Lietuvos gyventojų migracija prieš ir po stojimo į Europos Sąjungą

TURINYS

Įvadas .............................. 3

Šiuolaikinės tarptautinės migracijos situacija .................. 4

Ekonominiai ir socialiniai emigracijos iš Lietuvos padariniai ........... 13Įvadas
Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos laisvių, sudarančių Europos bendrosios rinkos pagrindą. Ši teisė suteikia galimybę ne tik laisvai keliauti ES teritorijoje, bet ir studijuoti, ieškoti darbo, dirbti savarankiškai ar samdomąjį darbą. Šalia laisvo kapitalo judėjimo, laisvas asmenų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų judėjimas tampa vienu svarbiausių gamybos veiksnių bendrojoje rinkoje.
Kaip ir daugelyje Vidurio Europos šalių, Lietuvoje vykstanti politinė, socialinė ir ekonominė transformacija padarė esminį poveikį tarptautinės miigracijos procesui. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir migracijos politikos liberalizavimą, ne tik išaugo migracijos mastai bet ir pasikeitė geografija. Migracija įgauna vis platesnį mastą ir svarbą, tuo tarpu statistiškai tebėra fiksuojama tik ilgalaikė (nuolatinė) migracija.
Ekspertai vis garsiau kalba apie emigracijos keliamą grėsmę. Europos Sąjungos statistikos biuras “Eurostat” prognozuoja, kad per artimiausius 20 metų Lietuva neteks beveik dešimtadalio gyventojų, o iki 2050-ųjų jų skaičius sumažės šeštadaliu. Tokia didelė migracija, kaip manoma, gali sukelti įtampą mūsų darbo rinkoje. Gali sumažėti ne tik darbo jėėgos resursai, bet ir mokesčių bei socialinio draudimo įmokų mokėtojų.
Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 30–50 procentų gyventojų norėtų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. 2004 metais iš Lietuvos išvyko beveik pusantro karto daugiau žmonių nei 2003-iaisiais, o vien per 2005 metų sausio-vasario mėnesius išvyko 24

492 žmonės, tai yra 700 daugiau nei per 2004 metų tą patį laikotarpį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų balandį atliko apklausą, kurios duomenimis daugiausia ketinančių išvykti kuriam laikui yra tarp jaunimo 18-29 metų amžiaus. Pagal apklausos rezultatus daugiau norinčių išvykti gyventi ir dirbti į užsienį yra tarp mažiau uždirbančių. Populiariausia planuojama išvykimo kryptis yra Didžioji Britanija. Kitos tarp ketinančių išvykti populiarios šalys yra Airija, Vokietija, JAV, Ispanija, Norvegija ir Švedija.
Taigi, šiame darbe pirmiausia bus žvelgiama į emigracijos keliamas grėsmes ir galimas socialines bei ekonomines pasekmes. Toliau bus aptariami jos mastai, tendencijos, priežastys. Kaip vienas iš probleminių reiškinių bus analizuojamas specialistų ir protų nutekėjimas. Galiausiai, trumpai apžvelgus dabartinę valstybės institucijų veiklą emigracijos srityje, pateikiamos išvados.

Apibūdinant šiuolaikinę migracijos situaciją bus naudojama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyyriausybės oficiali informacija, bei specialių migracijos tyrimų medžiaga.Šiuolaikinės tarptautinės migracijos situacija
2004 m. gegužės pradžioje Lietuvoje prasidėjusi emigracijos banga neslūgsta. Gerai vertinami lietuviai darbuotojai itin paklausūs Europos Sąjungos šalyse, kur yra šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų ir mokamas kelis kartus didesnis atlyginimas nei Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje, kaip rodo statistika, tinkamų darbuotojų jau dabar yra mažiau nei laisvų darbo vietų. Be to, padirbėti svetur norėtų išvykti dar beveik trečdalis šalies gyventojų. Ekspertų vertinimu, jeigu tokia ryški emigracijos tendencija išsilaikys ir toliau, ša
alies ekonomikos laukia sunkumai.
Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius. Jeigu iki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalies kompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėl abiejų komponentų poveikio.
Iš įmonių po 2004 m gegužės 1 d. darbuotojų emigracija vyko, bet ji nebuvo labai ryški. Vidutiniškai iš Lietuvos įmonių išvyko 2% darbuotojų. 48 proc. nuomonę pareiškusių Finansų analitikų asociacijos tyrime vadovų teigė, kad iš jų įmonių dalis darbuotojų išvyko dirbti į užsienį po 2004 m. gegužės 1 d. Tame tarpe iš 36 proc. apklaustų įmonių išvyko 1 – 5% darbuotojų, iš 9 proc. – 6-10% darbuotojų, iš 1 proc. – 10-15% ir iš 1 % – daugiau nei 16% darbuotojų. Menkos emigracijos priežastis gali būti ta, kad praėjo mažai laiko nuo įstojimo į ES ir darbuotojai dar neįsisamonino išvykimo galimybių. Dažniausiai emigravo darbuotojai iš gamybinių įmonių. 62 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų atsakė, kad į užsienį išvyko kvalifikuoti darbininkai. Į anketos klausimus atsakiusių imonių vadovų teigimu, po 2004 m gegužės 1 d. labiausiai darbuotojai migravo iš statybos ir gamybos įmonių.1
Lietuvos gyventojų kaita nuo XIX a. iki šių dienų
Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors ir vėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir daugumoje Europos šalių, turėjusių aiškią vakarų-šiaurės krypties orientaciją. Daugiau ar mažiau skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia, 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš rusus vertė ne
emažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus, palikti Lietuvą.
1867-1868 m. badas, privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos Armijoje įvedimas ir tautinė priespauda, silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse buvo pagrindinės emigracijos augimo priežastys.

1 Kaip pakito jėgos kaina dėl migracijos po įstojimo į ES [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27] Prieiga per internetą http://www.finansai.lt/Portals/57ad7180-c5c7-49£5-b282-c6475cdb7ee7/DJ%20tyrimo%20ataskaita2004%2011%2025 galutine.pdf

Apskritai XIX a. pabaiga apibūdinama kaip pirmosios masinės emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia į JAV, pradžia.
1869-1899 m. emigrantų skaičius iš Lietuvos vien tik į Jungtines Valstijas siekė 50 tūkst. žmonių. Šie duomenys nėra labai tikslūs, nes iki 1899 m. JAV Imigracijos biuras neregistravo lietuvių kaip ”lietuvių”. Dažniausiai jie buvo laikomi lenkais ar rusais.
Tik nuo 1899 m. pradėta gauti daugiau ar mažiau tiksli lietuvių emigrantų į JAV statistika. Emigrantų skaičius į kitas vakarų šalis buvo daug mažesnis. Iki 1914 metų tik apie 14 tūkst. žmonių emigravo į Didžiąją Britaniją, apie 10 tūkst. – į Pietų Ameriką, 5 tūkst. – į Kanadą.2 Emigracijos srautas per 1899-1914 metus buvo labai didelis, beveik toks pat kaip natūralus prieaugis, todėl Lietuvos populiacijos augimas vyko labai lėtai. Be to, grįžtamosios migracijos atvejai nebuvo dažni. Grįžusių migrantų skaičius galėjo būti daug didesnis, jei Lietuvos ekonominė situacija būtų buvusi palankesnė.
Per pirmąjį pasaulinį karą Lietuva neteko daug gyventojų, daug jų žuvo, kariaudami caro armijoje, dalis gimtame krašte, o dalis, bėgdami nuo artėjančios vokiečių ka

ariuomenės, pasitraukė į Rusijos gilumą. Be to, daug Lietuvos gyventojų buvo išvaryti į Vokietiją, mirė dėl epidemijų ir ligų. Mirusiųjų žmonių skaičius viršijo gim.usiųjų. 1915 m. mirė 3.1 tūkst. žmonių daugiau negu gimė. 1917 m. šis skaičius pasiekė apie 10 tūkst., o 1918 m. – 12.5 tūkst..3
Tuo tarpu 1920-1940 m emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama – Kaune buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir konkreti pagalba, emigruojant į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Neturtingi ar bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį. Iš kitos pusės, priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė imigrantus. Pietų Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją. Todėl emigracija, ypač į Braziliją, Argentiną ir Urugvajų – padidėjo.
1923 -1927 m. Emigracijos mastai buvo didesni nei skelbiama. Emigracijos apskaita rėmėsi išduotų užsienio pasų skaičiumi, tuo tarpu daugelis imigrantų paliko Lietuvą, neturėdami legalių dokumentų. Tikslesni statistikos duomenys galimi tik nuo 1928 metų, tačiau net ir šiuo laikotrapiu žmonės, vykstantys dirbti į Vokietiją ar Latviją, nebuvo laikomi emigrantais.

2 S. Vaitekūnas. Lietuvos teritorija ir gyventojai. Vilnius: „Alma littera‘, 1998. 43-174 p.
3 Ten pat.

1939 m. į Lietuvą buvo įvesta SSRS raudonoji armija, 1940 m. Lietuva prieš tautos valią įjungta į SSRS sudėtį. Tokia padėtis tęsėsi net penkis dešimtmečius. Lietuva 1940 m. tapo viena iš sąjungininkių respublikų, praradusių nepriklausomybę ir valstybingumą. Jos vardas nyko iš pasaulio žemėlapių, vis rečiau ji buvo minima politikoje. Visa tai neigiamai veikė gyventojų socialinę ir tautinę raidą, gyventojų skaičiaus augimą. SSRS, norėdama palaužti tautų nacionalinį išdidumą, jų pasipriešinimą politiniam ir tautiniam pavergimui, pradėjo didžiausias pasaulyje gyventojų deportacijas, t.y. iškėlimą iš nacionalinių žemių į tolimas ir atšiaurias teritorijas. Jau turėdama nemažą to baisaus ištisų tautų perkėlimo ir trėmimų patirtį, stalinistai Lietuvoje deportacijas pradėjo 1939 m.. Sovietų valdžia iš Vilniaus krašto deportavo apie 25 tūkst. lenkų ir žydų. Deportacijos tęsėsi ir vėliau, t.y. visą stalinį laikotarpį. Kai kuriais skaičiavimais vien tik 1939-1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 65 tūkst. žmonių.4

1 pav. Lietuvos gyv. nuostoliai 1940-1959 m.

Deportacija tęsėsi ir pokario metais. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, 1945-1948 m. į Sibirą, europinę šiaurę ir kitas atšiaurias SSRS teritorijas iš tikrųjų buvo deportuota apie 260 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiausia ūkininkų ir inteligentų. Didelė dalis jų tremtyje žuvo, mirė nuo ligų ar niekad nebegrįžo į Lietuvą.5

Pokario metai turėjo būti “kompensaciniai”, t.y. per juos turėjo labai padidėti gimstamumas. “Kompensacinį” laikotarpį Lietuvoje sunkino keletas aplinkybių, tokių kaip nugalėjus fašistinę Vokietiją, Raudonojoje armijoje ne tik nebuvo masinės demobilizacijos, bet atvirkščiai – daugelis lietuvių, atėjus į Lietuvą Raudonajai

4 Tarptautinės migracijos vystymosi Lietuvoje istorinė apžvalga: ikisovietinis periodas [interaktyvus] [Žiūrėta2006-02-27] Priega per internetą .
5 S. Vaitekūnas. Lietuvos teritorija ir gyventojai. Vilnius: „Alma littera‘, 1998 m., 43-174 p.
armijai,dar tebevykstant karo veiksmams, buvo priimti į armiją. Antra, didelė dalis jaunų žmonių pasitraukė į Vakarus, išėjo į miškus partizanauti. Trečia, prasidėjo Lietuvos gyventojų sovietinė deportacija. Visa tai turėjo tiesioginės įtakos gimstamumui.

1990 m. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyveno 3,71 mln. žmonių. Vėliau, po 1992 m., skaičius pradėjo mažėti. 1992-1996 m. jis sumažėjo 39,7 tūkst..
Metai Gyventojų judėjimas
Migracijos saldo

Emigracija Imigracija
1990 23592 14744 -8848
1991 20703 11828 -8875
1992 28855 6640 -22215
1993 15990 2850 -13140
1994 4246 1664 -2582
1995 3773 2020 -1753
1996 3940 3025 -915

1 lentelė. Gyventojų migracija atkūrus ne.priklausomybę

Gyventojų skaičius labai sumažėjo dėl gyventojų emigracijos (1 lent.), didesnės už imigraciją. Šią emigrantų grupę didžiąja dalimi sudarė Rusijos piliečiai, panorę grįžti į savo šalį .6
Lietuvos gyventojų migracijos kriptys ir šalys

Iki 1990 m. egzistavusią planinę darbo migraciją tarp Lietuvos ir SSRS respublikų pakeitė savanoriška migracija, vis labiau krypstanti į Vakarus. Per pastaruosius 10–15 metų tarptautinės migracijos situacija Lietuvoje pakito iš esmės: išaugo mastai, pasikeitė kryptys. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytu ir „Spinter“ atliktu 2001 m. prognostiniu tyrimu, 63 % Lietuvos gyventojų 2001 m. buvo pasiryžę išvykti svetur. Iš tų, kurie apsisprendę išvykti tvirtai, daugiausia vyktų į JAV, Vokietiją ir Didžiąją Britaniją.
Kiek šie prognostiniai tyrimai atitinka dabartinę tikrovę? Neprognozuojami istoriniai posūkiai (prieš pat ES išsiplėtimą įvestos darbo jėgos imigracijos kvotos) pakreipė emigracijos srautus kitomis linkmėmis: daugiausia lietuvių važiuoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją. Tradiciniai ekonominiai bei kultūriniai lietuvių emigravimo polinkiai

6 T. Birmontienė, L. Čekanavičius, V. Motiekaitienė, V. Kanopienė, R. Lazutka, N. Petkevičiūtė, A. Poviliūnas, L. Rinkevičius, J. Rimkutė, I. Tamulienė, I. Vološčiuk. Žmogaus socialinė raida: [vadovėlis aukštosioms mokykloms] – Vilnius: HOMO LIBER, 2001 m. 81-98 p. – ISBN 995-449-27-6.

(Vokietija),susidūrus su legalaus įsidarbinimo kvotomis, vizų problemomis ir panašiai, užleido kelią kitoms kryptims.
Susiduriama su faktu, kad tikslių duomenų apie emigracijos mastus nėra. Kita vertus, būtina sukurti modelius, kurie leistų išmatuoti realius emigracijos mastus – antraip problemų spręsti bus neįmanoma.
Statistikos departamento turimi duomenys pateikia skaičius, padedančius apytiksliai įsivaizduoti procesų mastą, nors galutinio atsakymo dėl emigracijos apimties šie skaičiai neduoda. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvos išvyko apie 303 tūkst. gyventojų, o vien 2004 m. – 15165 gyventojų.7

Skaičiuojant atvykimo-išvykimo saldo, nuo 1990 iki 2003 m. iš Lietuvos išvyko 236.5 tūkst. žmonių daugiau negu atvyko. Pradedant 1992 m., Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo mažėti; iki dabar jis yra sumažėjęs maždaug 250 tūkstančių.8
Statistikos departamento turimi duomenys susiję su keleriopomis problemomis, kurios neleidžia jų laikyti tiksliu emigracijos mastų paveikslu. Emigracijos apibrėžimas – emigravusiais laikomi tik tie žmonės, kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies. Pavyzdžiui, žmonės, pragyvenę užsienyje kad ir daugelį metų, tačiau oficialiai apie tai nepranešę ir vieną ar du sykius per metus į ją sugrįžtantys, emigrantais nelaikomi ir statistikoje neatsispindi, nors jų situacija realiai – socialiai ir ekonomiškai – atitinka „emigranto“ statusą. Dalis atvykusiųjų į šalį yra imigrantai, o ne grįžtantieji emigrantai. Taigi, emigrantų skaičius didesnis, negu atvykimo-išvykimo saldo.

Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, po naujųjų narių priėmimo į Europos Sąjungą, 2004 m. gegužės – gruodžio mėnesiais, darbo leidimo Didžiojoje Britanijoje pasiprašė 20095 lietuviai.9 Bet tai – tik vienos šalies duomenys. Juo remiantis galima pagrįstai manyti, kad emigrantų skaičius, po įstojimo į Europos Sąjungą, gerokai viršija Statistikos departamento turimus duomenis. Sociologinių tyrimų pateikti emigracijos mastų vertinimai tokie: 200–250 tūkst. žmonių, iš kurių apytiksliai 50 tūkst. JAV, 50 tūkst. Didžiojoje Britanijoje, po 30 tūkst. Airijoje ir Ispanijoje, 10 tūkst. Vokietijoje, 5 tūkst. Norvegijoje, po 1 tūkst. Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, Danijoje, po kelis šimtus – kitose Vakarų Europos šalyse.10

7 Demografijos metraštis 2003. Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m., 196 p.
8 Ten pat
9 Vidaus reikalų ministras .priėmė Jungtinės Karalystės ambasadorių. LR Vidaus reikalų ministerija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą
10 Pilietinės visuomenės institutes. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą < http://www.civitas.lt/lt_agenda.htm >

2 pav. Šalys, kuriose daugiausia emigravusių lietuvių 11
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“ atlikto 2001 m. tyrimo, dar 2001 m. lapkritį ES valstybėse legaliai ir nelegaliai dirbančių lietuvių buvo 118 tūkst., tai, 13 kartų daugiau, negu tuomet Europos Komisijos pateiktieji duomenys. Pasak šio tyrimo vertinimų, užsienyje dirbo 14,7 % darbingų Lietuvos gyventojų, o 2006 metams tyrimas prognozavo, kad užsienyje dirbs tarp 284-314 tūkst. darbingų lietuvių.
Lietuvius priimančios šalys
Siekdamos išvengti galimų trumpalaikių darbo jėgos migracijos padarinių, šalys, anksčiau įstojusios į ES, siekia apriboti naujų šalių narių darbo jėgos imigraciją ir gali įvesti pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų (pagal formulę 2+3+2 metai), o vėliau peržiūrėti savo pozicijas. Baigiantis antriesiems metams, šalys turės informuoti Europos Komisiją, ar toliau (iki trejų metų) ketina taikyti pereinamąjį laikotarpį. Norinčios dar porai metų pratęsti darbo rinkos apribojimus, šalys turės įrodyti, kad laisvas darbuotojų judėjimas kels rimtų grėsmių jų darbo rinkai. Visiems teisėtai ES dirbantiems asmenims socialinės garantijos bus užtikrintos (ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, senatvės išmokų ir pan.). Airija, Jungtinė Karalystė (Didžioji Britanija) ir Švedija priklauso pirmąjai šalių grupei, kurios naujųjų ES narių piliečiams netaikys darbo apribojimų. Airijos darbo rinka Lietuvos piliečiams praktiškai bus atvira, tačiau kurį laiką – iki 2 metų – bus ribojamas socialinis aprūpinimas, pavyzdžiui, darbo ieškančiųjų pašalpų gavimas. Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) darbo rinka Lietuvos piliečiams taip pat bus atvira, tačiau kruopščiai prižiūrima. Naujųjų valstybių narių piliečiai per 30 dienų nuo įsidarbinimo turės registruotis ir legalizuotis, pateikdami iš darbdavio gautą pažymą apie mokamus mokesčius legalumo ir socialinio draudimo faktui nustatyti bei užtikrinamą minimalų darbo užmokestį. Be to, nuo įstojimo dienos darbuotojų judėjimo laisve automatiškai galės naudotis tiek legaliai, tiek ir nelegaliai dirbantys asmenys,

11 Pilietinės visuomenės institutes. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą < http://www.civitas.lt/lt_agenda.htm >

išskyrus atvejus, kai jie bus išsiųsti dėl grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui bei visuomenės sveikatai. Švedijos darbo rinka taip pat bus atvira, tačiau kruopščiai prižiūrima. Švedijos Vyriausybė Parlamentui pateikė pasiūlymą dėl darbo leidimų naujiesiems ES piliečiams įvedimo, bet pastarasis jo nepatvirtino. Danija, Italija, Norvegija ir Nyderlandai priklauso antrajai šalių grupei, kurios naujųjų ES šalių piliečiams taikys sušvelnintus įsidarbinimo apribojimus. Danija leis ieškoti darbo būnant šalyje iki 6 mėnesių, bet radus darbdavį, reikės gauti supaprastintą leidimą dirbti tik pilnai darbo dienai, registruotoje įmonėje, vienodomis darbo sąlygomis ir už atlyginimą, nepažeidžiantį kolektyvinės sutarties. Italija numato riboti naujų valstybių narių patekimą į darbo rinką, bei svarsto “laisvos” kvotos galimybę (tam tikras skaičius darbuotojų galėtų atvykti be apribojimų). Norvegija, reaguodama į kaimynių pozicijas taikyti apribojimus laisvam darbuotojų judėjimui iš būsimų ES narių, taip pat ketina įvesti apribojimus darbo imigracijai. ES piliečiams bus išduodami supaprastinti darbo leidimai pilnai darbo dienai pagal normas atitinkančias darbo sąlygas ir už pakankamą darbo užmokestį. Olandija informavo, kad darbuotojai iš naujųjų ES narių bus įleidžiami tik į tuos verslo sektorius, kur yra darbo jėgos trūkumas, kurio negali patenkinti Nyderlandų ir senųjų ES šalių darbo rinka. Šalys, kurios taikys pere.inamąjį laikotarpį, nedraus įsidarbinti pagal darbo leidimus, taip pat jos yra pasirengusios derėtis dėl sutarčių, palengvinančių tam tikrų profesijų bei sezoninių darbuotojų įdarbinimą. Todėl galima drąsiai teigti, jog nuo 2004 metų gegužės 1 dienos Lietuvos gyventojams bus lengviau įsidarbinti visose ES valstybėse.
Emigrantų charakteristika
Net trečdalis darbo migrantų darbą užsienyje vertina kaip vienintelę išeitį iš skurdo ir nevilties ir, Lietuvoje nesuradę jokio darbo ir nematydami perspektyvų, išvyksta. Tai ypač būdinga rajonų ir kaimų gyventojams, kurie vis labiau įsitraukia į migracijos procesą. Iki šiol didesnė išvykstančiųjų dalis buvo bedarbiai bei jauni žmonės, tačiau kaip tik jie ir yra potenciali kvalifikuota darbo jėga. Nedarbas per metus sumažėjo 1,7 punkto ir 2004 metų pabaigoje buvo 6%. Pagrindinės bedarbių skaičiaus mažėjimo priežastys – augantis ūkis ir gyventojų emigracija. 12
Taip pat labiau linkę išvykti jaunesni asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, bedarbiai, studentai, samdomi tarnautojai, bet ne vadovai. Didžiuma planuojančių migruoti asmenų ketina išvykti trumpam laikui. Aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų trūkumas jau dabar jaučiamas kai kuriose ūkio šakose. Tai sietina tiek su ekonominiais veiksniais, t.y. apmokėjimo

12 BNS, ELTA. Nedarbas mažėja dėl emigracijos. Verslo žinios, 2005 m., Nr.6
skirtumais Lietuvoje ir tikslo šalyje, tiek ir su neekonominiais veiksniais, savirealizacijos galimybėmis. Manytina, kad abiejų šių veiksnių įtaka bent jau artimiausioje ateityje išliks, todėl galima prognozuoti ir ateityje didelius aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išvykimo mastus. Emigracija suvokiama visų pirma kaip ekonominė migracija, dėmesio neskiriama protų ir specialistų nutekėjimui, bene opiausiai Lietuvai kylančių emigracijos problemų.
Specialistai

Patikimų ir nesenų tyrimų, pateikiančių specialistų (gydytojų, inžinierių, programuotojų ir pan.) emigracijos duomenis bei prognozuojančių jų tendencijas, nėra. Tačiau remiantis nesisteminiais duomenimis, matyti, kad specialistų emigracijos procesas – Lietuvai vienas pavojingiausių, galinčių sukelti sunkiausių padarinių socialinei infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei. Be to, tikėtina, kad, skirtingai negu bendroji emigracija, gilėjant integracijai į ES jis turėtų įsibėgėti. Nesant šioms grėsmėms spręsti skirtos valstybinės strategijos, savieigai palikti specialistų migracijos procesai turės ilgalaikių neigiamų padarinių Lietuvos socialinės gerovės perspektyvoms.

2002 metais atliktas galimos medicinos specialistų migracijos tyrimas parodė, kad 60,7 % rezidentų ir 26,8 % gydytojų ketina išvykti iš Lietuvos į Europos Sąjungą ar kitas šalis.13 Pagrindinės planuojamos migracijos kryptys – Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, pagrindinės priežastys – aukštesni atlyginimai, geresnės profesinės perspektyvos ir aukštesnė gyvenimo kokybė. Nors galutinio apsisprendimo procentai žymiai mažesni, tikėtina, kad Lietuvai esant Europos Sąjungoje ir lygioms įdarbinimo galimybėms realiai atsiveriant, galutinai apsisprendusiųjų išvykti nuošimtis augs – juolab kad, kaip apklausa parodė, ankstesnių profesinių išvykų į užsienio valstybes buvimas gerokai padidina emigravimo rizikos faktorių, o vieningoje ES erdvėje tokių išvykų neišvengiamai daugės. Nors Lietuvos medicinos specialistų bendrosios emigravimo intencijos mažesnės, negu kitų trijų apklausoje dalyvavusių šalių (Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos), emigracija drauge su kitais faktoriais turėtų nulemti, kad, palyginti su 2000 metų lygiu, medikų kiekis Lietuvoje 2015 metais nukris 20 % (iki 296 medikų 100 tūkst. gyventojų neskaičiuojant medicinos administratorių). Tai smarkiai mažiau, negu 1990 m. padėtis (401,3 mediko 100 tūkst. gyventojų) ar net 2000 m. būklė (atitinkamai 379,8 mediko), bet taip pat žymiai mažiau, negu rekomenduojama 335 medicinos specialistų 100 tūkst. Gyventojų proporcija. 14

Jau dabar pastebimas dėl migracijos paaštrėjęs medicinos specialistų stygius. Ši.uo metu visose Lietuvos apskrityse stinga daugiau negu 250 gydytojų; per septynis mėnesius nuo
13 Pilietinės visuomenės institutes. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą < http://www.civitas.lt/lt_agenda.htm >
14 Sveikatos statistika. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą
2004 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija išdavė 390 pažymų gydytojams, norintiems išvykti dirbti į užsienį. Pažymos taip pat išduotos 73 odontologams (3 % visų Lietuvos specialistų) ir 79 slaugytojoms. Sveikatos apsaugos ministerija per tris 2005 metų mėnesius išdavė 150 pažymų, palengvinančių medikams gauti leidimą verstis gydytojo praktika užsienyje. 96 pažymos buvo išduotos gydytojams, 12 odontologams, 1 akušeriui ir 41 slaugytojui. 15
Labai tikėtina, kad panaši situacija vyrauja ir kituose specialistų emigracijos sektoriuose. Tad vienas primygtiniausių Vyriausybės darbo prioritetų – sukurti strategiją ir priemonių sistemą, kurios įgalintų pristabdyti specialistų migraciją, tam panaudojant ir ES struktūrinius fondus.
Prognozės
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyto ir „Spinter“ atlikto 2001 m. tyrimo, emigracija po įstojimo į Europos Sąjungą turėtų augti ir apie 2008 m. emigrantų kiekis pasiektų 320 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento paskelbtos Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos prognozės teigia, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie 15 tūkst. žmonių, po to emigruojančiųjų skaičius mažės, tačiau iki 2030 m. kasmet maždaug 2000–3000 žmonių išvyks daugiau negu atvyks. Iki 2030 m. Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 300 tūkst. gyventojų.

3 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos prognozės 2004-2030 metams

Po įstojimo į Europos Sąjungą emigracijos iš Lietuvos mastai po pirminio „šuolio“ ilgainiui turėtų mažėti ir normalizuotis. Specialistų migracija ir protų nutekėjimas įsibėgėja lėčiau ir pasireikš vėliau, negu pirmoji suintensyvėjusios emigracijos banga, kilusi išsyk po įstojimo į Europos Sąjungą.

Bedarbiai bei jauni žmonės, kurie yra potenciali kvalifikuota darbo jėga, tik išvykę į užsienį suvoks, jog būtina mokytis, įgyti aukštesnę kvalifikaciją, o tai padaryti daugiau

15 Per 3 mėn. į užsienį išvyko mažiausiai 150 medikų [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-03-02]. Prieiga per internetą
galimybių yra grįžus į Lietuvą. Tačiau apie tokius planus emigravę piliečiai susimąstys po metų ar pusantrų. Vilniaus banko analitikų duomenimis, anksčiau į ES įstojusiose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Ispanijoje, žmonių migracija aukščiausią tašką pasiekė trečiaisiais įstojimo metais..Ekonominiai ir socialiniai emigracijos iš Lietuvos padariniai
Visuomenės socialinė ekonominė ir demografinių procesų raida yra glaudžiai susijusios. Demografinė raida labai priklauso nuo šalies socialinio ekonominio išsivystymo lygio, plėtros tempų. Savo ruožtu demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės socialinei ekonominei raidai. Demografinių procesų dimensijos yra informatyvūs visuomenės išsivystymo lygį ir raidos sėkmingumą parodantys indikatoriai.
Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai, nuvilniję Rytų (slavų tautybės gyventojų į buvusią SSRS teritoriją) ir Vakarų (žydų) kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius emigracijos srautus (išvykimą nuolatos gyventi į kitą šalį) keičia savo mastais didžiuliai nedeklaruotos (nelegalios), tikėtina – trumpalaikės migracijos srautai į Vakarų šalis. Šių pokyčių tiesioginė demografinė pasekmė – Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, gili ir toliau tebegilėjanti depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas. Gyventojų skaičius mažėja nuo 1992 m., ir tai Lietuvoje taikiu metu vyksta pirmą kartą. Per pastaruosius 12 metų gyventojų skaičius sumažėjo 260 tūkst. žmonių. 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3445,7 tūkst. žmonių.16 Praėjusio dešimtmečio pradžioje gyventojų skaičiaus mažėjimą iš esmės lėmė to meto oficialioji (legalioji) emigracijos banga. Kaip rodo statistiniai duomenys, vėliau, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė nedeklaruota migracija. Be to, gyventojų skaičius pradėjo mažėti ir dėl didesnio mirusiųjų nei gimusiųjų skaičiaus, prasidėjusio natūralaus gyventojų mažėjimo. Ir tai rodo vieną esmingiausių pastarųjų metų demografinių procesų pokyčių pasekmę – demografinės pusiausvyros praradimą, spartų depopuliacijos gilėjimą.
Ekonominio ir socialinio poveikio požiūriu dera išskirti ilgalaikę ir trumpalaikę migraciją. Ilgalaikė migracija kilmės valstybei yra žalingesnė: prarandamos lėšos, investuotos į žmonių išsilavinimą, prarandami specialistai, blogėja demografinė situacija.

Geresnė išeitis kilmės valstybei yra trumpalaikė migracija. Trumpalaikės migracijos trūkumai: socialinio draudimo finansavimo mažėjimas ir staigus atlyginimų kilimas

16 Demografijos metraštis 2003. Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m. 196 p.
sektoriuose, iš kurių nuteka reikalinga darbo jėga. Jos privalumai: nedarbo lygio mažėjimas, migrantų su nauja patirtimi grįžimas, į kilmės šalį srūvantys pinigų srautai.

Vertinant poveikį Lietuvai, kaip teigiamus emigracijos aspektus galima nurodyti:
• tikėtinumą, kad nemaža dalis migrantų sugrįš;
• didelė dalis lėšų suvartojamos ir investuojamos Lietuvoje;
• mažėja bedarbių skaičius, kartu ir socialinės paramos poreikis;
• migrantai įgyja naujos patirties.
Neigiami emigracijos poveikiai:
• darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo;
• investicijų į žmogų praradimas;
• staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose.
Negana to, vis didės kvalifikuotų specialistų poreikis. Jeigu jų išvykimo nepavyks pristabdyti tikslinėmis socialinio bei ekonominio pobūdžio priemonėmis, tokių specialistų reikės įsivežti iš svetur.
Ekonominiai aspektai
Atliktų daugybės įvairiausių sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad 30%-50% 15-25 metų Lietuvos piliečių norėtų emigruoti iš Lietuvos. Kiekvieną sprendimą migruoti lydi teigiami ir neigiami faktoriai, susiję su išvykimo vieta, teigiami ir neigiami faktoriai susiję su atvykimo vieta, kliūtys kylančios migruojant ir asmenianiai faktoriai. Teigiami ir neigiami atvykimo ir išvykimo faktoriai yra užimtumo galimybių įvertinimas, gyvenimo sąlygos, klimatas, kultūrinis gyvenimas, laisvalaikio praleidimo galimybės bei išlaidų faktoriai. Kliūtys, kylančios migruojant, yra fiziniai ir politiniai barjerai.
Stūmos veiksniai yra demografiniai – darbingo amžiaus gyventojų mažėj.imas, dėl to silpstanti socialinės rūpybos sistema ir ekonominiai – atlyginimų skirtumai, silpna socialinė sistema, nedarbo lygio augimas, mažos pajamos vienam gyventojui. Tarp tipinių Lietuvos emigrantų motyvų ir bruožų paminėtini tokie stūmimo motyvai, kaip sunkumai susirasti darbą, žemas užmokesčio lygis, blogos gyvenimo sąlygos. 17
Traukos veiksniai – kultūrinis suderinamumas, administracinių kaštų mažėjimas dėl mažesnių mokesčių svetur. Tačiau lietuviams svarbesni stūmos, o ne traukos veiksniai.

17 Darbo statistikos metraštis 2003. Statistikos biuletenis.- Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m., 283 p.

Emigracijos srautus po 2004m. gegužės 1 d. nemaža dalimi nulėmė tokie traukos veiksniai, kaip įdarbinimo politika: pagrindiniai migrantų srautai pakrypo į liberalesnę įdarbinimo politiką priėmusias Angliją ir Airiją.18

Gausi lietuvių emigracija turi ir daugelį teigiamų pasekmių, kurios paprastai yra nutylimos ar nepastebimos. Be kultūrinių mainų, užsienio patirties įsigijimo, migracija duoda ir ekonominę naudą. Didžiąją migracijos iš Lietuvos atvejų dalį nulėmė ekonominiai veiksniai, ir tai yra žmonių bandymas savo jėgomis ieškoti išeities atsiradus socialinėms ekonominėms problemoms. Kartu emigracija, ir ypač priešpensinio amžiaus asmenų, kurie turi nepaklausias specialybes ar išvis jų neturi, mažina socialinę įtampą darbo rinkoje ir visuomenėje, o neretai ir šeimoje.
Antra vertus, dažnas migrantas ne tik sprendžia savo ekonomines bei darbo problemas, bet remia Lietuvoje likusius šeimos narius ir giminaičius. Nėra žinoma, kiek pinigų kasmet migrantai parsiunčia ar parsiveža iš užsienio (nėra apskaitos, nėra tyrimų), tačiau jei bent pusė ten esančių kas mėnesį parsiunčia į Lietuvą po 500 litų, per metus susidaryto pusė milijardo litų. Realios sumos gali būti dar didesnės. Kartais besivystančių šalių migrantų uždirbti pinigai prilyginami pelnams iš prekybos nafta. Nėra žinoma, kur ir kaip yra panaudojami migrantų pinigai (manoma, kad dauguma jų skiriama vartojimui ir tik nedidelė dalis investuojama), nėra programų, skatinančių/lengvinančių migracinių pinigų tikslingą panaudojimą/investicijas. Taigi teigiamas migracijos efektas iki galo neišnaudojamas.
Socialiniai aspektai
Dėl duomenų stokos nėra tiksliai žinoma emigracijos srautų amžiaus struktūra. Vertinant pagal analogiją su dabar egzistuojančiu migraciniu potencialu bei atsižvelgiant į ekspertų nuomonę – Lietuva visų pirma praranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografinius procesus (santuokos, gimstamumas, šeima), tiek ir darbo išteklius, kuriuos gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Ši ateities problema kol kas nėra Lietuvoje deramai įvertinta. Intensyvūs migracijos procesai turi nemažą įtaką gyventojų etninės struktūros pokyčiams. Dažnai akcentuojama problema – nutautėjimo grėsmė: lietuviai išvyksta, kitataučiai plūsta į Lietuvą, todėl Lietuva pamažu nutautėja.Migrantai siekdami ekonominės naudos paprastai nepaiso (arba neturi galimybės paisyti) socialinių tokios migracijos pasekmių, ypač šeimai-vaikams. Nereti atvejai, kai išvyksta vienas ar abu tėvai, vaikus ilgam palikę giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos. Kokiu mastu yra paplitęs šis reiškinys ir kokios jo tikrosios pasekmės šeimai/vaikams dabar ir ateityje, nėra žinoma.

18 Darbo statistikos metraštis 2003. Statistikos biuletenis.- Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m., 283 p.
Valstybės institucijų veikla emigracijos veikla emigracijos klausimu

1. Diplomatinė tarnyba pasiekia nemažą dalį po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių kolonijų ir skiria dėmesį santykiams su išeivija. Tam tiesiogiai įpareigoja Konsulinis statutas; pagrindinis darbo su išeivių bendruomenėmis krūvis tenka konsuliniams pareigūnams. Svarbi diplomatų praktinė pagalba; atstovybės yra tapusios natūraliais traukos centrais išeiviams. Prie ambasadų ir konsulatų veikia lituanistinės. mokyklėlės, diplomatai dalyvauja išeivijos kultūriniuose renginiuose ir atlieka „cementuojantį“ vaidmenį.
2. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kurio „Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programa 2004–2006 m.“ buvo Vyriausybės patvirtinta 2004 m. birželio 8 d., yra sukūręs kompleksinę darbo su išeivija, taip pat ir su naujosiomis lietuvių bendruomenėmis programą. Šis departamentas taip pat formaliai yra atsakingas už tipo lietuvių bendruomenių kūrimą ir jų veiklos palaikymą. Departamento veikla aprėpia du aspektus – paslaugas išvykusiesiems (švietimas, kultūra, informacijos sklaida bei socialiniai bendruomenių projektai); informaciją besirengiantiems išvykti žmonėms. Galiausiai, teisiniai migraciją ir reintegraciją reguliuojantys dokumentai bei bendroji informacija šiomis temomis pateikiama Departamento parengtame dokumente Valstybinė ryšių su užsienio lietuviais politika (2004). Sėkminga šio Departamento veikla svarbi padedant išlaikyti lietuvybę užsienyje. Jo veiklą šioje srityje būtina plėsti: itin svarbu, kad naujųjų emigrantų vaikai neatitrūktų nuo lietuvių kalbos ir kultūros, išlaikytų ryšį su Lietuvos kraštu ir visuomenės gyvenimu.
3. Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras užsiima informacijos įvairiais grįžimo į tėvynę aspektais platinimu. Šio Centro veikla galėtų būti aktyvesnė ir platesnė. Nė viena iš institucijų neatlieka vaidmens, kurį kitos Europos šalys teikia su išeivija bendradarbiaujančioms savo institucijoms: būtent, nėra numatyta tikslingų institucinių priemonių per išeiviją skleisti savo nacionalinę kultūrą pasaulyje ir išnaudoti emigrantų įtaką Lietuvos labui užsienio šalyse.
4. Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute formuojama darbo grupė nagrinėti emigracijai kaip vienai svarbiausių nekarinių grėsmių valstybei.
5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo PHARE programą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo ir Lietuvos įstatymų harmonizavimo su Europos teise šioje srityje. Protų ir specialistų nutekėjimo problemos ministerijos atstovai teigia nematantys, tačiau rengiamasi imtis priemonių Vyriausybės programos nuostatos 8.31 įgyvendinimui (dėl ekonominių migrantų grįžimo skatinimo).
6. Švietimo ir mokslo ministerija remia išeivijos lituanistinio švietimo programas, išlaiko tremtinių vaikaičiams ir emigrantų Rytų šalyse vaikams skirtą mokyklą „Lietuvių namai“ Vilniuje.

Išvados

Paskutinė lietuvių emigracijos banga, prasidėjusi prieš penkiolika metų ir vis tebespartėjanti, nedidelei Lietuvos valstybei iškyla kaip rimta grėsmė daugeliu aspektų: demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu.
Deja, šiandien valstybės institucijos net neturi tikslesnių duomenų apie emigracijos mastą. Oficialūs duomenys, kad nuo 1990 m. iki šiol iš Lietuvos išvyko tarp 250 ir 350 tūkstančių žmonių, nėra patikimi. Itin skaudus Lietuvai gali būti dabar, sulig įstojimu į Europos Sąjungą, spartėjantis specialistų bei aukštos kvalifikacijos specialistų netekimas. Neigiamų socialinių, kultūrinių pasekmių turės ir prasidėjęs Lietuvos miestelių tuštėjimas. Akivaizdu, jog ūkio plėtra bei darbo našumo augimas yra būtina sąlyga atlyginimams augti bei darbo salygoms gerėti, tuo pačiu ir motyvacijai dirbti Lietuvoje didinti. Šiam tikslui būtina turėti kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau ši darbo jėga kaip tik ir neturi motyvacijos dirbti Lietuvoje, kol čia atlyginimai bei darbo sąlygos blogesnės nei Europos Sąjungos valstybėse. Kita vertus, emigraciją galima vertinti ir kaip pozityvią galimybę: į Lietuvą sugrįžta emigrantų uždirbtos lėšos, galėtų grįžti jų įgyta profesinė, akademinė ir kultūrinė patirtis, naujieji išeiviai galėtų tapti Lietuvos interesų gynimo užsienio šalyse atstovais.
Tačiau tam, kad emigracija iš grėsmės taptų galimybe, reikia valstybės politinės valios, strateginio požiūrio ir savalaikio kryptingo veikimo. Tačiau dabartinės būklės analizė rodo, kad kol kas Lietuva šių dalykų stokoja.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų migracijos, ir ypač trumpalaikės išvykos į užsienio šalis., taip pat vyksta dėl ekonominių priežasčių. Šią migraciją skatina pozityvi visuomenės nuomonė net apie nelegalų darbą užsienyje. Todėl nenuostabu, kad ir migracijos potencialas gana didelis – beveik trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų emigruoti ar išvykti padirbėti į užsienį. Ypatingai ryškios migracinės jaunimo nuostatos. Ar jos realizuosis, priklausys nuo daugelio veiksnių, tačiau lemiamas vaidmuo tenka Lietuvos socialinei – ekonominei raidai.
Emigracija iškyla kaip iššūkis ir kaip galimybė – tačiau pasitikti iššūkį ir išnaudoti galimybes galima tik gerai suprantant reiškinį ir turint aiškią viziją, apgalvotą strategiją. Kol kas valstybės politikos ir apmąstytos strategijos emigracijos atžvilgiu nėra. Yra pastangų, tačiau nematyti realios strategijos.
Į emigrantus dažnai žiūrima kaip į ganėtinai vienalytę masę todėl būtina :
 diferencijuoti, orientuotis į skirtingas tikslines grupes, pasirenkant jas įvairių strateginių priemonių taikiniu. Privalu atsižvelgti ir į besikeičiančias pasaulio sąlygas: globalizacija, informacinės galimybės daro emigraciją nebe tokią negrįžtamą ir vienareikšmę, kaip buvo anksčiau. Šiais tyrimais remiantis reikia formuoti nuoseklią ir ilgalaikę migracijos politiką valstybės lygyje;
 šalia esamųjų apie emigracijos mastus šaltinių svarbu įvairiapusiškai rinkti statistiką įvairaus lygmens institucijose.
 būtina reali ir kardinali mokslo ir studijų sistemos reforma, derinama su mokslininko veiklos bei mokslininko profesijos prestižo didinimu valdžios bei visuomenės akyse. Jos tikslas nėra vien tik protų nutekėjimo stabdymas: mokslininkų gyvenimo kokybės ir, atitinkamai, darbo kokybės pakėlimas yra ir bendrasis strateginis Lietuvos interesas. Tačiau vienas iš jos poveikių būtų ir protų nutekėjimo pristabdymas.
 mėginti Lietuvos sąlygomis pritaikyti sukauptą kitų valstybių, ypač ES narių, patirtį stabdant protų nutekėjimą bei imtis bendrų su jomis iniciatyvų.
 ekonominių emigracijos paskatų šalinimas – pajamų mokesčio mažinimas. Būtina lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius, kurti sąlygas kaimo žmonėms įgyti naujų profesinių kvalifikacijų ir uždarbiauti miestuose tose srityse, kur kvalifikuotų darbininkų stinga (pvz., statybininkų, santechnikų). Tai stabdytų nekvalifikuotų bedarbių išvažiavimą.
 kurti priemones, skatinančias emigrantų, net ir nelegalių, balsavimą bei įtraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą.

Literatūros sąrašas:

1. S. Vaitekūnas, Lietuvos teritorija ir gyventojai., Vilnius: “Alma littera”, 1998 m., 43–174 p.
2. Demografijos metraštis 2003. Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m. , 196 p.
3. Darbo statistikos metraštis 2003. Statistikos biuletenis.- Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004 m., 283 p.
4. BNS, ELTA. Nedarbas mažėja dėl emigracijos. Verslo žinios, 2005 m., Nr.6
5. T. Birmontienė, L. Čekanavičius, V. Motiekaitienė, V. Kanopienė, R. Lazutka, N. Petkevičiūtė, A. Poviliūnas, L. Rinkevičius, J. Rimkutė, I. Tamulienė, I. Vološčiuk, Žmogaus socialinė raida: [vadovėlis aukštosioms mokykloms], Vilnius: HOMO LIBER, 2001 m., 81-98 p. – ISBN 995-449-27-6.
6. Demografijos metraštis 2001 m. Statistiniai duomenys, apibūdinantys šalies demografinę raidą., Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002 m., 180 p.
7. Tarptautinės migracijos vystymosi Lietuvoje istorinė apžvalga: ikisovietinis perioda [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą .
8. Demografinė raida [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą
9. Vidaus reikalų ministras priėmė Jungtinės Karalystės ambasadorių. LR Vidaus reikalų ministerija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą S=1107208800&pL=2419199&a>
10. Kaip pakito darbo jėgos kaina dėl migracijos po įstojimo į ES [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą
11. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-02-27]. Prieiga per internetą
12. Sveikatos statistika. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą
13. Pilietinės visuomenės institutes. [Žiūrėta 2006-02-28]. Prieiga per internetą
14. Per 3 mėn. į užsienį išvyko mažiausiai 150 medikų [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006-03-02]. Prieiga per internetą

Leave a Comment