaus išvaizdai. Pasitaiko, kad jaunystėje sportavęs žmogus, vėliau metęs sportą ir pradėjęs dirbti, pavyzdžiui, protinį darbą, po keliolikos metų stipriai pasikeičia: papilnėja, pakinta veido spalva, išryškėja ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) poveikis. Visi šie pomygiai netrunka išnykti, kai tik žmogus pakeičia gyvenimo būdą – vėl tampa fiziškai aktyvus.Mokslininkai įrodė, kad sistemingai daromi fiziniai pratimai, reguliari mankšta didina organizmo apsaugines jėgas, atsparumą nepalankiam orui ir įvairioms ligoms. Fizinis aktyvumas, fizinis darbas, aktyvus poilsis laiduoja ne tik gerą sveikatą, bet ir ilgą amžių. Norint ilgai gyventi ir vaisingai dirbti, reikia nuolatos ir fiziškai apkrauti organizmą, apriboti norus, saikingai maitintis, vengti žalingų įpročių, grūdintis fiziškai bei psichiškai.5. Fizinių pratimų įtaka žmogaus organizmuiFizinis aktyvumas susijęs su trim sveikatos aspektais: fizinių, psichinių ir socialiniu. Geriausiai ištirtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir funkcinės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kasdieniniai fiziniai pratimai ir sportinė veikla skatina organizmo kraujotaką, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą. Atlikus palyginamuosius sportininkų ir nejudriai gyvenančių žmonių tyrimus, nustatyta, kad ramybės būsenoje sportininkų arterinis kraujo spaudimas yra žemesnis.Nustatyta, kad svoris asmenų, ilgesnį laiką darančių fizinius pratimus, išlieka pastovus amžius ir lyties ribose, o miesto gyventojų, ypač mažai judančių ir dirbančių sėdimą darbą, senstant svoris didėja. Didžiulis fizinis aktyvumas mažina nutukimą, arterinį kraujo spaudimą, padeda mesti rūkyti, teigiamai veikia sveikatos prognozę. Fiziniai pratimai daro teigiamą įtaką organizmo darbingumui ir sveikatai, yra susiję su socialiniu žmogaus aktyvumu. Kūno kultūra ir sportas, skatindami gamybinio darbo produktyvumą, tampa svarbiu ekonominio vystymosi veiksniu.Bene labiausiai fizinių pratimų poveikį jaučia širdis. Dirbantiems raumenims reikia daugiau maisto medžiagų, deguonies. Kadangi tuo turi pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sistema, itin svarbus vaidmuo tenka žmogaus širdžiai.Reikšmingas trenituotumo rodiklis yra širdies susitraukimų dažnis (pulsas) ramybės būsenoje. Galima teigti, jog kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo šis rodiklis turėtų būti žemesnis. Sportininkų pulsas ramybės būsenoje neviršina 50-60 tvinksnių per minutę, o nesportuojančių tiek jaunų, tiek suaugusių žmonių pulsas kur kas dažnesnis – 70-80 tvinksnių per minutę. Taip yra dėl to, kad vienu susitraukimu sportininko širdis išvarinėja daugiau kraujo. Vadinasi, ji dirba lėtesniu ritmu. Be abejo, širdies susitraukimų dažnis daugiausia priklauso nuo sportinės veiklos pobūdžio. Sportininkų, kurie daugiau treniruoja ištvermę (slidininkai, ilgų nuotolių bėgikai, plaukikai ir kt.), pulsas ramybės būsenoje esant geriausiai sportiniai formai gali būti tik 30 tvinksnių per minutę ar net mažiau.Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kt. – suaktyvina širdies darbą. Ir atvirkščiai, ilgalaikis sėdėjimas mažina kraujotaką. Netreniruojami raumenys (ir širdies) mažėja, silpsta. Pavyzdžiui, nuėmus gipsą nuo rankos, paprasta akimi matyti, kokie išglebę ir sumenkę raumenys, kokie netikslūs ir apsunkę rankos judesiai.Reguliariai tikslingai makštinantis galima pagerinti organizmo veiklą. Pravartu prisiminti, kad sportuojant širdis (kaip ir raumenys) gerokai padidėja, nesportuojant ji vėl sumažėja, organizmo rezervai senka. Todėl būti fiziškai aktyviems tik jaunystės metais nepakanka. Norint palaikyti optimalią organizmo funkcijų ir sveikatos būseną, būtinos reguliarios kūno kultūros ir sporto praty-bos, ypač jeigu kasdieninė veikla nereikalauja fizinių pastangų.Nepakankamai fiziškai aktyvaus jaunuolio širdis gali per minutę ištumti tik 2-3 kartus daugiau kraujo negu ramybės būsenoje: jai plakant daugiau kaip 160 tvinksnių per minutę, raumuo nebepajėgia perpumpuoti viso kraujo į kraujagysles. Treniruota fiziškai aktyvaus jaunuolio širdis intensyvių fizinių krūvių metu gali padidinti savo pajėgumą net 6-7 kartus, t. y. per minutę perpumpuoti 30-35 litrus kraujo.Dėl fizinių pratimų pakinta ir širdies dydis. Sportuojančių žmonių širdys esti didesnės apimties, sugeba stipriau susitraukti ir kartu atlikti kur kas didesnį darbą. Nesportuojančių vyrų širdies tūris vidutiniškai lygus 760 ml, moterų – 550 ml. Sportuojančių vyrų širdies tūris dažnai siekia 1000 ml, moterų – iki 800 ml. Tačiau nevisada padidėjęs širdies tūris rodo jos pajėgumą: širdies tūris gali padidėti ir dėl ligos.Fiziniai pratimai glaudžiai susiję su kviepavimo funkcija, kurios veiklą daugiausia lemia širdies darbas. Fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kviepavimo sistemos funkciją. Pastebėta, kad jaunuoliai, vergiantys fizinių krūvių, gali įkvėpti tik 2-3 litrus, o treniruoti – 5-6 litrus. Tai ro…do, kad kvėpavimo funkcija langvai treniruojama.Be fiziologinių pakitimų, vystančių dėl kūno kultūros ir sporto pratybų poveikio, ne mažiau reikšmingai kaičiasi judėjimo ir atramos aparatas. Fiziniai pratimai didina raumenų masę, taip pat didėja jėga, pakinta kaulų, sąnarių ir raiščių tamprumas, lavėja ištvermė, lankstumas, vikrumas ir kitos fizinės ypatybės. Be abejo, tam reikalingos ilgos ir sistemingos treniruotės.Pokyčių dėl fizinių pratimų atsiranda ir psichinėje žmogaus veikloje. Jų dėka patiriame daug teigiamų emocijų, kurios padeda pašalinti sunkaus darbo metu atsiradusį nuovargį. Sportuodamas žmogus išmoksta valdyti savo emocijas, įveikti baimę, ugdo tokias valios savybes, kaip ryžtingumą, savitvardą, drąsą ir kt. Įvairūs fiziniai pratimai atitinkamai formuoja žmogaus kūno formas, laikyseną. Pagal įgimtas kai kurių kūno dalių proporcijas ir jų santykį galima prognozuoti sportinės veiklos rezultatus.Dabar kūno kultūra ir sportas yra nepakeičiamos profilaktikos ir nemedikamentinio gydymo priemonės, svarbūs fizinių ir psichinių organizmo jėgų tobulinimo veiksniai. Svarbiausia yra tai teisingai suprasti ir tinkamai tuo vadovautis kasdieninėje veikloje.6. IšvadosReikšmingi visuomenės politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai iškėlė poreikį pertvarkyti įvairias žmogaus veiklos sritis, laužyti nusistovėjusius stereotipus, paspartino vertybių perkainojimo procesą, taip pat ir paties žmogaus ugdymo bei švietimo pertvarką. Kilo būtinybė keisti žmogaus mąstymą, pasaulėžiūrą, jo požiūrį į didelį asmeninio bei visuomeninio gyvenimo reiškinių. Šiame visa apimančiame procese nuošalyje neliko ir kūno kultūra.Ilgus metus mūsų šalyje kūno kultūra, taip pat šio dalyko dėstymas mokyklose buvo suvokiami siaurai ir vienpusiškai. Šio dalyko pamokoms keltas tikslas – lavinti moksleivių fizines ypatybes, ieškoti sportinių talentų, siekti aukštų rezultatų, normų ir pergalių varžybose. Buvo įsigalėjęs požiūris, kad kūno kultūros mokytojai pirmiausia turi rūpintis žmogaus fizinės prigimties pažinimu, jos raidos galimybėmis, ir remdamasi tuo pažinimu, ieškoti būdų, kaip sėkmingai plėtoti ir tobulinti fizines galias. Tokioje „tikslingo ugdymo teorijoje“ kur kas mažiau kreiptas dėmesys, kad kūno kultūros pamokos laiduotų darnią asmens fizinės, psichinės, dvasinės ir socialinės sveikatos sklaidą, būtų ugdoma sveika gyvensena, formuojami fizinio aktyvumo motyvai bei įpročiai, kurie lydėtų nuolatos – po mokyklos baigimo iki gilios senatvės, t.y. taptų gyvenimo norma.Toks požiūris iš dalies lėmė, kad dabartinės Lietuvos žmonių (tarp jų ir moksleiviai) sveikata nėra gera. Atliekami moksliniai tyrimai rodo kasmet vis prastesnę moksleivių sveikatą ir fizinį pajėgumą.Atlikti tyrimai rodo, kad jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi biologiniai sveikatos rizikos veiksniai – antsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi kai kurių medžiagų apykaita. Plinta elgesio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba, fizinis pasyvumas. Pastarasis veiksnys ypač svarbus, nes suponuoja kitų sveikatos rizikos veiksnių paplitimą, todėl jo reikšmė ugdant vaikus yra didžiulė.Bet nereikia pamiršti, kad viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus. Ir jei nori likti sveikas iki gyvenimo pabaigos, reikia būtinai sportuoti ir nebandyti sveikatai galinčių pakenkti priemonių.7. Literatūra:1. K. Kardelis. Teigiamo moksleivio požiūrio į fizinį aktyvumą ugdymas 1988m. 2. J. J. Zuozienė. Kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinių įtaka moksleivių fiziniam aktyvumui. Kaunas 1998m. 3. V. Lepaškienė, L. Bruzgaitė. Aktyvaus mokimasi metodai. 4. R. Kairytė. Aukštesniųjų klasių mokinių fizinis aktyvumas, protinis darbingumas ir sveikata. Vilnius 1995.