Lietuvos gyventojų migracija iki įstojimo į ES ir po

TURINYS

| |Įvadas..................|3 |
| |....................| |
| |1. Šiuolaikinės tarptautinės migracijos |5 |
| |situacija............ | |
| | 1.1. Lietuvos gyventojų kaita nuo XIX a. iki |5 |
| |šių dienų..... | |
| | 1.2. Lietuvos gyventojų migracijos kryptys ir|9 |
| |šalys ........ | |
| | 1.2.1. Lietuvius priimančios |11 |
| |šalys.......... | |
| | 1.2.2. Emigrantų charakteristika............ |13 |
| | 1.2.2.1. Specialistai ........... |13 |
| | 1.2.2.2. Aukštos kvalifikacijos specialistai.... |15 |
| | 1.3. Prognozės...................... |16 |
| |2. Ekonominiai ir socialiniai emigracijos iš Lietuvos |17 |
| |padariniai...... | |
| | 2.1. Ekonominiai aspektai .................. |19 |
| | 2.2. Socialiniai aspektai ................... |21 |
| |3. Valstybės institucijų veikla emigracijos |22 |
| |klausimu.......... | |
| |Išvados ............................ |24 |
| |Literatūra........................... |26 |
| |Priedai............................ |28 |

ĮVADAS

Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos
laisvių, sudarančių Europos bendrosios rinkos pagrindą. Ši teisė suteikia
galimybę ne tik laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti,
ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį ddarbą. Šalia laisvo
kapitalo judėjimo, laisvas asmenų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai
dirbančiųjų judėjimas tampa vienu svarbiausių gamybos veiksnių bendrojoje
rinkoje.   

Kaip ir daugelyje Vidurio Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė,
socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės
migracijos procesui. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir migracijos
politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastai bet ir pasikeitė
geografija. Migracija įgauna vis platesnį mastą ir svarbą, tuo tarpu
statistiškai tebėra fiksuojama tik ilgalaikė (nuolatinė) migracija.

Ekspertai vis garsiau kalba apie emigracijos keliamą grėsmę. Europos
Sąjungos statistikos biuras “Eurostat” prognozuoja, kad per artimiausius 20
metų Lietuva nneteks beveik dešimtadalio gyventojų, o iki 2050-ųjų jų
skaičius sumažės šeštadaliu. Tokia didelė migracija, kaip manoma, gali
sukelti įtampą mūsų darbo rinkoje. Gali sumažėti ne tik darbo jėgos
resursai, bet ir mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėtojų.

Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 30–50 procentų
gyventojų norėtų iš

švykti gyventi ir dirbti į užsienį. 2004 metais iš
Lietuvos išvyko beveik pusantro karto daugiau žmonių nei 2003-iaisiais, o
vien per 2005 metų sausio-vasario mėnesius išvyko 2492 žmonės, tai yra 700
daugiau nei per 2004 metų tą patį laikotarpį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų balandį atliko
apklausą, kurios duomenimis daugiausia ketinančių išvykti kuriam laikui yra
tarp jaunimo 18-29 metų amžiaus. Pagal apklausos rezultatus daugiau
norinčių išvykti gyventi ir dirbti į užsienį yra tarp mažiau uždirbančių.
Populiariausia planuojama išvykimo kryptis yra Didžioji Britanija. Kitos
tarp ketinančių išvykti populiarios šalys yra Airija, Vokietija, JAV,
Ispanija, Norvegija ir Švedija.

Taigi, šiame darbe pirmiausia bus žvelgiama į emigracijos keliamas
grėsmes ir galimas socialines bei ekonomines pasekmes. Toliau bus aptariami
jos mastai, tendencijos, priežastys. Kaip vienas iš probleminių reiškinių
bus analizuojamas specialistų ir protų nutekėjimas. Galiausiai, trumpai
apžvelgus dabartinę valstybės institucijų veiklą emigracijos srityje,
pateikiamos išvados.

Apibūdinant šiuolaikinę migracijos situaciją bus naudojama
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficiali
informacija, bei specialių migracijos tyrimų medžiaga.

Darbe išanalizavus emigracijos keliamas grėsmes bus galima įžvelgti ir
teigiamus emigracijos iš Lietuvos aspektus.

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS MIGRACIJOS SITUACIJA

2004 m. gegužės pradžioje Lietuvoje prasidėjusi emigracijos banga
neslūgsta. Gerai vertinami lietuviai darbuotojai itin paklausūs Europos
Sąjungos šalyse, kur yra šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų ir mokamas
kelis kartus didesnis atlyginimas nei Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje,
kaip rodo statistika, tinkamų darbuotojų jau dabar yra mažiau nei laisvų
darbo vietų. Be to, padirbėti svetur norėtų išvykti dar b

beveik trečdalis
šalies gyventojų. Ekspertų vertinimu, jeigu tokia ryški emigracijos
tendencija išsilaikys ir toliau, šalies ekonomikos laukia sunkumai.

Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius. Jeigu
iki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalies
kompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėl
abiejų komponentų poveikio.

Iš įmonių po 2004 m gegužės 1 d. darbuotojų emigracija vyko, bet ji
nebuvo labai ryški. Vidutiniškai iš Lietuvos įmonių išvyko 2% darbuotojų.
48 proc. nuomonę pareiškusių Finansų analitikų asociacijos tyrime vadovų
teigė, kad iš jų įmonių dalis darbuotojų išvyko dirbti į užsienį po 2004 m.
gegužės 1 d. Tame tarpe iš 36 proc. apklaustų įmonių išvyko 1 – 5%
darbuotojų, iš 9 proc. – 6-10% darbuotojų, iš 1 proc. – 10-15% ir iš 1 % –
daugiau nei 16% darbuotojų. Menkos emigracijos priežastis gali būti ta, kad
praėjo mažai laiko nuo įstojimo į ES ir darbuotojai dar neįsisamonino
išvykimo galimybių. Dažniausiai emigravo darbuotojai iš gamybinių įmonių.
62 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų atsakė, kad į užsienį išvyko
kvalifikuoti darbininkai. Į anketos klausimus atsakiusių imonių vadovų
teigimu, po 2004 m gegužės 1 d. labiausiai darbuotojai migravo iš statybos
ir gamybos įmonių [13].

1.1. LIETUVOS GYVENTOJŲ KAITA NUO XIX A. IKI ŠIŲ DIENŲ

Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors ir
vėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir daugumoje Europos šalių,
turėjusių aiškią vakarų-šiaurės krypties orientaciją. Daugiau ar mažiau
skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus
Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš
rusus vertė nemažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir s

smulkius bajorus,
palikti Lietuvą.

1867-1868 m. badas, privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos Armijoje
įvedimas ir tautinė priespauda, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei
didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse buvo pagrindinės
emigracijos augimo priežastys.

Apskritai XIX a. pabaiga apibūdinama kaip pirmosios masinės
emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia į JAV, pradžia.

1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į Jungtines
Valstijas siekė 50 tūkst. žmonių. Šie duomenys nėra labai tikslūs, nes iki
1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip ”lietuvių”.
Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais.

Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuvių
emigrantų į JAV statistika. Emigrantų skaičius į kitas vakarų šalis buvo
daug mažesnis. Iki 1914 metų tik apie 14 tūkst. žmonių emigravo į Didžiąją
Britaniją, apie 10 tūkst. – į Pietų Ameriką, 5 tūkst. – į Kanadą [2].
Emigracijos srautas per 1899-1914 metus buvo labai didelis, beveik toks pat
kaip natūralus prieaugis, todėl Lietuvos populiacijos augimas vyko labai
lėtai. Be to, grįžtamosios migracijos atvejai nebuvo dažni. Grįžusių
migrantų skaičius galėjo būti daug didesnis, jei Lietuvos ekonominė
situacija būtų buvusi palankesnė.

Per pirmąjį pasaulinį karą Lietuva neteko daug gyventojų, daug jų
žuvo, kariaudami caro armijoje, dalis gimtame krašte, o dalis, bėgdami nuo
artėjančios vokiečių kariuomenės, pasitraukė į Rusijos gilumą. Be to, daug
Lietuvos gyventojų buvo išvaryti į Vokietiją, mirė dėl epidemijų ir ligų.
Mirusiųjų žmonių skaičius viršijo gimusiųjų. 1915 m. mirė 3.1 tūkst. žmonių
daugiau negu gimė. 1917 m. šis skaičius pasiekė apie 10 tūkst., o 1918 m. –
12.5 tūkst. [2].

Tuo tarpu 1920-1940 m emigracija iš Li
ietuvos buvo netgi skatinama –
Kaune buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir
konkreti pagalba, emigruojant į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Neturtingi ar
bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo
manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį. Iš kitos pusės,
priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė
imigrantus. Pietų Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės
išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją. Todėl
emigracija, ypač į Braziliją, Argentiną ir Urugvajų – padidėjo.

1923 -1927 m. Emigracijos mastai buvo didesni nei skelbiama.
Emigracijos apskaita rėmėsi išduotų užsienio pasų skaičiumi, tuo tarpu
daugelis imigrantų paliko Lietuvą, neturėdami legalių dokumentų. Tikslesni
statistikos duomenys galimi tik nuo 1928 metų, tačiau net ir šiuo
laikotrapiu žmonės, vykstantys dirbti į Vokietiją ar Latviją, nebuvo
laikomi emigrantais.

1939 m. į Lietuvą buvo įvesta SSRS raudonoji armija, 1940 m. Lietuva
prieš tautos valią įjungta į SSRS sudėtį. Tokia padėtis tęsėsi net penkis
dešimtmečius. Lietuva 1940 m. tapo viena iš sąjungininkių respublikų,
praradusių nepriklausomybę ir valstybingumą. Jos vardas nyko iš pasaulio
žemėlapių, vis rečiau ji buvo minima politikoje. Visa tai neigiamai veikė
gyventojų socialinę ir tautinę raidą, gyventojų skaičiaus augimą. SSRS,
norėdama palaužti tautų nacionalinį išdidumą, jų pasipriešinimą politiniam
ir tautiniam pavergimui, pradėjo didžiausias pasaulyje gyventojų
deportacijas, t.y. iškėlimą iš nacionalinių žemių į tolimas ir atšiaurias
teritorijas. Jau turėdama nemažą to baisaus ištisų tautų perkėlimo ir
trėmimų patirtį, stalinistai Lietuvoje deportacijas pradėjo 1939 m..
Sovietų valdžia iš Vilniaus krašto deportavo apie 25 tūkst. lenkų ir žydų.
Deportacijos tęsėsi ir vėliau, t.y. visą stalinį laikotarpį. Kai kuriais
skaičiavimais vien tik 1939-1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 65
tūkst. žmonių [1].

[pic]

1 pav. Lietuvos gyv. nuostoliai 1940-1959 m.

Ypač didelius nuostoliu padarė ir Vokiečių okupacija II pasaulinio
karo metais. 1942-1944 m. į Vokietiją priverstiniams darbams buvo išvežta
apie 30 tūkst., o karo pabaigoje į Vakarus pasitraukė apie 60 tūkst. žmonių
iš Lietuvos ir apie 170 tūkst. žmonių iš Klaipėdos krašto. Apie 240 tūkst.
Lietuvos žydų buvo suvaryti į getus ir nužudyti ar išvežti svetur [1].

Deportacija tęsėsi ir pokario metais. Remiantis kai kuriais
skaičiavimais, 1945-1948 m. į Sibirą, europinę šiaurę ir kitas atšiaurias
SSRS teritorijas iš tikrųjų buvo deportuota apie 260 tūkst. Lietuvos
gyventojų, daugiausia ūkininkų ir inteligentų. Didelė dalis jų tremtyje
žuvo, mirė nuo ligų ar niekad nebegrįžo į Lietuvą [2].

Pokario metai turėjo būti “kompensaciniai”, t.y. per juos turėjo
labai padidėti gimstamumas. “Kompensacinį” laikotarpį Lietuvoje sunkino
keletas aplinkybių, tokių kaip nugalėjus fašistinę Vokietiją, Raudonojoje
armijoje ne tik nebuvo masinės demobilizacijos, bet atvirkščiai – daugelis
lietuvių, atėjus į Lietuvą Raudonajai armijai, dar tebevykstant karo
veiksmams, buvo priimti į armiją. Antra, didelė dalis jaunų žmonių
pasitraukė į Vakarus, išėjo į miškus partizanauti. Trečia, prasidėjo
Lietuvos gyventojų sovietinė deportacija. Visa tai turėjo tiesioginės
įtakos gimstamumui.

Nuo pokario metų iki pat 1953 m. gyventojų skaičius išaugo vos 100
tūkst., t.y. po 12-13 tūkst. žmonių kasmet. Tai rodo iš tikrųjų didelę
gyventojų deportaciją, kurią iš dalies slėpė į Lietuvą “broliškai pagalbai”
iš kitų sovietinių respublikų atvykdavę migrantai. [pic]

2 pav. Gyventojų skaičius (1913-1997 m.)

Žymesnis gyventojų skaičiaus augimas prasidėjo tiktai po Stalino mirties.
Didžiausias gimstamumas pokario metais buvo užregistruotas 1949 m., kai
gimė 63 tūkst. kūdikių [2]. Vėliau gimstamumo lygis pradėjo kristi, bet vėl
padidėjo 1959-1961m., kai pradėjo gimdyti pokario metų karta.

Padėtis iš esmės pasikeitė po 1956 m., kai į Lietuvą dėl įvairių
pramonės įmonių statybų plūstelėjo didžiulė migrantų banga, tada pradėjo į
Lietuvą grįžti dalis tremtinių. Nors gyventojų gimstamumas ir natūralusis
prieaugis nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios pradėjo mažėti, bet gyventojų
skaičius nuolat augo. Tą augimą užtikrino vis didesnis gyventojų atvykimas
į Lietuvą iš kitų SSRS respublikų ir mažėjantis jų išvykimas iš Lietuvos.

1990 m. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyveno 3,71
mln. žmonių. Vėliau, po 1992 m., skaičius pradėjo mažėti. 1992-1996 m. jis
sumažėjo 39,7 tūkst..

1 lentelė. Gyventojų migracija atkūrus nepriklausomybę

|Metai |Gyventojų judėjimas |Migracijos saldo|
| |Emigracija |Imigracija | |
|1990 |23592 |14744 |-8848 |
|1991 |20703 |11828 |-8875 |
|1992 |28855 |6640 |-22215 |
|1993 |15990 |2850 |-13140 |
|1994 |4246 |1664 |-2582 |
|1995 |3773 |2020 |-1753 |
|1996 |3940 |3025 |-915 |

Gyventojų skaičius labai sumažėjo dėl gyventojų emigracijos (1 lent.),
didesnės už imigraciją. Šią emigrantų grupę didžiąja dalimi sudarė Rusijos
piliečiai, panorę grįžti į savo šalį [11].

1.2. LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJOS KRYPTYS IR ŠALYS

Iki 1990 m. egzistavusią planinę darbo migraciją tarp Lietuvos ir SSRS
respublikų pakeitė savanoriška migracija, vis labiau krypstanti į Vakarus.
Per pastaruosius 10–15 metų tarptautinės migracijos situacija Lietuvoje
pakito iš esmės: išaugo mastai, pasikeitė kryptys.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytu ir
„Spinter“ atliktu 2001 m. prognostiniu tyrimu, 63 % Lietuvos gyventojų 2001
m. buvo pasiryžę išvykti svetur. Iš tų, kurie apsisprendę išvykti tvirtai,
daugiausia vyktų į JAV, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.

Kiek šie prognostiniai tyrimai atitinka dabartinę tikrovę?
Neprognozuojami istoriniai posūkiai (prieš pat ES išsiplėtimą įvestos darbo
jėgos imigracijos kvotos) pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis:
daugiausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją.
Tradiciniai ekonominiai bei kultūriniai lietuvių emigravimo polinkiai
(Vokietija), susidūrus su legalaus įsidarbinimo kvotomis, vizų problemomis
ir panašiai, užleido kelią kitoms kryptims.

Susiduriama su faktu, kad tikslių duomenų apie emigracijos mastus
nėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuoti realius
emigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma.

Statistikos departamento turimi duomenys pateikia skaičius,
padedančius apytiksliai įsivaizduoti procesų mastą, nors galutinio atsakymo
dėl emigracijos apimties šie skaičiai neduoda. Statistikos departamento
duomenimis, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvos išvyko apie 303 tūkst.
gyventojų, o vien 2004 m. – 15165 gyv. [3].

Skaičiuojant atvykimo-išvykimo saldo, nuo 1990 iki 2003 m. iš
Lietuvos išvyko 236.5 tūkst. žmonių daugiau negu atvyko. Pradedant 1992 m.,
Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo mažėti; iki dabar jis yra sumažėjęs
maždaug 250 tūkst. [3].

Statistikos departamento turimi duomenys susiję su keleriopomis
problemomis, kurios neleidžia jų laikyti tiksliu emigracijos mastų
paveikslu. Emigracijos apibrėžimas – emigravusiais laikomi tik tie žmonės,
kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies. Pavyzdžiui, žmonės,
pragyvenę užsienyje kad ir daugelį metų, tačiau oficialiai apie tai
nepranešę ir vieną ar du sykius per metus į ją sugrįžtantys, emigrantais
nelaikomi ir statistikoje neatsispindi, nors jų situacija realiai –
socialiai ir ekonomiškai – atitinka „emigranto“ statusą. Dalis atvykusiųjų
į šalį yra imigrantai, o ne grįžtantieji emigrantai. Taigi, emigrantų
skaičius didesnis, negu atvykimo-išvykimo saldo.

Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po
naujųjų narių priėmimo į Europos Sąjungą, 2004 m. gegužės – gruodžio
mėnesiais, darbo leidimo Didžiojoje Britanijoje pasiprašė 20095 lietuviai
[10]. Bet tai – tik vienos šalies duomenys. Juo remiantis galima pagrįstai
manyti, kad emigrantų skaičius, po įstojimo į Europos Sąjungą, gerokai
viršija Statistikos departamento turimus duomenis. Sociologinių tyrimų
pateikti emigracijos mastų vertinimai tokie: 200–250 tūkst. žmonių, iš
kurių apytiksliai 50 tūkst. JAV, 50 tūkst. Didžiojoje Britanijoje, po 30
tūkst. Airijoje ir Ispanijoje, 10 tūkst. Vokietijoje, 5 tūkst. Norvegijoje,
po 1 tūkst. Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, Danijoje, po kelis šimtus –
kitose Vakarų Europos šalyse [14].

[pic]

3 pav. Šalys, kuriose daugiausia emigravusių lietuvių[14]

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“
atlikto 2001 m. tyrimo, dar 2001 m. lapkritį ES valstybėse legaliai ir
nelegaliai dirbančių lietuvių buvo 118 tūkst., tai, 13 kartų daugiau, negu
tuomet Europos Komisijos pateiktieji duomenys. Pasak šio tyrimo vertinimų,
užsienyje dirbo 14,7 % darbingų Lietuvos gyventojų, o 2006 metams tyrimas
prognozavo, kad užsienyje dirbs tarp 284-314 tūkst. darbingų lietuvių.

1.2.1. LIETUVIUS PRIIMANČIOS ŠALYS

Siekdamos išvengti galimų trumpalaikių darbo jėgos migracijos
padarinių, šalys, anksčiau įstojusios į ES, siekia apriboti naujų šalių
narių darbo jėgos imigraciją ir gali įvesti pereinamąjį laikotarpį iki 2
metų (pagal formulę 2+3+2 metai), o vėliau peržiūrėti savo pozicijas.
Baigiantis antriesiems metams, šalys turės informuoti Europos Komisiją, ar
toliau (iki trejų metų) ketina taikyti pereinamąjį laikotarpį. Norinčios
dar porai metų pratęsti darbo rinkos apribojimus, šalys turės įrodyti, kad
laisvas darbuotojų judėjimas kels rimtų grėsmių jų darbo rinkai. Visiems
teisėtai ES dirbantiems asmenims socialinės garantijos bus užtikrintos
(ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, senatvės išmokų ir
pan.). Airija, Jungtinė Karalystė (Didžioji Britanija) ir Švedija priklauso
pirmąjai šalių grupei, kurios naujųjų ES narių piliečiams netaikys darbo
apribojimų. Airijos darbo rinka Lietuvos piliečiams praktiškai bus atvira,
tačiau kurį laiką – iki 2 metų – bus ribojamas socialinis aprūpinimas,
pavyzdžiui, darbo ieškančiųjų pašalpų gavimas. Jungtinės Karalystės
(Didžiosios Britanijos) darbo rinka Lietuvos piliečiams taip pat bus
atvira, tačiau kruopščiai prižiūrima. Naujųjų valstybių narių piliečiai per
30 dienų nuo įsidarbinimo turės registruotis ir legalizuotis, pateikdami iš
darbdavio gautą pažymą apie mokamus mokesčius legalumo ir socialinio
draudimo faktui nustatyti bei užtikrinamą minimalų darbo užmokestį. Be to,
nuo įstojimo dienos darbuotojų judėjimo laisve automatiškai galės naudotis
tiek legaliai, tiek ir nelegaliai dirbantys asmenys, išskyrus atvejus, kai
jie bus išsiųsti dėl grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui bei
visuomenės sveikatai. Švedijos darbo rinka taip pat bus atvira, tačiau
kruopščiai prižiūrima. Švedijos Vyriausybė Parlamentui pateikė pasiūlymą
dėl darbo leidimų naujiesiems ES piliečiams įvedimo, bet pastarasis jo
nepatvirtino. Danija, Italija, Norvegija ir Nyderlandai priklauso antrajai
šalių grupei, kurios naujųjų ES šalių piliečiams taikys sušvelnintus
įsidarbinimo apribojimus. Danija leis ieškoti darbo būnant šalyje iki 6
mėnesių, bet radus darbdavį, reikės gauti supaprastintą leidimą dirbti tik
pilnai darbo dienai, registruotoje įmonėje, vienodomis darbo sąlygomis ir
už atlyginimą, nepažeidžiantį kolektyvinės sutarties. Italija numato riboti
naujų valstybių narių patekimą į darbo rinką, bei svarsto “laisvos” kvotos
galimybę (tam tikras skaičius darbuotojų galėtų atvykti be apribojimų).
Norvegija, reaguodama į kaimynių pozicijas taikyti apribojimus laisvam
darbuotojų judėjimui iš būsimų ES narių, taip pat ketina įvesti apribojimus
darbo imigracijai. ES piliečiams bus išduodami supaprastinti darbo leidimai
pilnai darbo dienai pagal normas atitinkančias darbo sąlygas ir už
pakankamą darbo užmokestį. Olandija informavo, kad darbuotojai iš naujųjų
ES narių bus įleidžiami tik į tuos verslo sektorius, kur yra darbo jėgos
trūkumas, kurio negali patenkinti Nyderlandų ir senųjų ES šalių darbo
rinka. Austrija, Belgija, Graikija, Islandija, Ispanija, Lichtenšteinas,
Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija priklauso
trečiajai šalių grupei, kurios naujųjų ES šalių piliečiams taikys
griežtesnius pereinamuosius laikotarpius (žiūr. 1 priedą). Minėtos šalys
ketina mažiausiai pirmus dvejus metus riboti naujųjų ES šalių piliečių
įsidarbinimą [6].

Šalys, kurios taikys pereinamąjį laikotarpį, nedraus įsidarbinti pagal
darbo leidimus, taip pat jos yra pasirengusios derėtis dėl sutarčių,
palengvinančių tam tikrų profesijų bei sezoninių darbuotojų įdarbinimą.
Todėl galima drąsiai teigti, jog nuo 2004 metų gegužės 1 dienos Lietuvos
gyventojams bus lengviau įsidarbinti visose ES valstybėse.

1.2.2. EMIGRANTŲ CHARAKTERISTIKA

Net trečdalis darbo migrantų darbą užsienyje vertina kaip vienintelę
išeitį iš skurdo ir nevilties ir, Lietuvoje nesuradę jokio darbo ir
nematydami perspektyvų, išvyksta. Tai ypač būdinga rajonų ir kaimų
gyventojams, kurie vis labiau įsitraukia į migracijos procesą. Iki šiol
didesnė išvykstančiųjų dalis buvo bedarbiai bei jauni žmonės, tačiau kaip
tik jie ir yra potenciali kvalifikuota darbo jėga. Nedarbas per metus
sumažėjo 1,7 punkto ir 2004 metų pabaigoje buvo 6%. Pagrindinės bedarbių
skaičiaus mažėjimo priežastys – augantis ūkis ir gyventojų emigracija [9].

Taip pat labiau linkę išvykti jaunesni asmenys, turintys aukštesnį
išsilavinimą, bedarbiai, studentai, samdomi tarnautojai, bet ne vadovai.
Didžiuma planuojančių migruoti asmenų ketina išvykti trumpam laikui.

Aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų trūkumas jau dabar
jaučiamas kai kuriose ūkio šakose. Tai sietina tiek su ekonominiais
veiksniais, t.y. apmokėjimo skirtumais Lietuvoje ir tikslo šalyje, tiek ir
su neekonominiais veiksniais, savirealizacijos galimybėmis. Manytina, kad
abiejų šių veiksnių įtaka bent jau artimiausioje ateityje išliks, todėl
galima prognozuoti ir ateityje didelius aukštos kvalifikacijos darbo jėgos
išvykimo mastus. Emigracija suvokiama visų pirma kaip ekonominė migracija,
dėmesio neskiriama protų ir specialistų nutekėjimui, bene opiausiai
Lietuvai kylančių emigracijos problemų.

1.2.2.1. SPECIALISTAI

Patikimų ir nesenų tyrimų, pateikiančių specialistų (gydytojų,
inžinierių, programuotojų ir pan.) emigracijos duomenis bei prognozuojančių
jų tendencijas, nėra. Tačiau remiantis nesisteminiais duomenimis, matyti,
kad specialistų emigracijos procesas – Lietuvai vienas pavojingiausių,
galinčių sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruktūrai ir
gyvenimo kokybei. Be to, tikėtina, kad, skirtingai negu bendroji
emigracija, gilėjant integracijai į ES jis turėtų įsibėgėti. Nesant šioms
grėsmėms spręsti skirtos valstybinės strategijos, savieigai palikti
specialistų migracijos procesai turės ilgalaikių neigiamų padarinių
Lietuvos socialinės gerovės perspektyvoms.

2002 metais atliktas galimos medicinos specialistų migracijos tyrimas
parodė, kad 60,7 % rezidentų ir 26,8 % gydytojų ketina išvykti iš Lietuvos
į Europos Sąjungą ar kitas šalis [14]. Pagrindinės planuojamos migracijos
kryptys – Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, pagrindinės
priežastys – aukštesni atlyginimai, geresnės profesinės perspektyvos ir
aukštesnė gyvenimo kokybė. Nors galutinio apsisprendimo procentai žymiai
mažesni, tikėtina, kad Lietuvai esant Europos Sąjungoje ir lygioms
įdarbinimo galimybėms realiai atsiveriant, galutinai apsisprendusiųjų
išvykti nuošimtis augs – juolab kad, kaip apklausa parodė, ankstesnių
profesinių išvykų į užsienio valstybes buvimas gerokai padidina emigravimo
rizikos faktorių, o vieningoje ES erdvėje tokių išvykų neišvengiamai
daugės. Nors Lietuvos medicinos specialistų bendrosios emigravimo
intencijos mažesnės, negu kitų trijų apklausoje dalyvavusių šalių
(Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos), emigracija drauge su kitais faktoriais
turėtų nulemti, kad, palyginti su 2000 metų lygiu, medikų kiekis Lietuvoje
2015 metais nukris 20 % (iki 296 medikų 100 tūkst. gyventojų neskaičiuojant
medicinos administratorių). Tai smarkiai mažiau, negu 1990 m. padėtis
(401,3 mediko 100 tūkst. gyventojų) ar net 2000 m. būklė (atitinkamai 379,8
mediko), bet taip pat žymiai mažiau, negu rekomenduojama 335 medicinos
specialistų 100 tūkst. Gyventojų proporcija [7].

Jau dabar pastebimas dėl migracijos paaštrėjęs medicinos specialistų
stygius. Šiuo metu visose Lietuvos apskrityse stinga daugiau negu 250
gydytojų; per septynis mėnesius nuo 2004 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsaugos
ministerija išdavė 390 pažymų gydytojams, norintiems išvykti dirbti į
užsienį. Pažymos taip pat išduotos 73 odontologams (3 % visų Lietuvos
specialistų) ir 79 slaugytojoms. Sveikatos apsaugos ministerija per tris
2005 metų mėnesius išdavė 150 pažymų, palengvinančių medikams gauti leidimą
verstis gydytojo praktika užsienyje. 96 pažymos buvo išduotos gydytojams,
12 odontologams, 1 akušeriui ir 41 slaugytojui [8].

Labai tikėtina, kad panaši situacija vyrauja ir kituose specialistų
emigracijos sektoriuose. Tad vienas primygtiniausių Vyriausybės darbo
prioritetų – sukurti strategiją ir priemonių sistemą, kurios įgalintų
pristabdyti specialistų migraciją, tam panaudojant ir ES struktūrinius
fondus.

1.2.2.2. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTAI

Aukščiausio išsilavinimo žmonės turi plačiausią migracijos
kanalų/būdų pasirinkimo galimybę, todėl jie lanksčiausiai reaguoja į
Lietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos, todėl ateityje jų migracija
gali tik išaugti. Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas,
turintis didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajai
šalies pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai
gabiausių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, aukštos kvalifikacijos
specialistų.

Didžiausia protų traukos iš viso pasaulio zona tapo JAV. Kita talentų
traukos zona susiformavo Europoje. Tokios valstybės, kaip Didžioji
Britanija, Vokietija, Švedija, o pastaruoju metu – ir Airija, pritraukia
didžiąją dalį talentingiausių ir gabiausių darbuotojų iš likusios Europos
dalies, Azijos bei Afrikos.

Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas, turintis
didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajai šalies
pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausių
mokslininkų, inžinierių, aukštos kvalifikacijos specialistų.

Iš talentingiausių studentų, kurių šimtai ar net tūkstančiai
studijuoja užsienyje, į Lietuvą grįžta nedaug. Šie procesai Lietuvai
įsijungus į Europos Sąjungą dar paspartės. Statistiškai protų nutekėjimas
sudaro menką emigracijos procentą.

Lietuvos studentų ir jaunų mokslininkų išvykimas į Vakarų
universitetus ir aukštųjų technologijų įmones turi ir teigiamų aspektų: ten
įgyjami išsilavinimas ir patirtis, kuriuos būtų sunku ar neįmanoma įgyti
Lietuvoje. Beveik visais atvejais šį išsilavinimą finansuoja ne Lietuva, o
priimančiosios šalys, tad Lietuvai jis nieko nekainuoja. Problema Lietuvai
yra ne pats specialistų išvažiavimas, o tai, kad išvažiavę jie nebegrįžta.

Vienas svarbiausių protų nutekėjimą skatinančių veiksnių – Lietuvos
valdžios pozicija mokslo atžvilgiu. Mokslo tyrimų finansavimo Lietuvoje
dinamika tokia: 1993–2001 mokslo tyrimų finansavimas išaugo nuo 0,43 iki
0,68 % BVP. Verslo sektoriuje mokslo tyrimų finansavimas siekia 0,14 % BVP
[14]. Pastaraisiais metais, nuo 2001 metų, mokslo tyrimų finansavimui
skirtas BVP procentas stabilizavosi ir netgi pradėjo smukti. Tad akivaizdu,
kad moksliniai tyrimai valstybėje prioriteto neturi. Nėra abejonių, kad kol
nepasikeis valdžios santykis su mokslu, nebus įmanoma ir protų
susigrąžinimo strategija.

Emigracijos lygį gali lemti ir studijų finansavimo sistema. Įvairiose
valstybėse smarkiai subsidijuojamas aukštasis mokslas sukuria prielaidas
absolventams išvykti – tokių subsidijų pakeitimas paskolų sistema leistų
išlaikyti valstybėje daugiau kvalifikuotų specialistų.

1.3. PROGNOZĖS

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“
atlikto 2001 m. tyrimo, emigracija po įstojimo į Europos Sąjungą turėtų
augti ir apie 2008 m. emigrantų kiekis pasiektų 320 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento paskelbtos Lietuvos gyventojų skaičiaus
kaitos prognozės teigia, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie
15 tūkst. žmonių, po to emigruojančiųjų skaičius mažės, tačiau iki 2030 m.
kasmet maždaug 2000–3000 žmonių išvyks daugiau negu atvyks. Iki 2030 m.
Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 300 tūkst. gyventojų.

[pic]

4 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos
prognozės

2004-2030 metams

Po įstojimo į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai po
pirminio „šuolio“ ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Specialistų
migracija ir protų nutekėjimas įsibėgėja lėčiau ir pasireikš vėliau, negu
pirmoji suintensyvėjusios emigracijos banga, kilusi išsyk po įstojimo į
Europos Sąjungą.

Bedarbiai bei jauni žmonės, kurie yra potenciali kvalifikuota darbo
jėga, tik išvykę į užsienį suvoks, jog būtina mokytis, įgyti aukštesnę
kvalifikaciją, o tai padaryti daugiau galimybių yra grįžus į Lietuvą.
Tačiau apie tokius planus emigravę piliečiai susimąstys po metų ar
pusantrų. Vilniaus banko analitikų duomenimis, anksčiau į ES įstojusiose
šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Ispanijoje, žmonių migracija aukščiausią
tašką pasiekė trečiaisiais įstojimo metais.

2. EKONOMINIAI IR SOCIALINIAI EMIGRACIJOS IŠ LIETUVOS
PADARINIAI

Visuomenės socialinė ekonominė ir demografinių procesų raida yra
glaudžiai susijusios. Demografinė raida labai priklauso nuo šalies
socialinio ekonominio išsivystymo lygio, plėtros tempų. Savo ruožtu
demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės socialinei ekonominei
raidai. Demografinių procesų dimensijos yra informatyvūs visuomenės
išsivystymo lygį ir raidos sėkmingumą parodantys indikatoriai. Pastarieji
didžiuliai, dinamiški, prieštaringi ir negatyvūs Lietuvos demografiniai
pokyčiai (5 pav.), prasidėjo su XXa. pabaiga.

[pic]

5 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamika

1975-2004 m. (milijonais)[3;12]

Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai,
nuvilniję Rytų (slavų tautybės gyventojų į buvusią SSRS teritoriją) ir
Vakarų (žydų) kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius emigracijos srautus
(išvykimą nuolatos gyventi į kitą šalį) keičia savo mastais didžiuliai
nedeklaruotos (nelegalios), tikėtina – trumpalaikės migracijos srautai į
Vakarų šalis. Šių pokyčių tiesioginė demografinė pasekmė – Lietuvos
gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, gili
ir toliau tebegilėjanti depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas.
Gyventojų skaičius mažėja nuo 1992 m., ir tai Lietuvoje taikiu metu vyksta
pirmą kartą. Per pastaruosius 12 metų gyventojų skaičius sumažėjo 260
tūkst. žmonių. 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3445,7 tūkst. žmonių [3].
Praėjusio dešimtmečio pradžioje gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmė
to meto oficialioji (legalioji) emigracijos banga. Kaip rodo statistiniai
duomenys, vėliau, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, gyventojų skaičiaus
mažėjimą lėmė nedeklaruota migracija. Be to, gyventojų skaičius pradėjo
mažėti ir dėl didesnio mirusiųjų nei gimusiųjų skaičiaus, prasidėjusio
natūralaus gyventojų mažėjimo. Ir tai rodo vieną esmingiausių pastarųjų
metų demografinių procesų pokyčių pasekmę – demografinės pusiausvyros
praradimą, spartų depopuliacijos gilėjimą.

Ekonominio ir socialinio poveikio požiūriu dera išskirti ilgalaikę ir
trumpalaikę migraciją. Ilgalaikė migracija kilmės valstybei yra žalingesnė:
prarandamos lėšos, investuotos į žmonių išsilavinimą, prarandami
specialistai, blogėja demografinė situacija.

Geresnė išeitis kilmės valstybei yra trumpalaikė migracija.
Trumpalaikės migracijos trūkumai: socialinio draudimo finansavimo mažėjimas
ir staigus atlyginimų kilimas sektoriuose, iš kurių nuteka reikalinga darbo
jėga. Jos privalumai: nedarbo lygio mažėjimas, migrantų su nauja patirtimi
grįžimas, į kilmės šalį srūvantys pinigų srautai.

Vertinant poveikį Lietuvai, kaip teigiamus emigracijos aspektus
galima nurodyti:

• tikėtinumą, kad nemaža dalis migrantų sugrįš;

• didelė dalis lėšų suvartojamos ir investuojamos Lietuvoje;

• mažėja bedarbių skaičius, kartu ir socialinės paramos poreikis;

• migrantai įgyja naujos patirties.

Neigiami emigracijos poveikiai:

• darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas,

socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų

pasitraukimo;

• investicijų į žmogų praradimas;

• staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose.

Negana to, vis didės kvalifikuotų specialistų poreikis. Jeigu jų
išvykimo nepavyks pristabdyti tikslinėmis socialinio bei ekonominio
pobūdžio priemonėmis, tokių specialistų reikės įsivežti iš svetur.

2.1. EKONOMINIAI ASPEKTAI

Atliktų daugybės įvairiausių sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad
30%-50% 15-25 metų Lietuvos piliečių norėtų emigruoti iš Lietuvos.

Svarstant emigraciją kaip ekonominį reiškinį, ją galima suvokti kaip
atsaką į ekonomines geresnio gyvenimo galimybes, kurio dinamiką veikia
„stūmos-traukimo“ modelis (6 pav.). Kiekvieną sprendimą migruoti lydi
teigiami ir neigiami faktoriai, susiję su išvykimo vieta, teigiami ir
neigiami faktoriai susiję su atvykimo vieta, kliūtys kylančios migruojant
ir asmenianiai faktoriai. Teigiami ir neigiami atvykimo ir išvykimo
faktoriai yra užimtumo galimybių įvertinimas, gyvenimo sąlygos, klimatas,
kultūrinis gyvenimas, laisvalaikio praleidimo galimybės bei išlaidų
faktoriai. Kliūtys, kylančios migruojant, yra fiziniai ir politiniai
barjerai.

[pic]

6 pav. Teigiami ir neigiami faktoriai bei kliūtys,

kylančios migruojant

Stūmos veiksniai yra demografiniai – darbingo amžiaus gyventojų
mažėjimas, dėl to silpstanti socialinės rūpybos sistema ir ekonominiai –
atlyginimų skirtumai, silpna socialinė sistema, nedarbo lygio augimas,
mažos pajamos vienam gyventojui. Tarp tipinių Lietuvos emigrantų motyvų ir
bruožų paminėtini tokie stūmimo motyvai, kaip sunkumai susirasti darbą,
žemas užmokesčio lygis (2 lentelė), blogos gyvenimo sąlygos.

2 lentelė. Vidutinis metinis neto darbo užmokestis populiariausiose

tarp lietuvių Europos šalyse (Eurais) [4]
|Šalys |Vidutinis metinis neto darbo |
| |užmokestis vienišo dirbančio ir |
| |neturinčio vaikų asmens |
| |2002 m. |2003 m. |
|Airija |21297 |22519 |
|Jungtinė Karalystė |24029 |22174 |
|Ispanija |13199 |13834 |
|Vokietija |19403 |19658 |
|Norvegija |18368 |18795 |
|Danija |23373 |24572 |
|Lietuva |2299 |2412 |

3 lentelė. Darbo užmokesčio mokesčių dydis populiariausiose tarp

lietuvių Europos šalyse (procentais) [4]
|Šalys |2001 m. |2002 m. |2003 m. |
|Airija |17.3 |16.7 |16.7 |
|Jungtinė |24.5 |24.5 |26.2 |
|Karalystė | | | |
|Ispanija |33.4 |34.0 |32.8 |
|Vokietija |45.5 |45.8 |46.7 |
|Norvegija |46.8 |45.8 |44.8 |
|Danija |40.6 |39.9 |39.9 |
|Lietuva |42.2 |41.3 |39.5 |

Traukos veiksniai – kultūrinis suderinamumas, administracinių kaštų
mažėjimas dėl mažesnių mokesčių svetur (3 lentelė).

Tačiau lietuviams svarbesni stūmos, o ne traukos veiksniai.
Emigracijos srautus po 2004m. gegužės 1 d. nemaža dalimi nulėmė tokie
traukos veiksniai, kaip įdarbinimo politika: pagrindiniai migrantų srautai
pakrypo į liberalesnę įdarbinimo politiką priėmusias Angliją ir Airiją.

Gausi lietuvių emigracija turi ir daugelį teigiamų pasekmių, kurios
paprastai yra nutylimos ar nepastebimos. Be kultūrinių mainų, užsienio
patirties įsigijimo, migracija duoda ir ekonominę naudą. Didžiąją
migracijos iš Lietuvos atvejų dalį nulėmė ekonominiai veiksniai, ir tai yra
žmonių bandymas savo jėgomis ieškoti išeities atsiradus socialinėms
ekonominėms problemoms. Kartu emigracija, ir ypač priešpensinio amžiaus
asmenų, kurie turi nepaklausias specialybes ar išvis jų neturi, mažina
socialinę įtampą darbo rinkoje ir visuomenėje, o neretai ir šeimoje.

Antra vertus, dažnas migrantas ne tik sprendžia savo ekonomines bei
darbo problemas, bet remia Lietuvoje likusius šeimos narius ir giminaičius.
Nėra žinoma, kiek pinigų kasmet migrantai parsiunčia ar parsiveža iš
užsienio (nėra apskaitos, nėra tyrimų), tačiau jei bent pusė ten esančių
kas mėnesį parsiunčia į Lietuvą po 500 litų, per metus susidaryto pusė
milijardo litų. Realios sumos gali būti dar didesnės. Kartais besivystančių
šalių migrantų uždirbti pinigai prilyginami pelnams iš prekybos nafta. Nėra
žinoma, kur ir kaip yra panaudojami migrantų pinigai (manoma, kad dauguma
jų skiriama vartojimui ir tik nedidelė dalis investuojama), nėra programų,
skatinančių/lengvinančių migracinių pinigų tikslingą
panaudojimą/investicijas. Taigi teigiamas migracijos efektas iki galo
neišnaudojamas.

2.2. SOCIALINIAI ASPEKTAI

Dėl duomenų stokos nėra tiksliai žinoma emigracijos srautų amžiaus
struktūra. Vertinant pagal analogiją su dabar egzistuojančiu migraciniu
potencialu bei atsižvelgiant į ekspertų nuomonę – Lietuva visų pirma
praranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografinius
procesus (santuokos, gimstamumas, šeima), tiek ir darbo išteklius, kuriuos
gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Ši ateities problema kol kas nėra
Lietuvoje deramai įvertinta. Intensyvūs migracijos procesai turi nemažą
įtaką gyventojų etninės struktūros pokyčiams. Dažnai akcentuojama problema
– nutautėjimo grėsmė: lietuviai išvyksta, kitataučiai plūsta į Lietuvą,
todėl Lietuva pamažu nutautėja.

Migrantai siekdami ekonominės naudos paprastai nepaiso (arba neturi
galimybės paisyti) socialinių tokios migracijos pasekmių, ypač šeimai-
vaikams. Nereti atvejai, kai išvyksta vienas ar abu tėvai, vaikus ilgam
palikę giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be
globos. Kokiu mastu yra paplitęs šis reiškinys ir kokios jo tikrosios
pasekmės šeimai/vaikams dabar ir ateityje, nėra žinoma.

3. VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLA EMIGRACIJOS KLAUSIMU

1. Diplomatinė tarnyba pasiekia nemažą dalį po pasaulį išsibarsčiusių
lietuvių kolonijų ir skiria dėmesį santykiams su išeivija. Tam tiesiogiai
įpareigoja Konsulinis statutas; pagrindinis darbo su išeivių bendruomenėmis
krūvis tenka konsuliniams pareigūnams. Svarbi diplomatų praktinė pagalba;
atstovybės yra tapusios natūraliais traukos centrais išeiviams. Prie
ambasadų ir konsulatų veikia lituanistinės mokyklėlės, diplomatai dalyvauja
išeivijos kultūriniuose renginiuose ir atlieka „cementuojantį“ vaidmenį.

2. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kurio „Užsienio
lietuvių bendruomenių rėmimo programa 2004–2006 m.“ buvo Vyriausybės
patvirtinta 2004 m. birželio 8 d., yra sukūręs kompleksinę darbo su
išeivija, taip pat ir su naujosiomis lietuvių bendruomenėmis programą. Šis
departamentas taip pat formaliai yra atsakingas už tipo lietuvių
bendruomenių kūrimą ir jų veiklos palaikymą. Departamento veikla aprėpia du
aspektus – paslaugas išvykusiesiems (švietimas, kultūra, informacijos
sklaida bei socialiniai bendruomenių projektai); informaciją
besirengiantiems išvykti žmonėms. Galiausiai, teisiniai migraciją ir
reintegraciją reguliuojantys dokumentai bei bendroji informacija šiomis
temomis pateikiama Departamento parengtame dokumente Valstybinė ryšių su
užsienio lietuviais politika (2004). Sėkminga šio Departamento veikla
svarbi padedant išlaikyti lietuvybę užsienyje. Jo veiklą šioje srityje
būtina plėsti: itin svarbu, kad naujųjų emigrantų vaikai neatitrūktų nuo
lietuvių kalbos ir kultūros, išlaikytų ryšį su Lietuvos kraštu ir
visuomenės gyvenimu.

3. Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras užsiima informacijos
įvairiais grįžimo į tėvynę aspektais platinimu. Šio Centro veikla galėtų
būti aktyvesnė ir platesnė. Nė viena iš institucijų neatlieka vaidmens,
kurį kitos Europos šalys teikia su išeivija bendradarbiaujančioms savo
institucijoms: būtent, nėra numatyta tikslingų institucinių priemonių per
išeiviją skleisti savo nacionalinę kultūrą pasaulyje ir išnaudoti emigrantų
įtaką Lietuvos labui užsienio šalyse.

4. Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute formuojama
darbo grupė nagrinėti emigracijai kaip vienai svarbiausių nekarinių grėsmių
valstybei.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo PHARE programą dėl
laisvo darbo jėgos judėjimo ir Lietuvos įstatymų harmonizavimo su Europos
teise šioje srityje. Protų ir specialistų nutekėjimo problemos ministerijos
atstovai teigia nematantys, tačiau rengiamasi imtis priemonių Vyriausybės
programos nuostatos 8.31 įgyvendinimui (dėl ekonominių migrantų grįžimo
skatinimo).

6. Švietimo ir mokslo ministerija remia išeivijos lituanistinio
švietimo programas, išlaiko tremtinių vaikaičiams ir emigrantų Rytų šalyse
vaikams skirtą mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje.
IŠVADOS

Paskutinė lietuvių emigracijos banga, prasidėjusi prieš penkiolika
metų ir vis tebespartėjanti, nedidelei Lietuvos valstybei iškyla kaip rimta
grėsmė daugeliu aspektų: demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu.

Deja, šiandien valstybės institucijos net neturi tikslesnių duomenų
apie emigracijos mastą. Oficialūs duomenys, kad nuo 1990 m. iki šiol iš
Lietuvos išvyko tarp 250 ir 350 tūkstančių žmonių, nėra patikimi. Itin
skaudus Lietuvai gali būti dabar, sulig įstojimu į Europos Sąjungą,
spartėjantis specialistų bei aukštos kvalifikacijos specialistų netekimas.
Neigiamų socialinių, kultūrinių pasekmių turės ir prasidėjęs Lietuvos
miestelių tuštėjimas. Akivaizdu, jog ūkio plėtra bei darbo našumo augimas
yra būtina sąlyga atlyginimams augti bei darbo salygoms gerėti, tuo pačiu
ir motyvacijai dirbti Lietuvoje didinti. Šiam tikslui būtina turėti
kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau ši darbo jėga kaip tik ir neturi
motyvacijos dirbti Lietuvoje, kol čia atlyginimai bei darbo sąlygos
blogesnės nei Europos Sąjungos valstybėse. Kita vertus, emigraciją galima
vertinti ir kaip pozityvią galimybę: į Lietuvą sugrįžta emigrantų uždirbtos
lėšos, galėtų grįžti jų įgyta profesinė, akademinė ir kultūrinė patirtis,
naujieji išeiviai galėtų tapti Lietuvos interesų gynimo užsienio šalyse
atstovais.

Tačiau tam, kad emigracija iš grėsmės taptų galimybe, reikia valstybės
politinės valios, strateginio požiūrio ir savalaikio kryptingo veikimo.
Tačiau dabartinės būklės analizė rodo, kad kol kas Lietuva šių dalykų
stokoja.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų migracijos, ir ypač trumpalaikės
išvykos į užsienio šalis, taip pat vyksta dėl ekonominių priežasčių. Šią
migraciją skatina pozityvi visuomenės nuomonė net apie nelegalų darbą
užsienyje. Todėl nenuostabu, kad ir migracijos potencialas gana didelis –
beveik trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų emigruoti ar išvykti padirbėti į
užsienį. Ypatingai ryškios migracinės jaunimo nuostatos. Ar jos
realizuosis, priklausys nuo daugelio veiksnių, tačiau lemiamas vaidmuo
tenka Lietuvos socialinei – ekonominei raidai.

Emigracija iškyla kaip iššūkis ir kaip galimybė – tačiau pasitikti
iššūkį ir išnaudoti galimybes galima tik gerai suprantant reiškinį ir
turint aiškią viziją, apgalvotą strategiją. Kol kas valstybės politikos ir
apmąstytos strategijos emigracijos atžvilgiu nėra. Yra pastangų, tačiau
nematyti realios strategijos.

Į emigrantus dažnai žiūrima kaip į ganėtinai vienalytę masę todėl
būtina :

1. diferencijuoti, orientuotis į skirtingas tikslines grupes,
pasirenkant jas įvairių strateginių priemonių taikiniu. Privalu atsižvelgti
ir į besikeičiančias pasaulio sąlygas: globalizacija, informacinės
galimybės daro emigraciją nebe tokią negrįžtamą ir vienareikšmę, kaip buvo
anksčiau. Šiais tyrimais remiantis reikia formuoti nuoseklią ir ilgalaikę
migracijos politiką valstybės lygyje;

2. šalia esamųjų apie emigracijos mastus šaltinių svarbu
įvairiapusiškai rinkti statistiką įvairaus lygmens institucijose.

3. būtina reali ir kardinali mokslo ir studijų sistemos reforma,
derinama su mokslininko veiklos bei mokslininko profesijos prestižo
didinimu valdžios bei visuomenės akyse. Jos tikslas nėra vien tik protų
nutekėjimo stabdymas: mokslininkų gyvenimo kokybės ir, atitinkamai, darbo
kokybės pakėlimas yra ir bendrasis strateginis Lietuvos interesas. Tačiau
vienas iš jos poveikių būtų ir protų nutekėjimo pristabdymas.

4. mėginti Lietuvos sąlygomis pritaikyti sukauptą kitų valstybių, ypač
ES narių, patirtį stabdant protų nutekėjimą bei imtis bendrų su jomis
iniciatyvų.

5. ekonominių emigracijos paskatų šalinimas – pajamų mokesčio
mažinimas. Būtina lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius, kurti sąlygas
kaimo žmonėms įgyti naujų profesinių kvalifikacijų ir uždarbiauti miestuose
tose srityse, kur kvalifikuotų darbininkų stinga (pvz., statybininkų,
santechnikų). Tai stabdytų nekvalifikuotų bedarbių išvažiavimą.

6. kurti priemones, skatinančias emigrantų, net ir nelegalių,
balsavimą bei įtraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą.

.

LITERATŪRA

1. Tarptautinės migracijos vystymosi Lietuvoje istorinė apžvalga:

ikisovietinis periodas= History overview of Lithuanian interntional

migration development: period up to Soviet Union [interaktyvus].

[Žiūrėta 2005 03 12]. Prieiga per internetą

.

2. Vaitekūnas, Stasys. Lietuvos teritorija ir gyventojai = Lithuanian

citizens and theritory. Vilnius: sp. “Alma littera”, 1998. 43–174 p.

3. Demografijos metraštis 2003 = Demographic yearbook 2003. Statistiniai

duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius:

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004.

– 196p.

4. Darbo statistikos metraštis 2003 = Yearbook of labour statistics 2003.

Statistikos biuletenis.- Vilnius: Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 – 283 p.

5. Demografinė raida = Demography development [interaktyvus]. [Žiūrėta

2005 04 02]. Prieiga per internetą

6. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija = Ministry of Social Security

and Labour [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 02-04 mėn.]. Prieiga per

internetą

7. Sveikatos statistika. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerija = Health care statistics – Ministry of Health Care of

Republic of Lithuania. [Žiūrėta 2005 04 10]. Prieiga per internetą

8. Per 3 mėn. į užsienį išvyko mažiausiai 150 medikų = At least 150

heathcare specialists have left Lithuania in the period of 3 months

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 04 14]. Prieiga per internetą

9. BNS, ELTA. Nedarbas mažėja dėl emigracijos = Emigration is one of

reason for reducing number of unemployment. Verslo žinios, 2005-01-10,

Nr.6

10. Vidaus reikalų ministras priėmė Jungtinės Karalystės ambasadorių. LR

Vidaus reikalų ministerija = Minister of National Affairs have

appointed Ambassador of Great Britain. National Affairs Ministry of

Republic of Lithuania. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 05].

Prieiga per internetą

11. Žmogaus socialinė raida: [vadovėlis aukštosioms mokykloms] = Human

beeing social development (Manual for Higher education) / Toma

Birmontienė, Linas Čekanavičius, Vitalija Motiekaitienė, Vida

Kanopienė, Romas Lazutka, Nijolė Petkevičiūtė, Arūnas Poviliūnas,

Leonardas Rinkevičius, Jolanta Rimkutė, Ilona Tamulienė, Irina

Vološčiuk. – Vilnius: HOMO LIBER, 2001. 81-98 p. – ISBN 995-449-27-6.

12. Demografijos metraštis 2001 = Demographic yearbook 2001 . Statistiniai

duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius:

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002.

– 180 p.

13. Kaip pakito darbo jėgos kaina dėl migracijos po įstojimo į ES = Labour

price changes due to migration increasing after joining EU

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 09]. Prieiga per internetą

14. Pilietinės visuomenės institutes = Civil society institute

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 03 30]. Prieiga per internetą <

http://www.civitas.lt/lt_agenda.htm>

PRIEDAI

1 priedas. Lietuvos darbuotojų judėjimo apribojimai nuo įstojimo į ES (6)

|Valstybė |Numatomi |Pozicijos |
| |pereinamie| |
| |ji | |
| |laikotarpi| |
| |ai | |
|LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS |
|Airija |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai |
| | |prižiūrima. Svarsto “socialinio turizmo” |
| | |ribojimo galimybę (turėtų būti taikoma visiems|
| | |ES piliečiams). |
|Jungtinė |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai |
|Karalystė | |prižiūrima. Naujų valstybių narių piliečiai |
|(Didžioji | |per 30 dienų nuo įsidarbinimo turės |
|Britanija) | |registruotis (legalizavimo ir stebėsenos |
| | |tikslu) pateikdami iš darbdavio gautą pažymą |
| | |apie mokamus mokesčius (legalumo ir socialinio|
| | |draudimo faktui nustatyti) ir užtikrinamą |
| | |minimalų darbo užmokestį. |
| | |Be to, pagal JK VRM (Home Office) 2004-01-08 |
| | |raštą LR ambasadai JK-ėje nuo įstojimo dienos |
| | |darbuotojų judėjimo laisve automatiškai galės |
| | |naudotis tiek legaliai, tiek ir nelegaliai |
| | |dirbantys asmenys, išskyrus atvejus, kai jie |
| | |bus išsiųsti viešosios tvarkos, visuomenės |
| | |saugumo ir visuomenės sveikatos pavojaus |
| | |sudarymo pagrindu. |
|Švedija |- |Darbo rinka bus atvira, bet kruopščiai |
| | |prižiūrima. Švedijos Vyriausybė Parlamentui |
| | |pateikė pasiūlymą dėl darbo leidimų |
| | |naujiesiems ES piliečiams įvedimo, bet |
| | |pastarasis jo nepatvirtino. |
|SUŠVELNINTI APRIBOJIMAI |
|Danija |2+ |Danija leis ieškoti darbo būnant šalyje iki 6 |
| | |mėnesių, bet, radus darbdavį, reikės gauti |
| | |supaprastintą leidimą dirbti tik pilnai darbo |
| | |dienai, registruotoje įmonėje, vienodomis |
| | |darbo sąlygomis ir už atlyginimą, |
| | |nepažeidžiantį kolektyvinės sutarties. |
|ItalijaItalija |2 |Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtinta |
| | |20000 kvota 2004 metams. Išduodami |
| | |supaprastinti leidimai dirbti, kuriais |
| | |rūpinasi darbdavys kreipdamasis į Provincijos |
| | |darbo valdymo biurą. |
|Norvegija |2 |Yra EEE (Europos ekonominei erdvei) šalis, |
| | |kuri ES institucijose neturi balso teisės, bet|
| | |taiko ES taisykles. Žadėjo įsileisti |
| | |darbuotojus iš naujųjų ES šalių, tačiau |
| | |reaguodama į kaimynių pozicijas taikyti |
| | |apribojimus laisvam darbuotojų judėjimui iš |
| | |būsimųjų ES narių, taip pat ketina įvesti |
| | |apribojimus darbo imigracijai. ES piliečiams |
| | |bus išduodami supaprastinti darbo leidimai |
| | |pilnai darbo dienai, pagal normas |
| | |atitinkančias darbo sąlygas ir už pakankamą |
| | |darbo užmokestį. |
|Nyderlandai |2 |Darbuotojai iš naujųjų ES narių bus įleidžiami|
|(Olandija) | |tik į tuos verslo sektorius, kur pagal Darbo |
| | |ir pajamų centro įvertinimus (atliekamus kas |
| | |ketvirtį) yra darbo jėgos trūkumas, kurio |
| | |negali patenkinti Nyderlandų ir senųjų ES |
| | |šalių darbo rinka. Tokiu atviru verslo |
| | |sektoriumi bus jūreivystė, tarptautinio |
| | |susisiekimo autobusų vairavimas, pagalbinė |
| | |medicina ir mėsininkų darbas. Dabar darbo |
| | |leidimo gavimas užtrunka iki 13 savaičių. |
| | |Nurodytuose sektoriuose šis laikotarpis bus |
| | |iki 2 savaičių. Numatyta 22 000 kvota. |
|GRIEŽTESNI PEREINAMIEJI LAIKOTARPIAI |
|Austrija |2+ |Skelbia, kad ribos darbo rinką. Vyriausybės |
| | |siūlyme numatoma, kad naujų ES narių atžvilgiu|
| | |nebus taikoma kvota. |
|BelgijaBelgija |2+ |Skelbia, kad ribos darbo rinką. |
|GraikijaGraikij|2 |2004-03-02 LR ambasada Graikijoje informavo, |
|a | |kad Graikija yra apsisprendusi dėl ribojimų, |
| | |bet tai oficialiai paskelbs po kovo 7 d. |
| | |Parlamento rinkimų naujai suformuota |
| | |Vyriausybė. |
|Islandija |2 |Islandija (EEE narė), įtakota mažos darbo |
| | |rinkos, kaimynių apsisprendimo ir dėl 1/4 |
| | |migruojančių darbuotojų iš naujų valstybių |
| | |narių esančių Islandijoje numato apriboti |
| | |patekimą į darbo rinką. |
|Ispanija |2 |Ispanija numato ribojimus 2 metams, nes turi |
| | |daug bedarbių ir jaunimo. |
|Lichtenšteinas |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|
| | |patekimą į darbo rinką. |
|Liuksemburgas |2 |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|
| | |patekimą į darbo rinką. |
|Portugalija |2 |Portugalija pateikė tik neoficialią poziciją |
| | |dėl 2 metų apribojimų, kuri greitai turėtų |
| | |būti paskelbta. |
|Prancūzija |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|
| | |patekimą į darbo rinką 2 metus su galimybe |
| | |jautriose srityse pratęsti dar 3 metams. |
|Suomija |2 |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|
| | |patekimą į darbo rinką. |
|Vokietija |2+ |Numato riboti naujų valstybių narių darbuotojų|
| | |patekimą į darbo rinką dėl sunkios padėties |
| | |savo darbo rinkoje. |

Leave a Comment