Psichologo komentaras: „Jaučiu kaltę, kad palikau vaikus“

Laba diena. Vėl kartojasi depresija, vaistų nebevartojau daugiau kaip metus. Nutolome su vyru, metus gyvenome savo namuose, bet kaip kaimynai. Atsirado gyvenime žmogus, mečiau darbą, palikau vaikus vyrui, išvažiavome į Angliją.

Čia darbas ne mano jėgoms, kiekvieną dieną jaučiu darbe įtampą, kaltę, kad palikau vaikus, kaltę prieš vyrą. Rezultatas – negaliu pakilti iš lovos ir noriu numirti, nes užeina dar ir nerimo priepuoliai, kurie paralyžuoja mane visa. Tada neįstengiu net atsikelti ir nusiprausti. Tikriausia reikia grižti į Lietuvą ir kreiptis į gydytojus, bet už ką reiikės gyventi?

Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė


Laba diena,

Jūsų laiškas tikrai labai liūdnas. Jaučiatės serganti, pakliuvusi į aklavietę be išeities. Toks situacijos matymas gali būti nulemtas jūsų savijautos. Depresijoje esantys žmonės viską mato žymiai niūriau, beviltiškiau, jiems sunku pamatyti išeitį, nes depresija verčia juos jaustis bejėgiais. Dažniausiai tokios būsenos padiktuoti sprendimai nebūna patys geriausi, todėl esant tokioje situacijoje reiktų vengti daryti radikalius sprendimus keičiant gyvenimą.

Žinoma, šiuo metu jums svarbiausia ieškoti tinkamos pagalbos. Reiktų kreiptis į gydytojus, galbūt ieškoti psichoterapinės pagalbos, nes vien vaistų gali neužtekti. Savvijautai pagerėjus galbūt savaime rasite geriausią išeitį ir gyvenimas neatrodys toks beviltiškas.

Linkiu sėkmės.

Leave a Comment