Statistikos kursinis darbas

ŪKININKŲ VEIKLOS VYSTYMOSI TENDENCIJOS RADVILIŠKIO RAJONE

Šiauliai, 2004

TURINYS

ĮVADAS

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE ŪKININKŲ VEIKLĄ ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI

2. ŪKININKŲ SKAIČIAUS, JŲ GAMYBOS PRIEMONIŲ IR VEIKLOS REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ:

2.1. Ūkininkų skaičius ir jų žemės plotas

2.2. Ūkininkų pastatai ir technika

2.3. Pasėlių plotai ir jų struktūra

2.4. Ūkininkų laikomų gyvulių skaičius

2.5. Augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas bei jų dinamika

3. ŪKININKŲ VEIKLOS PERSPEKTYVOS

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Lietuvoje jau keturiolikti metai vyksta agrarinė reforma. Formuojama nauja žemės ūkio sistema, kurios pagrindas – privati nuosavybė. Grąžinama žemė ir kitas išlikęs turtas iki 1940 m. buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams. Kuriasi ūkkininko ūkiai, įsisteigia ir persitvarko žemės ūkio bendrovės. Tokios reformos dėka susikūrė daug smulkių, daugiašake gamyba užsiimančių ūkininkų ūkių, gyventojų ūkių, kurių vidutinis dydis – 2 ha žemės ūkio bendrovės bei bendrijos.

Pagal užsienio šalių patyrimą, daugelis mokslininkų ir praktikų prioritetą atiduoda individualiems ūkininkų ūkiams. Jie kuriami privačios nuosavybės pagrindu ir pats savininkas tvarko savo ūkį, pilnai atsako už savo veiklos rezultatus. Didesnis suinteresuotumas, kruopštumas, taupumas leidžia pasiekti didesnį gamybos efektyvumą. Ūkininkas, kaip ir kiekvienas verslininkas, turi savo kasdieninę svajonę, tiki savo veikla, noori gauti kuo didesnį pelną, atkakliai siekia savo tikslų ir pan.

Kai kurių pradedančių žema kvalifikacija ir ūkininkavimo patirties trūkumas trukdo pasiekti aukštų rezultatų, tačiau ateitis priklauso jiems.

Todėl kursinio darbo objektu ir pasirinkta ūkininkų ūkiai, konkrečiai Radviliškio rajono 1999 – 2003 metų ūkininkų veikla.

Kursinio da

arbo tikslas – parodyti ūkininkavimo sąlygas Radviliškio rajone, išanalizuoti rajono ūkininkų veiklos rezultatus, palyginti juos su žemės ūkio bendrovių duomenimis ir numatyti ūkininkavimo perspektyvas.

Kursiniame darbe bus naudojama statistinių leidinių informacija, kortelės ir suvestinės apie ūkininkų veiklą, žemėtvarkos tarnybų ir mokesčių inspekcijos duomenys, kita medžiaga. Darbo praktinė vertė – naudojantis esama informacija, atskleisti išorines ūkininkavimo sąlygas, įvertinti konkretaus rajono ūkininkų ūkinės veiklos rezultatus ir apskaičiuoti perspektyvinius rodiklius.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Įvertinti ūkininkavimo sąlygas Lietuvoje vadovaujantis statistikos departamento žemės ir miškų ūkio statistikos skyriaus duomenimis.

2. Vadovaujantis Statistikos įstatymu paanalizuoti Radviliškio rajono ūkininkų ūkių veiklą, ištirti ūkininkų ūkių veiklos kitimą laiko atžvilgiu.

3. Įvertinti ir padaryti išsamias išvadas apie ūkininkų ūkių veiklos perspektyvas Radviliškio rajone.

Šiuo tyriamuoju darbu siekiama supažindinti ūkininkavimo perspektyvomis ir problemomis. Vadovaujantis įvairiais statistiniais metodais svarbu pagrįsti esamą situaciją, įvvertinti ūkininkavimo veiklos kitimą laiko atžvilgiu (imtas laikotarpis nuo 1999 iki 2003 m.), svarbu apžvelgti kokia ūkininkavimo situacija Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE ŪKININKŲ VEIKLĄ
ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI

1989 m. priėmus Valstiečių ūkio įstatymą, Lietuvoje pradėjo kurtis ūkininkai. Statistikos departamento žemės ir miškų ūkio statistikos skyrius 1990 m. išleido pirmąjį statistinį leidinį apie atsikuriančius Lietuvos ūkininkus. Taigi, ūkininkų ūkių atkūrimas – svarbiausia ūkininkų statistikos prielaida. Atsirado būtinybė parengti statistinės apskaitos dokumentus, numatyti statistinės informacijos apie ūkininkų ūkius rinkimo tvarką ir būdus.

Duomenis apie ūkininkų ve

eiklą pateikia ūkininkų ūkių statistika, t.y. žemės ūkio statistikos šaka, kiekybiniais rodikliais tirianti ir apibūdinanti ūkininkų skaičių, jų žemės priklausomybę, ūkininkų gamybos priemones bei gamybos rezultatus, jų veiklos kiekybinę pusę konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Tiriant ūkininkų gamybos priemones susiduriame su padėties arba būklės (stovio) statistika, o tiriant ūkininkų gamybos rezultatus – su įvykių arba judėjimo statistika. Ūkininkų ūkių statistika stebi ūkininkų gamybos sąlygas, veiksmus, procesus ir rezultatus, analizuoja ūkininkų veiklos dėsningumus. Statistika apibūdina tiriamųjų reiškinių kiekį, sudėtį ir struktūrą, tiria ryšius, parodo tiriamojo objekto, t.y. ūkininkų ūkių kokybinę sandarą.

Ūkininkų ūkių statistika apibūdina ūkininkų veiklą statistiniais rodikliais. Statistiniai rodikliai turi būti apskaičiuoti pagal tam tikrą metodiką.

Vienas iš būdų ūkininkų ūkiams tirti – statistinis stebėjimas, kurio metu yra renkami duomenys apie ūkininkų ūkius, remiantis pirminės apskaitos dokumentais, aktais, apklausomis, įskaitant būdus ir priemones informacijai rinkti.

Statistikos duomenų gavimo būdus apie ūkininkų veiklą reglamentuoja Statistikos įstatymas. Jis numato, kad statistikos tyrimai gali būti pagal jų atlikimo organizavimą:
– valstybiniai;
– žinybiniai;
– savaveiksmiai;
– pagal apimtį;
– ištisiniai;
– atrankiniai (imties).
Tiriant ūkininkų ūkius plačiausiai taikomi vienkartiniai, stebėjimai (nustatant žemės plotus ir gyvulių skaičių konkrečiu laiko momentu, dažniausiai metų pirmąją dieną). O taip pat periodiniai, pasikartojantys tam tikrą laiko tarpą (pvz., duomenys apie ūkininkų gyvulių skaičių ir gyvulininkystės produkciją gaunami kiekvieną ketvirtį).
Kadangi ištisiniam stebėjimui atlikti reikia daug laiko, pi
inigų ir darbuotojų, todėl paplitę daliniai stebėjimai, kai tiriama tam tikra visumos dalis. Dažniausiai taikomas atrankinis (imties) metodas, kai pirmiausiai atrenkami tipiniai ūkiai, o po to atliekamas dalinis stebėjimas. Šiam tyrimui dabar naudojami ūkininkų ūkių registravimo žiniaraščių duomenys, o svarbiausias kriterijus atrankiniam tyrimui – ūkio žemės plotas. Duomenų apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą rinkimo ir kaupimo darbus atlieka rajono statistikos skyrius.
Ūkininkų ūkių registro duomenis numatyta kaupti dviem etapais: pirmąjame etape surenkti ūkininkų ūkių registro duomenis, o antrąjame etape – renkti ūkininkų veiklos duomenis. Duomenys apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą registre buvo formuojami remiantis rajono savivaldybės informacija, vėliau duomenys teikiami Žemės ūkio ministerijai, o taip pat registro tvarkytojui – Statistikos departamentui. Kiekvienas ūkininkas pildo registro kortelę, kurioje kaupiami duomenys apie ūkį. Ūkininkų ūkių registro kortelėse reikiami duomenys kaupiami ūkininko apimties registravimu arba gaunami tiesiogiai – suskaičiavus gyvulius arba išmatavus pasėlių plotus. Ši kortelė pildoma asmeniui, kurio vardu įregistruotas ūkis apskričių administracijų rajonų žemės ūkio skyriuose. Kortelėjė yra šeši skyriai ir ši kortelė yra pagrindas informacijai apie ūkininkus kaupti bei tolimesnei ūkių atrankai organizuoti.
Ūkininkų statistinės ataskaitos kasmet tobulinamos. 2000 m. balandžio 17 d. Statistikos departamento direktoriaus įstatymu patvirtinta statistinė ataskaita ŽŪ-02-LT GYVULIŲ SKAIČIUS IR GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJA ŪKININKŲ IR KITŲ GYVENTOJŲ ŪKIUOSE, kurioje irželio 1 d., lapkričio 1 d., ir kitų me
etų sausio 1 d. Ūkininkai įrašo bendras žemės plotas, ariamos žemės plotas, ariamos žemės plotas bei pasėlių plotai žemės ūkio augalų grupėmis, pogrupiais ir atskirais žemės ūkio augalais. Taip pat joje įrašomi duomenys apie gyvulių skaičių birželio 1 d. ir gautą gyvulių produkciją per 5 mėn. Šias korteles ūkininkai gauna iš seniūnijų darbuotojų, jas užpildo ir grąžina į seniūniją, kuri pristato informaciją rajono statistikos skyriui, kuriame parengiama suvestinė rajono mastu.
Surinktų duomenų apie produkciją patikrinimui statistikos įstaigos naudoja duomenis apie žemės ūkio produkcijos supirkimus, gaunamus iš žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Tikrinant duomenis apie ūkininkų naudojamų pasėlių plotus, remiantis žemėtvarkos įstaigų ataskaitų duomenimis. Surinkta informacija apie ūkininkų ūkius yra analizuojama ir vertinama taikant bendrosios ir matematinės statistikos metodus. Analizuojant surinktus duomenimis, jie grupuojami. Grupavimas – tai surinktos medžiagos suskirstymas į vienarūšes sudėtines dalis (grupes ir pogrupius) pagal tam objektui būdingus esminius požymius. Požymiai, imami grupavimo pagrindu, vadinami grupavimo požymiais. Atlikdama Radviliškio rajono ūkininkų veiklos analizę, naudojausi duomenimis apie ūkininkų ūkių, kurie buvo išskirti į tam tikras grupes pagal turimos žemės plotą.
Norėdama išanalizuoti turimus duomenis bei padaryti išvadas apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą, skaičiavau absoliutinius ir santykinius dydžius, statistinius vidurkius, apskaičiavau statistinius indeksus bei dinamikos eilutės rodiklius, taip pat braižiau grafikus.
Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra rodikliai, apibūdina – ekonominių reiškinių bei procesų apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba reiškinius apibūdinančių požymių suma. Santikiniai dydžiai – tai kiekybinių santykių rodikliai. Jie gaunami, palyginus absoliutinius dydžius.
Baziniai santykiniai dydžiai gaunami veiksnių laikotarpių arba laiko momentų duomenis lyginant su seno (pradinio) į bazinio laikotarpio (laiko momento) duomenimis.
Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami, vėlesnių laikotarpių arba laiko momentų duomenimis lyginant su nuolat kintančių ankstensių laikotarpių (laiko momentų) duomenimis, t.y. lyginant kaimyninius duomenis.
Dinamikos santykiniai dydžiai apibūdina vienarūšių reiškinių kitimą tam tikru laiku. Jie rodo reiškinių vystymosi kryptį bei kitimo greitį.
Struktūros santykiniai dydžiai rodo nagrinėjamos visumos sudėtį. Jie apskaičiuojami visumos dalių vienetų skaičiaus, arba ją apibūdinančio požymio dydžio.
Savo analizėje, taip pat naudojau stulpelines bei sektorines diagramas. Stulpelinės diagramos naudojamo reiškinių kitimui tam tikru laiku, jų palyginimui, o struktūra – struktūriniams poslinkiams vaizduoti.
Tiriant ūkininkų veiklos kitimą laiko atžvilgiu, svarbu ne tik nustatyti kaitos apimtis, bet ir išaiškinti jų kitimo greitį, intensyvumą bei pagrindines vystymosi kryptis. Tuomet tarpusavyje lyginami dinamikos eilutės lygiai (statistiniai rodikliai). Lyginant dinamikos eilutės lygiu, apskaičiuojami absoliutiniai, santykiniai ir vidutiniai dinamikos eilučių analitiniai rodikliai. Tai absoliutinis pokytis ir absoliutinių pokyčių vidurkis.
Jie apskaičiuojami pagal formules:
∆y = yn – yn-1,
∆y – absoliutinis pokytis;
yn – vėlesnio (lyginamojo) laikotarpio dinamikos eilutės lygis;
yn-1 – ankstesnio (bazinio) laikotarpio dinamikos eilutės lygis.
Absoliutinio pokyčio vidurkis apskaičiuojamas:
∆y = yn – y1

n – 1
čia yn – galutinis dinamikos eilutės lygis;
y1 – pradinis dinamikos eilutės lygis;
n – lygių skaičius

arba:
∆y = ∆y1 + ∆y2 + . ∆yn

n

čia ∆y1, ∆y2 .∆yn – grandininiai absoliutiniai pokyčiai;

n – absoliutinių pokyčių skaičius.

Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis, išreikštas koeficientais:

Kt = yn

Yn-1

čia yn – vėlesnio (lyginamojo) laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

Yn-1 – ankstesnio (bazinio) laikotarpio dinamikos eilutės lygis.

Kitimo tempo vidurkis apskaičiuojamas:

Kt =

čia yn – galutinis dinamikos eilutės lygis;

y1 – padinis dinamikos eilutės lygis;

yn – dinamikos eilutės lygių skaičius,

arba

Kt =

Pakitimo tempas – tai absoliutinio pokyčio ir dinamikos eilutės lygio, pasirinkto baze (pagal kurį apskaičiuotas absoliutinis pokytis) santykis. Pakitimo tempas žymimas Pt ir apskaičiuojamas bazinis

Ptn = ∆yn

Y1

arba yn – y1

Y1

čia ∆y1, ∆y2 .∆yn – baziniai absoliutiniai pokyčiai;

∆y1, ∆y2 .∆yn – dinamikos eilutės lygiai.

grandininis

Ptn = ∆xn

Yn-1

čia ∆y1, ∆y2 .∆yn – grandininiai absoliutiniai pokyčiai;

∆y1, ∆y2 .∆yn – dinamikos eilutės lygiai.

Pakitimo tempas gali būti apskaičiuojamas taip:

Pt = Kt – 1

Pakitimo tempo vidurkis apskaičiuojamas

Pt = Kt (%) x 100

Norėdama išaiškinti reiškinių kitimo tendenciją, taikiau dinamikos eilučių išlyginimą, vieną iš jo metodų, tai yra mažiausiųjų kvadratų metodą, naudojau tiesės lygtį. Išlyginant šiuo būdu neprarandami dinamikos eilučių lygiai, bei apskaičiuoti lygiai būna mažiausiai nutolę nuo empyrinių eilučių lygių. Šį metodą taikiau ir nustatydama ūkininkų veiklos perspektyvas Radviliškio rajone.

Tiesės lygtis užrašoma

Yt = a + b

čia yt – išlyginti dinamikos eilutės lygiai;

a ir b – nežinomi parametrai;

t – laiko eilės numeriai.

Norint apskaičiuoti teorines reikšmes pagal tiesės lygtį, būtina spręsti tokią norminių lygčių sistemą:
∑y = na + b∑t
∑yt = a∑t + b∑t

čia n – dinamikos eilutės lygių skaičius.
Statistinis vidurkis – tai masinių, vienarūšių, kintančių reiškinių bei procesų apibendrinantis kiekybinis ir kokybinis rodiklis, apskaičiuotas matematiniais metodais ir išreikštas konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.
Nustatydama vidutinį ūkio plotą; vidutinį gyvulių skaičių – skaičiavau aritmetinį vidurkį. Aritmetinis paprastas vidurkis skaičiuojamas pagal formulę:
Xap = x1 : x2 : . : xn = ∑x

n n
čia x1, x2 .. xn – variantas, iš kurių skaičiuojamas vidurkis;
n – variantų skaičius.
Analizuodama Radviliškio rajono ūkininkų veiklą 1999 – 2003 metais naudojausi darbo ir statistinėmis lentelėmis. Darbo lenteles naudojau surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose suvedami duomenys, kurie grupuojami, apskaičiuojami vidutiniai ir santykiniai dydžiai bei gaunami įvairūs apibendrinantys analitiniai rodikliai. Remiantis darbo lentelėmis sudariau suvestines lenteles. Jose surašomi darbo lentelėse apskaičiuoti rodikliai.
Nagrinėdama Radviliškio rajono ūkininkų veiklą bei nustatydama veiklos perspektyvas naudojausi penkerių metų statistiniais duomenimis.

2 ŪKININKŲ SKAIČIUS, JŲ GAMYBOS PRIEMONIŲ IR VEIKLOS
REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ

2.1. Ūkininkų skaičius ir jų žemės plotas

Ūkininko sąvoka Lietuvoje yra formuluojama skirtingai, todėl ekonominėje literatūroje randame skirtingus ūkininko ir jo ūkio apibrėžimus.

Statistikoje ūkininko ūkis yra individuali žemės ūkio įmonė, nuosavybės teise priklausanti vienam fiziniam asmeniui ar šeimai, arba keliems fiziniams asmenims, bendros jungtinės arba dalinės nuosavybės teise.

1 lentelė

Radviliškio rajono ūkininkų skaičius ir jų žemės plotas (atrankiniai duomenys)

Metai Ūkininkų skaičius Grandininiai dinamikos santykiniai dydžiai, % Jų žemės plotas,
ha Grandininiai dinamikos santykiniai dydžiai, % Vidutiniškai tenka vienam ūkininko ūkiui žemės, ha
1999 300 – 5400 – 18.0
2000 347 115,7 7243 134.1 20.9
2001 388 111.8 8119 112.1 20.9
2002 779 200.8 15539 191.4 19.9
2003 816 104.7 16401 105.5 20.1

Per paskutiniuosius penkis metus ūkininkų skaičius Radviliškio rajone turi aiškią didėjimo tendenciją (2 priedas). Lyginant 1999 metus su 2000 metais, ūkininkų skaičius išaugo – padidėjo 15,7 proc., o lyginant 1999 metus su 2001 metais, ūkininkų skaičius išaugo 29,3 proc., lyginant 1999 metus su 2002 metais, ūkininkų skaičius išaugo 159,7 proc. Ir lyginant 1999 metus su 2003 metais, ūkininkų skaičius rajone išaugo 172,0 proc. Užtenka palyginti vien paskutiniuosius du metus, kad pamatytume ūkininkų skaičiaus augimą; tai 2002 metus su 2003 metais – 5,5 proc. Radviliškio rajono ūkininkų grupavimas pagal turimą žemės plotą.

Didėjant ūkininkų skaičiui, didėjo ir jų žemės plotas. Vidutiniškai Radviliškio rajono ūkininkų ūkių bendras žemės plotas padidėjo 35,6 proc. Didėja ir vidutiniškai vienam ūkininkui tenkantis žemės plotas. 1999 m. vienas ūkininkas vidutiniškai naudojo 18 ha žemės, jaučiamas nežymus žemės ploto didėjimas – 2001 m. iki 20,9 ha, kas sudaro 13,87 proc. Didėjimo. Tačiau 2003 metus lyginant su 2001 metais, jaučiamas žemės ploto vienam ūkininko ūkiui mažejimas iki 0,8 ha žemės (1 lentelė)
2 lentelė
Ūkių dydis (žemės plotas),
ha Ūkininkų skaičius Ūkininkų % dalis
Iki 1 – –
1 – 2 3 0,37
2 – 3 2 0,24
3 – 5 80 9,80
5 – 10 209 25,61
10 – 15 168 20,59
15 – 20 90 11,03
20 – 30 126 15,44
30 – 40 49 6,00
40 – 50 41 5,02
50 – 70 24 2,94
70 – 100 11 1,35
100 – 150 9 1,10
150 – 300 3 0,37
300 – 500 2 0,14
Nuo 500 – –
Iš viso: 816 100

Duomenys pateikti remiantis Radviliškio rajono Ūkininkų sąjungos skaičiais. Iš jų matyti, kad daugiausia ūkininkų Radviliškio rajone ūkininkauja ūkiuose, kurių dydis nuo 5 – 10 ha, kas sudaro 25,61 proc. Gana daug ūkininkų ūkių, kurių žemės plotas nuo 10 iki 20 ha, arba tai sudaro 20,59 proc. Mažesnis ūkininkų skaičius, kurių žemės plotai nuo 20 iki 30 ha arba 15,44 proc.

Pagal turimus duomenis, 1999 metais Radviliškio rajono ūkininkų ūkiuose dirbo 299 ūkininkai ir jų šeimos nariai, iš jų 159 – darbingo amžiaus, kas sudaro 53,2 proc. Nuo bendro šeimos skaičiaus. Nemažą dalį – 33,4 proc. Nuo bendro šeimos narių skaičiaus sudaro pencijinio amžiaus žmonės. Mažiausiai ūkyje dirbančių paauglių iki 16 metų – 13,4 proc.

Sezoninių darbų metu, savo ūkininko šeimos jėgos neužtenka, tenka pasisamdyti. 1999 m. Radviliškio rajono ūkininkų ūkiuose dirbo 99 samdyti asmenys, tai sudarė 24,9 proc. Dažniausiai ūkininkai samdo darbingus asmenis – iš 99 samdytų asmenų 1999 metais 85 proc. sudarė darbingo amžiaus žmonės.

2000 m. vidutinis dirbančiųjų skaičius ūkininkų ūkiuose buvo 198, iš to skaičiaus samdomų – 24, ūkininko šeimos narių skaičius – 174

3 lentelė

Radviliškio rajono ūkininkų grupavimas pagal amžių 1999 – 2003 metais

Ūkininko amžius, metais Ūkininkų skaičius

1999 2000 2001 2002 2003
Iki 35 22 54 83 100 150
35 – 54 72 170 261 260 289
virš 55 124 291 378 440 517
Iš viso: 218 515 722 800 956

1999 metais ir kitais vėlesniais metais visų ūkininkų daugiausia buvo virš 55 metų, 56,9 proc., 33 proc. sudaro ūkininkų, kurių amžius 35 – 54 m. skaičius.
Metams bėgant tendencija yra jaunėti, nes daugelis senų ūkininkų žiūri į ateitį, nori savo ūkius užrašyti savo vaikams ar anūkams, kadangi įstojus mums į Europos Sąjungą atsiranda nemažai naujovių, su kuriomis senyvo amžiaus ūkininkai sunkiai susitvarko. Reikalaujama nemažai ataskaitų, kurios pristatomos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Remiantis statistiniais duomenimis pastaraisiais metais ūkininkų padidėjo, tik dauguma smulkių ūkininkų dar nėra įsiregistravusių ūkininkų registre. Vien per 2003 metus įsiregistravo naujų ūkininkų 200. Ūkininkai registruoja ūkius dėl to, kad įstojus į Europos Sąjungą gaus išmokas už pasėlius ir gyvulius iš Europos Sąjungos lėšų. Be to, tie kurie įsiregistravo ūkininko ūkį gauna pigesnį dyzeliną pagal deklaruotus ūkio pasėlius. Nuo šių metų, t.y. nuo 2004 m. visi įsiregistravę ūkininko ūkį gauna kuro korteles, su kuriomis įsigijama lengvatinio kuro be akcizo.

Ir vis tik, mažiausiai ūkininkų, tik 10,5% – 1999, 10.7% – 2000, metais, kuri7 am=ius iki 35 metų.

2.2. Ūkininkų pastatai ir technika

Analizuojant Radviliškio rajono ūkininkų veiklą, negalima pamiršti, jog didelę reikšmę ūkininkavimo sėkmei turi ir vieta, kur ūkininkas gyvena, gauna žemės ir kur gamina žemės ūkio produkciją. Ūkininkų ūkių kūrimo tempai ir vystymosi tendencijos priklauso ir nuo to, kur yra kuriamas ūkis. Daug lengviau kurti ūkį išlikusių bazėje, prie gerų kelių, tuomet belieka pasirūpinti technika ir finansais.

Tačiau tokių ūkininkų Radviliškio rajone yra ne tiek daug. Nemaža jų dalis kuriasi „tuščioje“ vietoje, kur ūkininkui pačiam tenka tiesti kelius, statyti gyvenamąjį ir ūkinius pastatus, saugyklas, garažus technikai laikyti, todėl reikalingas didelis pradinis kapitalas. Dažniausiai pasitaikantis rajone variantas – tai seno ir naujo derinys, t.y. kai rekonstruojant išlikusius pastatus, greta statomi nauji būtini objektai.

Iš ūkininkų pateiktų duomenų matyti, kad virš 90% rajono ūkininkų pilnai apsirūpinę patalpomis galvijų ir kiaulių laikymui.

Didesnę dalį žemės ūkio technikos rajone saukaupę pirmieji pradėję ūkininkauti ūkininkai, kurių yra gana nedaug. Kadangi jie buvo pirmieji, todėl įsigijo palyginti, nebrangios technikos, dauguma jų gavo technikos kaip pajinius įnašus, išeidami iš žemės ūkio bendrovių.

Remiantis atrankiniais duomenimis, (apie 5 proc. visų rajono ūkininkų), galima daryti išvadas, kad šiuo metu 95% ūkininkų pilnai apsirūpinę dirvos įdirbimo padargais (plūgais, kultivatoriais, akėčiomis).

Daugumai rajono ūkininkų ypač opi problema – technikos aprūpinimas degalais ir tepalais, nes nuolat didėja kuro kainos. Tai skatina taupyti degalus ir elektros energiją. Mechanizuotas laukininkystės darbų savikainoje energijos išlaidų dalis dabar sudaro apie trečdalį. Palyginus su Vakarų valstybėmis pastebimas ženklus mūsų žemdirbystės energetinis atsilikimas, nes produkcijos vienetui pagaminti sunaudojama apie 1,7 – 2,2 karto daugiau energijos. Tai mažina žemdirbių pajamas ir gali būti rimta kliūtimi įsitvirtinant pasaulinėje žemės ūkio produkcijos rinkoje.
Toli gražu ne visi traktoriai tvarkingi, iš kai kurių net degalai laša. Norint kuo ilgiau naudotis technika, reikia pastoviai rūpintis jos priežiūra. Tai ne tik apsirūpinimas atsarginėmis dalimis, bet ir tinkamas jų laikymas. Deja, to negalime pasakyti apie Radviliškio rajono ūkininkų laikomą techniką. Gana didelė technikos dalis stovi lauke.Apsirūpinimas garažais techniškai sudaro 15 – 20 proc.
Įvertinant kaip ūkininkų skaičius Radviliškio rajone įtakoja išlaidas žemės ūkio technikai, apskaičiuosime tiesinės koreliacijos regresijos ir elastingumo koeficientus.

4 lentelė
Metai Ūkininkų skaičius Lyginamasis svoris (kaip dažnai) Išlaidos technikai Lt
2001 388 0,20 10000
2002 779 0,33 13000
2003 816 0,47 16000

VISO:

1983 100% kiekvienais metais vis didėja ūkininkų apsirūpinusių būtiniausia žemės ūkio technika, atsarginėmis dalimis, bei pastatais

Ryšys tarp ūkininkų skaičiaus rajone ir išlaidų žemės ūkio technikai yra tiesioginis ir labai glaudus, nes gautas r rezultatas 0,93. (r parodo ryšių glaudumą tarp kintamųjų).
Metai Išlaidos ž.ū. technikai
2001 10000
2002 13000
2003 16000

Ūkininkų skaičiui išaugus vienu vienetu, išlaidos žemės ūkio technikai padidėja
b = 17.88 Lt

Jei ūkininkų ūkiai išaugtų 1% išlaidos žemės ūkio technikai padidėtų, elastingumo koeficientas būtų E = 0,92%.
2.3. Pasėlių plotai ir jų struktūra

Viena iš ariamos žemės naudojimo formų yra pasėliai.
Radviliškio rajono ūkininkų pasėliai šiuo metu užima 57847 ha
Didžiąją dalį laukų Radviliškio ūkininkai apsėja javais. Tai suprantama, nes grūdai – pagrindinė prekinė, maistinė ir pašarinė kultūra. Nemažą dalį sudaro daržovės ir pašarinės kultūros.
Rajono ūkininkai augina nedidelį gyvulių skaičių, todėl dominuoja augalininkystė, daugiausia lininkystė, nes tai šiuo metu pelninga: javai užima 38,6 proc., cukriniai runkeliai 62,0 proc.
Radviliškio rajono ūkininkų pasėlių plotų dinamika rodo, jog jie turi tendenciją didėti.

(4 lentelė).
Pasėliai Plotas ha Grandininiai dinamikos dydžiai

Absoliutiniai ha Santykiniai %

1999 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 200 2001 2002 2003
Pasėliai
Viso: 4007 6909 9782 34578 37143 2902 2873 24796 2565 172,4 141,6 353,5 107,4
Iš jų javai 3151 5430 7481 29367 32803 2279 2051 21886 3436 172,3 137,8 392,5 111,7
Bulvės 83 124 168 3112 2705 41 44 2944 -407 174,4 135,5 1852,3 86,9
Daržovės 114 124 91 894 540 10 -33 803 -354 108,8 73,4 982,4 68
Linai – – 5 16 25 – 5 11 9 – – 320 156,2
Runkeliai 98 287 396 1189 1070 189 109 793 -119 292,9 138 300,2 90
Pašarinės kultūros 561 944 1646 1918 1928 383 702 272 10 168,3 174,4 116,5
100,5

Ūkininkų pasėlių plotas, 2003 metus palyginus su 2002 m. padidėjo 5,6 procento, iš jų 11,7 proc. – javų plotai. Labiausiai, net 56,2 proc. padidėjo linų plotai.
Javų plotai Radviliškio rajone kiekvienais metais turi tendenciją didėti, bazinius metus lyginant su ataskaitiniais, javų plotai per paskutinius metus padidėjo 95,2%.
Bulvės auginamos nuo senų laikų, tai lyg ir tradicinė daržovė, rajono ūkininkai jas augina ir savo reikmėms ir pardavimui. Bulvių auginimo plotai užima 80,08% turimų žemės plotų.
Daržovės apima 93,33% dirbamos žemės.
Linų auginimas taip pat išsiplėtojo per paskutinius tris metus, nes pagal turimus statistinius duomenis Radviliškio rajono ūkininkai 1999-2000 m. linų auginimas buvo nepopuliarus.
Runkelių auginimas kaip ir javų, taip pat apima didelius žemės plotus, kadangi rajono ūkininkai verčiasi gyvulininkyste. Runkelių plotai apima 96,7% dirbamos žemės.
Pašarinės kultūros taip pat auginamos gyvuliams, jų plotai apima 98,52% dirbamos žemės.
Spręndžiant pagal auginamas žemės ūkio kultūras, didelis procentas ūkininkų verčiasi gyvulininkyste. Smulkūs ir pavieniai ūkininkai augina žemės ūkio produkciją pardavimo tikslais.
Palyginus Radviliškio rajono grūdų derlingumą ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose 2003 m. su žemės ūkio bendrovių duomenimis, nustačiau, kad ūkininkų ūkiuose derlingumo rodikliai mažesni 9,4 proc.
Iš grandininių dinamikos indeksų matyti, kad bulvių derlingumas Radviliškio rajono ūkininkų ūkiuose, 2000 m. lyginant su 1999 m., sumažėjo 10,1 proc., tačiau jau, 2001 m. palyginus su 2000 m., šis skaičius išaugo 31,5 proc. 2003 m. palyginus su 2002 m., bulvių derlingumas išaugo net 18,1 proc. Bulvių derlingumas ūkininkų ūkiuose 14,7 t/ha arba 6,8 proc. didesnis negu žemės ūkio bendrovėse.
Žemės ūkio produkcijos auginimo grafikas ataskaitinius metus lyginant su baziniais metais ir iš to išvedant bendrą procentą

Eksponentinis dinaminės eilutės išlyginimas ir prognozavimas

Taikant šį metodą pašalinama trumpalaikių veiksnių įtaka. Šio metodo skaičiavimas remiasi tokiu principu, kad paskutinis stebimas dydis įgauna didžiausią svorį prieš tai stebėtą.

Paskaičiuosiu, kaip keičiasi Radviliškio rajono ūkininkų pasėlių plotai (ha) ir padarysiu prognozę 2004 metams.

Kai norima prognozuoti, W pasirenkamas didesnis už 0.5. Aš pasirinksiu W = 0.7

ei = WYI + (1 – W) ei-1
Metai Pasėlių plotai (ha) ei
1999 4007 4007
2000 6909 6038.4
2001 9782 8658.92
2002 53564 40092.47
2003 57377 52191.64
Prognozė 2004 52191.64 48561.88

e2000 = 0.7 * 6909 + 0.3 * 4007 = 4836.3 + 1202.10 = 6038.4
e2001 = 0.7 * 9782 + 0.3 * 6038.4 = 6847.4 + 1811.52 = 8658.92
e2002 = 0.7 * 53564 + 0.3 * 8658.92 = 37494.8 + 2597.67 = 40092.47
e2003 = 0.7 * 57377 + 0.3 * 40092.47 = 40163.9 + 12027.74 = 52191.64
Prognozė 2004 metams e2004 = 0.7 * 52191.64 + 0.3 * 40092.47 = 36534.14 + 12027.74 = 48561.88

2.4. Ūkininkų laikomų gyvulių skaičius

Gyvulininkystė – vienas iš pagrindinės žemės ūkio šakų, iš kurios yra mėsa, pienas, vilna, žaliavos pramoniniam perdirbimui, taip pat naudojama žemės ūkyje kaip trąša, pašarai. Duomenys apie gyvulių skaičių leidžia apytikriai apskaičiuoti gyvulininkystės produkcijos apimtis, nustatyti pašarų reikmes, pastatų poreikį, jų mechanizavimo priemones, darbuotojų poreikį, įvertinti gyvulininkystės vystymosi kryptį. Gyvulių skaičiaus duomenys naudojami ir šalies ekonominei analizei – įvertinant gyvulininkystės būklę, nustatant šakos specializaciją ir kt. Ūkininkų ūkiuose auginami įvairių rūšių gyvuliai (galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai ir kt.)

Iš 5 lentelės duomenų matome, kad gyvulių skaičius Radviliškio rajono ūkiuose neturėjo aiškiai išreištos tendencijos: tai didėjo, tai mažėjo.

5 lentelė
Gyvuliai Gyvulių skaičius Grandininiai dinamikos dydžiai

Absoliutiniai ha Santykiniai %

1999 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 200 2001 2002 2003
Galvijai 2956 3138 1334 26317 24217 182 -1804 24983 2100 106,2 42,5 1972,8 92,02
Iš jų karvės 2020 2348 774 15021 14917 328 -1574 7280 13416 116,2 33 1940,7 99,3
kiaulės 2558 3070 1117 16310 14298 512 -1953 15193 -2012 120 36,4 1460,2 87,66
Avys ir ožkos 261 260 49 1491 1066 -1 -211 14442 -425 99,6 18,8 3042,9 71,5
arkliai 207 263 135 1305 1242 56 -128 1170 -63 127 51,3 966,7 95,2

Pagal pateiktą lentelę sudarytas grafikas rodo kokios rūšies gyvulius dažniausiai augina Radviliškio rajono ūkininkai

Kaip matyti iš pateikto grafiko, rajono ūkininkai daugiausia augina karves, antroje vietoje avis ir ožkas, o trečią ir ketvirtą vietą užima kiaulės ir arkliai.

Gyvulių produktyvumas – tai gyvulininkystės produkcijos kiekis, gaunamas iš vieno gyvulio per tam tikrą laikotarpį (dieną, parą, dekadą, mėnesį, ketvirtį, metus arba kitą periodą). Apibūdinant ūkininkų veiklą skaičiuojami šie produktyvumo rodikliai; primilžis iš vienos karvės per metus, kg, prievaisos skaičius, tenkantis vienai ar 100 patelių, prikirpta vilnos nuo vienos avies.

Kiekybinis prognozavimas trendo metodu

Atliksiu trumpalaikį auginamų gyvulių prognozavimą, remdamasi trendo funkcija. Ji parodo, kaip pasikeis nagrinėjama reikšmė laiko atžvilgiu.

Parametrus t įsivesiu paprastuoju būdu
Metai Laikomų gyvulių skaičius (vnt.) t t * y t2 y (y-y)/y
1999 2956 1 2956 1 14688 -0.79
2000 3138 2 6276 4 21258.1 -0.85
2001 1334 3 4002 9 27828.2 -0.95
2002 26317 4 105268 16 34398.3 -0.23
2003 24217 5 121085 25 40968.4 -0.40
VISO 57962 15 239587 55 139141 1.06

Gauta trendo funkcija parodo, kaip keičiasi gyvulių auginimas laiko atžvilgiu:
yt = -8117.9 + 6570.1 * t
Gyvulių auginimo prognozė 2004 metams:
Y2004 = -8117.9 + 6570.1 * 6 = 47538.5 vnt.

Norėdama patikrinti, ar pasirinkta matematinė išraiška tiksliai atspindi reiškinio kitimo pobūdį, paskaičiuosiu aproksimacijos paklaidą.

Karvių produktyvumą rodo primilžis iš karvės per metus ir prievaisa. Skaičiuojami individualūs (atskirų karvių) ir vidutiniai primilžio rodikliai. Individualią karvių produktyvumo apskaitą organizuoja veislynas. Gamybinėse fermose produktyvumas nustatomas atliekant kontrolinius tyrimus. Vidutinis primilžis iš vienos karvės apskaičiuojamas bendrą primelžto pieno kiekį padalijus iš vidutinio metinio karvių skaičiaus.

6 lentelė

Radviliškio rajono ūkininkų karvių produktyvumas 1999 – 2003 m.

Metai Primilžis iš karvės, kg Grandininiai dinamikos dydžiai

Absoliutiniai, kg Santykiniai, %
1999 4800 – 100
2000 5630 830 117,3
2001 5109 -521 90,7
2002 5884 775 115,2
2003 3432 -2452 58,3

Iš 6 lentelės matyti, kad 2000 m. lyginant su 1999 m. vidutinis primilžis iš karvės padidėjo 830 kg arba 17,3 proc., bet, 2001 m. lyginant su 2000 m., primilžis iš karvės sumažėjo 521 kg arba 26,6 proc.
Galvijų skaičius, 2000 m. lyginant su 1999 m. pradžioje buvusiu, padidėjo apytikriai 6,2 proc. arba 182, Tačiau lyginant 2003 m. su 2002 m., gyvulių skaičius sumažėjo 7,98 procento, arba 2100. Nuo 2001 m. iki 2002 m. galvijų skaičiaus žymiai sumažėjo – net 24983 arba 1972,8 kartais. Taip atsitiko todėl, kad per du paskutiniuosius nagrinėjamus metus (2002 – 2003) ūkininkų ir gyventojų ūkių gyvuliai skaičiuojami kartu.
Lyginant ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių galvijų skaičių už 2003 m. su žemės ūkio bendrovėse laikomų gyvulių skaičius mažesnis 11748 vnt. Tai lėmė žemės ūkio bendrovių likvidavimasis.
Per visą analizuojamą laikotarpį iš grafiko matyti, kad mėsos gamyba kiekvienais metais kito, vienais metais turėjo tendenciją didėti, kitais mažėti. Didžiausias mėsos apdirbimas vyko 2002 metais. Tai lėmė eksporto sąlygos sudarytos Lietuvoje.
Priemilžis taip pat kiekvienais metais kito, 2003 m. primelžta pieno tik 3432 t., per visus nagrinėjamus metus mažiausiai. Tokia situacija buvo todėl, kad pieno apdirbimo įmonės labai pigiai supirkinėjo pieną ir ūkininkams karves auginti neapsimoka.

Vidutinio galvvijų ir kiaulių skaičiaus apskaičiavimas

Radviliškio rajono ūkininkų ūkiuose esančių galvijų ir kiaulių skaičius 1999 – 2003 metais

Metai Galvijų skaičius Kiaulių skaičius
1999 2956 2558
2000 3138 3070
2001 1334 1117
2002 26317 16310
2003 24217 14298
Vidutinis galvijų skaičius 1999 – 2003 m.

Vidutinis kiaulių skaičius 1999 – 2003 metais.

2.5. Pelno iš apskaičiavimas iš žemės ūkio produktyvumo

Derlingumas yra pagrindinis žemdirbystės lygio kiekybinis ir kokybinis rodiklis, akumuliuojantis gamtines ir ekonomines žemdirbystės sąlygas, agrotechnikos lygį, gamybos priemonių naudojimą bei gamybos ir darbo organizavimą. Šiuo metu žemės ūkio išlaidos apskaičiuojamos iš 100 kg arba tonos iš hektaro. 7 lentelė
Pelnas, tenkantis vienam ūkininkui t. Lt per metus Ūkininkų skaičius Išlaidos žemės ūkiui Lt/ha Intervalo vidurys
Iki 14 130 300 13
Nuo 14 – 16 140 450 15
16 – 20 235 500 18
20 – 30 310 520 25
30 – 50 141 350 40

Apskaičiavus r glaudumą tarp kintamųjų, gautas rezultatas 0,92 parodo, kad glaudumas tarp išlaidų ir pelno yra tiesioginis ir labai glaudus, intervalas gali kisti nuo (-1 iki 1).

Šiuo atveju regresijos koeficientas parodo kad pajamoms padidėjus 1 Lt, išlaidos padidėja 0,56 Lt

Tęsiant elastingumo koeficiento apskaičiavimą, rezultatas parodo, kad pelnuo padidėjus 1%, išlaidos žemės ūkiui padidės 11.33%.

3.ŪKININKŲ VEIKLOS PERSPEKTYVOS

Numatant ūkininkų ūkinės veiklos perspektyvas, į pagalbą pasitelksime pasaulio valstybių patyrimą, mokslininkų samprotavimus, gamybininkų mintis, pareikšime savo nuomonę.

Daugelis ūkininkų Lietuvoje, o tuo pačiu ir Radviliškio rajone kol kas neturi reikiamos technikos, gerų veislių augalų, veislinių gyvulių. Bet svarbiausia, jiems trūksta lėšų ir kvalifikuotos specialistų paramos ūkio struktūrai formuoti. Taikydamiesi prie ekonominių sąlygų, ūkininkai verčiasi kaip kas išmano ir dažniausiai plėtoja daugiašakį natūrinį ūkį. Toks ūkis reikalauja didelių darbo sąnaudų ir duoda mažai pajamų. Mano nuomone, gerėjant ūkininkavimo sąlygoms, dalis ūkininkų atsisakys daugiašakės ūkio struktūros. Kaip rodo Europos valstybių fermerių patirtis, tikslinga palikti vieną pagrindinę ir vieną ar dvi mažesnės apimties papildomas šakas. Žingsniai į šią perspektyvą matomi jau šiandien: Radviliškio rajone yra ūkininkų, kurie specializuojasi rapsų auginime, darbinių arklių auginime ir t.t.

Stambūs ūkininkų ūkiai yra daug pranašesni už smulkius ūkius. Tai gyvenimo įrodyta tiesa. Didesniame ūkyje žymiai našiau naudojama technika, lengviau sukaupiamas ir efektyviau naudojamas kapitalas. Kad taip reikalai klostytųsi, jog stambi įmonė galėtų efektyviai išnaudoti turimą gamybinį potencialą, būtini atitinkami nuosavybės santykiai: žemės pardavimas ir nuoma.

Radviliškio rajone 2001 m. pagal statistikos skyriaus duomenis, vidutinis ūkio dydis yra 10,3 ha Tačiau, racionaliam ūkiui tiek žemės neužtenka. Tai įrodė ir agrarinės ekonomikos instituto darbuotojai, atlikę skaičiavimus. Pajamos iš tokio ūkio nedidelės, o vien pastatams ir technikai įsigyti neužtenka 50000 Lt Kad tokie ūkiai išsilaikytų, jiems reikalinga plėtoti netradicines pajamingas šakas (žvėrininkystę, gėlininkystę, grybų auginimą ir kt.). Ūkiai, turintys 20 ir daugiau ha žemės, yra geresnėje padėtyje, tačiau tie, kurie yra toliau nuo miestų, taip pat turės ieškoti papildomų šaltinių.

Perspektyviausi yra didesni, 50 ha ir daugiau žemės valdantys ūkininkų ūkiai. Išsivysčiusių Europos šalių patirtis rodo, kad efektyviausia gamyba, kai ūkis turi 100 – 200 ha žemės. Konkurencinėje kovoje nugali tik tie fermeriai, kurie sugeba organizuoti gamybą pažangiomis technologijomis, pritaikę mokslo ir technikos naujoves.

Nuo ūkio dydžio neatsiejamas ūkio prekingumas ir pelningumas. Stambesniuose ūkiuose, skaičiuojant žemės ūkio naudmenų hektarui, mažesni kapitaliniai įdėjimai ir darbo sąnaudos. Juose galima taikyti pažangias technologijas, racionaliau naudoti mašinų sistemas, pasiekti aukštesnį darbo našumą ir pagaminti pigesnę produkciją.

Apibendrinant galima teigti, jog smulkiems ūkininkams sunku konkuruoti su stambiais ūkininkais.

Jei iki šiol ūkininkų skaičius stabilizavosi, tai paskutiniais metais jis kasmet didėja. Jaunuosius ūkininkus vilioja Europo Sąjungos siūlomos lėšos. Planuojama jauniems pradedantiems ūkininkams skirti 80000 Lt bet kaip bus ateityje tiksliai dar niekas negali pasakyti. Paskutiniu metu ūkininkų žemės plotai didėja, ir labiausiai plečiasi žemės ūkio bendrovių sąskaita, kadangi žemės ūkio bendrovių kasmet mažėja ir dauguma rajono ūkininkų nuomoja žemę iš žemės ūkio bendrovių.

Lietuvos kaimo ateitis labai daug kuo priklauso nuo to, kokia bus valstybės politika. Turėtų būti sukurta įstatyminė ir ekonominė bazė sėkmingai žemės ūkio gamybai. Žemė negali likti be šeimininko. Siekiant išsikapstyti iš skurdo, ūkininkai turėtų burtis į ūkininkų sąjungą. Tik tada bus geriau suformuluoti reikalavimus Žemės ūkio ministerijai, taip pat spręsti rimtas problemas: atstovauti ūkininkams seime, Vyriausybėje, padėti jiems apsirūpinti kreditais, teikti konsultacijas, ginti ūkininkų interesus. Rajono ūkininkų sąjunga turėtų ruošti ūkininkams projektus, ieškoti alternatyvų, kad apgintų sodybų projektavimą, statybas, rekonstrukcijas.

Daugelio ūkininkų nuomone, Lietuvos valdžia nusigręžusi nuo kaimo žmogaus. Dabartiniu metu jie negauna finansinės paramos, nes lėšos išdalijamos kitoms rajono įmonėms. Tačiau dauguma ūkininkų nemano, kad jie gali gauti lengvatinius kreditus iš kaimo rėmimo fondo. Šios ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos išduodamos su tam tikra palūkanų norma.

Žemės ūkio reformos programa turi sutapti su visos ekonomikos reformomis ir turi būti pasiekta kiek įmanoma greičiau. Žemės ūkio reformos delsimas pakenks žemės ūkio pranašumams bei trukdys vidaus ir eksporto paklausai. Kuo greičiau rinka galės orientuoti žemės ūkį link jos santykių pranašumų tuo greičiau žemės ūkis pradės atsigauti.

Europos Sąjunga (ES) nuo kitų metų keičia techninės ir finansinės paramos kryptis. Iki šiol pagrindinė ES parama žemės ūkio sektoriui buvo teikiama per PHARE programą. Tuo tarpu nuo šių 2004 m. kai mes tapome europiečiais galėsime pasinaudoti nauja SAPARD programa.

Reikia pabrėžti, kad ES skiriamos lėšos pagal SAPARD programą yra paramos lėšos, o ne paskola, ir jų grąžinti nereikės. Vienintelis reikalavimas – efektyvus ir tikslingas paramos panaudojimas.

Šios programos yra skirtos gerinti ūkių struktūrą, siekti efektyvumo, mažinant produkcijos kaštus, užtikrinti modernios technikos ir naujų technologijų naudojimą, gerinti produkcijos kokybę, didinti ūkių konkurencingumą, didinti besiverčiančių žemės ūkiu pajamas.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Atlikus Radviliškio rajono ūkininkų veiklos analizę 1999 – 2003 metais galima padaryti šias išvadas:

1. Kurtis, funkcionuoti ir plėtotis ūkininkų ūkiams Lietuvoje sudarytas įstatyminis pagrindas. Tačiau jis nėra tobulas (ūkininko ūkis neturi įmonės teisių).

2. Ūkininkui svarbu žinoti, nuo ko priklauso augalininkystės kultūrų derlingumas, bei gyvulių produktyvumas, kokios darbo ir piniginės sąnaudos, kaip išnaudojama technika, parduodamos produkcijos sezoniškumo įtaka kainodarai ir kt.

3. Savo ūkiuose ūkininkai dažniausiai naudojasi savo paties ir šeimos narių darbu. Darbuotojus ūkininkai samdo retai (2003 m. vienam Radviliškio rajono ūkininko ūkiui tenka 0,6 samdomų asmenų).

4. 2003 m. vienas Radviliškio rajono ūkininkas vidutiniškai žemės ūkio augalais buvo apsėjęs ir apsodinęs 9,8 ha. Didžiausią pasėlių dalį sudarė javai (78 proc.)

5. 2003 m. Radviliškio rajono ūkininkai iš hektaro vidutiniškai prikūlė 2,3 t/ha grūdų, prikasė 21,5 t/ha bulvių.

6. 2003 m. Radviliškio rajono ūkininko ūkyje vidutiniškai buvo 29,78 galvijai, iš jų 18,3 karvės, 17,52 kiaulės. 100 ha žemės ūkio naudmenų Radviliškio rajono ūkininkai primelžė 34,3 t pieno.

7. Radviliškio rajono ūkininkai 2003 m. vidutiniškai 1 ha žemės ūkio naudmenų turėjo 659 Lt išlaidų, iš kurių didžiausią dalį sudarė išlaidos technikos įsigijimui, remontui, priežiūrai ir nuomai, nemažą dalį išlaidų kurui ir elektros energijai.

8. 2003 m. skaičiuojant vidutiniškai vienam Radviliškio rajono ūkininko ūkiui teko 6540 Lt pajamų, iš kurių 80 procentų sudarė žemės ūkio gamybos pajamos. Pajamingiausia ūkio šaka – pieno, galvininkystė – 24%, javininkystė – 20,1%, rapsai – 13.9%, pajamų iš žemės ūkio gamybos.

Remiantis atlikta analize, Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkų teiginiais bei praktikų patyrimu, siūlome:

1. Ūkininkai turėtų steigti serviso kooperatyvus. Tokiu būdu jie galės išspręsti technikos stokos problemas, o turima technika bus našiau naudojama.

2. Kooperacijos principu organizuoti žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmones. Tai padės atsilaikyti prieš stambių įmonių diktuojamas monopolines kainas.

3. Jokiu būdu negalima smulkinti ūkių. Ūkininkai turėtų specializuotis pagal dirvožemio, vietos sąlygas vienoje ar dviejose pagrindinėse ūkio gamybos šakose ir turėtų kelias papildomas šakas. Nevystyti daugiašakio ūkio, kuris neperspektyvus.

4. Ūkininkai savo ūkiuose turėtų diegti naujas technologijas, ieškoti pelningų ūkininkavimo krypčių, auginti netradicines kultūras bei gyvulius.

5. Kad būtų pasiekti aukšti ūkininkų veiklos rezultatai reikia panaikinti administracinius apribojimus maksimaliam vieno asmens valdomo žemės sklypo dydžiui, skirti jų veiklos pradėjimui ir palaikymui būtiną paramą – lengvatinius kreditus, pagreitinti žemės reformą, tiksliai apibrėžti turtines teises ir nuosavybę, sukurti funkcionuojančią žemės veiklą.

Tik šiuos pasiūlymus įgyvendinus ūkininkai pasieks gerų ūkinės veiklos rezultatų – gaus didesnes pajamas negu iki šiol.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Anopolskis O., Natkienė J., Tamošaitienė A. Stambus ūkis – perspektyvus//Žemės ūkis. – 1994, – Nr. 1. p. 6 – 7.
2. L.Meškienė Statistika mokomoji medžiaga//Šiaulių aukštesnioji technikos mokykla. – 2000.
3. Lietuvos Respublikos Statistikos įstatymas.
4. Lietuvos Respublikos ūkininko įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas://Valstybės žinios.

Naudojausi internetiniais šaltiniais

Leave a Comment