ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA
Lina PETRAITYTĖ Verslo administravimo AD – 2/2 grupės studentė
Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas Socialinių tyrimų metodologijos pagrindų tiriamasis darbas
Darbo vadovė: asist. Lina Bivainienė
Šiauliai, 2005
TURINYSĮVADAS 3 1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 4 1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai 4 1.2. Tabako plitimo raida 5 2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 6 2.1. Demografinių rodiklių analizė 6 2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė 8 2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė 13IŠVADOS 18LITERATŪRA 21PRIEDAI 22
ĮVADAS
Rūkymo procesas gan diskutuotinas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje.Vieni teigia, kad rūkymas – tai asmens laisvė. Jo negalima riboti, ir netgiprivaloma liberalizuoti rūkymo propagandą. Reikia sumažinti arba išvispanaikinti nikotino akcizą bei nustatyti ribinę uždarbio ribą, kad galimabūtų reguliuoti cigarečių kainas baruose. Taip pat būtina panaikinti tabakoreklamos apribojimus. Tačiau vis tik didžioji dauguma laikosi nuomonės, kadrūkymas visose viešose vietose, įskaitant barus, klubus, gatves ir parkus,turi būti griežtai uždraustas, turi būti propaguojama priverstinėtolerancija kitų atžvilgiu. Kavinių, barų bei kitų masinių žmoniųsusibūrimų vietų savininkai turi būti įpareigoti įrengti specialiasizoliuotas patalpas – rūkyklas. Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, artoks požiūris į rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamostendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šiotyrimo problema – studentų požiūrio į rūkymą pakitimas. Tyrimo objektas – Šiaulių Universiteto SMF III kurso studentų požiūrisį rūkymą. Tyrimo dalykas – studentų požiūris į rūkymą. Tyrimo tikslas – ištirti rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį įrūkymą. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai: • konstatuoti, kokia dalis studentų rūko ir kokia dalis atsisakė šio įpročio; • ištirti, kokia dalis studentų niekada nerūkė; • įvertinti, studentų požiūrį į rūkymą; • išanalizuoti, kaip vertinama tabako reklama. Tyrimo hipotezė – vis daugiau studentų atsisako šio žalingo įpročio. Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Šiaulių Universiteto III kursostudentams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apiestudentų požiūrį į rūkymą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys,kurie vėliau apdorojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenųapdorojimui naudota Microsoft Windows XP, Microsoft Word, Microsoft Exel.
1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI
1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai
Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą,respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Šįapklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytastaisykles. Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokįnors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketos struktūrą santykinaigalima suskirstyti į 3 dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją.Anketavimo pradžioje pateikiamas įžanginis žodis, kuriame paaiškinamityrimo tikslai, uždaviniai, respondentų atrankos principai, anketos pildymotechnika, rezultatų panaudojimo galimybės, nurodoma, kas atlieka tyrimą,akcentuojamas tyrimo anonimiškumas. Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausągalima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt.vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketaindividualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arbagyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą. Išskiriami tokie grupinės anketinės apklausos privalumai: 1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį. 2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis. 3. galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui, pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės). 4. galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi (minimaliai). 5. galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu. 6. pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką. 7. anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis.Metodo trūkumai: 1. apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo kultūros). 2. laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl
respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai nepilnai arba skubotai užpildo anketas. 3. aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais įvykiais; studentai skubotai anketas pildo ne auditorijoje, o tiesiog koridoriuje). 4. respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas. Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketosklausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir patsapklausėjas. Tačiau tuomet sumažėja anketų grąžinimo lygis, žemesnis iratsakymų į anketos klausimus lygis. Atsakinėjant individualiai sumažėjarespondentų anonimiškumas (I. Luobikienė, 2003).1.2. Tabako plitimo raida
Niekas tiksliai taip ir nežino, kada buvo pradėtas rūkyti tabakas.Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atradoAmeriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutikovietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų išpalmės ar kukurūzų lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino tabago,o užpildą – cohiba. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadinotabaku, o suktinę – cigaru. Cigaras visomis kalbomis skamba panašiai:angliškai – cigar, ispaniškai – cigarillo, vokiškai – zigarre, prancūziškai– cigare. (I. Žudienė, 2003). Iš pradžių gerokai nustebinti užkariautojai iš Europos pastebėjo, jogtabakas buvo auginamas Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, jovartojimo forma skyrėsi nuo šiandien įprastos: kai kuriose indėnų gentysetabako dūmai buvo įtraukiami per nosį, dėl to neretai žmogus netgiprarasdavo sąmonę. Pietų Amerikoje per iniciacijos ceremonijas žiniuoniaikartais turėdavo gerti tabako nuovirą, tai sukeldavo haliucinacijas, oneretai ir mirtį. Tokie stiprūs tabako vartojimo padariniai labai nestebina prisiminus,kad pats tabakas priklauso jau minėtiems bulvinių šeimos augalams,galintiems sukelti haliucinacijas. Jis gali išaugti iki trijų metrųaukščio. Tabako lapai skinami palaipsniui, pradedant nuo apačios,priklausomai nuo subrendimo ir norimų skonio savybių. Tabakas, tinkamascigarų gamybai, gali augti beveik visame pasaulyje, kur pakankamai šiltasklimatas, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau geriausios tabako rūšys auginamostropikų regionuose: Kuboje, Dominikos Respublikoje, Jamaikoje, Amerikoje,Indonezijoje, Brazilijoje. Daugiausiai tabako išauginama Kinijoje, tačiaudidžiausia jo dalis čia pat ir surūkoma (O. Lahayne, 2002). Kiek vėliau Europoje nikotino tirpalas netgi tapo populiariužmogžudysčių įrankiu.
Amerikos tautose tabako vartojimas padėdavo bendrauti su dvasiomis. Šisaspektas buvo svarbus labiausiai Europoje žinomame indėnų paprotyje –taikos pypkės rūkyme. Tačiau rūkoma buvo ir kituose bendruomenėssusiėjimuose, kiekviena gentis buvo sukūrusi savas pypkės formas. Majams irinkams rūkymas buvo toks svarbus, kad netgi lietaus debesis jie laikėrūkančių dievų tabako dūmais. Netrukus rūkyti ėmė ir pirmieji europiečiai.Tačiau kai tėvynėje Ispanijoje užsirūkė vienas iš Kolumbo palydovų,inkvizicija jį, kaip tariamai velnio apsėstą, uždarė į kalėjimą. Kalėjimekankintis jam teko neilgai: netrukus rūkyti ėmė daugelis sugrįžusių išnaujųjų kolonijų. Konkistadorams išgrobsčius Naujojo pasaulio aukso irsidabro atsargas tabakas pasirodė esanti svarbiausia ir pelningiausiaeksporto prekė. Jau XVI a. naujasis „tabako gėrimo“, kaip jis dažnai buvo vadinamas,paprotys išplito visoje Europoje. Kadangi tabakas Europą pasiekė jauprasidėjus Naujiesiems laikams, Senajame kontinente jis niekuomet netarnavokokiems nors dvasiniams tikslams. Netgi socialinę misiją iš pradžių jisgalėjo atlikti tik aukštuosiuose sluoksniuose, kadangi rūkymas ilgą laikąišliko tikrai brangus malonumas. Todėl dar XVIII a. tabaką uostė arba rūkėpirmiausia aukštuomenės susibūrimuose. Tačiau kai kurios valdžios vis dėltomėgino apriboti ar netgi visai uždrausti naująjį paprotį. Anglijos
karalienė Elžbieta I toleravo rūkymą, tačiau jos įpėdinis Jokūbas Iįnirtingai tam priešinosi. “Kokia garbė ar mandagumas verčia mus mėgdžiotižemesnius indėnus, ypač tokį atstumiantį ir dvokiantį jų paprotį?” klausėjis 1604 m. Jau tada jis laikėsi požiūrio, kad rūkymas kenkia tieksmegenims, tiek plaučiams. Tuo Jokūbas I smarkiai pralenkė savo laikmetį. Tabakas ilgai buvo laikomas netgi vaistu. Europoje jį uostė, kramtė, odažniausiai pypkiavo. Tačiau masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m.išradus cigarečių sukimo mašiną. Kadangi tais laikais rūkyti buvo galimabet kada ir bet kur, nebeliko ir tabako rūkymo bendravimo aspekto, tai tapobeveik vien atskiro žmogaus reikalu. Kai prieš keletą metų JAV išaiškėjo, jog ir patys tabako koncernaižinojo, kad jų produktai gali sukelti priklausomybę, kad tai netgi buvodirbtinai skatinama, prasidėjo teisinis lūžis. Norėdami išvengti tolesniųprocesų gamintojai 1997 m. pasiūlė išmokėti 370 milijardų dolerių žmonėms,nukentėjusiems nuo nikotino. Vienas iš pirmųjų garsiųjų cigarečių rūkalių buvo Sigmundas Freudas.„Tris savaites nelaikiau tarp lūpų nieko šilto, ir šiandien nepavydėdamasgaliu žiūrėti, kaip rūko kiti…“, – rašė jis 1894 m. savo draugui. Visdėlto Freudas niekad taip ir nemetė rūkyti. Vienas jo kolega pareiškė, jogįkvepiant dūmus „kuriam laikui užpildoma dvasinės prigimties vidinėtuštuma“. Šiaip ar taip, dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiuirūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę. JAV 1996 m. žlugo pirmasis bandymas apriboti tabako dozę vaistųįstatymu. Europos Sąjungoje tabako pramonės gaminių reklama 1998 m. priimtuįstatymu per artimiausius metus turėtų būti visiškai uždrausta. Tiesa,neaišku, ar visuotinis rūkymo draudimas žlugs taip pat, kaip ir bandymasuždrausti alkoholį (I. Žudienė, 2003).2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ
2.1. Demografinių rodiklių analizė
2005 metų gegužės mėnesį buvo vykdoma Šiaulių Universiteto Socialiniųmokslų fakulteto III kurso studentų apklausa. Šia apklausa buvo siekiamaįvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Tyrimas buvo vykdomas pagal tokiątyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas duomenų rinkimo metodas –anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką apklaustistudentus; antra – duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų apdorojimas iranalizė; ketvirta – išvadų ir pasiūlymų formavimas. Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Atlikus studentųapklausą raštu ir susumavus bei apdorojus statistinius duomenis, pateikiamigauti tyrimo rezultatai. Pirmiausia pavaizduojamas respondentųpasiskirstymas pagal lytį. [pic] 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį 60% apklausoje dalyvavusių studentų sudarė moterys. 40% sudarė vyrai.Šį pasiskirstymą ir lėmė tai, kad pastebimos tokios tendencijos, jog šiuometu aukštosiuose mokyklose daugiau studijuojančiųjų sudaro moterys. Apklausoje dalyvavo tik 3 kurso studentai – gimę 1982-1984 metais.Todėl respondentams pasiskirstant pagal amžių, įvairovės nepastebėta. [pic] 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Keturi apklausoje dalyvavę studentai – 20 – ies metų. Kaip ir buvogalima tikėtis, vis tik didžioji dauguma apklaustųjų – 1982-1983 – iųjųmetų gimimo, t. y. 21 metų. Viso buvo net 23 studentai. Trys apklausojedalyvavę studentai – 22-iejų metų. Tačiau toks respondentų pasiskirstymaspagal amžių neįtakoja studentų požiūrio į rūkymą tyrimo. Taip pat apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateiktasklausimas, siekiant įvertinti kokia dalis studentų kartu ir dirba irstudijuoja. Šis klausimas svarbus tolesnėje tyrimo eigoje, siekiantįvertinti – ar darbas studijų metais įtakoja rūkymą. [pic] 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą Vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų, t. y. 87%nedirba ir jų pagrindinis užsiėmimas studijos Šiaulių Universitete. Ir tik13% respondentų kartu derina ir studijas universitete ir darbą. Tai galimasieti su tuo, kad studijuojant aukštojoje mokykloje, krūvis yra pakankamaididelis ir nėra lengva derinti darbą ir studijas. Todėl didžioji daugumastudentų vis tik pasirenka studijas ir neskuba pradėti dirbti.
Apklausiant respondentus buvo pateiktas klausimas apie gaunamaspajamas, siekiant įvertinti ar gaunamų pajamų dydis gali įtakoti rūkymą.Kadangi studentus dažniausiai remia tėvai, gaunamų pajamų per mėnesįintervalas pasirinktas nedidelis. [pic] 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas Kaip ir buvo galima tikėtis, vis tik dauguma apklausoje dalyvavusiųrespondentų gauna labai mažas pajamas. 37% apklaustųjų teigė, kad jųgaunamos pajamos per mėnesį neviršija 200 Lt. Tai būtų galima sieti sugaunamomis stipendijomis, kurios svyruoja 100 – 200 Lt. Didžiausia dalisapklaustųjų savo gaunamas mėnesines pajamas įvertino 200 – 400 Lt. Polygiai, t. y. po 7%, pasiskirstė respondentai gaunantys 400 – 600 Lt. ir600 – 800 Lt. per mėnesį. Gan didelis procentas apklaustųjų, t. y. net 10%,teigė, kad jų gaunamos mėnesinės pajamos daugiau nei 800 Lt. Anketoje pateiktas klausimas apie gyvenamąją vietą, siekiant įvertintiar gyvenamoji vieta, tiksliau, tai įvardijant kaip aplinką, kuri supastudentus, įtakoja rūkymą. [pic] 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą 23% apklausoje dalyvavusių studentų gyvena nuosavame name. Net 43%respondentų gyvena bute, t. y. nuosavame bute arba nuomojamame bute.Įvertinant tai, kad apklausoje dalyvauja tik studentai, gan nedidelė dalis,t. y. 27% apklaustųjų gyvena bendrabutyje. Ir tik 7% gyvenamąją vietąnuomuoja pas gimines. Tačiau šie skaičiai tyrimui reikšmės neturi, kol jienesusiejami su rūkančių studentų skaičiumi.2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė
Galiausiai buvo išsiaiškintas rūkančių studentų skaičius. Taip patkokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko kartais ar iš vis neturišio žalingo įpročio. [pic] 6 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas Vis tik gauti rezultatai nustebino. Kiekvieną dieną stebint rūkymovietoje lūkuriuojančius studentus galima pamanyti, kad vis tik didžiojidauguma neatsisako žalingo įpročio rūkyti. Tačiau gauti tyrimo rezultatairodo visai ką kitą. Pastebimas tik nedidelis skirtumas tarp rūkančių irnerūkačių studentų. 43% apklausoje dalyvavusių studentų rūko ir pripažystaturintys šį žalingą įprotį. Ir pastebimas nežymus vos 3 % skirtumas tarpnerūkančių, t. y. 40% apklaustųjų nerūko. 17% apklausoje dalyvavusiųstudentų rūko kartais. Toliau įvertinama rūkačių bei nerūkančių studentų pasiskirstymas pagallytį. [pic] 7 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas pagal lytį Gauti rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma apklausojedalyvavusių ir nerūkančių – moterys. Jos sudaro 58%. 42% – nerūkantysvyrai. Tokia pat tendencija atsispindi pasiskirstyme tarp rūkančių, tačiaušiek tiek didesnis procentas, t. y. 62% rūkančių – moterys ir 38% vyrų.Kartais rūkančių skaičius pasiskirstė panašiai kaip rūkančių ir nerūkančiųvyrų bei moterų. 60% kartais rūkančių sudaro moterys ir 40% kartaisrūkančių sudaro vyrai. Didesnį procentą rūkančių, nerūkančių bei kartaisrūkančių moterų galėjo lemti tai, kad pastarųjų apklausoje dalyvavo daugiaunei vyrų. Tačiau svarbiausia įvertinti, kad vis tik didžioji dalis tarprūkančių studentų – moterys. Čia pastebimas didžiausias skirtumas t. y.24%, kai tuo tarpu skirtumas tarp nerūkančių moterų bei vyrų buvo netoksryškus. [pic] 8 pav. Dirbančių ir rūkančių respondentų pasiskirstymas Siekiant įvertinti ryšį tarp rūkančių bei dirbančių studentųskaičiaus, pastebimos tokios tendencijos, kad nebuvo tokių respondentų,kurie derintų studijas bei darbą, tačiau neturėtų šio žalingo įpročio. Norsdirbantys studentai sudaro tik 13% visų šioje apklausoje dalyvavusiųstudentų, tačiau būtina įvertinti šį faktą, kad visi studentai, nors kaikurie iš jų tik kartais, tačiau rūko. 50% apklaustųjų dirbančių studentųrūko tik kartais ir tokia pat dalis, t. y. 50% rūko pastoviai. Šį faktągali įtakoti sukeliamas stresas bei įtampa, tačiau tai tik prielaida. Šiuo metu, kai tabako gaminiai ganėtinai brangūs, būtų galima daryti
prielaidą, kad didžioji dalis rūkančių gauna didesnes pajamas nei įprasta. [pic] 9 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas Tačiau gauti tyrimo rezultatai rodo, kad ši prielaida nepasitvirtina.Atvirkščiai, gauti apklausos rezultatai paneigia šią prielaidą. Didžiojidalis rūkančių, t. y. net 46% aplausoje dalyvavusių respondentų gaunamažiausias pajamas, t. y. iki 200 Lt. 23% rūkančių apklaustųjų gauna šiektiek didesnes pajams t. y. 200 – 400 Lt. 15% apklaustųjų, kurie rūko, savogaunamas mėnesines pajamas įvertino 400 – 600 Lt. Ir tik mažuma, t. y.vienodai po 8% apklaustųjų, kurie rūko gauna dideles pajamas (600 – 800 Lt.ir daugiau). Vadinasi ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų – atvirkštinis.Gaunantys mažesnes mėnesines pajamas rūko daugiau. Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik gyvenama vieta įtakoja rūkymą.Galima teigti, kad dauguma studentų vis tik slepia savo žalingus įpročiusnuo savo tėvų ar artimųjų. Tai patvirtina ir gauti apklausos rezultatai.[pic] 10 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma rūkančiųjųgyvena bendrabutyje. Bendrabutyje apgyvendinami tik studentai, todėldauguma prisitaiko vieni prie kitų, bendri tampa įpročiai bei interesai. Irnet 53% bendrabutyje gyvenančių studentų – rūko. Mažesnis, tačiau ganėtinaididelis procentas rūkančių ir gyvenančių bute. Studentai, gyvenantys bute,dažniausiai šias patalpas nuomuoja ir gyvena niekieno nevaržomi. Ir net 31%rūkančiųjų gyvena bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalisrūkančių gyvena nuosavame name. Dažniausiai, studentai gyvenantys nuosavamename gyvena ne vieni. Nuosavas namas – tai arba kartu ir tėvų gyvenamavieta arba nuomojamas kambarys kartu su šeimininkais. Gyvenant tokiojeaplinkoje dažniausiai supa suaugę žmonės. Galima daryti prielaidą, kad taiįtakoja mažesnį rūkančių studentų skaičių, t. y. tik 8% gyvenančiųnuosavame name rūko. Tokia pat tendencija pastebima ir tarp studentų, kuriegyvenamas patalpas nuomuoja pas gimines (8%). Galima daryti išvadą, nors irne visai pagrystą, kad rūko daugiau tie studentai, kurie gyvenasavarankiškai ir jų laisvė mažiau varžoma. Prieš tai analizuoti apklausos metu gauti rezultatai parodė, kad 43%apklausoje dalyvavusių respondentų rūko ir 17% rūko kartais. Tačiau vis tikdidžioji dalis apklaustųjų kažkada bandė atsikratyti šio žalingo įpročioarba galvoja tai padaryti ateityje. [pic] 11 pav. Studentų požiūrio į atsikratymą žalingo įpročio rūkyti, pasiskirstymas Net 38% apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad jie žadaatsikratyti šio žalingo įpročio kai tik atsiras daugiau valios. Tokiarespondentų išreikšta nuomonė tik įrodo, kad dauguma rūkančių studentųnorėtų atsikratyti žalingo įpročio rūkyti. Tačiau tai daugiau mintysnelabai suderinamos su veiksmais. 31% apklausoje dalyvavusių studentųpareiškė tvirtesnę savo nuomonę ir teigė, kad kad greitu laiku jieatsikratys šio žalingo įpročio. Tačiau gan didelis apklausoje dalyvavusiųstudentų skaičius, t. y. net 25%, kažkada buvo atsikratę šio įpročio,tačiau vėl pradėjo. Tai tarsi iliustruoja faktą, kad reikia daug valiossiekiant atsisakyti šio įpročio ir daugumai pritrūksta ryžto. Taip pat 6%apklaustųjų teigė, kažkada bandę mesti rūkyti, tačiau nesėkmingai. Tačiauapklausos rezultatai parodė, kad vis tik studentai nuolatos pagalvoja apiegalimybę atsikratyti šio įpročio, nes nei vienas apklausoje dalyvavęsrespondentas nepareiškė nuomonės, kad jiems patinka šis įprotis ir niekadanesistengs jo atsikratyti. Taip pat buvo siekiama įvertinti ar apklausoje dalyvavę studentai,kurie turi žalingų įpročių, yra tikrai „užkietėję rūkoriai“, t. y. kiekvidutiniškai cigarečių surūko per dieną. [pic] 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal surūkomų cigarečių kiekį per dieną Vis tik gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausoje
dalyvavusių studentų per dieną surūko nedidelį kiekį cigarečių. Net 61%apklausoje dalyvavusių rūkančių studentų per dieną surūko iki 10 cigarečių.39% apklaustųjų įvertino, kad jie surūko nuo 11 iki 20 cigarečių dienoseigoje. Tačiau nebuvo nei vieno apklausoje dalyvavusio studento, kurissurūkytų daugiau nei 20 cigarečių per vieną dieną. Tad būtina pažymėti tai,kad nors ir gan didelis procentas apklausoje dalyvavusių studentų rūko,tačiau surūkomų cigarečių kiekis nėra labai didelis. Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma apklausoje dalyvavusiųrūkančių studentų pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart kai atsikeliaryte. [pic] 13 pav. Respondentų pasiskirtymas pagal laiką, kuriam praėjus surūkoma pirma cigaretė Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių studentųteigė, kad pirmąją cigaretę atsikėlę ryte surūko beveik iš kart, praėjusvos 5 minutėm. Taip pasisakė net 61% apklausoje dalyvavusių rūkančiųstudentų. 39% apklaustųjų minimaliai prailgino laiką nuo atsikėlimo ryteiki pirmos surūkytos cigaretės. Šie apklausoje dalyvavę respondentai teigė,kad pirmą cigaretę surūko po 6 – 30 min. Tačiau įdomu tai, kad neinasapklausoje dalyvavęs rūkantis studentas nepažymėjo, kad pirma surūkytacigaretė ryte po 31 ar daugiau minučių. Įdomu tai, kad rezultatai sutapo surezultatais, kuriuose buvo nagrinėjamas respondentų pasiskirstymas pagalsurūkomų cigarečių kiekį per dieną. Kadangi, didžioji dauguma pirmąjącigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus ryte, atrodytų, kad surūkomųcigarečių kiekis per dieną turėtų būti gan didelis. Tačiau daugumaapklausoje dalyvavusių rūkančių respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y.iki 10 cigarečių. Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgtipriešpriešą. Išanalizavus, kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko,kaip dažnai rūko, bei kokia jų nuostata į atsisakymą šio žalingo įpročio,toliau tyrime įvertiname studentų pasirinkimą, kodėl jie niekada arba bentjau šiuo metu nerūko. [pic] 14 pav. Priežaščių, dėl kurių studentai atsisako žalingo įpročio, pasiskirstymas Net 59% apklausoje dalyvavusių nerūkančių studentų teigė, kadjie nerūko, nes nepatinka cigarečių dūmai. Cigarečių dūmus būtų galimainterpretuoti kaip žalą sveikatai. 25% neturėjo konkrečios motyvacijos,kuri juos skatintų niekada nerūkyti, todėl pareiškė nuomonę, kad jie nežinokodėl nerūko. Taip pat, 8% apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino,kad anksčiau rūkė, tačiau atsisakė šio įpročio. Tokia pat dalis apklaustųjųnerūkančių studentų, t. y. 8%, pasirinkimo priežastis dėl ko nerūkoįvardijo kaip kita, t. y. asmenines priežastis. Tačiau svarbu pažymėti, kadnei vienas apklausoje dalyvavęs nerūkantis studentas nepažymėjo, kad greitulaiku žada pradėti rūkyti. Vadinasi tų apklausoje dalyvavusių studentų,kurie nerūko, pasirinkimas atsisakyti bei nepriprasti prie šio įpročio yratvirtas ir ateityje jie nežada pradėti rūkyti.2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė
Apklausoje dalyvavusiems studentams buvo pateikti įvairūsteiginiai, susiję su šiuo žalingu įpročiu, bei tabako gaminiais. Šiaisteiginiais buvo siekiama įvertinti studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių,požiūrį į rūkymą. Pirmuoju teiginiu anketoje buvo siekiama įvertinti arstudentai tolerantiškai žiūri į rūkančius asmenis, ar vis tik jie labiausmerkiami.
[pic] 15 pav. Studentų požiūrio į rūkymą pasiskirstymas Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklausojedalyvavusių studentų, tiek rūkančių tiek nerūkančių, vis tik tolerantiškaivertina rūkančius asmenis. Respondentams įvertinant teiginį, jog rūkymas,tai kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, net 24 apklausoje dalyvavęstudentai visiškai pritarė šiam teiginiui ir sutiko, kad kad žalingoįpročio turėjimas liečia tik patį asmenį. 8 apklausoje dalyvavę studentai
nors ir ne visiškai tvirtai, tačiau pritarė šiam teiginiui. Įdomu tai, kadnei vienas apklausoje dalyvavęs studentas nepasisakė, kad rūkymas ne tikkiekvieno asmeninis reikalas, tačiau ir aplinkinių. Taigi, galima teigti,kad bent jau studentų požiūris į rūkančius žmones gan tolerantiškas irnesmerkiantis. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymožalą. Taip pat, visuomenėje diskutuojama, kad rūkymas labiau kenkiamoterims nei vyrams. Tačiau gauti tyrimo rezultatai ne visiškai patvirtino,kad studentų požiūris kitoks. [pic] 16 pav. Studentų požiūrio į rūkymo žalą pasiskirstymas Dauguma apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė savo nuomonę irvisiškai pritarė teiginiui, kad rūkymas moterims kenkia labiau nei vyrams.Visiškai šiam teiginiui pritarė net 10 apklausoje dalyvavusių studentų. 6studentai nebuvo tikri visišku šio teiginio teisingumu, tačiau lyg irsutiko, kad rūkymo žala moterims didesnė, nei vyrams. Po lygiai, t. y. po7, pasiskirstė tie, kurie iš dalies pritarė šiam teiginiui, bei tie, kurievisiškai sutiko su tuo, kad moterims rūkymas kenksmingesnis nei vyrams.Tačiau įvertinant apklausoje dalyvavusių studentų požiūrį į rūkymo žaląskirtingoms lytims, galima teigti, kad nuomonės pasiskirstė vos netolygiai, kadangi 16 studentų labiau pritarė šiam teiginiui, ir 14 labiauneigė teiginį, kad rūkymo žala vyrams mažesnė nei moterims. Tačiau skirtingai pasiskirstė studentų požiūris į rūkymo sukeliamąžalą. Net 24 apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad rūkymo pakenkimaisveikatai negryžtami. 5 respondentai pareiškė nuomonę, kad rūkymo padarytąžalą sveikatai lyg ir galima pataisyti. Įdomu tai, kad 1 apklausojedalyvavęs studentas užtikrintai pareiškė nuomonę, kad rūkymo pakenkimaisveikatai nėra negrįžtami. Galima daryti išvadą, kad vis tik studentaiįvertina rūkymo sukeliamus padarinius sveikatai. Tačiau įdomu, kad vis tiknelinkę primesti didesnės padaromos žalos moterims. Tai galima sieti sutuo, kad apklausoje dalyvavusios moterys siekė apginti savo poziciją, todėlnepritarė teiginiui, kad moterims padaroma rūkymo žala didesnė nei vyrams. Šio tyrimo hipotezė – rūkančiųjų skaičius vis mažėja. Kadangigyvename tokioje visuomenėje, kai dauguma domisi sveika mityba, sportu, beisveika gyvensena. Siekiant patvirtinti arba paneigti šią prielaidą,įvertinta studentų nuomonė. [pic] 17 pav. Studentų nuomonės apie rūkančiųjų skaičiau plitimą pasiskirstymas Gauti rezultatai tarsi paneigė šią prielaidą. Net 14 apklausojedalyvavusių respondentų visiškai pritarė, kad rūkančiųjų skaičius visdidėja. 12 apklaustųjų, nors ne visiškai, tačiau taip pat pritarė, kad šisžalingas įprotis vis labiau plinta. Tik 4 studentai pareiškė nuomonę, kadrūkančių skaičius lyg ir mažėja. Tačiau nebuvo nei vieno, kuris pareikštųtvirtą nuomonę, kad rūkančiųjų skaičius mažėja. Galima teigti, kad studentųpožiūris visiškai priešingas nei buvo manyta ir pareikštos nuomonės tarsipaneigė prielaidą, kad rūkančių skaičius mažėja. Taip pat buvo siekiama įvertinti studentų požiūrį į rūkymo procesą.Dėl ko, jų nuomone kai kuriems toks patrauklus atrodo cigaretės rūkymas.Buvo siekiama įvertinti ar studentai pritaria, kad ilgainiui rūkymas tampatarsi ritualas, taip pat ar galima rūkant sumažinti patirtą stresą. [pic] 18 pav. Studentų požiūrio į patį rūkymo procesą pasiskirstymas Daugelis rūkančiųjų nuolatos tvirtina, kad rūkymo procesas padedaatsikratyti streso. Tai patvirtino ir apklausoje dalyvavusių respondentųpareikšta nuomonė. Net 24 studentai labiau buvo linkę pritarti, kad rūkantgalima atsikratyti streso. Nedidelė dalis, t. y. 6 apklausoje dalyvavęstudentai vis tik labiau buvo linkę prieštarauti tam, kad rūkymas padedasumažinti stresą. Žinoma, kad rūkant ilgesnį laiką priprantama prienikotino, kurio yra cigaretėse, tačiau taip pat pareiškiamos nuomonės, kadpriprantama ne prie nikotino, o žavi pats cigaretės prisidegimas bei rūkymoprocesas. Tam pritarė net 27 apklausoje dalyvavę studentai. Ir tik 3studentai nepritarė tam, kad rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiuitampa savotišku ritualu. Įdomu tai, kad nuomonę pareiškė tiek rūkantys tieknerūkantys studentai, tačiau pritarimas teiginiams buvo konevienareikšmiškas. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti studentų požiūrį į rūkymą būtentuniversitete, ar universiteto teritorijoje. [pic] 19 pav. Studentų požiūrio į rūkymą universitete pasiskirstymas Nors nėra reikšmingos prielaidos, kuri įtakotų, kad universitetestudijuojantys studentai negalėtų turėti žalingų įpročių, tačiau vis tikįdomu, kaip patys studentai žvelgia į rūkančius universiteto teritorijoje.Gauti rezultatai neparodė žymių skirtumų tarp apklausoje dalyvavusiųstudentų pareikštos nuomonės. 14 studentų iš dalies arba visiškai pritarė,kad rūkymas universitete – savaime suprantamas dalykas, ar netgi pritarėtokiai interpretacijai, kad rūkymas beveik neatsiejamas nuo akademiniojaunimo. 10 apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. 6 studentai labiaubuvo linkę teigti, kad rūkymas universitete nelabai priimtinas ir kad tainetgi problema, taigi universitete studijuojantys turėtų atsisakyti šiožalingo įpročio. Gan įdomiai pasiskirstė studentų nuomonė, apie reikalingas specialiaspatalpas rūkantiems. Kadangi Šiaulių universitete SMF rūkantys studentainuolatos susirenka lauke, atrodytų, kad pageidavimo įrengti specialiasrūkymo patalpas nėra. Tačiau net 16 studentų pareiškė nuomonę, kad mūsųfakultete reikalingos patalpos, skirtos specialiai rūkymui. 2 studentaineturėjo nuomonės šiuo klausimu. Ir tik nedidelė dalis, t. y. 6 apklausojedalyvavę studentai, pareiškė nuomonę, kad specialios patalpos nėrareikalingos ir kad rūkymui skirta vieta – lauke. Siekiant įvertinti ar nuolatos vykusios diskusijos dėl tabakoreklamos uždraudimo buvo prasmingos, apklausoje dalyvavę studentai pareiškėnuomonę apie tabako reklamą bei jos įtaką rūkančiųjų skaičiui, bei kaipstudentų nuomone, tabako reklama veikia vartotojus.. [pic] 20 pav. Rsepondentų požiūrio į tabako reklamą pasiskirstymas Gan didelis skaičius apklaustųjų, t. y. 9 studentai labiau buvo linkępritarti teiginiui, kad reklama skatina prdėti rūkyti. Tik 2 studentai šiuoklausimu neturėjo nuomonės. Tačiau vis tik didžioji dauguma apklausojedalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad tabakogaminių reklama neturi jokio poveikio. Šiam teiginiui pritarė net 19respondentų. Taip pat didelis apklausoje dalyvavusių studentų skaičius buvoabejingi tabako gaminių reklamai ir teigė, kad jiems netrukdo tabakoreklama. 4 studentai šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Ir tik trysapklausoje dalyvavę studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik tabako reklamajuos erzina. Vis tik gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tabako reklamanedaro didelės įtakos vartotojams ir neturi įtakos nerūkantiems asmenims,taip pat daugelio tabako reklama neerzina ir netrukdo. Ir vis tik siekiant galutinai įvertinti studentų požiūrį į tabakoreklamas bei daromą įtaką, įvertinta nuomonė, ar uždraudus reklamą apietabako gaminius sumažės rūkančių žmonių. [pic] 21 pav. Respondentų nuomonės apie tabako reklamos daromą poveikį pasiskirstymas Ir vis tik gauti rezultatai patvirtino ankstesnius gautus rezultatusapie tabako reklamos daromą poveikį. Tik 4 apklausoje dalyvavę studentaivisiškai arba iš dalies pritarė teiginiui, kad uždraudus reklamą apietabako gaminius, staigiai sumažėtų rūkančių žmonių skaičius. Tik vienasasmuo šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau didžioji dauguma apklausojedalyvavusių studentų buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad šiandiensveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis klipas,nei plakatas. Ir šie gauti rezultatai, tarsi dar kartą patvirtina prieš taigautus rezultatus, kad daugumos nuomonės neįtakoja tabako gaminių reklamair šie televizijoje ar spaudoje pasirodantys reklaminiai pranešimai apietabako gaminius nepakeis nuomonės, kurią susidaro žmogus apie žalingąįprotį rūkyti, kokia ji bebūtų – neigiama ar teigiama.IŠVADOSAtlikus studentų požiūrio į rūkymą analizę galima pateikti šias išvadas: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp rūkančių ir nerūkančių studentų
skaičiaus tik nežymus skirtumas. Skirstant nerūkančius studentus pagal lytį, nepastebima žymaus skirtumo, tačiau tarp rūkančių studentų didesnė dalis – moterys. Pastebėta, kad studentai, kurie kartu derina studijas ir darbą turi žalingų įpročių. Tačiau kai kurie rūko nuolatos, o kai kurie – kartais. Konstatuotas atvirkštinis ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų dydžio – daugiau rūkantys studentai gauna mažesnes pajams. Taip pat įvertintas ryšys tarp rūkymo ir gyvenamos aplinkos – daugiau rūko tie studentai, kurie gyvena atskirai nuo tėvų, ar suaugusių žmonių. Juos supa tokia aplinka, kuri suteikia laisvę patiems gyventi pagal savo taisykles. Taigi, vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų gyvena bendrabutyje arba bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalis rūkančių gyvena nuosavame name arba nuomuoja pas gamines. 2. Didžioji dauguma pirmąją cigaretę surūko beveik iš kart atsikėlus ryte, atrodytų, kad surūkomų cigarečių kiekis per dieną turėtų būti gan didelis. Tačiau dauguma apklausoje dalyvavusių rūkančių respondentų teigė, kad surūko nedaug, t. y. iki 10 cigarečių. Taigi, lyginant šiuos rezultatus būtų galima įžvelgti priešpriešą. Nerūkantys studentai teigė, kad jie net negalvoja pradėti rūkyti. Kai tuo tarpu rūkantys studentai vienbalsiai tvirtina žadantys greitu laiku atsikratyti šio žalingo įpročio, ar bent jau tai padaryti ateityje, kai atsiras daugiau valios. 3. Nors studentai įvertina rūkymo sukeliamą žalą ir pritaria, kad rūkymas pakenkia sveikatai negryžtamai, taip pat tvirtina, kad rūkymas kenksmingesnis moterims, tačiau vis tik toleruoja rūkančius asmenis ir nepeikia, tvirtindami, kad rūkymas – kiekvieno žmogaus asmeninė laisvė. Taip pat įdomu tai, kad tiek rūkantys tiek nerūkantys studentai pareiškė nuomonę, kad vis tik rūkymas padeda atsikratyti streso, taip pat patvirtino, kad rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu. Studentų nuomone, šio tyrimo hipotezė buvo paneigta, kadangi didžioji dalis teigė, kad rūkančių skaičius nemažėja, o priešingai – didėja. 4. Nors tabako gaminių reklama uždrausta, tačiau tyrimo gauti rezultatai parodo, kad tabako gaminių reklama nedaro jokio poveikio, taip pat daugelio apklaustųjų tabako reklama neerzina ir netrukdo. Apklausoje dalyvavę studentai pritarė, kad šiandien sveikai gyventi norintį žmogų nesugundys užsirūkyti nei reklaminis klipas, nei plakatas.PASIŪLYMAI 1. Atrodytų, kad pertraukų metu lauke susirenkantiems rūkantiems studentams nebūtinos specialios rūkymui skirtos patalpos ir jiems nekyla tokie pageidavimai. Be to daugumos išreikšta nuomonė patvirtino, kad rūkymas universitete – savaime suprantamas dalykas ir niekam „nebado akių“. Tačiau šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo visai ką kita. Vis tik, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių studentų pareiškė nuomonę, kad Šiaulių Universiteto SMF reikalingos specialios patalpos rūkymui. Manau, kad ateityje reikėtų atsižvelgti į šį pageidavimą. Gal tai suteiktų pasitenkinimą tiek rūkantiems tiek nerūkantiems studentams, be to nereikėtų vaikyti tų, kurie stoviniuoja su cigarete rankoje šalia užrašo „Rūkyti negalima“.
LITERATŪRA 1. Luobikienė, I. (2003). Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija. 2. Lahayne, O. (2002). Slėpimaisi ar ieškojimas? Trumpa narkotikų istorija. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą: http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-41.htm. 3. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą: http://www.pravalas.com/elect_archive.php. 4. [Internete]. [žiūrėta 2005-05-03]. Prieiga per internetą: http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=59&ArticleID=70&Page=1.
PRIEDAI