Aukštojo mokslo sistema Anglijoje

TURINYS

ĮVADAS 4
1. AUKŠTASIS MOKSLAS ANGLIJOJE 5
2. ANGLIJOS AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOS 6
2.1. Universitetai 6
2.1.1. Kembridžo universitetas 7
2.1.2. Liutono universitetas 11
2.2. Koledžai 14
2.3. Institutai 14
3. ANGLIJOJE SUTEIKIAMI AUKŠTOJO MOKSLO LAIPSNIAI 15
3.1. Bakalauro laipsnis 15
3.2. Magistro laipsnis 15
3.3. Daktaro laipsnis 16
3.4. Papildomos studijos 17
4. STOJIMO REIKALAVIMAI 18
5. REFORMOS 19
6. AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS 20
7. STIPENDIJOS 21
IŠVADOS 25
LITERATŪRA 26
PRIEDAI 27ĮVADAS
Išsilavinimas vaidina labai didelį vaidmenį šiuolaikinėje mūsų visuomenėje. Jis atskleidžia mūsų kultūros lygį, taip pat socialinę bei ekonominę padėtį valstybėje. Niekam ne paslaptis, kad sėkmingo ir prasmingo gyvenimo garantas yra darbas. Turėdamas įdomų ir mėgiamą darbą žmogus gali ne tik užtikrinti savo, savo šeimos materialinę gerovę, bet ir save realizuoti. Dauguma darbo nerandančių žmonių neturi aukštojo išsilavinimo. Tai didėjančios konkurencijos, spartėjančios mokslo irr technikos pažangos bei ekonomikos globalizacijos pasekmė. Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse yra daugybė kompanijų, kurios vieną iš pagrindinių reikalavimų darbui įgyti nurodo aukštąjį išsilavinimą. Kitose valstybėse vyriausybė netgi išleido įstatymus, kuriuose nurodoma, kad studentai turi lankyti aukštąjį mokslo įstaigą iki tam tikro amžiaus. Aukštoji mokykla turi labai didelę įtaką šiuolaikinėje mūsų visuomenėje, ji moko studentus mokytis, duoda pagrindą daugybėje skirtingų dalykų ir mokymosi metodų. Rašymas, skaitymas, matematika, ir supratimas kaip veikia pasaulis yra labai svarbūs įgūdžiai šiuolaikiniam žmogui. Aukštoji mookslo įstaiga leidžia studentui įgyti patirties ir pasitikėjimo, kurie bus labai svarbūs įvairiose gyvenimo situacijose. Žinios, kurios yra įgyjamos yra svarbios ir bendraujant su aplinkiniais. Laikai, kai išsilavinimas nebuvo toks svarbus, kai didesnis dėmesys buvo skiriamas fiziniam darbui, praėjo, šalies ve

erslas įkopė į aukštesnę pakopą ir išsilavinimo svarba išaugo keleriopai. Kiekvienais metais yra atliekama daugybė ir įvairiausių tyrimų, renkami duomenys apie išsilavinimą, apie jo kokybę, taip pat tiriamas aukštojo išsilavinimo siekiančių žmonių skaičius. Ir pastebima, kad šis skaičius kasmet didėja.
Pasirinkome šią temą „Aukštojo mokslo sistema Anglijoje“ todėl, kad nuo seno Anglijos aukštasis mokslas garsėja giliomis tradicijomis ir kokybe. Ši tema pasirodė aktuali ir dėl to, kad žengiame pirmuosius žingsnius į aukštojo mokslo pasaulį, taip pat Lietuvai integravus į Europos Sąjungą, atsiveria plačios galimybės studijuoti kitose Europos valstybėse, o geriausios perspektyvos – studijuoti Anglijoje. Daugiausia informacijos radome internete, o rašydami darbą rėmėmės ir rašytiniais šaltiniais. Taip pat į savo darbą įtraukėme trumpą apžvalgą apie Lietuvos aukštąjį mokslą, kad galėtume palyginti ir geriau suvokti aukštojo mokslo siistemą. Į darbą kiekviena įdėjome vienodą indėlį.1. AUKŠTASIS MOKSLAS ANGLIJOJE
Mokslo sistema Anglijoje turi gilias istorines šaknis ir tradicijas. Pedagoginės idėjos ir švietimo praktika darė ir daro didelę įtaką ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio šalių švietimo raidai. Išlaikydamos savo švietimo sistemos unikalumą, Vakarų Europos šalys, ypač Europos Sąjungoje siekia integracijos (tokiais klausimais kaip fundamentaliųjų ugdymo tikslų formavimas, išsilavinimo standartų nustatymas ir pan.), taip pat kooperuojasi spręsdamos tokias aktualias problemas kaip tęstinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo, neįgaliųjų ugdymo, akademinio mobilumo.
Anglijoje universitetai turi ge
erą vardą mokslo pasaulyje. Jų akademinių programų griežtumas, novatoriškumas bei praktiškumas reiškia, kad Anglijoje įgytas universitetinis išsilavinimas suteikia studentui pranašumą prieš kitus vis labiau konkuruojančiame pasaulyje. Atsiveriant galimybėms nevaržomai keliauti po visas Europos Sąjungos valstybes bei dirbti jose, visuotinai pripažįstamas išsilavinimas tampa neprilygstama vertybe. Juolab, kad mokslas Anglijos universitetuose gerai besimokantiems ES šalių, taigi nuo šių metų ir Lietuvos, studentams nemokamas. Anglijos aukštąsias mokyklas yra baigę daug ir užsienio piliečių, dabar esančių garsiais žmonėmis: politikai, filosofai, verslininkai, turintys svarbią įtaką pasaulyje, tokie kaip Bill Clinton (Amerikos prezidentas), Thabo Mbeki (Pietų Afrikos prezidentas), Desmond Tutu (arkivyskupas ir žmogaus teisių šalininkas), Rifat Ozbek (madų dizaineris), Wole Soyinka (Nobelio prizininkas, rašytojas), Imran Khan (kriketo legenda ir politikas).
Vienas aukštojo mokslo tobulinimo tikslų – pasiekti mokslinių, technologinių ir tiesiogiai profesinių studijų kursų dermę. Anglijoje aukštasis mokslas plėtojamas dvejopų iniciatyvų:
• Valstybiniu aspektu, siekiant gerinti aukštojo išsilavinimo standartus.
• Neformaliuoju aspektu, atsiliepiant kintančius socialinius poreikius; jų indikatorius dažniausiai būna visuomeninės organizacijos, pačios mokslo ir studijų institucijos, privatūs asmenys.2. ANGLIJOS AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOS
Anglijoje į aukštojo mokslo institucijas įeina:
• Universitetai (Oksbridžo klasikiniai, tarptautiniai, atvirasis universitetas (Open University));
• Aukštojo mokslo koledžai (profesiniai, techniniai, meno, mokytojų rengimo ir atvirasis koledžas);
• Institutai.
Daugelis kursų siūlo gauti laipsnį ar jam lygią kvalifikaciją. Moksliniai laipsniai ir aukštosios pakopos kvalifikacijas, kurias siūlo institucijos, yr
ra tarp labiausiai prestižinių pasiekiamų akademinių kvalifikacijų. Pirmieji universitetai buvo įsteigti maždaug prieš 800 metų, taigi aukštojo mokslo institucijos Anglijoje turi gerą vardą dėl nepaprastai gilios mokymo patirties. Anglijoje yra daugiau nei 330 institucijų, siūlančių 23000 mokymo programų, todėl išsirinkti sau tinkamą yra ganėtinai sunku.
Anglijos mokymo institucijoms būdingi šie bendrieji bruožai:
1. Mokymo įstaigų valstybinė, privati ar savarankiška priklausomybės forma.
2. Priėmimo į mokymo įstaigą selektivus arba neselektivus pobūdis.
3. Visų mokymo įstaigų atvirumas kontrolei.
4. Mokymo įstaigų vidau politikos lankstumas, pasireiškiantis mokymo programų įvairovė.
5. Mokymo įstaigų glaudus bendradarbiavimas su pramonės, komercijos, kultūros ir kitomis įstaigomis.
6. Tarptautiniai studentų mainai.2.1. Universitetai
Anglijos universitetams būdinga visiška autonomija. Jie patys sprendžia, kokius laipsnius ir kokiomis sąlygomis teikti. Paprastai pirmasis yra bakalauro laipsnis, įgijamas per trejus metus; ilgesnį laiką vyksta kalbos studijos, nes studentams būtinai reikia praleisti vienerius metus toje šalyje, kurios kalbą mokosi. Studentai, kurie mokosi neakivaizdiniu būdu (Distance learning) vadinamajame atvirajame universitete (Open University), pirmąjį laipsnį įgyja per 5-6 metus, tačiau tarpiniuose studijų etapuose gali pereiti į kitus universitetus ir studijuoti stacionariai – tokiu būdu laipsnį įsigyti greičiau.
Įgijus pirmąjį laipsnį, eina studijos (graduate, postgraduate) aukštesniems laipsniams įgyti, paprastai magistro kvalifikaciniam laipsniui ir daktaro mokslo laipsniai.
Anglijos universitetai siekdami studijų programų, teikiamų kvalifikacijų ir laipsnių kokybės bei ekvivalentiškumo, pasitelkia išorinio egzaminavimo sistemą, t.y. vieno universiteto studentus egzaminuoja kito un
niversiteto dėstytojai.
Anglijoje atvirasis universitetas (Open University) pasižymi unikalumu, nes jis neturi tokių savo darbo patalpų, kokiomis paprastai disponuoja mokymo įstaigos. Šio universiteto studijų tinklo centrai yra išsibarstę po visą Britaniją ir netgi įkurti Belgijoje, Liuksemburge ir kitose užsienio šalyse. Universitetas gali pasiūlyti ir profesinio lygio kursus, ir kursus, laiduojančius atitinkamus mokslinius ar kvalifikacinius laipsnius. Priėmimas į universitetą nereikalauja kokios nors formalios pretendentų rengimo kvalifikacijos, o organizuojami kursai čia vyksta neakivaizdiniu būdu. Studentas, užsiregistravęs į atitinkamą kursą, gauna jo programą, pagal kurią daugiausia dirba savarankiškai, tačiau įvairiose šio universiteto centruose dirbantys kuratoriai ir konsultantai taip pat teikia visokeriopą akademinę pagalbą. Darbo specifiškumas čia reiškiasi per susirašinėjimą, televiziją, radiją bei vasaros mokyklas. Atvirojo universiteto teikiami laipsniai yra adekvatūs visų Britanijos universitetų laipsniams.
Norint geriau suprasti aukštojo mokslo sistemą universitete yra pateikiami du pavyzdžiai: Kembridžas (valstybinis klasikinis) universitetas ir Liutono (tarptautinis) universitetas.2.1.1. Kembridžo universitetas
Kembridžo universitetas yra vienas seniausių universitetų pasaulyje ir vienas didžiausių Anglijoje, turintis gerą reputaciją, už įžymius mokslinius pasiekimus ir aukštą mokslinių tyrinėjimų, meno ir mokslo srityse, kokybę. Universitetas ugdo daktarus, veterinarus, architektus, inžinierius, mokytojus. Kembridžo universiteto moksliniai pasiekimai galėtų būti matuojami pagal gautas šešiasdešimt ar daugiau Nobelio premijų.
Universiteto strūktūra
Universitetas yra savavaldė institucija: įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso valdybos narių namams (Regent House), susidedantiems iš trijų tūkstančių ar daugiau narių, kurie yra universiteto ar kolegijų darbuotojai ir turi humanitrinių mokslų daktaro laipsnį (MA) ar aukštąjį išsilavinimą. Valdančioji universiteto institucija yra Taryba, kuri susideda akademinio personalo narių, išrinktų Valdybos narių. Fakultetų valdyba koordinuoja mokymo veiklą ir Finansų Tarybos Komitetas prižiūri universiteto finansinius reikalus.
Studentai ir studijos
Šiuo metu universitete mokosi daugiau nei 16500 dieninių skyrių studentų, apie 11600 studentų siekiančių įgyti pirmąji aukštojo mokslo laipsnį ir apie 5000 magistrantų. Beveik 17% visų studentų yra iš užjūrio, iš daugiau nei šimto skirtingų valstybių. Į universitetą stojama konkursiniu būdu, nes yra labai daug norinčių studijuoti jame. Todėl čia priimamas tik kas trečias, norintis studijuoti.
Beveik visiems studentams yra privaloma studijuoti pilną studijų kursą norint įgytį aukštojo mokslo laipsnį Kembridžo universitete. Studijos trunka trejetą ar daugiau metų, kurių metu studentai privalo gyventi Kembridže tiksliai nusakytam periodui, daugiausiai dvidešimtpenkioms savaitėms kiekvienais metais. Studentai dažniausiai nėra priimami į neakivaizdines ar vakarines studijas, išklausyti tik pusę kurso ar studijuoti tik tam, kad įgytų kreditus, kurie būtų įskaitomi kitame universitete. Kai kurios vakarinės ar neakivaizdinės studijos ar trmpų kursų sesijos yra paruošiamos Universitetų tęstinio mokymo Komisijos.
Dalykai, išdėstyti apačioje yra dėstomi tik studentams, siekiantiems įgyti pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį, tačiau kai kurie iš šių dalykų gali būti pasirenkamieji, o ne privalomi.
• Šiuolaikinės ir viduramžių kalbos
• Biologijos ir biochemijos mokslas
• Architektūra
• Chemija, cheminė inžinerija
• Filosofija ir istorija,
• Kompiuterių mokslai
• Ekologija
• Ekonomika ir politika
• Edukologija
• Elektronikos ir infomacijos mokslai
• Aplinkos apsaugos studijos
• Etika
• Psichologija
• Geografija
• Teisė
• Kalbotyra, lingvistika
• Vadybos studijos
• Apdirbamosios pramonės inžinerija,
• Medžiagų mokslas ir metalurgija
• Matematika
• Menas
• Gamtos mokslai
• Rytų Azijos studijos
• Fizika
• Socialiniai ir politiniai mokslai
• Sociologija
• Statistika
• Teologijos ir religijos studijos.
Priėmimai
Pirmo kurso studentų priėmimas
Už studentų priėmimą yra atsakingi koledžai, ne universitetai, kandidatai apie jų pasirinkimą pirmiausi turi rašyti koledžų priėmimų vykdytojams arba Kembridžo priėmimų skyriui, prašymą reikia rašyti metai prieš stojimą.
Kandidatai pirmiausia turi paskaityti priėmimų brošiūrą ir užpildyti anketą iš universitetų ir koledžų priėmimų centro – kandidatų į britų universitetus agentūros. Nėra svarbu žinoti kokiame koledže nori studijuoti. Užjūrio studentai taip pat gauna daug informacijos iš Konsultantų užjūrio studentams.
Tie kurie dar nėra apsisprendę stoti į universitetą gali gauti brošiūras, paruoštas studentų ir spausdintas Kembridžo universiteto Studentų sąjungos pagalba.

Magistrantų priėmimas
Dauguma magistrantų imasi originalių mokslinių tyrinėjimų norėdami gauti daktaro laipsnį (PhD), ir papratai jie privalo studijuoti Kembridže mažiausiai trejus nuoseklai einančius metus. Taip pat yra specialūs kursai suteikiantys filosofijos magistro laipsnį tam tikruose dalykuose, norint įgyti šį laipsnį reikia mokytis metus arba dvejus.
Magistrantai trokštantys imtis mokslinių tyrinėj.imų turėtų kreiptis į sekretoriatą arba į magistrantūros studijų tarybą, jei įmanoma prieš Kovo 31 dieną tais pačiais metais, kai jie buvo priimti. Reikalvimai norintiems pradėti mokslinio tyrimo darbą yra gana dideli, pirmiausia jie yra reikalaujami turėti konkrečią temą ir tikslą, ir karatis jie yra reikalaujami padaryti santrauką to, ką jie ruošiasi daryti.
Humanitarinių mokslų laipsnis (MA) Kembridže yra ypatingas vardas ir jis negali būti suteiktas kaip kvalifikacija po magistrantūros studijų.
Studijų kaina
Studentų iš Jungtinės Karalystės stipendijų, paskolų mokslui reikalais rūpinasi vyriausybė. Užsienio studentai yra reikalaujami parodyti tai, kad jie sugebės sumokėti visą studijų Kembridžo universitete kainą, kuri varijuoja priklausomai nuo dalykų ir gyvenimo išlaidų. Taigi užsienio studentams mokslas Kembridžo universitete yra mokamas.
Universitetą baigusių asmenų įdarbinimas
Universiteto karjeros centras rūpinasi Kembridžo universitetą pabaigusių asmenų įdarbinimu, kas bebūtų. Universiteto karjeros centras turi daug informacijos apie profesijas, darbdavius. Šis centras džiaugiasi galėdamas patarti darbdaviams priimti į darbą Kembridžo universiteto studentus.
Specialistų kursai
Universiteto prestižinė Tęstinio mokymo valdyba siūlo šiuos kursus:
• Trumpus specialisto kursus
• Vakarinius ar dieninius posėdžius, kurie apima dešimt ar dvidešimt savaičių įvairiuose regiono centruose
• Dienines mokyklas įvairiuose regiono centruose
• Studijų turus užsienyje
Tęstinio Mokymo Valdyba steigia internacionalines vasaros stovyklų programas siūlančias trumpalaikes studijas tiek Didžiosios Britanijos tiek užsienio studentams.
Universiteto misija ir vertybės
Misija
Kembridžo universiteto misija yra padėti visuomenei įgyti išsilavinimą, mokytis, studijuoti ir tyrinėti aukščiausio internacionalinio meistriškumo lygyje.
Vertybės
• Mastymo ir nuomonės laisvė
• Išsilaisvinimas nuo diskriminacijos
Išsilavinimas
• Skatinantis žingeidumą
• Plati studijų modulių (arba akademinių dalykų) įvairovė įvairiose studijų programose
• Mokslo kokybė
• Parama individualiems mokslo tyrinėtojams ir mokslinių tyrimų grupėms
• Lavinimas, kuris padeda studentams sužinoti kuo daugiau apie gyvenimą
• Galimybė plėsti studentų ir darbuotojų patirtį dalyvaujant sporto muzikos teatro ir kitoje kultūrinėje veikloje.
Universiteto suskirstymas
Universitetas nustato, kas gali būti dėstoma ir teikia atitinkamas paskaitas ir praktikos skyrius įvairiuose fakultetuose, katedrose ar kitose institucijose. Taip pat rengia ir įvertina egzaminus ir teikia laipsnius. Šiam darbui atlikti universitetas įdarbina profesorius, docentus, dėstytojus ir kitus akademinius darbuotojus.
Universitetas yra padalintas į kelias organizacijas: mokyklų, fakultetų ir skyrius.
Kembridže yra šešios mokyklos, tai:
• Menų ir humanitarinių mokslų mokykla
• Biologijos mokslų (apimant veterinariją) mokykla
• Klinikų medicinos mokykla
• Humanitarinių ir socialinių mokslų mokykla
• Fizikinių mokslų mokykla
• Technologijų mokykla
Kiekviena mokykla yra padalinta į fakultetus, kurie yra atsakingi už mokymo ir tyrinėjimų organizavimą. Jie kuria fakulteto mokymo programas. Kiekvienas fakultetas yra valdomas Fakulteto tarybos.

Kai kurie fakultetai yra padalinti į skyrius, dažniausiai mokslinius.
Koledžai nustato, kokie žmonės gali studijuoti tai, ką nustato universitetas: jie atsakingi už studentų atrinkimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Studentas negali įstoti į universitetą jei jis nėra koledžo narys. Koledžai taip pat yra visuomeninis studentų centras. Jie ne tik rūpinasi studentų apgyvendinimu, bet suteikia kitus patogumus: valgyklas, sporto sales ir visa kitą. Taip pat teikia medicininę pagalbą.
Koledžai yra nepriklausomos, savivaldžios institucijos, ganėtinai besiskiriančios nuo universiteto, su jų privačia nuosavybe ir pajamomis. Koledžų reikalai yra tvarkomi pagal jų susikurtus statutus, tačiau šie statutai gali būti keičiami tik pasitarus su Universitetu ir suti.kus Universiteto tarybai, jie taip pat yra ribojami pagal kai kuriuos Universiteto statutus. Šiuo metu Kembridže yra 31 koledžas, iš kurių 3 skirti moterims ir du magistrantams.2.1.2. Liutono universitetas
Liutono Universitetas yra modernus ir novatoriškas Universitetas. Šiame Universitete mokosi 12 400 studentų, kurie yra atvykę iš daugiau nei 110 skirtingų šalių.

Liutono Universiteto privalumai:
• Turi platų bakalauro studijų, bei po bakalaurinių studijų ir magistrantūros pasirinkimą.
• Suteikiama galimybė bakalaurą pabaigti per 3 metus, magistratūros – per vienerius metus.
• Lanksti studijų pasirinkimo programa.
• Šiame Universitete mokosi 12 400 studentų, kurie yra daugiau nei 110 šalių.
• Daugiau nei 45 % visų studentų amžius yra virš 24 metų.
• Beveik trečdalį visų Liutono universiteto studentų sudaro, studentai iš kitų šalių.
• Kelis metus iš eilės yra tarp pirmaujančių Anglijos Universitetų pagal įsidarbinimą pabaigus studijas.
• Liutono miestas nuo Londono yra 30 min. kelio važiuojant traukiniu.
Liutono Universitetas suteikia studentams galimybę studijuoti vieną semestrą per metus viename iš partnerių Universitetų, kurie yra Europoje, Amerikoje ir Kanadoje. Tai yra puiki galimybė susipažinti su žmonėmis iš skirtingų šalių bei kultūrų.

Liutono Universitetas siūlo sekančias studijas:
• Bakalauro studijas.
• Po Bakalaurinės ir magistratūros studijas (DBA, MBA, MSC,MA).
Siūlomas studijuojamų dalykų sąrašas:
• Reklama, Marketingas ir Viešieji ryšiai
• Menas ir Dizainas
• Biologijos ir Biochemijos Mokslas
• Verslas ir Finansai
• Kompiuterija ir Informacinės sistemos
• Pedagogika
• Žmogiškųjų išteklių valdymas
• Kalba ir Bendravimas
• Teisė
• Laisvalaikis, Turizmas ir Sporto valdymas
• Visuomenės informavimo priemonės
• Slauga ir akušerija
• Psichologija
• Socialiniai mokslai
Bakalauro studijos
Bakalauro studijas galima pabaigti per 3 metus. Studijuojant bakalaurą Liutono Universitete galima pasirinkti vieną iš trijų mokymosi programų.Bakalauro studijų metu reikalaujama įgyti 24 modulius ( vienas modulis lygus 15 kreditų):
Vieno dalyko programa: Ši programa skirta studentams norintiems gilintis į viena dalyką, pvz.: teisę ar kompiuterija. Pagal šią programą minimaliai 18 modulių turės būti susiję su pasirinktu pagrindiniu dalyku.

Kombinuotos programos:

Svarbesnis/mažiau svarbesnis dalykas: Pagal šią programą studentas turi pasirinki didesnę dalį modulių iš svarbesnio dalyko ir mažesnę dalį iš mažiau svarbesnio dalyko. Minimalus modulių skaičius, susijęs su pagrindiniu dalyku, turi būti 12.

Kombinuota programa: Pagal šią programą studentas turi pasirinkti vienodą skaičių modulių iš dviejų pasirinktų dalykų. Minimalus pasirenkamų modulių skaičius yra 9 moduliai.
Stojimo į bakalauro studijas sąlygos:
1. Liutono Universitetas pripažįsta daugumą užsienio šalių kvalifikacijų:
• A lygio programa pagal britiškąją mokymo sistemą;
• vidurinės mokyklos diplomas;
2. studentams, kuriems anglų kalba nėra pagrindinė kalba, yra minimalus reikalavimas, turėti bent vieną iš žemiau pateiktų reikalavimų:
• IELTS anglų kalbos testas (6.0);
• TOEFL anglų kalbos testas (580);
• Kembridžo egzaminas (lygis C);
• Liutono Universiteto Anglų kalbos kvalifikaciją.
3. motyvacinis laiskas pasirinktai studijų krypčiai;
4. gyvenimo aprašymas.
Po bakalaurinės ir magistrantūros studijos.
Universitetas siūlo platų pasirinkimą po bakalaurinių ir magistrantūros studijų. Studentai gali rinktis pagrindines ir vakarines studijas:
Studentai pasirinkę pagrindines studijas gali jas baigti per kalendorinius metus.
Studentai pasirinkę vakarines studijas gali studijas baigti per penkerius metus.
Siūlomos studijos:
• DBA (Doctor of Business Administration)
• MBA (Master of Business Administration)
• MSc (Master of sience)
• MA (Master of arts)
• Professional programmes
Norint įgyti:
Magistrantūros laipsnį (MA/MSc/MBA) – reikia surinkti 180 kreditų (vienas kreditas lygus 10 valandų mokymosi ), kurie yra ekvivalentūs 12 standartinių modulių (vienas modulis lygus 15 kreditų).
Po bakalaurinis diplomas (PgDip) – įgyjamas po 8 modulių (120 kreditų).
Po bakalaurinis sertifik.atas (PgCert) –įgyjamas po 4 modulių (60 kreditų).
Reikalavimai norint pradėti po bakalaurines studijas:
• Bakalauro diplomas su aukštais balais arba diplomas su pagyrimu iš atitinkamos srities.
• Daugelyje studijų yra reikalaujama darbo patirtis.
• Atitinkama profesinė kvalifikacija.
• Anglų kalbos lygis TOEFL (580) arba IELTS (6.0).
Semestrai bei mokslo metų terminai
Studijavimas šiame Universitete prasideda nuo įvadinės savaitės, kurios metu yra supažindinama su pasirinkta studijų sritimi, bei su Universiteto personalu ir pasirenkami moduliai, kuriuos jūs norėtumėte studijuoti per visus akademinius metus.
Lentelė
Semestrai Pradžia Pabaiga Trukmė
Pirmas Rugsėjo 29d. Sausio 30d. 15 savaičių
Antras Vasario 9d. Birželio 11d. 15 savaičių
Trečias Birželio 14d. Rugpjūčio 27d. 11 savaičių2.2. Koledžai
Koledžai daugiausia išsirutuliojo iš pedagoginių koledžų, susivienijusių su kitomis akademinėmis struktūromis. Tai institucijos, turinčios ryškią profesinę kryptį (mokytojų rengimą, menų, technologijos ir kt.). Jų teikiamos kvalifikacijos laikomos taip pat aukštuoju, bet ne universitetiniu išsilavinimu. Anglijos koledžai būna valstybiniai ir privatūs. Baigę koledžus, priklausančius kuriam nors Anglijos universitetui, studentai gali toliau studijuoti tame universitete aukštesnio laipsnio studijas ir įgyti pasirinktą kvalifikaciją. Studijuojant nevalstybiniuose koledžuose gali stoti į tuos universitetus, kurie yra sudarę sutartis su tais koledžais.2.3. Institutai
Didžiulį indėlį povidurinį mokymą Anglijoje įneša institutai. Jie turi visų lygių įvairių programų kursus, pradedant inžinerija ir baigiant menais. Po trejų metų įprastų studijų ir ketverių metų „sandwich“ (tai studijos, kurioms būtina praktika įmonėse, kuri įskaitoma į studijų laiką) programų studijų institutose suteikiama bakalauro, o dar po vienerių – dviejų metų studijų – ir magistro kvalifikaciniai laipsniai. Turint bakalauro kvalifikacinį laipsnį, po papildomų 9-12 mėnesių studijų galima įsigyti diplomą ar sertifikatą liudijančius papildomą kvalifikaciją.3. ANGLIJOJE SUTEIKIAMI AUKŠTOJO MOKSLO LAIPSNIAI
Kvalifikacinių laipsnių galima siekti dieniniu, vakariniu, neakivaizdiniu ir kitais būdais.3.1. Bakalauro laipsnis
Bakalauro programos Anglijoje trunka 3-4 metus, priklausomai nuo pasirinktų studijų ar intensyvumo. Veterinarijos, medicinos ir pan. dalykų studijų programos trunka 5-6 metus. Norintys studijuoti bakalauro programas Anglijos aukštojoje, turės pabaigti vienų metų trukmės parengiamąjį kursą. Ši sąlyga taikoma tik gerai besimokantiems moksleiviams, ketinantiems stoti į Liutono universitetą. Liutono universitetas yra vienintelis Anglijos valstybinis universitetas, nereikalaujantis specialių paruošiamųjų programų, kaip daro visi kiti universitetai.
Stojantiems į bakalauro studijų pakopą reikalavimai yra šie:
• Būti ne jaunesni kaip 18 metų;
• Sėkmingai pabaigti A lygio programą arba vidurinę mokyklą ir vienerius metus parengiamųjų studijų metus;
• Reikia turėti anglų kalbos žinių įvertinimą IELTS (tai testas anglų kalbos įgūdžiams, mokėjimui nustatyti. Tai žmonių, kurių gimtoji kalba nėra anglų ir kurie nori studijuoti, treniruotis ar dirbti naudojant anglų kalbą įvertinimo metodas), TOEFL ar atitinkamai kitu testu;
• Kai kurioms studijų kryptims taikomi papildomi reikalavimai.3.2. Magistro laipsnis
Magistro programos Anglijoje paprastai trunka 1-2 metus, priklausomai nuo pasirinkto intensyvumo. Šios programos dažniausiai skirstomos į tiriamųjų darbų ir teorinio mokymo. Tiriamųjų darbų programos leidžia studentams užsiimti savo tyrinėjimais padedant mokslininkui, o teorinės programos susideda iš seminarų ir paskaitų, kartu ruošiant baigiamąjį darbą.
Norint studijuoti magistratūroje nebūtina turėti tos pačios mokslo srities laipsnį; šis laipsnis gali būti įgytas ir kitoje, nelabai tolimoje mokslo kryptyje.
Dabar yra nedidelis, bet augantis skaičiais universitetų, siūlančių priėjimo pagrindo programas antrosios pakopos studentams. Šios programos skirtos užsienio studentams, kurie yra baigę pirmąją pakopą savo šalyje, nori studijuoti magistrantūrą Anglijoje. Jos labiausiai tinka studentams, kuriems reikalingas tvirtas anglų kalbos mokėjimas, kuris leistų laisvai studijuoti tolesnes studijas. Programos naudingos studentams, kurie pirmąjį laipsnį įgijo prieš kelis metus, taigi jiems naudinga prisiminti studijavimo įgūdžius. Šie kursai trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Į juos įeina platus anglų kalbos mokymas kartu su studijavimo tyrinėjimų įgūdžiais ir pasirenkamų dalykų sritimi.Sėkmingas antrosios pakopos pagrindo programos baigimas garantuoja stojimą į magistrantūrą tame pačiame universitete. Yra keletas specialių programų, ruošiančių į MBA studijas.
Taip pat yra ir verslo magistro studijos, skirtos pagilinti verslo dalykų žinias ir apytikriai trunka vienerius metus. Studentai neprivalo būti prieš tai studijavę verslo, tačiau jie turi būti labai gerai išlaikę bakalauro laipsnio egzaminus. Jiems taip pat reikalinga darbo patirtis. Kasi kurioms magistro laipsnio studijoms taip pat yra reikalinga pabaigti parengiamąsias studijoms programas.
Antrosios ir trečiosios pakopos (postgraduate study) Anglijoje kaip ir kitose šalyse susideda iš dviejų studijų dalių – iš dėstomosios (Taught Courses) ir tiriamosios (Research Opportunities) dalių.
Dėstomosios studijos paprastai susideda iš studijų modulių bei paskaitų, kurioms taikomos tradicinės atsiskaitymo formos – įvairūs analitiniai darbai, egzaminai ir pan. Šio pobūdžio kursą sudaro tiesioginis darbas su dėstytojais. Taikoma įvairi studijų forma – seminarai, paskaitos, konsultacijos, individualus darbas su dėstytojais nei kitais universiteto tos srities specialistais. Galutinis magistro laipsnio studijų įvertinimas – magistro disertacijos, kurios apimtis paprastai siekia 10 000 – 20 000 žodžių, rašymas bei gynimas. Dėstomosios studijos papastai taikomos Diplomo, Sertifikato studijoms bei tam tikrų Magistro laipsnio studijų kryptims.
Tiriamąsias studijos paprastai sudaro individualus tiriamojo mokslinio darbo rašymas bei gynimas prieš sudarytą kompetentingą komisiją. Šios studijos dar skirstomos į magistro ir daktaro laipsnio studijų darbus.
Magistro laipsnio tiriamosios studijos paprastai trunka 2 metus, per kuriuos studentai turi parašyti bei apsiginti maždaug 40 000 žodžių apimties tiriamąjį darbą. Daugelis magistro laipsnio studijų apima ir dėstomąją dalį, kuri trunka paprastai vienerius, priklausomai nuo pasirinktos specialybės, tuo tarpu kitos studijų pakopos daugiau remiasi vien tiriamaisiais darbais. Pabaigus šias studijas suteikiami šie moksliniai laipsniai – Mphil, Dphil, LLD, DSc, DLitt, Deng, Ded.

Stojantiems į magistro studijas reikalavimai yra šie:
• Būti nejaunesni kaip 21 metų;
• Sėkmingai pabaigti bakalauro studijų programą;
• Reikia turėti anglų kalbos žinių įvertinimą IELTS, TOEFL ar atitinkamai kitu testu;
Kai kurioms studijų programoms taikomi papildomi reikalavimai.3.3. Daktaro laipsnis
Daktaro laipsnis įgyjamas už mokslinį tiriamąjį darbą ir baigus parengtą disertaciją, o ne už studijas. Pageidaujama, kad siekiantysis daktaro laipsnio turėtų magistro laipsnį, tačiau neretai tai nėra būtina sąlyga. Privalomas reikalavimas – turėti pirmąjį kvalifikacinį laipsnį. Intensyviems moksliniams tyrinėjimams ir disertacijos rengimui paprastai skiriami treji metai. Sėkmingai apginus disertaciją suteikiamas daktaro mokslo laipsnis, prie to laipsnio pavadinimo nenurodant jo specializacijos.
Už didelius mokslinius laimėjimus papildomai prie įgyto magistro ar daktaro laipsnio, universitetuose teikiami dar aukštesni garbės daktaro laipsniai (Doctor of Science, Doctor of Letters ir pan.; čia jau nurodomo mokslo kryptis).3.4. Papildomos studijos
Distancinis mokymas. Anglijoje taip pat galima studijuoti specialybių nuotoliniu ir remiamai atviru būdu. Šis būdas idealus, jei žmogus negali studijuoti dieniniame skyriuje. Studijuojant nuotoliniu ir remiamai atviru būdu mokomasi namuose pasirinktu laiku, naudojantis spausdinta medžiaga, vaizdo bei garso įrašais. Bendraujama su vadovu, kartais su kitais studentais elektroniniu paštu, vaizdo kamera pokalbių kambariuose internetu ar faksu. Studijuojant kai kurias specialybes, gali reikti lankyti kai kurias paskaitas vietinėje mokymo įstaigje savo šalyje ar atvykti į Angliją trumpam periodui.
Trumpieji kursai. Daugelis Anglijos mokymo įstaigų siūlo kursus, trunkančius 1, 3 ar 9 mėnesius. Tai dažniausiai specialios profesinės studijų programos, kurios leidžia studentams išvystyti tam tikras žinias ar įgūdžius įgyti per tam trumpą laiko tarpą (pavyzdžiui marketingo, fotografijos, socialinio darbo ar turizmo). Tai taip pat gera galimybė pajusti studijavimo ir gyvenimo Anglijoje kaip studentui skonį. Trumpuosius kursus galima lankyti pavasario ir vasaros mokyklose.4. STOJIMO REIKALAVIMAI
Stojant į universitetą, stojamųjų egzaminų pretendentams laikyti nereikia. Išimtį sudaro Oksfordo universitetas ir atskirais atvejais, priklausomai nuo stojančiojo akademinio pasirengimo lygio, Kembridžo universitetas, kaip nurodoma „aukštojo mokslo enciklopedijoje“, priėmimas į Anglijos aukštąsias mokyklas organizuojamas per dvi agentūras: Priėmimo į universitetus Centrinę Tarybą (the Universities Central Council for Admissions /UCCA/) ir priėmimo į institutus ir koledžus Tarybą.
Į kai kurias griežtos specializacijos aukštojo mokslo institucijas pareiškimai turi būti pateikiami tiesiogiai, o ne per agentūrą. Per priėmimo procedūras daugiau žiūrima mokyklos baigimo pažymėjimų ir pretendentam charakteristikos. Kai kuriais atvejais pretendentai kviečiami pokalbiui arba testuojami. Priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas galima suskirstyti į bendrąsias ir specialiąsias. Prie pirmųjų priklausytų vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas, kurio reikalauja visos aukštosios mokyklos; specifinės sąlygos gali būti įvairios; Jos priklauso nuo konkretaus universiteto, instituto ar koledžo, taip pat netgi nuo atskiros katedros keliamų reikalavimų pretendento pažymiams, gautiems už konkrečius dalykus, turimiems individualiems talentams ir kt.

Stojimo pagrindinės taisyklės:
• Stojantysis (kandidatas) pildo prašymą ne daugiau kaip į 6 vietas. Kandidatai į medicinos, stomatologijos ir veterinarijos studijas pildo prašymą ne daugiau kaip į 4 vietas.
• Priėmimo komisija apskaičiavusi rezultatus juos išsiunčia prašyme nurodytiems universitetams ar koledžams.
• Universitetas ar koledžas apsvarsto prašymą, jei reikia, pasikviečia į pokalbį ir nusprendžia, ar priims.
• Priėmimo komisija nusiunčia kandidatui atsakymus, ką apie jį mano kiekvienas iš jo nurodytų universitetų ar koledžų ir kokios yra jo galimybės įstoti.
• Kai kandidatas gauna atsakymus iš visų universitetų ar koledžų, jis gali priimti daugiausiai 2 pasiūlymus: pirmasis – „tvirtas“ pasirinkimas ir antrasis – „apsidraudimo“ pasirinkimas.
• Kai jau žinomi egzaminų rezultatai (trečią rugpjūčio savaitę), universitetas ar koledžas galutinai sprendžia ką priims.
• Studentai, kurie įvykdė ir atitiko reikalavimus pirmajam pasirinkimui, yra įtraukiami į sąrašus.5. REFORMOS
Anglijos universitetai investuoja į tyrimų plėtrą, taip pat į žinių perdavimą bei į ryšių su darbo rinka gerinimą. Aukštosios mokyklos yra sudariusios programą, skatinančią geresnį žinių perdavimą, pritaikant naujas ,sukurtas pačių universitetų, ir jau egzistuojančias technologijas. Universitetai yra stiprūs abejose srityse ir yra pasiruošę jas pritaikyti savo kūrimuisi ir plėtrai. Todėl jie ieško tvirtų ir glaudžių ryšių su darbo rinka. Iš tiesų, aukštosios mokyklos pristato naują dviejų metų studijų programą, kuri yra orientuota į praktiką darbe ir bendravimą su darbdaviais. Naujoji programa yra prieinama ir tiems, kurie jau dirba, ir norintiems dirbti.
Vyriausybė dabar finansuoja 43% 18-30 metų studentų, tačiau ji yra įsipareigojusi padidinti finansavimą 50% visų studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas iki 2010 metų. Įvertinant tai, kad ateityje ekonomikai reikės daugiau išsilavinusios darbo jėgos, finansavimas didinamas ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse.
Svarbus dokumentas yra ir 1987 metų ataskaita dėl „Aukštojo mokslo permainų“ („Higher Education Meeting the Challenge“), kurioje akcentuojami universitetų finansavimo sistemų pakeitimai, taip pat institutų ir kitų aukštojo mokslo koledžų savivaldos plėtimas. 1991 metais politechnikos institutams suteikta autonomijos teisė ir jie buvo prilyginti universitetams. Taigi galima teigti, kad Anglijos švietimo sistemos tikslų politika vykdoma diferencijuotai. Pagrindinis švietimo politikos plėtotės įstatymas – Nacionalinė ugdymo programa, numatanti užtikrinti mokymo proceso permanentiškumą bei plėsti visų šalies piliečių galimybes siekti išsilavinimo, nukreipia šalies švietimo politiką į labiau subalansuotą visų mokymo institucijų darbą.6. AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMAS
Universitetai ir kai kurios kitos aukštosios mokyklos yra savivaldžios įstaigos, pagrindinę finansų dalį (apie 80proc), gaunančios iš vyriausybės subsidijų. Taigi iš pirmo žvilgsnio Anglijos švietimo sistemoje jaučiamas hierarchinis jos struktūrų funkcionavimo principas, tačiau centrinių ir vietinių administracijų nurodymai yra daugiau rekomendacinio pobūdžio. Čia didelę įtaką turi mokyklų savivaldos organai. Todėl derėtų teikti, kad Anglijos švietimo sistemos valdymas iš tikrųjų yra decentralizuotas, o tai leidžia sistemai lanksčiai reaguoti į socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo pobūdžius.
Mokymo rėmimo programa Anglijoje sudaro vyriausybei galimybę padidinti vietinių švietimo administracijų (LEA – Local Educational Authorities) išlaidas, skiriamas nacionalinės reikšmės pedagoginei veiklai. Kaip jau minėta, pagrindinę dalį finansų aukštosios mokyklos gauna iš valstybės fondų. Tačiau yra ir kitų šaltinių.
Daug universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, bendradarbiaudami su komercinėmis firmomis, rengia joms darbuotojus, atlieka mokslinius tyrimus bei įvairiais klausimais konsultuoja firmas, todėl vyriausybė visokeriopai skatina įvairias pramonės ir prekybos įstaigas investuoti savo lėšas į aukštąsias mokyklas. Universitetai disponuoja savo mokslinių darbų realizavimo autorinėmis teisėmis. Aukštųjų mokyklų darbą taip pat remia įvairūs visuomeniniai fondai bei labdaringos įstaigos.
Profesinio rengimo koledžai yra pavaldūs LEA, kurios ir paskirsto finansus šioms įstaigoms.
Anglijos švietimo teorijos ir praktikos mokslinius tyrimus finansiškai remia Centrinė ir vietinės švietimo administracijos, ekonomikos ir socialinių mokslų taryba (Economic and Social Research Council), filantropinės organizacijos, universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, mokytojų asociacija bei atskiros savarankiškos organizacijos.7. STIPENDIJOS
Nauji studentai nuo 2004m. rugsėjo gali gauti naujas aukštojo mokslo stipendijas. Ši metinė stipendija skirta gyvenimo ir studijų išlaidoms padengti. Stipendijos suma bus įskaičiuota į studento ir jo šeimos pajamas. Stipendijos grąžinti nereikia.
Aukštojo mokslo stipendija lygi iki £1000 per metus. Jos suma priklauso nuo studento ir jo šeimos pajamų. Jei jos yra £15200 ar mažiau, studentas gauna visą sumą. Jei pajamos yra tarp £15201 ir £21185, mokama dalis stipendijos, jei viršija £21185, studentas stipendijos negauna.

8. Aukštojo mokslo sistema Lietuvoje

Lietuvos studijų sistemą nustato Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymai, taip pat Vyriausybės priimti įstatymus lydintys teisės aktai. Lietuvoje veikia penkiolika valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Jų steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas.
Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai ir yra magistrantūros bei doktorantūros studijos arba plėtojama profesionali meninė veikla ir yra meno aspirantūra.
Pagrindiniai universiteto tikslai: sudaryti sąlygas įgyti mokslu grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui; rengti mokslininkus ir menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus. Universitete rengiami specialistai švietimo, mokslo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą .
Kolegijos, kurių pagrindą sudaro veikusios aukštesniosios mokyklos, yra aukštosios mokyklos, kuriose vyrauja neuniversitetinės studijos, studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas, yra plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas.
Pagrindiniai kolegijos tikslai: sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei mokslo ir naujausių technologijų lygį; plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus; sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis. Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse.
Pradėjus veikti Aukštojo mokslo įstatymui, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros plane numatytus tikslus turėtų įgyvendinti valstybinės aukštosios mokyklos pagal su Švietimo ir mokslo ministerija sudaromas sutartis. Sutartyse turėtų būti nustatyti aukštosios mokyklos įsipareigojimai rengti specialistus, plėtoti mokslą ir vykdyti kitas mokslo ir studijų funkcijas. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų įsipareigoti aukštajai mokyklai skirti subsidijas ir kitus asignavimus. Sutartys turėtų būti sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Kiekvienais metais aukštoji mokykla ir Švietimo ir mokslo ministerija kartu vertintų sutarties vykdymo eigą ir numatytų abipusius įsipareigojimus vėlesniems metams taip, kad sutartis nuolat apimtų artimiausių trejų metų laikotarpį. Sutartis turėtų geriau apibrėžti valstybės ir aukštosios mokyklos tarp.usavio santykius, sudaryti garantijas stabiliam aukštosios mokyklos darbui, leisti objektyviau vertinti aukštosios mokyklos veiklos rezultatus ir kokybę. Aukštosios mokyklos galėtų ilgesniam laikotarpiui planuoti savo darbus ir laiku pasirengti naujiems uždaviniams. Panašias sutartis Švietimo ir mokslo ministerija galėtų sudaryti ir su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, įsipareigojusiomis vykdyti valstybės užsakymą tam tikros krypties specialistams rengti. Šiuo metu studijų sistemą apibrėžia bei kvalifikacinius reikalavimus aukštosioms mokykloms ir jų teikiamoms studijų programoms nustato Mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos priimtas 1991 m. vasario 12 d. (Nr. I-1052), bei Vyriausybės 1993 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtinti Kvalifikaciniai aukštojo mokslo nuostatai ir Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatai.
Įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui, universitetuose yra tokios nuosekliųjų studijų pakopos: pirmoji (pagrindinės – bakalauro ir profesinės studijos), antroji (magistrantūra, rezidentūra, specialiosios profesinės studijos), trečioji (doktorantūra ir meno aspirantūra).
Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai (160 kreditų), magistrantūros studijų trukmė – nuo 1,5 iki 2 studijų metų (60 – 80 kreditų), specialiųjų profesinių studijų trukmė – nuo 1 iki 1,5 studijų metų (40 – 80 kreditų).
Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė – 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai.
Kolegijoje vyksta neuniversitetinės studijos, nors joje būna ir universitetinių studijų. Neuniversitetinės pagrindinės studijos trunka ne trumpiau kaip 3 studijų metus (120 kreditų).
Lietuvos aukštojo mokslo pagrindinė plėtotės kryptis yra vientisos integruotos studijų sistemos sukūrimas, kurioje susiderintų, bet nesiunifikuotų skirtingos savo tikslais, programomis ir metodais universitetinės ir neuniversitetinės aukštojo mokslo studijos. Abiejų tipų institucijos organiškai papildo viena kitą ir sudaro darnią vientisą aukštojo mokslo sistemą, maksimaliai tenkinančią šalies ūkio ir visuomenės reikmes. Tuo pat metu universitetinės ir neuniversitetinės studijos neturėtų dubliuoti vienos kitų, turėtų būti orientuotos į skirtingus specialistų parengimo lygius ir jų pritaikymo sritis.
Universitetinio aukštojo mokslo plėtotė yra pagrįsta naujausių mokslo pasiekimų panaudojimu specialistų rengimo kokybei gerinti. Kiekybiniai rengiamų specialistų skaičiaus pokyčiai nėra dideli, bent iki tol, kol nepagerės aukštojo mokslo finansavimas iš valstybės biudžeto ar alternatyvių šaltinių.
Apskritai naujasis Aukštojo mokslo įstatymas turi palyginti nedaug įtakos universitetinėms akademinėms studijoms; kiek labiau jis paveikė universitetines profesines studijas. Jos iki šiol buvo plėtojamos nepakankamai intensyviai, nes nebuvo laikomos prestižinėmis ir neteikė patrauklių kvalifikacinių laipsnių. Tačiau tokių studijų poreikis yra labai didelis.
Reikėtų diskutuoti dėl aukštojo mokslo institucijų sistemos optimizavimo, atsižvelgiant į visos šalies ir atskirų regionų poreikius. Tokiose diskusijose būtų galima išsiaiškinti, ar tikslinga turėti didžiuosiuose šalies miestuose po kelis universitetus, rengiančius artimo profilio specialistus, taip pat kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, steigiant universitetus regionuose ir formuojant jų studijų programų kryptis.
Neuniversitetinis aukštasis mokslas plėtojamas, pertvarkant dalį esamų aukštesniųjų mokyklų į kolegijas. Lietuvos aukštesniosios mokyklos artimos Europos neuniversitetinio tipo aukštosioms mokykloms ir buvo lengvai pertvarkytos į kolegijas. Pirmame šio proceso etape aukštesniųjų mokyklų pagrindu kūrėsi naujos neuniversitetinės aukštosios mokyklos, didėjo jų skaičius, plėtėsi jų specialybių nomenklatūra, didėtų priėmimas. Universitetuose taip pat atsirado neuniversitetinių studijų programų. Savo ruožtu miestuose, .kuriuose nėra universitetų, atskiros universitetinių studijų programos yra realizuojamos kolegijose, joms bendradarbiaujant su universitetais.IŠVADOS
• Anglijos aukštojo mokslo institucijos turi gilias mokymo tradicijas pradedant XIIa. Įkūrus Oksfordo universitetą;
• Anglijoje aukštosios mokyklos, teikiančios aukštąjį išsilavinimą, yra trijų tipų: universitetai, koledžai ir institutai;
• Anglijoje studentai palyginti su kitomis valstybėmis vieni pirmųjų įgyja aukštąjį išsilavinimą, nes studijos trunka trumpiau;
• Prestižiškiausi ir pasaulyje labiausiai vertinami yra Cambridge‘o ir Oxford‘o universitetai;
• Studijuojant distanciniu būdu Anglijos universitete, aukštąjį išsilavinimą galima įgyti mokantis savo šalyje;
• Vienas iš Anglijos ir Lietuvos aukštojo mokslo panašumų yra, kad suteikiamas aukštasis universitetinis ir neuniversitetinis išsilavinimas;
• Anglijoje ir Lietuvoje yra suteikiami bakalauro, magistro ir daktaro kvalifikaciniai laipsniai, tačiau skiriasi tuo, kad Lietuvoje dar teikiamas ir habilituoto daktaro laipsnis;
• Anglijos aukštojo mokslo diplomai ir sertifikatai yra pripažįstami ir vertinami visame pasaulyje.LITERATŪRA
1. [žiūrėta 2004-11-13]. Prieiga per Internetą:

2. [žiūrėta 2004-11-26]. Prieiga per Internetą:
< http://www.cam.ac.uk>
3. [žiūrėta 2004-11-26]. Prieiga per Internetą:

4. [žiūrėta 2004-11-26]. Prieiga per Internetą:

5. Universitetinių ir neuniversitetinių studijų plėtotės koncepcijos matmenys/ prof.habil.dr. A.Targamadzė, G.Bražiūnas, Prof.habil.dr. A.Cižas ir kt.. Vilnius, 2000 [žiūrėta 2004-11-26]. Prieiga per Internetą:

6. [žiūrėta 2004-12-07]. Prieiga per Internetą:

7. [žiūrėta 2004-12-07]. Prieiga per Internetą:

8. Lyginamoji edukologija: monografija/ P.Jucevičienė ir kt. Kaunas: Technologija, 1997. 332p.
9. V.Baršauskienė, I.Mačerinskienė. Studijų darbų paregimo tvarka. Kaunas: Technologija, 2004.- 76p.PRIEDAI
1 PRIEDAS

22 metų amžiaus jaunuoliai, baigusieji vidurinįjį mokslą arba daugiau, 2002m.
Eurostat duomenys

Leave a Comment