ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA
Lina PETRAITYTĖ
Verslo administravimo AD – 2/2 grupės studentė
Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas
Socialinių tyrimų metodologijos pagrindų tiriamasis darbas
Darbo vadovė:
asist. Lina Bivainienė
Šiauliai, 2005
Įvadas
Rūkymo procesas gan diskutuotinas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje.
Vieni teigia, kad rūkymas – tai asmens laisvė. Jo negalima riboti, ir netgi privaloma liberalizuoti rūkymo propagandą. Reikia sumažinti arba išvis panaikinti nikotino akcizą bei nustatyti ribinę uždarbio ribą, kad galima būtų reguliuoti cigarečių kainas baruose. Taip pat būtina panaikinti tabako reklamos apribojimus.
Tačiau vis tik didžioji dauguma laikosi nuomonės, kad rūkymas visose viešose vietose, įskaitant barus, klubus, gatves ir parkus, turi būti griežtai uždraustas, turi būti propaguojama priverstinė tolerancija kitų atžvilgiu. Kavinių, barų bei kitų masinių žmonių susibūrimų vietų savininkai turi būti įpareigoti įrengti specialias izoliuotas patalpas – rūkyklas.
Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, ar toks požiūris į rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamos tendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šio tyrimo problema – studentų požiūrio į rūkymą pakitimas.
Tyrimo objektas – Šiaulių Universiteto SMF III kurso studentų požiūris į rūkymą.
Tyrimo dalykas – studentų požiūris į rūkymą.
Tyrimo tikslas – ištirti rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į rūkymą. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:
• konstatuoti, kokia dalis studentų rūko ir kokia dalis atsisakė šio įpročio;
• ištirti, kokia dalis studentų niekada nerūkė;
• įvertinti, studentų požiūrį į rūkymą;
• išanalizuoti, kaip vertinama tabako reklama.
Tyrimo hipotezė – vis daugiau studentų atsisako šio žalingo įpročio.
Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Šiaulių Universiteto III kurso studentams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apie studentų požiūrį į rūkymą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys, kurie vėliau apdorojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenų apdorojimui naudota Microsoft Windows XP, Microsoft Word, Microsoft Exel.
1. Teoriniai tyrimo pagrindai
1.1 Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai
Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą, respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Šį apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytas taisykles. Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketos struktūrą santykinai galima suskirstyti į 3 dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją.
Anketavimo pradžioje pateikiamas įžanginis žodis, kuriame paaiškinami tyrimo tikslai, uždaviniai, respondentų atrankos principai, anketos pildymo technika, rezultatų panaudojimo galimybės, nurodoma, kas atlieka tyrimą, akcentuojamas tyrimo anonimiškumas.
Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt.
vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketa individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arba gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą.
Išskiriami tokie grupinės anketinės apklausos privalumai:
1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.
2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.
3. galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės).
4. galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi (minimaliai).
5. galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.
6. pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.
7. anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis.
Metodo trūkumai:
1. apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo kultūros).
2. laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai nepilnai arba skubotai užpildo anketas.
3. aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais įvykiais; studentai skubotai anketas pildo ne auditorijoje, o tiesiog koridoriuje).
4. respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas.
Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketos klausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir pats apklausėjas. Tačiau tuomet sumažėja anketų grąžinimo lygis, žemesnis ir atsakymų į anketos klausimus lygis. Atsakinėjant individualiai sumažėja respondentų anonimiškumas (I. Luobikienė, 2003).
1.2 Tabako plitimo raida
Niekas tiksliai taip ir nežino, kada buvo pradėtas rūkyti tabakas.
Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atrado
Ameriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutiko vietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų iš palmės ar kukurūzų lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino tabago, o užpildą – cohiba. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadino tabaku, o suktinę – cigaru. Cigaras visomis kalbomis skamba panašiai:
angliškai – cigar, ispaniškai – cigarillo, vokiškai – zigarre, prancūziškai
– cigare. (I. Žudienė, 2003).
Iš pradžių gerokai nustebinti užkariautojai iš Europos pastebėjo, jog tabakas buvo auginamas Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, jo vartojimo forma skyrėsi nuo šiandien įprastos: kai kuriose indėnų gentyse tabako dūmai buvo įtraukiami per nosį, dėl to neretai žmogus netgi prarasdavo sąmonę. Pietų Amerikoje per iniciacijos ceremonijas žiniuoniai kartais turėdavo gerti tabako nuovirą, tai sukeldavo haliucinacijas, o neretai ir mirtį.
Tokie stiprūs tabako vartojimo padariniai labai nestebina prisiminus, kad pats tabakas priklauso jau minėtiems bulvinių šeimos augalams, galintiems sukelti haliucinacijas. Jis gali išaugti iki trijų metrų aukščio. Tabako lapai skinami palaipsniui, pradedant nuo apačios, priklausomai nuo subrendimo ir norimų skonio savybių. Tabakas, tinkamas cigarų gamybai, gali augti beveik visame pasaulyje, kur pakankamai šiltas klimatas, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau geriausios tabako rūšys auginamos tropikų regionuose: Kuboje, Dominikos Respublikoje, Jamaikoje, Amerikoje,
Indonezijoje, Brazilijoje. Daugiausiai tabako išauginama Kinijoje, tačiau didžiausia jo dalis čia pat ir surūkoma (O. Lahayne, 2002).
Kiek vėliau Europoje nikotino tirpalas netgi tapo populiariu žmogžudysčių įrankiu.
Amerikos tautose tabako vartojimas padėdavo bendrauti su dvasiomis. Šis aspektas buvo svarbus labiausiai Europoje žinomame indėnų paprotyje –
taikos pypkės rūkyme. Tačiau rūkoma buvo ir kituose bendruomenės susiėjimuose, kiekviena gentis buvo sukūrusi savas pypkės formas. Majams ir inkams rūkymas buvo toks svarbus, kad netgi lietaus debesis jie laikė rūkančių dievų tabako dūmais. Netrukus rūkyti ėmė ir pirmieji europiečiai.
Tačiau kai tėvynėje Ispanijoje užsirūkė vienas iš Kolumbo palydovų, inkvizicija jį, kaip tariamai velnio apsėstą, uždarė į kalėjimą. Kalėjime kankintis jam teko neilgai: netrukus rūkyti ėmė daugelis sugrįžusių iš naujųjų kolonijų. Konkistadorams išgrobsčius Naujojo pasaulio aukso ir sidabro atsargas tabakas pasirodė esanti svarbiausia ir pelningiausia eksporto prekė.
Jau XVI a. naujasis „tabako gėrimo“, kaip jis dažnai buvo vadinamas, paprotys išplito visoje Europoje. Kadangi tabakas Europą pasiekė jau prasidėjus Naujiesiems laikams, Senajame kontinente jis niekuomet netarnavo kokiems nors dvasiniams tikslams. Netgi socialinę misiją iš pradžių jis galėjo atlikti tik aukštuosiuose sluoksniuose, kadangi rūkymas ilgą laiką išliko tikrai brangus malonumas. Todėl dar XVIII a. tabaką uostė arba rūkė pirmiausia aukštuomenės susibūrimuose. Tačiau kai kurios valdžios vis dėlto mėgino apriboti ar netgi visai uždrausti naująjį paprotį. Anglijos karalienė Elžbieta I toleravo rūkymą, tačiau jos įpėdinis Jokūbas I
įnirtingai tam priešinosi. „Kokia garbė ar mandagumas verčia mus mėgdžioti žemesnius indėnus, ypač tokį atstumiantį ir dvokiantį jų paprotį?” klausė jis 1604 m. Jau tada jis laikėsi požiūrio, kad rūkymas kenkia tiek smegenims, tiek plaučiams. Tuo Jokūbas I smarkiai pralenkė savo laikmetį.
Tabakas ilgai buvo laikomas netgi vaistu. Europoje jį uostė, kramtė, o dažniausiai pypkiavo. Tačiau masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m.
išradus cigarečių sukimo mašiną. Kadangi tais laikais rūkyti buvo galima bet kada ir bet kur, nebeliko ir tabako rūkymo bendravimo aspekto, tai tapo beveik vien atskiro žmogaus reikalu.
Kai prieš keletą metų JAV išaiškėjo, jog ir patys tabako koncernai žinojo, kad jų produktai gali sukelti priklausomybę, kad tai netgi buvo dirbtinai skatinama, prasidėjo teisinis lūžis. Norėdami išvengti tolesnių procesų gamintojai 1997 m. pasiūlė išmokėti 370 milijardų dolerių žmonėms, nukentėjusiems nuo nikotino.
Vienas iš pirmųjų garsiųjų cigarečių rūkalių buvo Sigmundas Freudas.
„Tris savaites nelaikiau tarp lūpų nieko šilto, ir šiandien nepavydėdamas galiu žiūrėti, kaip rūko kiti…“, – rašė jis 1894 m. savo draugui. Vis dėlto Freudas niekad taip ir nemetė rūkyti. Vienas jo kolega pareiškė, jog įkvepiant dūmus „kuriam laikui užpildoma dvasinės prigimties vidinė tuštuma“.
Šiaip ar taip, dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.
JAV 1996 m. žlugo pirmasis bandymas apriboti tabako dozę vaistų įstatymu. Europos Sąjungoje tabako pramonės gaminių reklama 1998 m. priimtu įstatymu per artimiausius metus turėtų būti visiškai uždrausta. Tiesa, neaišku, ar visuotinis rūkymo draudimas žlugs taip pat, kaip ir bandymas uždrausti alkoholį (I. Žudienė, 2003).
2. Tyrimo rezultatų analizė
2.1 Demografinių rodiklių analizė
2005 metų gegužės mėnesį buvo vykdoma Šiaulių Universiteto Socialinių mokslų fakulteto III kurso studentų apklausa. Šia apklausa buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Tyrimas buvo vykdomas pagal tokią tyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas duomenų rinkimo metodas –
anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką apklausti studentus; antra – duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų apdorojimas ir analizė; ketvirta – išvadų ir pasiūlymų formavimas.
Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Atlikus studentų apklausą raštu ir susumavus bei apdorojus statistinius duomenis, pateikiami gauti tyrimo rezultatai. Pirmiausia pavaizduojamas respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
[pic]
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
60% apklausoje dalyvavusių studentų sudarė moterys. 40% sudarė vyrai.
Šį pasiskirstymą ir lėmė tai, kad pastebimos tokios tendencijos, jog šiuo metu aukštosiuose mokyklose daugiau studijuojančiųjų sudaro moterys.
Apklausoje dalyvavo tik 3 kurso studentai – gimę 1982-1984 metais.
Todėl respondentams pasiskirstant pagal amžių, įvairovės nepastebėta.
[pic]
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Keturi apklausoje dalyvavę studentai – 20 – ies metų. Kaip ir buvo galima tikėtis, vis tik didžioji dauguma apklaustųjų – 1982-1983 – iųjų metų gimimo, t. y. 21 metų. Viso buvo net 23 studentai. Trys apklausoje dalyvavę studentai – 22-iejų metų. Tačiau toks respondentų pasiskirstymas pagal amžių neįtakoja studentų požiūrio į rūkymą tyrimo.
Taip pat apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateiktas klausimas, siekiant įvertinti kokia dalis studentų kartu ir dirba ir studijuoja. Šis klausimas svarbus tolesnėje tyrimo eigoje, siekiant įvertinti – ar darbas studijų metais įtakoja rūkymą.
[pic]
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą
Vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų, t. y. 87%
nedirba ir jų pagrindinis užsiėmimas studijos Šiaulių Universitete. Ir tik
13% respondentų kartu derina ir studijas universitete ir darbą. Tai galima sieti su tuo, kad studijuojant aukštojoje mokykloje, krūvis yra pakankamai didelis ir nėra lengva derinti darbą ir studijas. Todėl didžioji dauguma studentų vis tik pasirenka studijas ir neskuba pradėti dirbti.
Apklausiant respondentus buvo pateiktas klausimas apie gaunamas pajamas, siekiant įvertinti ar gaunamų pajamų dydis gali įtakoti rūkymą.
Kadangi studentus dažniausiai remia tėvai, gaunamų pajamų per mėnesį intervalas pasirinktas nedidelis.
[pic]
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas
Kaip ir buvo galima tikėtis, vis tik dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų gauna labai mažas pajamas. 37% apklaustųjų teigė, kad jų gaunamos pajamos per mėnesį neviršija 200 Lt. Tai būtų galima sieti su gaunamomis stipendijomis, kurios svyruoja 100 – 200 Lt. Didžiausia dalis apklaustųjų savo gaunamas mėnesines pajamas įvertino 200 – 400 Lt. Po lygiai, t. y. po 7%, pasiskirstė respondentai gaunantys 400 – 600 Lt. ir
600 – 800 Lt. per mėnesį. Gan didelis procentas apklaustųjų, t. y. net 10%, teigė, kad jų gaunamos mėnesinės pajamos daugiau nei 800 Lt.
Anketoje pateiktas klausimas apie gyvenamąją vietą, siekiant įvertinti ar gyvenamoji vieta, tiksliau, tai įvardijant kaip aplinką, kuri supa studentus, įtakoja rūkymą.
[pic]
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą
23% apklausoje dalyvavusių studentų gyvena nuosavame name. Net 43%
respondentų gyvena bute, t. y. nuosavame bute arba nuomojamame bute.
Įvertinant tai, kad apklausoje dalyvauja tik studentai, gan nedidelė dalis, t. y. 27% apklaustųjų gyvena bendrabutyje. Ir tik 7% gyvenamąją vietą nuomuoja pas gimines. Tačiau šie skaičiai tyrimui reikšmės neturi, kol jie nesusiejami su rūkančių studentų skaičiumi.
2.2 Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė
Galiausiai buvo išsiaiškintas rūkančių studentų skaičius. Taip pat kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko kartais ar iš vis neturi šio žalingo įpročio.
[pic]
6 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas
Vis tik gauti rezultatai nustebino. Kiekvieną dieną stebint rūkymo vietoje lūkuriuojančius studentus galima pamanyti, kad vis tik didžioji dauguma neatsisako žalingo įpročio rūkyti. Tačiau gauti tyrimo rezultatai rodo visai ką kitą. Pastebimas tik nedidelis skirtumas tarp rūkančių ir nerūkačių studentų. 43% apklausoje dalyvavusių studentų rūko ir pripažysta turintys šį žalingą įprotį. Ir pastebimas nežymus vos 3 % skirtumas tarp nerūkančių, t. y. 40% apklaustųjų nerūko. 17% apklausoje dalyvavusių studentų rūko kartais.
Toliau įvertinama rūkačių bei nerūkančių studentų pasiskirstymas pagal lytį.
[pic]
7 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Gauti rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių ir nerūkančių – moterys. Jos sudaro 58%. 42% – nerūkantys vyrai. Tokia pat tendencija atsispindi pasiskirstyme tarp rūkančių, tačiau šiek tiek didesnis procentas, t. y. 62% rūkančių – moterys ir 38% vyrų.
Kartais rūkančių skaičius pasiskirstė panašiai kaip rūkančių ir nerūkančių vyrų bei moterų. 60% kartais rūkančių sudaro moterys ir 40% kartais rūkančių sudaro vyrai. Didesnį procentą rūkančių, nerūkančių bei kartais rūkančių moterų galėjo lemti tai, kad pastarųjų apklausoje dalyvavo daugiau nei vyrų. Tačiau svarbiausia įvertinti, kad vis tik didžioji dalis tarp rūkančių studentų – moterys. Čia pastebimas didžiausias skirtumas t. y.
24%, kai tuo tarpu skirtumas tarp nerūkančių moterų bei vyrų buvo netoks ryškus.
[pic]
8 pav. Dirbančių ir rūkančių respondentų pasiskirstymas
Siekiant įvertinti ryšį tarp rūkančių bei dirbančių studentų skaičiaus, pastebimos tokios tendencijos, kad nebuvo tokių respondentų, kurie derintų studijas bei darbą, tačiau neturėtų šio žalingo įpročio. Nors dirbantys studentai sudaro tik 13% visų šioje apklausoje dalyvavusių studentų, tačiau būtina įvertinti šį faktą, kad visi studentai, nors kai kurie iš jų tik kartais, tačiau rūko. 50% apklaustųjų dirbančių studentų rūko tik kartais ir tokia pat dalis, t. y. 50% rūko pastoviai. Šį faktą gali įtakoti sukeliamas stresas bei įtampa, tačiau tai tik prielaida.
Šiuo metu, kai tabako gaminiai ganėtinai brangūs, būtų galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis rūkančių gauna didesnes pajamas nei įprasta.
[pic]
9 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas
Tačiau gauti tyrimo rezultatai rodo, kad ši prielaida nepasitvirtina.
Atvirkščiai, gauti apklausos rezultatai paneigia šią prielaidą. Didžioji dalis rūkančių, t. y. net 46% aplausoje dalyvavusių respondentų gauna mažiausias pajamas, t. y. iki 200 Lt. 23% rūkančių apklaustųjų gauna šiek tiek didesnes pajams t. y. 200 – 400 Lt. 15% apklaustųjų, kurie rūko, savo gaunamas mėnesines pajamas įvertino 400 – 600 Lt. Ir tik mažuma, t. y.
vienodai po 8% apklaustųjų, kurie rūko gauna dideles pajamas (600 – 800 Lt.
ir daugiau). Vadinasi ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų – atvirkštinis.
Gaunantys mažesnes mėnesines pajamas rūko daugiau.
Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik gyvenama vieta įtakoja rūkymą.
Galima teigti, kad dauguma studentų vis tik slepia savo žalingus įpročius nuo savo tėvų ar artimųjų. Tai patvirtina ir gauti apklausos rezultatai.
[pic]
10 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų gyvena bendrabutyje. Bendrabutyje apgyvendinami tik studentai, todėl dauguma prisitaiko vieni prie kitų, bendri tampa įpročiai bei interesai. Ir net 53% bendrabutyje gyvenančių studentų – rūko. Mažesnis, tačiau ganėtinai didelis procentas rūkančių ir gyvenančių bute. Studentai, gyvenantys bute, dažniausiai šias patalpas nuomuoja ir gyvena niekieno nevaržomi. Ir net 31%
rūkančiųjų gyvena bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalis rūkančių gyvena nuosavame name. Dažniausiai, studentai gyvenantys nuosavame name gyvena ne vieni. Nuosavas namas – tai arba kartu ir tėvų gyvenama vieta arba nuomojamas kambarys kartu su šeimininkais. Gyvenant tokioje aplinkoje dažniausiai supa suaugę žmonės. Galima daryti prielaidą, kad tai įtakoja mažesnį rūkančių studentų skaičių, t. y. tik 8% gyvenančių nuosavame name rūko. Tokia pat tendencija pastebima ir tarp studentų, kurie gyvenamas patalpas nuomuoja pas gimines (8%). Galima daryti išvadą, nors ir ne visai pagrystą, kad rūko daugiau tie studentai, kurie gyvena savarankiškai ir jų laisvė mažiau varžoma.
Prieš tai analizuoti apklausos metu gauti rezultatai parodė, kad 43%
apklausoje dalyvavusių respondentų rūko ir 17% rūko kartais. Tačiau vis tik didžioji dalis apklaustųjų kažkada bandė atsikratyti šio žalingo įpročio arba galvoja tai padaryti ateityje.
[pic]
11 pav. Studentų požiūrio į atsikratymą žalingo įpročio rūkyti, pasiskirstymas
Net 38% apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad jie žada atsikratyti šio žalingo įpročio kai tik atsiras daugiau valios. Tokia respondentų išreikšta nuomonė tik įrodo, kad dauguma rūkančių studentų norėtų atsikratyti žalingo įpročio rūkyti. Tačiau tai daugiau mintys nelabai suderinamos su veiksmais. 31% apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė tvirtesnę savo nuomonę ir teigė, kad kad greitu laiku jie atsikratys šio žalingo įpročio. Tačiau gan didelis apklausoje dalyvavusių studentų skaičius, t. y. net 25%, kažkada buvo atsikratę šio įpročio, tačiau vėl pradėjo. Tai tarsi iliustruoja faktą, kad reikia daug valios siekiant atsisakyti šio įpročio ir daugumai pritrūksta ryžto. Taip pat 6%
apklaustųjų teigė, kažkada bandę mesti rūkyti, tačiau nesėkmingai. Tačiau apklausos rezultatai parodė, kad vis tik studentai nuolatos pagalvoja apie galimybę atsikratyti šio įpročio, nes nei vienas apklausoje dalyvavęs respondentas nepareiškė nuomonės, kad jiems patinka šis įprotis ir niekada nesistengs jo atsikratyti.
Taip pat buvo siekiama įvertinti ar apklausoje dalyvavę studentai, kurie turi žalingų įpročių, yra tikrai „užkietėję rūkoriai“, t. y. kiek vidutiniškai cigarečių surūko per dieną.
[pic]
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal surūkomų cigarečių kiekį per dieną
Vis tik gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių studentų per dieną surūko nedidelį kiekį cigarečių. Net 61%
apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų per dieną surūko iki 10 cigarečių.
39% apklaustųjų įvertino, kad jie surūko nuo 11 iki 20 cigarečių dienos eigoje. Tačiau nebuvo nei vieno apklausoje dalyvavusio studento, kuris surūkytų daugiau nei 20 cigarečių per vieną dieną. Tad būtina pažymėti tai, kad nors ir gan didelis procentas apklausoje dalyvavusių studentų rūko, tačiau surūkomų cigarečių kiekis nėra labai didelis.
Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart kai atsikelia ryte.
[pic]
13 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal laiką, kuriam praėjus surūkoma pirma cigaretė
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų teigė, kad pirmąją cigaretę atsikėlę ryte surūko beveik iš kart, praėjus vos 5 minutėm.
Taip pasisakė net 61% apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų. 39% apklaustųjų minimaliai prailgino laiką nuo atsikėlimo ryte iki pirmos surūkytos cigaretės. Šie apklausoje dalyvavę respondentai teigė, kad pirmą cigaretę surūko po 6 – 30 min. Tačiau įdomu tai, kad neinas apklausoje dalyvavęs rūkantis studentas nepažymėjo, kad pirma surūkyta cigaretė ryte po 31 ar daugiau minučių.
Įdomu tai, kad rezultatai sutapo su rezultatais, kuriuose buvo nagrinėjamas respondentų pasiskirstymas pagal surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi, didžioji dauguma pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus ryte, atrodytų, kad surūkomų cigarečių kiekis per dieną turėtų būti gan didelis. Tačiau dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y.
iki 10 cigarečių. Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgti priešpriešą.
Išanalizavus, kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko, kaip dažnai rūko, bei kokia jų nuostata į atsisakymą šio žalingo įpročio, toliau tyrime įvertiname studentų pasirinkimą, kodėl jie niekada arba bent jau šiuo metu nerūko.
[pic]
14 pav. Priežaščių, dėl kurių studentai atsisako žalingo įpročio, pasiskirstymas
Net 59% apklausoje dalyvavusių nerūkančių studentų teigė, kad jie nerūko, nes nepatinka cigarečių dūmai. Cigarečių dūmus būtų galima interpretuoti kaip žalą sveikatai. 25% neturėjo konkrečios motyvacijos, kuri juos skatintų niekada nerūkyti, todėl pareiškė nuomonę, kad jie nežino kodėl nerūko. Taip pat, 8% apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino, kad anksčiau rūkė, tačiau atsisakė šio įpročio.
Tokia pat dalis apklaustųjų nerūkančių studentų, t. y. 8%, pasirinkimo priežastis dėl ko nerūko įvardijo kaip kita, t. y. asmenines priežastis. Tačiau svarbu pažymėti, kad nei vienas apklausoje dalyvavęs nerūkantis studentas nepažymėjo, kad greitu laiku žada pradėti rūkyti. Vadinasi tų apklausoje dalyvavusių studentų, kurie nerūko, pasirinkimas atsisakyti bei nepriprasti prie šio įpročio yra tvirtas ir ateityje jie nežada pradėti rūkyti.
2.3 Studentų požiūrio į rūkymą analizė
Apklausoje dalyvavusiems studentams buvo pateikti įvairūs teiginiai, susiję su šiuo žalingu įpročiu, bei tabako gaminiais. Šiais teiginiais buvo siekiama įvertinti studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių, požiūrį į rūkymą. Pirmuoju teiginiu anketoje buvo siekiama įvertinti ar studentai tolerantiškai žiūri į rūkančius asmenis, ar vis tik jie labiau smerkiami.
[pic]
15 pav. Studentų požiūrio į rūkymą pasiskirstymas
Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių, vis tik tolerantiškai vertina rūkančius asmenis. Respondentams įvertinant teiginį, jog rūkymas, tai kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, net 24 apklausoje dalyvavę studentai visiškai pritarė šiam teiginiui ir sutiko, kad kad žalingo įpročio turėjimas liečia tik patį asmenį. 8 apklausoje dalyvavę studentai nors ir ne visiškai tvirtai, tačiau pritarė šiam teiginiui. Įdomu tai, kad nei vienas apklausoje dalyvavęs studentas nepasisakė, kad rūkymas ne tik kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau ir aplinkinių. Taigi, galima teigti, kad bent jau studentų požiūris į rūkančius žmones gan tolerantiškas ir nesmerkiantis.
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymo žalą. Taip pat, visuomenėje diskutuojama, kad rūkymas labiau kenkia moterims nei vyrams. Tačiau gauti tyrimo rezultatai ne visiškai patvirtino, kad studentų požiūris kitoks.
[pic]
16 pav. Studentų požiūrio į rūkymo žalą pasiskirstymas
Dauguma apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė savo nuomonę ir visiškai pritarė teiginiui, kad rūkymas moterims kenkia labiau nei vyrams.
Visiškai šiam teiginiui pritarė net 10 apklausoje dalyvavusių studentų. 6
studentai nebuvo tikri visišku šio teiginio teisingumu, tačiau lyg ir sutiko, kad rūkymo žala moterims didesnė, nei vyrams. Po lygiai, t. y. po
7, pasiskirstė tie, kurie iš dalies pritarė šiam teiginiui, bei tie, kurie visiškai sutiko su tuo, kad moterims rūkymas kenksmingesnis nei vyrams.
Tačiau įvertinant apklausoje dalyvavusių studentų požiūrį į rūkymo žalą skirtingoms lytims, galima teigti, kad nuomonės pasiskirstė vos ne tolygiai, kadangi 16 studentų labiau pritarė šiam teiginiui, ir 14 labiau neigė teiginį, kad rūkymo žala vyrams mažesnė nei moterims.
Tačiau skirtingai pasiskirstė studentų požiūris į rūkymo sukeliamą žalą. Net 24 apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad rūkymo pakenkimai sveikatai negryžtami. 5 respondentai pareiškė nuomonę, kad rūkymo padarytą žalą sveikatai lyg ir galima pataisyti. Įdomu tai, kad 1 apklausoje dalyvavęs studentas užtikrintai pareiškė nuomonę, kad rūkymo pakenkimai sveikatai nėra negrįžtami. Galima daryti išvadą, kad vis tik studentai įvertina rūkymo sukeliamus padarinius sveikatai. Tačiau įdomu, kad vis tik nelinkę primesti didesnės padaromos žalos moterims. Tai galima sieti su tuo, kad apklausoje dalyvavusios moterys siekė apginti savo poziciją, todėl nepritarė teiginiui, kad moterims padaroma rūkymo žala didesnė nei vyrams.
Šio tyrimo hipotezė – rūkančiųjų skaičius vis mažėja. Kadangi gyvename tokioje visuomenėje, kai dauguma domisi sveika mityba, sportu, bei sveika gyvensena. Siekiant patvirtinti arba paneigti šią prielaidą, įvertinta studentų nuomonė.
[pic]
17 pav. Studentų nuomonės apie rūkančiųjų skaičiau plitimą pasiskirstymas
Gauti rezultatai tarsi paneigė šią prielaidą. Net 14 apklausoje dalyvavusių respondentų visiškai pritarė, kad rūkančiųjų skaičius vis didėja. 12 apklaustųjų, nors ne visiškai, tačiau taip pat pritarė, kad šis žalingas įprotis vis labiau plinta. Tik 4 studentai pareiškė nuomonę, kad rūkančių skaičius lyg ir mažėja. Tačiau nebuvo nei vieno, kuris pareikštų tvirtą nuomonę, kad rūkančiųjų skaičius mažėja. Galima teigti, kad studentų požiūris visiškai priešingas nei buvo manyta ir pareikštos nuomonės tarsi paneigė prielaidą, kad rūkančių skaičius mažėja.
Taip pat buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymo procesą.
Dėl ko, jų nuomone kai kuriems toks patrauklus atrodo cigaretės rūkymas.
Buvo siekiama įvertinti ar studentai pritaria, kad ilgainiui rūkymas tampa tarsi ritualas, taip pat ar galima rūkant sumažinti patirtą stresą.
[pic]
18 pav. Studentų požiūrio į patį rūkymo procesą pasiskirstymas
Daugelis rūkančiųjų nuolatos tvirtina, kad rūkymo procesas padeda atsikratyti streso. Tai patvirtino ir apklausoje dalyvavusių respondentų pareikšta nuomonė. Net 24 studentai labiau buvo linkę pritarti, kad rūkant galima atsikratyti streso. Nedidelė dalis, t. y. 6 apklausoje dalyvavę studentai vis tik labiau buvo linkę prieštarauti tam, kad rūkymas padeda sumažinti stresą. Žinoma, kad rūkant ilgesnį laiką priprantama prie nikotino, kurio yra cigaretėse, tačiau taip pat pareiškiamos nuomonės, kad priprantama ne prie nikotino, o žavi pats cigaretės prisidegimas bei rūkymo procesas. Tam pritarė net 27 apklausoje dalyvavę studentai. Ir tik 3
studentai nepritarė tam, kad rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu. Įdomu tai, kad nuomonę pareiškė tiek rūkantys tiek nerūkantys studentai, tačiau pritarimas teiginiams buvo kone vienareikšmiškas.
Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti studentų požiūrį į rūkymą būtent universitete, ar universiteto teritorijoje.
[pic]
19 pav. Studentų požiūrio į rūkymą universitete pasiskirstymas
Nors nėra reikšmingos prielaidos, kuri įtakotų, kad universitete studijuojantys studentai negalėtų turėti žalingų įpročių, tačiau vis tik įdomu, kaip patys studentai žvelgia į rūkančius universiteto teritorijoje.
Gauti rezultatai neparodė žymių skirtumų tarp apklausoje dalyvavusių studentų pareikštos nuomonės. 14 studentų iš dalies arba visiškai pritarė, kad rūkymas universitete – savaime suprantamas dalykas, ar netgi pritarė tokiai interpretacijai, kad rūkymas beveik neatsiejamas nuo akademinio jaunimo. 10 apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 6 studentai labiau buvo linkę teigti, kad rūkymas universitete nelabai priimtinas ir kad tai netgi problema, taigi universitete studijuojantys turėtų atsisakyti šio žalingo įpročio.
Gan įdomiai pasiskirstė studentų nuomonė, apie reikalingas specialias patalpas rūkantiems. Kadangi Šiaulių universitete SMF rūkantys studentai nuolatos susirenka lauke, atrodytų, kad pageidavimo įrengti specialias rūkymo patalpas nėra. Tačiau net 16 studentų pareiškė nuomonę, kad mūsų fakultete reikalingos patalpos, skirtos specialiai rūkymui. 2 studentai neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Ir tik nedidelė dalis, t. y. 6 apklausoje dalyvavę studentai, pareiškė nuomonę, kad specialios patalpos nėra reikalingos ir kad rūkymui skirta vieta – lauke.
Siekiant įvertinti ar nuolatos vykusios diskusijos dėl tabako reklamos uždraudimo buvo prasmingos, apklausoje dalyvavę studentai pareiškė nuomonę apie tabako reklamą bei jos įtaką rūkančiųjų skaičiui, bei kaip studentų nuomone, tabako reklama veikia vartotojus..
[pic]
20 pav. Rsepondentų požiūrio į tabako reklamą pasiskirstymas
Gan didelis skaičius apklaustųjų, t. y. 9 studentai labiau buvo linkę pritarti teiginiui, kad reklama skatina prdėti rūkyti. Tik 2 studentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad tabako gaminių reklama neturi jokio poveikio. Šiam teiginiui pritarė net 19
respondentų. Taip pat didelis apklausoje dalyvavusių studentų skaičius buvo abejingi tabako gaminių reklamai ir teigė, kad jiems netrukdo tabako reklama. 4 studentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Ir tik trys apklausoje dalyvavę studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik tabako reklama juos erzina. Vis tik gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tabako reklama nedaro didelės įtakos vartotojams ir neturi įtakos nerūkantiems asmenims, taip pat daugelio tabako reklama neerzina ir netrukdo.
Ir vis tik siekiant galutinai įvertinti studentų požiūrį į tabako reklamas bei daromą įtaką, įvertinta nuomonė, ar uždraudus reklamą apie tabako gaminius sumažės rūkančių žmonių.
[pic]
21 pav. Respondentų nuomonės apie tabako reklamos daromą poveikį pasiskirstymas
Ir vis tik gauti rezultatai patvirtino ankstesnius gautus rezultatus apie tabako reklamos daromą poveikį. Tik 4 apklausoje dalyvavę studentai visiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, kad uždraudus reklamą apie tabako gaminius, staigiai sumažėtų rūkančių žmonių skaičius. Tik vienas asmuo šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Tačiau didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad šiandien sveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis klipas, nei plakatas.
Ir šie gauti rezultatai, tarsi dar kartą patvirtina prieš tai gautus rezultatus, kad daugumos nuomonės neįtakoja tabako gaminių reklama ir šie televizijoje ar spaudoje pasirodantys reklaminiai pranešimai apie tabako gaminius nepakeis nuomonės, kurią susidaro žmogus apie žalingą įprotį rūkyti, kokia ji bebūtų – neigiama ar teigiama.
Išvados
Atlikus studentų požiūrio į rūkymą analizę galima pateikti šias išvadas:
1. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus tik nežymus skirtumas. Skirstant nerūkančius studentus pagal lytį, nepastebima žymaus skirtumo, tačiau tarp rūkančių studentų didesnė dalis – moterys. Pastebėta, kad studentai, kurie kartu derina studijas ir darbą turi žalingų įpročių. Tačiau kai kurie rūko nuolatos, o kai kurie – kartais. Konstatuotas atvirkštinis ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų dydžio – daugiau rūkantys studentai gauna mažesnes pajams. Taip pat įvertintas ryšys tarp rūkymo ir gyvenamos aplinkos – daugiau rūko tie studentai, kurie gyvena atskirai nuo tėvų, ar suaugusių žmonių.
Juos supa tokia aplinka, kuri suteikia laisvę patiems gyventi pagal savo taisykles. Taigi, vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų gyvena bendrabutyje arba bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalis rūkančių gyvena nuosavame name arba nuomuoja pas gamines.
2. Didžioji dauguma pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus ryte, atrodytų, kad surūkomų cigarečių kiekis per dieną turėtų būti gan didelis. Tačiau dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y. iki 10 cigarečių.
Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgti priešpriešą.
Nerūkantys studentai teigė, kad jie net negalvoja pradėti rūkyti.
Kai tuo tarpu rūkantys studentai vienbalsiai tvirtina žadantys greitu laiku atsikratyti šio žalingo įpročio, ar bent jau tai padaryti ateityje, kai atsiras daugiau valios.
3. Nors studentai įvertina rūkymo sukeliamą žalą ir pritaria, kad rūkymas pakenkia sveikatai negryžtamai, taip pat tvirtina, kad rūkymas kenksmingesnis moterims, tačiau vis tik toleruoja rūkančius asmenis ir nepeikia, tvirtindami, kad rūkymas –
kiekvieno žmogaus asmeninė laisvė. Taip pat įdomu tai, kad tiek rūkantys tiek nerūkantys studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik rūkymas padeda atsikratyti streso, taip pat patvirtino, kad rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu.
Studentų nuomone, šio tyrimo hipotezė buvo paneigta, kadangi didžioji dalis teigė, kad rūkančių skaičius nemažėja, o priešingai
– didėja.
4. Nors tabako gaminių reklama uždrausta, tačiau tyrimo gauti rezultatai parodo, kad tabako gaminių reklama nedaro jokio poveikio, taip pat daugelio apklaustųjų tabako reklama neerzina ir netrukdo. Apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad šiandien sveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis klipas, nei plakatas.
PASIŪLYMAI
1. Atrodytų, kad pertraukų metu lauke susirenkantiems rūkantiems studentams nebūtinos specialios rūkymui skirtos patalpos ir jiems nekyla tokie pageidavimai. Be to daugumos išreikšta nuomonė patvirtino, kad rūkymas universitete – savaime suprantamas dalykas ir niekam „nebado akių“. Tačiau šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo visai ką kita. Vis tik, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė nuomonę, kad
Šiaulių Universiteto SMF reikalingos specialios patalpos rūkymui. Manau, kad ateityje reikėtų atsižvelgti į šį pageidavimą. Gal tai suteiktų pasitenkinimą tiek rūkantiems tiek nerūkantiems studentams, be to nereikėtų vaikyti tų, kurie stoviniuoja su cigarete rankoje šalia užrašo „Rūkyti negalima“.
Literatūra
1. Luobikienė, I. (2003). Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas:
Technologija.
2. Lahayne, O. (2002). Slėpimaisi ar ieškojimas? Trumpa narkotikų istorija.
[Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-41.htm.
3. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.pravalas.com/elect_archive.php.
4. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą:
http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=59&ArticleID=70&Page=1.