Vyro ir moters skirtumų susidūrimas teikia pagrindo tiek mažiems, kasdieniniams, tiek rimtiems konfliktams. Nuo to, kaip sugebame priimti kito asmens skirtingumą bei nugludinti aštrius, žeidžiančius skirtumų kampus, priklauso santykių tvarumas ir dermė, sugebėjimas augti drauge ir išgyventi tikrą buvimo kartu džiaugsmą. Štai keletas pradinių gairių, galinčių padėti tos dermės siekti.
Ar tai kas erzina, nėra kartu ir patrauklu?
Pirmiausia, pravartu susimąstyti, ar tai, kas mylimame žmoguje erzina ar net žeidžia, nėra patraukliųjų savybių tęsinys. Tai nereiškia, kad tas nemalonus elgesys ar savybė taps automatiškai patrauklūs. Tai nereiškia, kad nieko nereikia keisti. Tačiau vien jau suvokimas, kad tai, kas erzina ir kas patrauklu, priklauso tam pačiam savybių dariniui, nuims dalį kylančios vidinės įtampos. O gali atsitikti ir taip, kad tai iš tiesų nebeužklius.
Tarkim, mus žavi mylimo žmogaus meniškumas, tačiau erzina jo išsiblaškymas ar neapdairumas kasdieninėje buityje. Suvokus, kad abi šios savybės yra neatsiejamos, galbūt, tai, kas erzino, taps netgi savotiškai patraukliu savitumu, į kurį galėsite žiūrėti su mylinčiu atlaidumu.
Kitas pavyzdys – jus žavi mylimo žmogaus veržlumas, aistra, tačiau jis karštai užsiplieskia, kilus konfliktui. Vėlgi, tai nebūtinai taps geistinu ir visiškai priimtinu reagavimo į konfliktinę situaciją būdu, bet bent jau galėsite žiūrėti atlaidžiau ir kartu ieškoti sprendimų.
Daugelis turbūt yra ne kartą atsidūręs tokioje situacijoje, kai nuomonių susikirtimas vienu ar kitu klausimu iš pradžių reiškiasi kaip žaismingas ginčas, kuomet, rodos, rimtai konfliktuoti nei viena, nei kita pusė nenusiteikusi. Nejučia žaismingumas perauga į piktumą, o neigiamos emocijos ima aštrėti ir perauga į tikrą konfliktą. Jei mums pavyksta išlaikyti tą paslėptą skirtumų kovos malonumo ar net erotinio žaismingumo gaidelę, toks ginčas veikiausiai baigiasi vienas kito supratimu, o gal aistringu bučiniu. Čia į pagalbą ateina tam tikras lengvumas, jumoro jausmas. Tuo tarpu savos nuomonės sureikšminimas įgauna itin rimtą išraišką ir žaismę paverčia karu.
Tiksliai įvardykite, kas Jums nepatinka
Antra, susidūrus su jums užkliuvusiu skirtumu, nuoširdžiai paklauskite savęs, ar tai sukėlė jumyse priešišką reakciją todėl, kad jums tikrai iš esmės nepatinka, ar tik dėl to, kad tas elgesys yra kitoks, nei elgtumėtės jūs.
Mes esame linkę nesąmoningai laikyti save pavyzdžiu. Tame ir slypi paradoksas – iš pradžių skirtumas mus patraukia, tačiau priartėję prie jo pakankamai, kad geriau pažintume, mes linkę automatiškai bandyti tai suniveliuoti, perkeisti, paversti panašumu. Paklauskite savęs, galbūt su kai kuriais skirtumais kuo puikiausiai galima gyventi ir visai nereikia, kad visada būtume panašūs.
Paprasčiausias pavydys- skirtingi pomėgiai. Tarkim jums abiems patinka džiazas, jūs kartu einate į džiazo festivalius, perkate plokšteles, domitės atlikėjais ir šis bendras pomėgis jus suartina. Bet vėliau paaiškėja, kad ji dievina ir chorinį dainavimą, senovinę klasikinę muziką ir dažnai jos klausosi. Tuo tarpu, jis sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be roko ar elektroninės muzikos. Iki šiol ji buvo įsitikinusi, kad rokas tėra paaugliams skirtas triukšmas, o jo nuomone, chorinis dainavimas skirtas vidurinės mokyklos muzikos mokytojų repertuarui.
Tokiu atveju derėtų neskubėti pritempti vienas kitą prie savų įsitikinimų ar juo labiau nemenkinti vienas kito skonio. Dažnai, tai, kas skirtinga, mums atrodo labai svetima, nors iš tikrųjų tai tėra tik dar nepažinta.
Įvertinkite, ar skirtumai tikrai svarbūs ir reikšmingi
Trečia, protingai paskirstykite prioritetus, nešvaistykite energijos dėl tų skirtumų ar trūkumų, kurie nėra iš tiesų jau tokie svarbūs. Galbūt daug mažiau kainuos tiesiog paimti ir užsukti ne vietoj padėtos dantų pastos kamštuką ir padėti tūbelę į vietą, nei kaskart dėl to susierzinti ir priekaištauti ar pusę valandos bambėti tyliai savo viduje.
Kartais tiesiog neverta erzintis dėl smulkmenų, galime tiesiog vieni už kitus atlikti kai kurias smulkmenas ir priimti, kad taip ir turi būti. Savo energiją geriau pataupyti tiems skirtumams, dėl kurių iš tiesų kyla rimti sunkumai. Be to, nepamirškite, kad tėra ribotas kritikos kiekis, kurį žmogus yra pajėgus priimti konstruktyviai.
Galiausiai, kiekvienuose santykiuose, jei jie yra tikri ir gyvi, iškyla ir rimtų vidinių konfliktų. Norint sujungti dvi priešybes (tai galioja ne tik vyro ir moters santykiuose, bet ir kitose srityse), reikalingas trečias elementas, vardan kurio tai daroma. Kai išgyvenate pyktį, nusivylimą ar nuoskaudą kito žmogaus atžvilgiu, iš tiesų perlaužti save ir keisti kažką savyje dėl to žmogaus gali atrodyti tiesiog neįmanoma, neteisinga. Tas trečias šeimose dažnai yra vaikai, dėl jų daromi kompromisai. Vis tik vaikai yra šalia vyro ir moters santykio, o ne pats santykis, todėl konflikto iš esmės tai neišsprendžia. Tas trečias turėtų plaukti iš pačio santykio: ar tai santykių vizija, tai, ko abudu siekiate, ar tiesiog pati meilė. Jūs patys abu drauge turite sau tai įvardyti – kas jums yra tai, dėl ko galite paaukoti dalį savo ego, dėl ko galite keistis, transformuotis, įtakoti vienas kitą ir pažinti tai, ko iki tol nenorėjote pažinti.
