Žalingų įpročių poveikis

Apie rūkymą

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to buvo atvežta ir į Rusiją. Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur. Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”. Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami gatvėmis su virve ant kaklo. Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme. Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo įpročiui. Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir 20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti pamėgždžiodami suagusius. Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį. Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo, norėdamos patikti vaikinams. Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.

Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt. Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti. Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta. Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio nikotino ir kitas nuodingas medžiagas. Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės patenka į plaučius. Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta aerozoliu, užnuodija orą. Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos ertmė ima skleisti specifinį kvapą. Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė – 15 minučių. Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti – ir apie jokias pergales negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių krūvis per pastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės neišvengiamaimažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą. Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.

Apie Alkoholį

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku. Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol ”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą. Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius. XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%. Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų. Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “, “ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo. Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “ motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė. Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju? Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs. Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.
Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai narkotikai “. pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius. Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio, sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai, dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių, sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas. Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę. Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai. Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes, kurių dvasinis gyvenimas neturtingas. Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu. Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės. Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus – kibiras prakaito “.
Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl alkoholio.Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai. Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros! To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai piktnaudžiauja alkoholiu. Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės. Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “. Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 – 16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai ir morališkai.

Apie narkomaniją

Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų. Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu, kai buvo išrastas švirkštas. Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV. Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus. Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios, paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės. Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t. pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija. Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų ir žmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija, nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas, kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje, įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek degradavę, kad jau nebetinka jokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie gauna narkotikų, o jei ne …

Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t. Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į šalį nuodų, kurie vieniems atnešdami pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst. dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę. Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris. Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą reakciją į nekaltą gyvulį. Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai. Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo silpnėjantį protą. Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų. Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po sėkmingo gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka slaptas potraukis narkotikams. Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.