Rūkymas

Klaipėdos kolegija
Pedagogikos fakultetas
Socialinė katedra

Referatas

,,Rūkymas”

Klaipėda
2004

Turinys
1. Įvadas......................... 3
2. Pasyvus rūkymas................... 4
3. Poveikis sveikatai................... 5
4. Žala odai....................... 7
5. Tabako ekonominė žala................ 8
6. Rūkymas paauglių tarpe............... 10
7. 18-lika priežasčių, kodėl nepradėti ar mesti rūkyti.. 14
8. Rūkymo mažinimo metodas............. 16

Įvadas

Šiais laikais sunku būtų surasti žmogų kurio draugų tarpe nebūtu bent vieno rūkoriaus. Rūkymas laikomas mažąją narkomanija ir neveltui, nes dažnas užsirūkęs pirmąją cigaretę nemeta šio įpročio iki gyvenimo galo.Tam yra priežastis, tai tabake esantis nikotinas, kuriam išsivysto priklausomybė jau po pirmos cigaretes, nes nikotinas laikomas vienas iš didžiausiu narkotikų.Tai įrodo įvairūs mokslininkų atlikti tyrimai.
Mes rašydami referatą norime parodyti, kaad rūkymas sukelia didžiulę žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet patiriama taip pat ir didžiulė ekonominė žala. Pateikiame priežastis, kodėl nereikia pradėti ar mesti rūkyti. Nurodome patarimus kaip mesti rūkyti, nes daugelis rūkančiųjų tai nori padaryti, bet nežino kaip.

Rašydami šį referatą išsikėlėme šiuos uždavinius:

1. Parodyti realią rūkymo žalą žmonių sveikatai.
2. Pateikti duomenis apie rūkymo sukeltą ekonominę žalą.
3. Paplitimas paauglių tarpe.

Darbo metodai:
1. Literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.

PASYVUS RŪKYMAS

Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir Jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Vaalanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – iškvėpiamame ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkių junginio, trukdančio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.

Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai alkaloidai, fe

enolai, kancerogeninės medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rūgštis, stiprus periferinės sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todėl pasyvus rūkymas daugeliui nerūkančiųjų ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu.

Vaikų organizmas yra labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie irr patys užaugę dažniau tampa rūkančiais. Ten, kur yra vaikų nedera rūkyti.

POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.[1. ]

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos ei

iga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.[2]

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo at
tveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi. Lytinė galia pradeda mažėti jau nuo trisdešimties metų ir apie keturesdešimt metų rūkalius tampa bevaik impotentu. Be to, rūkaliai dažniau serga prostatos vėžiu.[1]
Rūkaliai dažniausiai būna mažakraujai, pageltę ne tik jų dantys ir pirštai, get ir veido oda. Mažakraujystė išsivysto dėl nuolatinio apsinuodijimo anglie monoksidu (smalkėmis), nes smalkės trugdo pasisavinti deguonį plaučiuose.

Žala odai

Rūkymas kenkia jūsų išvaizdai, jau nekalbant apie sveikatą. Japonijos mokslininkai nustatė, jog rūkymas sutrikdo odos atsinaujinimo procesus, todėl iššaukia ankstyvas raukšles. Dermatologai mano suradę neginčijamų įrodymų seniai vyravusiai nuomonei, kad rūkymas sendina odą.
Oda išlieka sveika ir atrodo jaunai dėl dviejų nuolat vykstančių procesų balanso. Pirmasis procesas suskaldo senąją odą, o antrasis – pagamina naują. Kūne sena oda yra skaldoma fermentų, vadinamą matricinėmis metalų proteinazėmis (MMP). Jie sukarpo kolageno – jungiamojo audino, sudarančio apie 80 proc. normalios odos – skaidulas.

Akimichi Morita ir jo kolegos iš Nagojos universiteto įtarė, kad rūkymas sutrikdo šiuos odoje vykstančius procesus. Tikrindami šią idėją jie pradžioje pasigamino cigaretės dūmų tirpalą, leisdami dūmus per sūrų vandenį. Po to mažyčiai tokio dūmų tirpalo lašeliai buvo užlašinti ant žmogaus fibroplastų – kolageną gaminančių odos ląstelių- kultūros. Po dienos mokslininkai pasižiūrėjo, kiek šios odos ląstelės gamina kolageną sk

kaldančio MMP. Pasirodė, jog žymiai daugiau nei normalios odos ląstelės.

Morita taip pat patikrino, kiek tokios ląstelės pagamina naujo kolageno. Pasirodė, kad dūmų įtakoje kolageno gamyba sumažėjo 40 proc. Jis sako, kad abu reiškiniai: spartesnis kolageno irimas ir susilpnėjusi naujo audinio gamyba, sąlygoja belaikį rūkalių odos senėjimą. [1. 50-72 sanrauka]

Tabako ekonominė žala

Pasaulio banko skaičiavimu, grynoji tabako ekonomine žala siekia apie 200 milijardų JAV dolerių (apie 600 mlrd. litų) per metus. Ją sudaro tiesioginės (su rūkymu susijusių ligų gydimas ) ir netiesioginės (ankstyvos mirtys, darbo laikas ir produkcija, prarasta dėl rūkymo bei jo sukeltų ligų, nedarbingumo ir invalidumo pašalpos , gaisrai ir kt.) išlaidos bei nuostoliai. Pavyzdžiui, Kanadoje 1989 metais su tabako vartojimu susijusios išlaidos sudarė 17,8 milijardo dolerių (apie 50 mlrd. Lt).Lietuvoje tokių skaičiavimų iki šiol neatlikta , tačiau rūkančiųjų ir nerūkančiųjų santykis čia kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Kanadoje, o sergamumo, mirtingumo bei kiti sveikatos rodikliai blogesni, tad aišku, jog mūsų šalies ekonominiai nuostoliai , patiriami dėl tabako vartojimo, yra daug didesni už valstybės pajamas, gaunamas iš tabako produktų gamybos. Valstybės tabako kontrolės programos įgyvendinimas sumažintų socialinę ir ekonominę rūkymo žalą mūsų valstybei ir jos gyventojams.

Valstybės tabako kontrolės programa siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996 m. Nr. 11-281) 3 str. Deklaruojamus valstybės tabako kontrolės politikos principus:

1. Ginti žmogaus teises į gyvenimą be rūkymo.
2. Ginti nerūkančiųjų teises į aplinka be tabako dūmų.
3. Mokesčiais mažinti rūkalų prieinamumą.
4. Drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabakui auginti, jo produktams gaminti, vidaus prekybai ir importui plėtoti.
5. Papildomai naudoti nustatytos dalies akcizo už tabako gaminius įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti.
6. Drausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimo ir vartojimo rėmimą.
7. Didinti visuomenės informatumą apie rūkalų vartojimo daromą socialinę ir ekonominę žalą sveikatai.
8. Skatinti rūkančius mesti rūkyti.

Rūkymas – vienas iš netikusių, žalingų, bet visuomenės toleruojamų įpročių. PSO (pasaulio sveikatos organizacija) duomenimis, rūkymas lemia 90 proc. Visų mirčių nuo plaučių vėžio, 75 proc. Mirčių nuo bronchito ir plaučių emfizemos ir apie 25 proc. – nuo širdies ligų. Ne mažiau kenkia rūkymas per prievartą (pasyvusis rūkymas).
Rūkymas paauglių tarpe

Lietuvoje apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-18 metų amžiaus moksleivių bent kartą per savo gyvenimą yra pabandę rūkyti.

Lentelė 1. RŪKYMAS (procentais)

Tyrimas
Ilgiau ar trumpiau rūkiusių per gyvenimą %

Berniukai Mergaitės Iš viso
Vilniaus m. mok. (1998 m.) 78.0 68.7 73.1
Klaipėdos m. (1999 m.)
9 klasės mok. 83.8 71.8 77.4
Klaipėdos m. (1999 m.)
11 klasės mok. 86.9 74.4 79.8
Bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti moksleivių skaičius šalies mokyklose per 4 metus išaugo. Jaunoji karta gana anksti bando rūkyti. Tyrimų duomenimis trečdalis moksleivių pradeda rūkyti 11 ir mažiau metų. Berniukai rūko dažniau nei mergaitės, bet rūkančiųjų mergaičių skaičius auga sparčiau nei berniukų. 1998 m. Vilniaus m. bei 1999 m. Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių duomenys rodo didesnį rūkymo paplitimą šalies sostinės bei uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklose nei nustatytas respublikos vidurkis.
Tabako gaminių paplitimą moksleivių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo dažnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų.

Lentelė 2. RŪKYMAS (duomenys procentais)

R ū k y m a s
Tyrimas 40 ir daugiau kartų per gyvenimą Rūkymas per paskutines 30 dienų

Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso
Vilniaus m. mok. (1998 m.) 51,0 26,1 37,8 52,7 33,8 42,7
Klaipėdos m.
9 klasės mok. (1999 m.) 43,1 22,8 32,3 41,5 29,5 35,1
Pateikti kiti du rodikliai (lentelė 2), nurodo reguliarų moksleivių rūkymą. Jie patvirtina aukščiau paminėtą teiginį – moksleivių skaičius, kurie buvo rūkę 40 ir daugiau kartų bei kurie rūkė kasdien per paskutines 30 dienų 4 metų eigoje stipriai išaugo, bet dar nesiekia sostinės bendrojo lavinimo moksleivių lygio. Rūkančiųjų daugiau profesinėse nei bendrojo lavinimo mokyklose, miesto nei kaimo vietovių mokyklose.
Lietuvoje nusistovėjęs tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytų Europoje pagal lyčių pasiskirstymą – daugiau rūko berniukai nei mergaitės. Tuo tarpu Šiaurės bei Vakarų Europos šalyse daugiau merginų nei vaikinų buvo rūkę 40 ir daugiau kartų bei rūkė reguliariai per paskutines 30 dienų. Tik visose Europos šalyse berniukai anksčiau nei mergaitės pradeda rūkyti, ypač reguliariai.
Tyrimo rezultatai parodė tamprų ryšį tarp rūkymo ir mokymosi pažangumo, moksleivių pomėgių, televizoriaus ar video žiūrėjimo trukmės bei alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo. ESPAD 99 tyrimų duomenys rodo, kad rūkomuosius narkotikus vartoja be išimties moksleiviai rūkantys cigaretes. Taigi rūkymas, be neigiamo poveikio sveikatai, yra akivaizdus narkomanijos rizikos faktorius.

18 priežasčių, kodėl reikėtų nepradėti ar mesti rūkyti:

1. Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
2. Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų; kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
3. Rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių, 30 proc. Vėžinių, 75 proc. Kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos veiksniu.
4. Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to , skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio raidą.
5. Nikotinas didina arterinį kraujospūdį, greitina širdies tvinksnius; nuo jo siaurėja kraujagyslės. Rūkant pulsas padažnėja vidutiniškai 15-18 kartų per minutę, dėl to jaučiamas širdies plakimas, gresia stenokardija, pavojingi gyvybei širdies veiklos sutrikimai. Padidėja arterinis kraujospūdis.
6. Ilgalaikis nikotino vartojimas negrįžtamai pakeičia kraujagyslių sieneles, dažnai provokuodamas sunkią ligą – oblinteruojantį, endenteritą. Dažnas rūkalius dėl to jaučia stiprius kojų skausmus, blauzdų raumenų mėšlungį, besikartojantį šlubčiojimą.
7. Nuolatiniai rūkalių palydovai – lėtinis kvėpavimo takų kataras, varginantis kosulys, skrepliavimas. Rūkantieji kur kas dažniau serga plaučių tuberkulioze.
8. Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina patenkančio į plaučius deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.
9. Rūkymas kenkia virškinimui, turi įtakos gastrito ir opaligės raidai. Trys ketvirtadaliai sergančiu opalige rūko.
10. Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūva nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
11. Vaikai, kurių tėvai rūko, du kartus dažniau tampa prisiekę rūkaliai.
12. Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai – net septyneriais metais trumpiau.
13. Rūkymas laipsniškai silpnina lytinę funkciją.
14. Nuo rūkymo sutrinka uoslė ir gebėjimas justi skonį.
15. Rūkymui sutrikdžius medžiagų apykaitą, lūžinėja plaukai ir nagai.
16. Nuo rūkymo sutrikus kraujotakai, gelsta rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlių.
17. Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
18. Rūkant plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.

Rūkymo mažinimo metodas
1. Stenkitės surūkyti kuo mažiau cigarečių. Skaičiuokite, kiek kasdien surūkėte ir pasistenkite šiandien surūkyti viena mažiau negu vakar.
2. Užtraukite dūmą kuo rečiau ir kuo paviršutiniškiau.
3. Nerūkykite nevalgę – juo labiau rytą, nes tabako dūmai, susimaišę su seilėmis, žaloja skrandžio gleivinę, o patekę į žarnyną, tuojau pat įsigeria į kraują. Nerūkykite valgydami, gerdami.
4. Užtraukę dūmą, nelaikykite cigaretės burnoje.
5. Kuo ilgiau nerūkykite po sunkaus fizinio darbo, ypač dirbdami.
6. Jeigu jau rūkote, tai rūkykite cigaretes su filtru.
7. Nesurūkykite visos cigaretės. Likus trečdaliui, įmeskite ją, nes kaip tik šioje dalyje susikaupia daugiausia kancerogenų ir nikotino. Geriausia įmesti cigaretę du tris kartus užtraukus dūmą.
8. Nerūkykite eidami, ypač lipdami laiptais arba kopdami į kalną, nes tuo metu labai intensyviai kvėpuojama, ir kancerogenai patenka į tolimiausius plaučių kampelius.
9. Kartkartėmis nerūkykite! (pasakykite sau: ”Nerūkysiu iki pirmadienio, šį mėnesį arba iki Naujųjų metų”.)
10. Kai nelabai norite, nerūkykite.
Jei šių metodų jums nepakanka atsikratyti šio žalingo įpročio, galima taikyti “pakaitalų terapijos metodą”, t.y. dažniausiai nikotininiai pleistrai arba kramtomoji guma su nikotinu.[2. 162p.]

Išvados

Vis dažniau matome rūkančius paauglius kurie rūko prie mokyklų per pertraukas, bei mokyklų tualetuose. Manoma ,kad rūkyti paauglius paskatina, tai, kad jiems tai asocijuojasi su savarankiškumu, nepriklausomybe, pasitikėjimu savimi
1. Tabako rūkymas ir kitoks vartojimas yra žalingas žmogaus sveikatai.
2. Tabakas turi narkotikams būdingų savybių ir sukelia priklausomybę, dėl kurios didžioji dalis jo vartotojų negali jo atsisakyti ir išvengti pasekmių sveikatai.
3. Tabakas, kaip žalingas žmonių sveikatai ir priklausomybę sukeliantis produktas, nuostolingas žmonių gerovei ir šalies ekonomikai, neturi būti reklamuojamas, remiamas ar kitaip skatinamas vartoti.
4. Tabako produktų vartojimo pasekmės (tabako sukeltų ligų gydymas, nedarbingumo ir invalidumo išlaidos, prarastas darbo laikas ir nepagaminta produkcija, rūkymo sukelti gaisrai, aplinkos teršimas ir kiti nuostoliai) yra nuostolingos asmens, šeimos ir valstybės biudžetui.
5. Įstatymiškas tabako tiesioginės ir netiesioginės reklamos bei rėmimo visiškas uždraudimas yra teisėtas ir atitinka LR konstitucijos 53 str., įpareigojantį valstybę rūpintis žmonių sveikata.

Literatūra:

1. Gyd. Petras Klusas. Gyvenkite sveikai. Utena, 2002.
2. Michaelis Gossop. Gyvenimas su narkotikais. Vilnius, 2001.
3. L. Jonušienė. Rūkymas. Vilnius. 1999.
4. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, 1995 m. gruodžio 20d. Nr. 1-1143 Žin., 1996

Leave a Comment