Moksleivių vertybės

4554 0

TURINYS

I. Įvadas

II.Vertybių tyrimai Lietuvoje

III. Hipotezės

IV. Tyrimo planas

V. Tyrimo eiga

VI. Rezultatai

VII. Išvados

VIII. Literatūros sąrašas

Ačiū: darbo vadovui, matematikui Raimundui Vaitkevičiui už konsultacijas, o taip pat 29 ir 31 mokyklos direktoriams, leidusiems atlikti tyrimą jų mokyklose.

I. ĮVADAS

Žmogaus socialinio elgesio motyvai, jo reguliacija visais laikais domino tyrinėtojus praktiniu ir teoriniu požiūriu. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų. Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja asmens vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kuurioje vyksta veiksmas, bendravimas sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Pagal V.A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija- visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas [3,p.3]. Jos susiformuoja žmogaus socializacijos procese, internalizuojant socialinės aplinkos, šeimos ir visuomenines vertybes. Todėl vidinės internalizuotos vertybės (vertybinės orientacijos) tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga ir mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius- požiūrius, dispozicijas įtakojančias asmens elgesio kryptį. Logiška būtų manyti, kad asmens vertybinės orientacijos nėra chaotiškos, o sudaro sistemą. Žmogaus vertybinės orientacijos parodo, ką jis linkęs daryti su savo ribotu laiku ir energija.

Vertybė- tai abstraktus, bendras elgesio pr

rincipas. standartas, pateisinant konkrečius veiksmus ir tikslus. Vertybes asmuo įsisavina socializacijos procese, sutapatina save su jomis emociškai- internalizuoja. Vertybės yra bendri elgesio standartai, kurie yra išreiškiami socialinėmis normomis. Individai, pripažįstantys tas pačias vertybes, dėl neapibrėžtos vertybių prigimties, gali nesutikti dėl konkrečių normų, įkūnijančių tas vertybes. Vertybių pavyzdžiai: teisingumas, laisvė, patriotizmas, romantiška meilė.

Vertybės lemia objektų ir elgesio pasirinkimą, todėl jų tyrinėjimas įtraukia ir nusistatymų, elgesio, tarpusavio sąveikos bei socialinės struktūros tyrimą.Vertybinė orientacija- yra vidinė asmens charakteristika, įtakojanti jo elgesį. Ta pati vertybė nebūtinai vienodai svarbi visiems grupės nariams. [9, p.455-457].

Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybėmis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas [11,p.260].

Socialinės vertybės iš prigimties gaali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, susidaryti požiūrį (orientaciją). Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, filosofines doktrinas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Tokį sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, nes į jį įeitų viskas, į ką galima susidaryti nuostatą ar požiūrį. Vertybės įvairiems asmenims yra ne vienodos svarbos, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybes nes bet kokios gr
rupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis [12,p.276].

Galima galvoti, kad Lietuvos valstybės pereinamuoju laikotarpiu kinta ir gyventojų vertybinės orientacijos. Daugelį Lietuvoje vykstančių socialinių reiškinių- kriminogeninę situaciją, priešiškus santykius tarp žmonių, konfliktus šeimoje, jaunimo problemas- bandoma paaiškinti buvusios socialistinės sistemos įtakotu tradicinių vertybinių orientacijų praradimu. Kyla klausimas, kokios gi visuomenės vertybės dabartiniu metu tampa žmogaus pripažintos asmeniškai, internalizuotos, ar jos įtakoja žmogaus elgseną vertybę atitinkančia kryptimi. Šiuos klausimus nusprendėme panagrinėti vyresniojo amžiaus moksleivių tarpe.

Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Paskutiniais dešimtmečiais įvyko labai žymūs pokyčiai visose socialinio gyvenimo sferose: sumažėjo šeimos įtaka( išaugo skyrybų, vis didėja dirbančių mamų skaičius); masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį, stiprėja įvairių sektų veikla. Padidėjęs mobilumas, nauji įspūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi. Masinių informacijos priemonių nušviečiami įvykiai (karai, konfliktai, riaušės.) formuoja taikos pasaulyje nerealumo įspūdį. JAV atliktas tyrimas parodė, kad kai kurių rūšių problemas vaikams mokykloje ar namuose sukelia tam tikros vertybės, arba tiksliau pasakius- prosocialių vertybių nebuvimas. Todėl vertybės turi būti įjungtos į vaikų elgesio problemų aiškinimą [10,p.4]. Todėl yra svarbu ištirti kokias vertybes pripažįsta moksleiviai ir kaip jos yra susijusios su
u tikruoju jų elgesiu.

II. VERTYBIŲ TYRIMAI LIETUVOJE

Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybėmis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.

1994 metų birželio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G.Purvaneckienės projektą, atliko tyrimą, kuriame nagrinėta šeimos vieta tarp Lietuvos gyventojų vertybinių orientacijų. Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė tokia hierarchija: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesni už darbą tik 15-19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60 metų moterims. Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30-39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50-59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų. Autorė daro išvadą, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime užima šeima ir darbas [ 7, p.106-107].

Lietuvos vyrai, lyginant su moterimis dažniau yra linkę skirti pirmaeiliškumą geram uždarbiui- atitinkamai 54 ir 39 procentai, galimybei iškilti- 11 ir 4.5 procento. Moterims dažniau negu vyrams yra labai svarbu galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai- atitinkamai 29 ir 15 procento, galimybei bendrauti su žmonėmis- 19 ir 14 procentų, galimybei padėti kitiems- 14 ir 9 procentų. Či

ia paminėtų vertybių svarbos eiliškumas tarp vyrų ir moterų yra labai panašus, tik mažiausias procentas vyrų yra linkęs padėti kitiems (9%), o mažiausias procentas moterų (4.5%) pabrėžia galimybę iškilti. [ 6,p.106-116].

1990-1993 metų Vilniaus Universiteto Sociologijos Laboratorija ir kompanija Baltijos Tyrimai savo tyrimus palyginimo su 1990 metų Europos vertybių tyrimais. Rezultatai matyti lentelėje, kurioje pateiktas vienas atsakymas, reiškiantis, kad vertinama veiklos rūšis yra “labai svarbi” (%).

1 lentelė

Veiklos rūšis

Lietuvos

Moterys Vyrai

1990 1992 1990 1992 D.Britanijos

Moterys Vyrai

1990 1990

Šeima 71 71 57 59 90 87

Darbas 42 47 41 48 39 59

Religija 20 20 9 11 21 11

Draugai, pažįstami 18 18 19 14 52 43

Laisvalaikis 15 18 18 19 38 50

Politika 13 4 12 9 9 11

Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos, Kn.:Moterys ir šeima, Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1993, p.35

Lietuvoje yra daugiau moterų, nei vyrų kurioms labai svarbi šeima ir religija (religijos vertinimas Lietuvos ir D.Britanijos gyventojų tarpe beveik nesiskiria). Iš lentelės matyti, kad ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vyrams ir moterims šeima yra svarbiausia vertybė. D.Britanijos gyventojams svarbesni draugai, pažįstami ir laisvalaikis. Lentelėje pateiktų šešių vertybių svarba priklauso nuo respondentų išsilavinimo ir amžiaus. [ 8,p.35-36].

Vida Kanopienė šeimos pirmumą vertybių hierarchijoje Lietuvoje aiškina tradicijų tvirtumu ir darbo nuvertinimu sovietiniais laikais. Pažymėtina, kad G. Purvaneckienės tyrimuose Didžiosios Britanijos gyventojai taip pat teikia pirmaeiliškumą šeimai, o ne darbui, nors Anglijoje sovietinių laikų nebuvo. V.Kanopienė taip pat pažymi, kad svarbus, nepriklausomas (nuo amžiaus ar vedybinės padėties) faktorius, įtakojantis moterų vertybines orientacijas, yra išsilavinimo lygis: kuo jis aukštesnis -tuo labiau vertinamas profesinis darbas. Taip pat įdomi beveik vienoda nevedusių vyrų ir netekėjusių moterų vertybinė orientacija į profesinę karjerą ir šeimą: pabrėžiantys darbo vertybės svarbą- 24.8 ir 21.9 procentai; į šeimą- 25.6 ir 29.0 procentai. [ 4,p.78-79].

Gintautas Valickas ir Antanas Suslavičius ištyrė tiesioginių 1991metų Sausio 13-osios Vilniaus įvykių dalyvių vertybes (N=178). Buvo išskirti du vertybių kompleksai: socialiai orientuotos vertybės ( nepriklausomybė, laisvė, taika, Lietuva) ir individualiai orientuotos vertybės (šeima, sveikata, įdomus darbas, draugai, gerovė). Visi respondentai labiausiai vertino laisvę ( 2.06, max=3), toliau sekė įdomus darbas (2.03), nepriklausomybė (2.01), geri draugai (1.95), sveikata (1.77), šeima (1.64), taika (1.62), Lietuva (1.33), gerovė (1.08), Aš (0.66) ir vienintelis neigiamas įvertinimas- sąjunginė sutartis (-1.38). Panašu, kad sulaukus vyresnio amžiaus stiprėja nacionaliniai jausmai ir patriotizmas. Jaunimo iki 18 metų vertinimuose Lietuvai tenka septinta vieta, o 41 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų vertinimuose ši savoka užima ketvirtą vietą. Savokos “gerovė” atsiradimas priešpaskutinėje vietoje galėtų reikšti dvasinių vertybių dominavimą.

Taigi pateiktame vertybių saraše dominuoja tokios socialiai orientuotos vertybės kaip laisvė ir nepriklausomybė; visai nedaug nuo jų atsilieka tokios individualiai orientuotos vertybės, kaip įdomus darbas ir geri draugai. [14,p.127-131].

1985 metais buvo išleista knyga apie jaunimo įsitraukimą į visuomeninius santykius, remiantis longitiudinio tyrimo duomenimis . G. Maniukaitės straipsnyje, jos tiriamoje vertybių skalėje nurodomi tokie vidurinių mokyklų, technikumų ir profesinių technikos mokyklų abiturientų vertybiniai prioritetai: darbas, mokymasis, bendravimas su draugais, šeima ir sportas. [ 5,p.52].

1972-1974 metais Pasaulinės Sveikatos Organizacijos vadovaujamoje programoje buvo tiriamos vidutinio amžiaus vyrų vertybės Kaune ir Roterdame [1,p.A20]. Aštuonios vertybės nustatytos pagal modifikuotą Rokeach [3, p.208] skalę pasiskirstė pagal eiliškumą nuo sveikatos pirmoje vietoje, šeimos gerovės antroje, materialinės gerovės trečioje vietoje iki paskutinės (aštuntos)-malonumai gyvenime. Toks pat vidutinio amžiaus vyrų vertybių profilis 1972-1974 metais buvo nustatytas ir Roterdame. Per 20 metų išgyvenusių vidutinio amžiaus vyrų (tų pačių žmonių) vertybių profilis Kaune iš esmės nepasikeitė.

Kauno miesto gyventojų tyrimuose atliktuose 1995 metais šių aštuonių vertybių profilis yra panašus į buvusį prieš 23 metus ( žr. lentelę 2). [2 ,p.3].

2 lentelė Kauno gyventojų vertybinės orientacijos 1995 metais

Nr. Vertybės Suteikusiųjų pirmą vietą %

Vyrai Moterys

1. Sveikata (gera fizinė ir psichinė būklė) 44.9 49.9

2. Šeimos gerovė (rūpinimasis artimaisiais) 33.1 33.2

3. Materialinė gerovė ( materialiai aprūp.gyv.) 19.0 12.7

4. Pasitenkinimas, supratimas, kad esi naudingas žmonėms 5.1 4.6

5. Pilnas įspūdžių, aktyvus gyvenimas 2.8 2.8

6. Tikra draugystė (artimas bendradarbiavimas) 2.2 2.0

7. Visuomenės pripažinimas ( pagarba, autoritetas) 0.6 0.6

8. Malonumai (džiaugsmas, gausus pramogų gyvenimas) 0.3 0.

“Sveikas miestas” Kauno m. sveiko miesto projekto biuras 95 Ruduo-Žiema, p.3.

Įdomu pažymėti, kad Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos lyginant jas su kitų šalių (Didžiosios Britanijos, Olandijos) gyventojų vertybinėmis orientacijomis yra panašios.

Atlikta vertybinių orientacijų tyrimų Lietuvoje apžvalga patvirtino jog vertybinių orientacijų tyrimai nėra gausūs. Pasigendama žinių apie jaunų žmonių vertybines orientacijas dabartiniu metu.

Teorijoje vertybinės orientacijos yra siejamos su tam tikrais sprendimais bei juos atitinkančia elgsena, todėl moksleivių vertybinių orientacijų tyrimai gali padėti geriau suprasti jų visuomeninio elgesio motyvus. Atlikta tyrimų analizė patvirtino, kad taip pat svarbus pats tiriamų vertybių sarašas, nes rezultatus sunku palyginti, kai vieni tyrinėtojai nagrinėja vienokias, kiti- kitokias vertybes. Tebėra aktualus klausimas apie vertybinių orientacijų atitikimą tikrajam asmens elgesiui.

III. HIPOTEZĖS

1. Berniukų ir mergaičių tarpe dominuoja tokios pačios vertybinės orientacijos.

2. Berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų struktūra priklauso nuo lyties.

3. Skirtingose, pagal elgesį sudarytose moksleivių grupėse, dominuoja skirtingos vertybinės orientacijos, kuriomis galima paaiškinti vienokį ar kitokį jų elgesį.

IV. TYRIMO PLANAS

TIKSLAS Pagrindinis darbo tikslas- išsiaiškinti veresniųjų klasių moksleivių, berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti jų ryšį su elgsena.

UŽDAVINIAI

1. Nustatyti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (berniukų ir mergaičių) vertybinių orientacijų struktūrą.

2. Nustatyti berniukų ir mergaičių vyraujančias vertybines orientacijas ir jų skirtumus.

3. Nustatyti moksleivių vertybinių orientacijų priklausomybę nuo amžiaus

4. Nustatyti berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų skirtumus priklausomai nuo jų elgsenos.

5. Nustatyti berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų ypatumus moksleivių grupėse, sudarytose pagal užsiėmimą sportu, politika, tikėjimo dalykais.

Tyrimas bus atliekamas dviejose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, tirant visus 9-12 klasių moksleivius. Tyrimui iš anglų kalbos buvo išversta ir sudaryta 60 bendrųjų vertybių sarašas (į jį pateko visos Lietuvoje tirtos vertybės). 56 iš jų paimtos iš tarptautinio tyrimo, kaip pasikartojančios įvairiose kultūrose [13, 60-62], keturias- dorovę, blaivybę, tautiškumą, profesinį tobulumą prijungėme papildomai. Aštuonios šio sarašo vertybės buvo stilistiškai suredaguotos, kad atitiktų vertybes, kurios buvo tyrinėtos Kaune 1972-1974 ir 1995 metais pagal adaptuotą Rokeach metodą [3, p.208]. Apklausos lape paprašėme moksleivius įvertinti kiekvieną vertybę penkių balų sistema (“Jei ši vertybė yra Jums LABAI SVARBI, atitinka Jūsų gyvenimo principus parašykite langelyje skaičių 5; jei vertybė yra Jums SVARBI – rašykite 4; jei dar MAŽIAU SVARBI/VIDUTINIŠKAI – rašykite skaičių 3. Jei vertybė Jums NESVARBI – 2. Jei duotoji vertybė Jums VISIŠKAI NESVARBI, jei Jūs ja nesivadovaujate gyvenime parašykite skaičių 1). Aštuonias vertybes pagal Rokeach metodiką buvo pasiūlyta suranguoti pagal pirmaeiliškumą, priskiriant joms rangą nuo 1 iki 8. Kitą tyrimo metodikos dalį sudarė klausimų blokas, siekiant nustatyti kai kuriuos vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių požiūrių, elgsenos, bei aplinkos sąlygų ypatumus. Daugiausiai klausimų buvo nukreipta narkotinių medžiagų (tabako, alkoholio ir kitų) vartojimo įvertinimui.

Duomenų apdorojimui taikėme Stjudento kriterijų (t),kontingencijos lentelės (x2), koreliacijos koeficientą ir faktorinę analizę. Skaičiavimams naudojau WINDOWS programos paketą STATISTICA.

V. TYRIMO EIGA

Tyrimas buvo atliktas Kauno J.Urbšio (29-oji) ir V.Kuprevičiaus (31-oji) vidurinėse mokyklose 1996 metų gegužės 6-9 dienomis. Tyrimas pravestas mokyklų direktorių leidimu. Buvo apklausiami visi 9-12 klasių moksleiviai. Apklausa buvo vykdoma atskirai kiekvienai klasei ir trukdavo vidutiniškai 40 minučių. Moksleiviams mane pristatė direktorius arba mokytoja. Apklausos pradžioje buvo pateikiamas klausimų blokas apie moksleivių požiūrių (pvz. požiūris į rūkymą, alkoholio vartojimą), elgsenos (pvz. ar sportuoja), bei aplinkos sąlygų (pvz. gyvenimo sąlygos namuose) ypatumus. Uždavus klausimą, moksleivis ant tuščio lapo rašydavo klausimo numerį ir atsakymą. Atsakęs į visus 41 klausimą kiekvienas respondentas gaudavo vertybių sarašą, kurį užpildydavo asmeniškai. Savarankiškam vertybių įvertinimui labai padėjo tai, kad iš karto moksleiviams buvo pabrėžtas tyrimo anonimiškumas ir prašymas nuoširdžiai prisidėti prie tyrimo. Buvo apklaustos 4 dvyliktos, 4 vienuoliktos, 4 dešimtos ir 9 devintos klasės- viso 328 respondentai. 323 anketos buvo pripažintos galiojančios. 5 anketos buvo atmestos kaip nepilnos arba netaisyklingai užpildytos.

3 lentelė Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal klases

Lytis abs.sk.,% Iš

9kl. 10kl. 11kl. 12kl. viso

Berniukai 61(48%) 24(19%) 13(10%) 30(23%) 128

Mergaitės 78(40%) 37(19%) 46(24%) 34(17%) 195

VI. REZULTATAI

BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ PRIORITETŲ EILIŠKUMAS

Kiekvienai iš 60 vertybių berniukų ir mergaičių grupėse suskaičiavau vidutinį įvertinimą (vidurkį), standartinę deviaciją ir sudariau vertybinių orientacijų sarašą aritmetinio vidurkio mažėjimo tvarka (nuo didžiausio iki mažiausio, atskirai berniukų ir mergaičių grupėse) (žr. lentelę 4).

4 lentelė

Vertybė (berniukams) Vidurkis Std.Dev. Vertybė (mergaitėms) Vidurkis Std. Dev.

Sveikata 4.81 0.5 Sveikata 4.84 0.48

Laisvė 4.64 0.71 Tikra draugystė 4.74 0.59

Tikra draugystė 4.61 0.64 Gyvenimo prasmė 4.72 0.62

Brandi meilė 4.6 0.67 Brandi meilė 4.71 0.63

Tikslo turėjimas 4.57 0.7 Tikslo turėjimas 4.63 0.66

Šeimos gerovė 4.47 0.69 Sėkmė tikslų pasiekime 4.63 0.62

Gyvenimo prasmė 4.46 0.91 Šeimos gerovė 4.56 0.70

Materialinė gerovė 4.38 0.85 Laisvė 4.54 0.68

Pagarba tėvams 4.38 0.8 Sąžiningumas 4.52 0.74

Nepriklausomybė 4.37 0.84 Savigarba 4.51 0.72

Aktyvus,įspūdingas gyv. 4.37 0.83 Taika 4.48 0.81

Džiaugimasis gyvenimu 4.35 0.79 Pagarba tėvams 4.47 0.78

Savigarba 4.31 0.83 Nepriklausomybė 4.46 0.77

Intelektualumas 4.3 0.74 Tvarkingumas 4.44 0.84

Sėkmė tikslų pasiekime 4.3 0.94 Bendrumas su kitais 4.44 0.75

Taika 4.29 1.09 Lojalumas 4.43 0.80

Sąžiningumas 4.27 0.83 Intelektualumas 4.40 0.76

Malonumas 4.24 0.92 Pareigingumas 4.36 0.75

Drąsa 4.2 0.87 Atsakomybė 4.35 0.76

Lojalumas 4.19 0.81 Profesinis tobulėjimas 4.33 0.80

Profesinis tobulėjimas 4.17 0.78 Mandagumas 4.32 0.75

Pareigingumas 4.14 0.89 Aktyvus,įspūdingas gyv. 4.32 0.84

Tvarkingumas 4.14 0.86 Naudingumas žmonėms 4.29 0.81

Išmintis 4.11 0.84 Materialinė gerovė 4.28 0.80

Atsakomybė 4.11 0.75 Lygybė 4.25 0.85

Dėkingumas 4.08 0.91 Dvasinė ramybė 4.23 0.85

Nacionalinis saugumas 4.05 0.97 Išmintis 4.23 0.82

Įvairus gyvenimas 4.04 0.85 Grožio pasaulis 4.22 0.78

Bendrumas su kitais 4.02 0.86 Dėkingumas 4.22 0.81

Mandagumas 3.97 0.79 Džiaugimasis gyv. 4.22 0.89

Prestižas 3.97 1.05 Soc. teisingumas 4.19 0.85

Ambicingumas 3.95 0.86 Pažinimas 4.10 0.83

Pažinimas 3.94 0.85 Prestižas 4.08 0.95

Lygybė 3.94 1.07 Atlaidumas 4.08 0.86

Naudingumas žmonėms 3.94 0.85 Kompetencija 4.04 0.85

Kompetencija 3.86 0.86 Nacionalinis saugumas 4.02 0.98

Visuomenės pripažinimas 3.77 0.93 Kūrybingumas 4.02 0.90

Atlaidumas 3.76 0.96 Santarvė su gamta 4.02 0.89

Socialinis teisingumas 3.71 1.06 Ambicingumas 3.99 0.80

Dvasinė ramybė 3.7 0.99 Plačios pažiūros 3.99 0.89

Įtakingumas 3.69 0.87 Malonumai 3.97 1.01

Santarvė su gamta 3.67 0.93 Įvairus gyvenimas 3.94 0.94

Aplinkosauga 3.67 1.05 Dorovė 3.91 0.91

Socialinė tvarka 3.65 0.98 Drąsa 3.90 0.90

Plačios pažiūros 3.61 0.97 Aplinkosauga 3.90 1.01

Socialinė galia 3.61 1.02 Visuomenės pripažinimas 3.85 0.97

Blaivybė 3.57 1.24 Disciplinuotumas 3.76 1.04

Disciplinuotumas 3.54 1.06 Blaivybė 3.75 1.15

Santūrumas 3.52 0.88 Socialinė tvarka 3.65 1.04

Kūrybingumas 3.52 1.03 Dvasinis gyvenimas 3.64 0.92

Grožio pasaulis 3.52 0.96 Santūrumas 3.64 0.94

Vadovavimas 3.44 1.24 Pagarba tradicijoms 3.61 1.09

Dorovė 3.43 1.19 Įtakingumas 3.55 0.95

Tautiškumas 3.39 1.06 Tautiškumas 3.50 1.06

Pagarba tradicijoms 3.25 1.13 Kuklumas 3.36 1.00

Dvasinis gyvenimas 3.12 1.05 Socialinė galia 3.27 1.10

Kuklumas 3.06 1.03 Religingumas 3.27 1.06

Religingumas 3.04 1.24 Vadovavimas 3.21 1.09

Susitaikymas su likimu 2.65 1.31 Susitaikymas su likimu 2.61 1.22

Vienatvė 1.92 1.29 Vienatvė 2.54 1.31

Iš ketvirtos lentelės matyti, kad suskirsčius 60 vertybių pagal jų svarbumą asmeniui (vidurkį), pirmosios dešimt vertybių berniukams ir mergaitėms pasiskirstė: Sveikata, Laisvė, Tikra draugystė, Brandi meilė, Tikslo turėjimas, Šeimos gerovė, Gyvenimo prasmė. Be šių vertybių berniukams į pirmąjį dešimtuką patenka Materialinė gerovė, Pagarba tėvams, Nepriklausomybė, o mergaitėms-Sėkmė tikslo pasiekime, Sąžiningumas ir Savigarba.

Pažvelgus į mažiausiai (Nr.51-60) berniukų ir mergaičių vertinamas vertybes jų tarpe randame: Vienatvę, Susitaikymą su likimu , Religingumą, Kuklumą, Pagarbą tradicijoms, Tautiškumą ir Vadovavimą. Į berniukų labiausiai “nevertinamų” vertybinių orientacijų dešimtuką taip pat įeina Dvasinis gyvenimas, Grožio pasaulis ir Dorovė, o į mergaičių- Santūrumas, Įtakingumas ir Socialinė galia.

Taigi vyresniųjų klasių moksleiviai (berniukai ir mergaitės) yra orientuoti į panašias vertybes. Įdomu pastebėti, kad mergaitės beveik visas vertybes vertina aukščiau (5 balų skalėje) nei berniukai- tai atitinka bendrą visuomenėje paplitusią nuomonę (“sveiką protą”), kad mergaitės turi tvirtesnius vertybinius įsitikinimus negu berniukai. Taip pat išanalizavau berniukų ir mergaičių vertybių išsidėstymą pagal didžiausius vertybių skirtumus (lentelė 5).

5 lentelė Berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų skirtumai (statistiškai patikimi)

Vertybė Vidurkis Std.Dev Vidurkis Std.Dev t p<

Grožio pasaulis 3.52 0.96 4.22 0.78 -7.12 0.000000

Dvasinė ramybė 3.7 0.99 4.23 0.85 -5.06 0.000001

Dvasinis gyvenimas 3.12 1.05 3.64 0.92 -4.7 0.000004

Bendrumas su kitais 4.02 0.86 4.44 0.75 -4.64 0.000005

Kūrybingumas 3.52 1.03 4.02 0.9 -4.58 0.000007

Socialinis teisingumas 3.71 1.06 4.19 0.85 -4.54 0.000008

Vienatvė 1.92 1.29 2.54 1.31 -4.17 0.00004

Dorovė 3.43 1.19 3.91 0.91 -4.09 0.00005

Mandagumas 3.97 0.79 4.32 0.75 -4.07 0.00005

Sėkmė tikslo pasiekime 4.3 0.94 4.63 0.62 -3.79 0.0002

Naudingumas žmonėms 3.94 0.85 4.29 0.81 -3.73 0.0002

Plačios pažiūros 3.61 0.97 3.99 0.89 -3.61 0.0003

Santarvė su gamta 3.67 0.93 4.02 0.89 -3.38 0.0008

Atlaidumas 3.76 0.96 4.08 0.86 -3.14 0.002

Tvarkingumas 4.14 0.86 4.44 0.84 -3.09 0.002

Gyvenimo prasmė 4.46 0.91 4.72 0.62 -3.04 0.003

Lygybė 3.94 1.07 4.25 0.85 -2.93 0.004

Drąsa 4.2 0.87 3.9 0.9 2.9 0.004

Sąžiningumas 4.27 0.83 4.52 0.74 -2.88 0.004

Pagarba tradicijoms 3.25 1.13 3.61 1.09 -2.8 0.005

Socialinė galia 3.61 1.02 3.27 1.1 2.75 0.006

Atsakomybė 4.11 0.75 4.35 0.76 -2.7 0.007

Kuklumas 3.06 1.03 3.36 1 -2.58 0.01

Lojalumas 4.19 0.81 4.43 0.8 -2.57 0.01

Malonumai 4.24 0.92 3.97 1.01 2.47 0.01

Pareigingumas 4.14 0.89 4.36 0.75 -2.36 0.02

Savigarba 4.31 0.83 4.51 0.72 -2.17 0.03

Vidutinis berniukų ir mergaičių vertybių įvertinimas-nėra statistiškai patikimų skirtumų

Vertybė Vidurkis Std.Dev Vidurkis Std.Dev t p<

Aplinkosauga 3.67 1.05 3.9 1.01 -1.96 0.05

Tikra draugystė 4.61 0.64 4.74 0.59 -1.93 0.05

Disciplinuotumas 3.54 1.06 3.76 1.04 -1.83 0.07

Kompetencija 3.86 0.86 4.04 0.85 -1.83 0.07

Taika 4.29 1.09 4.48 0.81 -1.82 0.07

Vadovavimas 3.44 1.24 3.21 1.09 1.8 0.07

Profesinis tobulėjimas 4.17 0.78 4.33 0.8 -1.77 0.08

Religingumas 3.04 1.24 3.27 1.06 -1.75 0.08

Pažinimas 3.94 0.85 4.1 0.83 -1.59 0.11

Brandi meilė 4.6 0.67 4.71 0.63 -1.43 0.15

Džiaugimasis gyvenimu 4.35 0.79 4.22 0.89 1.42 0.15

Dėkingumas 4.08 0.91 4.22 0.81 -1.41 0.16

Įtakingumas 3.69 0.87 3.55 0.95 1.31 0.19

Blaivybė 3.57 1.24 3.75 1.15 -1.3 0.19

Laisvė 4.64 0.71 4.54 0.68 1.26 0.21

Išmintis 4.11 0.84 4.23 0.82 -1.21 0.23

Materialinė gerovė 4.38 0.85 4.28 0.8 1.14 0.26

Šeimos gerovė 4.47 0.69 4.56 0.7 -1.11 0.27

Intelektualumas 4.3 0.74 4.4 0.76 -1.1 0.27

Santūrumas 3.52 0.88 3.64 0.94 -1.07 0.29

Pagarba tėvams 4.38 0.8 4.47 0.78 -1.05 0.29

Nepriklausomybė 4.37 0.84 4.46 0.77 -1 0.32

Įvairus gyvenimas 4.04 0.85 3.94 0.94 0.98 0.33

Prestižas 3.97 1.05 4.08 0.95 -0.97 0.33

Tautiškumas 3.39 1.06 3.5 1.06 -0.9 0.37

Tikslo turėjimas 4.57 0.7 4.63 0.66 -0.73 0.47

Visuomenės pripažinimas 3.77 0.93 3.85 0.97 -0.72 0.47

Sveikata 4.81 0.5 4.84 0.48 -0.54 0.59

Aktyvus,įspūdingas gyvenimas 4.37 0.83 4.32 0.84 0.52 0.61

Ambicingumas 3.95 0.86 3.99 0.8 -0.46 0.65

Nacionalinis saugumas 4.05 0.97 4.02 0.98 0.31 0.76

Susitaikymas su likimu 2.65 1.31 2.61 1.22 0.28 0.78

Socialinė tvarka 3.65 0.98 3.65 1.04 -0.02 0.99

Iš penktos lentelės matyti, kad net 27 vertybines orientacijas mergaitės priima skirtingai negu berniukai. Mergaitės daugiau vertina Grožio pasaulį, Dvasinę ramybę, Dvasinį gyvenimą, Bendrumą su kitais, Kūrybingumą, Socialinį teisingumą, Vienatvę, Dorovę, Mandagumą, Sėkmę tikslų pasiekime, Naudingumą žmonėms, Plačias pažiūras, Santarvę su gamta, Atlaidumą, Tvarkingumą, Gyvenimo prasmę, Lygybę, Sąžiningumą, Pagarbą tradicijoms, Atsakomybę, Kuklumą, Lojalumą, Pareigingumą ir Savigarbą.

Berniukai daugiau vertina Drąsą, Socialinę galią, Malonumus. Matyti, kad mergaitės daugybelį vertybių išpažįsta stipriau negu berniukai.

Daugiau nei pusė (33) vertybinių orientacijų įvertinimų nesiskyrė pagal vidurkį berniukų ir mergaičių tarpe. Dešimt vertybių, kurių vidutinis įvertinimas berniukų ir mergaičių grupėje buvo praktiškai toks pat yra šios: Socialinė tvarka, Susitaikymas su likimu, Nacionalinis saugumas, Ambicingumas, Aktyvus, pilnas įspūdžių gyvenimas, Sveikata, Visuomenės pripažinimas, Tikslo turėjimas, Tautiškumas ir Prestižas.

Berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų struktūriniai skirtumai

Palyginus berniukų ir mergaičių atskirų vertybinių orientacijų vidutinius įvertinimus išaiškėjo, kad net 27 jų ženkliai (statistiškai patikimai) skiriasi- į 24 vertybes stipriau orientuojasi mergaitės; į tris- berniukai. Siekiant atsakyti į klausimą apie šiame darbe nagrinėtą berniukų ir mergaičių 60 vertybinių orientacijų struktūrą ir jos priklausomybę nuo lyties atlikau faktorinę analizę- atskirai berniukų ir mergaičių duomenims.

Berniukų grupėje 60 vertybinių orientacijų įvertinimai sudarė 20 nepriklausomų faktorių, mergaičių- 19 (žr. lentelės 6 ir 7).

6 lentelė Berniukų ir mergaičių palyginamoji faktorinė struktūra

Fakto- Faktoriaus požymiai ir vertė Požymio vertė ir faktoriaus

riaus Nr. berniukų grupėje numeris mergaičių grupėje

1 Grožio pasaulis 0.710 0.485 (3)

Plačios pažiūros 0.654 –

Kūrybingumas 0.515 0.442 (14)

Kompetencija 0.457 0.704 (3)

Dvasinis gyvenimas 0.437 0.511(15)

Vienatvė 0.401 0.792 (18)

2 Socialinė galia 0.825 0.850 (4)

Vadovavimas 0.750 -0.771 (4)

Visuomenės pripažinimas 0.670 -0.455 (15)

Prestižas 0.635 0.463 (15)

Įtakingumas 0.626 0.626 (4)

Ambicingumas 0.372 0.495 (14)

3 Sveikata 0.704 0.702 (6)

Religingumas 0.406 0.613 (10)

4 Lygybė 0.697 0.785 (8)

Dvasinė ramybė 0.642 0.407 (8)

Santūrumas 0.464 0.585 (5)

Materialinė gerovė 0.420 0.449 (2)

5 Klasė -0.912 -0.920 (7)

Amžius 0.898 -0.900 (7)

6 Tėvo išsilavinimas -0.851 0.681 (11)

Mamos išsilavinimas -0.608 0.775 (11)

7 Šeimos gerovė 0.787 0.650 (1)

Pagarba tėvams 0.665 0.585 (1)

Tikra draugystė 0.584 0.593 (12)

Nacionalinis saugumas 0.459 –

Tautiškumas 0.378 0.452 (1), 0.481 (13)

8 Įvairus gyvenimas 0.626 0.708 (2)

Brandi meilė 0.551 0.736 (12)

Atlaidumas 0.500 –

Socialinė tvarka -0.393 0.501 (13)

9 Aktyvus,įspūdingas gyven. 0.736 0.715 (2)

Džiaugimasis gyvenimu 0.684 0.605 (2)

Malonumai 0.487 0.801 (2)

Įvairus gyvenimas 0.474 0.708 (2)

Atsakomybė -0.366 0.537 (13)

Ambicingumas -0.336 0.495 (14)

10 Aplinkosauga 0.775 0.468 (1)

Sąžiningumas 0.520 0.393 (13)

Lojalumas 0.468 0.463 (9)

Drąsa 0.398 0.556 (2)

11 Dorovė 0.812 0.587 (15)

Disciplinuotumas 0.774 –

Blaivybė 0.666 –

Religingumas 0.528 0.613 (10)

Pagarba tradicijoms 0.434 0.454 (1), 0.537 (13)

Tautiškumas 0.323 0.452 (1), 0.481 (13)

12 Taika 0.785 0.721 (1)

Socialinis teisingumas 0.467 0.451 (1)

Savigarba 0.447 –

13 Profesinis tobulėjimas 0.752 0.698 (3)

Tautiškumas -0.382 0.452 (1), 0.481 (13)

14 Kuklumas 0.796 0.453 (13), 0.472 (5)

Drąsa -0.391 0.556 (2)

15 Gyvenimo prasmė 0.797 0.780 (9)

Mandagumas 0.425 0.715 (13)

16 Bendrumas su kitais 0.735 0.697 (17)

Santarvė su gamta -0.465 0.856 (14)

Pažinimas 0.349 0.569 (3)

17 Susitaikymas su likimu -0.805 0.774 (5)

18 Laisvė 0.809 0.413 (8), 0.435 (2)

Malonumai 0.433 0.801 (2)

Naudingumas žmonėms -0.395 0.759 (16)

19 Intelektualumas 0.772 0.631 (3), 0.366 (13)

Nepriklausomybė 0.757 -0.467 (10)

Tikslo turėjimas 0.696 0.784 (19)

Sėkmė tikslų pasiekime 0.541 –

Pareigingumas 0.481 0.615 (13)

Išmintis 0.421 0.627 (3)

20 Tvarkingumas 0.821 0.514 (6), 0.517 (13)

Dėkingumas 0.483 0.610 (13)

Tautiškumas 0.381 0.452 (1), 0.481 (13)

Ambicingumas 0.349 0.495 (14)

7 lentelė Mergaičių ir berniukų palyginamoji faktorinė struktūra

Fakto- Faktoriaus požymiai ir vertė Požymio vertė ir faktoriaus

riaus Nr mergaičių grupėje numeris berniukų grupėje

1 Taika 0.721 0.785 (12)

Šeimos gerovė 0.650 0.787 (7)

Pagarba tėvams 0.585 0.665 (7)

Aplinkosauga 0.468 0.775 (10)

Pagarba tradicijoms 0.454 0.434 (11)

Tautiškumas 0.452 0.378(7),0.323(11),

-0.382(13),0.381(20)

Socialinis teisingumas 0.451 0.467 (12)

2 Malonumai 0.801 0.487 (9),0.433 (18)

Aktyvus,įspūdingas gyven. 0.715 0.736 (9)

Įvairus gyvenimas 0.708 0.626 (8), 0.474 (9)

Džiaugimasis gyvenimu 0.605 0.684 (9)

Drąsa 0.556 -0.391 (4), 0.398 (10)

Materialinė gerovė 0.449 0.420 (4)

Laisvė 0.435 0.809 (18)

3 Kompetencija 0.704 0.457 (1)

Profesinis tobulėjimas 0.698 0.752 (13)

Intelektualumas 0.631 0.772 (19)

Išmintis 0.627 0.421 (19)

Pažinimas 0.569 0.349 (16)

Grožio pasaulis 0.485 0.710 (1)

4 Socialinė galia 0.850 0.825 (2)

Vadovavimas 0.771 0.750 (2)

Įtakingumas 0.626 0.626 (2)

5 Susitaikymas su likimu 0.774 -0.805 (2)

Santūrumas 0.585 0.464 (4)

Kuklumas 0.472 0.796 (14)

6 Sveikata 0.702 0.704 (3)

Tvarkingumas 0.514 0.821 (20)

7 Klasė -0.920 -0.912 (5)

Amžius -0.900 -0.898 (5)

8 Lygybė 0.785 0.697 (4)

Laisvė 0.413 0.809 (18)

Dvasinė ramybė 0.407 0.642 (4)

9 Gyvenimo prasmė 0.780 0.797 (15)

Lojalumas 0.463 0.468 (10)

Santūrumas 0.452 0.464 (4)

10 Religingumas 0.613 0.406 (3), 0.528 (11)

Nepriklausomybė -0.467 0.757 (19)

11 Motinos išsilavinimas 0.775 -0.608 (6)

Tėvo išsilavinimas 0.681 -0.851 (6)

12 Brandi meilė 0.736 0.551 (8)

Tikra draugystė 0.593 0.584 (7)

13 Mandagumas 0.715 0.425 (15)

Pareigingumas 0.615 0.481 (19)

Dėkingumas 0.610 0.483 (20)

Pagarba tradicijoms 0.537 0.434 (11)

Atsakomybė 0.537 -0.366 (9)

Tvarkingumas 0.517 0.821 (20)

Socialinė tvarka 0.501 -0.393 (8)

Tautiškumas 0.481 0.378 (7),0.323 (11), 0.381 (20)

Kuklumas 0.453 0.796 (14)

Sąžiningumas 0.393 0.520 (10)

Intelektualumas 0.366 0.772 (19)

14 Santarvė su gamta 0.856 -0.465 (16)

Ambicingumas 0.495 0.372 (2),-0.336 (9), 0.349 (20)

Kūrybingumas 0.422 0.515 (1)

15 Dorovė 0.587 0.812 (11)

Dvasinis gyvenimas 0.511 0.437 (1)

Prestižas -0.463 0.635 (2)

Visuomenės pripažinimas -0.455 0.670 (2)

16 Naudingumas žmonėms 0.759 -0.395 (18)

17 Bendrumas su kitais 0.697 0.735 (16)

18 Vienatvė 0.792 0.401 (1)

19 Tikslo turėjimas 0.784 0.696 (19)

Šeštoje lentelėje pateikti požymiai, sudarantys berniukų vertybinių orientacijų faktorius ir jų faktoriniai svoriai. Šalia kiekvieno faktoriaus parašyta kiekvieno atskiro požymio vertė ir faktoriaus numeris į kurio sudėtį paminėtas požymis patenka mergaičių grupėje.

Sekančioje, septintoje lentelėje pateikta analogiška mergaičių vertybinių orientacijų faktorinė struktūra, o šalia parašyta į kokius faktorius paminėti požymiai patenka berniukų grupėje.

Iš šeštos lentelės matyti, kad berniukų grupėje požymiai (vertybinės orientacijos), sudarantys du stipriausius nepriklausančius vienas nuo kito faktorius- grožio pasaulis ir socialinė galia- neturi mergaičių grupėje jiems vienprasmiškų faktorių).

Iš septintos lentelės matyti, jog mergaičių grupėje vertybinės orientacijos sudarančios du pirmuosius faktorius- taika ir malonumai- berniukų grupėje pasklinda įvairiuose faktoriuose. Pastebime dalinį atitikimą pirmo mergaičių faktoriaus ir septinto berniukų faktoriaus pagal požymius: šeimos gerovė, pagarba tėvams ir tautiškumą. Taip pat atitinka antro mergaičių ir devinto berniukų faktorių požymiai: malonumai, aktyvus, įspūdingas gyvenimas, įvairus gyvenimas, džiaugimasis gyvenimu. Visiškai atitinka ketvirto mergaičių faktoriaus požymiai berniukų antrojo faktoriaus požymiams: socialinė galia, vadovavimas ir įtakingumas.

Faktorinė analizė parodė, kad 60 vertybinių orientacijų- tiek berniukų, tiek ir mergaičių tarpe- sudaro mažesnį skaičių daugiau apibendrintų vertybinių orientacijų, kurios nevienodai yra struktūrizuotos tarp berniukų ir mergaičių.

Moksleivių vertybinių orientacijų priklausomybė nuo amžiaus

Siekiant nustatyti kaip keičiasi moksleivių vertybinės orientacijos priklausomai nuo jų amžiaus sudarėme dvi grupes: devintokų-dešimtokų ir vienuoliktokų-dvyliktokų. Šiose grupėse, atskirai mergaitėms ir berniukams palyginome visus 60 vertybių vidutinius įvertinimus.

8 lentelė Berniukų ir mergaičių 60 vertybių vidurkių skirtumai pagal lytį ir klases

Klasės 60 vertybių vidurkis Std.Dev. t p

9-10kl.berniukai 3.93 0.35 -4.06 0.00007

9-10kl.mergaitės 4.12 0.32

11-12kl.berniukai 3.87 0.33 -2.38 0.02

11-12kl.mergaitės 4.01 0.29

Klasės 60 vertybių vidurkis Std.Dev. t p

9-10kl.berniukai 3.93 0.35

11-12kl.berniukai 3.87 0.33 0.87 0.39

9-10kl.mergaitės 4.12 0.32

11-12kl.mergaitės 4.01 0.29 2.5 0.01

Rezultatų analizė patvirtino, kad pereinat iš jaunesnės klasės į vyresnę berniukams statistiškai patikimai mažėja tokių vertybinių orientacijų vidutiniai įvertinimai: nacionalinis saugumas (p<0.005), tautiškumas (p<0.007), drąsa (p<0.01), blaivybė (p<0.01), aplinkosauga (p<0.02). Tačiau stiprėja orientacija dvasinei ramybei (p<0.02) ir nepriklausomybei (p<0.04). Vyresniojo amžiaus mergaitėms menkėja vertybinė orientacija disciplinuotumui (p<0.00004), visuomenės pripažinimui (p<0.0004), prestižui (p<0.0005), blaivybei (p<0.002), tikrai draugystei (p<0.007); tačiau stiprėja orientacija dvasiniam gyvenimui (p<0.002) ir dvasinei ramybei (p<0.02).

Pereinant iš jaunesnės klasės į vyresnę pastebima bendra tendencija mažėti verybinių orintacijų vidutiniam įvertinimui. Berniukų tarpe ši tendencija nepasiekia statistinio patikimumo lygmens (p>0.05). Mergaitėms, didėjant amžiui, pastebima bendra tendencija silpnėti vertybių įvertinimui (p<0.01).

Antrąją tyrimo metodikos dalį sudarė klausimai skirti išsiaiškinti kai kuriems moksleivių požiūrio į nikotino bei alkoholio vartojimą, jų ketinimus, poelgius bei gyvenimo sąlygas. Daugelis šių klausimų buvo skirti sudaryti skirtingai besielgiančių moksleivių grupes ir jose ieškoti vertybinių orientacijų skirtumų. Klausimai buvo parinkti empiriškam kai kurių moksleivių elgsenos ypatumų išsiaiškinimui. Atsakymams sugrupuoti ir nustatyti berniukų- mergaičių elgesio skirtumams atlikau šių klausimų faktorinę analizę (žr.lentelę 9).

9 lentelė Moksleivių požiūrių, ketinimų elgsenos ir gyvenimo aplinkybių faktorinė struktūra

Fakt

Nr. Požymis (mergaitėms) Vertė Fakt.

Nr. Požymis (berniukams) Vertė

1 Rūkymas 0.84 1 Rūkymas 0.88

Pakeisti rūkymą -0.86 Pakeisti rūkymą -0.88

Pasigėrė iki girtumo 0.64 Pasigėrė iki girtumo 0.62

Rūko draugė 0.50 Alkoholio vartojimas -0.61

Alkoholio gėrimas 0.50 Alkoholio gėrimas 0.57

Pažįsta žmogų vartojantį narkotikus

0.42 Išgėręs pateko į muštynes

Rūko draugas 0.49

0.48

2 Naudingumas žmonėms 0.802 2 Uždrausti tabako gaminių reklamą 0.85

Materialinė gerovė -0.70 Uždrausti alkoholio reklamą 0.81

Tikra draugystė 0.58 Pritaria,kad žmogui reikia atsisakyti alkoholio 0.49

3 Nusiskundimai sveikata 0.77 3 Nuovargis -0.80

Sveikatos būklė -0.76 Nusiskundimai sveikata -0.50

Nuovargis

Nervinė įtampa

Miegas 0.54

0.49

-0.44 4 Geria alkoholį tėtis

Gyvenimo salygos

Atskiras kambarys -0.84

-0.62

0.42

4 Atskiras kambarys 0.76 5 Visuomenės pripažinimas -0.66

Gyvenimo sąlygos namuose -0.53 Domėjimasis politika -0.40

Sveikata -0.44 Nori išvažiuoti iš Lietuvos visam laikui -0.58

5 Domėjimasis politika -0.73 Tiki -0.69

Išvažiuoti iš Lietuvos 6 Geria alkoholį draugė 0.78

visam laikui 0.45 Geria alkoholį mama 0.75

Siūlė narkotikų -0.47 Geria alkoholį draugas 0.43

Pažįsta žmogų vartojantį narkotikus -0.43 7 Pažįsta žmogų vartojantį narkotikus 0.67

6 Uždrausti alkokolio reklamą -0.82 Kitą dieną gailėjosi, kad gėrė 0.47

Uždrausti tabako gaminių reklamą -0.71 Siūlė narkotikų 0.42

7 Nemalonumai dėl alkoholio 0.68 Sekasi mokytis 0.41

Kitą dieną gailėjosi, kad gėrė 0.65 8 Nemalonumai dėl alkoholio 0.82

8 Visuomenės pripažinimas -0.88 Nervinė įtampa 0.57

9 Geria alkoholį draugas 0.82 9 Miego valandos -0.79

Geria alkoholį draugė 0.79 Geria alkoholį draugas 0.49

Rūko draugas 0.56 Sveikatos būklė 0.42

Rūko draugė 0.46 10 Rūkymas 0.70

10 Sekasi mokytis 0.70 Dalyvavimas jaunimo organizacijose 0.66

Darbingumas -0.76 11 Atskiras kambarys 0.40

11 Geria alkoholį tėtis 0.74 Aktyvus, įspūdingas gyvenimas -0.79

Rūko tėtis 0.47 12 Naudingumas žmonėms -0.80

Malonumai 0.43 13 Kaip miega 0.81

12 Aktyvus,įspūdingas gyvenimas 0.68 Rūko draugė -0.54

Šeimos gerovė -0.68 Darbingumas 0.41

Malonumai 0.50 14 Malonumai -0.84

Sveikata -0.45 15 Domėjimasis politika 0.43

Tiki -0.46 Sveikata -0.78

13 Jaunimo organizacijos -0.86 16 Rūko tėtis 0.83

14 Miego valandos 0.83 17 Materialinė gerovė 0.76

15 Rūko mama 0.74 Naudingumas žmonėms -0.75

Geria alkoholį mama 0.48

Iš devintos lentelės matyti, kad berniukų ir mergaičių grupėse pirmąjį faktorių sudaro atsakymai į klausimus (požymiai), kurie yra susieti su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Iš kitų faktorių (9,11,15 mergaitėms ir 4,6,9,13 berniukams) struktūros matyti, kad rūkymas, alkoholio vartojimas tampriai siejasi su draugo (draugės) bei tėvų elgsena.

BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SKIRTUMAI ĮVAIRIOSE GRUPĖSE, SUDARYTOSE PAGAL JŲ POŽIŪRIUS, ELGSENĄ IR GYVENIMO APLINKYBES

Atsakymai į klausimus apie savo sveikatą, rūkymą, alkoholio vartojimą, atsisakymą juos vartoti, nuomonė apie alkoholio ir tabako gaminių reklamos uždraudimą, nemalonų patyrimą išgėrus (nemalonumai su tėvais, draugais, muštynės, Atsakymai į klausimus apie savo sveikatą, rūkymą, alkoholio vartojimą, atsisakymą juos vartoti, nuomonė apie alkoholio ir tabako gaminių reklamos uždraudimą, nemalonų patyrimą išgėrus (nemalonumai su tėvais, draugais, muštynės, gailėjosi, kad gėrė, pasigėrė iki girtumo), pažintis su žmonėmis vartojančiais narkotikus, mokymosi sunkumus, ketinimą siekti aukštojo mokslo, užsiėmimą sportu laisvalaikiu, domėjimąsi politika, ketinimą išvažiuoti iš Lietuvos visam laikui, tikėjimą (religingumą), gyvenimo salygas (atskiras kambarys) buvo panaudoti sudaryti poliarinėms moksleivių grupėms. Tokiose skirtingose pagal požiūrį į narkotines medžiagas, elgesį, ketinimus ir kt. grupėse lyginsime vertybinių orientacijų vidutinius įvertinimus. Tikėjomės skirtingų įsitikinimų ir elgsenos moksleivių grupėse rasti tokius vertybinių orientacijų skirtumus, kuriais galima būtų paaiškinti jų elgesio ypatumus.

Berniukų ir mergaičių vidutinių vertybinių orientacijų įvertinimų skirtumai grupėse sudarytose priklausomai nuo jų atsakymo į klausimą apie rūkymą (taip arba ne) matyti dešimtoje lentelėje.

10 lentelė Berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų skirtumai priklausomai nuo rūkymo

Vertybė (berniukams) Vidurkis

nerūkančių Std.

Dev. Vidurkis rūkančių Std.

Dev. t p<

Blaivybė 3.94 1.08 2.83 1.23 5.18 0.000001

Dorovė 3.74 1.07 2.81 1.19 4.44 0.00002

Socialinis teisingumas 3.93 0.91 3.26 1.21 3.47 0.0007

Dvasinis gyvenimas 3.33 1.05 2.69 0.92 3.35 0.001

Dėkingumas 4.25 0.77 3.74 1.08 3.05 0.003

Pažinimas 4.08 0.83 3.67 0.82 2.66 0.009

Sėkmė tikslų pasiekime 4.45 0.73 4 1.21 2.6 0.01

Kūrybingumas 3.69 1 3.19 1.04 2.6 0.01

Tikslo turėjimas 4.68 0.54 4.36 0.91 2.53 0.01

Atsakomybė 4.22 0.7 3.88 0.81 2.47 0.01

Atlaidumas 3.89 0.89 3.48 1.04 2.36 0.02

Profesinis tobulėjimas 4.28 0.75 3.95 0.79 2.29 0.02

Ambicingumas 4.07 0.8 3.71 0.93 2.26 0.03

Dvasinė ramybė 3.84 0.98 3.43 0.97 2.22 0.03

Susitaikymas su likimu 2.48 1.25 2.98 1.39 -2 0.04

Vertybė (mergaitėms) Vidurkis

nerūkančių Std.

Dev. Vidurkis rūkančių Std.

Dev. t p<

Blaivybė 3.99 1.02 2.88 1.21 5.97 0.0000001

Sąžiningumas 4.64 0.6 4.1 1.01 4.42 0.00001

Disciplinuotumas 3.88 0.99 3.31 1.09 3.24 0.001

Pažinimas 4.2 0.78 3.74 0.94 3.23 0.001

Dorovė 4.02 0.87 3.52 0.94 3.21 0.001

Santūrumas 3.74 0.89 3.26 1.01 2.97 0.003

Kuklumas 3.47 0.95 2.98 1.08 2.85 0.005

Intelektualumas 4.47 0.7 4.12 0.93 2.64 0.009

Aplinkosauga 3.99 0.97 3.55 1.06 2.58 0.01

Santarvė su gamta 4.1 0.84 3.71 0.99 2.55 0.01

Grožio pasaulis 4.29 0.75 3.95 0.85 2.53 0.01

Kūrybingumas 4.1 0.9 3.71 0.83 2.53 0.01

Pagarba tradicijoms 3.71 1.05 3.24 1.16 2.5 0.01

Gyvenimo prasmė 4.78 0.54 4.51 0.81 2.47 0.01

Profesinis tobulėjimas 4.41 0.74 4.07 0.97 2.41 0.02

Pareigingumas 4.42 0.74 4.12 0.74 2.37 0.02

Socialinis teisingumas 4.27 0.82 3.93 0.92 2.31 0.02

Mandagumas 4.39 0.73 4.1 0.79 2.26 0.02

Tautiškumas 3.59 1.07 3.19 0.97 2.17 0.03

Dvasinis gyvenimas 3.71 0.86 3.38 1.08 2.08 0.04

Šeimos gerovė 4.61 0.66 4.37 0.8 1.99 0.04

Iš dešimtos lentelės matyti, kad priklausomai nuo elgesio, rūkymo ar nerūkymo, skiriasi daugelis vertybinių orientacijų. Rūkantys berniukai statistiškai patikimai mažiau vertina blaivybę, dorovę, socialinį teisingumą, dvasinį gyvenimą ir dar 10 vertybių (iš šešiasdešimties vertybių). Rūkantieji dažniau pripažįsta susitaikymą su likimu (p<0.04). Rūkančių mergaičių grupėje pastebima panaši tendencija mažiau vertinti blaivybę, dorovę, dvasinį gyvenimą.

11 lentelė Ar manote, kad reikėtų uždrausti tabako gaminių reklamą? (Taip.Ne)

Vertybė (berniukams) Vidurkis Taip Std.

Dev. Vidurkis Ne Std.

Dev. t p<

Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.02 1.06 4.56 0.61 -3.61 0.0004

Blaivybė 4 1.05 3.3 1.26 3.04 0.003

Santarvė su gamta 4 0.82 3.52 0.96 2.77 0.006

Vadovavimas 3.02 1.33 3.64 1.14 -2.66 0.009

Materialinė gerovė 4.14 0.94 4.54 0.74 -2.59 0.01

Aplinkosauga 4 1.04 3.5 1.03 2.55 0.01

Dvasinis gyvenimas 3.44 1.05 2.95 1.02 2.52 0.01

Vienatvė 1.55 0.99 2.15 1.4 -2.48 0.01

Dorovė 3.74 1.13 3.23 1.19 2.28 0.02

Taika 4.56 0.85 4.13 1.18 2.08 0.04

Vertybė (mergaitėms) Vidurkis Taip Std.

Dev. Vidurkis Ne Std.

Dev. t p<

Blaivybė 4.12 0.94 3.36 1.22 4.88 0.000002

Santūrumas 3.93 0.78 3.35 1 4.51 0.00001

Taika 4.69 0.6 4.24 0.95 3.96 0.0001

Nacionalinis saugumas 4.27 0.87 3.74 1.04 3.85 0.0002

Malonumai 3.71 1.03 4.24 0.91 -3.77 0.0002

Ambicingumas 4.18 0.66 3.79 0.88 3.46 0.0007

Disciplinuotumas 3.99 0.88 3.51 1.13 3.32 0.001

Aplinkosauga 4.11 0.85 3.67 1.07 3.14 0.002

Santarvė su gamta 4.21 0.81 3.82 0.94 3.13 0.002

Visuomenės pripažinimas 4.04 0.84 3.63 1.06 2.99 0.003

Pagarba tradicijoms 3.84 1 3.38 1.14 2.98 0.003

Religingumas 3.46 1.02 3.05 1.06 2.70 0.008

Socialinis teisingumas 4.33 0.71 4.03 0.97 2.44 0.01

Laisvė 4.43 0.73 4.66 0.6 -2.41 0.02

Šeimos gerovė 4.66 0.59 4.43 0.79 2.31 0.02

Kūrybingumas 4.17 0.85 3.89 0.92 2.18 0.03

Pažinimas 4.22 0.77 3.97 0.88 2.11 0.04

Pagarba tėvams 4.59 0.73 4.36 0.81 2.09 0.04

Džiaugimasis gyvenimu 4.08 0.93 4.35 0.84 -2.08 0.04

Profesinis tobulėjimas 4.45 0.73 4.22 0.84 2.06 0.04

Moksleivių tarpe, berniukai pritariantys tabako gaminių reklamai linkę stipriau vertinti aktyvų, pilną įspūdžių gyvenimą, vadovavimą, materialinę gerovę, vienatvę. Jie mažiau vertina blaivybę dorovę, santarvę su gamta. Analogiškai yra ir su mergaitėmis pritariančioms tabako gaminių reklamai- jos labiau vertina malonumus, laisvę, džiaugimąsi gyvenimu. 34.4% berniukų ir 51.8% mergaičių būtų linkę uždrausti tabako gaminių reklamą (palyginimui: 52.3% berniukų ir 64.9% mergaičių atsakė, kad visiškai nerūko, 18% berniukų ir 6% mergaičių atsakė, kad rūko kasdieną, 9% berniukų ir 6% mergaičių atsakė, kad rūko kartą ar kelis per savaitę).

12 lentelė Ar vartojate alkoholį? (Taip.Ne)

Vertybė (berniukams) Vidurkis

nevartoja Std.

Dev. Vidurkis vartoja Std.

Dev. t p

Blaivybė 4.27 1.09 3.14 1.14 5.51 0.000001

Dorovė 3.84 1.07 3.18 1.2 3.13 0.002

Socialinis teisingumas 4.06 0.88 3.49 1.11 3.06 0.003

Pažinimas 4.22 0.69 3.77 0.9 3.04 0.003

Tautiškumas 3.71 0.94 3.19 1.08 2.79 0.006

Plačios pažiūros 3.9 0.82 3.44 1.01 2.68 0.008

Aplinkosauga 3.96 0.98 3.49 1.05 2.53 0.01

Dėkingumas 4.32 0.71 3.92 1 2.44 0.02

Tikra draugystė 4.76 0.48 4.51 0.72 2.15 0.03

Taika 4.54 0.91 4.13 1.17 2.12 0.04

Santarvė su gamta 3.88 0.85 3.54 0.96 2.05 0.04

Vertybė (mergaitėms) Vidurkis

nevartoja Std.

Dev. Vidurkis vartoja Std.

Dev. t p<

Blaivybė 4.43 0.83 3.31 1.13 7.49 0.0000001

Santarvė su gamta 4.34 0.75 3.82 0.92 4.12 0.00006

Malonumai 3.61 1.15 4.19 0.84 -4 0.00009

Dorovė 4.17 0.82 3.76 0.92 3.17 0.002

Aplinkosauga 4.17 0.92 3.73 1.02 3.06 0.002

Disciplinuotumas 4.01 1.06 3.6 0.99 2.75 0.007

Sąžiningumas 4.69 0.54 4.41 0.83 2.59 0.01

Tautiškumas 3.74 1.08 3.34 1.03 2.59 0.01

Pažinimas 4.29 0.76 3.97 0.87 2.57 0.01

Džiaugimasis gyvenimu 4.01 0.97 4.34 0.82 -2.5 0.01

Ambicingumas 4.17 0.75 3.89 0.81 2.43 0.02

Intelektualumas 4.56 0.6 4.29 0.84 2.39 0.02

Bendrumas su kitais 4.29 0.79 4.54 0.7 -2.3 0.02

Pagarba tėvams 4.61 0.71 4.38 0.81 2.07 0.04

Kūrybingumas 4.18 0.9 3.91 0.89 2.04 0.04

Socialinė tvarka 3.83 1.09 3.52 0.99 2.03 0.04

Iš dvyliktos lentelės matyti, jog berniukai nevartojantys alkoholio yra daugiau orientuoti į blaivybę, dorovę ir dar 9 vertybes. Analogiška tendencija pastebima alkoholio nevartojančių mergaičių tarpe: orientacija į blaivybę, santarvę su gamta. Mergaitės vartojančios alkoholį daugiau orientuotos į malonumus, džiaugimąsi gyvenimu, bendrumą su kitais.

13 lentelė Ar manote, kad reikėtų uždrausti alkoholio reklamą? (Taip.Ne)

Vertybė (berniukams) Vidurkis Taip Std.

Dev. Vidurkis Ne Std.

Dev. t p<

Blaivybė 4.33 0.83 3.18 1.22 5.37 0.000001

Dorovė 4 0.89 3.13 1.21 4.10 0.00007

Vadovavimas 2.9 1.3 3.71 1.09 -3.56 0.0005

Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.05 1.01 4.56 0.65 -3.40 0.0009

Malonumai 3.85 1.04 4.41 0.82 -3.23 0.002

Sveikata 4.66 0.69 4.89 0.36 -2.41 0.02

Visuomenės pripažinimas 3.5 0.86 3.9 0.95 -2.28 0.02

Dvasinė ramybė 4 1.01 3.59 0.95 2.23 0.03

Tautiškumas 3.68 1.04 3.25 1.06 2.14 0.03

Aplinkosauga 3.95 1.02 3.53 1.07 2.11 0.04

Atlaidumas 4.02 0.99 3.65 0.9 2.09 0.04

Religingumas 3.32 1.17 2.84 1.26 2.03 0.04

Socialnė galia 3.36 1.12 3.75 0.96 -2.02 0.04

Dvasinis gyvenimas 3.38 1.13 2.99 0.97 2.01 0.04

Pagarba tradicijoms 3.52 1.13 3.09 1.15 2.00 0.04

Vertybė (mergaitėms) Vidurkis Taip Std.

dev. Vidurkis Ne Std.Dev. t p<

Blaivybė 4.2 0.89 3.41 1.18 5.21 0

Santūrumas 3.91 0.88 3.42 0.93 3.76 0.0002

Aplinkosauga 4.18 0.79 3.69 1.07 3.52 0.0005

Malonumai 3.73 1.04 4.2 0.93 -3.27 0.001

Taika 4.67 0.67 4.32 0.89 3.03 0.003

Nacionalinis saugumas 4.26 0.89 3.84 1.02 2.97 0.003

Pagarba tėvams 4.66 0.69 4.35 0.78 2.89 0.004

Disciplinuotumas 3.97 0.94 3.55 1.1 2.80 0.006

Pagarba tradicijoms 3.86 1.02 3.45 1.08 2.68 0.008

Aktyvus, įspūdingas gyvenimas 4.17 0.94 4.47 0.73 -2.47 0.02

Džiaugimasis gyvenimu 4.07 0.95 4.35 0.84 -2.16 0.03

Pažinimas 4.23 0.81 3.98 0.85 2.11 0.04

Socialinis teisingumas 4.33 0.7 4.09 0.91 2.06 0.04

Dorovė 4.06 0.85 3.8 0.89 2.00 0.04

Iš tryliktos lentelės matyti, kad berniukai, kurie nėra linkę uždrausti alkoholio reklamą labiau orientuoti į vadovavimą, aktyvų, pilną įspūdžių gyvenimą, malonumus, sveikatą, socialinę galią ir v

. . .

1. Glasunov I.S. et al.(Eds.),The Kaunas Rotterdam Intervention Study,Elsevier/ North Holland 1981,p.A20.

2. Goštautas A., Kameneckas J., Sveikas Miestas, Kauno sveiko miesto tyrimų biuras, Kaunas 1995m. Gruodis,p.3.

3. Jadovas V.A. Savęs reguliacija ir socialinio asmens elgesio prognozavimas (rusų k.), Leningrado “Mokslas” 1979,p.208.

4. Kanopienė Vida, Womans work and Family, Bk.: Lithuanian society in social transition, Institute of Philosophy Sociology and Law, Vilnius 1995, p. 78-79.

5. Maniukaitė G., Abiturientų vertybinis požiūris į įvairias veiklos sritis, Kn.:Jaunimo Gyvenimo Orientacijos, LTSR MA Filosofijos, Sociologijos ir Teisės Institutas, Vilnius 1985, p.52.

6. Purvaneckienė Giedrė, Lietuvos gyventojų nuomonė apie vyro ir moters vaidmenis visuomenėje, Kn.:Lietuvos šeima, Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos Institutas, Vilnius 1994-1995, p.106-116.

7. Purvaneckienė Giedrė, Moters klausimas, Kn.:Lietuvos Šeima, Lietuvos Filosofijos ir Sociologijos Institutas, Vilnius 1995, p. 106-107.

8. Purvaneckienė Giedrė, Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos,Kn.: Moterys ir Šeima, Lietuvos Statistikos Departamentas, Vilnius 1993, p. 35-36.

9. Theodorson G.A., Theodorson A.G., Modern Dictionary of Sociology, New York 1969, p.455-457.

10. Raths Louis E. et al., Values and teaching, A Bell and Howell Company 1966, p.4

11. Raths Louis E. et al., Values and teaching, A Bell and Howell Company 1966, p.260.

12. Reuter Edward Byron, Social psychology, McGraw-Hill Publications in Sociology, 1934, p.276.

13. Schwartz S.H., Bilsky W., Toward a theory of the universal content and structure of values: Universals in vlue content and structure, Journal of Personality and Social Psychology, 1990, p.60-62.

14. Valickas Gintautas, Suslavičius Antanas, Išbandymų dienos, Žurn.: Lietuvos Mokslas Nr.1, Vilnius 1993, p.127-131.

Join the Conversation

×
×