Pensijų sistema

Turinys

Įvadas 3Lietuvos pensijų sistema 4Valstybinio socialinio draudimo pensijos 5Senatvės pensija 6Netekto darbingumo (invalidumo) pensija 9Išankstinės pensijos 10Našlių ir našlaičių pensijos 11Užsienio pensijos 12Valstybinio socialinio draudimo pensijų finansavimas 13Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto disbalanso susidarymo priežastys 16Ar pensijos didės? 18Valstybinės pensijos 18Respublikos Prezidento valstybinės pensijos 19Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos 19Nukentėjusių asmenų 20Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 21Mokslininkų valstybinės pensijos 22Teisėjų valstybinės pensijos 23Valstybinės šalpos išmokos 24Dilema dėl valstybinių pensijų 26Pensijų kaupimas pensijų fonduose 26Lietuvos pensijų sistemos rūšių pranašumai 27Lietuvos pensijų sistemos problemos 28Lietuvos ir kitų šalių pensijų sistemos 30Išvados 34Literatūros sąrašas 35ĮvadasEuropoje socialinis draudimas atsirado 19 amžiaus pabaigoje kaip pramoninės revoliucijos padarinys. Lietuva ilgai buvo agrarinė valstybė. Socialinis draudimas buvo įteisintas tik 1926 m., bet jis nebuvo visuotinis. Veikė tik atskiros draudimo rūšys. 1940 m. sovietų okupacija nutraukė dar nespėjusias susiklostyti socialinio draudimo tradicijas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę prasidėjo radikali socialinio aprūpinimo sistemos reforma. Jos pagrindinis tikslas buvo išskirti į atskiras globos bei rūpybos, darbo biržų ir socialinio draudimo sritis. Tai buvo padaryta 1990 m. priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo pagrindų įstatymą. Valstybinio socialinio draudimo sistema kūrėsi gana sparčiai. Per penkerius metus (1991- 1995 m.) buvo padėti jos teisiniai pamatai (priimti Valstybinio socialinio draudimo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymai), suformuoti struktūriniai padaliniai, sukurta kompiuterinė informacinė duomenų bazė. Lietuva pasirinko ne tik Europoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių dominuojantį socialinio draudimo modelį. Jis grindžiamas kartų solidarumo principu: jauni ir sveiki žmonės dalį savo uždirbtų lėšų skiria tiems, kurie dėl senatvės, invalidumo, ligos ar netekę darbo negali dirbti ir užsidirbti. Visi dirbantieji moka socialinio draudimo įmokas, kurios yra perskirstomos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Šiuo metu 34 proc. darbuotojo atlyginimo yra pervedama į SoDros fondus – 25,9 proc. skiriama pensijoms, o 8,1 proc. – kitoms socialinėms išmokoms.Lietuvos pensijų sistemaPensijų sistema veikia įmokų pagrindu: darbdavys moka 23,5 % bruto darbo užmokesčio, o darbuotojas- 2,5% (2005m. duomenimis). Lietuvos pensijų sistema yra neutrali įvairių užimtumo formų, mobilumo bei individualaus pasirinkimo atžvilgiu. Nelygybė vis dar egzistuoja pensinio amžiaus atžvilgiu.Pensijų sistemą sudaro trys pakopos: Pirmoji pakopa, kai 34 proc. darbuotojo atlyginimo yra pervedama į SoDrą (25,9 proc. skiriama pensijoms, o 8,1 proc. – kitoms socialinėms išmokoms).

Antroji pakopa, kai dalis SoDrai mokamų įmokų kaupiama pasirinktame pensijų fonde. 2004 m. į pensijų fondus galima bus pervesti 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc. ir nuo 2007 m. 5,5 proc.

Trečioji pakopa, pensija kaupiama savanoriškai pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose.2004m. Lietuvoje pradėjo veikti naujas pensijų kaupimas, pagal jį Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys dalys:• Valstybinės socialinio draudimo pensijos;• Valstybinės pensijos;• Valstybinės šalpos išmokos; • Pensijų kaupimas pensijų fonduose.Valstybinio socialinio draudimo pensijosNuo kiekvieno apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu atlyginimo priskaičiuojama 34 proc. įmoka (31 proc. darbdavys ir 3 proc. darbuotojas) socialiniam draudimui. 26 proc. iš 34 skiriami pensijų išmokėjimui. Statistikos departamento duomenimis visai socialinio draudimo senatvės pensijai 2004 m. buvo apdrausta beveik 1,2 mln. Arba 83 proc. užimtų žmonių, t.y. jie mokėjo įmokas. Tie 26 proc. surinktų pinigų yra išmokami dabartiniams socialinio draudimo pensininkams, kurių yra apie 900 tūkstančių bei dar virš 100 tūkstančių yra valstybinių pensijų gavėjų. Vidutinė senatvės pensija sudaro apie 455 lt. Mėnesinis lėšų poreikis visoms pensijoms šiandiena siekia įspūdingą sumą – apie 450 – 460 mln. Lt.2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondas gavo apie 4487,3 mln. Litu įplaukų, iš jų apie 4460,6 mln. Litu sudaro socialinio draudimo įmokos. 2002 metais gauta 28,3 mln. Litu daugiau, negu planuota, arba 179,5 mln. Litu daugiau negu 2001 metais. 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo pinigines išlaidos sieke 4370,1 mln. Litu ir buvo 123,2 mln. Litu mažesnes, negu buvo planuota, arba 72,8 mln. Litų didesnes nei per 2001 metu ta pati laikotarpi. Per kalendorinius 2002 metus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 117,2 mln. Litu didesnes negu išlaidos. Per 2001 metu ta pati laikotarpi. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įplaukos buvo 10,6 mln. Litu didesnes nei išlaidos. 2002 metu biudžeto pajamas sąlygojo tai, kad gausėjo apdraustųjų visomis draudimo rūšimis asmenų ir mažėjo neapmokamu atostogų.

2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondas gavo apie 4487,3 mln. Litų įplaukų, iš jų 4460,6 mln. Litų yra socialinio draudimo įmokos. 2002 metais gauta 28,3 litų daugiau negu planuota arba 179,5 mln. Litų daugiau nei 2001 metais. 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo išlaidos siekė 4370,1 mln. Litų ir buvo 123,2 mln. Litų mažesnės negu buvo planuota, arba 72,8 mln. Litų mažesnės negu 2001 metais tuo pačiu laikotarpiu.Senatvės pensijaSenatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šie teisės aktai įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d. Teisę į senatvės pensiją turi asmenys, kurie:• yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai;• LR piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją;• užsienyje nuolat gyvenantys kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie Lietuvoje buvo draudžiami valstybiniu privalomuoju socialiniu pensijų draudimu arba patys draudėsi, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, jei tai numatyta LR tarptautinėse sutartyse.• sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. • turi minimalų 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Senatvės pensijos mokėjimo tvarka: pensija mokama pagal nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą; pensija gali būti pervedama į asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančiame banke, mokama pašte arba pristatoma į namus. Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į valstybę, su kuria Lietuva nėra sudariusi tarptautinės sutarties, Lietuvoje paskirta senatvės pensija mokama, jei:• pensininkas ne mažesnį nei 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą yra įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose;• pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje.Jei pensininkas neatitinka nė vienos iš šių dviejų sąlygų, senatvės pensija jam išmokama už 6 mėnesius į priekį (išvykimo mėnesio dydžio) ir toliau nebemokama. Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į Europos Sąjungos valstybę narę arba Europos ekonominės erdvės valstybę, Lietuvoje paskirtosios senatvės mokėjimas jam bus tęsiamas. Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į valstybę, su kuria Lietuva yra sudariusi dvišalę tarptautinę sutartį dėl pensijų mokėjimo, senatvės pensija jam mokama taip, kaip nustatyta toje sutartyje.Vyrų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius – 62 metus ir 6 mėnesius, o moterų 60 metų. Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro 2 dalys: pagrindinė ir papildoma. Pagrindinės pensijos dydį nustato Vyriausybė. Ji indeksuojama priklausomai nuo infliacijos. Papildoma pensijos dalis priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo, uždarbio, iš kurio apskaičiuojama pensija, ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu socialinio draudimo bazinė pensija – 266 Lt.

Bazinės pensijos kitimas:

Iš visų pensijų didžiausia dalis pernai skirta senatvės pensijoms (pernai buvo išmokėta 79 mln. 742 tūkst. Lt) ir invalidumo pensijoms – 28,6 mln. Lt. Kasmet auga vidutinių senatvės pensijų, turint būtinąjį darbo stažą, dydis. 2003 m. vidutinė senatvės pensija rajone buvo 329,17 Lt, pernai sausio 1 d. – 503,79 Lt, šiemet sausio 1 d. – 729,32 Lt. Anksčiau šios pensijos vidutiniškai didėdavo 13-14 proc., o pastaruoju laiku 44 proc. Tai lėmė priedo už stažo metus mokėjimas bei draudžiamųjų pajamų didinimas. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė ir papildoma. Pagrindinė dalis lygi socialinio draudimo bazinei pensijai ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį socialinio draudimo pensijų stažą. Papildoma pensijos dalis tai su draudžiamosiomis pajamomis susijusi išmoka, kuri atspindi individualaus teisingumo principą, tai yra pensijų išmokos susijusios su asmens mokėtomis socialinio pensijų draudimo įmokomis. Reali vidutinė senatvės pensija.Netekto darbingumo (invalidumo) pensijaNetekto darbingumo pensijos mokamos ir skiriamos pagal 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Netekto darbingumo pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas:• yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;• yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu;• turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo (darbo) stažą netekto darbingumo pensijai.Nedarbingu laikomas asmuo, kurį pripažįsta netekusiu 75 – 100 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 0 – 25 procentų darbingumo). Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį pripažįsta netekusiu 45 – 70 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 30 – 55 procentų darbingumo). Jei asmenį pripažįsta netekusiu 0 – 40 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 60 – 100 procentų darbingumo), asmuo laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją jis neturi. Yra trys invalidumo grupės: I, II ir III invalidumo grupės. I grupės invalidai (sunkiausia grupė) – tai nedarbingi asmenys, daugeliui iš jų reikalinga nuolatinė slauga. II grupės (vidutinio sunkumo grupė) invalidai – tai dalinai darbingi asmenys arba asmenys, galintys dirbti specialiomis sąlygomis. III grupės invalidai laikomi dalinai darbingais.

Amžius Minimalus stažas Būtinasis stažas Iki 22 2 mėn. 1 m.22 4 mėn. 1 m.23 6 mėn. 1 m.24 8 mėn. 1 m. 4 mėn.25 10 mėn. 1 m. 8 mėn.26 1 m. 2 m.27 1 m. 2 mėn. 2 m. 4 mėn.28 1 m. 4 mėn. 2 m. 8 mėn.29 1 m. 6 mėn. 3 m.30 1 m. 8 mėn. 3 m. 4 mėn.31 1 m. 10 mėn. 3 m. 8 mėn.32 2 m. 4 m. 33 2 m. 2 mėn. 4 m. 4 mėn.34 2 m. 4 mėn. 4 m. 8 mėn. 35 2 m. 6 mėn. 5 m.36 2 m. 8 mėn. 5 m. 4 mėn.

Pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis. Asmenų, turinčių būtinąjį pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, pagrindinė I grupės invalidumo pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos (nuo 2004 m. balandžio 1 d. – 258 Lt), pagrindinė II grupės invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai (nuo 2004 m. balandžio 1 d. – 172 Lt). Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį pensijų draudimo stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį I grupės invalidams bei bazinės pensijos dydį II grupės invalidams iš turimo ir dalijant iš būtinojo pensijų draudimo stažo. Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama tik tiems, kurių pensijų draudimo stažo dalį sudaro stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį. Invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama taip kaip II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.Išankstinės pensijosPagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą asmenys, kuriems iki Valstybinio socialinio draudimo pensijų nustatyto senatvės amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurie turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, turi teisę i išankstinę senatvės pensiją. Būtina, kad tas asmuo per pastaruosius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės pensijos skyrimo būtų registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje, negautų kitų valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ar valstybinių šalpos išmokų. Šis asmuo turi atitikti visas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo numatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat asmenims, kurie daugiau kaip penkiolika metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius) invalidus arba vaikus (įvaikius), pripažintus I arba II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I arba II grupės invalidais iki 18 metų, arba visiškos negalios invalidus, išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka išvardytas sąlygas , gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną jos turi ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Taip pat išankstinė pensija yra skiriama asmeniui, kuris iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo pripažintas nedarbo ir buvo įstatymo numatyta tvarka nepertraukiamai registruotas bedarbiu Lietuvos darbo biržos teritorinėje darbo biržoje pastaruosius 12 mėnesių, iki buvo pripažintas nedarbingu, ir jeigu jis tapęs darbingu vėl įsiregistravo ir yra registruotas bedarbiu iki pat kreipimosi dės išankstinės senatvės pensijos dienos, įgyja teisę į ankstesnę pensiją.Kai asmuo, kuris yra gavęs išankstinę senatvės pensiją, sukanka senatvės pensijos amžių, jam skiriama senatvės pensija, kuri yra mažinama po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, kurį asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.Našlių ir našlaičių pensijosNašlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šios pensijos mokamos įstatyme numatytiems mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktiniui bei vaikams, taip pat jiems prilygstantiems asmenims, jeigu miręs asmuo buvo įgijęs įstatymo nustatytą teisę gauti Valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlių pensijos dydis- 20 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti II grupės invalidumo pensijos dydžio, apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines draudžiamąsias pajamas. Našlaičių pensijos dydis- 25 proc. mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti II grupės invalidumo pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jeigu tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 25 proc. ir ne daugiau kaip 80 proc. viso apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Našlių ir našlaičių pensijos mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamų pajamų, taip neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, gaunantis našlių ar našlaičių pensiją, gauna ar negauna senatvės ar invalidumo pensijos. Našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas, naujai susituokus.Teisę gauti našlių pensiją turi:• našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų;• našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų;• našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;• faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų;Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.Užsienio pensijosSocialinės apsaugos susitarimu nustatoma, ar pensija yra kaupiama iš darbo užsienyje, taip pat šalis, kurioje pensija yra kaupiama. Pagrindinis socialinės apsaugos susitarimų principas – darbuotojas yra apdraustas valstybėje, kurioje dirba. Draudimas valstybėje, kur asmuo yra įdarbintas, reiškia, kad visos darbuotojo socialinės apsaugos įmokos yra mokamos tai valstybei ir kad jis gauna socialinės apsaugos išmokas pagal tos šalies įstatymus. Jei asmuo buvo apdraustas kitoje susitarimą pasirašiusioje valstybėje, asmeniui pensija bus mokama per Lietuvą. ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys bei šalys, su kuriomis Lietuva sudarė dvišales socialinės apsaugos sutartis, paprastai yra vadinamos susitarimus pasirašiusiomis šalimis. Reikalauti pensijos iš susitarimą pasirašiusios šalies yra labai paprasta. Jei pareiškėjas gyvena Lietuvoje, „Sodros” Užsienio išmokų tarnyba atlieka visus veiksmus, susijusius su pareiškimu tarp Lietuvos ir susitarimą pasirašiusios šalies. Kiekvienoje valstybėje pensija yra mokama pagal jos įstatymus. Pensijos dydis taip pat yra apskaičiuojamas pagal kiekvienos šalies reglamentuojamą darbą, už kurį asmuo yra draudžiamas.Jei Lietuva nėra pasirašiusi socialinės apsaugos susitarimo su tam tikra valstybe, iš jos pensijos nebūtinai bus mokamos į Lietuvą. Lietuvio, grįžtančio į tėvynę, sukaupta pensija nėra automatiškai paskiriama

Pensininkai ir pensijos. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Pensininkų skaičius (metų pabaigoje), eįgal. 1 895,1 902,7 907,5 917,2 927,6 941,1 933,7 942,4 945,8 942,4 928,5 917,6Išlaidos pensijoms,mln. Lt 1 1555,4 2177,3 2671,7 3231,3 3538,5 3586,1 3553,4 3650,6 3873,8 4213,9 4729,7 5277,02Išlaidos pensijoms, palyginti su BVP, % 1 6,0 6,7 6,7 7,2 8,1 7,9 7,3 7,0 6,8 6,7 6,6 6,42Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkų skaičius, eįgal. 656,8 655,3 651,0 648,0 644,6 644,5 636,9 625,4 610,8 602,5 595,6 591,0Vidutinė senatvės pensija, Lt 3 151,0 192,4 242,6 287,8 310,2 312,5 317,6 323,1 340,5 371,6 420,3 476,9Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensininkų skaičius, eįgal. 139,2 147,0 152,2 158,8 165,9 173,6 181,1 188,0 196,3 202,3 206,4 149,3Vidutinė invalidumo pensija, Lt 139,3 176,8 221,9 260,9 278,9 279,6 277,7 282,2 296,8 325,6 369,0 431,8Valstybinio socialinio draudimo pensijų finansavimas

Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto. Valstybinio socialinio draudimo fondo, kuris veikia nuo 1990 metų, paskirtis – valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų rinkimas ir pensijų bei pašalpų skyrimas ir mokėjimas. VSDF biudžetas yra savarankiškas, atskirtas nuo Valstybės biudžeto. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto atskyrimas nuo Valstybės biudžeto reiškia, kad jo lėšos naudojamos tik Valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose numatytoms išmokoms mokėti.VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei rodiklius, pagal kuriuos tvirtinamas šis biudžetas bei jo vykdymo ataskaita, nustato VSDF biudžeto sandaros įstatymas. Fondo biudžeto projektą ateinantiems biudžetiniams metams ir prognozių skaičiavimus kitiems dvejiems metams rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.Kadangi pensijos sudaro didžiausią dalį VSDF išlaidų, tai jų didėjimas sąlygoja bendrą VSDF išlaidų augimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų kitimas mln. Lt.

Paveiksle pateiktas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų kitimas laikotarpyje nuo 1996 iki 2001 metų. Iš šios diagramos galime matyti, kad 1996 m. išlaidos pensijoms sudarė 1919 mln. litų, o 2001 m. siekė net 3245,9 mln. litų. Tokį staigų išlaidų pensijoms išaugimą sąlygojo nuolat augantis pensininkų skaičius. Tačiau Blogėjantis socialinio draudimo įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykis, nuolatinis visuomenės senėjimas, egzistuojantis neoficialus užimtumas bei nepalanki šalies ekonominė situacija sąlygojo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos ėmė viršyti pajamas jau 1995 m., ir tokia situacija tęsėsi iki 2000 metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto balansas.

Taigi iš grafiko yra matyti, kad 1995 m VSDF biudžeto deficitas siekė 2,7 mln. litų, 1996 m. šis deficitas padidėjo iki 35,7 mln. litų, o 1997 m. šiek tiek sumažėjo ir siekė 29,8 mln. litų. Ypač VSDF biudžeto deficitas padidėjo 1998 m. ir siekė 135,1 mln. litų, 1999 m. – 334 mln. litų., o 2000 metais sumažėjo iki 176 mln. litų. Spartų VSDF biudžeto deficito didėjimą 1999 m. dalinai nulėmė Lietuvos ekonominės padėties pablogėjimas, išaugęs nedarbo lygis, padidėjęs bankrutuojančių įmonių skaičius, kas savo ruožtu sumažino apdraustųjų skaičių. Taip pat nemažai įtakos deficito padidėjimui turėjo išaugęs nemokių įmonių įsiskolinimas VSDF biudžetui. Suprantama, didėjantis VSDF biudžeto deficitas negalėjo tenkinti nei šalies valdžios, nei VSD, nei jos išmokų gavėjų. Todėl 2000 metų pabaigoje imtasi papildomų priemonių išlaidoms mažinti. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis numatyta sparčiau didinti pensinį amžių ir pakeisti pensijų mokėjimo tvarką dirbantiems pensininkams, labiau diferencijuojant jų dydį priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat buvo priimtas naujas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, nustatęs pašalpoms gauti būtiną socialinio draudimo stažą bei pakeitęs kitas jų mokėjimo nuostatas. Šie įstatymai padėjo gerokai sumažinti einamųjų metų biudžeto deficitą. 2000 m. VSDF biudžeto deficitas sumažėjo iki 176 mln. litų. 2001 metais buvo sugriežtinta ligos pašalpų teisėtumo kontrolė, sumažintos paties VSDF veiklos sąnaudos. Visa tai lėmė, kad 2001 metais jo pajamos jau viršijo išlaidas 10,6 mln. Lt., nors buvo planuojamas 212 mln. litų deficitas. Deja, pensijos ir toliau lieka palyginti gana mažos.Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto disbalanso susidarymo priežastysVSDF biudžeto disbalansas pasireiškia nepakankamomis įplaukomis socialinio draudimo išmokų (šiuo atveju pensijų) finansavimui. Remiantis specialistų išvadomis, galime išskirti šias VSDF biudžeto disbalanso susidarymą sąlygojusias priežastis:1. planuojamų socialinio draudimo įmokų nesurinkimas;2. augantis pensininkų skaičius;3. įsipareigojimai tiems Lietuvos piliečiams, kurie dirbo sovietiniais metais;4. neapgalvoti politikų sprendimai socialinio pensijų draudimo srityje. Analizuojant aukščiau įvardintas nepakankamo pensijų sistemos finansavimo priežastis, paaiškėjo, kad VSDF biudžeto subalansuotumui didžiausią įtaką turi socialinio draudimo įmokų surinkimas. Iki 2001 metų išliko sunkumai surenkant valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pagrindinė to priežastis – nepakankamas ekonomikos augimas. Be to, buvo ir kitos priežastys, įtakojančios nepakankamą socialinio draudimo įmokų surinkimą:• mažėjantis apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu skaičius;• vengimas mokėti socialinio draudimo įmokas;• neigiamas VSDF įvaizdis visuomenėje. Viena svarbiausių priežasčių, sąlygojančių įmokų surinkimo mažėjimą, yra nuo 1991 m. mažėjantis apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu skaičius. Tai lemia demografiniai pokyčiai, kadangi Lietuvos visuomenė pastaraisiais metais vis senėja, t.y. daugėja pagyvenusių žmonių. Mažėjančio gimstamumo problema, jau anksčiau tapusi aktuali daugeliui Europos ir pasaulio šalių, neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvoje dėl nepalankios demografinės situacijos pensinio amžiaus gyventojų dalis nuolat auga, visuomenė sensta. Šiuo metu pensinio amžiaus žmonės Lietuvoje. sudaro apie 20 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2020 metais gyventojų, sulaukusių 60 metų ir vyresnių, padaugės iki 21 proc. visų gyventojų. Dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės taip pat padaugės žmonių, sulaukusių 70 ir daugiau metų. Prognozuojama, kad 2020 m. bus 10,4 proc. tokio amžiaus gyventojų. Tai reiškia, kad mažėjanti darbingo amžiaus visuomenės dalis turės išlaikyti vis daugiau pagyvenusių gyventojų.Vienas iš finansinių problemų sprendimo būdų yra socialinio draudimo įmokų bazės plėtimas. Dabar jau socialinio draudimo įmokas papildomai pensijai gauti moka notarai, advokatai, individualių įmonių savininkai.

Darbo jėgos ir valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų skaičius.

Taigi Iš šio paveikslo matyti, kad nuo 1995 iki 2001 m. apdraustųjų skaičius sumažėjo 60,5 tūkst. Iki 1998 m. pastebima nežymus apdraustųjų skaičiaus didėjimas, tačiau šis didėjimas, kurį sąlygojo į darbo rinką grįžtantys darbingo amžiaus asmenys, buvo sustabdytas 1998 m. kilusios Rusijos krizės. Ši krizė iš dalies ir sumažino sekančių metų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu skaičių. Šiuo metu apdraustieji VSD sudaro dar vis mažą dalį (1,66) darbingo amžiaus gyventojų.Dar vienas nepakankamas įplaukas į VSDF biudžetą sąlygojantis veiksnys yra ūkio subjektų vengimas mokėti socialinio draudimo įmokas. Ypatingai, dėl nedidelių pajamų, vengia mokėti socialinio draudimo įmokas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų bei savarankiškai dirbantiems prilygintos asmenų grupės.Vengimas mokėti socialinio draudimo įmokas pasireiškia įvairiais būdais. Vienas jų – tikrųjų pajamų slėpimas. Vis dar didelė dalis visuomenės nuslepia savo tikras pajamas, nuo kurių turėtų būti sumokamos socialinio draudimo įmokos. Dalis įmonių ar kompanijų už savo darbuotojus įmokas Fondui moka tik nuo įstatymu nustatyto darbo užmokesčio minimumo, nors iš tiesų darbuotojai gauna gerokai didesnius atlyginimus. Tai reiškia, kad tokių kompanijų darbuotojai senatvėje gaus tik su tomis pajamomis, nuo kurių buvo mokėtos įmokos, susijusią senatvės pensiją. Net jei patys darbuotojai sutinka gauti palyginti nedideles senatvės pensijas ateityje, toks darbo pajamų nuslėpimas neigiamai atsiliepia socialinio draudimo fondo pajėgumui mokėti dabar reikiamas išmokas.Ar pensijos didės?Akivaizdu, kad pensijų didinimo šaltinis yra dirbančiųjų bei darbdavių už juos mokami įnašai į socialinio draudimo fondą. Tokiu būdu atitinkamą pensiją gali garantuoti arba daug darbuotojų (kai 1 pensininkui tenka 2 ar 3 dirbantieji) arba kai pensininkų ir darbuotojų santykis daugmaž vienodas, bet jiems mokami pakankamai dideli atlyginimai. Deja, mes neturime nei pirmo, nei antro varianto. Todėl kiekvienas darbdavio nuo oficialaus atlyginimo nusuktas centas ar litas mažina bet kokią galimybę ne tik padidinti pensijas, bet tiesiogiai įtakoja sveikatos apsaugos teikiamų paslaugų kokybę, mažina nedarbingumo, motinystės ir kt. socialinio draudimo išmokas. Esant dabartinei padėčiai rezervai pensijai didinti būtų šie:1. Šešėlinės ekonomikos arba vokelių sistemos panaikinimas arba bent žymus jos mąsto sumažinimas. Buvęs Vyriausybės vadovas sakė: „šešėlyje sukuriama apie 20 proc. BVP“. Tai leistų pensijas padidinti penktadaliu.2. Paprastai, kai nepakanka pinigų, stengiesi juos leisti racionaliau. Jeigu įgyji teisę į dvi pensijas reikia pasirinkti, kurią imti arba parengti tvarką, numatančią jų apjungimą (pvz., našlystės atveju), dalį paliekant fonde.3. Ekonomikos augimas. Normaliai tai turėtų lemti ir atlyginimų augimą. Deja, Lietuvoje ekonomikos ir atlyginimų augimas – tarpusavyje visiškai nesusieti.4. Dar vienu pensijų padidinimo šaltiniu gali tapti patys pensininkai. Reikėtų siūlyti pensininkams užimti laisvas darbo vietas, siūlant jiems prisidurti prie pensijos. Čia darbo jėgos ir dar kvalifikuotos, potencialas yra pakankamai didelis apie 200 – 300 tūkstančių žmonių.5. Kuo daugiau lietuvių emigruoja iš šalies, tuo daugiau atsiranda laisvų darbo vietų Lietuvoje. Darbingo amžiaus darbo jėgos daugiau neturime. Todėl reikia stengtis, kad išlaikyti savo šalies piliečius Lietuvoje, kad mūsų šalyje būtų daugiau kvalifikuotos darbo jėgos ir tuo atveju ir tuo atveju vienam pensinio amžiaus žmogui teks daugiau dirbančiųjų žmonių ir tuomet pensijos augs.Valstybinės pensijosVisos valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena kartu su viena iš valstybinių pensijų.Respublikos Prezidento valstybinės pensijosRespublikos Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą. Jam iki gyvos galvos nustatoma 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį, t. y. jis gauna 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio Respublikos Prezidento valstybinę pensiją per metus.Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijosLietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, taip pat motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms septynis ir daugiau vaikų (nuo 2005 m. sausio 1 d.). Taip pat asmenims, turintiems atitinkamą statusą, iš jų – aukščiausesiems valstybės pareigūnams, olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams, parolimpinių žaidynių čempionams, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionams, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionams, garbės donorams, 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams.Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir ne daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės pensijos.Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio ir nuo 2008 m. sausio 1 d. sudaro 800 Lt. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio ir nuo 2008 m. sausio 1 d. sudaro 400 Lt.Nukentėjusių asmenųNukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) arba kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie: • tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11 – 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, o taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, sužaloti 1991 metų sausio 11-13 dienomis;• politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus;• pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas; • Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose; • Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose; • dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius; • tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 – 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba; • būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane; • asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymėjimus.Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų dydžiai:Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. lygi 200 Lt . Asmenims, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, nukentėjusiųjų asmenųvalstybinės pensijos yra: pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo- 8 valstybinių pensijų bazių dydžio; pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo 6 valstybinių pensijų bazių dydžio; pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo- 4 valstybinių pensijų bazių dydžio. Asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies darbingais neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose. Pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo- 2 valstybinių pensijų bazių dydžio; pripažintiems netekusiais 60-70 procentų- 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio; pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo- 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.Pareigūnų ir karių valstybinės pensijosTeisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:• Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;• Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;• profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai;• Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;• prokuratūros pareigūnai;• Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;• muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžiai:Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį.Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1% paskutinio mėnesio algos. Atleistiems dėl sveikatos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2%, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų -20% paskutinio mėnesio algos dydžio. Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, po 1,2% asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, 1% asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, ir 0,5% asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo darbo užmokesčio. Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija.Mokslininkų valstybinės pensijosMokslininkų valstybinę pensiją turi teisę gauti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktas (arba nostrifikuotas) mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Mokslininkų valstybinę pensiją turi teisę gauti asmenys, kurie: nedirba pagal darbo sutartį; yra sulaukę Lietuvos Respublikos įstatymų numatyto senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti I arba II grupių invalidais; turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro arba habilituoto daktaro darbo stažą.Mokslininkų valstybinių pensijų dydžiai:Mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (nuo 2008 m. sausio 1 d. – 200 Lt).Už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 procentų to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 procentai to mėnesio valstybinių pensijų bazės.Teisėjų valstybinės pensijosTeisėjų valstybines pensijas gauna teisėjai, dirbę Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais, taip pat nuo Lietuvos paskirtais arba išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jei jie turi ne mažesnį kaip 5 metų teisėjų darbo stažą, yra nustoję dirbti teisėjais, sulaukė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir pensijos skyrimo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenę Lietuvos Respublikoje. Teisėjų valstybinių pensijų dydžiai:Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama: įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą – 45 procentų šio dydžio; įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 35 procentų šio dydžio; įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 20 procentų šio dydžio; įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą – 10 procentų šio dydžio.Valstybinės šalpos išmokos

Lietuvos Respublikoje nustatomos šios šalpos išmokos: šalpos pensijos; šalpos našlaičių pensijos; tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms; slaugos pašalpos; šalpos kompensacijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; socialinės pensijos. Įstatymų nustatytos šalpos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.Šalpos pensijos yra mokamos: 1. neįgaliems vaikams: su sunkiu neįgalimu – 2 bazinės pensijos; su vidutiniu neįgalimu – 1,5 bazinės pensijos; su lengvu neįgalimu – 1 bazinė pensija.2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų (atskirais atvejais – iki 26 metų): netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 2 bazinės pensijos; netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos; netekusiems 45-55 procentų darbingumo – 0,75 bazinės pensijos.3. tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis: netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos; netekusiems 60-70 procentų darbingumo arba sukakusiems senatvės pensijos amžių – 1 bazinė pensija.4. motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų: netekusioms 75-100 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos; netekusioms 60-70 procentų darbingumo arba sukakusioms senatvės pensijos amžių – 1 bazinė pensija.5. kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims: netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1 bazinė pensija; netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 0,9 bazinės pensijos; sukakusiems senatvės pensijos amžių – 0,9 bazinės pensijos ( nuo 2006-01-01).

Išmokų rūšys 2005 m. 2006 m. 2006 m. palyginus su 2005 m. gavėjų skaičius tūkst.Lt. gavėjų skaičius tūkst.Lt. tūkst.Lt. %Socialinė pašalpa 909 890,6 565 691,7 -198,9 77,7Globos (rūpybos) išmoka 204 1067,9 226 1040,7 -27,2 97,4Parama mirties atveju 769 576,8 825 618,0 41,2 107,1

Iš grafikų matome, kad nagrinėjamu laikotarpiu t.y. nuo 1998 iki 2002 metų šalpos išmokų gavėjų skaičius padidėjo apie 9000 žmonių. 1998 metai šalpos išmokų gavėjų buvo apie 40000 žmonių, o iki 2002 metų jų padaugėjo iki apie 49000 žmonių. Didėjant gavėjų skaičiui didėja ir lėšų poreikis reikalingas šalpos išmokoms išmokėti. Nagrinėjamu laikotarpiu lėšų poreikis padidėjo apie 19 mln. Lt. per metus. 1998 metais reikalingos lėšos šalpos išmokoms buvo apie 68 mln. Lt., tuo tarpu 2002 metais šios lėšos siekė apie 87 mln. Lt.Dilema dėl valstybinių pensijųValstybinio socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų egzistavimas kartu yra nelogiškas, nes supriešina šių pensijų gavėjus, nors abiejų šių pensijų rūšių finansavimo šaltiniai ir skirtingi: pirmosios mokamos iš socialinio draudimo fondo, antrosios – iš valstybės biudžeto lėšų. Visi ekspertai sutinka, kad žmogaus nuopelnų vertinimo valstybei sistema negali ir neturi apimti nuolatinių arba periodinių išmokų valstybinių pensijų pavidalu. Tačiau nei viena Vyriausybė nedrįsta žengti pirmo žingsnio: vieni dėl buvusios nomenklatūros reakcijos, kiti dėl rezistentų ir tremtinių buvusios skriaudos kompensavimo priežasčių. Tačiau galima būtų ieškoti ir rasti kitokių valstybei nusipelniusių asmenų skatinimo formų.Buvo apklausti žmonės, ką jie mano apie valstybines pensijas. Apklausos rezultatai rodė, kad net 36,4 proc. apklausos dalyvių pasisako už tai, kad valstybinės pensijos nebūtų skiriamos iš viso. Taip atsakė ir 19 proc. apklaustų Lietuvos elito atstovų. Labiausia neigiamas yra pareigūnų ir karių pensijų vertinimas (tik 2,3 proc. gyventojų mano, kad reikia jas skirti). Papildomos pensijos labiausia pateisinamos nusipelniusiems valstybei asmenims (valstybės, kultūros, meno veikėjams) – 30,9 proc. gyventojų pasisako už jas. Panašiai galvoja ir elitas (58 proc. skirtų nusipelniusiems asmenims). Antroje vietoje – pensijos tremtiniams, rezistentams (21 proc. gyventojų ir 48 proc. elito). Įdomu, kad mokslininkus gyventojai laiko labiau vertais papildomų pensijų nei aukščiausius valstybės pareigūnus (jiems valstybines pensijas skirtų 20 proc. apklaustųjų, tuo tarpu aukščiausiems valstybės pareigūnams – tik 6 proc.). Galima tarti, kad pastarieji laikomi ir taip gerai aprūpintais arba jie nepateisina gyventojų vilčių ir todėl yra “nenusipelnę”. Beje, 29 proc. elito jiems pensijas skirtų.Pensijų kaupimas pensijų fonduoseNuo 2003 m. visi valstybiniu socialiniu draudimu privalomai apsidraudę asmenys gali dalyvauti pensijų reformoje ir dalį pensijos kaupti privačiuose fonduose. Tai nauja galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai, nemokant papildomų įmokų. Pradėjus veikti naujajai kaupimo sistemai, šalia socialinio draudimo pradeda veikti ir privatūs pensijų fondai, žmonės gaus pensijas iš abiejų šaltinių. Pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti Visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti nuo sekančių po sutarties su pensijų kaupimo bendrove pasirašymo metų dalį jų pervesti į pensijų fondus ir kaupti savo būsimajai pensijai. Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34% įmoka socialiniam draudimui: 3% sumoka pats darbuotojas, dar 31% primoka jo darbdavys. Didžiausia dalis socialinio draudimo įmokų eina pensijoms finansuoti (26% nuo atlyginimo). Įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, didėja palaipsniui. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas žmogui, pasirinkusiam dalyvavimą pensijų kaupime (34%), nesikeis.Metai Iki šiol 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. ir vėlesniaisĮmokos „SoDrai” 34% 31.5% 30.5% 29.5% 28.5%Įmokos į Jūsų sąskaitą pensijų fonde – 2.5% 3.5% 4.5% 5.5%

Kaip pasikeis pensijos dydis jei dalyvautumėte papildomame pensijų kaupime pensijų fonduose:

Pensijos dydis susideda iš dviejų dalių: bazinės pensijos ir papildomos dalies. Dalyvaujant pensijų kaupimo pensijų fonde sistemoje bazinė pensijos dalis nekinta, tiktai papildoma dalis yra skaičiuojama nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, tai papildoma pensijos dalis sumažės, tačiau tiktai nuo to laikotarpio kada sudarysite papildomos pensijos kaupimo sutartį. Tačiau prie viso pensijos dydžio prisidės ir kaupiamos pensijos dydis.Lietuvos pensijų sistemos rūšių pranašumaiPranašumus dėstyti pradėsiu nuo sistemos, kuri pagrįsta einamosiomis įmokomis ir einamosiomis išmokomis- tarptautinėje praktikoje vadinamos pay-as-you-go sistema. Šia sistema paremtas „Sodros“ darbas. Jos pranašumai yra:

• Ji yra paprasta. Surinktos socialinio draudimo lėšos iš karto paskirstomos pensininkams.• Ji susijusi su labai maža rizika. Kadangi šioje sistemoje yra tik du etapai – įmokų surinkimas ir jų paskirstymas – lėšų netekimas yra susijęs tik su galimu „Sodros“ darbuotojų piktnaudžiavimu bei neracionaliu lėšų panaudojimu.• Ši sistema yra pigi. Jos administravimo sąnaudos yra mažesnės nei privačių pensijų fondų valdymo sąnaudos.• Stabiliai augant ekonomikai, einamosiomis įmokomis paremta pensijų sistema užtikrina stabilų pensijų didėjimą.• Ji skatina kartų solidarumą.Kita pensijų sistemos rūšis yra privatūs privalomi pensijų kaupimo fondai. Šie fondai savo privalumus grindžia tuo kad:• Dabartinės einamosiomis įmokomis ir einamosiomis išmokomis paremtos „Sodros“ sunkumai, nesėkmės bei neefektyvumas.• Privalomi privatūs pensijų fondai padidintų visumines santaupas ir kartu investicijas. Pastarosios paspartintų ekonomikos augimą.• Šalia „Sodros“ atsiradus kitam pensijų sistemos elementui – privatiems kaupiamiesiems fondams būtų galima tikėtis didesnių nei dabar pensijų.• Privačiai valdomi pensijų fondai yra veiksmingesni nei valstybiniai.Lietuvos pensijų sistemos problemosNuo pat nepriklausomybės atgavimo šalyje vyksta diskusijos dėl pensijų sistemos. Pagrindiniai vyriausybių uždaviniai visą šį laikotarpį buvo užtikrinti pakankamą pensijų finansavimą, pagal esamas VSDF ir valstybės biudžetų finansines galimybes indeksuoti visų rūšių pensijas, kad būtų palaikoma ir didinama jų perkamoji galia. Vyriausybės sprendė sunkų uždavinį – užtikrinti pensijas visiems pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, taip pat likusiems be maitintojo vaikams našlaičiams, esant staigiems pokyčiams ūkyje, darbo rinkoje, politiniame gyvenime. Tačiau visuotinai pripažįstama, jog vidutinis pagrindinių – socialinio draudimo pensijų lygis kol kas yra per menkas, kad užtikrintų pakankamą pragyvenimo lygį. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, 2002 metais sudarė apie 43,6 proc. vidutinio neto darbo užmokesčio šalies ūkyje arba 31,3 proc. šio užmokesčio bruto. Nors socialinio draudimo pensijų finansavimui skiriama apie 26 proc. įmokų nuo atlyginimų, iki 2003 metų socialinio draudimo pensijų finansinio stabilumo pasiekti nepavykdavo dėl nepakankamos ekonominės plėtros, didelio nedarbo, išplitusio neformalaus užimtumo. Tik 2003 – 2005 metais žymiai pagerėjus šalies ekonominei padėčiai, padidėjus atlyginimams ir sumažėjus nedarbui, patobulinus socialinio draudimo administravimą, socialinio draudimo pensijų sistemos finansinė padėtis pagerėjo. Iššūkiai pensijų sistemai: demografiniai pokyčiai. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra iki šiol buvo palanki socialinio draudimo pensijų sistemos finansavimui. 1950 –1990 metais gyventojų skaičius augo dėl gimstamumo, kuris buvo šiek tiek didesnis negu daugumoje aplinkinių šalių. Tuo tarpu vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo trukmė buvo ir tebėra mažesnė negu Vakarų šalyse. 15 – 59 metų amžiaus gyventojai sudaro daugiau nei 60 proc. visų šalies gyventojų, o likusi dalis beveik per pusę yra pasidalijusi į vaikus ir 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenis. Taigi Lietuvos gyventojų senėjimas kol kas nėra pasiekęs tokį lygį kaip kai kuriose kitose ES valstybėse narėse. Tačiau demografinės prognozės rodo, kad pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje sparčiai didės, o 15 – 59 metų amžiaus ir vaikų dalis – mažės.

Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra

Grafike yra parodyta Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra procentais 2004 metais ir yra prognozuojama kaip keisis šis gyventojų amžiaus struktūra per artimiausius keturiasdešimt dvejus metus t.y. 2010, 2030 ir 2050 metais. Taigi yra prognozuojama, kad šiuo laikotarpių Lietuvos gyventojų iki 15 metų pastoviai mažės, nors ir nedideliu procentu. Per šiuos metus šio amžiaus gyventojų sumažės 4 proc., tačiau didžiausias pokytis bus iki 2010 metų sumažės 2,8 procentais, o per likusį laikotarpį t.y. nuo 2010 iki 2050 metų sumažės 1,2 procentais. Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 59 metų amžiaus, nagrinėjamu laikotarpiu iš pradžių didės, tačiau po 2010 metų pradės mažėti, didžiausias pokytis šios amžiaus grupės žmonių skaičiaus bus jaučiamas nuo 2010 iki 2030 metų. Iš viso per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 59 metų amžiaus sumažės 12,3 procentais.Lietuvos gyventojų, kurių amžius yra 60 metų ir daugiau t.y. žmonės, kuriems yra mokamos senatvės pensijos, nagrinėjamu laikotarpiu pastoviai didėja, iš pradžių nedideliu procentu, tačiau nuo 2010 metų prognozuojama, kad šios amžiaus grupės žmonių skaičius padidės žymiai didesniu procentu negu laikotarpyje nuo 2004 iki 2010 metų. Per visą nagrinėjamą laikotarpį vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių turėtų padaugėti 14,2 procentais. Buvo atliktos apklausos, pasižiūrėti, kaip žmonės pasitiki Lietuvos pensijų sistema. Apklausos rezultatai rodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (26,3 proc.) abejoja, ar iš viso senatvėje gaus kokią nors pensiją. Tokių, kurie tikisi gauti tokią pensiją, kaip dabar įstatymais nustatyta, yra 23,6 proc. Tai daugiausia priešpensinio amžiaus respondentai. Didesnės pensijos nei dabartinė tikisi penktadal…is apklaustųjų ir tai yra didesnes pajamas gaunantys žmonės. Šiai socialinei grupei priskirtini ir elito atstovai, todėl daugiau jų tikisi gauti didesnę pensiją (49 proc.) nei mažesnę (13 proc.) ar tokią pat kaip dabar (27 proc.). Pažymėtina, kad abejojančių, ar iš viso gaus pensiją, žiniasklaidos ir verslo atstovų yra šiek tiek mažiau nei Lietuvos gyventojų (17,6 proc. ir 11,6 atitinkamai), tačiau tarp apklaustų Seimo narių tokių nėra nei vieno. Norint padidinti žmonių pensijas buvo pradėta kurti papildomi pensijų kaupimo fondai, kuriuose žmogus savanoriškai gali kaupti papildomą pensijos dalį. Šiai papildomai pensijos daliai įmokos yra mokamos iš socialinio draudimo įmokų, tikiu atvejų žmonių gaunama senatvės pensija bus didesnė nei vien socialinio draudimo senatvės pensija.Lietuvos ir kitų šalių pensijų sistemos

Einamosiomis įmokomis bei išmokomis pagrįsta pensijų sistema yra paprasta, pigi ir mažai rizikinga. Tačiau, kita vertus, esama nepasitenkinimo šia sistema dėl to, jog ryšys tarp esamų darbininkų pajamų bei būsimųjų pensijų yra gana menkas. Nerimą kelia ir tai, jog blogėja santykis tarp mokančių įnašus dirbančiųjų bei gaunančių pensijas pensininkų, nors šis santykis blogėja ne tik dėl demografinių (gyventojų senėjimas), bet ir dėl socialinių ekonominių priežasčių.Esamą pensijų sistemą iš tiesų galima būtų papildyti kitais elementais. Šiuo požiūriu yra nagrinėtina Vidurio Europos patirtis. Ją skirčiau į tų šalių, kurios pakluso Pasaulio banko bei kitų tarptautinių ekonominių organizacijų patarimams kuo greičiau steigti privačius privalomais įnašais grįstus fondus (tuo keliu ėjo Vengrija ir Lenkija), bei šalių, kurios pasirinko atsargesnę strategiją (pvz., Čekija),patirtį.Pirmųjų šalių patirtis parodė, jog privatūs privalomieji pensijų fondai buvo steigiami gerai neįsigilinus į permainų veiksnius bei padarinius, daliniams privatiems interesams vyraujant viešųjų interesų atžvilgiu. Įsteigtus privačius pensijų fondus reikėjo paremti didesnėmis nei buvo tikėtasi biudžeto lėšomis. Planuota, kad jos sudarys 0,6–1,2 proc. BVP, tačiau Lenkijoje tam teko skirti apytikriai 2 proc. BVP.Kitokia nei Lenkijos bei Vengrijos yra Čekijos patirtis. Šioje šalyje susiklostė kitoks santykis tarp suinteresuotų galios centrų – Socialinių reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, finansinių grupių ir Pasaulio banko. Pagrindinį vaidmenį čia vaidino Socialinių reikalų ministerija, kuri pagal savo paskirtį yra socialiai jautresnė ir labiau orientuota. Todėl šioje šalyje neoliberalizmas nebuvo pasirinkta kaip pensijų reformos paradigma. Taip atsitiko nepaisant to, jog valdžioje tuo metu buvo dešinioji vyriausybė.Reformų kelias, kurį pasirinko Čekija, grįstas tradicine Europine gerovės valstybės paradigma. Dabar šioje šalyje pensijų sistema susideda iš dviejų dalių. Joje dera valstybinė PAYG sistema ir privati, bet savanoriška, individualaus kaupimo principu veikianti sistema. Reformų kelias, kurį pasirinko Čekija, grįstas tradicine Europine gerovės valstybės paradigma. Dabar šioje šalyje pensijų sistema susideda iš dviejų dalių. Joje dera valstybinė PAYG sistema ir privati, bet savanoriška, individualaus kaupimo principu veikianti sistema. Taigi Čekija į Europą žengia be Lotynų Amerikai būdingų, rizikingų iš labai brangiai biudžetui kainuojančių pensinės sistemos elementų. Lietuva turi gerą galimybę pasimokyti tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pensijų reformų patirties Vidurio Europoje. Šiandien geriau negu praeityje funkcionuoja „Sodra“. Taip pat mūsų šalyje yra priimtas Privačių savanoriškų pensijų fondų įstatymas. Kol kas ekonominės sąlygos nėra palankios jiems kurtis. Todėl verta apsvarstyti galimybes tas sąlygas pagerinti. Čia vėl praverstų čekų patirtis. Tačiau ja naudojantis vertėtų vengti per didelių valstybės finansinių įsipareigojimų.Palyginsime Lietuvos ir Kitų Europos šalių vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio neto darbo užmokesčio santykį. Per 1997-2001 m. laikotarpį (žr. 8 pav.) vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio ir vidutinės nedirbančiojo senatvės pensijos santykis arba pajamų atkūrimo koeficientas siekė apie 42 proc. Taigi šiuo metu kiekvienas senatvės pensiją Lietuvoje gaunantis žmogus gali tikėtis, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija sudarys iki 40 proc. Ar šiek tiek daugiau jo buvusių pajamų. Paprastai tvirtinama, kad išėjęs į pensiją žmogus nepajunta, kad jo gyvenimo lygis smuko, jeigu jo pajamos nebedirbant sudaro apie 75 proc. buvusių pajamų.

Vidutinės nedirbančiojo senatvės pensijos ir Statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio santykis.

Didesnius atlyginimus gaunantiems asmenims tenka dar mažesnė pajamų pakeitimo pensijomis dalis. Dabar minimalią algą gavęs asmuo išėjęs į pensiją gali tikėtis beveik 46 proc. buvusių pajamų kompensavimo, o… gavęs vidutinį atlyginimą (apie 1000 Lt.) jau tik apie 30 proc. buvusių pajamų, o štai gana solidžiai (apie 3000 Lt.) uždirbusio asmens senatvės pensija kompensuos tik šiek tiek daugiau nei 18 proc. prarastų pajamų.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, minėtas 42 proc. socialinio draudimo pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje yra labai žemas: Čekijoje jis siekia 58,3 proc., Slovakijoje – 60,8 proc., Lenkijoje – 70,3 proc., Slovėnijoje – 67,5 proc., o Italijoje net 89 proc.Senatvės ir invalidumo pensijos Lietuvoje yra mažiausios iš visų ES šalių. Nors jau keletą kartų po truputį buvo didinamos, tačiau spartus gyvenimo brangimas pensijos prieaugį bematant suryja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Vyriausybė neturėtų apgaudinėti žmonių skelbdama, kad pensijos didinamos 11-12 proc., o infliacija esanti tik 3 proc. Esą pensininkai kasmet tampa vis turtingesni. Gal taip ir yra tiems, kurie gauna palyginti dideles pensijas. Deja, daugiausia pensininkų ir šiandien gauna mažiau nei 500 Lt per mėnesį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pažadėjo nuo kitų metų padidinti našlių pensijas ir jas mokėti visiems našliams. Prieš pat savivaldybių rinkimus. Našliai ir našlės bus dėkingi. Bet nedėkos viengungiai pensininkai. O juk jiems sunku lygiai taip pat, kaip ir našliams. SADM skelbia, kad vidutinės metinės senatvės pensijos ir vidutinio (neto – atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio santykis 2005 metais buvo 51 proc. Kitose Europos Sąjungos šalyse mokamos pensijos sudaro 70-80 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio. Vidutinės senatvės pensijos pernai Latvijoje ir Estijoje padidėjo 19 proc., o Lietuvoje – tik 12 proc.IšvadosTaigi pensinis draudimas yra Lietuvos socialinio draudimo sistemos pagrindas. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, darbdaviai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o senatvėje, invalidumo, našlystės atveju gauna pensijas.

Kuriant pensijų sistemą Lietuvoje, buvo siekiama dviejų tikslų – užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo skurdo senatvėje ir kompensuoti dėl senatvės, invalidumo, našlystės prarastas pajamas. Lietuvoje veikiančios socialinio draudimo pensijų sistemos esminis bruožas: pensijos gavimas ir jos dydis priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo ir mokėtų į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų.Lietuvos pensijų sistema remiasi universalumo, kartų solidarumo, tęstinumo bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, einamojo finansavimo principais. Pensijų sistemos veikimas pastaruoju principu, reiškia, kad socialinio draudimo įmokos nėra kaupiamos jas investuojant, o jas surinkus iš karto panaudojamos pensijoms finansuoti. Šiuo metu Lietuvos pensijų sistema apima valstybinį pensinį draudimą ir savanorišką kaupimą senatvei privačiuose pensijų fonduose. Tačiau pastarasis dar sunkiai įgyvendinamas. Valstybinės pensijos sistemos finansinį savarankiškumą užtikrina savarankiškas socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šis biudžetas formuojamas iš tikslinės paskirties socialinio draudimo įmokų.Literatūros sąrašas1. Juozas Tartilas „Socialinės saugos pagrindai“, Mykolo Riomerio universitetas, Vilnius 2005 metai.2. http://www.ldb.lt/eures/index.aspx/lt/gyvenimo_darbo_salygos/lietuvoje/socialine_apsauga/?menu_id=264 2008-03-153. http://www.sodra.lt/index.php?cid=336 2008-03-15 4. Valdemaras Katkus, Eugenija Martinaitytė „Pensijų reforma: pensijų fondo kūrimo problemos“, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, Vilnius 2002 metai.5. http://www.kedainietis.lt/naujienos/kedainiu-krasto-naujienos/205/ 2008-03-216. http://www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc5.doc 2008-03-287. http://www.socmin.lt/index.php?-1340105829 2008-03-288. http://www.pensijusistema.lt/index.php?-252119914 2008-03-289. http://www.lrinka.lt/Leidinys/pensiju.reforma/1999.2.amorkuniene2.phtml 2008 m.gegužė 2 d.10. http://www.lsds.lt/documents/Dar%20karta%20pensiju%20tema.doc 2008 m. gegužė 2 d.11. http://www.mruni.lt/lt/padaliniai/centrai/leidybos_centras/leidiniai/mokslo_darbai/?AID=1144&ID=1395 2008 m. gegužė 16 d.12. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999 / Ats. red. J. Rimkutė, I. Vološčiuk. Vilnius: Jungtinių tautų vystymo programa, 1999.13. http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/09/08/nuom_01.html 2008 m. gegužė 19 d.