Bendrauju su drauge jau pusmetį ir jau prisirišau prie jos ne ką mažiau negu ji prie manęs. Tačiau, nors beveik iškart po susitikimo rašom viens kitam, kad jau pasiilgom, ji ėmė atsisakinėt susitikti – sako, bijo dar labiau prisirišt. Kaip padėti įveikti jos baimę?

Jūs galėtumėt:
1. Paklausti savo draugės, prie ko ji norėtu prisirišti. Jei prie jūsų nenori, tai ar yra kitas realus ar įsivaizduotas žmogus, prie kurio norėtų prisirišti?
2. Paklausti draugės, ko vertas gyvenimas be prisirišimų?
3. Paklausti draugės, ką Jūs galėtumėt padaryti, kad bendrauti abiem būtų lengviau, kad ji jaustųsi saugesnė.
4. Ir, aišku, rodyti dėmesį – kai tik bus proga, ar ir be jos.

7 thoughts on “Bendrauju su drauge jau pusmetį ir jau prisirišau prie jos ne ką mažiau negu ji prie manęs. Tačiau, nors beveik iškart po susitikimo rašom viens kitam, kad jau pasiilgom, ji ėmė atsisakinėt susitikti – sako, bijo dar labiau prisirišt. Kaip padėti įveikti jos baimę?”

  1. prisirisimas tam tikra priklausomybe-laisves praradimo pojutis.ne visiems laisves pojucio reikia nevisi yra kurejai o ir sugebejimai skiriasi nuo vienu kurybos apima palaima nuo kitu taso dar kiti taip prisirisa kad neatplesi.gal jai pritruko truputi erdves laikas nuolaiko turejai retkarciais truputi atitolti pavelavai ir tada emesi jinai.dabar manau turetum tapti taktiskai ikyriu.bandyk.

    Reply
  2. Mano situacija labai panasi, tik as mergina, jis vyras. Kai tik mes pabendraujam artimiau, svenciam ka nors, vaziuojam i kokia isvyka kelioms dienoms, ar susitinkam kelias dienas is eiles, po to jis tiesiog atsitraukia. Is pradziu labai nervinausi, nes yra tylenis ir mazai ka aiskina. Kai susitinkam atrodo, kad geriau ir buti negali, ir is jo puses. Bet tas noras neprisiristi keistas, nors is dalies suprantu, kad ko gero bijo apsirikti, ar nukenteti, jei kazkas nepavyks. Kuo ramiau ziuriu i jo laisves poreiki, tuo jis arciau yra… Keista, bet vistiek jis man patinka

    Reply
  3. Žmogus – karvė, kad reikia “pririšt”? Dabar taip santykiai vadinasi?? Kitų nebūna? Jomajo, galvokit galva, o ne…

    Reply
  4. manau, kad jei tikrai labai patinka zmogus,tai krenti stacia galva ir mazai galvoji ar prisiristi ar atsiristi.as tai tokius bajerius naudoju tada,kai nebenoriu bendraut su zmogum.manau kad sioj situacijoj ji turi kita varianta,arba tiesiog vyra laiko kaip atsargini,kol vis dar ieskosi geresnio:)

    Reply
  5. Patarimas klaususiam: užduok savo merginai tuos klausimus, kuriuos patarė užduoti psichologas 😉 greičiausiai išgirsi tokius abvalius atsakymus kaip nenoriu perdaug prisirišti, pati nežinau prie ko norėčiau prisirišti ir tt. žodžiu iš tokių atsakymų naudos kaip iš sniego pavasary 😀 iš savo patirties galiu pasakyt, kad mergina greičiausiai jau suka uodegą ir tiesiog nenorędama tavęs įžeist, naudoja visokius išsisukinėjimus, taip palengva naikindama santykius (maždaug kad išsiskyrimas būtų lengvesnis). Vienintelis patikrintas būdas yra stresas 😉 jei ji su tavim taip tai tu su ja dvigubai. Ignoruok, ir jei ji tau jaučia kažką tokio stipraus kad net baisu “per daug” prisirišt tai nei pats nepastebėsi kaip greit ji sugrįš į tavo gyvenimą ir viskas bus chiki, be jokių išsisukinėjimų, muilinimų ir pan.
    PS. gali but kad ir klystu ;D

    Reply

Leave a Comment