Socialinių išmokų struktūra Socialinės paramos sistemoje

TURINYS

ĮVADAS..............................2
1.SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS...........................3
2.SOCIALINIŲ IŠMOKŲ STRUKTŪRA SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE.....4
2.1. Universalios išmokos..............................5
2.1.1. Išmokos vaikui..............................5
2.1.2. Šalpos išmokos ..............................8
2.1.3. Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją.......12
2.1.4. Parama mirties atveju..............................12
3.IŠMOKOS, SKIRIAMOS TESTUOJANT PAJAMAS IR TURTĄ............14
3.1. Piniginė socialinė parama..............................14
4.ESMINIAI POKYČIAI SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE..............18
5.STATISTIKA..............................21
IŠVADOS..............................24
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................25
SUMMARY..............................26ĮVADAS
Socialinė parama kartu su socialinių draudimų sudaro socialinės apsaugos sistemą. Socialinė parama yra antroji sudėtinė socialinės apsaugos sistemos dalis. Jos paskirtis – užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimą asmenims, kurių pajamų iš darbo, socialinio draudimo ir kitų šaltinių neužtenka šiems poreikiams patenkinti (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92). Be to, ji turi teeikti pagalbą tiems, kurių gebėjimas pasirūpinti savimi yra nepakankamas.

Nors lėšos, kuriomis disponuoja socialinė parama, daugiau nei dvigubai mažesnės už socialinio draudimo lėšas, tačiau jos veiklos pobūdis kur kas sudėtingesnis ir įvairesnis negu socialinio draudimo. Taip yra pirmiausia dėl to, kad teikiant socialinę paramą svarbiausia ją nukreipti kuo tiksliau tokioms gyventojų grupėms, kurioms tokios paramos labiausiai reikia, ir teikti ją tokiu būdu, kuris labiausiai reikalingas (paramos taiklumas) (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92). Tai kur kas sudėtingesnis uždavinys negu soocialinio draudimo vykdomas prarastų pajamų kompensavimas proporcingai mokėtoms draudimo įmokoms.

Šio darbo tikslas – apibūdinti socialinių išmokų struktūrą Socialinės paramos sistemoje. Uždaviniai yra šie:
1.Aprašyti skiriamas ir mokamas Socialinės paramos sistemos išmokas.
2.Apibūdinti universalių ir testuojamų išmokų ypatumus.
3.Išanalizuoti Socialinės paramos sistemos išmokų taiklumą ir

r efektyvumą.1. SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS
Socialinės paramos sistemą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos. Abi sistemos dalys papildo viena kitą ir turi veikti koordinuotai, nepaisant dažnai skirtingų finansavimo ir administravimo metodų (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 1999, p 92).

Piniginė socialinė parama daugiausia teikiama pašalpomis arba kompensuojant tam tikras išlaidas (šildymo, transporto ir kt. ). Dalis piniginės socialinės paramos teikiama įvertinant pajamas, kita dalis – tam tikroms gyventojų kategorijoms be pajamų patikrinimo. Remiamų asmenų pajamų ir turto testavimas reikalingas tam, kad socialinę paramą gautų tie asmenys ir šeimos, kuriems jos labiausiai reikia.

Socialinė parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Socialinė parama turi būti tokia, kad asmuo (šeima) norėtų dirbti bei taupyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuutarimas „Socialinės paramos koncepcija“ // Valstybės žinios. 1994, Nr. 36-653).

Valstybinė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga – globoti tėvus senatvėje. Kartu laikomasi solidarumo principo, pagal kurį valstybė įsipareigoja rūpintis kiekvienu žmogumi, kuris dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Socialinės paramos koncepcija“ // Valstybės žinios. 1994, Nr. 36-653).2. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ STRUKTŪRA SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE
Piniginės socialinės paramos išmokos yra 2 kategorijų: universalios išmokos – tai išmokos, kurios mokamos tam tikroms gyventojų kategorijoms, nepriklausomai nuo jų
ų gaunamų pajamų; testuojamos išmokos – išmokos, kurios mokamos įvertinus asmens pajamas ir turtą.

Universalios išmokos (netikrinant pajamų).
Išmokos vaikui:
Vienkartinė išmoka gimus vaikui;
Išmoka vaikui;
Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui;
Globos (rūpybos) išmoka;
Vienkartinė išmoka būstui įsigyti ar įsikurti;
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai;
Šalpos išmokos:
Šalpos pensija;
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija;
Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;
Šalpos našlaičių pensija;
Šalpos kompensacija;
Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją:
Transporto išlaidų kompensacija;
Specialiųjų lengvųjų automobilio įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija.
Parama mirties atveju:
Laidojimo pašalpa.

Išmokos, mokamos tikrinant pajamas.
Socialinė parama:
Socialinė pašalpa;
Būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijos.2.1. Universalios išmokos
2.1.1. Išmokos vaikui
Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas //Valstybės žinios 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496. Šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai// Valstybės žinios, 2004, Nr. 100-3724.

Išmokas moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu. Išmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Vienkartinė išmoka vaikui.

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1 MGL šiuo metu yra 130 Lt). Vienkartinė išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui.

Išmoka gimusiam vaikui neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė iš

šmoka (1 MGL šiuo metu yra 130 Lt).

Išmoka įvaikintam vaikui neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) vaikui, kurį įvaikino kitas sutuoktinis (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Išmoka vaikui

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį nuo jo gimimo dienos, iki sukaks 3 metai.

Šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 9 metų skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Šeimoje, auginančioje tris ar daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, jei jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Baigusiam dieninę bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui išmoka vaikui mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Išmoka vaikui mokama vienam iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių).
Išmoka vaikui neskiriama, jei jis:
1) yra pilnametis ir turi savo vaikų;
2) yra globojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos;
3) susituokia;
4) yra emancipuotas (išskyrus tuo atveju, kai teismas nusprendžia emancipaciją panaikinti) (Lietuvos Respublikos iš

šmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios tarnybos kario vaikui jo tėvo tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui mokama vaiko motinai. Jei vaiką auginanti motina nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, išmoka mokama vaiko tėvui.

Vaikui, kuris nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, ir globojamam vaikui ši išmoka neskiriama (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Globos (rūpybos) išmoka
Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir nedirba, taip pat tuo atveju, kai mokymosi šiose mokyklose laikotarpiu miršta nedirbančio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki ja.m sukanka 24 metai, skiriama ir mokama 4 MGL dydžio per mėnesį išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios pakopos mokyklą ar įstojusiems į žemesnės pakopos mokyklą.

Kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką, įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, vaiko globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (arba) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio.

Globojamam vaikui, kuris nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka skiriama už laikotarpį, kai vaikas būna pas globėją (rūpintoją) ir negauna vaiko maistpinigių už tą laikotarpį. Išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, kurias vaikas buvo pas globėją (rūpintoją), skaičiui.
Globos išmoka neskiriama, jei asmuo nuolat ar darbo dienomis išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje mokykloje (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).

Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 MGL dydžio išmoka būstui įsigyti arba įsikurti.
Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nakvynė ir maistas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.
Vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama. Ji gali būti panaudota:
1) būstui pirkti;
2) sumokėti daliai paskolos būstui (gyvenamajam namui, butui) statyti arba pirkti;
3) būsto nuomai;
4) mokesčiams už nuomojamojo būsto komunalines paslaugas;
5) būstui remontuoti arba rekonstruoti;
6) baldams ir buitinei technikai įsigyti.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms), skiriama 2 MGL dydžio vienkartinė išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496).2.1.2. Šalpos išmokos
Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu// Valstybės žinios, 1994, Nr.96-1873; 2005, Nr.71-2556, bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346// Valstybės žinios, 2004, Nr.47-1558; 2005, Nr. 83-3069.
Šalpos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Šalpos pensija

Teisę gauti šalpos pensiją turi:

1. neįgalūs vaikai (iki 18 m.);

2. asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai) kurią jiems sukanka 24 m., taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 m., padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 m. sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 m.;

3. tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60% ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 m. slaugė namuose neįgaliuosius;

4. motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 m. penkis ar daugiau vaikų ir sukakusios senatvės pensijos amžių arba pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60% ir daugiau darbingumo;

5. asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo (iki 2005-07-01 pripažinti I ar II grupės invalivais) po 24 metų sukakties;

6. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

Šalpos pensijos dydis

Išmokos dydis priklauso nuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotoje pažymoje nurodyto neįgalumo lygio ar netekto darbingumo lygio. Bazinės pensijos (BP) dydis – 266 Lt
Neįgaliems vaikams (iki 18 m.):
sunkus neįgalumas – 2 BP
vidutinis neįgalumas – 1,5 BP
lengvas neįgalumas – 1 BP
Asmenims, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 m.:
netekusiems 75% – 100% darbingumo – 2 BP
netekusiems 60% – 70% darbingumo – 1,5 BP
netekusiems 45% – 55% darbingumo – 0,75 BP
Asmenims, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais po 24 m. ar sukakusiems senatvės pensijos amžių:
netekusiems 75% – 100% darbingumo – 1 BP
sukakusiems senatvės pensijos amžių ar netekusiems 60% – 70% darbingumo – 0,9 BP
Tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais ne mažiau kaip 15 m. namuose slaugiusiems neįgaliuosius:
netekusiems 75% – 100% darbingumo – 1,5 BP
netekusiems 60% – 70% darbingumo ar sukakusiems senatvės pensijos amžių – 1 BP
Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 m. penkis ar daugiau vaikų, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis:
netekusioms 75% – 100% darbingumo – 1,5 BP
netekusioms 60% – 70% darbingumo ar sukakusioms senatvės pensijos amžių – 1 BP

Šalpos pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus asmenis, kurie turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo našlaičių ar našlių pensijas ir (ar) valstybines našlaičių pensijas (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija

Teisę gauti priežiūros(pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi:
vaikas iki 18 metų, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis;
asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 60-70% arba 75-100% darbingumo taip pat asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 60-70% arba 75-100% darbingumo;
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, jeigu šie asmenys negauna valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti, mokamų Valstybinio socialin.io draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių.

Kompensacijos dydis

1 bazinės pensijos dydžio – vaikams iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo.

0,5 bazinės pensijos dydžio – vaikams iki 18 metų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 60-70% darbingumo, asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 60-70% darbingumo, taip pat senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Vaikams, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija skiriama nepaisant to ar jiems nustatytas specialus poreikis ar ne (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija

Teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi:
vaikas iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis;
asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo;
asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo;
asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų iki senatvės pensijos amžiaus, netekusiam 75-100% darbingumo;
asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių.

Kompensacijos dydis

2,5 bazinės pensijos dydžio – vaikui iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis; asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, pripažintam neįgaliu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, netekusiam 75-100% darbingumo, asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų iki senatvės pensijos amžiaus, netekusiam 75-100% darbingumo ir asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių.

Išmoka nemokama paguldytiems ar apgyvendintiems stacionariose slaugos arba socialinės globos ar auklėjimo įstaigose, kurios yra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Šalpos našlaičių pensija

Šalpos našlaičių pensija skiriama mirusio arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams (įvaikiams), kurie yra:
nesukakę 18 metų;
sukakę 18 metų ir mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne vyresni negu 24 metų;
sukakę 18 metų ir yra pripažinti neįgaliais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų, jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi.

Našlaičiams, netekusiems abiejų tėvų (įtėvių), šalpos našlaičių pensijos skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų (įtėvių). Mirusiojo vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši teisė išlieka ir juos įvaikinus.

Šalpos našlaičių pensijos dydis: po 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių), 1,5 bazinės pensijos skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).

Šalpos kompensacija

Teisę gauti šalpos kompensaciją turi:
tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

Išmokos dydis: šalpos kompensacija yra 1,5 bazinės pensijos dydžio.

Šalpos kompensacijos nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkiais meta.is mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenimis, netekusiais 60% ir daugiau darbingumo. Šalpos kompensacijos mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556).2.1.3. Kompensacijos neįgaliesiems, turintiems sutrikusio judėjimo funkciją
Transporto išlaidų kompensacija

Išmoka skiriama asmenims, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, kuriems yra nustatytas transporto išlaidų kompensacijos poreikis.
Kompensacijos dydis: išmoka mokama kas mėnesį ir yra 25% minimalaus gyvenimo lygio (1MGL yra 130 Lt) (Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 116-5190; 2002, Nr. 116-5190).

Specialiųjų lengvųjų automobilio įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija

Išmoka skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

Kompensacijos dydis: išmoka skiriama kartą per 6 metus ir yra iki 32 MGL (4000 Lt) dydžio specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, jeigu šie asmenys patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius.

Reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas 2000-03-30 Nr. VIII-1605. Specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems tvarka patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-25 įsakymu Nr. A1-120 // Valstybės žinios. 2006, Nr.47 – 1692).2.1.4. Parama mirties atveju
Laidojimo pašalpa

Laidojimo pašalpa skiriama mirus:
Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės), turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
vaikui (kai gimsta negyvas ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis) Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, užsieniečio, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmens, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą.

Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga arba seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.

Laidojimo pašalpa išmokama mirusiojo asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.

Laidojimo pašalpa yra vienkartinė 6 MGL dydžio išmoka.

Išmoka skiriama vadovaujantys Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl paramos mirties atveju“ 1993-12-23 Nr. I-348 // Valstybės žinios. 1993, Nr. 73-1371; 1997, Nr. 98-2484; 1998, Nr. 115-3241; 2000, Nr. 45-1298; 2005, Nr. 71-2559.3. IŠMOKOS, SKIRIAMOS TESTUOJANT PAJAMAS IR TURTĄ.
Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos). Socialinės pašalpos ir kompensacijų dydį ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (toliau – Įstatymas) // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889.

Įstatymo tikslas – paremti asmenis tuo atveju, kai jiems parama reikalinga labiausiai.

Parama teikiama dėl objektyvių priežasčių negalintiems gauti pakankamai lėšų pragyvenimui savo pastangomis, taip pat negaunantiems paramos iš kitų šaltinių ar kai jų nepakankama.

Iš šeimos reikalaujama, kad jie pirmiausia gautų visas pajamas, kurias gali gauti savo pastangomis: gautų priklausančias išmokas, darbingi šeimos nariai aktyviai ieškotų darbą per teritorines darbo biržas, nesusituokusių asmenų vaikams būtų pripažinta tėvystė, taip pat ir išsiskyrusių tėvų vaikams priteistas išlaikymas.

Socialinės rizikos šeimoms socialinė pašalpa teikiama alternatyvios paramos formomis (maisto produktais, drabužiais ir kitais būdais).3.1. Piniginė socialinė parama
Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi šeima ir vienas gyvenantis asmuo (toliau – asmuo), jeigu:
šeimos nariai yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys (t.y. LR piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į LR gyventojų registrą, ir nuolat LR gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės);
turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, kuris nustatomas atsižvelgiant į būsto, žemės sklypo normatyvus ir kainas bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvą;

Pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai ir šeimos nariai (asmuo) atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
dirba ir
per 3 mėnesių laikotarpį dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
nuo įsidarbinimo pradžios dirba ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį ir jiems (jam) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
nedirba, nes:
mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai;
asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus.
asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;
vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;
asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;
yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;
asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys.
motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje augin.ami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;
motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

Vaikai nuo 16 iki 18 metų:
mokosi; dirba; yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;

įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas;
nėštumo metu

Kai kurioms šeimoms taikomi papildomi reikalavimai.

Auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos, teisę į socialinę pašalpą turi:
1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;
2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra:
nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis mokinys ar studentas iki 24 metų;
atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;
neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal
galiojančius teisės aktus.

Jei šeima nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, ši šeima turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai) (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889).

Socialinės pašalpos dydis

Socialinė pašalpa šeimoms (asmeniui) sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (asmeniui) ir vidutinių šeimos (asmens) pajamų per mėnesį. VRP šeimai apskaičiuojamos dauginant VRP vienam šeimos nariui iš šeimos narių skaičiaus (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889).

Kompensacijų dydis

Šeimai (asmeniui) kompensuojama:
1. išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
2. arba (ir) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
3. arba (ir) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889)..4. ESMINIAI POKYČIAI SOCIALINĖS PARAMOS SISTEMOJE
Siekiant kompleksiškai reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą bei garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms, 2004 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, kuriuo pertvarkyta šeimos pašalpa už vaikus iki 3 metų bei pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, numatant remti kiekvieną šeimoje auginamą vaiką iki pilnametystės.

Anksčiau šeimos buvo remiamos tik kol vaikui sukanka 3 metai ( po 0,75 MGL per mėnesį) ir kai šeima augina 3 ir daugiau vaikų ( po 1 MGL per mėnesį už 3 vaikus pridedant po 0,3 MGL už kiekvieną paskesnį vaiką, ir skiriant šią pašalpą įvertinus šeimos pajamas), tai nuo 2004 liepos 1 d., pasekus daugumos Europos šalių pavyzdžių, pradėtas įgyvendinti kiekvieno šeimoje auginamo vaiko rėmimas nuo jo gimimo iki pilnametystės. Kadangi išmokos kiekvienam vaikui įvedimas papildomai iš valstybės biudžeto pareikalaus apie 300 mln. Lt per mėnesį, o tokių finansinių galimybių valstybės biudžete nėra, šią nuostatą nuspręsta įgyvendinti palaipsniui (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Tačiau, nors išlaidos išmokos šeimoms, auginančioms vaikus labai didelės (2005 m. sudarė 361 mln. Lt.), pačios pašalpos yra labai mažos. Skurstančioms šeimoms tai ne itin didelė parama.

Išmokų vaikams įstatyme valstybinių socialinių draudimų apdraustoms moterims suteikta teisė išmoką gauti nuo vaiko gimimo dienos (anksčiau šeimos pašalpa buvo mokama pasibaigus vaiko priežiūros iki 1 metų atostogoms). Nėščioms nedirbančioms moterims įvesta vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Anksčiau tokią paramą turėjo teisę gauti tik besimokančios dieninėse mokymosi įstaigose studentės akademinių atostogų metų.

Siekiant garantuoti efektyvų įstatymo įgyvendinimą, nustatytas vieningas visų išmokų administravimas iš vieno šaltinio. Našlaičio stipendija stipendija studijuojantiems našlaičiams ir nėštumo pašalpa besimokančioms moterims nuo 2005 metų sausio 1 d. mokama ne mokymosi įstaigose, o savivaldybių socialinės paramos skyriuose (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Tobulinant socialinės paramos teikimą vaikams ir vaikus auginančioms šeimoms, 2006 m. birželio 1 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 13, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-641// Valstybės žinios, 2006, Nr. 68-2496), kuriuo numatoma finansinė parama šeimoms, įvaikinusioms vaikus, pagerinamos sąlygos globojamiems vaikams, sudaromos palankesnės sąlygos užsieniečiams, kurie gyvena Lietuvoje ir globoja vaikus, Lietuvos Respublikos piliečius.

2005-07-01 įsigaliojo naujas šalpų išmokų įstatymas, kuriame numatyta nauja šalpos pensijų gavėjų grupė – šalpos pensijos skiriamos pirmos ir antros grupės invalidams arba iš dalies darbingiems asmenims, netekusiems 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. skiriamos ir mokamos priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims.

Nuo 2007-01-01 įgijo tiesę gauti slaugos ar priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo asmenis, kuriems nustatytas slaugos ar priežiūros poreikis.

Nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, sukurta vieninga piniginės socialinės paramos teikimo sistema, pagrįsta ne tik pajamų, bet ir turto įvertinimo principu. Nepakankamai lėšų pragyvenimui turinčioms šeimoms (asmenims), kurių turtas neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal gyvenamosios vietovės vidutines rinkos kainas, užtikrinamos lėšos prasimaitinimui bei būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Tai leido sutelkti socialinę paramą jos reikalingiausioms šeimoms ir sumažinti piktnaudžiavimą socialine parama.

Pradėta skirti kompensacijas šeimoms, įsiskolinusioms už būsto šildymą, šaltą bei karštą v.andenį, kai jos sudaro sutartį su paslaugų tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo grąžinimo kas mėnesį. Nepasiturinčioms šeimoms tai padėjo spręsti savo būsto išlaikymo klausimą ir palaipsniui padengti susidariusį įsiskolinimą.

Pradėjus įgyvendinti šį įstatymą ir paaiškėjus, kad dalis šeimų, kurios anksčiau gaudavo paramą, įsigaliojus įstatymui prarado teisę į ją dėl to, kad susidarė esminiai skirtumai tarp nekilnojamojo turto realių rinkos verčių ir nustatytų vidutinių kainų, ir kilo problemų sprendžiant tėvystės bei išlaikymo vaikams nustatymo klausimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 1 d. Skirtumą tarp vidutinių nekilnojamojo turto kainų, kurios naudojamos turto vertės normatyvui nustatyti, ir vidutinių turimo turto verčių sumažino suvienodintas jų tvirtinimo periodiškumas bei tai, kad vidutinės nekilnojamojo turto kainos buvo nustatytos ne tik pagal savivaldybių centrus, bet pagal atskirus Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus. Padidintas būsto bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvas. Taip pat nustatytas didesnis karšto vandens normatyvas. Karštą vandenį ruošiant necentralizuotai, atskirai numatyta kompensuoti išlaidas už nustatytą normatyvinį šalto vandens kiekį ir išlaidas už jo pašildymui reikalingą normatyvinį kuro (energijos) kiekį. Įstatymo pakeitimai nuo 2004 m. spalio 1 d. įgalino mažas pajamas gaunančias šeimas, kurioms nepagrįstai buvo atimta teisė gauti piniginę socialinę paramą dėl turto vertinimo problemų, naudotis šia parama.

Socialinė pašalpa pradėta skirti ir toms šeimoms, kuriose yra ilgalaikių bedarbių, įsiregistravusių darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Nutraukusiems santuoką arba gyvenantiems skyrium sutuoktiniams, auginantiems vaikus, keliami reikalavimai išspręsti vaikų išlaikymo klausimus, o asmenims, kurių vaikams nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė – ją nustatyti bei prisiteisti išlaikymą.

Įstatymu numatyta nepalikti be paramos ir tų moterų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nesikreipia dėl išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat asmenis, kurie nesikreipia dėl tėvystės vaikams nustatymo ar pripažinimo bei išlaikymo priteisimo. Socialinę paramą numatyta skirti šių šeimų vaikams.

Tobulinant piniginės socialinės paramos teikimą nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, 2006 m. lapkričio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-916 //Valstybės žinios, 2006, Nr. 130-4889 (įsigaliojo nuo 2006 m. gruodžio 1 d.).

Asmenims sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą.

Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos pradėtos skirti nutraukusiems santuoką arba gyvenantiems skyrium sutuoktiniams, auginantiems vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir nepriteistas išlaikymas.

Augant komunalinių paslaugų kainoms, padidintos kompensacijos už busto šildymą: kompensuojamos išlaidos viršijančios ne 25 procentus, bet 20 procentų pajamų; apskaičiuojant pajamas taikomas ne 90 procentų, bet 100 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai dydis.

Teisės aktų pakeitimai nulėmė socialinių išmokų gavėjų skaičiaus kitimą ir skiriamų/mokamų išmokų apimtis.5. STATISTIKA
Piniginės socialinės paramos gavėjai ir išlaidos 2002 – 2005 metais

Eil.Nr.
Socialinės išmokos
2003 m.

2004 m.
2005 m.
Gavėjai tūkst. žmonų
Išlaidos mln. Lt
Gavėjai tūkst. žmonių
Išlaidos mln. Lt
Gavėjai tūkst. žmonių
Išlaidos mln. Lt
1.
Išmokos šeimoms, auginančioms vaikus:
163,23
252,92
448,94
288,56
374,12
361,04
1. 1
Vienkartinė išmoka gimus vaikui
29,97
22,39
29,6
22,20
29,5
28,50
1.2.
Išmoka vaikui*


266
102,40
323
260,8
1.3.
Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui
0,06
0,12
0,04
0,07
0,02
0,04
1.4.
Globos (rūpybos) išmoka
9,12
48,58
9,5
50,40
11,30
62,20
1.5.
Vienkartinė išmoka būstui įsigyti ar įsikurti
1,3
5,43
1,7
5,40
2,2
7,50
1.6.
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai**


3,8
0,95
8,1
2
1.7.
Šeimos pašalpa*
76,56
82,88
87,10
47,30


1.8.
Nėštumo pašalpa besimokančioms moterims**
0,21
0,05
0,2
0,04


1.9.
Pašalpa šeimoms auginančioms 3 ir daugiau vaikų***
43,53
78,59
48,00
44,20


1.10.
Našlaičio stipendija
2,48
14,88
3
15,6


2.
Piniginė socialinė parama:
547,79
199,43
331,5
133,8
285,1
83,8
2.1
Socialinė pašalpa
119,45
94,31
83,5
69,40
54,1
52,80
2.2
Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos
428,34
105,12
248
64,40
231
31
3.
Laidojimo pašalpa
38
28,15
41
30,40
43
32,30

Iš viso:
749,02
480,5
821,44
452,76
702,22
477,14
*Iki 2004-07-01 mokėta šeimos pašalpa, nuo 2004-07-01 – išmoka vaikui
**Iki 2004-07-01 mokėta nėštumo pašalpa besimokančioms moterims, nuo 2004-07-01 – vienkartinė išmoka nėščiai moteriai
*** Iki 2004-07-01 mokėta pašalpa
Šaltinis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Išlaidos išmokoms šeimoms, auginančioms vaikus, 2004 metais palyginant su 2003 metais padidėjo 16 procentų.

Per 2004 metus išlaidos vienkartinei išmokai gimus kūdikiui sudarė 22,2 mln. Lt. Jas gavo 29,6 tūkst. vaikų. Palyginant su 2003 metais, nei išlaidos nei šios išmokos gavėjų skaičius beveik nepasikeitė (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Nuo 2004 metų liepos 1 d. įsigaliojus išmokų vaikams įstatymui, pradėtos mokėti išmokos ne tik nėščioms besimokančioms moterims, bet ir visoms nėščioms moterims, neturinčioms teisės nėštumo laikotarpiu gauti valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos. Todėl ženkliai išaugo šios išmokos gavėjų skaičius. Vienkartinę išmoką gavo 3,8 tūkst. moterų. Per 2004 metus išmokėta 950 tūkst. litų, tuo tarpu per 2003 metus nėštumo pašalpą gavo tik apie 200 moterų, išmokėta tik 46 tūkst. litų (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Šeimos pašalpą vaikams iki 3 metų ir pašalpą gausioms šeimoms nuo 2004 metų liepos 1 d. pakeitė išmoka vaikui. Per 2004 metus išmokoms vaikui išmokėta 102 mln. litų, jas gavo vidutiniškai 266 vaikų.

2004 metais, palyginat su 2003 metais, sumažėjo gaunančių išmoką privalomosios tarnybos karių vaikams. 2005 metais išliko mažėjimo tendencija.

Nuo 2003 metų stebima globojamų vaikų skaičiaus didėjimo tendencija. Globos (rūpybos) išmoką 2005 metais vidutiniškai gavo 11,30 tūkst. asmenų, 2004 metais – 9,5 tūkst. žmonių, 2003 metais – 9,12 tūkst. žmonių. Jai išmokėti atitinkamai panaudota 2005 metais – 62,2 mln. Lt, 2004 metais – 50,4 mln. Lt, 2003 metais – 48,58 mln. Lt

2005 metais laidojimo pašalpoms mokėti išleista 32,3 mln. Lt. 2004 metais – 30, 4 mln. Lt, tai 8 procentais daugiau nei 2003 metais. Pastebima didėjimo tendencija.

2004 m. išlaidos piniginei socialinei paramai, mokamai įvertinus šeimų turtą bei pajamas sudarė 133,8 mln. litų: socialinei pašalpai išleista 69,4 mln. litų, kompensacijoms už šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui – 64,4 mln. litų. Socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 84 tūkst. žmonių (2,4 procento visų gyventojų Lietuvoje). Vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam šeimos nariui per metus sudarė 69,5 lito. 2004 metais kompensaci.jas vidutiniškai per mėnesį gavo 248 tūkst. žmonių (7,2 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų). Socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui vidutinis mėnesinis gavėjų skaičius 2004 metais palyginti su 2003 metais sumažėjo (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

2005 m. išlaidos socialinei paramai sudarė 83,8 mln. litų: socialinei pašalpai išleista 52,80 mln. litų, kompensacijoms už šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui – 31 mln. litų. Socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 54 tūkst. žmonių. 2005 metais kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 231 tūkst. žmonių. Socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui vidutinis mėnesinis gavėjų skaičius 2005 metais palyginti su 2004 metais sumažėjo.

Viena iš piniginės socialinės paramos gavėjų skaičiaus sumažėjimo priežasčių – įstatymo nuostatos: turto vertinimas, reikalavimas spręsti vaikų išlaikymo klausimus ir kt.

Be to, tam turėjo įtakos tai, kad 2004 m. palyginti su 2003 m. darbo užmokestis padidėjo 6,1 procento; 2005 metais, palyginti su 2004 m. darbo užmokestis padidėjo 6,8 procento. Vidutinė senatvės pensija 2004 m. padidėjo 9,11 procento; 2005 m. pensija padidėjo 13,6 procento, palyginus su 2004 m (www.stat.gov.lt).

Socialinės pašalpos bei kompensacijų už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui gavėjų skaičių taip pat sumažino tai, kad 25 tūkstančiais sumažėjo vidutinis metinis Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius: nuo 167,3 tūkstančių 2003 m. iki 142,5 tūkstančių 2004 m. Dar viena socialinės paramos gavėjų sumažėjimo priežastis – įvesta išmoka vaikui, padidinusi vaikus auginančių šeimų pajamas (Socialinis pranešimas 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Be to, piniginės socialinės paramos dydis tiesiogiai priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris nesikeitė nuo 1998 m. gegužės 1 d. (125 Lt) iki 2005 m. spalio 1 d. (155 Lt) ir neužtikrino pačių minimaliausių gyventojų poreikių. Vėliau valstybės remiamos pajamos buvo didinamos kelis kartus: 2006 m. vasario 1 d. valstybės remiamos pajamos padidintos iki 165 lt, nuo 2006 spalio 1 d. – 185 Lt, nuo 2007-01-01 padidintos iki 205 Lt.

Augant gyventojų pajamoms (užmokesčiui, pensijoms, socialinei paramai ir kt.) vis mažiau gyventojų turi teisę į paramą.IŠVADOS
1.Valstybės paramos šeimoms pagrindinis tikslas – kad parama būtų kuo taiklesnė ir atliktų savo pagrindinę funkciją – padėtų šeimai kompensuoti su vaiko auginimų susijusias išlaidas. Nuo 2004 metų liepos 1 d. kompleksiškai reformavus valstybinių pašalpų šeimoms sistemą garantuotas socialinis saugumas visoms vaikus auginančioms šeimoms. Ekonominė gimstamumo teorija teigia, kad kuo didesnės vaiko pašalpos ir motinystės išmokos, tuo didesnis vaikų poreikis, kadangi išmokos sumažina vaikų auginimo išlaidas (Stankūnienė V., Jasilionienė A., Jančaitytė R. Šeima, vaikai, šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Vilnius, 2005, p.126). Kompensuojant dalį kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, paramos šeimoms sistema tapo tikslingesnė. Šeimų rėmimas nepriklausomai nuo tėvų turimų pajamų neslopina tėvų paskatų ieškoti pragyvenimo šaltinių savo vaikams išlaikyti.
2.Valstybės socialinės paramos pagrindinės tikslas – paremti asmenis tuo atveju, kai jiems parama reikalinga labiausiai. Iš šeimos reikalaujama, kad jie pirmiausia gautų visas pajamas, kurias gali gauti savo pastangomis ir tik dėl objektyvių priežasčių negalintiems gauti lėšų pragyvenimui savo pastangomis teikiama socialinė parama.
3.Testuojamos pašalpos yra skirtos skurdžiausioms šeimoms, tačiau jos neskatina šeimos narių užimtumo, nes padidėjus pašalpos gavėjo pajamoms, valstybė nustoja mokėti pašalpą. Todėl šeimos, gyvenančios iš pašalpų, yra labiau linkusios ir toliau gyventi iš pašalpų nei rinktis mažiau apmokamą darbą. Be to, tokioje aplinkoje augantys vaikai išmoksta būti išlaikytiniais, kadangi jie nemato dirbančių tėvų pavyzdžio.
4.Kad socialinė parama būtų efektyvi turi būti tobulinamos kelios kryptys: paramos šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas; socialinės ekonominės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą; profesinio aktyvumo skatinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant išsilavinimą. Paramos efektyvumas priklauso nuo to, kaip visi šie elementai papildo vienas kitą ir yra integruojami į bendrą šeimai politikos priemonių sistemą.
5.Nors šiuo metu stebimas spartus ekonomikos augimas, gerėja nedarbo rodikliai, auga darbo apmokėjimo lygis, tačiau socialinės paramos gavėjų skaičius mažėja lėtai. Plečiamas socialinės paramos spektras įvairesnėms ir didesnėms gyventojų grupėms lemia tai, kad lėšų poreikis socialinei paramai nemažėja. Skurdo mažinimas ir socialiai pažeidžiamų visuomenės narių socialinė integracija ir toliau lieka svarbūs uždaviniai.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Socialinės paramos koncepcija“ // Valstybės žinios. 1994, Nr. 36-653.
2.Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas // Valstybės žinios. 2006, Nr. 130-4889.
3.Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 88-3208; 2006, Nr. 68-2496.
4.Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas // Valstybės žinios. 2005, Nr. 71-2556.
5.Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“ // Valstybės žinios. 1993, Nr. 73-1371; 1997, Nr. 98-2484; 1998, Nr. 115-3241; 2000, Nr. 45-1298; 2005, Nr. 71-2559.
6.Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 116-5190; 2002, Nr. 116-5190.
7.Pieters D. Įvadas į pagrindinius socialinės apsaugos principus. Vilnius, 1998
8.Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, 1996-2001.
9.Stankūnienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jančaitytė R., Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika: samprata ir patyrimas. Vilnius, 2001.
10.Stankūnienė V., Jasilionienė A., Jančaitytė R. Šeima, vaikai, šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Vilnius, 2005.
11.Socialinis pranešimas 1999, 2000, 2001, 2003, 2004. Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Leave a Comment