Tyrimo uždavinių formulavimo aspektai

13094 0

Untitled

Turinys

Priedų sąrašas:

1 priedas. Anketa studentui

Įvadas

Žodis „tyrimas“ (prancūziškai rechercher – keliauti per kur nors, apžvelgti) yra apibrėžiamas kaip atidus, sistemingas, kantrus nagrinėjimas, kurio tikslas – atskleisti ar nustatyti faktus bei sąsajas.

„Problema, tikslas ir uždaviniai sąlygoja tyrimo struktūrą, jo organizavimą ir tyrimo metodų pasirinkimą, todėl tyrėjas pajėgia iš anksto numatyti visus pagrindinius tyrimo eigos klausimus. Tyrimo planas priklauso nuo mokslinio pažinimo objekto, tyrimo problemos, realaus ar numatomo tyrimo išvadų vartotojo, tyrimo galimybių ir kitųsąlygų, todėl jis yra individualus kiekvienai konkrečiai temai. Pagrindžiant temą, nebūtina numatyti viisas tyrimo detales, tačiau svarbiausios jo ypatybės turi būti pakankamai aiškios ir pagrįstos.“ (Bitinas B., 1998, p.131)

„Tyrimo tikslas orientuoja į jo galutinį rezultatą, teorinį – pažintinį ir praktinį – taikomąjį, o uždaviniai formuluoja klausimus, į kuriuos turi būti gautas atsakymas apie tyrimo tikslų įvykdymą.“ (Luobikienė I., 2002, p.30) Tyrimo tikslai ir uždaviniai yra tiesiogiai susiję, todėl neteisingai suformuluoti uždaviniai gali pabloginti darbo rezultatus.

Tyrimo objektastyrimo uždavinių formulavimas studentų rašto darbuose.

Tyrimo tikslas – išnagrinėti tyrimo uždavinių formulavimo ypatumus studentų rašto darbuose.

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti tyrimo uždavinių formulavimo ypatumus studentų rašto darbuose teoriniu asspektu.

Įvertinti tyrimo uždavinių formulavimo ypatumus studentų rašto darbuose.

Nustatyti tyrimo uždavinių formulavimo problemas ir jų sprendimo galimybes.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros palyginamoji analizė, rezultatų, gautų apklausos raštu metu, analizė.

Tiriamųjų imtis 10 Klaipėdos valstybinės kolegijos, Socialinių mokslų fakulteto studentų.

Tyrimo uždavinių formulavimo teoriniai aspektai

Tyrimo uždavinių svarba

Paprastai rašto da

arbuose būna įvardintas vienas tikslas, ir 3-5 tikslą atspindintys uždaviniai,kurie ir nulems visą rašančiojo darbą. Todėl galima teigti, kad tai vienas svarbiausių viso darbo etapų.

A. Valackienė (2006 m.) uždavinius apibrėžia kaip „konkrečių tikslinių pagrindų, nukreiptų į sociologinio tyrimo problemos analizę ir išsprendimą, sankaupą.“ (p.66). Jais tikslą galima išskaidyti į sudėtines dalis. Taip pat uždaviniai turi iškelti klausimus, į kuriuos atsakydami gausime atsakymą apie tyrimo tikslo vykdymą.

Taip pat ši autorė teigia, kad „tyrėjas gali formuluoti teorinius ir praktiniustyrimo uždavinius, išskirti pagrindinius ir papildomus. Pagrindiniai uždaviniai atitinka tyrimo tikslus, o papildomi keliami rengiantis būsimiems tyrimams, sprendžiant metodinius klausimus, tikrinant darbines hipotezes, tiesiogiai nesusietas su problema.“(p.66). Pagrindiniai ir papildomi tyrimo uždaviniai turi būti logiškai susiję, nespapildomi uždaviniai atsiranda iš pagrindinių ir yra jų sprendimo būdas. Todėl uždavinių foormulavimas yra ištisas procesas. Pagrindiniai uždaviniai priklauso nuo tyrimo tikslo. A. Valackienė pabrėžia, kad: „atliekant tyrimą, reikia visą laiką vadovautis tyrimo programoje numatytais tikslais ir uždaviniais. Jie drausmina tyrėjų darbą ir didina jo efektyvumą.“

„Tyrimo tikslas bei uždavinių apibrėžimas charakterizuoja tyrimo logiką siekiamo galutinio rezultato bei jo įgyvendinimo dalinių procedūrų požiūriu. Tikslas ir uždaviniai turi būti susiję loginės subordinacijos santykiu. Tai reiškia, kad dalinis tyrimo uždavinys negali būti bendresnis už patį tikslą, kad uždavinį modeliuojančios sąvokos turi priklausyti tikslą modeliuojančių sąvokų lo

oginėms, klasėms bei kontekstui.“ (Merkys G., 1999, p.51)

Pasak K. Kardelio (2005), kai kurie tyrėjai pernelyg išsiplečia įvardindami tyrimo tikslą, taip į jo formulavimą įtraukdami ir dalį tyrimo uždavinių. Dėl to dažnai gali atrodyti, jog yra ne vienas, o keli tyrimo tikslai. Todėl geriau, konkrečiau suformuluoti tikslą, ir vėliau jį išskaidyti į tyrimo uždavinius.

Koffemanienė I., (2006) taip pat mini, kad uždaviniai yra glaudžiai susiję su tyrimo tikslu. Ir pabrėžia, kad tyrimo tikslas išskaidytas į prasminius išmatuojamus vienetus ir yra uždaviniai, kuriuos galima apibūdinti kaip pakopas, vedančias tikslo link.

R. Vaičekauskienės ir E. Giedraitienės (2006) apibrėžimas man pasirodė tiksliausias: „tyrimo tikslas orientuoja į galutinį tyrimo rezultatą, o uždaviniai nurodo į procedūras, kurias reikės atlikti tyrimo metu siekiant tyrimo tikslo.Tikslas ir uždaviniai turi būti glaudžiai susiję, nes jie sudaro nuoseklią sprendimo eigą.“(p.12).

Uždavinių formulavimo klaidos

„Kiekviena, nors ir labai konkrečiai suformuluota, tema gali turėti daug sprendimo aspektų, kurie paprastai negali būti nagrinėjami tuo pačiu metu. Todėl, suformulavus tikslą, užsibrėžiami konkretūs tyrimo uždaviniai, kurie kyla iš bendrųjų ir specifinių, tam tyrimui suformuluotų klausimų. Šie darbiniai tyrimo uždaviniai tiksliau paaiškina, kokie edukologinės aplinkos aspektai turi būti matuojami.“ (Kardelis K.2005, p.118)

Nedidelės apimties moksliniuose tyrimuose paprastai būna keli (2-5) pagrindiniai uždaviniai, iš kurių kiekvienas turi atspindėti mokslinio darbo idėją, atskleidžiančią tiriamąjį aspektą. Paprastai baigiamajame darbe formuluojami 3-5 uždaviniai. Nereikėtų specialiai didinti už

ždavinių, nes tai nenulemia darbo kokybės, o tik priešingai – gali pakenkti, nes galite susipainioti su tyrimo tikslu, ar praktine tyrimo dalimi. Todėl nereikėtų į tyrimo uždavinius įtraukti literatūrosšaltinių studijavimo bei statistinės duomenų analizės. Tai gali būti įrašoma prie tyrimo metodų.

Taip pat būtina atsiminti, kad kiekvienas pagrindinis tyrimo uždavinys privalo atsispindėti išvadose. T.y. kiek išsikėlėte tyrimo uždavinių, tiek turėsite parašyti išvadų.

V. Žydžiūnaitė (2007, p.52) įspėja, kad pirmieji uždaviniai turi būti teoriniai (susiję su teorine dalimi), o einantys po jų – praktiniai (susiję su empirine dalimi).

Taip autorė pateikia lentelę su pavyzdžiais, kuriuose parodytos pagrindinės klaidos, kai dubliuojasi tyrimo uždavinių formuluotės ir tyrimo ataskaitos ar diplominio darbo, magistro baigiamojo darbo ar disertacijos struktūrinės dalys (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Netaisyklingos ir taisyklingos tyrimo uždavinių formuluotės

Netaisyklingai suformuluotas tyrimo uždavinys

Taisyklingai suformuluotas tyrimo uždavinys

Atlikti literatūros šaltinių analizę apie socializaciją

Išanalizuoti socializacijos sampratą, išskiriant jos dimensijas socialiniu požiūriu

Ištirti, kaip mokytojai supranta karjeros projektavimą mokykloje

Nustatyti ir įvertinti mokytojų karjeros projektavimo mokykloje bruožus

Suformuluoti išvadas ir rekomendacijas

Tokio pobūdžio uždavinys yra nekorektiškas metodologiniu požiūriu ir jam alternatyvios formuluotės nėra. Išvados turi būti susiję su kiekvienu iškeltu tyrimo uždavinius, tai yra būti konkretus ir išsamus atsakymas į kiekvieną tyrimo įvade pateiktą tyrimo uždavinį.

Šaltinis: Žydžiūnaitė V., Tyrimo dizainas: Struktūra ir strategijos, Kaunas, 2007, p.52

Uždavinių formulavimas

R. Vaičekauskienė ir E. Giedraitienė (2006, p.12) pataria: „tyrimo uždaviniai si

iejami su tiriamosios veiklos komponentais: teorinių problemos pagrindų analize, tyrimu, metodinių rekomendacijų parengimu. Uždaviniai turėtų būti glaudžiai susiję su darbo struktūra, t.y., kiekvienas uždavinys turėtų atliepti konkretų darbo skyrių (pagal turinį)“. Kiekvienam skyriui galima formuoti ne po vieną, bet ir po du uždavinius. Uždavinių gali būti daugiau tada, kai yra daugiau skyrių, tačiau jų skaičius neturėtų viršyti 5-6 uždavinių.

„Darbo uždaviniai – tai smulkesnės užduotys, kurias planuojama įgyvendinti siekiant numatyto tikslo; tai tarsi laipteliai, kuriais reikia pakilti, norint pasiekti galutinį rezultatą.“ (DalmantienėB., Unterhauser L., Davydovienė M.I., 2007, p.13)

Daugiausia aktyviųjų veiksmažodžių, skirtų naudoti tyrimo uždavinių formuluotėse išskiria V. Žydžiūnaitė (2007, p.51-52):

paaiškinti;

apibrėžti;

apibūdinti;

palyginti;

supriešinti;

sudaryti (pvz., planą, matricą ir kt.);

išspręsti; išskirti;

sugretinti; atskirti;

įvertinti;

išnagrinėti;

nustatyti (pvz., ryšius, vertes ir kt.);

išanalizuoti;

schematizuoti;

išdiferencijuoti;

kritikuoti (atlikti kritinę argumentuotą analizę);

suformuluoti;

sukurti;

ir kt.

Teoriniam tyrimui labiau tiktų tokie veiksmažodžiai kaip: išsiaiškinti, išanalizuoti, išnagrinėti, atskleisti, apibrėžti, aptarti; o empiriniame tyrime: palyginti, ištirti, nustatyti.

Dėl tyrimo uždavinių skaičiaus apsisprendžia pats tyrėjas, svarbu, kad tyrime jie realiai būtų įvykdyti ir atsispindėtų išvadose. Darbe tyrimo uždaviniai numeruojami ir kiekvienas iš jų rašomas naujoje eilutėje

Tyrimo uždavinių formulavimo ypatumų empirinis tyrimas

Tyrimo metodika

Tyrimo pobūdis: tyrimas yra taikomasis, nes susijęs su konkrečiomis ir praktinėmis problemomis. O atliekamas tam, kad būtų randamas aktualios problemos sprendimas.

Tyrimo metodai: apklausa raštu.

Tyrimo eiga:

Teoriniotyrimo trukmė 7 dienos.

Atliekamas empirinis tyrimas, naudojant apklausos raštu metodą. Tyrimo instrumentas – anketa. Tyrimo dalyviai – Klaipėdos valstybinės kolegijos, socialinių mokslų fakulteto studentai.

Tyrimas buvo atliekamas dvi savaites. Tyrimo vietą pasirinkdavo respondentai, dažniausiai tai būdavo kolegija arba kolegijos bendrabutis.

Išdalijamos anketos.

Suskaičiuojami anketų atsakymai, susisteminami rezultatai, kurie pateikiami diagramose.

Apklausos duomenų apibendrinimas

0x08 graphic

1 pav. Pasiskirstymas pagal lytį

Šaltinis: sudaryta autorės pagal tyrimoduomenis

Pagal gautus duomenis matome, kad apklausoje dalyvavo daugiausia, t.y. 60%, moteriškos lyties atstovių ir tik 40% vyriškos. Taip yra todėl, kad buvo taikomas patogiosios at

. . .

Esminė problema tarp studentų yra ta, kad jie nežino su kuo turi būti susieti darbo uždaviniai. Tai daugiau teoriniomokymo spraga, nes dauguma apklaustųjų žinojo, kokias veiksmažodžiais turi prasidėti jų formuluojami uždaviniai. Taip pat 50% apklaustųjų atsakė, kad ne visada atsižvelgia į savo išsikeltus uždavinius. Todėl turėtų nukentėti jų darbo rezultatai, nes jie gali dirbti netikslingai, neplanuotai. Galima teigti, kad tik trečiame kurse studentai išmoksta patys gerai formuluoti tyrimo uždavinius, nes įgauna praktikos iki atliekant baigiamąjį darbą. Jei į visas studijų programas būtų įtrauktas mokymas susijęs su darbo rašymo metodologiniais nurodymais, studentų rašto darbų kokybė ženkliai pagerėtų.

Literatūrossąrašas

Bitinas B., Ugdymo tyrimų metodologija, Vilnius: Klaipėdos rytas,1998.

Dalmantienė B., Unterhauser L., Davydovienė M.I., Profesinio bakalauro baigiamasis darbas, Vilnius, 2007.

Koffemanienė I., Negalės ir socialinės gerovės tyrimų metodologiniai aspektai, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2006.

Luobikienė I., Sociologinių tyrimų metodika, Kaunas: Technologija, 2003.

Merkys G., Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.

Vaičekauskienė R., Giedraitienė E., Mokslinių darbų rengimo metodinės rekomendacijos socialinio darbo bakalauro ir magistro programų studentams. Klaipėda, 2006.

Valackienė A., Mikėnė S., Sociologinis tyrimas. Metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas: Technologija, 2008.

Žydžiūnaitė V., Tyrimo dizainas: Struktūra ir strategijos, Kaunas: Technologija, 2007.

Join the Conversation