Studentų antsvorio problema

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. NUTUKIMO PAVOJAI..............................4
2. ANTSVORIO MAŽINIMO YPATUMAI.........................5
3. DIETŲ ISTORIJA..............................6
4. PATARIMAI, KAIP NEPATEKTI Į DIETŲ PINKLES...................8
5. SKANU AR SVEIKA..............................9
6. DARBO METODIKA..............................10
7. DARBO REZULTATAI IR APTARIMAS....................11
IŠVADOS..............................17
NAUDOTA LITERATŪRA..............................18
PRIEDAI..............................19ĮVADAS
Kiekvienas žmogus žino, kiek jam metų, koks jo ūgis ir kiek svėrė prieš savaitę ar keletą metų, tačiau nuomonės, koks turėtų būti jo svoris šiandien – smarkiai skiriasi. Labai dažnai žmonės mėgsta sau nuolaidžiauti, o susiformavęs sveiko vyro, moters, vaiko įvaizdis labai nevienodas ir dažnai klaidingas.

Žmonės, kuriems rūpi jų išvaizda ir sveikata, visada žino savo kūno svorį. Tą galima padaryti ne tik gydymo įstaigose, sveikatos ar spporto kompleksuose, bet ir gatvėse, paplūdimiuose. Daugelis žmonių, ypač moterys, įsigiję svarstykles, rūpestingai kontroliuoja kūno svorį namie.
Kaip sumažinti svorį – ne vienam yra sunkiai išsprendžiama problema. Todėl visada džiugu, kai kūno svoris sumažėja nors vienu kilogramu. Kita vertus labai svarbu laiku pastebėti, kada svoris pradeda nuolat didėti.
Nutukusiu žmogumi laikomas tas, kurio riebalinis audinys sudaro vyrams ir moterims atitinkamai per 25-35 % kūno masės. Paprastai žmogaus kūnas per dieną suvartoja apie 2500 kcal. Žinoma, intensyvaus fizinio darbo metu gali būti suvartojama žymiai daugiau energijos. Įddomu, kad jei žmogus, kuris yra normaliai fiziškai aktyvus, kasdien gauna daugiau kaip 10-15 kcal., tai vien nuo to per metus riebalų masė gali padidėti apie vieną kg.
Savo darbe bandysiu įrodyti, kad viršsvoris – tai pavojus sveikatai, pati aktualiausia problema šiandieniniame gyvenime.

br />Darbo objektas: viršsvorio problema, jo svarba asmenybei.
Darbo tikslas: išsiaiškinti viršsvorio problemą studentų tarpe.
Darbo metodai:
• literatūros apžvalga;
• anketinė apklausa.1. NUTUKIMO PAVOJAI
Jei ilgą laiką sveriame daugiau negu reikia, mūsų sveikatai iškyla rimtas pavojus. Labai nutukę žmonės paprastai būna ne tokie energingi ir neatsparūs daugybei ligų.
Padidėjęs kraujospūdis. Vyrai ir moterys, kurių svoris smarkiai viršija normalų, kur kas dažniau negu to paties amžiaus normaliai sveriantys žmonės miršta nuo didelio kraujospūdžio sukeltų komplikacijų. Numetus net ir visai nedaug svorio, nenormaliai didelis kraujospūdis sumažėja.
Didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Gerokai per daug sveriančių žmonių kraujyje paprastai būna daug cholesterolio. Manoma, jog šitaip atsitinka dėl to, kad šie žmonės valgo per daug sočiųjų riebiųjų rūgščių turinčio maisto: riebalai kepenyse virsta cholesteroliu.
Tulžies pūslės akmenys. Nutukusių žmonių kepenyse gaunami daugiau cholesterolio, toodėl jo daugiau susikaupia ir tulžyje. Tikėtina, kad šis cholesterinas ims kristalizuotis tulžies pūslėje bei jo kanaluose, ir susidarys akmenys.
Vėžio pavojus. Naujausi tyrimai parodė, kad kuo labiau vyrai tunka, tuo didesnis pavokus susirgti gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos ir priešinės liaukos vėžiu. Nutukusioms moterims gresia krūtų, gimdos ir gimdos kaklelio. Tyrimų rezultatai dar analizuojami ir laukia galutinio patvirtinimo.
Insultas. Insultas būna tada, kai sutrinka smegenų aprūpinimas krauju. Nutukusius žmones insultas ištinka beveik dukart dažniau, nes jų kraujyje paprastai būna labai daug cholesterino ar
rba jie turi didelį kraujospūdį.
Dusulys. Nutukę žmonės ką nors veikdami įprastai ima dusti, sunkiais atvejais dūsta net ir nieko neveikdami. Šitaip atsitinka ir dėlto, kad nereikalingas svoris trukdo laisvai judėti diafragmai, ir dėl apsunkinto širdies darbo.
Diegliai nugaroje. Labai nutukusius žmones paprastai kamuoja nuolatiniai ar pasikartojantys diegliai nugaroje. Mat vidutinė kūno dalis yra sunki, ją laikantys pilvo raumenys ima silpnėti, ir krūvis atitenka apatinei nugarkaulio daliai.
Osteoartritas. Sergant osteoartritu, sąnariai stingsta, skauda, tinsta. Dėl nutukimo liga gali dar paūmėti. Labai daug sveriančios kūno dalys stipriau slegia apatinės nugarkaulio dalies ir kojų sąnarius. Jei numestumėme svorio, galėtumėme sulėtinti ligos eigą ir netgi susilpninti simptomus.
Problemos dėl odos. Nutukusiems žmonėms tose vietose, kur trinasi odos raukšlės, pavyzdžiui, kirkšnyse, oda lengvai prasitrina, ir gali patekti grybelinė infekcija.
Išsiplėtusios venos. Su nutukimu susijęs venų išsiplėtimo pavojus. Be to, per mažai mankštinantis padėtis gali dar pablogėti.
Per anksti miršta vis daugiau nutukusių žmonių – daugiausia dėl kraujotakos sutrikimų: koronarinės širdies ligos, didelio kraujospūdžio, insulto ir cukraligės komplikacijų.
Gyvenimo trukmė ir nutukimas. Žmogui, sveriančiam 40% daugiau negu atsižvelgiant į amžių ir ūgį, gresia pavojus mirti nuo koronarinės širdies ligos. Tie, kurių svoris už normalų didesnis 20-30%, maždaug triskart dažniau nei kiti miršta nuo cukraligės komplikacijų.
Širdies ligos. Yra keletas priežasčių, kodėl per daug sveriantys žm
monės dažniau suserga koronarine širdies liga, ir todėl juos kamuoja sklerozė bei stenokardijos priepuoliai. Kuo didesnis antsvoris, tuo didesnė tikimybė, kad turėsime didelį kraujospūdį, susirgsime cukralige, o kraujuje bus daug cholesterino. Be to vargu ar mes mėgstama energingai mankštintis. Visi šie veiksniai ir padidina pavojų susirgti koronarine širdies liga.
Cukraligė. Nutukę žmonės dažniau nei kiti serga nuo insultinio nepriklausančiąja cukralige.

Insulinas reguliuoja gliukozės (cukraus) perėjimą iš kraujo į organizmo ląsteles. Priaugus svorio, normalaus insulino kiekio nebepakanka patenkinti padidėjusiems audinių poreikiams, nes šiuos dabar jau sudaro daugiau ląstelių. Gliukozė blogiau perduodama, ir todėl jos daugėja kraujyje.
Numetus nereikalingą svorį ir šitaip sumažinus organizmo ląstelių, būtų galima atstatyti šią pusiausvyrą ir apsieiti be gydymo vaistais.
Tokiems žmonėms būtina nuolat tikrintis sveikatą.
Senstant daugelio žmonių fizinis aktyvu.mas mažėja, todėl menkėja raumenys, mažėja jų svoris, bet kūno svoris dažniausiai didėja. Mat daugėja riebalinio audinio įvairiose kūno dalyse. Senstant mes riebėjame.

2. ANTSVORIO YPATUMAI MAŽINANT SVORĮ

1. Geriausias svorio mažinimo būdas – tai judėjimo aktyvumo bei mitybos (apriboti cukraus ir riebalų vartojimą) derinimas.
2. Svorį mažinti ne daugiau kaip 1 kg. per savaitę.
3. Ne tik judėjimo metu, bet ir po jo, energijos yra suvartojama daugiau nei ilsintis.
4. Vyrams riebalinis audinys labiau kaupiasi viršutinėje, o moterims – apatinėje kūno dalyje.
5. Judėjimas kontroliuoja (sumažina) apetitą (nevalgoma per daug maisto)/
6. Darbo intensyvumas apie 50% MDS sudegina mūsų kū

ūne tie pat riebalų, kaip ir 75% tos pačios trukmės darbo intensyvumas, tačiau pastarasis sudegina daugiau energijos mūsų kūne. Todėl riebalų kiekiui mažinti būtų galima rekomenduoti ir nedidelio intensyvumo, bet ilgai trunkantį darbą. Tokio darbo pavyzdys – energinis ėjimas.
7. Mažinant svorį svarbu, kad kuo didesnis būtų judėjimo kiekis ne per užsiėmimą, bet per visą dieną. Pavyzdžiui, rekomenduotina kasdien mankštintis 2 kartus po 30 min. vidutiniu ir nedideliu intensyvumu.3. DIETŲ ISTORIJA
Prekyba dietomis jau virto milžinišku verslu, vien JAV per metus nešančiu daugiau negu 100 mln. USD pelno. Žmonės užmiršo, jog kadaise šis žodis tereiškė maitinimosi įpročius – dabar dieta yra kažkas, kas padeda atsikratyti antsvorio. Vienos moko nevalgyti mėsos, kitos – tik mėsą, o trečios iš viso vietoj pietų siūlo kramtomos gumos.
2000 m. pr. m. e. – sveika smarvė. Pirmieji istorijos užfiksuoti bandymai kaip nors reguliuoti mitybą mus pasiekė iš senovės Egipto. Tuomet norintiems niekada nesirgti medikai rekomendavo valgyti kuo daugiau svogūnų ir česnakų.
500 m. pr. m. e. – vaisiai ir daržovės. Antikinės Graikijos matematikas Pitagoras bei jo pasekėjai praktikavo vieną pirmųjų aprašytų dietų – vegetarizmą. Ir ši dieta nieko neturėjo bendra su noru suliesėti. Visiškai atsisakyti mėsos skatino papraščiausias nenoras žudyti ir tikėjimas, kad artimo siela gali apsigyventi bet kuriame gyvyje.
45 m. per. m. e. – bulimijos pagrindai. Romos imperijos turtuolių dietos koncepsija buvo – ryji, kol nebetelpa. Privalomas iškilmingų priėmimų imperatoriaus rūmuose atributas buvo vergas su sidabriniu padėklu, pasiruošęs bet kada paslaugiai jį pakišti po burna nutarusiam kiek palengvinti savo skrandį aristokratui. Šie „vėmitoriumai“ padėjo pagrindus šiuolaikinei bulimijai. Tik vienas skirtumas – ten niekas nenorėjo suplonėti, tiesiog bijojo, kad nebetilps desertas.
1800 m. – tyroji anoreksija. Žmonėms vis daugiau vartojant cukraus ir miltinių kepinių bei nepakankamai mėsos ir daržovių, pradėjo daugėti nutukėlių. Tuo metu ir užgimė nauja mada – dietos. Reikėjo tiesiog nieko nevalgyti. Kankindamos save badu damos greičiausiai pasiekdavo tais laikais paliegusios dvasnos įvaizdį, kuris aukštumoje simbolizavo dvasinį tyrumą ir moteriškumą.
1910 m. – atrajojimas. Buvo išleista knyga, kurioje autorius rekomenduoja bet kokio maisto kąsnį kramtyti ne mažiau 32 kartus, iščiulpti iš jo visą skystį, o likusias netirpias dalis įšspjauti.
1920 m. – Holivudo rūgštelė. Siekiant kuo greičiau iš tradiciškai aptukusių amerikonių padaryti liesas manekenes be užpakalio ir krūtinės, buvo pasiūlytos taip vadinamos „18 dienų“, „Greipfruto“ dietos. Ilgai jos laikytis niekam nepavykdavo – būtiniausių vitaminų ir mineralų, ypač geležies ir kalcio, trūkumas greitai išsekina organizmą.
1925 m. – kirminėlis pilve. Pirmosios „kaspinuočio“ piliulių reklamos spaudoje pasirodė apie 1920 m. Mažytis parazitas buvo apgyvendamas „gydomosios“ pilve, ir jis padeda naikinti praryjamą maistą. Rezultatas – tu ryji kaip vilkas, tačiau esi amžinai alkana ir nestorėji.
Yra daug būdų, kaip sumažinti kūno svorį. Gana populiarus būdas – smarkiai riboti maisto kaloringumą. Laikantis šių metodikų, kūno svoris greitai mažėja net ir esant mažam fiziniam aktyvumui. Deja, kūno svoris sumažėja neilgam. Kur kas sveikesni, mediciniškai pagrįsti tie būdai, kurie reglamentuoja didelį fizinį aktyvumą. Jo dėka mažėja riebalų, bet ir stiprėja raumenys, didėja jų svoris. Mažinti kūno svorį reikia palengva. Jeigu per savaitę jis sumažės daugiau kaip 1 – 1,5 kg., galime pakenkti sveikatai ir grožiui.

Kitas būdas sumažinti kūno svorį yra dietos. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nustojus laikytis dietos, riebalai sugrįžta, ir, kas blogiausia, gausiau nei anksčiau. Pradėjus valgyti įprastą maistą, svoris tampa dar didesnis. Ir kas kartą prireikia vis daugiau pastangų bei laiko jį numesti.

Organizmas netenka naudingų riebalų, kurie apsaugo vidaus organus, suteikia šilumos, reguliuoja medžiagų apykaitą. Badmiriaujant sutrinka lytinis brendimas – netaisyklinga mityba gali sukelti net nevaisingumą.

Netaisyklingai maitinantis sunyksta raumenys. Sumažėja vidaus organai, kurie, net ir priaugus svorio, nebeatsistato. Nusilpęs organizmas nesugeba kovoti su ligomis. Plaukai tampa ploni, sausi, lūžinėja ir slenka, trupa nagai, pleiskanoja oda. Dažnai krečia šaltis, kamuoja alkio, silpnumo, mieguistumo jausmas, sunku susikaupti, padidėja dirglumas. Kankina vidurių užkietėjimas arba viduriavimas,. po dietinių eksperimentų oda praranda stangrumą ir elastingumą.

Vis dėlto, jei mus kankina viršsvorio problema, norime šiek tiek atsikratyti antsvorio, sveikai maitintis ir sportuoti privalome ne savaitę ar dvi, o visą laiką. Svarbiausia neprarasti proto ir saiko.

4. PATARIMAI, KAIP NEPATEKTI Į BLOGŲ DIETŲ PINKLES

Siūloma iki 25 nesilaikyti dietų, kurios siūlo per dieną suvartoti mažiau nei 1500 kcal. Reiktų valgyti taip, kad dienos kaloringumas viršytų 1500 kcal., o maiste netrūktų reikalingų medžiagų.

Nebadauti, tai pavojinga sveikatai, o kartais gali būti ir pražūtinga. Geriau yra valgyti šviežią , natūralų maistą, kuris netukina ir suteikia energijos.

Nesigundyti reklamuojamais valymo metodais, nes tokių procedūrų metu pašalinamos ir naudingos žarnyno bakterijos, gali išsivystyti žarnyno ligos.

Neatsisakyti mėsos, ypač paauglystėje nepatariama tapti vegetare, geriau valgyti daugiau žuvies ir liesos mėsos: virtą vištieną be odelės, jautieną. Tai sveika ir sotu.

Nepersivalgyti. Valgyti dažniau ir mažomis porcijomis.

Nesilaikyti dietų, kurios žada, kad suliesėjama 3 ir daugiau kilogramais per savaitę. Tai kenksminga ir neveiksminga, svoris gali netrukus sugrįžti.

Nesižavėti mitybos programomis, kurios siūlo valgyti tik vienos rūšies maistą arba kiekvieną dieną – vis kitokius produktus. Patariama valgyti įvairų maistą.

Saugotis „specialistų“, kurie siūlo labai apriboti angliavandenių kiekį. Vartojant tik riebalus ir baltymus liesėjama, bet nualinamas organizmas. Negaunant reikiamo kiekio angliavandenių, netenkama ir skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų. Tokia dieta sukelia vidurių užkietėjimą, kenkia inkstams ir širdžiai, sutrikdo medžiagų apykaitą. Iš šių patarimų galima padaryti išvadą, kad norint atsikratyti antsvorio – bandyti tik užtikrintus lieknėjimo būdus – taisyklingą mitybą ir sportą.

5. SKANU AR SVEIKA?

Teisingai maitinantis kartais nelieka laiko. Sutrikęs mitybos rėžimas, praleisti, pusryčiai, pietūs, užkandžiavimas pakeliui, gausus valgymas vakare didina svorį, eikvoja energiją ir sukelia organizme vitaminų, mineralinių medžiagų trūkumą.

Yra daug įvairių teorijų – valgyti rytais ar ne. Visgi pusryčių metu suvartotą maistą per dieną ‚ „sudeginame, o gausios vakarienės kolorijos riebalais apsisuka apie bambą. Galime nesibaiminti, jei persivalgysime. Svarbu pasirinkti tinkamus produktus, kurie suteiks energijos pusei dienos. Vertingiau atsisakyti riebaus, turinčio daug cholesterolio maisto – dešrų, riebaus sūrio, kepinių. Geriau valgyti vaisių, daržovių, sausų pusryčių, ruginės arba pakepintos duonos.

Dažnai pietaujame paskubomis, eidami, dirbdami. Didžiausia pagunda – greitai paruošiamas kaloringas ir riebus maistas – mėsainiai, skrudintos bulvės, pyragėliai, kibinai, čeburekai, pyragai ir kt. Jei negalime apsieiti be mėsos, verčiau rinkimės paukštieną, liežuvį, troškintą jautieną su salotomis. Gerkime ne limonadą, o sultis, mineralinį vandenį. Rinkimės didelę porciją salotų ir gabaliuką ruginės ar juodos duonos.

Jei norime numesti svorio, jaustis žvalūs ir darbingi, valgykime nedideliais kiekiais 4 – 6 kartus per dieną. Sumanę užkąsti, nepulkime prie traškučių, saldainių, bandelių. Geriau suvalgykime obuolį, apelsiną, varškės, lieso jogurto, avižinį sausainį, išgerkime pieno ir sulčių kokteilį. Geriau rinkimės vaisių, kukurūzų, spragėsių, ruginę bandelę, džiuvėsius.

Gausus valgymas vakare, yra labai nesveika. Tačiau daugeliui, taip pat ir studentams vakarienė – vienintelė galimybė ramiai, neskubant pasisotinti. Reiktų gaminti kuo lengvesnį maistą. Jokių karbonadų, milžiniškų desertų ar lėkštės traškučių. Valgykime vištienos file, su lupenomis virtą bulvę, troškintų daržovių, bandelę arba du gabalėlius ruginės duonos, vaisių asorti su liesu jogurto užpilu. Jokiu būdu neatsisakykime skysčių, per diena reikia išgerti 2 – 3 litrus. Nepiktnaudžiauk kava, kokakola. Per didelis kofeino kiekis geli sukelti nerimą, rankų drebulį, nemigą, netgi viduriavimą.. Kokakoloje, kaip ir kituose vaisvandeniuose, daug saldiklių. Vietoj jų geriau gerti žalios arbatos, mineralinio negazuoto vandens, natūralių vaisių ar sulčių, lieso pieno.

Saldumynai – idealios figūros priešai. Vietoj įprastų saldumynų, verčiau pasigaminkime vaisių mišrainės su lioso jogurto užpilu, suvalgykime žiupsnelį riešutų. Neatsisakykime juodo šokolado ( 1-2 gabaliukų); džiovintų vaisių (20-30 g. abrikosų, slyvų, bananų, figų, datulių ir kt.); Želės (porcija – tik 100 kcal.).6. DARBO METODIKA
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti viršsvorio problemą studentų tarpe.

Tyrimo tikslams pasiekti naudojami uždaviniai:
• išsiaiškinti, ar studentės laikosi dietos;
• nustatyti, ar respodentės reguliariai maitinasi;
• ištirti, ar yra aktuali viršsvorio problema jų tarpe;
• išsiaiškinti, kokį maistą dažniausiai studentės valgo;

Tyrimo metodai:
• anketavimas;
• statistinių duomenų analizė;

Tiriamieji:
Marijampolės kolegijos 1 – ojo bendrabučio studentės.

Tyrimo vieta:
Marijampolės kolegijos 1- asis bendrabutis.

Respondentų pasirinkimo pagrįstumas:
Manau, kad viršsvorio problema yra labai aktuali tema. Nusprendžiau ištirti viršsvorio problemos svarbą bendrabučio gyventojų tarpe, nes man pasidarė įdomu sužinoti, kokią vietą jų gyvenime užima nereikalingi kilogramai. Manau, kad iš pateiktų rezultatų bus geriau suprasti viršsvorio reikšmę respondentėms.

Tyrimo organizavimo aprašymas:
Tyrimo metu buvo apklausta 30 respondenčių. Tyrimo metu buvo pateiktos anoniminės anketos (Žr. Priedas Nr.1), sudarytos iš 11 klausimų. Respondentės galėjo atsakinėti į pusiau uždaru klausimu, o prie “kita” parašyti savo nuomonę. Atsakymai buvo įvairūs ir visos anketos buvo užpildytos.7. DARBO REZULTATAI IR APTARIMAS
Praktinėje dalyje pateikiau anketinę apklausą Marijampolės kolegijos, 1 – ojo bendrabučio gyventojoms. Buvo apklausiamos vien merginos, kadangi vaikinai čia negyvena.

• Norėdama ištirti studenčių amžių anketoje pateikiau klausimą: Tavo amžius (1 pav.). Paaiškėjo, kad net 41% mano respondentų sudaro devyniolikmetės. 20% apklaustųjų yra aštuoniolikmetės. Likusioji studenčių dalis nuo 20 iki 24 metų pasiskirstė po 13 %.

1 pav. Respondenčių amžius

• Kadangi svoris priklauso nuo ūgio anketoje pateikiau klausimą apie respondentų ūgį. Ir gavau tokius rezultatus (2 pav.).

2 pav. respondenčių ūgis

Vidutinis studenčių ūgis yra 1,50 – 1,59m. , sudaro 60% visų apklaustųjų. 23% – 1,70 – 1,79m., 1,60 – 1,69 sudaro 17%.
• Norėdama išsiaiškinti studenčių svorį anketoje paklausiau: tavo svoris?

3 pav. Studenčių svoris

Šio klausimo atsakymai parodė, kad dauguma merginų, gyvenančių bendrabutyje sveria 50 – 59 kg. (48%), kitų svoris yra nuo 60 – 69kg. ( 37%), 17% sudaro merginos, kurios sveria 40 – 49kg. Tai rodo, kad dauguma studenčių yra lieknos ir vidutinio svorio.

• Ketvirtas anketos klausimas padėjo man ištirti, kaip matinasi mao respondentės per parą. Gavau tokius jų atsakymus (4 pav.).

4 pav. Respondės per parą valgo

Ši diagrama parodo, kad studentės dažniausiai valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, net (47%), pietus, vakarienę, naktipiečius valgo 20% apklaustųjų, kita sudaro 20%, pusryčius, šaltu užkandžiu užkandžiauja ir vakarienę valgo 13% studenčių.

• Reguliarus ir sveikas maistas, tai sveikatos pagrindas, norėdama nustatyti, ar reguliariai mano respondentės maitinasi anketoje paklausiau: ar reguliariai tu matiniesi? Gavau tokius atsakymus (5 pav.)

5 pav. Kaip reguliariai studentės maitinasi

I šį klausimą didžioji dalis merginų atsakė, kad maitinasi reguliariai (60%), ir 40% maitinasi nereguliariai.

• Ar studentės mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti? Skanus ir sotus maistas, o jei jis yra dar ir gausus skatina nutukimą.

6 pav. Ar mėgsta respondentės skaniai ir sočiai pavalgyti

Gauti anketos rezultatai parodė, kaip ne keista, kad visos bendrabutyje gyvenančios studentės mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti (100%).

• Nesveikas maistas – vis svarbesnė sveikatos problema. Ištirti, ar studentės valgo nesveiką maistą, anketoje pateikiau klausimą: ar valgai nesveiką maistą? Gavau tokius atsakymus (7 pav.).

7 pav. Nesveikas maistas

Į šį klausimą visos be išimties merginos atsakė 100%, kad visos nesveikai maitinasi. Taigi darau išvadą, kad bendrabutyje gyvenančios studentės į maistą, kurį valgo nekreipia visiškai dėmesio.

• Anketos pagalba taip pat bandžiau ištirti, ar studentės turi viršsvorio problemų (8 pav.). Buvo labai keista, kad nors ir valgydamos nesveiką maistą, dauguma neturi viršsvorio problemų. Tai 57% visų apklaustųjų respondenčių. 23% turi viršsvorį, ir kad apie tai net nesusimąstė, sudaro 20% visų apklaustųjų.

8 pav. Viršsvorio turėjimas

• Taip pat manau, kad viršsvorio turėjimas daug priklauso nuo maisto, kurį valgo žmogus. Tad anketos pagalba bandžiau ištirti, ką respondentės dažniausiai valgo. (9 pav.).

9 pav. Respondentų maistas

Šio klausimo atsakymai buvo tokie: mėsą valgo 23%, pieno produktus vartoja 20 % apklaustųjų, grūdinės kilmės produktus – 3% ir kita 47 %. Daugiausia studenčių valgo mėsą.

• Kadangi dietų tema yra labai populiari tarp merginų, manau, jog labai svarbu buvo išsiaiškinti, ar mano respondentės laikosi dietos. Todėl anketoje pateikiau klausimą: ar laikaisi dietos? Gautus rezultatus grafiškai galima pavaizduoti taip (10 pav.).

10 pav. Studentės, kurios laikosi dietos

Net 77% studenčių nesilaiko dietos, tik 3% laikosi įvairių dietų ir grafoje, kur buvo galima įrašyti “kita” 20% respondenčių įrašė, jog kartais laikosi dietos.

11 pav. Sportas studenčių gyvenime
• Sportas, subalansuota, sveika mityba – sveikas žmogus. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas ir naikint.i riebaliukus. O kadangi man pačiai aktualus sveikas gyvenimo būdas, nusprendžiau anketoje pateikti tokį klausimą: Ar studentės sportuoja? Į šį klausimą respondenčių atsakymai buvo tokie (11 pav.): kartais sportuoja 67% merginų, intensyviai sportuoja tik 20% ir iš viso nesportuoja 13% apklaustųjų. Taigi galiu daryti išvadą, kuomet prispiria reikalas numesti svorį, merginos prisimena sportą ir jo naudą organizmui.IŠVADOS
Atlikus anketinę apklausą paaiškėjo, kad viršsvorio problema studenčių tarpe nėra tokia aktuali kaip visuomenėje. Merginos yra pakankamai lieknos ir antsvorio neturi. Jų ūgis atitinka svorį. Dietos laikosi labai mažas apklaustųjų procentas. Studentės maitinasi gan reguliariai, valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau nuolat sportuojančių nėra daug, kartais sportuojančių skaičius yra didesnis. Vegetarių šiame tarpe nėra, dažniausiai visos valgo mėsą, mėgsta nuolat paskanauti.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Internetas.
2. Žurnalas „Panelė“, 2003 – 2004m.
3. Žurnalas „Moteris“, 2004m.

Leave a Comment