Socialinis psichologinis – prevencinis darbas skirtas dirbantiems su priklausomybių ligomis.

Narkomanija, tera tik ligos simptomas – tai nera pati liga

Narkomanija – tai susirgimas, kuriam budingas potraukis ir priklausomybe ivairioms psichoaktyviosioms medžiagoms
Narkomanija – ydingas, nulemtas vidiniu paskatu, tam tikru cheminiu priemoniu vartojimas ivairiais budais (ryjant, išvirkšciant, ikvepiant ), norint sau sukelti apsvaigimo busena.

PREVENCIJA
Narkotiku prevencijos priemoniu tikslas – sumažinti vartojanciu narkotines medžiagas asmenu skaiciu ar dažniau atideti narkotiku vartojima iki velesnio amžiaus (realesnis tikslas), taip sumažinant narkotiku problemos masta Narkotiku prevencija – tai informavimas apie narkotikus ir ju keliama pavoju. Iš tiesu šis konkretus, su narkotikais tiesiogiai susijes ellementas sudaro tik maža narkotiku prevencijos dali. Veiksmingose strategijose derinamas informavimas apie narkotines medžiagas su elgsenos bei mastymo (teisingos vertybiu sistemos) formavimo metodais, kurie tam tikra prasme užkerta kelia narkotiku vartojimui.

ŽALINGU IPROCIU PAPLITIMAS LIETUVOJE

REPREZENTATYVUS ŠALIES GYVENTOJU TYRIMAS
2004 m. lapkritis – gruodis
2004 metu pabaigoje p irma karta Lietuvoje buvo atliktas reprezentatyvus šalies gyventoju tyrimas apie žalingu iprociu paplitima Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parode, kad narkotiku bent karta gyvenime yra bande 8,2 proc. Lietuvos gyventoju, tabaka yra ruke 65,8 proc., o alkoholinius gerimus per paskutinius 12 menesiu yrra vartoje 85 proc. Lietuvos gyventoju.

Tyrima, kuriuo siekta išsiaiškinti alkoholio, tabako ir narkotiku vartojimo paplitima šalyje, inicijavo Narkotiku kontroles departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

Tyrimo rezultatai parode, kad narkotikus dažniau yra vartoje vyrai ( 13,1 proc.) nei moterys (3,8 proc.)., jaunesni (15 –34 metu amžiaus) Li

ietuvos gyventojai nei vyresni, 35-64 amžiaus žmones (atitinkamai 14,4 proc. ir 4,5 proc.). Labiausiai šalyje paplites narkotikas yra kanapes. Bent karta gyvenime ši narkotika yra vartoje 7,6 proc. Lietuvos gyventoju.

Tabako rukymas ir alkoholio vartojimas yra placiai paplite reiškiniai Lietuvoje. Niekada gyvenime neruke tik kas trecias Lietuvos gyventojas (32,8 proc.), alkoholiniu gerimu per paskutines 30 dienu nevartojo 32,2 proc. šalies gyventoju.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti išvada, kad rukantys ir vartojantys alkoholinius gerimus Lietuvos gyventojai yra labiau linke pabandyti ir vartoti nelegalius narkotikus nei neturintys šiu žalingu iprociu. Dažniausiai alkoholi vartoja ir bent karta gyvenime bet kokiu nelegaliu narkotiku yra bande didžiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.

Reprezentatyvia apklausa, kurioje dalyvavo 4207 15 – 64 metu Lietuvos gyventoju, atliko rinkos analizes ir tyrimu grupe „RAIT“. Tyrimas apie žalingu iprociu paplitima šalyje atliktas paagal Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centro (EMCDDA) metodinius nurodymus.

Tai pirmasis tokio tipo tyrimas Lietuvoje, tuo tarpu kai kuriose ES šalyse analogiški tyrimai atliekami reguliariai jau dešimtmeti. Nuo šiol ir Lietuvoje šis tyrimas bus atliekamas periodiškai – tai suteiks galimybe ne tik ivertinti šalyje vykdomos narkotiku kontroles ir prevencijos efektyvuma, bet ir lyginti rezultatus su kitomis ES šalimis, keistis patirtimi, numatyti ateities tendencijas.

Tyrimas atskleide ypatingai ryšku narkotiku ir alkoholio vartojimo paplitima didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipedoje. Šiuose mi

iestuose narkotikus vartoti yra pabande 12,6 proc., alkoholinius gerimus per paskutines 30 dienu vartojo 71,5 proc. gyventoju. Tai aukšciausi rodikliai, lyginant su kitomis šalies vietomis. Nerima taip pat kelia ir lengvas narkotiku prieinamumas – net 9,2 proc. tyrimo respondentu atsake žinantys, kur jie galetu isigyti narkotiku.

Išsami tyrimo ataskaita artimiausiu metu bus pristatyta atskiru leidiniu.

Narkotiku vartojimo paplitimas Lietuvoje

I. Atskiru narkotiku vartojimo paplitimas Lietuvoje

Kanapes. Tyrimo rezultatai parode, kad Lietuvoje labiausiai paplites narkotikas yra kanapes (marihuana ir hašišas). Bent karta gyvenime ši narkotika yra vartoje 7,6 proc. ES šalyse kanapes taip pat yra dažniausiai vartojamas narkotikas. Europoje asmenu neseniai vartojusiu ši narkotika rodikliai aukšciausi tarp jaunu asmenu (15 – 34 m.). Daugelyje šaliu šie rodikliai siekia nuo 5 iki 20 proc. Pastebima tendencija, kad kanapiu vartojimas daugelyje šaliu pakilo per 9 dešimtmeti, taciau bent jau kai kuriose valstybese šiuo metu stabilizavosi.

Ekstazis ir amfetaminas. Kaip parode tyrimo rezultatai, Lietuvoje ekstazio ir amfetamino vartojimo paplitimas yra panašus. Bent karta ekstaziu yra bande 1 proc. šalies gyventoju, amfetamino – 1,1 proc. Dažniausiai tai jauni šalies gyventojai. Istoriniu požiuriu Europoje amfetaminas buvo antras labiausiai paplites narkotikas po kanapiu. Šis reiškinys tam tikrose valstybese, ypac Vokietijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Jungtineje Karalysteje, pastaruoju metu keiciasi – ekstazio vartojimas dabar lygus ar net viršija amfetamino vartojima. ES šalyse ekstazi bent karta va

artojusiu suaugusiu asmenu skaicius paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 7 proc. Šis rodiklis aukštesnis tarp jaunesniu vyru. Pavyzdžiui, Cekijos Respublikoje, Nyderlanduose ir Jungtineje Karalysteje apskaiciuota, kad nuo 11 iki 17 proc. 15 – 24 metu vyru bent karta gyvenime yra vartoje ekstazi.

Kokainas . Ši narkotika bent karta gyvenime yra vartoje 0,4 proc. Lietuvos gyventoju, dažniausiai ši narkotika nurode vartojantys respondentai gyvenantys trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. ES šalyse bent karta gyvenime kokaina vartojusiu suaugusiuju skaicius svyruoja nuo 0,5 proc. iki 6 proc. Vartojimo rodikliai aukšciausi Jungtineje Karalysteje ir Ispanijoje. Tuo tarpu kitose šalyse vartojusiuju asmenu skaicius nesiekia 1 proc.

Heroinas . Heroina bent karta gyvenime yra vartoje 0,3 proc. Lietuvos gyventoju. Per paskutinius 12 menesiu ir per paskutines 30 dienu heroina yra vartoje atitinkamai 0,1 proc. 15 – 64 m. Lietuvos gyventoju. Heroina vartoja daugiausia jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojai – 0,6 proc. 15-34 m. amžiaus Lietuvos gyventoju bent karta gyvenime yra bande ši narkotika, o 35-64 m. amžiaus grupeje – 0,1 proc.

II. Bendros narkotiku vartojimo tendencijos Lietuvoje ir ES

Narkotiku vartojimo paplitimas Lietuvoje

• 8,2 proc. Lietuvos gyventoju yra bent karta gyvenime bande narkotiku;
• Bent karta gyvenime narkotiku teigia bande 13,1 proc. vyru ir 3,8 proc. moteru;
• jauni (15-34 m.) Lietuvos gyventojai dažniau nei vyresni (35-64 m.) nurode, kad yra bande narkotiku (atitinkamai- 14,4 proc. ir 4,5 proc.);
• 11,8 proc. Lietuvos gyventoju nurode turintys draugu ar pažistamu, kurie vartoja narkotikus.

Europos Sajungos šaliu tendencijos (ECDDA 2004 metinio pranešimo pa

agrindiniai akcentai)

Po daugelio metu didejimo, pastebima mirciu nuo narkotiku skaiciaus mažejimas;

Daugelyje šaliu stabilizavosi heroino vartojimas;

Narkotiku vartotojams suteikiama daugiau gydymo ir priežiuros galimybiu.

Taciau:

Egzistuoja pavojus, kad kurios iš šiu teigiamu tendenciju gali buti trumpalaikes;

Egzistuoja rimta narkotiku vartojimo epidemijos kilimo (ypac kai kuriose naujosiose ES šalyse) tikimybe;

Istoriniu požiuriu narkotiku vartojimo lygis lieka aukštas – daugelyje valstybiu auga kokaino vartojimas, kai kuriose Europos dalyse vis daugiau žmoniu vartoja kanapes ir ekstazi.

III. Narkotiku prieinamumas

9,2 proc. Lietuvos gyventoju nurode žinantys bent viena konkrecia vieta, kurioje yra platinami/pardavinejami narkotikai;

Bent viena konkrecia vieta, kurioje yra platinami/pardavinejami narkotikai dažniau nurode žinantys jaunesni (12,7 proc.) bei didžiuju miestu (10,6 proc.) gyventojai;

18,5 proc. Lietuvos gyventoju teigia, kad jiems bent karta gyvenime buvo pasiulyta narkotiku (dažniausiai klube, uždaruose pasilinksminimo vakareliuose);

Kada nors gyvenime narkotiku buvo siulyta dažniau vyrams nei moterims (atitinkamai – 25,5 ir 12,1 proc.).

Tabako rukymo paplitimas Lietuvoje

Rukymas yra placiai paplites tarp gyventoju reiškinys:
– rukyti vidutiniškai pradedama 18 m.
– bent karta gyvenime yra ruke 65,8 proc.
– niekada gyvenime neruke kas trecias (32,8 proc.)

Paplitimas pagal lyti:
– Vyrai: rukymas panašiai paplites ivairiose amžiaus grupese
– Moterys: rukymas labiau paplites tarp jaunu (15 – 34 m.) moteru

Lietuvos gyventojai yra linke atsikratyti iprocio rukyti:
– tik 5,3 proc. ruko ir teigia niekada nebande ir neketinantys mesti
– 11,2 proc. anksciau ruke, taciau šiuo metu yra mete
– 22,6 proc. megino mesti, taciau veliau vel pradejo rukyti
– 6,3 proc. dar nemegino mesti, taciau noretu tai padaryti

Alkoholio vartojimo paplitimas Lietuvoje

Lyginant alkoholio vartojimo paplitima tarp kaimo vietoviu ir miestu gyventoju, daugiausia vartojusiu alkoholi per paskutines 30 dienu yra tarp didžiuju miestu (Vilniaus, Kauno ir Klaipedos) gyventoju, mažiausiai – tarp kaimo vietoviu gyventoju (atitinkamai – 71,5 proc. ir 64,2 proc.). Šiuos skirtumus butu galima paaiškinti skirtinga gyventoju socialines-demografine struktura- kaimo vietovese yra daugiau vyresnio amžiaus moteru, kurios išsiskiria žemesniu alkoholio vartojimo lygiu.

• Ketvirtadalis respondentu alkoholinius gerimus pradeda vartoti budami 16 m. ir jaunesni;
• Vidutiniškai alkoholinius gerimus Lietuvos gyventojai pradeda naudoti sulauke 18 metu amžiaus;
• Didžioji dauguma gyventoju alkoholi pradeda vartoti iki 22 metu amžiaus;
• Vyrai dažniau nei moterys vartojo alkoholi tiek per paskutinius 12 menesiu, tiek per paskutines 30 dienu.

Narkotiku bent karta gyvenime yra bande 8,2 proc. Lietuvos gyventoju

Tabaka bent karta gyvenime ruke du trecdaliai (65,8 proc.) Lietuvos gyventoju

Alkoholinius gerimus vartoja 85 proc. Lietuvos gyventoju (per paskutinius 12 men.)

Rukantys ir vartojantys alkoholinius gerimus Lietuvos gyventojai yra labiau linke vartoti nelegalius narkotikus nei neturintys šiu žalingu iprociu

Didžiausias žalingu iprociu paplitimas pastebimas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipedoje

Sveikatos priežiuros istaigose užregistruota priklausomybes simptomus turinciu asmenu amžius:

iki 14 m. – 5 berniukai ir 1 mergaite – 0,1%,
15-19 m. – 279 paaugliai ir 223 paaugles – 7,7%,
20-24 m. – 1063 jaunuoliai ir 223 jaunuoles – 27,4%,
25-34 – 1472 vyrai ir 312 moterys – 38,1%,
Vyresni nei 35 m. – 1253 asmenys – 26,7%

TERMINAI

Detoksikacija – organizmo išvalymas nuo narkotiniu medžiagu.
Tai medicinos pagalba nuo narkotiniu medžiagu priklausomam žmogui. Jos tikslas padeti nutraukti narkotiku vartojima ir minimalizuoti abstinencijos sindroma. Tyrimai rodo, kad vien detoksikacija nepadeda nutraukti narkotiku vartojimo ilgesniam laikui, todel po jos reikia kitokiu, ne tik medicininiu intervenciju.

Motyvacija – apsisprendimas (noras) gydytis nuo priklausomybes. Motyvacija gydytis problemine priklausomybes ligu gydymo sritis. Siekiant paskatinti ar sustiprinti nora gydytis, žmogui reikia psichologo, socialinio darbuotojo ar psichoterapeuto konsultaciju.
Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininiu, socialiniu, pedagoginiu, profesiniu priemoniu naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo. Reabilitacijos savoka daugiau nusako ligonio funkcine bukle, jos gražinima bei ligonio elgesio kitimus.

Reabilitacija – tai terminas, reiškiantis bet kokia kryptinga intervencija, konsultacija arba kitus veiksmus, gerinancius asmenu, turinciu fiziniu, psichologiniu ar socialiniu sunkumu, funkcionavima. Bet kokiu atveju, reabilitacijos tikslas yra pozityviu igudžiu ar nuostatu formavimas ar atstatymas, igalinant asmeni pilnaverciai dalyvauti visuomenes gyvenime.

Reabilitacija
Kalbant apie asmenis, sergancius priklausomybes nuo narkotiniu medžiagu ligomis, reabilitacija – psichines priklausomybes nuo psichoaktyviu medžiagu pašalinimas.

Socialine reintegracija
Egzistuoja trys socialines reintegracijos „ramsciai“: 1) apgyvendinimas; 2) švietimas ir 3) idarbinimas bei profesinis mokymas. Apgyvendinimas yra butina stabilaus gyvenimo salyga, o intervencijomis siekiama narkotiku vartotojams (buvusiems ar esamiems) suteikti gyvenamaja vieta ir (arba) subsidijuoti nuoma. Daugumos narkotikus vartojanciu asmenu išsilavinimas yra žemas ir jiems butu naudinga kelti savo raštingumo lygi, tobulinti skaiciavimo ar kitokius sugebejimus. Galiausiai, idarbinimas ar profesinis mokymas turi tiksla, kad narkotikus vartojantis (-es) asmuo taptu socialiai nepriklausomas, isilietu i darbo rinka. Jam padedama rasti darba, kartais net iš dalies ji subsidijuojant arba asmuo išmokomas konkreciu darbo igudžiu.

Leave a Comment