Statistika ir socialoginiai tyrimai

1.
Pasaulio valstybių praktikoje statistikos organizavimas yra pagrįstas centralizuotu valstybės valdymu tam tikroje šalyje. Statistikos tarnyboms yra suteikiamas ministerijos statusas arba jos tiesiogiai pavaldžios valstybių vadovams, svarbiausioms ministerijoms.

Pasaulio šalių statistikos tarnybos ir visi su statistika susiję asmenys privalo vadovautis patvirtintais Jungtinių tautų organizacijos (JT) ir Europos Ekonomikos komisijos (Ek) fundamentaliaisiais oficialiosios statistikos principais:

1. Neutralumas. Oficialioji statistika yra svarbus demokratinės visuomenės informacinės sistemos elementas, ji tarnauja vyriausybei, ekonomikai ir visuomenei, teikdama duomenis apie ekonominę, demografinę, socialinę padėtį ir aplinkos būklę. Šiuo tikslu, geerbiant piliečių teisę į viešąją informaciją, oficialiosios statistikos tarnybos yra įpareigotos nešališkai rinkti ir skleisti oficialiąją statistiką, atitinkančią praktinius mokslo poreikius.

2. Profesinė nepriklausomybė. Kad būtų pasitikima oficialiąja statistika, tarnybos, vadovaudamosi nustatytais susitarimais ir moksliniais principais, profesinės etikos normomis, privalo nustatyti statistikos duomenų rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir pateikimo metodus.

3. Taikomų metodų skaidrumas. Siekdamos teisingai interpretuoti duomenis, statistikos tarnybos privalo pateikti informaciją, remdamosi statistikos šaltinių, metodų ir procedūrų moksliniais standartais.

4. Teisė komentuoti klaidingai interpretuojamus duomenis. Statistikos tarnybos įpareigotos teikti komentarus dėl klaidingo statistikos duomenų interpretavimo ir naaudojimo.

5. Veiksmingiausių duomenų šaltinių naudojimas. Duomenys statistikos tikslai gali būti renkami iš įvairių šaltinių, įskaitant statistinius tyrimus ar administracinius įrašus. Statistikos tarnybos šaltinį galima pasirinkti atsižvelgiant į jo kokybę, aktualumą, kainą ir respondentų galimybes.

6. Konfidencialumas. Statistikos tarnybų renkami personaliniai statistikos duomenys (tiek apie ju

uridinį, tiek apie fizinį asmenį) turi būti konfidencialūs ir naudojami tik statistikos tikslais.

7. Taikomų įstatymų skaidrumas. Statistikos sistemos darbą reglamentuojantys įstatymai ir kiti juridiniai aktai turi būti viešai skelbiami.

8. Institucijų bendradarbiavimas. Šalies statistikos tarnybų bendradarbiavimas yra svarbus statistikos sistemos veiksmingumo ir nuoseklumo veiksnys.

9. Tarptautinių standartų laikymasis. Kiekvienos šalies statistikos tarnybų vartojamos tarptautinės sąvokos, klasifikacijos ir metodai skatina statistikos sistemos veiksmingumą ir palyginamumą.

10. Tarptautinis bendradarbiavimas. Dvišalis ir tarptautinis statistikos tarnybų bendradarbiavimas padeda tobulinti visų šalių oficialiosios statistikos sistemas.
Pasaulio šalių statistikos tarnybų darbą koordinuoja įvairios tarptautinės organizacijos.

Tarptautinės ir Europos statistikos organizacijos

EUROPOS STATISTIKŲ KONFERENCIJA

Konferencija kasmet vyksta birželio antrą savaitę Ženevoje arba Paryžiuje. Ją organizuoja keletas pasaulio ir Europos statistikos organizacijų: EUROSTATAS, JT Europos komisija, OECD, Pasaulio bankas ir kt. Konferencijoje dalyvauja beveik visų Europos Salių statistikos tarnybų vaadovai, taip pat Kanados, JAV, Japonijos, Korėjos, Rusijos, Ukrainos, Mongolijos ir kitų pasaulio valstybių atstovai. Svarstoma statistikos aktualijos, nauji iššūkiai.

2001 m. birželio 11-13 d. 49-oje konferencijoje, kuri vyko Ženevoje, buvo svarstoma statistikos informacijos kokybė, patikimumas ir palyginamumas. Suprantama, kad be patikimų rodiklių negali būti gerų sprendimų, ekonominių ir ypač socialinių: skurdo mažinimo ir kitų programų vykdymo kontrolės. Tam ypač daug dėmesio skiria JT ir daugelio šalių politikai, daug vilčių siedami su statistika, ragindami ją plėtoti. Šioje konferencijoje buvo akcentuojami ir mažų šalių st

tatistikos finansavimo, infrastruktūros atnaujinimo klausimai. Europos metodikų vertinimo, kalbinės ir profesinės ekspertizės, leidinių parengimo, informacijos perdavimo tarptautinėms organizacijoms išlaidos įvairaus dydžio šalims beveik nesiskiria, o realių šalių resursai yra labai skirtingi, todėl mažų šalių statistika turi būti labiau remiama.

50-oji, jubiliejinė Europos statistikų konferencijos sesija vyko 2002 m. birželio 12 d. Paryžiuje. Šioje konferencijoje buvo pateikti integruoti pranešimai ekonominės statistikos, apimančios nacionalines sąskaitas, valstybės finansų, mokymų balanso, socialinės ir demografinės statistikos, aplinkosaugos statistikos ir kt. Taip pat buvo diskutuojama duomenų teikimo tarptautinėms organizacijoms, naujų duomenų rinkimo būdų, interneto svetainės, kurioje būtų informacija apie kitų šalių patirtį IT srityje, sukūrimo ir kitais klausimais.

Konferencija kreipėsi į tarptautines organizacijas, prašydama išnagrinėti ir pradėti taikyti vadinamąjį „duomenų pasidalijimo modelį”, kai duomenys iš atskirų šalių talpinami duomenų sandėlyje, iš kurio juos gali pasiimti bet kuri tarptautinė organizacija. Tokiu duomenų sandėliu galėtų būti internetas.

UNESCO

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija įkurta 1946 metais Anglijos ir Prancūzijos vyriausybių iniciatyva, siekiant rekonstruoti Europos valstybių švietimo sistemą bei mainus tarp valstybių.

Svarbiausi UNESCO tikslai:
-numatyti švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų perspektyvas, skatinti tyrinėjimus, daugiausia dėmesio skiriant mokslui, švietimui ir mokymo programoms, vykdyti normatyvinę veiklą, t.y. rengti, peržiūrėti, taikyti tarptautinius įstatymus, rekomendacijas, atlikti šalių narių vystymosi politikos ir projektų ekspertizę, kaupti, skleisti bei keistis informacija;
— prisidėti prie taikos pa

alaikymo pasaulyje, stiprinti tautų bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse, užtikrinti pagarbą teisingumui, įstatymams, žmogaus teisėms bei visų žmonių pagrindinėms laisvėms, priklausomai nuo rasės, lyties, kalbos ir religijos.

1991 m. spalio 7 d. Lietuva įstojo į UNESCO. 1992 m. spalio mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją(toliau-Nacionalinė komisija). Visuomeniniais pagrindais dirbančių 25 narių – ekspertų komisiją kultūros ministro teikimu Vyriausybė tvirtina ketveriems metams. Nuo 1993 metų Paryžiuje atidaryta Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, jos nepaprastąja ir įgaliotąja atstove dirbo Ugnė Karvelis. Šiuo metu Lietuvą atstovauja Ina Marčiulionytė.

Pagrindinė Nacionalinės komisijos funkcijos – skatinti glaudų UNESCO bendradarbiavimą su šalies švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis bei pavieniais asmenimis, užtikrinti aktyvų Lietuvos dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant UNESCO programas, skleisti ir teikti informaciją apie UNESCO veiklą Lietuvoje.

Pastaraisiais metais Nacionalinės UNESCO komisijos prioritetinės veiklos sritis yra paveldas. 1994 m. Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1996 m.

įvyko Tarptautinė donorų konferencija dėl Vilniaus senamiesčio atnaujinimo. Šioje srityje reikšminga ne tik tiesioginė finansinė UNESCO parama, bet ir tarptautinių ekspertų konsultacijos, galimybė Lietuvos specialistams dalyvauti UNESCO rengiamuose mokymo kursuose, seminaruose, konferencijose. Daug dėmesio UNESCO skiria nacionalinei paveldo infrastruktūrai kurti ir stiprinti.
Tuo tikslu 1994 m. buvo įkurta Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.

10 metų Lietuvos dalyvavimas UNESCO veikloje reikšmingas ne tik tuo, kad Lietuva susipažino su pasauliniais ku

ultūros, švietimo ir mokslo procesais, bet ir tuo, kad mūsų valstybė taip pat įnešė savo indėlį į šią veiklą.

2.
Statistinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka – imties tyrimas, kur aprašomas šiuolaikinis imčių parinkimo ir taikymo įvairiose gyvenimo srityse atvejai, taikomi kasdieninėje statistinių žinybų veikloje. Galimi imčių parinkimo atvejai pateikiami šioje schemoje:

Apibudinsiu trumpai kiekvieną tikimybinės imties sudarymo atvejį.
Sudarant paprastąją atsitiktinę imtį, visų populiacijos elementų galimybės priklausyti imčiai yra vienodos. Tai užtikrinama naudojant atsitiktinių skaičių lenteles, burtų metodą(visi elementai sunumeruojami, numeriai užrašomi ant kortelių ir traukiama). Ėmimai gali būti grąžintini ir negrąžintini.

Šis būdas yra efektyvus ir lengvai pritaikomas, kai tyrinėjama visuma yra nedidelė. Didelėse visumose priskirti kiekvienam vienetui žymę ir po to atlikti grynai atsitiktinį atrinkimą nėra paprasta. Todėl tokiais atvejais naudojami kiti imties sudarymo būdai.

Sistemingosios imties sudarymo principas-atsižvelgiant į imties ir populiacijos didumą parenkamas išrinkimo žingsnis, elementai išrikiuojami į eilę iš pirmųjų parenkamas vienas, o toliau pasirinktu žingsniu atrenkami visi likę elementai.

Šį imties parinkimo atvejį patogu taikyti, kai turimas visumos vienetų pirminis sutvarkymas (sąrašas). Sisteminės imties reprezentatyvumą nulemia vienetų išsidėstymo eilėje tvarka, kuri gali būti savaime dėsninga, specialiai išdėstoma, segmentuota.

Sluoksninės imties atveju visa populiacija suskirstoma į sluoksnius (stratus), kiekvienam sluoksniui taikomas paprastosios atsitiktinės grąžintinės imties sudarymo būdas. Tokiu būdu galim atlikti ir visos populiacijos ir atskirų sluoksnių tyrimą.

Teoriškai įrodoma, kad tinkamai taikant sluoksninės imties sudarymo schemą, gaunami tikslesni rezultatai negu paprastai atsitiktinės imties atveju.

Lizdinės (kiasterinės) imties atveju visa populiacija suskirstoma pagal tam tikrą požymįį panašias grupes—lizdus (klasterius). Iš visų lizdų aibės paprastosios atsitiktinės imties būdu atrenkama dalis.

Pagal tiriamą požymį išskiriamos grupės (lizdai) turi būti kiek galima panašesni vienas į kitą. Dažniausiai naudojama lizdinės imties forma-teritorinė imtis, kurioje lizdai (klasteriai) sudaromi panaudojant žemėlapius, geografines schemas. Šiuo ir kitais atvejais tirti objektus yra paprasčiau ir daug pigiau, nes nereikia turėti informacijos apie smulkiausius imties vienetus, lengviau vykdyti duomenų rinkimą, jų kontrolę.

Visi aptarti tikimybių imčių sudarymo atvejai sudaro galimybę surinktų statistinių duomenų tolesnei analizei taikyti tikimybių teoriją. Netikimybinių imčių sudarymo būdai:

Netikimybinės (neatsitiktinės) imtys pasižymi subjektyvumu, todėl yra mažiau reprezentatyvios. Šių imčių atveju neužtikrinamos vienodos galimybės kiekvienam statistinės visumos elementui patekti į imtį. Gautiems tiriamo požymio įverčiams nėra matematinio pagrindimo jų įvertinimui. Pagrindinis šių imčių privalumas – paprastas, prieinamas jų sudarymas,

kuris esant ir nedideliam imties tūriui, kai tyrimą vykdo gerai žinantys tyrimo objektus asmenys, duoda pakankamai patikimus rezultatus.

Ekspertinės imties atveju elementai į imtį traukiami atsižvelgiant į ekspertų nuomonę. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, gali pasireikšti daug subjektyvumo ir gaunamos imtys yra mažai reprezentatyvios.

Imtis pasiteisina ir duoda gerus rezultatus, kai jos apimtis nedidelė (iki l0 vnt.), visumos vienetų tiriamos savybės yra smarkiai kintančios, tokią imtį sudaro atitinkamos srities geras specialistas.

Sudarant kvotinę imtį atsižvelgiama į populiacijos sandarą, iš anksto numatomos populiacijos dalių kvotos. Pavyzdžiui, tiriant kolegijos studentų nuomonę apie studijų sąlygas mokymo įstaigoje ir sudarant 100 studentų imtį, joje turėtų būti išlaikytos visos kolegijos studentų populiacijos proporcijos: dieninio ir neakivaizdinio skyriaus, vyrų ir merginų, pirmo, antro, trečio, ketvirto kurso ir t.t. Toliau kiekvienoje kvotoje atsitiktinai pasirenkant elementus yra užtikrinamas didesnis imties reprezentatyvumas.

Kvotos būdas gali būti naudingas kai nereikia didelio tikslumo, o pakanka bendro vaizdo. Šis būdas taikomas, kai reikia operatyviai ištirti visuomenės nuomonę, prekių rinką ir kitais panašiais atvejais.

Proginės imties atveju į imtį įtraukiami pirmi pasitaikę populiacijos elementai. Šiuo atveju daug lemia atsitiktinumas ir imtis dažniausiai yra ne-reprezentatyvi. Pavyzdžiui, apklausus atsitiktinai sutiktų praeivių nuomonė apie vieną ar kitą reiškinį, negalima daryti išvadų ką galvoja apie tai dauguma gyventojų. Tai pigi ir paprastai vykdoma atranka.

Imtys neapima visos populiacijos, todėl jos elementams apskaičiuotas parametras skiriasi nuo visos populiacijos atitinkamo parametro. Gaunama jau anksčiau minėta imties paklaida, kuri gali būti atsitiktinė (priklauso nuo imties didumo) ir sisteminga (nulemia „matavimo instrumento” netobulumas).

Sistemingosios paklaidos dažnai daromos prognozuojant rinkimų rezultatus. Imties paklaidai didelį poveikį turi ir atsakymo lygmuo-atsakiusiųjų ir visų parinktų respondentų santykis.

Praktikoje dažnai naudojamos taip vadinamos porinės imtys: dvi imtys, kurių elementai nesusiję, bet kiekvienas pirmos imties elementas turi savo „porininką” antrojoje imtyje. Pavyzdžiui, sudaromos vyrų ir žmonų imtys iš tų pačių šeimų, studentų imtys iki pradedant mokytis kolegijoje ir ją baigus, žmonių dešinės ir kairės rankų imtys. Porinių imčių atveju mėginama nustatyti atitinkamo faktoriaus įtaką tiriamam požymiui.

Pasinaudodami “Statistikos metraščio 2002” arba kito statistinio leidinio duomenimis užrašykite dinamikos eilutę (t >7). Apskaičiuokite visus šios eilutės rodiklius. Padarykite išvadas.

Aš pasinaudojau “Statistikos metraščiu 2002” ir surašiau nelaimingų atsitikimų darbe iš viso nukentėjusių žmonių 1995 – 2001 m. dinamikos eilutę.

t 1995 m. 1996 m. 1997m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.
y 3397 3109 3110 32891 3016 2800 2556

1. Apskaičiuoju nelaimingų atsitikimų darbe grandininį ir bazinį absoliutaus lygio padidėjimą – Δ y:

Δyg=yi – yi-1 Δyb=yi – y1
Δyg1=y2 – y1=3109-3397=-288 Δyb1=y2 – y1= 3109-3397=-288
Δyg2=y3 – y2=3110-3109=1 Δyb2=y3 – y1= 3110-3397=-287
Δyg4=y4 – y3=3281-3110=171 Δyb3=y4 – y1= 3281-3397=-116
Δyg5=y5 – y4=3016-3281=-265 Δyb4=y5 – y1= 3016-3397=-381
Δyg6=y6 – y5=2800-3016=-216 Δyb5=y6 – y1= 2800-3397=-597
Δyg7=y7 – y6=2556-2800=-244 Δyb6=y7 – y1= 2556-3397=-841

2. Apskaičiuoju grandininį ir bazinį didėjimo tempą T d :

Tg di = * 100 Tb di = * 100

Tg d1 = 3109/3397 * 100% = 91,52% Tb d1 = 3109/3397 * 100% = 91,52%
Tg d2 = 3110/3109 * 100% = 100,03% Tb d2 = 3110/3397 * 100% = 91,55%
Tg d3 = 3281/3110 * 100% = 105,50% Tb d3 = 3281/3397 * 100% = 96,59%
Tg d4 = 3016/3281 * 100% = 91,92% Tb d4 = 3016/3397 * 100% = 88,78%
Tg d5 = 2800/3016 * 100% = 92,84% Tb d5 = 2800/3397 * 100% = 82,43%
Tg d6 = 2556/2800 * 100% = 91,29% Tb d6 = 2556/3397 * 100% = 75,24%

3. Apskaičiuoju grandininį ir bazinį padidėjimo tempą T p :

Tg p = Tg d – 100 Tb p = Tb d – 100

Tg p1 =91,52– 100= -8,48% Tb p1 =91,52– 100= -8,48%
Tg p2 =100,03– 100 =0,03% Tb p2 =91,55– 100= -8,45%
Tg p3 =105,50– 100=5,5% Tb p3 =96,59– 100= -3,41%
Tg p4 =91,92– 100=-8,08% Tb p4 =88,78– 100= -11,22%
Tg p5=92,84– 100=-7,16% Tb p5 =82,43– 100= -17,57%
Tg p6 =91,29– 100=-8,08% Tb p6 =75,24– 100= -24,76%

4. Apskaičiuoju grandininį ir bazinį pagreičio koeficientą Kpagreičio :

Kpagr. =

K 1pagr. = Tg d2 / Tg d1 = 100,03/91,52 = 1,09

K 2pagr. = Tg d3 / Tg d2 = 105,5/100,03 = 1,05

K 4pagr. = Tg d5 / Tg d4 = 92,84/91,92 = 1,01

K 5pagr. = Tg d6 / Tg d5 = 91,92/92,84 = 1,01

K 3pagr. = Tg d4 / Tg d3 = 91,92/105,50 = 0,87

5. Apskaičiuoju vidutinius dinamikos rodiklius:

5.1 Vidutinis lygis y

y =

y = = 3038

5.2 Vidutinis absoliutusis padidėjimas(sumažėjimas) Δ y

Δ y =

Δ y = = – 140

5.3 Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas Td

Td = ? * 100
Td = ? * 100 = 0,95 * 100 = 95

5.4 Vidutinis padidėjimo tempas T p

Tp = Td – 100

Tp = 95 – 100 = – 5%

Šioje lentelėje pateikiami visi dinamikos eilutės rodikliai.

Rodikliai
Laikas, ti
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001 Vidutiniai dinamikos rodikliai

Reikš-
mė For-
mulė Pavadinimas

Duome-
nys
yi
3397
3109
3110
3281
3016
2800
2556
y = 3038

y =

Vidutinis lygis
Absoliutaus lygio padidėjimas
Δy Δyg=yi – yi-1

– -288 1 171 -265 -216 -244

Δ y =
-140

Δ y =

Vidutinis absoliutusis sumažėjimas

Δyb=yi – y1


-288
-287
-116
-381
-597
-841

Didėjimo tempas
Td
Tg di = * 100


91,52
100,03
105,50
91,92
92,84
91,29

Td = 95

Td =
? * 100

Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas

Tb di = * 100


91,52
91,55
96,59
88,78
82,43
75,24

Padidėjimo tempas
Tp Tg p = Tg d – 100


-8,48
0,03
5,5
-8,08
-7,16
-8,08

Tp =
-5%

Tp = Td – 100

Vidutinis padidėjimo tempas

Tb p = Tb d – 100


-8,48
-8,45
-3,41 -11,22 -17,57 -24,76

Pagreičio koeficientas
K

Kpagr. =



1,09
1,05
0,87
1,01
1,01

Naudota literatūra:

Jonas Jakubauskas ,,Statistikos pagrindai” 2003 V
www.statistika.lt
www.std.lt
www.sta.lt
www.lrinka.lt
www.ekm.lt

Leave a Comment