TURINYS
| |Įvadas…………………………………………….|3 || |………………………………………………….| || |1. Šiuolaikinės tarptautinės migracijos |5 || |situacija…………….……………… | || | 1.1. Lietuvos gyventojų kaita nuo XIX a. iki |5 || |šių dienų…………… | || | 1.2. Lietuvos gyventojų migracijos kryptys ir|9 || |šalys …..…………… | || | 1.2.1. Lietuvius priimančios |11 || |šalys………………………… | || | 1.2.2. Emigrantų charakteristika………………………….. |13 || | 1.2.2.1. Specialistai …………………………… |13 || | 1.2.2.2. Aukštos kvalifikacijos specialistai…..… |15 || | 1.3. Prognozės………………………………………………………. |16 || |2. Ekonominiai ir socialiniai emigracijos iš Lietuvos |17 || |padariniai……………. | || | 2.1. Ekonominiai aspektai ……………………..…………………… |19 || | 2.2. Socialiniai aspektai …………………………………………….. |21 || |3. Valstybės institucijų veikla emigracijos |22 || |klausimu………………………… | || |Išvados ………………………………………………………………………. |24 || |Literatūra……………………………………………………………………… |26 || |Priedai………………………………………………………………………… |28 |
ĮVADAS
Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungoslaisvių, sudarančių Europos bendrosios rinkos pagrindą. Ši teisė suteikiagalimybę ne tik laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti,ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą. Šalia laisvokapitalo judėjimo, laisvas asmenų – samdomų darbuotojų ir savarankiškaidirbančiųjų judėjimas tampa vienu svarbiausių gamybos veiksnių bendrojojerinkoje. Kaip ir daugelyje Vidurio Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė,socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinėsmigracijos procesui. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir migracijospolitikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastai bet ir pasikeitėgeografija. Migracija įgauna vis platesnį mastą ir svarbą, tuo tarpustatistiškai tebėra fiksuojama tik ilgalaikė (nuolatinė) migracija. Ekspertai vis garsiau kalba apie emigracijos keliamą grėsmę. EuroposSąjungos statistikos biuras “Eurostat” prognozuoja, kad per artimiausius 20metų Lietuva neteks beveik dešimtadalio gyventojų, o iki 2050-ųjų jųskaičius sumažės šeštadaliu. Tokia didelė migracija, kaip manoma, galisukelti įtampą mūsų darbo rinkoje. Gali sumažėti ne tik darbo jėgosresursai, bet ir mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėtojų. Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 30–50 procentųgyventojų norėtų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. 2004 metais išLietuvos išvyko beveik pusantro karto daugiau žmonių nei 2003-iaisiais, ovien per 2005 metų sausio-vasario mėnesius išvyko 2492 žmonės, tai yra 700daugiau nei per 2004 metų tą patį laikotarpį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų balandį atlikoapklausą, kurios duomenimis daugiausia ketinančių išvykti kuriam laikui yratarp jaunimo 18-29 metų amžiaus. Pagal apklausos rezultatus daugiaunorinčių išvykti gyventi ir dirbti į užsienį yra tarp mažiau uždirbančių.Populiariausia planuojama išvykimo kryptis yra Didžioji Britanija. Kitostarp ketinančių išvykti populiarios šalys yra Airija, Vokietija, JAV,Ispanija, Norvegija ir Švedija. Taigi, šiame darbe pirmiausia bus žvelgiama į emigracijos keliamasgrėsmes ir galimas socialines bei ekonomines pasekmes. Toliau bus aptariamijos mastai, tendencijos, priežastys. Kaip vienas iš probleminių reiškiniųbus analizuojamas specialistų ir protų nutekėjimas. Galiausiai, trumpaiapžvelgus dabartinę valstybės institucijų veiklą emigracijos srityje,pateikiamos išvados. Apibūdinant šiuolaikinę migracijos situaciją bus naudojamaStatistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiinformacija, bei specialių migracijos tyrimų medžiaga. Darbe išanalizavus emigracijos keliamas grėsmes bus galima įžvelgti irteigiamus emigracijos iš Lietuvos aspektus.
1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS MIGRACIJOS SITUACIJA
2004 m. gegužės pradžioje Lietuvoje prasidėjusi emigracijos banganeslūgsta. Gerai vertinami lietuviai darbuotojai itin paklausūs EuroposSąjungos šalyse, kur yra šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų ir mokamaskelis kartus didesnis atlyginimas nei Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje,kaip rodo statistika, tinkamų darbuotojų jau dabar yra mažiau nei laisvųdarbo vietų. Be to, padirbėti svetur norėtų išvykti dar beveik trečdalisšalies gyventojų. Ekspertų vertinimu, jeigu tokia ryški emigracijostendencija išsilaikys ir toliau, šalies ekonomikos laukia sunkumai. Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius. Jeiguiki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalieskompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėlabiejų komponentų poveikio. Iš įmonių po 2004 m gegužės 1 d. darbuotojų emigracija vyko, bet jinebuvo labai ryški. Vidutiniškai iš Lietuvos įmonių išvyko 2% darbuotojų.48 proc. nuomonę pareiškusių Finansų analitikų asociacijos tyrime vadovųteigė, kad iš jų įmonių dalis darbuotojų išvyko dirbti į užsienį po 2004 m.gegužės 1 d. Tame tarpe iš 36 proc. apklaustų įmonių išvyko 1 – 5%darbuotojų, iš 9 proc. – 6-10% darbuotojų, iš 1 proc. – 10-15% ir iš 1 % –daugiau nei 16% darbuotojų. Menkos emigracijos priežastis gali būti ta, kadpraėjo mažai laiko nuo įstojimo į ES ir darbuotojai dar neįsisamoninoišvykimo galimybių. Dažniausiai emigravo darbuotojai iš gamybinių įmonių.62 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų atsakė, kad į užsienį išvykokvalifikuoti darbininkai. Į anketos klausimus atsakiusių imonių vadovųteigimu, po 2004 m gegužės 1 d. labiausiai darbuotojai migravo iš statybosir gamybos įmonių [13].
1.1. LIETUVOS GYVENTOJŲ KAITA NUO XIX A. IKI ŠIŲ DIENŲ
Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors irvėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir daugumoje Europos šalių,turėjusių aiškią vakarų-šiaurės krypties orientaciją. Daugiau ar mažiauskelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugusLietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai priešrusus vertė nemažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus,palikti Lietuvą. 1867-1868 m. badas, privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos Armijojeįvedimas ir tautinė priespauda, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra beididėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse buvo pagrindinės
emigracijos augimo priežastys. Apskritai XIX a. pabaiga apibūdinama kaip pirmosios masinėsemigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia į JAV, pradžia. 1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į JungtinesValstijas siekė 50 tūkst. žmonių. Šie duomenys nėra labai tikslūs, nes iki1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip ”lietuvių”.Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais. Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuviųemigrantų į JAV statistika. Emigrantų skaičius į kitas vakarų šalis buvodaug mažesnis. Iki 1914 metų tik apie 14 tūkst. žmonių emigravo į DidžiąjąBritaniją, apie 10 tūkst. – į Pietų Ameriką, 5 tūkst. – į Kanadą [2].Emigracijos srautas per 1899-1914 metus buvo labai didelis, beveik toks patkaip natūralus prieaugis, todėl Lietuvos populiacijos augimas vyko labailėtai. Be to, grįžtamosios migracijos atvejai nebuvo dažni. Grįžusiųmigrantų skaičius galėjo būti daug didesnis, jei Lietuvos ekonominėsituacija būtų buvusi palankesnė. Per pirmąjį pasaulinį karą Lietuva neteko daug gyventojų, daug jųžuvo, kariaudami caro armijoje, dalis gimtame krašte, o dalis, bėgdami nuoartėjančios vokiečių kariuomenės, pasitraukė į Rusijos gilumą. Be to, daugLietuvos gyventojų buvo išvaryti į Vokietiją, mirė dėl epidemijų ir ligų.Mirusiųjų žmonių skaičius viršijo gimusiųjų. 1915 m. mirė 3.1 tūkst. žmoniųdaugiau negu gimė. 1917 m. šis skaičius pasiekė apie 10 tūkst., o 1918 m. –12.5 tūkst. [2]. Tuo tarpu 1920-1940 m emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama –Kaune buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija irkonkreti pagalba, emigruojant į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Neturtingi arbežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvomanoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį. Iš kitos pusės,priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmėimigrantus. Pietų Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionėsišlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją. Todėlemigracija, ypač į Braziliją, Argentiną ir Urugvajų – padidėjo. 1923 -1927 m. Emigracijos mastai buvo didesni nei skelbiama.Emigracijos apskaita rėmėsi išduotų užsienio pasų skaičiumi, tuo tarpudaugelis imigrantų paliko Lietuvą, neturėdami legalių dokumentų. Tikslesnistatistikos duomenys galimi tik nuo 1928 metų, tačiau net ir šiuolaikotrapiu žmonės, vykstantys dirbti į Vokietiją ar Latviją, nebuvolaikomi emigrantais. 1939 m. į Lietuvą buvo įvesta SSRS raudonoji armija, 1940 m. Lietuvaprieš tautos valią įjungta į SSRS sudėtį. Tokia padėtis tęsėsi net penkisdešimtmečius. Lietuva 1940 m. tapo viena iš sąjungininkių respublikų,praradusių nepriklausomybę ir valstybingumą. Jos vardas nyko iš pasauliožemėlapių, vis rečiau ji buvo minima politikoje. Visa tai neigiamai veikėgyventojų socialinę ir tautinę raidą, gyventojų skaičiaus augimą. SSRS,norėdama palaužti tautų nacionalinį išdidumą, jų pasipriešinimą politiniamir tautiniam pavergimui, pradėjo didžiausias pasaulyje gyventojųdeportacijas, t.y. iškėlimą iš nacionalinių žemių į tolimas ir atšiauriasteritorijas. Jau turėdama nemažą to baisaus ištisų tautų perkėlimo irtrėmimų patirtį, stalinistai Lietuvoje deportacijas pradėjo 1939 m..Sovietų valdžia iš Vilniaus krašto deportavo apie 25 tūkst. lenkų ir žydų.Deportacijos tęsėsi ir vėliau, t.y. visą stalinį laikotarpį. Kai kuriaisskaičiavimais vien tik 1939-1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 65tūkst. žmonių [1]. [pic] 1 pav. Lietuvos gyv. nuostoliai 1940-1959 m.Ypač didelius nuostoliu padarė ir Vokiečių okupacija II pasauliniokaro metais. 1942-1944 m. į Vokietiją priverstiniams darbams buvo išvežtaapie 30 tūkst., o karo pabaigoje į Vakarus pasitraukė apie 60 tūkst. žmoniųiš Lietuvos ir apie 170 tūkst. žmonių iš Klaipėdos krašto. Apie 240 tūkst.Lietuvos žydų buvo suvaryti į getus ir nužudyti ar išvežti svetur [1]. Deportacija tęsėsi ir pokario metais. Remiantis kai kuriaisskaičiavimais, 1945-1948 m. į Sibirą, europinę šiaurę ir kitas atšiauriasSSRS teritorijas iš tikrųjų buvo deportuota apie 260 tūkst. Lietuvosgyventojų, daugiausia ūkininkų ir inteligentų. Didelė dalis jų tremtyježuvo, mirė nuo ligų ar niekad nebegrįžo į Lietuvą [2]. Pokario metai turėjo būti “kompensaciniai”, t.y. per juos turėjolabai padidėti gimstamumas. “Kompensacinį” laikotarpį Lietuvoje sunkinokeletas aplinkybių, tokių kaip nugalėjus fašistinę Vokietiją, Raudonojojearmijoje ne tik nebuvo masinės demobilizacijos, bet atvirkščiai – daugelislietuvių, atėjus į Lietuvą Raudonajai armijai, dar tebevykstant karoveiksmams, buvo priimti į armiją. Antra, didelė dalis jaunų žmoniųpasitraukė į Vakarus, išėjo į miškus partizanauti. Trečia, prasidėjoLietuvos gyventojų sovietinė deportacija. Visa tai turėjo tiesioginėsįtakos gimstamumui.
Nuo pokario metų iki pat 1953 m. gyventojų skaičius išaugo vos 100tūkst., t.y. po 12-13 tūkst. žmonių kasmet. Tai rodo iš tikrųjų didelęgyventojų deportaciją, kurią iš dalies slėpė į Lietuvą “broliškai pagalbai”iš kitų sovietinių respublikų atvykdavę migrantai. [pic] 2 pav. Gyventojų skaičius (1913-1997 m.)
Žymesnis gyventojų skaičiaus augimas prasidėjo tiktai po Stalino mirties.Didžiausias gimstamumas pokario metais buvo užregistruotas 1949 m., kai
gimė 63 tūkst. kūdikių [2]. Vėliau gimstamumo lygis pradėjo kristi, bet vėlpadidėjo 1959-1961m., kai pradėjo gimdyti pokario metų karta. Padėtis iš esmės pasikeitė po 1956 m., kai į Lietuvą dėl įvairiųpramonės įmonių statybų plūstelėjo didžiulė migrantų banga, tada pradėjo įLietuvą grįžti dalis tremtinių. Nors gyventojų gimstamumas ir natūralusisprieaugis nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios pradėjo mažėti, bet gyventojųskaičius nuolat augo. Tą augimą užtikrino vis didesnis gyventojų atvykimasį Lietuvą iš kitų SSRS respublikų ir mažėjantis jų išvykimas iš Lietuvos. 1990 m. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyveno 3,71mln. žmonių. Vėliau, po 1992 m., skaičius pradėjo mažėti. 1992-1996 m. jissumažėjo 39,7 tūkst..1 lentelė. Gyventojų migracija atkūrus nepriklausomybę
|Metai |Gyventojų judėjimas |Migracijos saldo|| |Emigracija |Imigracija | ||1990 |23592 |14744 |-8848 ||1991 |20703 |11828 |-8875 ||1992 |28855 |6640 |-22215 ||1993 |15990 |2850 |-13140 ||1994 |4246 |1664 |-2582 ||1995 |3773 |2020 |-1753 ||1996 |3940 |3025 |-915 |
Gyventojų skaičius labai sumažėjo dėl gyventojų emigracijos (1 lent.),didesnės už imigraciją. Šią emigrantų grupę didžiąja dalimi sudarė Rusijospiliečiai, panorę grįžti į savo šalį [11].
1.2. LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJOS KRYPTYS IR ŠALYS
Iki 1990 m. egzistavusią planinę darbo migraciją tarp Lietuvos ir SSRSrespublikų pakeitė savanoriška migracija, vis labiau krypstanti į Vakarus.Per pastaruosius 10–15 metų tarptautinės migracijos situacija Lietuvojepakito iš esmės: išaugo mastai, pasikeitė kryptys. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytu ir„Spinter“ atliktu 2001 m. prognostiniu tyrimu, 63 % Lietuvos gyventojų 2001m. buvo pasiryžę išvykti svetur. Iš tų, kurie apsisprendę išvykti tvirtai,daugiausia vyktų į JAV, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Kiek šie prognostiniai tyrimai atitinka dabartinę tikrovę?Neprognozuojami istoriniai posūkiai (prieš pat ES išsiplėtimą įvestos darbojėgos imigracijos kvotos) pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis:daugiausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją.Tradiciniai ekonominiai bei kultūriniai lietuvių emigravimo polinkiai(Vokietija), susidūrus su legalaus įsidarbinimo kvotomis, vizų problemomisir panašiai, užleido kelią kitoms kryptims. Susiduriama su faktu, kad tikslių duomenų apie emigracijos mastusnėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuoti realiusemigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma. Statistikos departamento turimi duomenys pateikia skaičius,padedančius apytiksliai įsivaizduoti procesų mastą, nors galutinio atsakymodėl emigracijos apimties šie skaičiai neduoda. Statistikos departamentoduomenimis, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvos išvyko apie 303 tūkst.gyventojų, o vien 2004 m. – 15165 gyv. [3]. Skaičiuojant atvykimo-išvykimo saldo, nuo 1990 iki 2003 m. išLietuvos išvyko 236.5 tūkst. žmonių daugiau negu atvyko. Pradedant 1992 m.,Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo mažėti; iki dabar jis yra sumažėjęsmaždaug 250 tūkst. [3]. Statistikos departamento turimi duomenys susiję su keleriopomisproblemomis, kurios neleidžia jų laikyti tiksliu emigracijos mastųpaveikslu. Emigracijos apibrėžimas – emigravusiais laikomi tik tie žmonės,kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies. Pavyzdžiui, žmonės,pragyvenę užsienyje kad ir daugelį metų, tačiau oficialiai apie tainepranešę ir vieną ar du sykius per metus į ją sugrįžtantys, emigrantaisnelaikomi ir statistikoje neatsispindi, nors jų situacija realiai –socialiai ir ekonomiškai – atitinka „emigranto“ statusą. Dalis atvykusiųjųį šalį yra imigrantai, o ne grįžtantieji emigrantai. Taigi, emigrantųskaičius didesnis, negu atvykimo-išvykimo saldo. Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ponaujųjų narių priėmimo į Europos Sąjungą, 2004 m. gegužės – gruodžiomėnesiais, darbo leidimo Didžiojoje Britanijoje pasiprašė 20095 lietuviai[10]. Bet tai – tik vienos šalies duomenys. Juo remiantis galima pagrįstaimanyti, kad emigrantų skaičius, po įstojimo į Europos Sąjungą, gerokaiviršija Statistikos departamento turimus duomenis. Sociologinių tyrimųpateikti emigracijos mastų vertinimai tokie: 200–250 tūkst. žmonių, iškurių apytiksliai 50 tūkst. JAV, 50 tūkst. Didžiojoje Britanijoje, po 30tūkst. Airijoje ir Ispanijoje, 10 tūkst. Vokietijoje, 5 tūkst. Norvegijoje,po 1 tūkst. Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, Danijoje, po kelis šimtus –kitose Vakarų Europos šalyse [14].
[pic]
3 pav. Šalys, kuriose daugiausia emigravusių lietuvių[14]
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“atlikto 2001 m. tyrimo, dar 2001 m. lapkritį ES valstybėse legaliai irnelegaliai dirbančių lietuvių buvo 118 tūkst., tai, 13 kartų daugiau, negutuomet Europos Komisijos pateiktieji duomenys. Pasak šio tyrimo vertinimų,užsienyje dirbo 14,7 % darbingų Lietuvos gyventojų, o 2006 metams tyrimasprognozavo, kad užsienyje dirbs tarp 284-314 tūkst. darbingų lietuvių.
1.2.1. LIETUVIUS PRIIMANČIOS ŠALYS
Siekdamos išvengti galimų trumpalaikių darbo jėgos migracijospadarinių, šalys, anksčiau įstojusios į ES, siekia apriboti naujų šaliųnarių darbo jėgos imigraciją ir gali įvesti pereinamąjį laikotarpį iki 2metų (pagal formulę 2+3+2 metai), o vėliau peržiūrėti savo pozicijas.Baigiantis antriesiems metams, šalys turės informuoti Europos Komisiją, artoliau (iki trejų metų) ketina taikyti pereinamąjį laikotarpį. Norinčiosdar porai metų pratęsti darbo rinkos apribojimus, šalys turės įrodyti, kadlaisvas darbuotojų judėjimas kels rimtų grėsmių jų darbo rinkai. Visiemsteisėtai ES dirbantiems asmenims socialinės garantijos bus užtikrintos(ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, senatvės išmokų ir
pan.). Airija, Jungtinė Karalystė (Didžioji Britanija) ir Švedija priklausopirmąjai šalių grupei, kurios naujųjų ES narių piliečiams netaikys darboapribojimų. Airijos darbo rinka Lietuvos piliečiams praktiškai bus atvira,tačiau kurį laiką – iki 2 metų – bus ribojamas socialinis aprūpinimas,pavyzdžiui, darbo ieškančiųjų pašalpų gavimas. Jungtinės Karalystės(Didžiosios Britanijos) darbo rinka Lietuvos piliečiams taip pat busatvira, tačiau kruopščiai prižiūrima. Naujųjų valstybių narių piliečiai per30 dienų nuo įsidarbinimo turės registruotis ir legalizuotis, pateikdami išdarbdavio gautą pažymą apie mokamus mokesčius legalumo ir socialiniodraudimo faktui nustatyti bei užtikrinamą minimalų darbo užmokestį. Be to,nuo įstojimo dienos darbuotojų judėjimo laisve automatiškai galės naudotistiek legaliai, tiek ir nelegaliai dirbantys asmenys, išskyrus atvejus, kaijie bus išsiųsti dėl grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui beivisuomenės sveikatai. Švedijos darbo rinka taip pat bus atvira, tačiaukruopščiai prižiūrima. Švedijos Vyriausybė Parlamentui pateikė pasiūlymądėl darbo leidimų naujiesiems ES piliečiams įvedimo, bet pastarasis jonepatvirtino. Danija, Italija, Norvegija ir Nyderlandai priklauso antrajaišalių grupei, kurios naujųjų ES šalių piliečiams taikys sušvelnintusįsidarbinimo apribojimus. Danija leis ieškoti darbo būnant šalyje iki 6mėnesių, bet radus darbdavį, reikės gauti supaprastintą leidimą dirbti tikpilnai darbo dienai, registruotoje įmonėje, vienodomis darbo sąlygomis iruž atlyginimą, nepažeidžiantį kolektyvinės sutarties. Italija numato ribotinaujų valstybių narių patekimą į darbo rinką, bei svarsto “laisvos” kvotosgalimybę (tam tikras skaičius darbuotojų galėtų atvykti be apribojimų).Norvegija, reaguodama į kaimynių pozicijas taikyti apribojimus laisvamdarbuotojų judėjimui iš būsimų ES narių, taip pat ketina įvesti apribojimusdarbo imigracijai. ES piliečiams bus išduodami supaprastinti darbo leidimaipilnai darbo dienai pagal normas atitinkančias darbo sąlygas ir užpakankamą darbo užmokestį. Olandija informavo, kad darbuotojai iš naujųjųES narių bus įleidžiami tik į tuos verslo sektorius, kur yra darbo jėgostrūkumas, kurio negali patenkinti Nyderlandų ir senųjų ES šalių darborinka. Austrija, Belgija, Graikija, Islandija, Ispanija, Lichtenšteinas,Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija priklausotrečiajai šalių grupei, kurios naujųjų ES šalių piliečiams taikysgriežtesnius pereinamuosius laikotarpius (žiūr. 1 priedą). Minėtos šalysketina mažiausiai pirmus dvejus metus riboti naujųjų ES šalių piliečiųįsidarbinimą [6]. Šalys, kurios taikys pereinamąjį laikotarpį, nedraus įsidarbinti pagaldarbo leidimus, taip pat jos yra pasirengusios derėtis dėl sutarčių,palengvinančių tam tikrų profesijų bei sezoninių darbuotojų įdarbinimą.Todėl galima drąsiai teigti, jog nuo 2004 metų gegužės 1 dienos Lietuvosgyventojams bus lengviau įsidarbinti visose ES valstybėse.1.2.2. EMIGRANTŲ CHARAKTERISTIKA
Net trečdalis darbo migrantų darbą užsienyje vertina kaip vienintelęišeitį iš skurdo ir nevilties ir, Lietuvoje nesuradę jokio darbo irnematydami perspektyvų, išvyksta. Tai ypač būdinga rajonų ir kaimųgyventojams, kurie vis labiau įsitraukia į migracijos procesą. Iki šioldidesnė išvykstančiųjų dalis buvo bedarbiai bei jauni žmonės, tačiau kaiptik jie ir yra potenciali kvalifikuota darbo jėga. Nedarbas per metussumažėjo 1,7 punkto ir 2004 metų pabaigoje buvo 6%. Pagrindinės bedarbiųskaičiaus mažėjimo priežastys – augantis ūkis ir gyventojų emigracija [9]. Taip pat labiau linkę išvykti jaunesni asmenys, turintys aukštesnįišsilavinimą, bedarbiai, studentai, samdomi tarnautojai, bet ne vadovai.Didžiuma planuojančių migruoti asmenų ketina išvykti trumpam laikui. Aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų trūkumas jau dabarjaučiamas kai kuriose ūkio šakose. Tai sietina tiek su ekonominiaisveiksniais, t.y. apmokėjimo skirtumais Lietuvoje ir tikslo šalyje, tiek irsu neekonominiais veiksniais, savirealizacijos galimybėmis. Manytina, kadabiejų šių veiksnių įtaka bent jau artimiausioje ateityje išliks, todėlgalima prognozuoti ir ateityje didelius aukštos kvalifikacijos darbo jėgosišvykimo mastus. Emigracija suvokiama visų pirma kaip ekonominė migracija,dėmesio neskiriama protų ir specialistų nutekėjimui, bene opiausiaiLietuvai kylančių emigracijos problemų.
1.2.2.1. SPECIALISTAI
Patikimų ir nesenų tyrimų, pateikiančių specialistų (gydytojų,inžinierių, programuotojų ir pan.) emigracijos duomenis bei prognozuojančiųjų tendencijas, nėra. Tačiau remiantis nesisteminiais duomenimis, matyti,kad specialistų emigracijos procesas – Lietuvai vienas pavojingiausių,galinčių sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruktūrai irgyvenimo kokybei. Be to, tikėtina, kad, skirtingai negu bendrojiemigracija, gilėjant integracijai į ES jis turėtų įsibėgėti. Nesant šiomsgrėsmėms spręsti skirtos valstybinės strategijos, savieigai paliktispecialistų migracijos procesai turės ilgalaikių neigiamų padariniųLietuvos socialinės gerovės perspektyvoms. 2002 metais atliktas galimos medicinos specialistų migracijos tyrimasparodė, kad 60,7 % rezidentų ir 26,8 % gydytojų ketina išvykti iš Lietuvosį Europos Sąjungą ar kitas šalis [14]. Pagrindinės planuojamos migracijoskryptys – Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, pagrindinėspriežastys – aukštesni atlyginimai, geresnės profesinės perspektyvos iraukštesnė gyvenimo kokybė. Nors galutinio apsisprendimo procentai žymiai
mažesni, tikėtina, kad Lietuvai esant Europos Sąjungoje ir lygiomsįdarbinimo galimybėms realiai atsiveriant, galutinai apsisprendusiųjųišvykti nuošimtis augs – juolab kad, kaip apklausa parodė, ankstesniųprofesinių išvykų į užsienio valstybes buvimas gerokai padidina emigravimorizikos faktorių, o vieningoje ES erdvėje tokių išvykų neišvengiamaidaugės. Nors Lietuvos medicinos specialistų bendrosios emigravimointencijos mažesnės, negu kitų trijų apklausoje dalyvavusių šalių(Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos), emigracija drauge su kitais faktoriaisturėtų nulemti, kad, palyginti su 2000 metų lygiu, medikų kiekis Lietuvoje2015 metais nukris 20 % (iki 296 medikų 100 tūkst. gyventojų neskaičiuojantmedicinos administratorių). Tai smarkiai mažiau, negu 1990 m. padėtis(401,3 mediko 100 tūkst. gyventojų) ar net 2000 m. būklė (atitinkamai 379,8mediko), bet taip pat žymiai mažiau, negu rekomenduojama 335 medicinosspecialistų 100 tūkst. Gyventojų proporcija [7]. Jau dabar pastebimas dėl migracijos paaštrėjęs medicinos specialistųstygius. Šiuo metu visose Lietuvos apskrityse stinga daugiau negu 250gydytojų; per septynis mėnesius nuo 2004 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsaugosministerija išdavė 390 pažymų gydytojams, norintiems išvykti dirbti įužsienį. Pažymos taip pat išduotos 73 odontologams (3 % visų Lietuvosspecialistų) ir 79 slaugytojoms. Sveikatos apsaugos ministerija per tris2005 metų mėnesius išdavė 150 pažymų, palengvinančių medikams gauti leidimąverstis gydytojo praktika užsienyje. 96 pažymos buvo išduotos gydytojams,12 odontologams, 1 akušeriui ir 41 slaugytojui [8]. Labai tikėtina, kad panaši situacija vyrauja ir kituose specialistųemigracijos sektoriuose. Tad vienas primygtiniausių Vyriausybės darboprioritetų – sukurti strategiją ir priemonių sistemą, kurios įgalintųpristabdyti specialistų migraciją, tam panaudojant ir ES struktūriniusfondus.1.2.2.2. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTAI
Aukščiausio išsilavinimo žmonės turi plačiausią migracijoskanalų/būdų pasirinkimo galimybę, todėl jie lanksčiausiai reaguoja įLietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos, todėl ateityje jų migracijagali tik išaugti. Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas,turintis didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajaišalies pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtaigabiausių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, aukštos kvalifikacijosspecialistų. Didžiausia protų traukos iš viso pasaulio zona tapo JAV. Kita talentųtraukos zona susiformavo Europoje. Tokios valstybės, kaip DidžiojiBritanija, Vokietija, Švedija, o pastaruoju metu – ir Airija, pritraukiadidžiąją dalį talentingiausių ir gabiausių darbuotojų iš likusios Europosdalies, Azijos bei Afrikos. Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas, turintisdidžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajai šaliespažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausiųmokslininkų, inžinierių, aukštos kvalifikacijos specialistų. Iš talentingiausių studentų, kurių šimtai ar net tūkstančiaistudijuoja užsienyje, į Lietuvą grįžta nedaug. Šie procesai Lietuvaiįsijungus į Europos Sąjungą dar paspartės. Statistiškai protų nutekėjimassudaro menką emigracijos procentą. Lietuvos studentų ir jaunų mokslininkų išvykimas į Vakarųuniversitetus ir aukštųjų technologijų įmones turi ir teigiamų aspektų: tenįgyjami išsilavinimas ir patirtis, kuriuos būtų sunku ar neįmanoma įgytiLietuvoje. Beveik visais atvejais šį išsilavinimą finansuoja ne Lietuva, opriimančiosios šalys, tad Lietuvai jis nieko nekainuoja. Problema Lietuvaiyra ne pats specialistų išvažiavimas, o tai, kad išvažiavę jie nebegrįžta. Vienas svarbiausių protų nutekėjimą skatinančių veiksnių – Lietuvosvaldžios pozicija mokslo atžvilgiu. Mokslo tyrimų finansavimo Lietuvojedinamika tokia: 1993–2001 mokslo tyrimų finansavimas išaugo nuo 0,43 iki0,68 % BVP. Verslo sektoriuje mokslo tyrimų finansavimas siekia 0,14 % BVP[14]. Pastaraisiais metais, nuo 2001 metų, mokslo tyrimų finansavimuiskirtas BVP procentas stabilizavosi ir netgi pradėjo smukti. Tad akivaizdu,kad moksliniai tyrimai valstybėje prioriteto neturi. Nėra abejonių, kad kolnepasikeis valdžios santykis su mokslu, nebus įmanoma ir protųsusigrąžinimo strategija. Emigracijos lygį gali lemti ir studijų finansavimo sistema. Įvairiosevalstybėse smarkiai subsidijuojamas aukštasis mokslas sukuria prielaidasabsolventams išvykti – tokių subsidijų pakeitimas paskolų sistema leistųišlaikyti valstybėje daugiau kvalifikuotų specialistų.
1.3. PROGNOZĖS
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“atlikto 2001 m. tyrimo, emigracija po įstojimo į Europos Sąjungą turėtųaugti ir apie 2008 m. emigrantų kiekis pasiektų 320 tūkst. žmonių. Statistikos departamento paskelbtos Lietuvos gyventojų skaičiauskaitos prognozės teigia, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie15 tūkst. žmonių, po to emigruojančiųjų skaičius mažės, tačiau iki 2030 m.kasmet maždaug 2000–3000 žmonių išvyks daugiau negu atvyks. Iki 2030 m.Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 300 tūkst. gyventojų.
[pic]
4 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitosprognozės
2004-2030 metams
Po įstojimo į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai popirminio „šuolio“ ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Specialistųmigracija ir protų nutekėjimas įsibėgėja lėčiau ir pasireikš vėliau, negupirmoji suintensyvėjusios emigracijos banga, kilusi išsyk po įstojimo įEuropos Sąjungą. Bedarbiai bei jauni žmonės, kurie yra potenciali kvalifikuota darbojėga, tik išvykę į užsienį suvoks, jog būtina mokytis, įgyti aukštesnękvalifikaciją, o tai padaryti daugiau galimybių yra grįžus į Lietuvą.
Tačiau apie tokius planus emigravę piliečiai susimąstys po metų arpusantrų. Vilniaus banko analitikų duomenimis, anksčiau į ES įstojusiosešalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Ispanijoje, žmonių migracija aukščiausiątašką pasiekė trečiaisiais įstojimo metais.2. EKONOMINIAI IR SOCIALINIAI EMIGRACIJOS IŠ LIETUVOSPADARINIAI
Visuomenės socialinė ekonominė ir demografinių procesų raida yraglaudžiai susijusios. Demografinė raida labai priklauso nuo šaliessocialinio ekonominio išsivystymo lygio, plėtros tempų. Savo ruožtudemografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės socialinei ekonomineiraidai. Demografinių procesų dimensijos yra informatyvūs visuomenėsišsivystymo lygį ir raidos sėkmingumą parodantys indikatoriai. Pastariejididžiuliai, dinamiški, prieštaringi ir negatyvūs Lietuvos demografiniaipokyčiai (5 pav.), prasidėjo su XXa. pabaiga. [pic] 5 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamika 1975-2004 m. (milijonais)[3;12] Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai,nuvilniję Rytų (slavų tautybės gyventojų į buvusią SSRS teritoriją) irVakarų (žydų) kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius emigracijos srautus(išvykimą nuolatos gyventi į kitą šalį) keičia savo mastais didžiuliainedeklaruotos (nelegalios), tikėtina – trumpalaikės migracijos srautai įVakarų šalis. Šių pokyčių tiesioginė demografinė pasekmė – Lietuvosgyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, giliir toliau tebegilėjanti depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas.Gyventojų skaičius mažėja nuo 1992 m., ir tai Lietuvoje taikiu metu vykstapirmą kartą. Per pastaruosius 12 metų gyventojų skaičius sumažėjo 260tūkst. žmonių. 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3445,7 tūkst. žmonių [3].Praėjusio dešimtmečio pradžioje gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmėto meto oficialioji (legalioji) emigracijos banga. Kaip rodo statistiniaiduomenys, vėliau, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, gyventojų skaičiausmažėjimą lėmė nedeklaruota migracija. Be to, gyventojų skaičius pradėjomažėti ir dėl didesnio mirusiųjų nei gimusiųjų skaičiaus, prasidėjusionatūralaus gyventojų mažėjimo. Ir tai rodo vieną esmingiausių pastarųjųmetų demografinių procesų pokyčių pasekmę – demografinės pusiausvyrospraradimą, spartų depopuliacijos gilėjimą. Ekonominio ir socialinio poveikio požiūriu dera išskirti ilgalaikę irtrumpalaikę migraciją. Ilgalaikė migracija kilmės valstybei yra žalingesnė:prarandamos lėšos, investuotos į žmonių išsilavinimą, prarandamispecialistai, blogėja demografinė situacija. Geresnė išeitis kilmės valstybei yra trumpalaikė migracija.Trumpalaikės migracijos trūkumai: socialinio draudimo finansavimo mažėjimasir staigus atlyginimų kilimas sektoriuose, iš kurių nuteka reikalinga darbojėga. Jos privalumai: nedarbo lygio mažėjimas, migrantų su nauja patirtimigrįžimas, į kilmės šalį srūvantys pinigų srautai. Vertinant poveikį Lietuvai, kaip teigiamus emigracijos aspektusgalima nurodyti: • tikėtinumą, kad nemaža dalis migrantų sugrįš; • didelė dalis lėšų suvartojamos ir investuojamos Lietuvoje; • mažėja bedarbių skaičius, kartu ir socialinės paramos poreikis; • migrantai įgyja naujos patirties. Neigiami emigracijos poveikiai: • darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo; • investicijų į žmogų praradimas; • staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose. Negana to, vis didės kvalifikuotų specialistų poreikis. Jeigu jųišvykimo nepavyks pristabdyti tikslinėmis socialinio bei ekonominiopobūdžio priemonėmis, tokių specialistų reikės įsivežti iš svetur.
2.1. EKONOMINIAI ASPEKTAI
Atliktų daugybės įvairiausių sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad30%-50% 15-25 metų Lietuvos piliečių norėtų emigruoti iš Lietuvos. Svarstant emigraciją kaip ekonominį reiškinį, ją galima suvokti kaipatsaką į ekonomines geresnio gyvenimo galimybes, kurio dinamiką veikia„stūmos-traukimo“ modelis (6 pav.). Kiekvieną sprendimą migruoti lyditeigiami ir neigiami faktoriai, susiję su išvykimo vieta, teigiami irneigiami faktoriai susiję su atvykimo vieta, kliūtys kylančios migruojantir asmenianiai faktoriai. Teigiami ir neigiami atvykimo ir išvykimofaktoriai yra užimtumo galimybių įvertinimas, gyvenimo sąlygos, klimatas,kultūrinis gyvenimas, laisvalaikio praleidimo galimybės bei išlaidųfaktoriai. Kliūtys, kylančios migruojant, yra fiziniai ir politiniaibarjerai.
[pic]
6 pav. Teigiami ir neigiami faktoriai bei kliūtys, kylančios migruojant
Stūmos veiksniai yra demografiniai – darbingo amžiaus gyventojųmažėjimas, dėl to silpstanti socialinės rūpybos sistema ir ekonominiai –atlyginimų skirtumai, silpna socialinė sistema, nedarbo lygio augimas,mažos pajamos vienam gyventojui. Tarp tipinių Lietuvos emigrantų motyvų irbruožų paminėtini tokie stūmimo motyvai, kaip sunkumai susirasti darbą,žemas užmokesčio lygis (2 lentelė), blogos gyvenimo sąlygos.
2 lentelė. Vidutinis metinis neto darbo užmokestis populiariausiose tarp lietuvių Europos šalyse (Eurais) [4]|Šalys |Vidutinis metinis neto darbo || |užmokestis vienišo dirbančio ir || |neturinčio vaikų asmens || |2002 m. |2003 m. ||Airija |21297 |22519 ||Jungtinė Karalystė |24029 |22174 ||Ispanija |13199 |13834 ||Vokietija |19403 |19658 ||Norvegija |18368 |18795 ||Danija |23373 |24572 ||Lietuva |2299 |2412 |
3 lentelė. Darbo užmokesčio mokesčių dydis populiariausiose tarp lietuvių Europos šalyse (procentais) [4]|Šalys |2001 m. |2002 m. |2003 m. ||Airija |17.3 |16.7 |16.7 ||Jungtinė |24.5 |24.5 |26.2 ||Karalystė | | | ||Ispanija |33.4 |34.0 |32.8 ||Vokietija |45.5 |45.8 |46.7 ||Norvegija |46.8 |45.8 |44.8 ||Danija |40.6 |39.9 |39.9 ||Lietuva |42.2 |41.3 |39.5 |
Traukos veiksniai – kultūrinis suderinamumas, administracinių kaštųmažėjimas dėl mažesnių mokesčių svetur (3 lentelė). Tačiau lietuviams svarbesni stūmos, o ne traukos veiksniai.Emigracijos srautus po 2004m. gegužės 1 d. nemaža dalimi nulėmė tokietraukos veiksniai, kaip įdarbinimo politika: pagrindiniai migrantų srautaipakrypo į liberalesnę įdarbinimo politiką priėmusias Angliją ir Airiją.
Gausi lietuvių emigracija turi ir daugelį teigiamų pasekmių, kuriospaprastai yra nutylimos ar nepastebimos. Be kultūrinių mainų, užsieniopatirties įsigijimo, migracija duoda ir ekonominę naudą. Didžiąjąmigracijos iš Lietuvos atvejų dalį nulėmė ekonominiai veiksniai, ir tai yražmonių bandymas savo jėgomis ieškoti išeities atsiradus socialinėmsekonominėms problemoms. Kartu emigracija, ir ypač priešpensinio amžiausasmenų, kurie turi nepaklausias specialybes ar išvis jų neturi, mažinasocialinę įtampą darbo rinkoje ir visuomenėje, o neretai ir šeimoje. Antra vertus, dažnas migrantas ne tik sprendžia savo ekonomines beidarbo problemas, bet remia Lietuvoje likusius šeimos narius ir giminaičius.Nėra žinoma, kiek pinigų kasmet migrantai parsiunčia ar parsiveža išužsienio (nėra apskaitos, nėra tyrimų), tačiau jei bent pusė ten esančiųkas mėnesį parsiunčia į Lietuvą po 500 litų, per metus susidaryto pusėmilijardo litų. Realios sumos gali būti dar didesnės. Kartais besivystančiųšalių migrantų uždirbti pinigai prilyginami pelnams iš prekybos nafta. Nėražinoma, kur ir kaip yra panaudojami migrantų pinigai (manoma, kad daugumajų skiriama vartojimui ir tik nedidelė dalis investuojama), nėra programų,skatinančių/lengvinančių migracinių pinigų tikslingąpanaudojimą/investicijas. Taigi teigiamas migracijos efektas iki galoneišnaudojamas.2.2. SOCIALINIAI ASPEKTAI
Dėl duomenų stokos nėra tiksliai žinoma emigracijos srautų amžiausstruktūra. Vertinant pagal analogiją su dabar egzistuojančiu migraciniupotencialu bei atsižvelgiant į ekspertų nuomonę – Lietuva visų pirmapraranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografiniusprocesus (santuokos, gimstamumas, šeima), tiek ir darbo išteklius, kuriuosgali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Ši ateities problema kol kas nėraLietuvoje deramai įvertinta. Intensyvūs migracijos procesai turi nemažąįtaką gyventojų etninės struktūros pokyčiams. Dažnai akcentuojama problema– nutautėjimo grėsmė: lietuviai išvyksta, kitataučiai plūsta į Lietuvą,todėl Lietuva pamažu nutautėja. Migrantai siekdami ekonominės naudos paprastai nepaiso (arba neturigalimybės paisyti) socialinių tokios migracijos pasekmių, ypač šeimai-vaikams. Nereti atvejai, kai išvyksta vienas ar abu tėvai, vaikus ilgampalikę giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai beglobos. Kokiu mastu yra paplitęs šis reiškinys ir kokios jo tikrosiospasekmės šeimai/vaikams dabar ir ateityje, nėra žinoma.
3. VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLA EMIGRACIJOS KLAUSIMU
1. Diplomatinė tarnyba pasiekia nemažą dalį po pasaulį išsibarsčiusiųlietuvių kolonijų ir skiria dėmesį santykiams su išeivija. Tam tiesiogiaiįpareigoja Konsulinis statutas; pagrindinis darbo su išeivių bendruomenėmiskrūvis tenka konsuliniams pareigūnams. Svarbi diplomatų praktinė pagalba;atstovybės yra tapusios natūraliais traukos centrais išeiviams. Prieambasadų ir konsulatų veikia lituanistinės mokyklėlės, diplomatai dalyvaujaišeivijos kultūriniuose renginiuose ir atlieka „cementuojantį“ vaidmenį. 2. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kurio „Užsieniolietuvių bendruomenių rėmimo programa 2004–2006 m.“ buvo Vyriausybėspatvirtinta 2004 m. birželio 8 d., yra sukūręs kompleksinę darbo suišeivija, taip pat ir su naujosiomis lietuvių bendruomenėmis programą. Šisdepartamentas taip pat formaliai yra atsakingas už tipo lietuviųbendruomenių kūrimą ir jų veiklos palaikymą. Departamento veikla aprėpia duaspektus – paslaugas išvykusiesiems (švietimas, kultūra, informacijossklaida bei socialiniai bendruomenių projektai); informacijąbesirengiantiems išvykti žmonėms. Galiausiai, teisiniai migraciją irreintegraciją reguliuojantys dokumentai bei bendroji informacija šiomistemomis pateikiama Departamento parengtame dokumente Valstybinė ryšių suužsienio lietuviais politika (2004). Sėkminga šio Departamento veiklasvarbi padedant išlaikyti lietuvybę užsienyje. Jo veiklą šioje srityjebūtina plėsti: itin svarbu, kad naujųjų emigrantų vaikai neatitrūktų nuolietuvių kalbos ir kultūros, išlaikytų ryšį su Lietuvos kraštu irvisuomenės gyvenimu. 3. Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras užsiima informacijosįvairiais grįžimo į tėvynę aspektais platinimu. Šio Centro veikla galėtųbūti aktyvesnė ir platesnė. Nė viena iš institucijų neatlieka vaidmens,kurį kitos Europos šalys teikia su išeivija bendradarbiaujančioms savoinstitucijoms: būtent, nėra numatyta tikslingų institucinių priemonių perišeiviją skleisti savo nacionalinę kultūrą pasaulyje ir išnaudoti emigrantųįtaką Lietuvos labui užsienio šalyse. 4. Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute formuojamadarbo grupė nagrinėti emigracijai kaip vienai svarbiausių nekarinių grėsmiųvalstybei. 5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo PHARE programą dėllaisvo darbo jėgos judėjimo ir Lietuvos įstatymų harmonizavimo su Europosteise šioje srityje. Protų ir specialistų nutekėjimo problemos ministerijosatstovai teigia nematantys, tačiau rengiamasi imtis priemonių Vyriausybėsprogramos nuostatos 8.31 įgyvendinimui (dėl ekonominių migrantų grįžimoskatinimo). 6. Švietimo ir mokslo ministerija remia išeivijos lituanistiniošvietimo programas, išlaiko tremtinių vaikaičiams ir emigrantų Rytų šalysevaikams skirtą mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje.IŠVADOS
Paskutinė lietuvių emigracijos banga, prasidėjusi prieš penkiolikametų ir vis tebespartėjanti, nedidelei Lietuvos valstybei iškyla kaip rimtagrėsmė daugeliu aspektų: demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu. Deja, šiandien valstybės institucijos net neturi tikslesnių duomenų
apie emigracijos mastą. Oficialūs duomenys, kad nuo 1990 m. iki šiol išLietuvos išvyko tarp 250 ir 350 tūkstančių žmonių, nėra patikimi. Itinskaudus Lietuvai gali būti dabar, sulig įstojimu į Europos Sąjungą,spartėjantis specialistų bei aukštos kvalifikacijos specialistų netekimas.Neigiamų socialinių, kultūrinių pasekmių turės ir prasidėjęs Lietuvosmiestelių tuštėjimas. Akivaizdu, jog ūkio plėtra bei darbo našumo augimasyra būtina sąlyga atlyginimams augti bei darbo salygoms gerėti, tuo pačiuir motyvacijai dirbti Lietuvoje didinti. Šiam tikslui būtina turėtikvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau ši darbo jėga kaip tik ir neturimotyvacijos dirbti Lietuvoje, kol čia atlyginimai bei darbo sąlygosblogesnės nei Europos Sąjungos valstybėse. Kita vertus, emigraciją galimavertinti ir kaip pozityvią galimybę: į Lietuvą sugrįžta emigrantų uždirbtoslėšos, galėtų grįžti jų įgyta profesinė, akademinė ir kultūrinė patirtis,naujieji išeiviai galėtų tapti Lietuvos interesų gynimo užsienio šalyseatstovais. Tačiau tam, kad emigracija iš grėsmės taptų galimybe, reikia valstybėspolitinės valios, strateginio požiūrio ir savalaikio kryptingo veikimo.Tačiau dabartinės būklės analizė rodo, kad kol kas Lietuva šių dalykųstokoja. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų migracijos, ir ypač trumpalaikėsišvykos į užsienio šalis, taip pat vyksta dėl ekonominių priežasčių. Šiąmigraciją skatina pozityvi visuomenės nuomonė net apie nelegalų darbąužsienyje. Todėl nenuostabu, kad ir migracijos potencialas gana didelis –beveik trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų emigruoti ar išvykti padirbėti įužsienį. Ypatingai ryškios migracinės jaunimo nuostatos. Ar josrealizuosis, priklausys nuo daugelio veiksnių, tačiau lemiamas vaidmuotenka Lietuvos socialinei – ekonominei raidai. Emigracija iškyla kaip iššūkis ir kaip galimybė – tačiau pasitiktiiššūkį ir išnaudoti galimybes galima tik gerai suprantant reiškinį irturint aiškią viziją, apgalvotą strategiją. Kol kas valstybės politikos irapmąstytos strategijos emigracijos atžvilgiu nėra. Yra pastangų, tačiaunematyti realios strategijos. Į emigrantus dažnai žiūrima kaip į ganėtinai vienalytę masę todėlbūtina : 1. diferencijuoti, orientuotis į skirtingas tikslines grupes,pasirenkant jas įvairių strateginių priemonių taikiniu. Privalu atsižvelgtiir į besikeičiančias pasaulio sąlygas: globalizacija, informacinėsgalimybės daro emigraciją nebe tokią negrįžtamą ir vienareikšmę, kaip buvoanksčiau. Šiais tyrimais remiantis reikia formuoti nuoseklią ir ilgalaikęmigracijos politiką valstybės lygyje; 2. šalia esamųjų apie emigracijos mastus šaltinių svarbuįvairiapusiškai rinkti statistiką įvairaus lygmens institucijose. 3. būtina reali ir kardinali mokslo ir studijų sistemos reforma,derinama su mokslininko veiklos bei mokslininko profesijos prestižodidinimu valdžios bei visuomenės akyse. Jos tikslas nėra vien tik protųnutekėjimo stabdymas: mokslininkų gyvenimo kokybės ir, atitinkamai, darbokokybės pakėlimas yra ir bendrasis strateginis Lietuvos interesas. Tačiauvienas iš jos poveikių būtų ir protų nutekėjimo pristabdymas. 4. mėginti Lietuvos sąlygomis pritaikyti sukauptą kitų valstybių, ypačES narių, patirtį stabdant protų nutekėjimą bei imtis bendrų su jomisiniciatyvų. 5. ekonominių emigracijos paskatų šalinimas – pajamų mokesčiomažinimas. Būtina lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius, kurti sąlygaskaimo žmonėms įgyti naujų profesinių kvalifikacijų ir uždarbiauti miestuosetose srityse, kur kvalifikuotų darbininkų stinga (pvz., statybininkų,santechnikų). Tai stabdytų nekvalifikuotų bedarbių išvažiavimą. 6. kurti priemones, skatinančias emigrantų, net ir nelegalių,balsavimą bei įtraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą. .LITERATŪRA
1. Tarptautinės migracijos vystymosi Lietuvoje istorinė apžvalga: ikisovietinis periodas= History overview of Lithuanian interntional migration development: period up to Soviet Union [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 12]. Prieiga per internetą . 2. Vaitekūnas, Stasys. Lietuvos teritorija ir gyventojai = Lithuanian citizens and theritory. Vilnius: sp. “Alma littera”, 1998. 43–174 p. 3. Demografijos metraštis 2003 = Demographic yearbook 2003. Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004. – 196p. 4. Darbo statistikos metraštis 2003 = Yearbook of labour statistics 2003. Statistikos biuletenis.- Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 – 283 p. 5. Demografinė raida = Demography development [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 04 02]. Prieiga per internetą
6. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija = Ministry of Social Security and Labour [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 02-04 mėn.]. Prieiga per internetą 7. Sveikatos statistika. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija = Health care statistics – Ministry of Health Care of Republic of Lithuania. [Žiūrėta 2005 04 10]. Prieiga per internetą
8. Per 3 mėn. į užsienį išvyko mažiausiai 150 medikų = At least 150 heathcare specialists have left Lithuania in the period of 3 months [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 04 14]. Prieiga per internetą
9. BNS, ELTA. Nedarbas mažėja dėl emigracijos = Emigration is one of reason for reducing number of unemployment. Verslo žinios, 2005-01-10, Nr.6 10. Vidaus reikalų ministras priėmė Jungtinės Karalystės ambasadorių. LR Vidaus reikalų ministerija = Minister of National Affairs have appointed Ambassador of Great Britain. National Affairs Ministry of Republic of Lithuania. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 05]. Prieiga per internetą
11. Žmogaus socialinė raida: [vadovėlis aukštosioms mokykloms] = Human beeing social development (Manual for Higher education) / Toma
Birmontienė, Linas Čekanavičius, Vitalija Motiekaitienė, Vida Kanopienė, Romas Lazutka, Nijolė Petkevičiūtė, Arūnas Poviliūnas, Leonardas Rinkevičius, Jolanta Rimkutė, Ilona Tamulienė, Irina Vološčiuk. – Vilnius: HOMO LIBER, 2001. 81-98 p. – ISBN 995-449-27-6. 12. Demografijos metraštis 2001 = Demographic yearbook 2001 . Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002. – 180 p. 13. Kaip pakito darbo jėgos kaina dėl migracijos po įstojimo į ES = Labour price changes due to migration increasing after joining EU [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 09]. Prieiga per internetą14. Pilietinės visuomenės institutes = Civil society institute [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 30]. Prieiga per internetą < http://www.civitas.lt/lt_agenda.htm>
PRIEDAI
1 priedas. Lietuvos darbuotojų judėjimo apribojimai nuo įstojimo į ES (6)
|Valstybė |Numatomi |Pozicijos || |pereinamie| || |ji | || |laikotarpi| || |ai | ||LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS ||Airija |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai || | |prižiūrima. Svarsto “socialinio turizmo” || | |ribojimo galimybę (turėtų būti taikoma visiems|| | |ES piliečiams). ||Jungtinė |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai ||Karalystė | |prižiūrima. Naujų valstybių narių piliečiai ||(Didžioji | |per 30 dienų nuo įsidarbinimo turės ||Britanija) | |registruotis (legalizavimo ir stebėsenos || | |tikslu) pateikdami iš darbdavio gautą pažymą || | |apie mokamus mokesčius (legalumo ir socialinio|| | |draudimo faktui nustatyti) ir užtikrinamą || | |minimalų darbo užmokestį. || | |Be to, pagal JK VRM (Home Office) 2004-01-08 || | |raštą LR ambasadai JK-ėje nuo įstojimo dienos || | |darbuotojų judėjimo laisve automatiškai galės || | |naudotis tiek legaliai, tiek ir nelegaliai || | |dirbantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jie || | |bus išsiųsti viešosios tvarkos, visuomenės || | |saugumo ir visuomenės sveikatos pavojaus || | |sudarymo pagrindu. ||Švedija |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai || | |prižiūrima. Švedijos Vyriausybė Parlamentui || | |pateikė pasiūlymą dėl darbo leidimų || | |naujiesiems ES piliečiams įvedimo, bet || | |pastarasis jo nepatvirtino. ||SUŠVELNINTI APRIBOJIMAI ||Danija |2+ |Danija leis ieškoti darbo būnant šalyje iki 6 || | |mėnesių, bet, radus darbdavį, reikės gauti || | |supaprastintą leidimą dirbti tik pilnai darbo || | |dienai, registruotoje įmonėje, vienodomis || | |darbo sąlygomis ir už atlyginimą, || | |nepažeidžiantį kolektyvinės sutarties. ||ItalijaItalija |2 |Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtinta || | |20000 kvota 2004 metams. Išduodami || | |supaprastinti leidimai dirbti, kuriais || | |rūpinasi darbdavys kreipdamasis į Provincijos || | |darbo valdymo biurą. ||Norvegija |2 |Yra EEE (Europos ekonominei erdvei) šalis, || | |kuri ES institucijose neturi balso teisės, bet|| | |taiko ES taisykles. Žadėjo įsileisti || | |darbuotojus iš naujųjų ES šalių, tačiau || | |reaguodama į kaimynių pozicijas taikyti || | |apribojimus laisvam darbuotojų judėjimui iš || | |būsimųjų ES narių, taip pat ketina įvesti || | |apribojimus darbo imigracijai. ES piliečiams || | |bus išduodami supaprastinti darbo leidimai || | |pilnai darbo dienai, pagal normas || | |atitinkančias darbo sąlygas ir už pakankamą || | |darbo užmokestį. ||Nyderlandai |2 |Darbuotojai iš naujųjų ES narių bus įleidžiami||(Olandija) | |tik į tuos verslo sektorius, kur pagal Darbo || | |ir pajamų centro įvertinimus (atliekamus kas || | |ketvirtį) yra darbo jėgos trūkumas, kurio || | |negali patenkinti Nyderlandų ir senųjų ES || | |šalių darbo rinka. Tokiu atviru verslo || | |sektoriumi bus jūreivystė, tarptautinio || | |susisiekimo autobusų vairavimas, pagalbinė || | |medicina ir mėsininkų darbas. Dabar darbo || | |leidimo gavimas užtrunka iki 13 savaičių. || | |Nurodytuose sektoriuose šis laikotarpis bus || | |iki 2 savaičių. Numatyta 22 000 kvota. ||GRIEŽTESNI PEREINAMIEJI LAIKOTARPIAI ||Austrija |2+ |Skelbia, kad ribos darbo rinką. Vyriausybės || | |siūlyme numatoma, kad naujų ES narių atžvilgiu|| | |nebus taikoma kvota. ||BelgijaBelgija |2+ |Skelbia, kad ribos darbo rinką. ||GraikijaGraikij|2 |2004-03-02 LR ambasada Graikijoje informavo, ||a | |kad Graikija yra apsisprendusi dėl ribojimų, || | |bet tai oficialiai paskelbs po kovo 7 d. || | |Parlamento rinkimų naujai suformuota || | |Vyriausybė. ||Islandija |2 |Islandija (EEE narė), įtakota mažos darbo || | |rinkos, kaimynių apsisprendimo ir dėl 1/4 || | |migruojančių darbuotojų iš naujų valstybių || | |narių esančių Islandijoje numato apriboti || | |patekimą į darbo rinką. ||Ispanija |2 |Ispanija numato ribojimus 2 metams, nes turi || | |daug bedarbių ir jaunimo. ||Lichtenšteinas |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|| | |patekimą į darbo rinką. ||Liuksemburgas |2 |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|| | |patekimą į darbo rinką. ||Portugalija |2 |Portugalija pateikė tik neoficialią poziciją || | |dėl 2 metų apribojimų, kuri greitai turėtų || | |būti paskelbta. ||Prancūzija |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|| | |patekimą į darbo rinką 2 metus su galimybe || | |jautriose srityse pratęsti dar 3 metams. ||Suomija |2 |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|| | |patekimą į darbo rinką. ||Vokietija |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|| | |patekimą į darbo rinką dėl sunkios padėties || | |savo darbo rinkoje. |