Įpročiai

ĮVADAS

„Įprotis – antroji prigimti“ – sako romėnų patarlę. Ir tikrai įpročių reikšmė žmogaus sveikatai ir gyvenimui yra labai svarbi. Iš mažens įpratintas žmogus vėliau sunkiai gali atsikratyti kartais visai menkų prietarų ar elgesio normų. Įgytieji įpročiai bei įgūdžiai turi didelę reikšmę tolimesniam organizmo vystymuisi, sveikatai ir pajėgumui. Sveiki įgūdžiai padeda žmogui vystytis, būti kūrybingam, sveikam, o žalingi įpročiai trumpina jo gyvenimą, mažina darbingumą ir pajėgumą.Ugdant sveikatai naudingus įgūdžius, labai svarbu žinoti, kas sveika ir kas kenksminga. Tačiau vien žinojimo nepekanka. Dažnai žmmonės, gerai suprasdami, kad organizmui kenkia narkotikai, momento nuotaikos vedami neatsisako šių žalingų įpročių ir kartais kasdien sąmoningai silpnina savo organizmą trumpina amžių. Stebėdamas palaidą ir netvarkinga valdančiųjų Romos piliečių gyvenimą ir palyginus jų trumpą amžių, mūsų eros pradžios filosofas Seneka, pasakė, kad žmonės ne miršta, bet nusižudo, tik vieni žudosi iš karto, o kiti – po truputį trumpindami savo gyvenimą. Ir nors vidutinis žmogaus amžius daugelyje kultūrinių šalių jau siekia daugiau kaip 70 metų, dar dažniau žmonės miršta per anksti, paprastai dėėl netinkamo gyvenimo būdo. Čia ne mažai prisideda ir labai paplitęs alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas. Kai žmogus įgyja sveikus įgūdžius, tai naudiga jo sveikatai dienos rėžimo dalis tampa įpročiu, jis visada randa laiko bei galimybių laikytis to rėžimo ir gr

reičiau atsisako žalingų sveikatai įpročių. Svarbu išugdyti sveikus įgūdžius, kurie prigytų ir padėtų kurti sveiką gyvenimo būdą, sudarytų tvirtą pagrindą tolesnei jo veiklai ir kūrybiškumui. Pats tinkamiausias laikas pradeti ugyti įgūdžius suprasti žalingus įpročius yra ikimokyklinis amžius. Kuo veliau, tuo sunkiau įdiegti naujus, sveikus įgūdžius, nes dažnai aplinka išduoda abejotinas vertes, žalingus įpročius, kurioms performuoti reikia daug laiko ir pastangu.Tik specialiai ugdant įgimtas savybes ir formuojant reikiamus įgūdžius, galima visapusiškai išvystyti jo sugebėjimus. Neugdant šių savybių jos gali visiškai nepasireikšti arba likti mažai teišsivysčiusios. Ir tai atsilieptų tolimesniam gyvenimo būdui. Mūsų visuomenėje ir kitose pasaulio šalyse tarp paauglių paplitę svaiginančios medžiagos: narkotikai ir alkoholis. Išgirdus šiuos žodius iškyla daugybė, klausimų. Vienas iš jų; Kas verčia žmones vartoti svaiginančias medžiagas?

Šeimose, kuriose yrra paauglių ar artimų žmonių, save naikinančių šiomis medžiagomis ištinka nelaimė. Daugelis esame įsitikinę, kad ši nelaimė mūsų tikrai neištiks. Marihuana, heroinas, visuomenės padugnėmis tapę narkomanai – visa, tai, atrodo, taip toli, ir mūsų mylimi vaikai niekada neįklimps į šį liūną. Tačiau gyvenimas liūdija ką kitą.
Narkomanų daugėja visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje populiariausi opiatai. 2000 metais juos vartojo 2 619, 2001 metais – 3 168, 2002 metais – 3 498 narkomanai. Iš viso Lietuvoje pernai buvo užregistruota4 405 narkomanai (2000-aisiais – 3 521). 81,7 proc. – moterys. Net 94,1 proc. Narkotikus vartojančių vyrų gyvena mieste. St

tatistiniai duomenys liūdija, kad per penkerius metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Deja, panaši tendencija stebima ir mokyklose. Pasaulinė patirtis rodo, kad policija bejėgė sustabdyti narkomanijos plitimą. Geriausiai tai iliustruoja Tailando pavyzdys. Nors už narkotikų platinimą čia gresia mirties bausmė, jie vistiek gmonami ir pardavinėjami. Vienintelė galimybė apsaugoti paauglį nuo narkotikų – išmokyti jį džiaugtis realaus gyvenimo teikiamais malonumais, tada galėsite būti ramūs, kad dukra ar sūnus neieškos laimės ir džiaugsmo pakaitalų.
Taigi, vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjas apie narkotikus.
Beveik kiekvienas jau turi ir savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą daugiau pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar pan. O kai kurie kaip liudija jau minėtų tyrimų duomenys, jau turi asmeninę patirtį – yra gėrę alkoholį, rūkę „žolę“, bandę ekstazy ar kitų narkotikų.
Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daugiau, neisuaugusieji – mokytojai, tėvai. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, žino daug narkotinių medžiagų pavadinim, turi pažystamų vartojančių narkotikus, būna kompanijose, kuriose jie vartonami.
Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių, diskusijų temų. Deja, jaunimui tūksta tikslios, tikros informacijos. Žinodami apie kai kurias žalingas narkotikų vartojimo pasėkmes, jie nesupranta, kas yra fizinė ir psichinė priklausomybė, apstinencija.
Dauguma moksleivių nemano, kad alkoholis yra narkotikas. Yra paplitę daug mitų, pavyzdžiui; „jei vartosi ne
e kasdien, narkomanu netapsi‘, „keli kartai tikrai nepakenks“, „žolė visai nekenkia“ ir panašiai. Tačiau priešingai narkotikai pakeria žmogaus valią, sugebėjimą savarankiškai spręsti ir atsilaikyti prieš pašaliečių spaudimą. Todėl visą, dažniausiai labai trumpą, narkotikų vego gyvenimą tvarko narkotikų prekeiviai. Narkotikų prekeiviams lengviausia sukvailinti jaunimą. Mokyklose, diskotekose, kitose jaunimo susibūrimo vietose jie rezga savo voratinklius, kuriose, kaip vargšės musės, beviltiškai nemaža patiklaus, nesuvokiančio narkotiniuose skysčiuose klastos ir pavojų jaunimo, jūsų bendraamžių.

Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas siekian jaustis gerai arba normaliai.

Fizinė priklausomybė – viso organizmo įpratimas gauti narkotiką pasireiškiantis ryškiais fiziniais sutrikimais, pasibaigus narkotiko poveikiui. Ši būklė vadinama abstinencija. Ji išnyksta, kaip organizmas gauna naują narkotikų dozę.
Vartojant narkotikus, tiek fizinę tiek psichologinė priklausomtbė vystosi drauge viena kita sustiprindamos.

Narkotikai suteikia ir galimybę pasijisti laimingam be jokių pastangų – neeikvojant energijos savo asmenybei ugdyti, žingsnis įveikti įvairiausius sunkumus. Paauglys narkomanas neugdo valios ir nekaupia gyvenimo patirties, padedančių sunkiomis minutėmis įvairiose sunkiose situacijose.
Tačiau narkotinės enforijos metu psichika labai greitai pavargsta nuo ekstremalių krūvių. Gyvenimas be narkotikų pradeda sukėti, susergama depresija. Narkotiko sukeliama būsena narkomanui tampa vieninteliu ir būtinu pasitenkinimu, ima stomuliouto jo psichinę veiklą. Be psichologinių veiksmų, šiame etape save primena ir biologiniai. Narkotikus sudarančios cheminės medžiagos ima dalyvauti medžiagų apykaitoje, ir jeigu jų

ų pristinga, prasideda fizinės kančios – „laužymai“. Patys narkomanai šią būseną vaizdžiai apibudimna tai pojutis nežmoniškas. Tarsi į vidų būtų sulindusi sadistū gauja: vieni laužo kaulus, kiti sukinėja sanarius, treti visur kala vinis.
Psichologai įsitikinę, kad objektyvi ir išsami informacija vaikystėje apie narkotikų vartojimo padarinius gali tapti savotiškais stabdžiais narkomanijos saugus paauglystės. Tuo pasirūpinti gali tik tėvai.

Angelai sargai
Kokių priemonių imtis, kad vaikas niekada nesusigundytų narkotikų?

Sukurkite šeimoje malonų klimatą. Jeigu vaikui blogai su tėvais jis pradeda ieškoti jam artimos emocinės terpės. Dažniausiai tai būna įtakingi draugai. Kadangi dabar tarp paauglių paplitusi narkomanija, gana didelė galimybė, kad ir vaikui bus pasiūlyta ko nors parūkyti.
Norint nuo to apsaugoti atžalą, nuo pat vaikystėa reikia padėti vaikui pasirinkti draugus, leistis pasikviesti į namus, su jais bendrauti.Tik taip elgiantis po kiek laiko bus galima daryti įtaką ne tik savo vaikams, bet ir jų draugams. Reikia įsigilinti į vaikų interesus, kartu išgyventi jų džiaugsmus ir rūpesčius, dalintis meile.
Palankus klimatas šeimoje sulaikys vaiką nuo pagundos pabandyti narkotikų. Mokykite mylėti gyvenimą. Vaikas neturi kasdien iš jūsų girdėti, koks sukus gyvenimas, kiek daug aplink bligų žonių, koks baisus oras. Dažnai kalbėkite kaip gera būti sveikam, kiek daug įdomių ir nuostabių vietų yra pasaulije, kokia laiminga laukia ateitis.
Jeigu patys netikime, kad gyvenimas puikus, ka galime iškelti kaip priešpriešą narkotikams?

Ugdyti savigarbos jausmą.Savigarbos jausmą turintys vaikai dažniau atsisako dažniai atsisako jiems siūlomo akoholio ir narkotikų. Kuo dažniau ir už nereikšmingus laimėjimus, kelti vaikams konkrečius tikslus, įtraukti į bendrą darbą, kad jis jaustųsi komandos narys ir patikėkite jiems užduotis.
Padekite susiformuoti neigiamą požiūrį į narkotikus. 12 – 14 metų paauglaia apie narkotikus jau daug žino. Leiskite vaikui suprasti, kad šia tema drąsiai gali kalbėti ir su jumis. Pasirnkite pokalbiui, kad nebūtų taip, jog vaikas žinotų daugiau už jus. Neskaitykite paskaitos apie narkotikų žalą sveikatai: paauglaims hepatitas B, AIDS – bereikšmiai žodžiai. Jiems daug svarbiau būti nepriklausomiems. Todėl paaiškinkite, kad pradėję vartoti narkotikus jie praras galimybę būti savarankiški. Viskas, ką jie daro nepriklauso nuo jų pačių, o nuo preikeivių žole ir narkotikais.
Reikia pamokyti kaip elgtis, jeigu tarp pažystamų atsiranda narkomanas. Bet kuris paauglys gali išgirsti, kad narkotikus pradėjo jo pažystamas. Tokiu atveju labai svarbu pasielgti teisingai – nesistenkti iš liū no draugą ištraukti pačiam. Narkomaną turi gydyti specialistas. Vienintelis dalykas, ka paauglys gali padaryti – paaiškinti draugui, kad jeigu šis nesiliaus vartojęs narkotikų jis bus priverstas su juo nebendrauti. Reikia įtikinti paauglį, kad palikti draugą būtina – tai gali paskatinti narkomaną gydytis. Pasielgęs kitaip sūnus ar dukra taptų narkomano bendraminčiu. Negalima narkomano silpnybių slėpti nuo giminių, duoti jam pinigų, skolinti daiktus, kviesti nakvynės.

Žolės rūkymas – nėra nekaltas dūmas
Tai pirnas žingsnis į narkomanijos liūną. Kaip rodo statistika, 60 proc. Pabandžiusiųjų marihuanos vėliau ima vartoti heroiną. Suaugusieji dažnai linkę nepaisyti vaikų jausmų, o tai gali turėti lemiamų pasėkmių. Visuomenę apėmęs bejėgiškumo pojutis yra viena pagrindinių narkomanijos, alkoholizmo priežasčių. Neįkalinkime vaikų vienatvėje. Būkime su jais, jauskime atsakomybę, pasitikėkime jais ir gerbkime jų pasitikėjimą. Netoleruokime smurto, patyčių, prievartos, girtavimo vaikų aplinkoje.

Rizikos veiksniai
Narkologai sako,kad vaiko riziką tapti narkomanu didina kai kurie biologiniai ir socialiniai reiškikiniai.

· Sunkus motinos nėštimas ir komplikuotasgydymas.
· Vaikystėje persirgtos sunkios arba chroniškos ligos.
· Galvos smegenų sutrenkimas.
· Vaikas auga tik su tėvu arba motina.
· Tėvų užimtumas (nuolatinės komandiruotės kelionės).
· Vaikas auga vienas, neturi nei brolių, nei sesrų.
· Kas nors iš giminių serga psichine liga, yra sunkaus charakterio, dažnai elgiasi ne taip kai reikia.
· Tarp artimų gminių yra alkoholikų ar narkomanų.
· Anksti (12 -13 metų) pradėtas savaramkiškas gyvenimas be jokių įsipareigojimų tėvams.
· Perdėtas tėvų rūpinimasis vaikais.
· Dėl nedarnių tėvų santykių neteisingai suvokiamas socialinis vaidmuo.
· Lengvai gaunami pinigai ir nesupratimas, kad juos reikia uždirbti.
· Jaunimas neturi rimto užsiėmimo.
· Jie mėgsta riziką
· Šiandien nrkotikų nesunku gauti.
· Patinka savijauta pavartojus narkotikus.

Narkotikai – tai tokia cheminė medžiaga, kurią pavartojus keičiasi kūno pojučiai, nuotaika, valia, jausmai, suvokimas. Keičiasi pati asmenybė. Narkotikai turi dar vieną požymį – prie jų priprantama. Taigi kyla noras vėl ir vėl jų vartoti. Ko gero, iš karto į galvą ateina toko narkotikų pavadinimai, kaip žolė, kokainas, heroinas, aguonų nuoviras, LSD, amfetaminas, ekstazy ir kt. Taip narkotikų medžiagų yra įvairių ir labai daug. Minėtieji narkotikai yra nelegalūs ir jais nelegaliai prekiauja narkotikų prekeiviai. Tačiau yra ir legalių narkotikų, kurių galima nusipirkti parduotuvėse ar vaistinėse. Alkoholis, daugybė įvairiausių vaistų taip pat keičia pojučius ir prie jų taip pat priprantama.
Alkoholis ir narkotikai – tai stiprūs, pavojingi ir žalingi, kurie yra tokie įprasti mūsų visuomenėje, kad dažnam nesinori tikėti jų žalingumu. Šių medžiagų vartojimas sukelia daugybę ligų ir nelaimių žmonių gyvenimuose.
Narkomanu tampama ne per vieną dieną. Jaunuoliai, ieškantys naujų pojučių ir ekspermentuojantys su narkotinėmis medžiagomis dar nėra narkomanai, tačiau jie rizikuoja tapti priklausomais nuo narkotinių medžiagų. Laiku nesuvokę ir nepripažinę, kad tai jau yra problema, kurią reikia spręsti ir kreiptis pagalbos, jie žengia dar vieną žingsnį link narkomanijos kaip ligos.

Nereikia įrodinėti, kad ir girtuokliai kaip ir narkomanai sudaro nemažą visuomenės dalį, tačiau mums tenka apie juos kalbėti todėl, kad jie griauna ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimą, Nėra nei vienos mūsų gyvenomo srities,- kur nebūtų įsiskverbęs alkoholis, kesindamasis į visa, kas žmogui brangu ir šventa. Jis neigiamai veikia visas mūsų gyvenimo sritis: ekonomiką, buitį, žmonių moralę bei sąmonę.
Alkoholizmas – socialinė blogybė, nesuderinama su socialinės gyvensenos principais, su dorove. Jis pražūtingai atsiliepia vaikų auklėjimui ardo šeimas. Piknaudžiaudamas alkoholiu žmogus, pasidaro grubus, egoistas, pakrinka morališkai. Girtuokliai praranda žmogišką išvaizdą tampa įstatymo ir visuomenės tvarkos pažeidėjais. Alkoholis ardo sveikatą, silpniną valią, atima iš žmogaus profesiją, skatina asmenybės degradavimą ir nusikaltimus.
Tai toli gražu ne visas alkoholio atnešamų nelaimių sąrašas. Girtuokliais kapi ir narkomanais negimstama Jias tampama žmonių kurie laku nebuvo įspeti, nesulaikyta jų ranka, nuo „švirkšto“ ar taurelės.
Alkoholis kaip ir narkotikai taip pat sukelia nepagrįstą nuotaikos kaitaliojimąsi, džiaugsmo ir pykčio protrūkius kartais dėl menkausių dalykų ir kartu abejingumą tiria jaudinantiems dalykams. Ypač sunku būna vaikams, kurie niekaip negali suprasti savo tėvo siautulingo elgesio priežasties, poelgių vertinimo, nelogiškumo. Suprantama dėl to jiems patiems labai suku susiformuoti tokį elgesio tipą. Vaikai pasimeta, painioja gėrio ir blogio sąvokas, o tai žaloja jų psichiką. Nesugebėjimas išsivaduiti nuo minties apie svaigalus, paklausyti proto balso ir skiria alkoholiko asmenybę nuo seniau išgeriančių žmonių.
Alkoholikui budingas šiukštumas, veidmainingumas, autoriteto netekimas šeimoje ir darbo kolektyve, psichofiziologiniai patyrimai iš pradžių dingsta tie subtilūs sielos virpesiai kurie švelnina šeimos santykius. Mėgindamas nuslėpti, kad pirko vyno, girtuoklis ima meluoti. Del to jis praranda pagarbą ir namie ir darbe. Nuolatinių konfliktų su girtuokliais suerzinti jo šeimos bei kolektyvo nariai patys pradeda nesivaldyti. O girtuoklis užuovėjos nuo kylančių skandalų vėl ieško vyne.
Girtuokliavimas pražudo žmones kūrybingiausiais ir veikliausiais gyvenimo metais, todėl apie alkoholizmą kaip apie labiausiai nepageidaujamą mųsų gyvenimo reiškinį, raikia kakbėti kasdien. Dar ir dar kartą.
„Alkoholizmas savotiška beprotystė“, – sakė Aristotelis.
Daug įžymių mokslinikų apie tai kalba ir visiems kartas nuo karto iškyla vienintelis klausimas: Kodėl žmonės žaloja save, savo kūną?
Alkoholyje žmones, ypač pagyvenusio amžiaus , skandina sielvarta, bando pamirti jiems sunkiai atrodančias ir sunkiai išsprendžiamas problemas tarp artimų žmonių.Kuo mažiau išsilavinęs žmogus, tuo primityviškesni jo norai, tuo didesnė galimybė laisvą laiką užpildyti visai netinkama pramoga, girtavimu.
Girtavimas labiau paplitęs tarp žmonių neturinčių rimtų siekimų bei svajonių.
Didelė dalis ir jaunimo nori išbandyti alkoholio poveikį, kiti paprasčiausiai taip leidžia laivą laiką,kiti nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Atsiranda ir tokių, kurie tokiu budu maištauja prieš tėvus ar artimus žmones. Todėl jaunimo laisvalaikio organizavimas, saviveika,skatinimas siekti mokslo ir žinių yra kovos už blaivybę dalis.

☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼ ☼

Žmogus gimsta iš meilės, ir visą gyvenimą jis ieško laimės, džiaugsmo, Meilės. Kiekvienas žmogus nori būti laimingas, ir kiekvienas savo tikslo siekia skirtingai.
Vieni žmonės jaučiasi laimingi kurdami, kiti – atiduodami savo jėgas mokslui ar darbui, tretiems pakanka turėti ištikimą, mylimą draugą, kurį jį visuomet supras, reikalui esant, paguos, padės.
O ką daryti tam žmogui, kuris laimės taip ir nesuranda, nuo kurio ji, lyg kokia viliokė, vis pabėga, ir pabėga? Pavargusiam Meilė ir laimė dar labiau reikalinga, ir todėl vieną sykį tarsi atsitiktinai sužinojus, kad ta bėglę galima lyg kokį šuniuką prijaukinti, kad laimę galima pasiekti vos ištiesus ranką, ranka taip ir tiesiasi.
Narkotikai. Taip. Jie tarsi pagirdo laimės ištroškusį, duoda tai, ko tu ieškojai ir neradai. Laimė, lig paklusni tarnaitė vedžioja Tave po džiaugsmo uostą, kuriame jautiesi stiprus, gražus, laimingas. Laimingas. Dešimt, dvidešimt minučių ar net kelias valandas. Po to kvadratiniai laimės sargybiniai vėl išmeta Tave į gyvenimo jūra, kuri per tą laiką tapo dar audringesnė ir šaltesnė.
Nekartok to nevilties kelio į iliuzinės laimės uostą. Jūra ilgainiui sustingsta į ledą, ledo šarvai sukaustys ir Tave. Ranką prie narkotikų tiesė nelaimės troškimas, o baimė, kad Tau neužteks jėgų ją surasti.
Nugalėk tą baimę, nugalėk kovodamas , mylėdamas, džiaugdamasis savo jėgomis. Juk tu tri viską, ką turi patys stipriausieju ir laimingiausieji. Tu turi rankas, kurios gali apkabinti mylimąją, Tu turi jautrią širdį, Tu gali mylėti ir svajoti. Tik Tu gali taip jausti, taip regėti, taip suprasti, taip mykėti.

O gyvenimo audras pasitik aukštai iškėlęs galvą. Nugalėdamas jų šėlsmą, Tu užsigrūdisi pajusi pergalės azartą,- vadinasi, tikrą, o neiliuzinės laimės džiaugsmą.
Netiesk rankos prie narkotikų ir alkoholio. Pažvelk į savo delną. Tose Tavo gyvenomo linijose nėra lemtioes ženklo, kad Tu būsi narkomanas ar alkoholikas. Eik savo lemties keliu, surask savo vietą po saule ir būk laomingas. Šiandien ir visada.

IŠVADOS

Narkotikai ir alkoholis žmogų padaro egoistu, savimyla. Jis niekuomet nepagalvos apie jam artimą, brangų žmogų apie jo kančias ir sielvartą dėl jo. Ištikrųjų meilės ir prieglopsčio reikia ieškoti tik artimų žmonių namuose. Alkoholis ir narkotikai, nėra problemų ir gyvenime iškilusių sukumų sprendimo būdas. Šiandienos jaunimas, net nesusimąatydamas geria ir vartoja narkotikus. Visi jie gyvena ‘‘šia diena‘‘. Jiems nerūpi ar ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, ar galės džiaugtis artimo paguoda, ar apskritai turės galimybę būti laimingais.
Tokie žmonės gali nepastebėti, kad gyvenimas ištikrųjų gražus ir nepastebės kaip jis atsidurs ties kryžkele. Jaunimas turi suprasti, kad svaiginimasis kenksmingoms organizmo medžiagoms nesuteiks džiaugso ir neišspręs gyvenime užgriuvusių pro

NAUDOTA LITERATŪRA

1. F. Nissen Nematomas dramblys
Alkoholis – alkoholizmas – alternatyvos
2. L. Bulatienė. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojomo prevencija mokykloje.
V. 2000
3. L. Gasiliauskas, K. Levickaitė, G. Našlėnas. Vaikai klausia.
V. 2001
4. Blaivaus gyvenimo pranašumai.

Leave a Comment