Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose

ĮVADAS Žingsnis į Vakarų Europą, į joje puoselėjamas demokratijos vertybes, kartu atvėrė vartus ir iki tol nepažintų negatyvių reiškinių (tame tarpe ir narkomanijos) atsiradimui Lietuvoje. Kaip ir visoje Europoje mūsuose greta rūkymo, alkoholinių gėrimų plinta ir kitų narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas. Narkotikų mafija giliai įsišaknijo ir per trumpą laikotarpį Lietuvoje sukūrė gerai organizuotą narkotikų tiekimo tinklą, net gamybą ir efektyvius jų platinimo būdus. Mūsų šalis yra tapusi alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei pasiūla ir poreikis narkotikams. Keičiasi visuomenės požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Narkotikai prasiskverbė ir į mūsų mokyklas. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, jautriai reaguojanti į aplinkos iššūkius. Jaunimo tarpe plinta narkotikų kultūra, grindžiama melagingomis idėjomis, kad silpnieji narkotikai yra ne pavojingi ir, kad narkotikai kelia grėsmę tik tiems, kas jais piktnaudžiauja. Kai kurie paaugliai galvoja, kad šių dienų muzika, įvairūs pasilinksminimai neįmanomi be narkotikų. Formuojasi savas paauglių požiūris į narkotikus ir jų vartojimą. Jie ieško informacijos apie “lengvus” narkotikus, jų galimas ir dar nekenksmingas dozes, kurios nesukelia psichologinės bei fizinės priklausomybės. Paauglių, eksperimentuojančių narkotikus amžius jaunėja. Nesuvokdami pavojaus, paaugliai ne tik linkę vartoti narkotikus, bet bando juos platinti bendraamžių tarpe, o pelno siekdami narkotikų prekeiviai vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami į narkotikų platinimą, susigundžiusius ir nedaug apie narkotikus išmanančius jaunuolius ar net paauglius. Todėl narkotikų plitimas ir platinimas paauglių tarpe tampa pavojingu socialiniu reiškiniu. Šalyje nėra ankstyvosios diagnostikos sistemos. Pedagogams ir tėvams trūksta kompetencijos, atpažįstant narkotines ir psichotropines medžiagas pavartojusį paauglį, ypač kol paauglys jas vartoja saikingai ir slepia tai nuo aplinkinių. Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra labai individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai. Todėl nėra simptomų, būdingų visiems paaugliams. Vartojimo pradžioje galima nepastebėti jokių ženklų ar požymių. Nuotaikos svyravimai ir neprognozuojamas elgesys paauglystėje neleidžia lengvai nustatyti ar paauglys vartoja narkotikus. Tuo tarpu narkotikų vartojimo pradžioje paaugliui galima žymiai efektyviau padėti. Su padidėjusia kiekvieno žmogaus teise pasirinkti savo gyvenimo būdą, kartu turėjo padidėti ir asmeninė atsakomybė už savo pasirinkimą. Tačiau pasirinkti savo gyvenimo būdą, principus ir vertybes bei už jas atsakyti lengviau gali suaugęs žmogus. Vaikui tai padaryti sunku: neretai jam tenka prisiimti tėvų ar draugų pasirinktą gyvenimo būdą. Paauglystėje vystosi fiziniai ir intelektualiniai gebėjimai, formuojasi nuostatos ir ugdosi gyvenimo įgūdžiai. Todėl šalyje pirminė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija tampa prioritetine. TARPTAUTINIS MOKSLEIVIŲ ALKOHOLIO IR KITŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO ESPAD PROJEKTAS Agresyviai narkotikai į jaunų žmonių gyvenimą kelią skinasi ne tik Lietuvoje. Tą patį pažymi ir kitos šalys. Europos valstybės gyliai analizuoja šiuos reiškinius, jau išmoko pasipriešinti ir padėti jų aukoms. Šiuo metu, kai sienos Europoje nyksta, kur žmonių judėjimas laisvas, o dienotvarkėje laikas nuo laiko iškyla narkotikų legalizavimo klausimai, labai svarbi yra tiksli informacija apie narkotikų paplitimo pokyčius. 1995 metais Europos Tarybos kovos su piktnaudžiavimu ir neteisėta prekyba narkotikais kooperacinės Pompidu grupės ir Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus tarybos (CAN – angl.) iniciatyva buvo pradėtas vykdyti tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose ESPAD. Lietuvos ESPAD tyrimas yra šio projekto dalis. Šalis aktyviai jame dalyvauja nuo projekto atsiradimo pradžios kas keturi metai vykdydama projekto įsipareigojimus. Projekto planas buvo parengtas ir duomenys renkami bendradarbiaujant tyrinėtojams šalių dalyvių, kurios visos buvo atsakingos už projekto finansavimą, duomenų rinkimą ir jų apdorojimą. Pagrindinis projekto tikslas yra surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių, naudojant standartizuotą metodiką. Visų svarbiausia yra palyginti šių medžiagų vartojimo tendencijas ir priežastis moksleivių, gimusių tais pačiais metais populiacijoje skirtingose šalyse, stebėti jų pokyčius per tam tikrą laiką – 4 metus bei per visą projekto laikotarpį. Informacija apie pokyčius vienoje šalyje gali pasitarnauti kitos šalies ateičiai, nors tokių pokyčių toje šalyje dar ir nėra. Tyrimo rezultatai taip pat leidžia vertinti nacionalinę prevencijos politiką ir strategiją bei atskirų veiksmų efektyvumą. 1995 metais šiame projekte dalyvavo 26-ios Europos šalys, 1999 metais – 30 šalių, o 2003 metais prisijungė dar kelios naujos šalys. Kitų šalių duomenų dar neturime, todėl leidinyje naudojame pereito tyrimo duomenis. Lietuva dalyvavo dar ir papildomame tyrime 1998 metais, kuris buvo skirtas metodologinei studijai 10-je Europos šalių, kad išsiaiškinti kai kuriuos duomenų patikimumo aspektus. Visi tyrimai buvo atliekami vadovaujantis standartizuota metodologija ir naudojant bendrą apklausos struktūrą: tą patį klausimyną, duomenų rinkimo standartą, jų 3analizės metodus, tą patį apklausos vykdymo laiką ir terminus bei atrenkant to paties amžiaus moksleivius. Aštuonių metų patirtis leido pakoreguoti kai kuriuos klausimus, jų formuluotę. Tyrimo atlikimo eiga liko ta pati. Duomenys buvo renkami taikant grupių apklausos metodą atsitiktinai atrinktose klasėse. Duomenis rinko mokytojai. Kai kuriuose šalyse tai atliko tyrimo asistentai. Atlikti kontroliniai tyrimai atskirose šalyse skirtumo nenustatė, kai tyrimus atlieka mokytojas ar asistentas, tačiau asistentų panaudojimas padidina tyrimų atlikimo kainą. Anketas moksleiviai pildė anonimiškai ir grąžino sudėtus į atskirus užlipdytus vokus. Mokytojai buvo informuoti apie apklausos vykdymo eigą ir pildė klasės ataskaitą. Visos šalys pateikė standartinės formos ataskaitas su reikiama informacija. ESPAD tyrimų anketą sudaro pagrindiniai klausimai, kurie yra privalomi visoms projekte dalyvaujančioms šalims ir neprivalomi, kuriuos laisvanoriškai renkasi šalys. Be to, ESPAD 99 tyrimui buvo siūlomi 4 modeliai papildomų klausimų: integracijos, vyraujančios tendencijos, psycho-socialinis ir nukrypimo nuo normos modeliai. Šalys laisvanoriškai galėjo rinktis vieną ar du modelius, per daug neperkraunant klausimyno. Lietuvoje naudotas klausimynas pateiktas priede1. Pirmieji 47 klausimai yra privalomi klausimai, panaudoti visose šalyse, kurios dalyvavo ESPAD 03 tyrime. A grupės klausimai priklauso integracijos modeliui. C5 klausimas priklauso psycho-socialiniam modeliui, o D1 ir D2 klausimai – nukrypimo nuo normos modeliui. Lietuvoje 1995 m. buvo apklausti 3196 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1979 m. (tyrimo metu jiems buvo 15-16 metų). Metodologiniame tyrime 1998 m. dalyvavo 757 Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, gimę 1982 m., 1999 m. – visos šalies 5039 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1983 m. (15-16 metų amžiaus). 2003 m. tyrime dalyvavo 5036 bendrojo lavinimo moksleiviai, gimę 1987 metais. Šio amžiaus moksleivių profesinėse mokyklose buvo vos 3%, todėl šių mokyklų moksleiviai nebuvo į tyrimą įtraukti. Daugiausia moksleivių, gimusių 1987 metais buvo 9-toje (62,9%) bendrojo lavinimo mokyklų bei gimnazijos 1-oje klasėse (18,8%). 6,9% to amžiaus moksleivių buvo 8-toje, 7,8% – 10-toje bendrojo lavinimo ir 3,6% 2-oje gimnazijos klasėse. Klasės, kuriose moksleivių, gimusių 1987 metais buvo daugiau nei 50%, visi moksleiviai pildė anketas, bet tyrime dalyvavo tik tie, kurie gimę 1987 metais. Klasėse, kur to amžiaus moksleivių buvo mažiau nei pusė – pildė tik tie moksleiviai, kurie gimę 1987 metais. Taigi iš 6200 išdalintų anketų, 5725 moksleiviai buvo gimę 1987m. Iš jų 689 moksleiviai gimę 1987m. nedalyvavo apklausoje 10,8% berniukų ir 16,6% mergaičių. Iš viso nedalyvavo 13,7% moksleivių. Nedalyvavimo apklausoje priežastys pateiktos žemiau: Lentelė 1. NEDALYVAVIMO PRIEŽASTYS (procentais) Berniukai Mergaitės Iš viso Dėl ligos 65,7 74,2 70,8 Buvo atleisti 10,3 7,4 8,6 Kitos priežastys 11,4 10,5 10,9 Nedalyvavo be atleidimo 8,1 3,8 5,5 Nežinojo 3,0 4,3 3,8 4

Daugiausia nedalyvavusių buvo dėl ligos, nes tuo metu Lietuvoje buvo gripo epidemija. Tačiau gana didelis moksleivių skaičius buvo atleisti ar dėl kitų priežasčių. Moksleivių dalyvavusių ESPAD 03 tyrime struktūrą atspindi lentelė 2. Lentelė 2. DALYVAVUSIŲ ESPAD 03 TYRIME STRUKTŪRA Mokyklos Mokyklų Klasių Moksleivių skaičius Tipas skaičius skaičius Berniukai Mergaitės Iš viso Gimnazijos 54 54 516 616 1132 Vidurinės mokyklos 165 170 1556 1487 3043 Pagrindinės mokyklos 55 55 436 411 847 Jaunimo 2 2 9 5 14 Iš viso 276 281 2517 2519 5036 Kaip matome tyrime dalyvavo vienodai berniukų ir mergaičių, o kontingentas santykiniai reprezentavo visų tipų mokyklas. Iš klasės ataskaitų, kurias pildė pedagogai, vertinome anketų pildymo procedūrą. Pedagogai nurodė, kad geranoriškai ir atsakingai priėmė žinią, kad klasė dalyvauja projekte. Dauguma mokytojų nurodė, kad klausimynas gerai parengtas, o tokia apklausa yra tikslinga ir turinti auklėjamą poveikį. “Anketa – tai savotiškas savęs patikrinimas”, – atžymi mokytoja. Tačiau buvo mokytojų, kurie pažymėjo, kad anketa per ilga, negalima atsakyti tiksliai į kai kuriuos klausimus. Viena mokytoja pažymėjo, kad kai kurie klausimai suteikia papildomos informacijos apie narkotikus, tuo paskatindami išbandyti juos. Duomenys, ar pastebėjo pedagogai trukdymų anketos pildymo metu, pateikti žemiau pateiktoje lentelėje. Lentelė 3. KOKIUS TRUKDYMUS PEDAGOGAI PASTEBĖJO ANKETOS PILDYMO METU? Procentai Absoliutus klasių skaičius Ne 71,9 202 Taip, keli moksleiviai 24,2 68 Taip, bet mažiau nei pusė klasės 2,8 8 Taip, beveik pusė klasės 0,7 2 Taip, daugiau nei pusė klasės 0,4 1 Trukdymai anketos pildymo metu buvo tokio pobūdžio: kikenimas arba mirksėjimas klasės draugams 16,7%, garsūs komentarai – 10,7%, kitokio pobūdžio – 0,8%. Kai kurie pedagogai pažymi mokinių šypsenas, muistimąsi. Bet visa tai buvo tik5anketos pildymo pradžioje. Moksleivių darbą dauguma mokytojų vertino gerai. Tai atspindi žemiau pateiktos dvi lentelės. Lentelė 4. AR MOKSLEIVIAI DOMĖJOSI APKLAUSA? Procentai Absoliutus klasių skaičius Taip, visi klasės mokiniai 65,1 183 Beveik visi 21,4 60 Dauguma 10,0 28 Beveik pusė 1,5 4 Mažiau nei pusė 1,8 5 Nė vienas 0,4 1 Lentelė 5. AR MOKSLEIVIAI DIRBO RIMTAI? Procentai Absoliutus klasių skaičius Taip, visi 63,3 178 Beveik visi 24,6 69 Dauguma 10,7 30 Apie pusė 1,1 3 Mažiau nei pusė 0,4 1 Tokių klasių, kur beveik visi moksleiviai būtų dirbę nerimtai nebuvo. Dauguma pedagogų pažymėjo, kad mokiniai anketas pildė noriai, atsakingai, sąžiningai ir susikaupę. Patiems buvo įdomu įvertinti savo žinias. Moksleiviai buvo įsitikinę tyrimo anonimiškumu, nes patys anketas dėjo į vokus ir juos užklijavo. Anketos pildymo trukmė 43,65 min. Atskirose mokyklose ir klasėse ji buvo labai skirtinga ir ji įvairavo nuo 20 iki 90 min. Ilgiau anketas pildė aštuntokai bei rusiškos mokyklos, trumpiausiai – dešimtokai. Tačiau buvo aštuntų klasių, kurios anketas užpildė per 25-30 min. Būtina pabrėžti, kad ESPAD projekto duomenys yra tikslūs ir patikimi. Daugelio duomenų patikimumas yra arti funkcinio. Atsakymai į atskirus klausimus yra patikimai teisingi, neatsakytų klausimų skaičius labai nedidelis. Akivaizdu, kad skirtinga šalių kultūrinė aplinka tam tikra prasme sąlygoja moksleivių norą teisingai atsakyti į klausimus. Dalis moksleivių nurodė, kad jei ir būtų kada nors vartoję kai kuriuos narkotikus, apie tai nepasakytų. Tai rodo, kad mokinių santykiai su suaugusiais (tiek su tėvais, tiek su mokytojais) nėra šilti, artimi ir geranoriški. Mūsų respondentų norą teisingai atsakyti į klausimus rodo 6 lentelė. 6TYRIMŲ REZULTATAI NARKOTIKŲ VARTOJIMAS ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6% moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis respublikomis moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis, 1999 metais užimėme vidurinę padėtį tarp šalių, dalyvaujančių ESPAD projekte. Tačiau reikia pažymėti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metų kai kurios Europos šalys, kaip Didžioji Britanija, Airija, Farelų salos pradėjo mažinti narkotikų plitimą. Narkotikų vartojimo plitimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis buvo išaugo 5 kartus, o marihuanos/ hašišo vartojimas net 12 kartų. Tai buvo naujas socialinis reiškinys. Kad per kitus keturis metus pasisekė sustabdyti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą reikia vertinti kaip teigiamą reiškinį. Narkotikų vartojimo paplitimo dinamiką atspindi 1 diagrama. 1 diagrama NARKOTIKŲ VARTOJIMAS 3,42,73,2219,615,520,710,515,60510152025ESPAD95ESPAD99ESPAD03iš visomergaitėsberniukai 7Ar toks narkotikų vartojimo lygis yra didelis, ar mažas? Ar jis gresia klasės mokinių saugumui, jei normalioje klasėje iš 25 mokinių, keturi yra eksperimentantys ar vartojantys narkotikus? Ar tokios apimties paauglių narkotikų vartojimas yra problema? Įvairių mokslininkų duomenimis, kai yra daugiau nei 10,0% narkotikų vartojimas tam tikroje populiacijoje jau yra problema ir grėsmė tos populiacijos saugumui. Todėl galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje dar išlieka paauglių narkotikų vartojimo problema ir jų vartojimo paplitimas gresia klasės, mokyklos, regiono, šalies moksleivių saugumui. Juk šiais metais išaiškinti vartotojai tai nauja karta. 1999 metų respondentai jau išėjo iš mokyklos ir papildė studentų, dirbančiųjų gretas ir tikriausiai ne vienas tapo narkomanu – našta šeimai ir valstybei. Narkotikų vartojimo paplitimo stabilizacija mus tik padrąsina, kad šalies politika ir strategija, pirminė prevencija mokykloje yra teisinga ir būtina ją toliau plėtoti. Moksleiviai gerai žino kas tie narkotikai, daug girdėję apie juos tiek tikrų žinių, tiek įvairių mitų ir neteisybės. Žemiau pateikiame lentelę, kuri rodo koks procentas moksleivių yra girdėję apie vieną ar kitą narkotiką. Lentelė 6. ŽINIOS APIE ĮVAIRIUS NARKOTIKUS Narkotikas Berniukai Mergaitės Iš viso Marihuana/hašišas 92,2 92,8 92,5 LSD 63,6 48,3 56,0 Amfetaminai 84,6 80,5 82,5 Krekas 61,0 51,1 56,0 Kokainas 88,4 92,8 90,6 Heroinas 87,8 92,4 90,1 Ekstazy 87,7 91,4 89,6 GHB 12,6 9,8 11,2 Metadonas 32,5 24,6 28,6 “Magiški grybai” 43,6 35,6 39,6 Raminamieji ir migdomieji 64,1 75,6 69,8 Norėjo išbandyti bet kurį paminėtą narkotiką 22,6 20,6 21,6 Remiantis apklausos duomenimis matome, kad moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medžiagų. Iš nelegalių narkotikų labiausiai žinomi marihuana ir hašišas. Šis narkotikas ir yra labiausiai paplitęs visose Europos šalyse. Dar moksleiviams gerai žinomi yra kokainas, heroinas ir amfetaminai. Pakankamai daug moksleivių žino raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Mergaitės kai kuriomis savo žiniomis lenkia berniukus. Moksleivių žinios apie narkotines medžiagas buvo beveik identiškos atskirų regionų mokyklose. Jos nesiskyrė nei pagal mokyklos tipus. Kiek didesnis gimnazijos antros ir vidurinės dešimtos klasės moksleivių skaičius nurodė, kad yra girdėję apie kreką, GHB, metadoną. Penktadaliui 15-16 metų paaugliams yra kilęs noras išbandyti vieną ar kitą narkotiką. Kokius narkotikus vartoja mūsų respondentai pateikia 2 diagrama. 82 diagrama. KOKIUS NARKOTIKUS MOKSLEIVIAI VARTOJA? 11,913,51,54,41,41,44,41,94,81,41,10,90,30,70,70,60,10,60,71,702468101214Marihuana/hašišasAmfetaminaiLSDEkstaziHeroinasKokainasKrekasLeidžiami narkotikaiHaliucinogeniniai grybaiAnaboliniai steroidai20031999 Kaip matome dažniausiai moksleiviai vartoja marihuaną/ hašišą ir šio narkotiko vartojimas per pastaruosius keturis metus dar padidėjo. ESPAD 99 duomenys atskleidė, kad labiausiai marihuana/hašišas paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (vartoja 41% 15-16 metų amžiaus moksleivių). Europoje – Jungtinėje Karalystėje, Čekijos respublikoje, Prancūzijoje ir siekia 35%. Gana didelis procentas vartojančių kanapes nustatytas Airijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Danijoje. Mažiausias procentas, vartojusių šį narkotiką 1999 m., buvo Rumunijoje ir Kipre. Labai svarbus rodiklis vertinant narkotikų paplitimą yra kitų narkotikų be marihuanos /hašišo vartojimas. Šis rodiklis Lietuvoje 1999 metais buvo gana aukštas (9,0%) o Latvija ir Lenkija buvo Europoje antroje vietoje po Jungtinės Karalystės. Mažiausią šį rodiklį turėjo Suomija, Kipras, Švedija, Malta. 2003 metais Lietuvoje kitų narkotikų be marihuanos/hašišo paplitimas sumažėjo iki 7,1%.9Iš kitų narkotikų be marihuanos/hašišo paplitę yra amfetaminai. Jų vartojimas per keturis metus išaugo net tris kartus. Pagal vartojimo dažnumą toliau seka ekstazi (XTC). Jo vartojimas per keturis metus sumažėjo 2,5 karto, o heroino – net 3 kartus. Tai reikia vertinti kaip labai teigiamą pirminės prevencijos rezultatą. 2003 metais palyginti su 1999 metų rezultatais, išaugo haliucinogeninių grybų ir anabolinių steroidų vartojimas. Sumažėjo kokaino vartojimas, tačiau jį pakeitė krekas – jo vartojimas išaugo. LSD ir leidžiamų narkotikų rodikliai beveik nepakito. ESPAD 03 tyrimas atskleidė naujo narkotiko – GHB (gomka) atsiradimą tarp berniukų. Berniukų ir mergaičių nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas yra skirtingas: berniukai dažniau nei mergaitės vartojo visų rūšių narkotikus. Duomenys pateikti 3 diagramoje. 3 diagrama. Nelegalių narkotikų vartojimas pagal lytį. 18,48,66,142,50,92,91,21,90,91,51,31,40,71,10,210,30,2030,402468101214161820Marihuana/hašišasAmfetaminaiLSDEkstaziHeroinasKokainasKrekasLeidžiami narkotikaiHaliucinogeniniai grybaiGHBAnaboliniai steroidaiMergaitėsBerniukaiKaip matome, tik kokaino vartojimas mažai skiriasi tarp atskirų lyčių. Kitų narkotikų vartojimo skirtumas yra gana didelis. Narkotikų vartojimas atskirose regionuose yra labai skirtingas. Narkotikai daugiau paplitę didesniuose respublikos miestuose. Atskiri regionai turi savo narkotinių medžiagų vartojimo struktūra bei paplitimą tarp dviejų lyčių. Narkotikų paplitimą atskiruose regionuose atspindi 3 diagrama.104 diagrama. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS ATSKIROSE REGIONUOSE 22,720,132,613,919,520,911,69,612,19,914,93,311,612,23,94,505101520253035Bet koks narkotikasbe marihuanosVilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysKiti miestaiRajonų centraiKaimas Kaip matome narkotikų vartojimo paplitimas pats didžiausias yra Klaipėdos miesto mokyklose: 15-16 metų amžiaus moksleiviai dažniau nei kitose šalies regionuose vartoja tiek bet kokius, tiek kitus narkotikus nei marihuana/hašišas. Antroje vietoje yra sostinė Vilnius, turinti dešimt procentų mažesnį narkotikų paplitimą tarp moksleivių, bet vis tik labai aukštą. Toliau seka kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kokio narkotiko vartojimas yra kiek mažesnis nei sostinėje, tačiau kitų narkotikų be marihuanos vartojimas yra toks pat. Narkotikų vartojimo rodiklį didesnį nei respublikos vidurkis turi Kauno ir Panevėžio mokyklos. Pastarajame mieste gana didelis kitų narkotikų be marihuanos/hašišo vartojimo rodiklis. Iš respublikos miestų mažiausią narkotikų vartojimo rodiklį, mažesnį nei respublikos vidurkis, nustatėme Šiauliuose – tiek bet kokių, o ypač kitų narkotikų be 11marihuanos/hašišo. Dar mažesnius narkotikų vartojimo rodiklius fiksavome rajonų centrų ir kaimo mokyklose. Taigi narkotikų vartojimas kol kas yra didžiųjų miestų problema. Tačiau esant padidinto narkotikų vartojimo santalkoms, yra pavojus ir sąlygos narkotikų vartojimui plisti į šalies periferiją. Pastebėti ir lyčių skirtumai. Daugumoje mokyklų berniukai dažniau nei mergaitės vartojo narkotikus. Ypač didelis skirtumas Šiauliuose, kituose respublikos miestuose, rajonų centruose ir kaime. Tačiau Panevėžio mokyklose, dalyvavusiose tyrime buvo daugiau mergaičių nurodžiusių, kad vartojo bet kokius ir kitus be marihuanos/hašišo narkotikus. Kiek dažniau mergaitės nei berniukai vartojo kitus narkotikus be marihuanos/hašišo ir Kaune. Analizuojant narkotikų paplitimą šalies mokyklose pagal Švietimo ir mokslo ministerijai siunčiamas kasmetines ataskaitas buvo stebima, kad narkotikų vartojimas atskirose mokyklose yra nevienodas. Todėl išanalizavome narkotikų paplitimą pagal mokyklos tipą. 5 diagrama. NARKOTIKŲ PAPLITIMAS PAGAL MOKYKLOS TIPĄ 15,56,915,27,317,16,8024681012141618GimnazijaVidurinėPagrindinėBe marihuanos/hašišoBet koks narkotikasKaip matome, žymaus skirtumo atskirose mokyklose nėra. Nežymiai bet koks narkotikas daugiau paplitęs tarp moksleivių pagrindinėse mokyklose, o kiti narkotikai be marihuanos/hašišo – vidurinėse mokyklose. Išanalizavome narkotikų paplitimą pagal klases. Duomenis atspindi 7 lentelė. 127 lentelė. NARKOTIKŲ PAPLITIMAS PAGAL KLASES Klasė Bet koks narkotikas Be marihuanos/hašišo berniukaimergaitės Iš viso berniukai mergaitės Iš viso Gimnazijos klasės 24,1 8,3 15,5 9,3 4,9 6,9 Aštunta 13,3 11,3 12,4 6,1 8,0 6,9 Devinta 19,2 10,4 14,9 7,5 5,4 6,5 dešimta 32,8 17,6 24,4 19,0 7,9 12,8 Nustatyta, kad mažiausi narkotikų vartojimo rodikliai yra aštuntoje klasėje, o didžiausi – dešimtoje klasėje. Dideli skirtumai tarp lyčių – narkotikus dažniau vartojo berniukai nei mergaitės, išskyrus aštuntokus, kur kitus narkotikus be marihuanos/hašišo dažniau vartojo mergaitės. Pateikti duomenys nurodo bendrą moksleivių tiek eksperimentavusių ar nereguliariai vartojusių, tiek jau piktnaudžiaujančių nelegaliais narkotikais. Kiek dažnai respondentai vartojo nelegalius narkotikus rodo 8 lentelė. 8 lentelė. NELEGALIŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO DAŽNIS (procentais). Atvejų skaičius Narkotikas 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40+ Bet koks 5,2 4,1 2,6 1,2 0,7 1,9 Marihuana/hašišas 5,7 4,5 1,1 0,9 0,3 1,1 Amfetaminai 1,5 1,7 0,8 0,5 0,2 0,3 LSD ir kiti haliucinogenai 0,7 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 Krekas 0,4 0,1 0,1 0,1 0,2 0 Kokainas 0,8 0,2 0,2 0,2 0 0,1 Ekstazi 0,8 0,6 0,3 0,2 0,1 0,1 Heroinas 0,8 0,3 0,2 0,1 0 0,1 Leidžiami 0,3 0,3 0 0 0,1 0 Haliucinogeniniai grybai 0,4 0,1 0 0,1 0 0 Be to: Anaboliniai steroidai 0,7 0,4 0,2 0,1 0 0,2 Kaip matome, didelė dalis moksleivių narkotikus vartojo vos keletą kartų. Tai eksperimentatoriai ar nereguliarūs vartotojai. Apie 2% moksleivių narkotikus vartojo 40 ir daugiau kartų. Tačiau kiek moksleivių šiandien yra jau priklausomi nuo narkotikų, sunku pasakyti. Tai priklauso nuo narkotiko (naudojant leidžiamus narkotikus priklausomybė gali atsirasti jau po 1-2 injekcijų), jo dozės, asmens savybių, aplinkos sąlygų. Berniukai žymiai dažniau nei mergaitės vartojo narkotikus, pvz., bet kokį narkotiką 40 ir daugiau kartų vartojo 2,9% berniukų ir 1,0% mergaičių. Kaip lengvai moksleiviai gali įsigyti marihuaną/hašišą? Net 60% moksleivių nurodė, kad jie gerai žino, kur įsigyti marihuaną/hašišą (1999 m. – 33,2%). Kur lengviausia nusipirkti šio narkotiko rodo 9 lentelė. 13Lentelė 9. VIETA, KUR LENGVIAUSIA NUSIPIRKTI MARIHUANĄ AR HAŠIŠĄ (procentais) ESPAD 99 ESPAD 03 Vieta berniukaimergaitės iš visoberniukaimergaitės iš viso Tokios vietos nežino 63.3 70.5 66.8 40,2 39,9 40,0 gatvė, parkas ir pan. 12.3 7.6 10.0 16,9 15,5 16,2 mokykloje 6.9 4.3 5.6 7,8 6,2 7,0 diskotekoje, bare ir pan. 22.3 21.4 21.9 20,1 24,5 22,3 prekiautojo namuose 11.8 8.3 10.1 17,3 15,3 16,3 kitose vietose 5.1 4.0 4.6 10,0 6,8 8,4 Grafoje “kitose vietose” moksleiviai nurodė, kad lengviausia gauti narkotikų per draugus arba paskambinus telefonu, narkotikai yra pristatomi į sutartą vietą. Kiekvienoje klasėje buvo moksleivių, kurie nurodė, kad galėtų lengvai nusipirkti marihuanos ar hašišo, jeigu to panorėtų diskotekoje, gatvėje ar parke, prekiautojo namuose ir net mokykloje. Sunkiau prieinami narkotikai yra kai kurių kaimo vietovių mokyklų moksleiviams. Jei nėra gyvenvietėje prekiautojo, tenka važiuoti į centrą. Tačiau jau nemažai ir kaimo mokyklų moksleivių nurodė galimybę įsigyti narkotiką vietoje per draugus. Taigi narkotikų pasiūla toliau skverbiasi į visus šalies kampelius. ESPAD tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje yra paplitę raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo. Europoje 1999 m. duomenimis mus lenkia tik Čekijos ir Lenkijos moksleiviai. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje tokių moksleivių procentas yra pats mažiausias ir siekia 2-3%. Raminamųjų ar migdomųjų vartojimas galėtų reikšti piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kadangi daug moksleivių, vartojančių narkotikus, šiuos vaistus nurodo pamėginę pirmiausiai o jų gauti yra lengviausia ir pigiausia. Kita vertus, raminamųjų ar migdomųjų paplitimas gali būti tam tikras bandymas savarankiškai gydytis, naudojant kaip nusiraminimo, nervinės įtampos mažinimo priemonę. Raminamuosius ar migdomuosius dažniau vartoja merginos nei vaikinai. Paplitęs Europoje yra taip pat inhaliantų vartojimas. Tai įvairios lakiosios medžiagos, kurias moksleiviai uosto. Labiausiai paplitę inhaliantai Airijoje, Grenlandijoje JAV, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje, mažiausiai – pietinėje Europos dalyje (Rumunijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje). Lietuvos duomenys pateikti 9 lentelėje. Lentelė 10. LEGALIŲ PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS (procentais) Raminamieji ir migdomieji Inhaliantai Tyrimas Berniukai MergaitėsIš viso Berniukai MergaitėsIš viso ESPAD 95 8,0 20,4 14,6 17,6 14,0 15,7 ESPAD 99 8.2 16.9 12.4 13.3 5.7 9.7 ESPAD 03 9,6 17,6 13,6 6,4 3,7 5,0 14Kaip matome, raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas kiek sumažėjęs per keturis ankstesnius metus (1995 –1999 m.) per pastaruosius keturis vėl rodo didėjimo tendenciją. Tarp mergaičių šie vaistai yra populiaresni, nei tarp berniukų, tačiau ESPAD 03 duomenys rodo, kad raminamieji/migdomieji populiarėja ir tarp berniukų. Raminamuosius ar migdomuosius dažniausiai paaugliai randa namų vaistinėlėje, iš kurios jie paima be tėvų leidimo. Daugiausia moksleivių, vartojančių raminamuosius /migdomuosius išaiškinta Panevėžyje (20,6%), Klaipėdoje (19,4%), Šiauliuose (17,8%), mažiausia kaimo mokyklose (11,0%). Be raminamųjų/migdomųjų, kuriuos moksleiviai nurodė, kad vartojo be gydytojo recepto, dar dalis jų vartojo, nes juos prirašė gydytojas . Tokių moksleivių buvo10,6% (8,7% berniukų ir 12,5% mergaičių. Kai kurie iš jų nurodė, kad raminamuosius /migdomuosius vartojo ar vartoja daugiau nei 3 savaites. Šiuo metu inhanliantai tampa nebe tokie populiarūs, ypač vyresnių moksleivių tarpe, kokie buvo 1995 metais. Juos keičia nelegalūs narkotikai, nes jų pasiūla didėja. Pagal regionus inhaliantai daugiausiai paplitę Klaipėdoje (6,7%), mažiausiai – Kauno ir Panevėžio mokyklose (3,6%). Inhaliantų vartojimo skirtumas pagal mokyklų tipus nežymus: kiek didesnis vidurinėse ir mažesnis gimnazijose nei šalies vidurkis. Nėra patikimo skirtumo ir atskirose klasėse. Pastaruoju metu vis plačiau yra vartojamas alkoholis su marihuana/ hašišu arba alkoholis su įvairiomis psichiką veikiančiomis tabletėmis, kad sustiprintų ir pagreitintų alkoholio poveikį. Duomenys pateikti 11 lentelėje. 11 lentelė. ALKOHOLIO VARTOJIMAS KARTU SU KITOMIS PSICHOAKTYVIOMIS MEDŽIAGOMIS (procentais) Tyrimas Alkoholis ir marihuana/hašišu tuo pačiu metu Alkoholis kartu su tabletėmis Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso ESPAD 95 – – – 1,7 2,2 2,0 ESPAD 99 7,2 1,8 4,6 7,4 5,6 6,5 ESPAD 03 9,7 4,0 6,9 6,2 7,9 7,0 Kaip matome, alkoholio vartojimas su kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis dažnėja , ypač tarp mergaičių . Ar vartojo moksleiviai narkotikus per paskutines 30 dienų? Duomenų analizė rodo, kad 5,6% moksleivių (8,2% berniukų ir 3,0% mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo marihuaną. Kai kurie berniukai marihuaną vartojo virš 20 kartų. Tai reikštų, kad šį narkotiką jie vartojo kasdien. Labai svarbu tokiems paaugliams laiku suteikti reikiamą kvalifikuotą pagalbą. 2,2% moksleivių (3,4% berniukų ir 1,0% mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį ir marihuaną/hašišą tuo pačiu metu. 1,9 % moksleivių, daugiau mergaičių nei berniukų vartojo raminamuosius/migdomuosius. 1,3% moksleivių vartojo alkoholį kartu su tabletėmis (kiek daugiau mergaičių nei berniukų). 1,1% moksleivių vartojo amfetaminus. Toks pat procentas moksleivių uostė inhaliantus. Trys iš jų 15berniukai uostė juos 10-19 kartų. Visus kitus narkotikus moksleiviai vartojo taip pat, bet jų procentas mažas (0,5-0,1%). Panašiai kaip 1999 metais 10,3% moksleivių (5,8% berniukų ir 14,8%mergaičių) nurodė, kad jie pirmiausia išbandė raminamuosius bei migdomuosius prieš pradėdami narkotikų vartojimo debiutą. 9,2% moksleivių (13,5%berniukų ir 5,0% mergaičių) marihuaną ar hašišą nurodė kaip pirmą narkotiką, kurį jie pavartojo pirmiausia. Kai kurie moksleiviai nurodė amfetaminus (1,5%), ekstazi (0,8%) kaip pirmiausiai pavartotą narkotiką. Sumažėjo moksleivių, nurodančių heroiną, kaip pirmą narkotiką (2003 m. – 0,4%, 1999m. – 1,4%). Retas moksleivis nurodė kitus nelegalius narkotikus kaip pavartotą pirmiausia. Kai kurie moksleiviai raminamuosius/migdomuosius, marihuaną/hašišą, amfetaminus, inhaliantus, alkoholį kartu su tablelėmis išbando labai anksti – 11 ir mažiau metų amžiuje. Tačiau daugiausia eksperimentuojančių moksleivių yra keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Tų metų laikotarpyje atsiranda ir platesnis narkotinių medžiagų vartojimo asortimentas. Dėl kokių priežasčių moksleiviai pirmą kartą išbandė narkotiką? Duomenis atspindi 6 diagrama. 6 diagrama. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYKita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Vis daugiau moksleivių per seminarus, anketas skundžiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingais, nemoka spręsti savo problemų. Trūksta jiems gyvenimo įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Šią spragą turėtų užpildyti bendromis jėgomis tėvai ir pedagogai. Nemažai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus siekė apsvaigti, pajausti malonumą apie kurį sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų. Pastarąjį tyrimą sumažėjo moksleivių, kurie nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų. Tai rodo, kad vis daugiau moksleivių įgyja pasitikėjimo savimi, išdrįsta pasakyti “ne”, nebijo pareikšti savo nuomonę. Mažai moksleivių nurodė, kad jie išbandė narkotikus, nes neturėjo ką veikti. Panašų ir dar mažesnį procentą nurodo patys narkomanai. Tai rodo kaip svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, gebėjimą laiku atsisakyti, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, gebėti pasirinkti tinkamą sprendimą. Taigi prioritetinę prevencijos kryptį tenka išskirti gyvenimo įgūdžių ugdymą. Moksleiviai narkotines medžiagas dažniausiai gavo iš vyresnių draugų, bendraamžių ar pasidalijo grupė draugų. Vis dažniau moksleiviai nurodo narkotikus nusipirkę iš draugo ar nepažįstamo žmogaus. Gana nemažai moksleivių nurodė, kad jie galėtų lengvai gauti kai kurių narkotikų ar psichotropinių medžiagų kada tik panorėtų. Pvz., 28,3% žino kur lengvai galima įsigyti inhaliantų, 27,1% – raminamųjų/migdomųjų, 20,3% – marihuanos/hašišo. 9-14% paauglių žino kur galima lengvai įsigyti kitus narkotikus (amfetaminų, ekstazi, heroino, kokaino ir kt.). 9,9 % paauglių (11,7% berniukų ir 8,0% mergaičių) nurodė, kad kai kurie, daugelis ar net visi jų draugai vartoja marihuaną/hašišą, 3,5% – alkoholį su tabletėmis, 3,4% – amfetaminus, raminamuosiu/migdomuosius, 2,6% – LSD, 2,1% -ekstazi, 1,5% heroinąbei kokainą ar kreką. Dauguma paauglių suvokia, kad vartodami narkotikus jie stipriai rizikuoja. Daugiausia paauglių kaip labai rizikingą elgesį vertina reguliarų narkotikų vartojimą, naudojimą leidžiamus narkotikus. Kai kurie paaugliai galvoja, kad nėra didelė rizika pavartoti narkotikus 1-2 kartus. ESPAD tyrimų duomenys rodo, kad rūkomuosius narkotikus vartoja be išimties moksleiviai rūkantys cigaretes. Taigi rūkymas gali predisponuoti rūkomųjų narkotikų vartojimą. Be neigiamo poveikio sveikatai, rūkymas yra akivaizdus narkomanijos rizikos faktorius. TABAKAS Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse. Aukščiausius rūkymo paplitimo rodiklius 1999 m. pateikė Grenlandijos ir Farerų salų tyrinėtojai. Šiose salose apie 85% moksleivių yra rūkę kažkuriuo jų gyvenimo laikotarpiu. Tarp šalių, kuriuose yra labai paplitęs rūkymas 1999 metais (Čekijos respublika, Latvija, Suomija) buvo nurodyta ir Lietuva. Mažiausiai rūkė Kipro, Portugalijos, Maltos moksleiviai. Tačiau per pastaruosius keturis metus neįstengėme sumažinti rūkorių skaičiaus.17Mūsų apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-18 metų amžiaus moksleivių bent kartą per savo gyvenimą yra pabandę rūkyti. Duomenys pateikti 12 lentelėje. Lentelė 12. RŪKYMAS (procentais) Ilgiau ar trumpiau rūkiusių per gyvenimą % Tyrimas Berniukai Mergaitės Iš viso ESPAD 95 78.7 53.1 65.1 ESPAD 99 85.5 67.8 77.0 ESPAD 03 87,1 73,2 80,1 Bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti moksleivių skaičius šalies mokyklose per visą ESPAD tyrimo laikotarpį pastoviai augo. Tabako gaminių paplitimą moksleivių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo dažnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų. Lentelė 13. RŪKYMAS (procentais) Tyrimas 40 ir daugiau kartų per gyvenimą Rūkymas per paskutines 30 dienų Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso ESPAD 95 29,2 12,4 20,3 34,2 18,3 25,3 ESPAD 99 45.6 22.7 34.5 48.9 30.0 39.8 ESPAD 03 49,2 27,9 38,6 48,8 32,7 40,7 Kaip matome, visi rodikliai per ESPAD tyrimo laikotarpį žymiai išaugo ir rodo tendenciją didėti. 62,0% paauglių nurodė, kad dauguma arba visi jų draugai rūko. Pusė respondentų galvoja, kad nėra jokios rizikos retkarčiais parūkyti. Tik vieno ar dviejų pakelių cigarečių per dieną surūkymas kelia didelę riziką. Taip mano 64,9% paauglių. Likusieji tai vertina, kaip menką riziką ar iš vis jokios rizikos nėra. Moksleivių rūkymą atskiruose regionuose atspindi 7 diagrama. 6 diagrama. MOKSLEIVIŲ RŪKYMAS ATSKIRUOSE18REGIONUOSE (procentais) 79,342,774,736,878,745,282,64887,944,876,740,180,940,880,937,60102030405060708090VilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysKiti miestaiRajonų centraiKaimasRūkė per paskutines 30 dienųRūkė per gyvenimąKaip matome moksleivių rūkymas atskiruose regionuose nežymiai, bet dar statistiškai patikimai skiriasi. Geriausi rodikliai yra Kauno miesto mokyklose, kur rūkymo prevencinis darbas yra gana plačiai išvystytas. Rūkymas per gyvenimą didžiausias Panevėžyje, o rūkymas per paskutines 30 dienų – Šiauliuose. Jaunoji karta gana anksti bando rūkyti. Tyrimų duomenimis daugiau nei ketvirtadalis moksleivių surūko pirmą cigaretę 11 ir mažiau metų. Pradeda rūkyti kasdien 2,1% moksleivių 11 ir mažiau metų amžiaus. 12,6% moksleivių iki 13 metų amžiaus, o 23,5% būdami 14 metų. Berniukai rūkyti pradeda anksčiau (iki 13 metų amžiaus pabando rūkyti net 66,0% berniukų) ir rūko dažniau nei mergaitės, bet rūkančiųjų mergaičių skaičius auga sparčiau nei berniukų. Tačiau Lietuvoje dar išlieka nusistovėjęs tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytų Europoje pagal lyčių pasiskirstymą – daugiau rūko berniukai nei mergaitės. Tuo tarpu Šiaurės bei Vakarų Europos šalyse (Grenlandijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje karalystėje, Islandijoje, Italijoje) daugiau merginų nei vaikinų buvo rūkę 40 ir daugiau kartų bei rūkė reguliariai per paskutines 30 dienų. Tik visose Europos šalyse berniukai anksčiau nei mergaitės pradeda rūkyti, ypač reguliariai. Moksleiviai mūsų šalyje labai lengvai gali įsigyti rūkalų, jeigu tik panorėtų. Tai nurodė net 94,0% paauglių. ALKOHOLIS 19Apklausa atskleidė, kad blaivybė tarp 15-16 metų moksleivių Europoje nėra populiari. Antai Čekijos Respublikos, Danijos bei Graikijos beveik visi moksleiviai 1999 metais nurodė turį alkoholio vartojimo patirtį. Alkoholinių gėrimų vartojimas mažiausiai paplitęs tarp moksleivių Portugalijoje ir JAV. Bet ir šiose šalyse daugiau nei du trečdaliai moksleivių buvo vartoję svaiginamuosius gėrimus. Lietuva mažai atsilieka nuo šalių, turinčių didžiausią alkoholinių gėrimų vartojimo rodiklius. Mūsų šalyje alkoholiniai gėrimai jaunimo tarpe populiarūs ir yra būtina jų bendravimo priemonė, o ilgainiui jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Abstinentų 15-16 metų amžiaus grupėje yra mažai ir jų sistemingai mažėja. Duomenis rodo 8 diagrama. 8 diagrama. ABSTINENTŲ PROCENTAS 5,53,11,853,92,35,23,52,10123456199519992003berniukaimergaitėsiš viso Kaip matome, abstinentų – moksleivių iki 15-16 metų amžiaus nebandžiusių alkoholinių gėrimų per ESPAD tyrimų laikotarpį mažėja. Yra tikimybė, kad tokių moksleivių kito tyrimo metu iš vis nebeliks. 37,5% moksleivių (34,1% berniukų ir 41,1% mergaičių) nurodė, kad rūko jų vyresnieji broliai ar seserys, 55,6% moksleivių (48,8% berniukų ir 63,0% mergaičių), kad jų vyresnieji broliai/seserys vartoja alkoholinius gėrimus, 28,4% (25,8% berniukų ir 31,1% mergaičių – būna girti. 3,2% moksleivių nurodė, kad jų vyresnieji broliai/ seserys vartoja marihuaną/hašišą, 2,8% – raminamuosius/migdomuosius ir 2,2% – vartoja ekstazi Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį per gyvenimą nurodo 13 lentelė . Lentelė 14. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMAS PER GYVENIMĄ (procentais) 20A t v e j ų s k a I č i u s Tyrimas Lytis 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40 + Berniukai 5,5 12,6 19,4 18,4 18,7 11,4 13,9 Mergaitės 5,0 12,3 20,2 22,3 18,8 11,2 10,2 ESPAD 95 Iš viso 5,2 12,5 19,8 20,5 18,8 11,3 12,0 Berniukai 3.1 6.7 12.5 13.3 19.2 16.1 29.1 Mergaitės 3.9 9.8 16.4 16.9 21.6 14.4 17.2 ESPAD 99 Iš viso 3.5 8.2 14.4 15.0 20.3 15.3 23.3 Berniukai 1,8 4,4 9,0 9,4 14,8 15,2 45,3 Mergaitės 2,3 4,8 12,0 12,0 18,0 20,2 30,6 ESPAD 03 Iš viso 2,1 4,6 10,5 10,7 16,4 17,7 38,0 Per ESPAD tyrimų laikotarpį sistemingai mažėjo moksleivių, kurie buvo vartoję alkoholį kelis kartus ir daugėjo, kurie vartojo keliolika ir daugiau kartų. Beveik pusė berniukų ir trečdalis mergaičių nurodė vartoję alkoholį 40 ir daugiau kartų. Paauglystėje tai jau pavojinga elgsena ir gresia priklausomybės išsivystymu. Kitoje 15 lentelėje pateikiami duomenys apie alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių ir paskutines 30 dienų. 15 lentelė. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMAS (procentais) R ū k y m a s Per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų Per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų Tyrimas Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso ESPAD 95 8,0 5,0 6,5 2,6 1,0 1,7 ESPAD 99 19,9 11,0 15,6 9,5 5,3 7,5 ESPAD 03 28,7 17,2 23,0 12,8 4,7 8,8 Moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų kaip ir per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų stipriai didėjo per visą ESPAD tyrimo laikotarpį, išskyrus vieną rodiklį: mergaičių alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų laikotarpyje nuo 1995 iki 199921metų padidėjęs daugiau nei 5 kartus, laikotarpyje nuo 1999 iki 2003 metų šiek tiek net sumažėjo. Kokius alkoholinius gėrimus moksleiviai dažniausiai gėrė per paskutines 30 dienų? 16 lentelė. ATSKIRŲ ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMAS PER PASKUTINES 30 DIENŲ (tris ir daugiau kartų procentais). Alkoholiniai gėrimai tris ir daugiau kartų Lytis Alus Vynas, šampanas Stiprūs alkoholiniai gėrimai Berniukai 37,6 12,0 15,5 Mergaitės 18,7 15,1 11,7 Iš viso 28,1 13,4 13,6 Kaip matome, populiariausias tarp moksleivių yra alus. Jį vartoja daugiau berniukų nei mergaičių. Tačiau ir mergaitėms tai populiariausias alkoholinis gėrimas. Kitų alkoholinių gėrimų vartojimas išlieka tradiciniu: mergaičių daugiau nei berniukų vartoja vyną (šampaną), o berniukų daugiau nei mergaičių vartoja stiprius alkoholinius gėrimus. Dauguma paauglių nurodė, kad jie labai lengvai gali įsigyto įvairių alkoholinių gėrimų, jeigu tik panorėtų, pvz., lengvai galintys įsigyti alaus nurodė 91,7%, vyno (šampano) – 84,8% ir stiprių alkoholinių gėrimų – 69,0% paauglių. Moksleiviai anksti pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Net 32,6% moksleivių 11 ir mažiau metų gėrė vyną (šampaną), 30,0% – alų. Stiprius alkoholinius gėrimus tame amžiuje išbando tik 7,9% moksleivių. Tuo būdu trylikos ir mažiau metų paauglių 67,4% gėrė alų, 72,6% – vyną (šampaną), 34,5% – stiprius alkoholinius gėrimus. Stiprių alkoholinių gėrimų didžiausias procentas yra keturiolikmečių. Vaikai imituoja vyresniuosius (pirmiausia paveldi šeimos tradicinius alkoholio vartojimo papročius), vėliau ar lygiagrečiai pamėgdžioja bendraamžius arba tiesiog iš smalsumo juos išbando. Todėl alkoholio bei kitų narkotikų pirminė prevencija būtina ankstyvame, netgi ikimokykliniame amžiuje. 17 lentelė. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ KIEKIS, IŠGERTAS PASKUTINĮ KARTĄ (procentais) Berniukai Mergaitės Iš viso Alus, daugiau nei 1 litras 22,7 4,6 13,6 Sidras daugiau nei 1 litras 3,8 1,8 2,7 Nestiprūs alkoholiniai mišiniai, daugiau nei 1 litras 4,0 2,5 3,3 Vynas, šampanas, daugiau nei 300 gramų 8,0 7,8 7,8 Stiprūs alkoholiniai gėrimai, daugiau nei 100 gramų 22,3 11,9 17,1 22Kaip moksleiviai vertina alkoholio poveikį? Pagal šį vertinimą neretai formuojasi nuostatos. Duomenys pateikti 18 lentelėje. Lentelė 18. GALIMAS ALKOHOLIO POVEIKIS (procentais) Berniukai Mergaitės Iš viso “Teigiamos” pasekmės pajusčiau atsipalaidavimą 59,5 58,9 59,2 pasijusčiau laimingas 38,0 32,0 35,0 būčiau draugiškesnis ir atviresnis 51,7 44,7 48,2 turėčiau daugybę malonumų 28,3 16,2 22,3 užmirščiau savo problemas 47,6 43,0 45,3 “Neigiamos” pasekmės pasijausčiau liguistas 16,7 17,6 17,2 jausčiau pagirias 37,1 36,5 36,8 negalėčiau nustoti gerti 9,2 5,9 7,6 pakenkčiau savo sveikatai 56,9 63,9 60,4 padaryčiau kažką, dėl ko tektų gailėtis 29,2 31,7 30,5 turėčiau nemalonumų su policija 35,7 26,5 31,1 Daugiau nei pusė paauglių galvoja, kad alkoholis gali padėti jam atsipalaiduoti. Gana didelis procentas vartodami alkoholinius tikisi užmiršti savo problemas, nori būti draugiškesniu, pasijausti laimingesniu. Kad alkoholis pakenktų sveikatai žino dauguma paauglių, tačiau tai tolimesnės alkoholio vartojimo pasekmės. Paauglių amžiuje tai daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginys. Juk visi suaugę žino ir ne vienas jau yra nukentėjęs, tačiau vartoja alkoholį. Absoliuti dauguma moksleivių nežino ar netiki priklausomybės pavojaus, todėl tiki, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėtų. GIRTUMAS Tai labai svarbus rodiklis, nurodantis, kaip dažnai moksleiviai vartojo alkoholinius gėrimus iki apsvaigimo – girtumo. Tiriamojo amžiaus moksleiviams yra įprasta gerti iki tam tikro intoksikacijos laipsnio. Kai kuriems tai nutinka vieną ar du kartus, daugiau ar mažiau atsitiktinai. Kitiems išsivysto įprotis vartoti alkoholį, kad apgirstų. Kuo moksleivis jaunesnis tuo tas pavojus didesnis. Šalys, kurių didžiausia dalis moksleivių nurodė buvę bent kartą girti buvo Danija (89%), Jungtinė Karalystė ir Suomija (apie 76%). Mažiausiai apgirtusių moksleivių nustatyta Portugalijoje (36%) ir 23Kipre (32%). Prie šalių, kuriose 1999m. buvo didžiausias šis rodiklis yra išvardyta ir Lietuva. Duomenis atspindi lentelė 19. Lentelė 19. GIRTUMO DAŽNIS PER GYVENIMĄ (procentais) Atvejų skaičius Tyrimas Lytis 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40 + Berniukai 27,2 20,3 18,8 12,4 9,0 5,0 7,3 Mergaitės 32,1 29,3 18,3 9,9 5,3 2,4 2,7 ESPAD 95 Iš viso 29,8 25,1 18,5 11,0 7,0 3,6 4,9 Berniukai 18.8 21.4 17.2 11.7 11.3 8.0 11.5 Mergaitės 34.5 29.0 16.4 7.8 5.9 3.3 3.0 ESPAD 99 Iš viso 26.4 25.1 16.8 9.8 8.7 5.8 7.4 Berniukai 13,7 17,8 14,3 13,1 12,8 9,5 18,8 Mergaitės 23,5 27,1 18,3 11,2 8,2 5,5 6,2 ESPAD 03 Iš viso 18,6 22,5 16,3 12,1 10,5 7,5 12,5 Lietuvoje ESPAD 03 duomenimis šalies 81,4% 15-16 metų amžiaus moksleivių bent kartą buvo girti. Per ESPAD tiriamąjį laikotarpį pastoviai dažnėjo moksleivių girtumas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, girtaujančių vaikinų daugiau nei merginų. Tačiau kai kuriuose šalyse vaikinų ir merginų santykis tampa apytikriai vienodas, o Grenlandijoje merginos net pirmauja. Labai svarbus rodiklis yra kiek paauglių buvo girti 20 ir daugiau kartų. Šis rodiklis didžiausias yra Danijoje (41%), Jungtinėje Karalystėje (29%). Lietuvoje paauglių, kurie buvo girti 20 ir daugiau kartų buvo 20,0%. Tai penktadalis to amžiaus paauglių. Didžiuosiuose šalies miestuose (ypač Vilniuje, Klaipėdoje) šis rodiklis būdingas daugiau nei ketvirtadaliui paauglių. Taigi šiai grupei paauglių girtumas jau tampa dažna organizmo būsena, gresianti atsirasti priklausomybei. Svarbus rodiklis yra girtumas per paskutines 30 dienų. 36,9% paauglių nurodė, kad buvo bent kartą girti per paskutines 30 dienų. Dauguma jų nurodė buvo girti 1-2 kartus, tačiau buvo 7,4% , kurie buvo girti 3-5 kartus, o 4,7% – dar dažniau. Aišku, tradiciškai tokių berniukų buvo daugiau nei mergaičių, tačiau vis mažiau mergaitės atsilieka nuo savo bendraamžių berniukų. Girtumo skalėje nuo 1 iki 10 tik 14,6% moksleivių (10,9% berniukų ir 18,3% mergaičių nurodė, kad nebuvo niekada girti. 5,9 % moksleivių (13,1% berniukų ir 18,8% mergaičių) nurodė, kad buvo tik šiek tiek linksmi(os). Toliau skalėje išsidėstė tolygiai mažėjančia tvarka. Labai intoksikuoti, kad negalėjo stovėti ant kojų nurodė 3,1% moksleivių (4,1% berniukų ir 2,0% mergaičių). Dauguma moksleivių (48,0%) nurodė, kad reikia išgerti 3-6 taurių, kad apsvaigti. Tačiau 2,6% (3,9% berniukų ir 1,3% mergaičių nurodė, kad reikia išgerti 13 ir daugiau taurių, kad taptumei girtas. 24BESAIKIS GĖRIMAS Artimai susijęs su intoksikacijos paplitimu yra “besaikio gėrimo” faktorius (kai vienas po kito iš eilės geriami 5 ar daugiau alaus buteliai, 5-ios ar daugiau taurės vyno, 5-ios ar daugiau taurelės stipraus alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taurės kokteilio). Tai pavojingas ir rimtas paauglių alkoholio vartojimas. Toks moksleivių elgesys buvo įprastas daugiau nei pusei moksleivių Danijoje, Grenlandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Mažiausią procentą tokio elgesio moksleivių nurodė Rumunija (27%), Vengrija ir Portugalija (23%). Visose šalyse alkoholio gėrimas dideliais kiekiais yra vaikinų prerogatyva. Tačiau kai kuriose šalyse (Airijoje, Norvegijoje) skirtumo tarp lyčių beveik nebėra. Mūsų šalies duomenys pateikti lentelėje 19. Lentelė 20. BESAIKIS GĖRIMAS PER PASKUTINES 30 DIENŲ (procentais). Lytis ESPAD 95 ESPAD 99 ESPAD 03 Berniukai 43.7 46.6 45,0 Mergaitės 33.6 25.6 33,1 Iš viso 38.4 36.5 39,0 Paauglių, kurie per paskutines 30 dienų išgėrė iš eilės 5 ar daugiau alaus butelius, 5-ias ar daugiau taures vyno (šampano), 5-ias ar daugiau taureles stipraus alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taures kokteilio per visą ESPAD projekto laikotarpį nežymiai svyruoja. Dauguma iš jų tokį didelį alkoholinių gėrimų kiekį išgėrė 1-2 kartus. Tačiau kai kurie paaugliai nurodė tokį didelį kiekį gėrę iki 19 kartų. Toks alkoholinių gėrimų kiekis bei nevienkartinis alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas bei girtumas per paskutines 30 dienų nurodo į reguliarų jų vartojimą ir yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitais narkotikais signalas. Net 69,8% moksleivių (daugiau mergaičių nei berniukų) nurodė, kad dauguma arba visi jų draugai vartoja alkoholinius gėrimus. 20,1% nurodė, kad dauguma arba visi jų draugai bent kartą per savaitę būna girti. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas neigiamai veikia bręstančios asmenybės fiziologinius ir psichinius procesus: prastėja atmintis, susikaupimas darbui, keičiasi judesių koordinacija, atsiranda įvairių psichosomatinių negalavimų. Kai kurie vaikai gana ankstyvame amžiuje pasigeria nuo alkoholio. 23,4% vaikų iki 13 metų amžiaus buvo bent kartą girti. Tokių paauglių 14-15 metų amžiuje padvigubėja. Berniukai anksčiau nei mergaitės išbando šią organizmo būseną. Taigi keturioliktieji – penkioliktieji paauglio metai yra tas amžiaus slenkstis, kai absoliuti dauguma paauglių būna išbandę rūkyti, vartoti alkoholį, pasigėrę ar net išbandę kitus narkotikus, o smalsumas ir nenoras išsiskirti iš draugų ypatingai padidina vartojančiųjų skaičių. Alkoholinių gėrimų vartojimą skatina ir tai, kad jie lengvai yra parduodami nepilnamečiams. Duomenys rodo, kad per paskutines 30 d. paaugliai savo reikmėms pirko įvairius alkoholinius gėrimus. Bent kartą per šį laikotarpį alų pirko 36,2%, 15,8% pirko vyną (šampaną) ir 17,3% paauglių pirko stiprius alkoholinius gėrimus. Kai kurie iš jų alkoholinius gėrimus pirko daugiau nei 20 kartų. 25Moksleiviai alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja svečiuose esant “tuščiam plotui” (40,5%) ar namuose (24,4%). Didelė dalis jų (ypač berniukai) nurodo diskoteką, gatvę, parkus ar kitas atviras vietas. Rečiau moksleiviai nurodo visuomenines įstaigas. Vietos, kur moksleiviai vartoja alkoholinius gėrimus būna įvairių. Tai rūsiuose, laiptinėse, sodo nameliuose, pirtyje, miške, mašinoje, žvejyboje ir net varžybose. Ne visi moksleiviai supranta, kiek žmonės rizikuoja pakenkti sau (fiziškai ir kitaip), gerdami alkoholį. 70,7% paauglių galvoja, kad vieną ar dvi taureles išgerti kasdien arba penkias ir daugiau taurelių išgerti kiekvieną savaitgalį nėra didelės rizikos. Tai liudija, kad moksleiviams trūksta žinių apie psichoaktyvias medžiagas, jų poveikį žmogaus organizmui bei vartojimo pasekmes. Tyrimo duomenys rodo, kad abstinencija tarp moksleivių tikrai nepopuliari ir jos populiarumas vis mažėja. Vos 3,4% 1995 metais, 2.5% 1999 metais ir 1,4% 2003 metais penkiolikmečių bei šešiolikmečių nurodė nevartoję alkoholio. Moksleivių abstinentų analizė rodo, kad nelegalius narkotikus, kaip ir raminamuosius ar migdomuosius bei inhaliantus vartoja dažniausiai tie moksleiviai, kurie rūko ar vartoja alkoholinius gėrimus. Šiuos duomenis akivaizdžiai pademonstruoja žemiau pateikta 21 lentelė. Lentelė 21. MOKSLEIVIŲ ABSTINENTŲ PROCENTAS ESPAD 95 ESPAD 99 RSPAD 03 Kurie nevartoja B M Iš visoB M Iš viso B M Iš visoTabako 21.3 46.9 34.9 14.5 32.2 23.0 12,9 26,8 19,9 Alkoholio 5.5 5.0 5.2 3.1 3.9 3.5 1,8 2,3 2,1 Nelegalių narkotikų 96.3 97.3 96.8 79.0 90.4 84.5 79,3 89,5 84,4 Raminančiųjų ar Migdomųjų 92.0 79.6 85.4 91.8 83.1 87.6 90,8 83,2 87,0 Lakiųjų inhaliantų 82.4 86.0 84.3 86.7 94.3 90.3 93,6 96,3 95,0 Tabako ir alkoholio 3.5 4.7 4.1 1.8 3.3 2.5 1,0 2.0 1,5 Tabako, alkoholio ir nelegalių narkotikų 3.5 4.7 4.1 1.8 3.3 2.5 1,0 1,9 1,5 Tabako, alkoholio, nelegalių narkotikų, raminančiųjų ar migdomųjų 3.3 4.3 3.8 1.8 3.3 2.5 1,0 1,8 1,4 Tabako, alkoholio, nelegalių narkotikų, raminančiųjų ar migdomųjų ir lakiųjų inhaliantų 2.7 4.1 3.4 1.8 3.3 2.5 1,0 1,8 1,4 Vos keli raminamuosius/migdomuosius vaistus vartojantys moksleiviai buvo nevartoję nelegalių narkotikų. Visi nelegalius narkotikus, raminamuosius/migdomuosius ir lakiuosius inhaliantus vartojantys moksleiviai buvo rūkę ir vartoję alkoholinius gėrimus.26Apibendrinant pateiktus duomenis, pateikiame kai kuriuos alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo palyginamuosius rodiklius su Europos vidurkiu 1999 metais. 10 diagrama. KAI KURIE PALYGINAMIEJI RODIKLIAI (procentais) 8352693716697891,460,47739,811,96,79,712,46,593,666,480,140,713,57,15,513,670102030405060708090100Alkoholis per pask. 12 mėn.Girtumas per pask. 12 mėn.RūkymasRūkymas per pask. 30 d.Marihuana/hašišasBet koks narkotikas bemarihuanosInhaliantaiRaminamieji/migdomiejiAlkoholis su tabletėmisLietuva 2003Lietuva 1999Europos vidurkis 1999 Mes dar neturime 2003 metų Europos vidurkio, todėl lyginame su pereito tyrimo rodikliais. Lietuvos 15-16 metų amžiaus moksleivių bet kokio alkoholio vartojimas ir girtumas per paskutinius 12 mėnesių bei rūkymas jau 1999 metais viršijo Europos vidurkį ir jis dar per 4 metus padidėjo. ESPAD 03 tyrimo visi alkoholio vartojimo ir rūkymo duomenys yra didesni nei Europos vidurkis. Dar nesiekia Europos vidurkio paauglių marihuanos/hašišo vartojimas. Tačiau kitų narkotikų be marihuanos/hašišo vartojimas yra didesnis nei Europos šalių vidurkis. Stipriai viršija Europos vidurkį paauglių raminamųjų/migdomųjų vaistų vartojimas. 27Žvelgiant į ESPAD šalis kaip visumą, matyti, kad alkoholiniai gėrimai labai plačiai vartojami ir jais labiau piktnaudžiaujama (girtumas ir besaikis gėrimas), nei nelegaliais narkotikais. Šis faktas byloja apie tai, kad įvairios problemos yra labiau susijusios su alkoholio nei su narkotikų vartojimu. Reikia manyti, kad legalizavus bet kokį nelegalų narkotiką, jo vartojimas stipriai išaugtų ir galbūt prilygti alkoholio vartojimui. Tai stipriai pablogintų ir taip pavojingą padėtį ir sukeltų didelių problemų. Greitas ir stiprus priklausomybių išsivystymas paauglystės amžiuje, naudojant narkotikus kelia nerimą bei didelius reikalavimus jų prevencijai, jos veiksmingumui ir efektyvumui. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS IR KITI VEIKSNIAI Ar visose socialiniuose sluoksniuose narkotikai vienodai yra paplitę? Išanalizavome kokį ryšį turi narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimas ir tėvų išsilavinimas, šeimos sudėtis, tėvų kontrolė, paauglių bėgimas iš pamokų, brolių/seserų girtavimas, brolių/seserų narkotikų vartojimas, šeimos ekonominė padėtis. Rūkančių 40 ir daugiau kartų per gyvenimą berniukų dažnesnis kur tėvų išsilavinimas yra aukštas, o mergaičių – kur tėvų išsilavinimas žemas, nors didelį procentą sudaro rūkančios mergaitės ir šeimose, kur tėvų išsilavinimas aukštas. Paauglių surūkančių per dieną 11 ir daugiau cigarečių vienareikšmiškai daugiau šeimose , kur tėvų išsilavinimas aukštas. Berniukai vartojo alkoholinius gėrimus 6 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų šeimose, kur tėvų išsilavinimas aukštas, mergaitės – dažniau šeimose su viduriniu ir net žemu tėvų išsilavinimu.Besaikis gėrimas, kai vienas po kito iš eilės geriami 5 ar daugiau alaus buteliai, 5-ios ar daugiau taurės vyno, 5-ios ar daugiau taurelės stipraus alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taurės kokteilio tiek berniukams, tiek mergaitėms dažnesni šeimose, kur tėvų išsilavinimas yra aukštas. Girtumas 3 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų žymiai būdingesnis berniukams šeimose su aukštu išsilavinimu, kai mergaitėms vėl gi ryškiai dažnesnis šeimose su žemu tėvų išsilavinimu. Bet kokį narkotiką dažniausiai vartoja tiek berniukai, tiek mergaitės iš šeimų, kur tėvai turi aukštą išsilavinimą. Mergaičių, vartojančių kitus narkotikus be marihuanos /hašišo šeimose su žemu išsilavinimu iš vis nenustatyta. Marihuana/hašišas, LSD, Ekstazi prerogatyva šeimų su aukštu išsilavinimu. Amfetaminas berniukams būdingas tiek aukšto, tiek ir žemo išsilavinimo šeimose. Alkoholį su tabletėmis berniukai dažniau vartoja iš žemos išsilavinimo šeimų, mergaičių nemaža dalis vartojančių yra iš aukšto išsilavinimo šeimų. Panašūs duomenys gauti analizuojant narkotikų vartojimą per paskutinius 12 mėnesių bei per paskutines 30 dienų. Tik mergaičių iš žemo išsilavinimo šeimų nenustatėme vartojančių jokių nelegalių narkotikų Rūkymas, alkoholio vartojimas, besaikis alkoholio vartojimas bei girtumas dažnesni iširusiose šeimose. Nemažas procentas tokių paauglių yra tiek vienišose šeimose tiek ir normaliose šeimose. Tačiau narkotikų vartojimas vienareikšmiai yra iširusių šeimų prerogatyva. Nemažas procentas mergaičių vartojančių narkotikus yra iš vienišų šeimų. Šių šeimų paaugliams būdingas yra alkoholio kartu su tabletėmis vartojimas. Didelis skirtumas gautas analizuojant paauglių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą ir tėvų kontrolę. Rūkymas, alkoholio vartojimas, besaikis alkoholio bei kitų narkotikų vartojimas yra žymiai didesnis šeimose, kur vaikų elgesys nekontroliuojamas 28arba kontroliuojamas retai, kur nėra vaiko nustatytų paauglio elgesio taisyklių, tose šeimose, kur yra dažna kontrolė. Tas skirtumas siekia 4-5 kartus (ypač mergaitėms). Net 44,6% paauglių nurodė, kad jie bent kartą be priežasties bent vienai dienai yra pabėgę iš pamokų. 4,4% paauglių (18,1% berniukų ir 10,7% mergaičių) nurodė, kad jie taip praleido 3 ir daugiau dienų. Kokią tai įtaką turėjo alkoholio ir kitų narkotikų vartojimui? Duomenų analizė atskleidė, kad tie paaugliai, kurie bėgo iš pamokų 3 ir daugiau dienų 3-4 kartus (mergaitės net 9 kartus) dažniau rūkė 40 ir daugiau kartų per gyvenimą, surūkė 11 ir daugiau cigarečių per dieną per paskutines 30 dienų, vartojo alkoholį 6 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, 3 kartus dažniau besaikiai gėrė alkoholį, buvo girti/os 3 ir daugiai kartų per paskutines 30 dienų. Visiškai identiški rezultatai gauti analizuojant kitų narkotikų vartojimą: tiek berniukai, tiek mergaitės kuo dažniau bėgo iš pamokų, tuo didesnis procentas vartojančių kitus narkotikus tiek per gyvenimą, tiek per paskutinius 12 mėnesių ar per paskutines 30 dienų. Iš tų paauglių, kurie turi vyresnių brolių/seserų, 55,6% nurodė, kad jie vartoja alkoholį ir 28,4%, kad būna girti. Duomenų analizė parodė, kad dažniau rūkė 40 ir daugiau kartų per gyvenimą, surūkė 11 ir daugiau cigarečių per dieną per paskutines 30 dienų, vartojo alkoholinius gėrimus 6 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, gėrė 3 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, vartojo kitus nelegalius narkotikus, alkoholį kartu su tabletėmis per gyvenimą, per paskutinius 12 mėnesių ar per paskutines 30 dienų kelis kartus dažniau tie paaugliai, kurių vyresnieji broliai/seserys būdavo girti. Identiški duomenys ir tų paauglių, kurių vyresnieji broliai/seserys vartojo marihuaną/hašišą ar ekstazi: 2-3 kartus dažniau jie rūkė, vartojo alkoholį, vartojo narkotikus. Mažiau įtakos paauglių žalingiems įpročiams turi šeimos materialinė padėtis. Rūkė 40 ir daugiau kartų per gyvenimą vienodai paauglių iš gerai pasiturinčių ir nepasiturinčių šeimų, o mergaičių net kiek daugiau iš nepasiturinčių šeimų nei pasiturinčių. Rūkymas 11 ir daugiau cigarečių per dieną per paskutines 30 dienų didesnis paauglių iš pasiturinčių šeimų. Alkoholinių gėrimų vartojimas 6 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų dažnesnis paaugliams iš pasiturinčių šeimų, tačiau mergaičių besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas 3 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų yra dažnesnis nepasiturinčiose šeimose, o girtumas 3 kartus ir dažniau per paskutines 30 dienų vienodai dažnas tiek pasiturinčiose, tiek nepasiturinčiose šeimose. Berniukų visi šie rodikliai dažnesni pasiturinčiose šeimose. Berniukų bet kokio narkotiko, kitų nelegalių narkotikų be marihuanos/hašišo, marihuanos/ hašišo, amfetaminų, ekstazi vartojimas per gyvenimą, per paskutinius 12 mėnesių ar per paskutines 30 dienų buvo dažnesnis pasiturinčiose šeimose, tuo tarpu mergaitės šiuos narkotikus vartojo dažniau iš nepasiturinčių šeimų. Alkoholį kartu su tabletėmis tiek berniukai, tiek mergaitės dažniau vartojo iš nepasiturinčių šeimų. Taigi paauglių rūkymas, alkoholio vartojimas, besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas, girtumas bei kitų narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas nėra vien asocialių šeimų žalingas įprotis. Šios medžiagos yra vartojamos paauglių ir iš aaukštą išsilavinimą turinčių, labai gerų, pasiturinčių šeimų, jei jos neužtikrina gero auklėjimo stiliaus šeimoje, neišmoko savo atžalų reikiamų gyvenimo įgūdžių. 29APIBENDRINIMAS 2003 metų ESPAD tyrimų duomenimis narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų moksleivių stabilizavosi, tačiau išlieka gana aukštame lygyje ir vis dar kelia grėsmę mokinių saugumui, nes yra pavojus padidinto narkotikų vartojimo santalkoms atskiruose regionuose, galinčios artimiausiu metu tapti pavojingais epidemijų židiniais. Stebimas kai kurių narkotikų (heroino, LSD), inhaliantų vartojimo mažėjimas. Tačiau kitų narkotikų, tokių kaip amfetaminai vartojimas išaugo. Vis dažniau marihuana/hašišas vartojami vienu metu su alkoholiu. Palitęs yra raminamųjų/migdomųjų vaistų vartojimas. Moksleiviai gerai susipažinę su narkotikais, apie juos yra daug girdėję, žino daugelio narkotikų pavadinimus, tačiau didelė dalis neturi reikiamų žinių ir nesuvokia narkotinių medžiagų neigiamo poveikio organizmui. Moksleiviai žino vietas, kur galima lengvai įsigyti narkotikų. Narkotikų vartojimas atskirose regionuose yra labai skirtingas. Narkotikai daugiau paplitę didesniuose respublikos miestuose. Atskiri regionai turi savo narkotinių medžiagų vartojimo struktūra bei paplitimą tarp dviejų lyčių. Narkotikų plitimui šalyje palankią dirvą rengia nesipriešinimo narkotikams ideologija bei agitacija juos vartoti, o taip pat klaidingas požiūris, kad kai kurie narkotikai yra nepavojingi; Šalyje daugėja rūkančių moksleivių. Rūkyti jie pradeda anksti. Rūkymą, kaip labai aktualią problemą, pripažįsta dauguma švietimo įstaigų. Rūko jau nemažai pradinių klasių moksleivių. Rūkančiųjų skaičius didėja su amžiumi. Aštria problema tampa alkoholinių gėrimų vartojimas. Šalyje auga girtaujančių moksleivių, mažėja abstinentų. Moksleiviai labai anksti pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Tenka pabrėžti, kad daug geriama alaus. Tam, matyt, turi įtakos padidėjusi alaus gamyba, reklama, organizuojamos įvairios alaus šventės arba šventės, kur būna ypatingai didelė alaus pasiūla. Moksleiviai geria alkoholinius gėrimus dažnokai ir gana dideliais kiekiais. Daugėja girtumo atvejų tarp moksleivių. Jiems lengva įsigyti rūkalų ar alkoholinių gėrimų, jei to panori. Didelė dalis moksleivių pirko juos savo reikmėms parduotuvėje, kioskuose ar degalinėje per paskutines 30 dienų. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikai turi daug įvairių problemų, kurios skatina ne tik griebtis tabako, alkoholio ar narkotikų, bet ir ryžtis savižudybei. Paauglių rūkymas, alkoholio vartojimas, besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas, girtumas bei kitų narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas turi ryšį su tėvų išsilavinimu, šeimos sudėtimi, tėvų vaikų kontrole, paauglių bėgimu iš pamokų, brolių/seserų girtavimu, brolių/seserų narkotikų vartojimu, šeimos ekonomine padėtimi. Taigi paauglių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas kelia daug problemų, neišspręstų klausimų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo dinamika leidžia teigiamai vertinti pedagogų indėlį, pirminės prevencijos kryptis ir metodus šiuo metu diegiamus mokyklose. Remiantis dvejų metų apskričių, rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių bei atskirų mokyklų ataskaitomis, galima daryti išvadą, kad dauguma švietimo įstaigų pagerino prevencinę veiklą: labai padidėjo prevencinės veiklos apimtis, analizuojamas efektyvumas, ieškoma naujų, veiksmingesnių prevencijos formų, pradeda bendradarbiauti žinybos ir organizacijos. Visos švietimo įstaigos aktyviai įsitraukė į prevencijos veiklą labai įvairiomis formomis ir būdais bei organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos temomis.30Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldūs padaliniai dalyvavo Jungtinių Tautų tarptautinės narkotikų kontrolės programos regioninį Baltijos šalių projektą “Visapusiškos medžiagos narkotikų vartojimo prevencijos klausimais rengimas ir su tuo susijęs ugdymas mokyklose Baltijos valstybėse”. Projekto rezultatas – parengta knyga mokytojui “Mokykla be narkotikų”, organizuota tarptautinė konferencija. Pasitvirtino Europos šalyse plačiai taikomas gyvenimo įgūdžių ir nuostatų formavimas aktyviais ugdymo metodais. Tačiau galimybės prevencinei veiklai plėsti dar nėra išnaudotos. Kad ši veikla būtų efektyvesnė, reikėtų atkreipti dėmesį į nevyriausybinių organizacijų, verslo ir kitų organizacijų bendradarbiavimą ir paramą. Mokyklose nepakankamai veikia demokratinės institucijos, kuriose veiktų pedagogų, tėvų ir moksleivių savivaldos organizacijos, galinčios mažinti atotrūkį tarp tėvų ir vaikų, stiprinančios santykius šeimose, suteikiančios daugiau informacijos, padedančios veiksmingiau kovoti su žalingų įpročių plitimu. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos veiklos prioritetu išlieka tėvų aktyvinimas ir įtraukimas į prevencinę veiklą. Tik kartu su šeima mokykla yra pajėgi spręsti daugelį problemų. Labai svarbios yra įvairios, vietose vykdomos programos (projektai), kurios remia narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, formuoja bendra-kultūrinius, socialinius įgūdžius ir nuostatas. Programų (projektų) efektyvumą didina prevencijos metodų įvairovė, pačių moksleivių dalyvavimas tiek organizuojant (planuojant) programos struktūrą, tiek įgyvendinant ją. Šios programos (projektai) turėtų numatyti moksleivių užimtumo problemas, alternatyvių priemonių pasiūlą ir pasirinkimą, tėvų aktyvų dalyvavimą projektuose ar renginiuose. Švietimo įstaigose prioritetinė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pirminės prevencijos sritis išlieka paklausos mažinimas, t.y. apsaugoti jaunus žmones, kad jie nepradėtų vartoti ir kad mokykloje jie būtų saugūs. Plintant narkotikams, susigundo ne tik vis daugiau eksperimentuojančių, bet daugėja ir priklausančių nuo narkotikų mokinių, tačiau lig šiol nėra parengtos atitinkamos ankstyvosios diagnostikos bei intervencijos sistemos. Tokie tyrimai kaip ESPAD nurodo paplitimo mastus, išaiškina vartojimo priežastis, įvairias plitimo galimybes, bet negali pasakyti konkrečiai katras moksleivis rūko, vartoja alkoholį ar kitus narkotikus. Todėl greta pirminės prevencijos, būtina kurti ankstyvosios intervencijos sistemą mokykloje. Sąvokos pirminė prevencija ir ankstyvoji intervencija mokykloje įgyja savitą apibrėžimą, todėl pateikiu savo šių sąvokų suvokimą. • Pirminė prevencija – tai priemonės, kuriomis siekiama uzkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams – formuojama sveiką gyvenseną, ugdant atsparumą neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Tarptautinė patirtis rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas. Tai daugiau nuostatų formavimas ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. Prevencijos metodai privalo formuoti gyvenimo įgūdžius, tokius kaip savęs pažinimas, gebėjimas bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, gebėjimas racionaliai apsispręsti, spręsti problemas, reikalui esant pasakyti “ne”, suvokti atsakomybę už poelgius. Šiandien labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: gebėjimą atsispirti bendraamžių (socialiniam) spaudimui, tinkamai vertinti reklamą, kai kuriuos suaugusiųjų veiksmus. Pirminė prevencija remiasi formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme, orientuojantis į šeimą, mokyklą, bendruomenę.31• Ankstyvoji intervencija – priemonės, kurios ugdo sąmoningą atsisakymą rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus, kai jie jau pabandė ar nereguliariai vartoja. Tai mokiniai, kuriems dar pakanka tėvų, mokytojų, socialinių darbuotojų ar psichologo paramos. Jiems vykdomos konkrečios prevencinės priemonės. Šalies mokyklos neturi patirties dirbti ankstyvosios intervencijos srityje. Būtina tobulinti narkotikų pirminės prevencijos ir ankstyvosios intervencijos srityje dirbančius specialistus. Be to pedagogai nėra specialistai nustatyti narkotikų vartojimo atvejus. Būtina kurti vartojančių moksleivių nustatymo (ankstyvosios diagnostikos) bei ankstyvosios intervencijos mokykloje sistemą. Tai būtų žingsnis pirmyn sprendžiant paauglių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo problemas LITERATŪRA 1. Aškinytė R., Bulotaitė L., Černiaukienė M.,Davidavičienė A.G., Motiejūnienė E., Stonienė L., Šuminienė A., Vainauskienė R. Mokykla be narkotikų / Knyga mokytojui. V., 2001 2. Bulotaitė L., Pivorienė R.V., Sturlienė N. Drauge su vaiku. / Psichologo patarimai tėvams. Vilnius, 2001. 3. Bulotaitė L. Moksleiviai ir narkotikai (tyrimų medžiaga). V., 1998 4. Bulotaitė L. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. V., 2000 5. Bulotaitė L. Kada ir kaip kalbėtis su mokiniais apie alkoholį ir narkotikus: Vaikų ir jaunimo socialinių įgūdžių ugdymo programa.-Vilnius, 1994 6. Ciunienė E., A.Dembinskas ir kiti. Alkoholizmo ir girtavimo problemos. Mokslas. Vilnius, 1992. 7. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose. Metodinė medžiaga. V., 2000 8. Davidavicienė A., Dailidienė N., Christauskienė O. (1989). Aukštesniųjų klasių mokinių žalingų įpročių paplitimas ir jų priežastys. PMTI. Vilnius. 96p. 9. Davidavičienė A.G. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokyklose: PI. Vilnius, 1996. 10. Davidavičienė A.G. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai. // Tyrimų duomenys. Narkotinių medžiagų tyrimo anketa. V., 2000 11. Davidavičienė A.G., Stonienė L. Narkotikų vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo institucijose. Metodinės rekomendacijos. V., 2000 12. Davidavičienė A.G. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa ir standartas. JT, ŠMM, Vilnius, 2001 13. Davidavičienė A.G. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo įstaigose (2002 m. monitoringo duomenų analizė). Vilnius, 2002. 14. Faktinė medžiaga apie alkoholį ir kitus narkotikus /Lietuvos mėlynojo kryžiaus organizacijos leidinys. V., 1997 15. Ganeri A. Narkotikai. Specialistės patarimai. V., 1999 16. Hibell B. et. al. The 1995 ESPAD Report – Alcohol and Other Drug Use Among students in 26 European countries. Swedish Council for information on alcohol and other drugs and Pompidou group Eds, Stockholm, 1997.323317. Hibell B. et. al. The 1999 ESPAD Report – Alcohol and Other Drug Use Among Students in 30 European countries. Swedish Council for information on alcohol and other drugs CAN and Council of Europe (Pompidou group). Stockholm, 2000. 18. Įstaigų teikiančių socialines paslaugas katalogas- Vilnius,1999 19. Jenkins J. Šių laikų dorovinės problemos. V., Alma litera, 1997 20. Ignatavičienė S., Žukauskienė R. Rizikos grupės vaikai. V., 1999 21. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. Nr. 970. Valstybės žinios, 1999, Nr. 76-970. 22. Narkomanija ir jos prevencija. Informacinė medžiaga.V., 2001 23. Nissen J.F. Nematomas dramblys. Alkoholis, alkoholizmas, alternatyvos. V., 1997 24. Pilietinis ugdymas Lietuvoje. CD. – Kaunas, Studija X, 2000. 25. Schulenberg J. et. al. Adolescent risk factors for binge drinking during the transition to young adulthood: Variable – and pattern – centered approaches to change. Developmental Psychology, 1996, 32, 659-674. 26. Socialinę ir psichologinę paramą teikiančios tarnybos/organizacijos Vilniuje, 1 dalis-Vilnius, 1998 27. Socialinę ir psichologinę paramą teikiančios tarnybos/organizacijos Vilniuje, 2 dalis- Vilnius 1998 28. Vaikų teisių konvencija – Vaiko teisių informacijos centras, V., 1999 29. Valstybinė tabako kontrolės programa 1998-2008. Patvirtinta Lietuvos respublikos vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nr 954. Valstybės žinios, 1996, Nr. 11-281. 30. Valstybinė alkoholio kontrolės programa 1999-2009. Patvirtinta 1999 m. vasario 25 d. Valstybės žinios, 1999, Nr. 21-603. 31. Van Reek J. et al. (1994) Alcohol consumption and correlates among children in the European Community. Int. J. Addict. 29. 15-21. 32. Wendy Grant. Nuo 13 iki 19 // Tėvų vadovas į paauglystės metus. Kaunas “Šviesa”,1998 32. Interneto svetainės www.aids.lt – Lietuvos AIDS centro www.vpsc.lt – Valstybinio psichikos sveikatos centro www.lppa.lt – Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijos www.nida.nih.gov – JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto www.drugeducation.com – informacija apie narkotikus bei narkotikų vartojimo prevenciją Anglijoje