Bendrauju su vyriškiu , kuris neabejingas man ir labai rūpinasi mano sūnumi, jo ateitimi , nori jį įsisūnyti. Sūnus juo labai didžiuojasi, vadina tėčiu. Sūnus augo be tėvo. Jam 12 metų. Tam vyriškiui aš jaučiu tik pagarbą. Ar verta man susieti gyvenimą su šiuo žmogumi dėl sūnaus ateities, mūsų su sūnumi materialinės gerovės?

Tiksliai apibūdinti jausmus labai sunku. Kuo skiriasi pagarba nuo draugiškumo vargu ar atsakytumėt? Jeigu intymus bendravimas malonus, jeigu suprantate vienas kitą ir smagiai drauge leidžiat laiką, jeigu daugelį dalykų vertinat panašiai – galit sukurti tvirtą, jus abu džiuginantį ryšį. Jei viso to trūksta, aukotis dėl sūnaus neverta.