Alkoholio ir kitų narokotikų vartojimo prevencijos mokykloje galimybės ir būdai

Įvadas

Prieš keliolika metų narkotikai mums tereiškė kažką tolima, svetima ir maža ką bendro turintį su mūsų aplinka. Žodis “narkotikai mums nei jų mačiusiems, nei regėjusiems, asimiliavosi su proto netekimu, su nusikaltimais, su mirtimi. Tačiau narkotikai jau Lietuvoje. Jie, lyg piktžolės apleistuose laukuose, mūsų krašte rado gerą dirvą. Narkotikų prekeiviai savo negailestingą žvilgsnį nukreipė į mūsų šalį , taip vykusiai tinkančią tiek narkotikų tranzitui, tiek jų rinkai. Narkomanijos tinklas kasdien apraizgo vis daugiau jaunų žmonių. (Atmintinė jaunimui ir tėvams Narkotikai )

Alkoholizmas, narkomanija – tai ligos, kurias sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas. Daug jaunų žmonių susižavi malonumu, kurį teikia narkotikai. Kiekvienas pirmąkart bandydamas narkotikų, rūkydamas cigaretę, gerdamas stipraus alkoholio taurę galvoja “Bet kada galėsiu mesti”. Deja, pavartoti kvaišalą net vieną kartą, o ypač didele doze, yra pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Įprotis kvaišintis labai greitai pereina į ydą.

Šiandien narkotikų galima gauti baruose, restoranuose, tamsiuose gatvių skersgatviuose ir net mokykloje. Narkomanija – tai ” mirtis piliulėje “, “baltoji mirtis” , mirtis, suskirstyta į porcijas. (S. Gurskis Narkomanijos pinklės. V., 1990)

Kartą maalonumą patyręs rūkydamas, vartodamas alkoholį ar narkotikus žmogus dažnai lieka šio visam gyvenimui priklausomas nuo šio kvaišalo.Neveltui sakoma, kad nikotinas ir alkoholis yra proto it sveikatos grobikai.(Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. K., 1989 )

Labai daug jaunų žmonių vartoja įvairius kvaišalus.Jie žl

lugdo save, savo sveikatą ir ateitį. O kokį skausmą patiria šeimos, kuriose gyvena narkomanas ar alkoholikas. Juk vartojantys narkotikus paaugliai būna labai agresyvūs, kerštingi ir pikti. O galimybė išsivaduoti iš to pragaištingo liūno paties narkomano akyse diena iš dienos menkėja. Belieka tik pasaulis , riedąs į pražūtį.

Aš šią temą pasirinkau neatsitiktinai.Mane pašiurpino perskaityti straipsniai laikraščiuose apie jaunuolių mirtis dėl perdozavimo narkotikais ir alkoholiu. Nejaugi mirtis taip arti jaunų žmonių. Norėjau sužinoti, kodėl jaunuoliai vartoja kvaišalus, rūko. Savo darbe atskleidžiau žalingų įpročių vartojimo priežastis. Kokia ši problema mūsų šalyje.Svarbiausia, kaip su tuo gali kovoti mokykla.Kaip ji gali padėti, narkotikus ar alkoholį vartojantiems paaugliams.

Pirmiausia pažiūrėkime, kokio dydžio ši problema Lietuvoje.

1. Narkomanijos ir alkoholizmo problema Lietuvoje.

Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius penkerius metus narkomanų skaičius LLietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Narkomanija kaip tinklas kasdien apraizgo vis daugiau jaunų žmonių. Manoma, kad Vilniuje kas trečias jaunas žmogus yra bandęs narkotikų. 1995m. tyrimų duomenimis, 3,2 % 15 – 16 metų moksleivių šalyje jau bandė nelegalių narkotikų. 1999m. šis skaičius išaugo iki 15,5 %(21 % berniukų ir 9,6 % mergaičių). Tyrimai parodė, kad 1999m. pradžioje Lietuvoje oficialiai įregistruota per 3000 žmonių, sergančių priklausomybe nuo narkotikų, iš jų Vilniuje – 1091 .metų pabaigoje šis skaičius Vilniaus mieste pasiekė 1900. Specialistai sako, kad Lietuvoje faktiškai yra apie 30 000 narkomanų, iš jų Vilniuje – 10 000. Vidutinis narkomanų amžius Lietuvoje –

28metai. (“ mirtį nešantis malonumas “ Šeima, 2001m. Nr.3 )

Šie žmonės vartoja stipriai veikiančius narkotikus – heroiną arba aguonų nuovirą. 2000m. atlikus tyrimus paaiškėjo, kad narkomanų pasiskirstymas amžiaus grupėse toks: iki 14m. – 0,2 %; 15 – 19m. – 9,2 %; 20 – 24m. –26,4 %; 25 – 34m. – 38,1%; 35m. – 26,1%. Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje miršta nuo narkotikų 250 – 300 žmonių. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daug daugiau, nei suaugusieji – mokytojai ar tėvai. Skaudu, bet reikia pripažinti, kad narkotikų pagunda vis labiau masina gabiausią, daugiausia dirbančią ir mąstančią šalies jaunimo dalį.tyrimai parodė, kad jaunimas daugiausia vartoja opiatus. Jie sudaro 74,4% visų kitų narkotikų.(Jazukevičiūtė d. ir kt., “Narkotinių iliuzijų pasaulis’’ )

1990m. Cowenas tyrinėjo paauglius ir pastebėjo, kad jų tarpe be narkomanijos labai aktuali alkoholizmo problema. Taip pat apie 60% paauglių rūko. Šiandien vaikai pradeda rūkyti jau nuo 5 klasės, o studentų tarpe yra apie 70% rūkančiųjų. Tabakas ir alkoholis trukdo tapti pilnaverčiu žmogumi: gražiu, stipriu, sveiku ir laimingu. Jie atima ne tik sveikatą ir darbingumą, bet ir grožį, laimę. Juk girtuokliais ir rūkaliais negimstama. Jais tampa tie žmonės, kurie nebuvo laiku įspėti, nesulaikyta jų ranka, siekianti cigaretės ar taurelės. (Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą K., 1986 )
Robinsonas, tyrinėjęs alkoholikų šeimose augusius vaikus, apie atsparumą neigiamiems aplinkos poveikiams rašė: “Jiems būdingi geri socialiniai įgūdžiai, jie jaučiasi turį įtakos juos supančiam pasauliui. (Projektas “A
AŠ GALIU” )

Tyrimai parodė, kad net 96,5% paauglių (nuo 16m.) jau yra vartoję alkoholį, o 73,6% šio amžiaus vaikų bent kartą buvo girti (A. G. Davidavičienė 1999m.). Iki 11m. vaikai alkoholio paragauja paprastai atsitiktinai, o nuo 14 – 15m. motyvuoja alkoholio vartojimą tuo, kad nepatogu atsilikti nuo draugų. Iš tikrųjų net “nekalta” taurelė gimimo dienos proga gali būti pražūtinga, nes pakanka kartą paragauti svaiginamų gėrimų ir jau išnyksta psichologinis barjeras: paauglys jaučiasi turįs teisę išgerti su draugais. Ne veltui liaudies sakoma: “upės prasideda nuo upelių, o girtavimas nuo taurelės”. Nors paaugliai tai žino, bet alkoholio vartojimą jie vertina kaip “naują gyvenimo stilių”.

Jie daug žino ir apie tabako kenksmingumą žmogaus sveikatai, bet dauguma jų rūko. Galima tvirtinti, kad kiekvienas naujas cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė – 15 minučių. Rūkymas iššaukia daug pavojingų ligų, tarp jų ir vėžį. Bet rūkančių nemažėja.(Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą ,k. 1986 )

Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau paauglių klimsta į narkomanijos, alkoholizmo liūną. Tai labai rimtos šio amžiaus vaikų problemos, žinant jų žalą. Reikėtų atkreipti didelį dėmesį ne tik į narkotikus vartojantį paauglį, bet taip pat į geriantį ar rūkantį. Juk dažniausiai kelias į narkomaniją prasideda nuo alkoholio ir tabako.

2. Paauglių žalingų įpročių vartojimo priežastys.

Tyrimai parodė, kuo mažesnis paauglio artumas su še

eima, kuo mažesnis įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, tuo greičiau jis atsiduria tarp narkomanų.( “Narkomanija ir nusikalstamumas “ Psichologija Tau 1998 Nr. 1)
Dažnai narkomanija prasideda nuo “žolytės” parūkymo. O dažniausiai pirmas narkotikas būna hašišas. Ir didėjant organizmo priklausomybei prie narkotikų, vartojami vis stipresni narkotikai. Todėl yra paneigta nuomonė, kad stiprius narkotikus pradeda vartoti iš karto.

Kodėl visgi jaunimas ima vartoti narkotikus, alkoholį bei rūkyti?
Tam pateisinti paaugliai suranda daug priežasčių:
1. Nes neturi rimto užsiėmimo;
2. Nes jų draugai vartoja;
3. Nes tai madinga;
4. Nes jie mėgsta riziką;
5. Jie nori šokiruoti tėvus ir draugus;
6. Nes jų nesunku šiandien gauti.
Kartais tos priežastys atrodo nesuprantamos ar net juokingos. Kai kurie paaugliai jaučiasi nesuprasti, vieniši, jiems trūksta meilės, šilumos. Ir didžioji dalis paauglių prisiglaudžia prie iliuzinę paguodą turinčių narkotikų.Kaip tik todėl dauguma paauglių jaučiasi neįvertinti ir nesuprasti. Kitiems atrodo, kad jiems ko nors trūksta – vienam pinigų, kitam – pripažinimo, trečiam – įkvėpimo, ketvirtam – talento. Juk žmogus jau toks yra. Jam niekad negana. O pavartojus narkotikų apima toks jausmas, kad visiškai nieko netrūksta, pajuntamas absoliutus psichofizinis komfortas. ( Jazukevičiūrtė ir kt. “ Iliuzinis narkotikų pasaulis “ Veidas 2001 Nr. 19)
Didelę įtaką daro ir draugai. Dažnai prisiklausę draugų pasakojimų ir kiti susigundo pabandyti. Daugelis galvoja, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks. Deja, nuo pirmo susidūrimo su narkotikais iki tragiškos pabaigos( įprasta mirtis jauname amžiuje) – labai trumpas laiko tarpas. O įpratus vartoti narkotikus, sustoti labai sunku. O dar labai ilgai išlieka liguistas potraukis jiems. Kiti pabando narkotikų, nes nori kažką įrodyti savo draugams ar tėvams. Taip paaugliai pasijaučia daug galį, suaugę. Tačiau pirmiausia nuskriaudžia patys save. O vėliau reikia visokeriopos artimųjų pagalbos nugalėti tą liguistą potraukį narkotikams. Ir , deja tik nedaugelis pripažįsta viešai savo problemą. O šiandien narkotikų gauti iš tiesų yra nesunku. Jų siūlo diskotekose, restoranuose, baruose ar net mokyklose. Prekeiviai tam, kad prisiviliotų daugiau klientų, pirmąsias dozes parduoda pusvelčiui .paauglius vilioja ir įspūdinga kai kurių narkotikų pakuotė. Dalis paauglių pirmą kartą vartojo narkotikus tam, kad atsipalaiduotų ir užsimirštų.

Apsvaigimas jiems užpildo tą jausminę tuštumą ir sukelia jėgos pojūtį. Be to, narkotikai sužadina ypatingą “ vidinio apšvietimo “ būseną, kuri, kaip tvirtina narkomanai, padeda giliau pažinti savo egzistencijos prasmę ir labiau įsigilinti į savąjį “aš”. Iš tikrųjų šie paaugliai tik atsitolina nuo įvairių kasdieninio gyvenimo nepatogumų, patys save apgaudinėdami narkotikais. Tačiau savęs apgaudinėjimo suvokimas savo ruožtu sukelia naują konfliktą su sąmone, ir nepasitenkinimą savimi. Todėl narkomanai stengiasi sau pagrįsti ir pateisinti narkotinį gyvenimo stilių.( S. Gurskis Narkomanijos pinklės V., 1990 )
Alkoholis yra proto grobikas. Tai kodėl tiek daug paauglių jį vartoja? Vieni tam, kad pakeltų nuotaiką, savijautą, suteiktų žvalumo, pagyvintų pokalbį. Kiti tam, kad sušiltų. Kompanijose nė vienas nenori išsiskirti iš savo draugų rato, būti “ balta varna”. Juk dažnai tokie paaugliai draugų vadinami “mamyčių vaikučiais, moksliukais ir pan.”. Rūkyti verčia patys rūkantieji. Jei paklausime pačių rūkančiojo, kodėl jis rūko, dažnas atsakys, kad tai madinga, gražu. Bus tokių atsakymų, kad taip atkreipia į save kitų dėmesį. O atprasti nuo rūkymo galima , bet tai reikalauja nepaprastai daug valios pastangų. ( Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą K., 1986 )

Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai įpras prie narkotinės medžiagos. rizikos veiksniai yra stresas, narkotikų efektas, bendraamžių įtaka. Žinodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius.
Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.
Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. (13)

Dar vienas dalykas, labai padedantis atsirasti narkomanijai, yra nemokėjimas racionaliai spręsti konfliktinių situacijų. Didžiulę reikšmę turi tėvų auklėjimas ir globa pirmaisiais gyvenimo metais. ( S. Gurskis Narkomanijos pinklės V., 1990 )

Save pateisinti paaugliai suranda daug priežasčių. O juk pirmiausiai jiem reikėtų pagalvoti, kam didesnę žalą daro: sau ar savo tėvams . Mokykla turi užkirsti narkomanijos plitimą paauglių tarpe. Dabar vis stiprėja rūkymo ir kitų žalingų įpročių prevencijos poreikis. Analizuodami žalingų įpročių prevencijos patirtį pamatėme, kad svarbiausias veiksnys, ugdantis atsparumą žalingiems įpročiams, yra socialiniai gebėjimai arba įgūdžiai. Mokykla yra ( arba turėtų būti) kaip tik ta bendruomenė, kuri pajėgi sukurti palankesnes sąlygas tiems socialiniams gebėjimams ugdyti. ( “Ar vaikai atsparūs žalingiems įpročiams” Mokykla 2000 Nr. 10 )

3. Pagrindiniai prevencijos tikslai ir uždaviniai

Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus , jų elgesį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Tačiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens sprendžiant narkotikų prevencijos problemą. Mokykla turi suteikti moksleiviams žinių apie alkoholio, narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Planuojant ir organizuojant prevencinį darbą mokykloje labai svarbu turėti omenyje visus asmenybės, psichologinius, kultūrinius, socialinius, šeimos ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo nuostatoms bei elgesiui (11).

Prevencinės programoms, priemonėms mokykloje yra keliami tokie reikalavimai:

1. Organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina atsižvelgti į realią padėtį mieste, pačioje mokykloje. Svarbu išsiaiškinti ne tik kokie narkotikai ir kaip plačiai vartojami, bet ir kokios prevencinės priemonės, programos taikomos, koks moksleivių požiūris į jas, apskritai prevencinio darbo galimybes bei perspektyvas toje mokykloje.
2. Prevencinės programos, priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas- nuo rūkymo, alkoholio gėrimo iki stiprių narkotikų vartojimo.
3. Negalima apsiriboti vien informacija apie įvairius narkotikus. Būtina formuoti asmens sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam draudimui vartoti narkotines medžiagas, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas , kurios gali atvesti prie alkoholio ar narkotikų vartojimo.
4. prevenciniame darbe būtina akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką, parodyti sveiko gyvenimo – be cigarečių, alkoholio, narkotikų – privalumus.
5. prevencinės programos turi sustiprinti apsaugančius ir sumažinti žinomus rizikos veiksnius.
6. Planuojant įvairias priemones būtina atsižvelgti į mokinių amžių.
7. Prevencinės priemonės, programos turi būti ilgalaikės.
8. Prevencijos klausimais galima ir būtina organizuoti specialius renginius.
9. Būtinas prevencinis darbas su tėvais .
10. Labai naudinga į prevencinį darbą įtraukti ir patį jaunimą.
Alkoholio ir kitų narkotikų prevencija turi būti:
 kryptinga ir koordinuota,
 sisteminga ir nuosekli,
diferencijuota.
Pagrindinė alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos ugdymo kryptis – tai vieningai ir deramai ugdyti asmenybę. Prevencijos priemonės turi formuoti vidinius ir išorinius barjerus, kurie neleistų alkoholio ir narkotikų vartojimui. Vidiniai barjerai – tokie asmenybės bruožai, kurie trukdo susiformuoti interesams , siekiams, polinkiams vartoti narkotines medžiagas.
Pirmiausia tai socialinės vertybės – darbo ir kūrybos reikšmė jauno žmogaus gyvenime, oras bet kurioje veikloje siekti aukštų rezultatų, kilti karjeros laiptais.
Antra – toks socialinis įgūdis , kaip gebėjimas nepalankiose situacijose aktyviai veikti, nugalėti sunkumus( o ne pasyviai laukti) .
Trečia – gebėjimas vertinti ir analizuoti savo poelgius, savo psichinę būklę ir suprasti, kas gerai, o kas blogai.
Ketvirta – suformuoti aktyvią nuostatą ir tinkamą požiūrį į blaivybę, suprasti narkotinių medžiagų vartojimo žalą ir pavojingumą.
Išoriniai barjerai – kritiška visuomenės ir atskiros bendruomenės nuostata ir pažiūra į narkotinių medžiagų vartojimą ir aktyvi veikla, kuri stabdo ir užkerta kelią plisti šiems socialiai pavojingiems reiškiniams.
Mokykloje alkoholio ir kitų narkotikų prevencinio ugdymo paskirtis yra pirminė prevencija , t. y. kelio užkirtimas jų vartojimui ir piknaudžiavimui bei ankstyvas tinkamo elgesio formavimas.
Pagrindiniai prevencijos uždaviniai yra gerokai visapusiškesni. Reikia išugdyti tinkamą elgesį , požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą, atskleisti sudėtingas šio socialinio ir psichologinio reiškinio priežastis, parodyti jo genetinius padarinius, sveikatos problemas, atskleisti žalą dorovei, kultūrai, ekonomikai ir pilietiniam prestižui.
Prevencijos priemonių tikslas – ugdyti sveiką gyvenseną, kurti reikalingų vertybinių orientacijų sistemą.
Mokyklų ugdymo programos jaunimą turėtų skatinti nebandyti ir nepradėti vartoti narkotikų.

Įgyvendinant narkotinių medžiagų vartojimo veiksmų sistemą, lemiamas vaidmuo tenka mokyklai, mokytojams. Mokytojas ateina į mokyklą taip pat su savo patyrimu, vertybėmis ir nuostatomis, kurios savo ruožtu nulemia moksleivių požiūrį į daugelį gyvenimo reiškinių ir atsakingumą už savo veiksmus. Mokytojas dėl savo profesijos ypatumų daro didelę įtaką žmonių požiūriams., elgesiui, gyvensenai. Asmeniniu pavyzdžiu mokytojas moko mokinius kultūros, sveiko gyvenimo būdo, todėl padoriai elgtis, nerūkyti, saikingai ir retai vartoti alkoholį, nevartoti kitų narkotinių medžiagų yra mokytojo ir pilietinė, ir profesinė pareiga.
Moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo prevencinis ugdymas bus efektyvus tik tuomet, kai jis bus vykdomas sistemingai ir nuosekliai . Vienkartiniai pokalbiai , paskaitos ar vaizdinės priemonės negali suformuoti reikiamų įgūdžių ir elgesio normų (12).

Kiekviena mokykla gali sukurti savitą narkotinių medžiagų prevencijos sistemą, atsižvelgdama į problemos aktualumą, socialinę situaciją, mokinių poreikius. Bet visada turėtų atsispindėti pagrindiniai narkotikų vartojimo prevencijos tikslai:
1. Teikti išsamią informaciją apie narkotikus.
2. Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.
3. Padėti suprasti rizikingo elgesio ir kitų sveikatą veikiančių faktorių žalą.
4. Įspėti apie pavojus, susijusius narkotikų vartojimu.
Skatinti tėvų ir vaikų bendradarbiavimą.

Narkomanijos prevencijos ugdymo turinys turėtų būti kuriamas dalyvaujant tėvams ir nukreiptas į vaikų ir paauglių elgesį. (12).

5. Narkotikų prevencijos ugdymo metodai ir prevencijos programos.

Ugdymas turi skatinti moksleivius tyrinėti savo ir kitų nuostatas, kurios formuos jų elgesį. Pačių moksleivių dalyvavimas ugdymo procese ir sąveikinis ryšys yra gyvybiškai svarbūs. Ugdymo metodai turi suteikti reikiamos informacijos, sudaryti sąlygas ją išnagrinėti, aptarti, kad formuotųsi nuostatos, būtų kaupiama nauja informacija ir patyrimas (12).
Pasak Bernardo (1991), “kad prevencija būtų sėkminga, dėmesį reikia sutelkti į pozityvios aplinkos – šeimos, mokyklos ir bendruomenės- stiprinimą, tai savo ruožtu skatina pozityvų elgesį.”
Werneris ir Smithas (1989) tai apsakė kitais žodžiais. “Prevencijos sėkmę nulemia santykis tarp stresą sukeliančių epizodų, rizikos veiksnių iš vienos pusės ir apsauginių faktorių iš kitos”. (Projektas “AŠ GALIU” ).

Ugdymo metodai tai:

 Pirmiausia sudaryti sąlygas ir galimybes aktyviems ugdymo metodams.
 Aptarti moksleivių ir kitų žmonių vertybes ir visuomenines nuostatas dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
 Užtikrinti suprantamą, bešališką ir teisingą informaciją apie narkotikus.
 Suteikti moksleiviams tinkamą paramą ir patarimą.
 Prevencijos poreikiui saikingai naudoti didaktines priemones.
 Vertinti dalyvaujančių moksleivių jausmus, požiūrį, patyrimą.
 Skatinti pozityvų mąstymą.
 Suprasti, kad suaugę irgi ne visada teisūs.
Prevencija – tai ne vienkartinis aktas, o sistemingas, ilgas darbas, todėl ji būna efektyvesnė, kai yra planuojama, tai vykdoma pagal atitinkamą prevencijos programą.
Prevencijos programa gali būti:
 Universali: ši strategija skirta visai mokyklai, neišskiriant jokių grupių ar individų pagal jų problemas.
 Atrankinė: ši strategija skirta individams arba pogrupiui moksleivių, kurių problemos gana ryškios( rizikos grupė).
 Simptominė: ši strategija skirta asmenims, kurių problemos labai ryškios, kurie turi minimalius, bet jau pastebimus simptomus, tačiau kurie dar netraktuojami kaip ligoniai.
Prevencijos programos bus efektyvios,jeigu:
 Mokyklos aplinka ir vadovavimo struktūros rems ir skatins prevencinę veiklą.
 Programos bus vykdomos anksti, dar neišryškėjus problemai, ir apims kuo jaunesnius mokinius.
 Bus naudojami aktyvūs ugdymo/ugdymosi metodai (12).

5.Moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo ir prevencinio ugdymo paauglystėje ypatumai.

Narkotinių medžiagų vartojimo prevencines ugdymas turi apimti visus 1-12 klasių moksleivius. Tačiau skirtingo amžiaus moksleivių grupių ugdymas turi būti diferencijuotas pagal amžių ir lengvai kiekvienam moksleiviui suprantamas. Labai svarbu atsižvelgti į žinių perimamumą, amžiaus ypatybes,
fiziologines ir psichologines moksleivių galimybes.
Kokiame amžiaus tarpsnyje pradėti tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų prevencinį ugdymą? Anketinis moksleivių tyrimas rodo, kad vaikai gan anksti paragauja alkoholinių gėrimų, pabando rūkyti. Pirma pažintis su narkotinėmis medžiagomis( pvz., kai kuriais vaistais, alkoholiniais gėrimais ) neretai įvyksta dar ikimokykliniame arba pradiniame mokykliniame amžiuje. Taigi narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją tenka pradėti nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų.(12)
Paauglystė yra pats sunkiausias brendimo periodas mokykloje ir sudėtingiausias žmogaus gyvenime. Paauglystė – tai intensyvaus augimo, spartaus vystymosi ir brendimo metas. Ryškūs organizmo funkcijų pasikeitimai sąlygoja paauglio psichikos savitumus. Paauglys užima tartum tarpinę padėtį tarp vaiko ir suaugusio. Vieni paaugliai pradeda domėtis savimi, daug dėmesio skirti sau, kiti atvirkščiai, savo išvaizdai neteikia jokios prasmės. Vieni daug bendrauja su šeima, kiti pamėgsta vienatvę. Paaugliai ieško asmenybės ir lyties tapatybių.Šiame amžiuje vyrauja neformalaus bendravimo poreikis. Paauglys nori būti suaugęs, savarankiškas, galvoja, kad tėvai jį varžo, varžo jo laisvę ir ima ieškoti savo vietos gyvenime. Pamėgdžiodami kai kuriuos suaugusiųjų elgesio įpročius, netinkamas tradicijas ir norėdami įtvirtinti save, paaugliai ima rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ar svaigintis įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, o pastaruoju metu pasidarė madinga išmėginti nelegalias narkotines medžiagas. Nepripratę prie klasės ar mokyklos bendruomenės moksleiviai išeities iš šių konfliktų, atsipalaidavimų ieško neformaliame bendravime su draugais už mokyklos ribų ir dažnai patiria neigiamą įtaką. Todėl nenuostabu, kad šio amžiaus moksleiviai dažniausiai kasdien pradeda rūkyti, dažniau vartoja alkoholį, atsiranda tokių problemų kaip girtavimas, inhaliantų uostymas, raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas ( ypač mergaičių ), nelegalių narkotikų mėginimas. Taigi formuojasi šio amžiaus moksleivių rizikos grupė, todėl reikalingos labai aktyvios ir efektyvios įvairios prevencijos priemonės. Labai svarbus individualus darbas su moksleiviais, linkusiais svaigintis. (12)
Brendimas paaugliams lengvesnis, kai jie šalia mokymosi turi mėgstamą užsiėmimą – sportą, meną, muziką, konstravimą ar bet kokią kitą veiklą.
Narkomanijos prevencijos veikla bus lengvesnė ir sėkmingesnė, jei būtų integruota į formaliąją ir neformaliąją mokyklos sveikatos ugdymo programą, padedančią suvokti žmogaus ir sveikatos ryšį. Puiku, kai mokykla vykdo kokią nors sveikatą stiprinančią programą ar sveika gyvensena yra mokykloje kaip atskiras dalykas. Paaugliams turėtų pasakoti apie narkotikų cheminę sudėtį, apie narkomaniją ir alkoholizmą kaip ligas, apie svaigiųjų medžiagų poveikį besilaukiančios moters organizmui, apie įstatymus(projektas “Aš galiu“).

6. Socialiniai įgūdžiai.

Kadangi alkoholio ir narkotikų vartojimą sąlygoja daugelis priežasčių, prevenciniame darbe vien informacija apsiriboti nepakanka. Labai svarbu formuoti jaunimo sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui. Socialiniam įgūdžiai įgalina mus pakeisti žinias – “Ką aš žinau“ ir nuostatas ir vertybes – “Ką aš galvoju/ jaučiu/ tikiu“ į veiksmus – “Ką daryti ir kaip daryti“.

Narkotikų vartojimo prevencijos programose yra akcentuojami šie socialiniai įgūdžiai:
 Problemų sprendimas. Šis įgūdis įgalina konstruktyviai spręsti problemas.
 Sprendimų priėmimas.Šis įgūdis padeda priimti konstruktyvius sprendimus.
 Kūrybinis mąstymas.
 Kritinis mąstymas. Tai sugebėjimas analizuoti informaciją ir patyrimą.
 Bendravimo įgūdžiai. Jie įgalina užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais.
 Savęs pažinimas. Tai sugebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, stipriąsias ir silpnąsias puses. Tuomet lengviau bendrauti, prognozuoti savo elgesį stresinėse situacijose.
 Streso įveikimas.
 Atsisakymo įgūdžiai. Jie gali pasipriešinti bendraamžių ar kitokiam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, pasakyti“NE“. Išmokę pasakyti “NE“ paaugliai
apsaugo savo interesus, save, savo vertybes. Sugebėjimas pasakyti “NE” parodo ne silpnumą, o stiprybę.(13)
Geresnius socialinius įgūdžius turintys paaugliai nesijaučia vieniši, bet priklausą vienai ar kitai socialinei grupei, institucijai, jie yra vertinami bei jaučia savo vertę ir jiems sudarytos galimybės dalyvauti įvairių socialinių institucijų, kurioms jie priklauso( šeimos, mokyklos, bendruomenės) veikloje. Socialiniai gebėjimai nuo šių socialinių institucijų labai priklauso, vienos socialinės institucijos gali paskatinti socialinių gebėjimų raidą, kitos, atvirkščiai, juos slopinti. Prie socialinių gebėjimų plėtros labai prisideda ir socialinė parama,kuri gali reikštis per socialinius santykius ir per palankią socialinę, kultūrinę bei fizinę aplinką( projektas“Aš galiu “).
Šiuo metu mokyklose vykdomos žalingų įpročių prevencijos tikslai pasikeitė – akcentuojama ne žala sveikatai, o ugdomas vaikų būdo lankstumas ir atsparumas. Lutharas (1991m.) sugebėjimą atsispirti žalingiems įpročiams susiejo su gerais bendravimo įgūdžiais. Pasak jo, protiniai sugebėjimai arba intelektas, padeda išvengti žalingų įpročių tik tokiose situacijose, kurios nesukelia daug stresų Jei stresų daug, apsauginis intelekto poveikis silpsta.

Remiantis tyrimais, asmens socialiniai gebėjimai , jo arba jos vidaus kontrolė, sugebėjimas spręsti problemas , tikslo ir ateities suvokimas yra veiksniai, užkertantys kelią žalingų įpročių plitimui. Šiuos su šeima susijusius apsauginius veiksnius papildo šeimos, mokyklos arba , plačiau, bendruomenės veiksniai, kurie yra gana panašūs,- rūpinimasis ir parama, dideli lūkesčiai ir galimybės bei padrąsinimas dalyvauti vienu atveju šeimos, kitu- mokyklos reikaluose. Apibendrinti būtų galima taip- visuminiu, holistiniu arba ekologiniu požiūriu, apimančiu tiek patį vaiką, tiek jo šeimą, mokyklą ir bendruomenę, vaiko sugebėjimo lanksčiai prisitaikyti formavimuisi įtaką daro sąveikaujantys vidaus ir išorės veiksniai .
Projekto“ Aš Galiu“ taikinys – mokyklos bendruomenė, galinti arba sudaryti kuo palankesnes galimybes moksleiviams dalyvauti mokyklos savivaldoje bei atsiskleisti konstruktyviai jų saviraiškai ir kartu lavinti socialinius gebėjimus , arba užkirsti tam kelią. Kaip parodė tyrimai, socialinių gebėjimų lavinimas yra būtina, tačiau anaiptol nepakankamai veiksmingos prevencijos sąlyga. Visos veiksmingos žalingų įpročių prevencijos programos socialinių gebėjimų lavinimą susiejo su sveikos gyvensenos, gyvenimo be toksinių ir narkotinių medžiagų propagavimu. Keldami projekto, skirto žalingų įpročių, visų pirma rūkymo, prevencijai , tikslus pabandė tai ir įgyvendinti – socialinių gebėjimų lavinimą susieti su sveikos gyvensenos, gyvenimo be tabakų ir kitų narkotinių medžiagų propagavimu.
Anot Bernardo(1991) , socialinė kompetencija “ paprastai apima reakcijos į aplinkos poveikius kokybę, lankstumą, empatiją ir globą, bendravimo įgūdžius, humoro jausmą ir kitokį socialų elgesį.( Projektas “AŠ GALIU” )
Kiekviena mokykla aiškiai suvokia savo problemą, ją vertina ir kontroliuoja. Žalingi įpročiai dažniausiai pasireiškia skirtingai. Norint, kad žalingų įpročių prevencijos strategija pasiektų tikslą, būtina atsižvelgti į kiekvienoje mokykloje susiklosčiusią situaciją. Mokykla būtinai turi sąveikauti su vietos bendruomenės grupėmis, įvairiomis ne mokyklos tarnybomis bei kartu su jomis suformuoti ryšių tinklą, užkertantį kelią žalingiems įpročiams. Kiekviena mokykla žalingų įpročių prevencijos klausimus įtraukia į savo mokymo programas. (Projektas “AŠ GALIU” )
Kiekviena mokykla sukuria savo kovos prieš žalingus įpročius strategiją ir reikalauja laikytis jos nuostatų. Ji įvardina toksines ir narkotines medžiagas, apibrėžia jų vartojimo sukeliamus padarinius. Strategijos neapsiriboja vien tik prevencine veikla, bet numato įvairaus poveikio priemones bei drausmines nuobaudas. Vietos bendruomenė turi padėti mokyklai atsikratyti žalingų įpročių. Mokyklų administratoriai, mokytojai, kitas mokyklos personalas pasirengę būti mokiniams teigiamu pavyzdžiu. Kiekvienas mokyklos darbuotojas turėtų pritarti mokyklos ugdymo filosofijai, būti susipažinęs su žalingų įpročių prevencijos programa.Tėvai taip pat turi žinoti apie žalingų medžiagų vartojimo paplitimą, padarinius, kol vaikai dar nepradėjo jų vartoti. Jie turi dalyvauti, kuriant žalingų įpročių mokyklose strategiją ir padėti ją įgyvendinti.
(“ Ar atsparūs vaikai žalingiems įpročiams “ Mokykla 2000 Nr. 10 )

7.Kaip mokykloje ugdyti paauglių atsparumą žalingiems įpročiams:

7.1. Narkotinių medžiagų prevencija ugdymo procese.

Narkotikų prevencija mokykloje neatsiejama nuo viso mokymo ir ugdymo proceso. Alkoholio ir narkotikų vartojimo klausimai integruotini į atskirų dalykų, sveikatos ugdymo, psichologijos mokymo programas. Svarbiausia geri santykiai tarp mokytojų ir paauglių , pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis moksleivių problemomis. Dirbant su paaugliais , būtina atsižvelgti į jų nuomonę : ar jie nori gauti informacijos apie narkotikus mokykloje , kokiais būdais tą informaciją pateikti.(Mokykla 2000m. Nr. 4 “Ar mokykla gali sustabdyti narkomanijos plitimą“ )
Vyresnėse klasėse ugdomi sugebėjimai atsispirti narkotikų vartojimui, atsižvelgiant į žinių, vertybių, įgūdžių, įgytų ankstesnėse klasėse, perimamumą. Formuojami socialiniai įgūdžiai , kurie padėtų susidoroti su daug sudėtingesniais socialiniais veiksniais, su kuriais paaugliai galėtų susidurti. Šiame amžiuje kreipiamas dėmesys į tarpasmeninių problemų sprendimo būdus ir spręsti konfliktus. Įgūdžius galima įgyti mokant taisyklių, demonstruojant modelius arba tiesiog iš praktikos. Paaugliai sistemingai įtraukiami į realių gyvenimo problemų, su kuriomis jie gali susidurti, sprendimą kontroliuojamoje aplinkoje. Tik svarbu, kad asmuo , kontroliuojantis šį procesą, pats būtų kvalifikuotas ir sugebėtų padėti rasti tinkamas vertybes diskusijų metu.(12)
Paaugliams labai svarbus pavyzdžio vertas suaugusio žmogaus modelis, emocinė parama. Jei mokytojas rūko, piknaudžiauja alkoholiu ar vartoja narkotikus, su moksleiviais prevencijos klausimais geriau jam nekalbėti. Rūkantys mokytojai, kalbantys apie rūkymo žalą, paaugliams kelia tik juoką. Mokytojams svarbu nerodyti nepakantumo rūkantiems ir išgeriantiems, vartojantiems narkotikus. Prevencijos tikslas pašalinti iš mokyklos narkotikus, o ne juos vartojančius asmenis. Norint paaugliui padėti, reikia rodyti jam savo susirūpinimą, supratimą. Nereikia pamiršti , kad klasėje gali būti paauglių, kurių tėvai alkoholikai ar narkomanai. (12)
Dėmesį reikėtų sukoncentruoti ties narkomanijai alternatyviais veiksmais ir jų pasekmėmis. Susidūrus su problema ir pasirinkus tinkamą sprendimą, atsiranda ir pasekmė. Ji gali problemą paaštrinti arba ją išspręsti. Kai kuriose šalyse yra bendraamžiams pagalbos programos, kurių tikslas paruošti moksleivius dirbti su kitais moksleiviais arba jų jaunesniais už save, turinčiais problemų , įtraukiamos į ugdymo planus ir vyksta visą pusmetį. Mūsų šalyje tokia programa siūloma kaip vasaros programa. Paaugliai yra mokomi bendravimo įgūdžių, kaip suteikti pagalbą konfliktinėse situacijose, kaip priimti sprendimus. Yra skatinamos jaunimo stipriosios savybes, charakterio bruožai. Taip pat jie skatinami prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus, ir jų pasekmes, skatinami suprasti, kaip jausmai veikia elgesį, mokomi, kaip reikia elgtis, kai tave žemina, kai nori susidraugauti, išlaikyti draugystę. Todėl moksleiviai pagalbininkai yra natūralus ryšys tarp moksleivių, turinčių problemų ir jais besirūpinančių suaugusių.
Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo klausimai integruojami į daugelio mokomųjų dalykų programas ir turinį. Apie tai jau užsimenama ikimokyklinio, pradinio ugdymo programose. Temos apie alkoholio ir kitų narkotikų žalą įtrauktos į 5-os ir 6-os klasės biologijos ir etikos vadovėlius, moksleivių sąsiuvinius bei knygą. Plačiai šie klausimai ir toliau aptariami 9-12 klasėse biologijos ir etikos dalykuose.

Narkotikų prevencijos temos yra įtrauktos į darbų, kūno kultūros programas. Laikui bėgant, vis naujos mokslo sritys imsis narkotikų ir alkoholio prevencijos priemonių. Tai socialiniai mokslai.(12)

7.2.Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija užklasinėje veikloje.

Pamokų metu įgytas žinias moksleiviai turi papildyti ir įtvirtinti užklasinėje veikloje. Šias žinias reikia paversti tvirtais įsitikinimais, įgūdžiais ir tinkama elgsena. Tai neatsiejama ugdomojo proceso dalis. Užklasinė narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos veikla gali būti:
 Masinė, apimanti daug moksleivių;
 Grupinė, skirta vienai klasei ar jos daliai;
 Individuali su atskirais moksleiviais.
Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija užklasinėje veikloje turi būti labai įvairi ir įtraukianti į šią veiklą tiek jaunesnio, tiek viduriniojo, tiek vyresniojo amžiaus moksleivius. Rekomenduojama panaudoti visas darbo formas: žodines, rašytines, vaizdines.

Žodinės prevencijos veiklos formos-paskaitos ir pokalbiai, teminiai klausimų ir atsakymų vakarai, viktorinos, disputai, knygų, spektaklių, televizijos laidų aptarimai, susitikimai su medikais, teisininkais, sportininkais, kultūros ir mokslo žmonėmis.

Rašytinės prevencijos veiklos formos-biuletenių, sienlaikraščių leidimas, rašiniai, straipsniai periodinėje spaudoje, knygos, sveikatos mokymo lapeliai, atmintinės, bukletai ir kita. Tai labai tinka viduriniojo ir vyresnio amžiaus vaikams.

Vaizdinės prevencijos veiklos priemonės-kino, televizijos filmai, skaidrės, plakatai, piešiniai, piešinių konkursai, įvairios parodos, ekskursijos ( pvz., į narkologinį ar narkomanų reabilitacinį centrą)
ir kita.Vaizdinės priemonės tinka visiems moksleiviams.Jos emocingesnės, jų efektas didesnis.

Kurią prevencijos veiklos priemonę geriausia naudoti, priklauso nuo konkrečių sąlygų,realių galimybių ir moksleivių amžiaus. Efektyvios tik tos darbo formos , kurios leidžia šiuo klausimu turėti aktyvią poziciją, argumentuotai pagrįsti savo įsitikinimus, skatina moksleivius aktyviai, savarankiškai ir kūrybingai dirbti. Sudaro galimybę patiems moksleiviams aktyviai dalyvauti prevencinėje veikloje.(12)

Mokykla turėtų dalyvauti respublikiniuose konkursuose, pvz., moksleivių piešinių ir rašinių konkurse “Alkoholis ir narkotikai”, moksleivių žinių konkurse “Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo pasekmės”. Mokykloje turėtų būti rengiami “ Pasaulinės nerūkymo dienos”, “Kovos su narkomanija dienos” paminėjimai. Tai skatina moksleivius kalbėti šia tema.

Leave a Comment