Šiaulių universitetasSpecialiosios pedagogikos fakultetasSocialinės pedagogikos ir psichologijos katedra
Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės III kurso, I grupės studenčių Ingridos Buivydaitės Lauros Ivanauskaitės
Kursinis darbas
Tema: 12 – 14 metų paauglių, gyvenančių globos namuose ir šeimose, tarpasmeninių santykių su bendramžiais ypatumai
Šiauliai, 2003
Turinys
I. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….11. Problemos pagrindimas……………………………………………………………………………………………………12. Probleminiai klausimai…………………………………………………………………………………………………….13. Tikslas……………………………………………………………………………………………………………………………24. Uždaviniai………………………………………………………………………………………………………………………25. Objektas…………………………………………………………………………………………………………………………..26. Hipotezė…………………………………………………………………………………………………………………………27.Definicijos……………………………………………………………………………………………………………………….2II. Literatūros šaltinių analizė……………………………………………………………………………………………….21.Bendravimo patirtis…………………………………………………………………………………………………………..22. „Draugystės kodeksas“…………………………………………………………………………………………………….43. Draugo beieškant…………………………………………………………………………………………………………….54. Mokslinių tyrimų analizė………………………………………………………………………………………………….5III. Tyrimo metodologija……………………………………………………………………………………………………..71. Kiekybinio tyrimo prielaidos ir naudojamo plano tipas…………………………………………………………7 2. Duomenų rinkimo procedūros………………………………………………………………………………………..73. Tyrimo rezultatai…………………………………………………………………………………………………………….73.1. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai……………………………………………………………….83.2. VGN rezultatų analizė…………………………………………………………………………………………………..193.3 VGN auklėtinių anketų rezultatų išvados………………………………………………………………………….203.4. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai………………………………………………………………..203.5 Šeimose gyvenančių vaikų anketų rezultatų analizė…………………………………………………………..323.6. Šeimų vaikų anketų rezultatų išvados……………………………………………………………………………..333.7. Lyginamoji anketų analizė…………………………………………………………………………………………….333. 8. Lyginamosios išvados………………………………………………………………………………………………….36Rekomendacijos…………………………………………………………………………………………………………………37Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………38
I. Įvadas1. Problemos pagrindimas
Šeimos Lietuvoje padėtis ir jos raidos tendencijos yra šiandien nepavydėtinos. Tai liudija šie duomenys ir faktai: sparčiai nyksta tradiciniai lietuviškos šeimos bruožai, atsiranda nauji, kaip antai: vėlyvos santuokos, didėja vienišų žmonių skaičiai, labai mažas gimstamumo skaičius, sparčiai plinta sugyventinių poros, didelis nesantuokinių vaikų skaičius, dažnos skyrybos ir kt.Kad vaikas galėtų sėkmingai augti ir vystytis, jam reikia užtikrinti psichologinį saugumą, materialinę padėtį bei tinkamą pedagoginę aplinką. Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Skaičiai ir faktai liudija šią liūdną vaikų visuomenės ir valstybės gyvenimo pusę. Asocialių šeimų vaikai neretai tampa beglobiais. Našlaičių ir beglobių vaikų skaičius nėra tiksliai žinomas. Tačiau viena aišku, šie skaičiai kasmet vis auga.Bloga padėtis mokykloje, visoje švietimo sistemoje, staigūs visuomeninio gyvenimo pokyčiai, o svarbiausiai asocialių probleminių šeimų skaičiaus didėjimas, neužtikrina vaikams normalių fizinio, protinio, socialinio, moralinio vystymosi sąlygų ir jų priežiūros. Paaugliai daug laiko praleidžia gatvėje, dažnas jų uždarbiauja, norėdamas pavalgyti pats ir aprūpinti (alkoholiu) savo tėvus. Gatvės vaikai, savartynų „generolai“, likę be priežiūros bei materialinės, dvasinės paramos, susiformuoja neigiamą pažiūrą į žmones, gyvenimą, susikuria savitą pasaulėvaizdį, gyvenimo būdą. Tai būdinga ir šeimų vaikams, ir gyvenantiems globos namuose vaikams. Susibūrę į grupes jie bendrauja, draugauja, konfliktuoja. Remiantis atliktais tyrimais galime teigti, kad šeimų vaikų ir globos namų vaikų bendravimas skiriasi. Globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didenė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas, depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose. Tačiau vis tik reikia dar geriau ištirti šį reiškinį, kad būtų galima pateikti tikslesnius rezultatus ir išvadas. Tai savo tyrimu mes ir pabandėme padaryti.
2. Probleminiai klausimai a) kokios priežastys lemia paauglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose, tarpasmeninių santykių su bendramžiais skirtumus? b) kokių priemonių reikia imtis, kad paauglių šeimoje ir globos namuose tarpasmeninių santykių su bendraamžiais skirtumai kaip įmanoma labiau sumažėtų ?3. Tikslas
Išsiaiškinti paaglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose, tarpasmenių santykių su bendraamžiais ypatumus.
4. Uždaviniai
1. Sukonstruoti tyrimo instrumentą.2. Nustatyti tyrimo objektą.3. Įvertinti tyrimo priežastis ir pasekmes.4. Pateikti rekomendacijas.
5. ObjektasPaauglių, gyvenančių šeimoje ir globos namuose tarpasmeniniai santykiai.
6. Hipotezė: paauglių, gyvenančių globos namuose tarpasmeniniai santykiai su bendraamžiais yra prastesnės kokybės nei paauglių, gyvenančių šeimoje.
7. DefinicijosDraugystė – tai bendravimas su brangiu mums artimu žmogumi kuriam ir mes esame brangūs, kuris pritaria mūsų mintims, poelgiams gyvenimo būdui. Konfliktas – tai priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas. Kiekvienoje konfliktinėje situacijoje būna prieštaringos pozicijos, priešingi tikslai. Tačiau, kad įvyktų konfliktas, būtinas incidentas – nemalonus, nesusipratimą sukėlęs įvykis, kai viena pusė pradeda varžyti kitos pusės interesus. Jei atsakoma tuo pačiu, konfliktas gilėja, plečiasi ir t.t.
II. Literatūros šaltinių analizė
1.Bendravimo patirtis.Bendravimas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Jis kyla jau pačioje gyvenimo pradžioje, tačiau ypač ryškus paauglystės metais. Šiame amžiuje ypač svarbi ir reikšminga bendraamžių draugystė, jų pripažinimas. Dažnai paaugliui jo draugai ir bendraamžiai būna svarbiau už šeimą ar mokyklą. Draugų nuomonė jam kur kas svarbesnė už tėvų ar kitų suaugusiųjų nuomonę, nors ji dažnai būna ir neteisinga. Vidinis poreikis bendrauti yra labai stiprus. Nuo draugų daug priklauso mūsų orientacijos, vertinimai, kasdieninis elgesys.Iš tikrųjų visada, visokio amžiaus vaiką vilioja bendravimas su vienmečiais draugais. Bet paauglystėje šis potraukis pasidaro labai reikšmingas. Šito viso priežastis paaiškės, jeigu susimąstysime, kuo santykiai su vienmečiais skiriasi nuo vaiko santykų su kitais žmonėmis – tėvais, mokytojais, suaugusiais pažįstamais, vyresniais (ar jaunesniais) vaikais – kaimynais… Paauglys bendraudamas su žmonėmis, be galo jautriai reaguoja į savo padėtį, būna nepatenkintas, kad santykiuose su suaugusiais dažnai laikomas nelygiateisiu, žemesniu. Jis trokšta lygių teisių. Štai todėl toks svarbus jam esti bendravimas su draugais. Paauglio objektyvi padėtis tarp vienmečių atitinka jų reikalavimus, jo lygybės poreikį.
Paauglystės pradžioje įvykstantys asmenybės raidos poslinkiai iš principo atitinka naujus vaikų poreikius, siekius, interesus, išgyvenimus, santykiams su suaugusiais žmonėmis ir draugais keliamus reikalavimus. Visa tai ne tik sudaro palankias bendravimo sąlygas su vienmečiais, bet ir skatina jo plėtotę, gilėjimą. Paauglys formuojasi vertybes, kurios suprantamesnės ir artimesnės vienmečiui negu suaugusiajam. Vaikų tarpusavio supratimo pagrindas platus ir įvairialypis. Juos dažnai jaudina tai kas suaugusiajam visiškai nesvarbu ir negali būti svarbu. Bendravimas su suaugusiaisiais, kad ir koks įdomus būtų, jau nebegali visiškai pakeisti bendravimo su draugais.Paauglystės pradžioje vaikai turi sukaupę nevienodos bendravimo su draugais patirties. Paauglių bendravimas su draugais – didi vertybė. Jis kartais būna toks patrauklus ir svarbus, kad mokymasis nustumiamas į antrą vietą, paauglys nutolsta nuo tėvų, gyvena jau savo gyvenimą, nenoriai pasakoja apie save, ką nors slepia, veržiasi pas draugus. Paaugliui būdingas noras vekti kartu su vienmečiais, nes jis nori gyventi kolektyvinį gyvenimą, būti draugų mėgstamas, pripažintas, gerbiamas. Tai pasidaro svarbiausiu poreikiu. Paauglys džiaugiasi, kai jo santykiai su draugais geri. O jeigu santykiai su vienmečiais klostosi prastai, jei nėra artimų draugų arba jeigu staiga draugystė išyra, paauglys labai sielojasi, išgyvena tikra asmeninę dramą. Nemaloniausia paaugliui – klausytis kaip draugai nuoširdžiai jį pasmerkia, o sunkiausia bausmė – kai su juo nenorima bendrauti, paskelbiamas ir tylus boikotas. Vienatvė paaugliui nepakenčiama. Jei su klasės vaikais susidraugauti nepavyksta, jis ima ieškotis draugų už mokyklos sienų ir paprastai randa. Dažnai paauglys nenusisekusią draugystę su klasės vaikais pakeičia bendravimą su jaunesniais vaikais. Jei amžius daugmaž vienodas, tai santykiai gali būti beveik lygiateisiai. Bendravimo pamatas – vienodi interesai. Tačiau paauglio pirmumas, kaip suaugesnio, daugiau išmanančio ir mokančio, vis dėlto pripažįstamas. Dažnai jis tampa jaunesniųjų pavyzdžiu. Susibūrusi nevienodo amžiaus grupė jaunesniuosiuosius labai veikia, vyresnieji skatina bręsti. 2. „Draugystės kodeksas“Ir asmeniniai, ir paauglių grupių tarpusavio santykiai dažnai klostosi nepriklausomai nuo santykių su suaugusiaisiais, neretai net ir prieštarauja šių norui ir įtakai. Tiems santykiams būdingas savas raidos turinys ir logika.Svarbiausios paauglių „draugystės kodekso“ normos – asmenybės ir žmogiškojo orumo gerbimas, lygybė, ištikimybė, pagalba draugui, sąžiningumas. Paaugliai visada pastebi kiekvieno draugo elgesį su draugu, grupe, klase ir įvertina, ar jis atitinka šias normas ar ne. Paaugliai draugiškai smerkia „neištikimybę“ draugui, susitarimų nesilaikymą, atsisakymą padėti, egoizmą, godumą, troškimą pirmauti ir vadovauti, išpuikimą, savų nuopelnų išpūtimą, apkalbas ir nora apjuodinti draugą, nesiskaitymą su draugo nuomone, jo orumo įžeidimą žodžiu, jėga, gudrumu, į akis ir už jo nugaros, tiesiogiai ir netiesiogiai. Smerkiamas draugo pasitikėjimo ar jo fizinio silpnumo panaudojimas piktam, piktnaudžiavimas jo gerumu, siekimas kuo nors ką papirkti, prašymo vykdymas tik už tam tikrą atpildą. Palikti draugą nelaimėje – tai sulaužyti draugiškų santykų įstatymą. Paaugliai įsižeidžia, susikerta, sueina į konfliktą paprastai kaip tik todėl, kad kuris nors elgiasi netinkamai. Taip pat smerkiamas ir draugas, kuris neturi savigarbos, savo nuomonės, nesugeba jos apginti ir duoti atkirčio įžeidėjui, o pataikūnai, veidmainiai ir prisitaikėliai kelia antipatiją. Tačiau priešingais bruožais grindžiamas etinis idealas, kurį formuojasi paauglys ir, kurias sąlygoja draugų bruožams keliamus reikalavimus ir jų tarpusavio santykių normas. Trokšdamas būti gerbiamas ir pripažintas savo draugų, paauglys jautriai reaguoja į jų nuomonę ir vertinimą. Paauglį verčia susimąstyti daug kas – dėl ko draugas jam priekaištavo, dėl ko isižeidė, kodėl nepatenkintas. Jis tiesiog yra priverstas atkreipti dėmesį į save, į savo poelgius. Tai padeda pastebėti ir įsisąmoninti savo trūkumus. Taip ugdoma labai svarbi žmonių bendravimo ypatybė – mokėjimas orientuotis į kitų žmonių reikalavimus. Šios savybės – mokėjimo skaitytis su draugais – dažnai neišsiugdo pernelyg geros apie save nuomonės paaugliai; toks savęs vertinimas – jiems tarytum barjeras, neleidžiantis reaguoti į draugų kritiką, reikalavimus. Vaikus tai įžeidžia, jiems nemalonu bendrauti su tokiu vienmečiu, kuris puikuojasi ir „tik save laiko protingu, o visus kitus – kvailiais“.Paaugliai daug jautriau negu jaunesni vaikai reaguja į išorines bendravimo formas. Kartais paauglys nuoširdžiausiai nori padėti draugui, bet padeda taip, kad šis užsigauna. Suderinti asmeninius ir dalykinius santykius nelengva, nes draugiškiems santykiams būdinga lygybė, o dirbant, ką nors veikiant, kuris nors turi vadovauti. Gana dažnai paauglys visuomenininkas neatsispiria pagundai komanduoti ir asmeniniuose santykuiuose. Tai sukelia nepasitenkinimą ir skriaudą, gali ir visiškai suirti draugystė. Mokėjimas gerbti draugą, nesipuikuoti, nesididžiuoti, – neįkainojamas bruažas, ir jį reikia ugdyti kantriai ir nuosekliai, ryžtingai smerkti visokį pasipūtimą, išdidumą, puikybę, slopinti norą visiems visur vadovauti. Vadinamieji izoliuotieji paaugliai gali turėti įvairių nemalonių savybių, bet visiems jiems paprastai būdingas vienas bendras trūkumas – jie neturi gero draugo savybių.
3. Draugo beieškant
Paauglio poreikio bendrauti su vienmečiais nepatenkina vien tik geri santykiai su klasės draugais. Jam būtinai reikia artimo draugo ir kasmet vis labiau. Kad vaikai suartėtų, jų interesai ir užsiėmimai turi būti panašūs. Paprastai kiekvienas stengiasi sudominti kitą savais interesais. Paauglys greitai „užsikrečia“ patinkama vienmečio interesais.
Vaikus labai suartina pašnekesiai, o artimi bičiuliai bendraudami tam skiria labai daug laiko. Tobulėjant paauglio dvasiniam gyvenimui, atsiranda poreikis turėti tikrą draugą, kuriam būtų galima viską pasipasakoti, dėl visko pasitarti, kuris visada paremtų ir pagelbėtų. Todėl draugiškiems santykiams kyla daug reikalavimų: kad draugas būtų atviras ir supratingas, jautrus ir atidus, mokėtų užjausti ir išlaikyti paslaptį. Vienodos pažiūros – draugų dvasinio artumo pagrindas. Darni draugystė be galo svarbi pačiam paaugliui – jo dvasinei būsenai, nuotaikai, gyvenimo pilnatvės pajautimui, dvasinei pusiausvyrai. Turintys draugų paaugliai lengviau įveikia savo nesėkmes. Paauglį atstumia nerimtas ar abejingas draugo požiūris į jų bendrus reikalus ir į tai kas jam svarbu. Labai kenkia draugystei nuolatiniai nesutarimai, nesiskaitymas su kito nuomone ir įrodinėjimais. Paaugliai labai brangina draugystę, bet kartu ,jie ir daug reikalauja, greitai įsižeidžia. Turėti artimą draugą – grynai asmeninis labai intymus dalykas. Psichologų nuomone paauglio bendravimas su draugu – ypatinga veikla. Bet kiekvienoje veikloje turi būti savas objektas. Bendraudamas su kitu žmogumi turi pažinti jį ir pats save, o tam reikia ypatingų sąlygų: mokėti suprasti draugą, lyginti bei vertinti savo ir kito žmogaus poelgius, suvokti jų motyvus ir priežastis, perprasti jų dorovinį turinį, atspėti jų galimus padarinius.4. Mokslinių tyrimų analizėSistemingi tyrimai, kuriuose analizuojama, kokia įtaka vaikų raidai daro tėvų praradimas ir gyvenimas institucijose, užsienio šalyse pradėti nuo 1940 metų. Tyrimų duomenys parodė, jog institucijose gyvenantys vaikai dažnai pasižymi žemesniais kalbiniais sugebėjimais, jų intelektiniai sugebėjimai, palyginti su vaikais, augančiais šeimose, taip pat yra žemesnis. Sauomijoje (Hukkanen, Sourander, Bergroth, Piha, 1999) buvo atliktas išsamus tyrimas siekiant išsiaiškinti kokiems vaikų emociniams elgesio požymiams įtakos turi šeimos sudėtis. Vaikai gyvenantys su vienu iš biologinių tėvų ir jo partneriu, tuėjo daugiau elgesio problemų namuose, tačiau mokykloje jų elgesys buvo mažiau problemiškas nei vaikų, auginamų vieno tėvo arba motinos. Šeimos struktūra ypač didelę reikšmę gali turėti paauglystėje. Jaunuolių iš pilnų šeimų, palyginti su kitais bendraamžiais, elgesys buvo mažiau delinkventiškas. Neigiamą atsiskyrimo nuo tėvų ir tėvų netekties, taip pat apgyvendinimo globos institucijose įtaka psichinei sveikatai gana gerai parodyta literatūroje, ypač prieraišumo teorijos požiūriu. J.Bowlby (1969, 1980) pabrėžia, kad galimybė kurti artimus, nuolatinius santykius yra bene svarbiausias dalykas vaiko gerovei ateityje. Jis teigia, kad vaikams, kurie neteko tėvų jiems mirus arba buvo nuo jų atskirti, labiau pasireiškia psichiatriniai požymiai, tokie vaikai dažniau nerimauja, išgyvena sunkias depresijas, galvoja apie savyžudybę ir bando žudytis, būna apimti psichozės.Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog vaikams gyvenantiems įvairaus pobūdžio globos institucijose, ypač jei jie anksti į jas patenka ir praleidžia jose keletą metų, susidaro nemažai emocinių ir elgesio problemų. Anglijoje atliktų tyrimų (Wolkind, 1974; Yule, Raynes, 1972) metu nustatyta, jog 30 – 40 proc. berniukų ir 23 – 29 proc. mergaičių pasižymi rimtomis elgesio ir emocinėmis problemomis. Olandijoje (Scholte, 2000) atlikti tyrimai, kurių metu buvo lyginami vaikai, gyvenantys su laikinais įtėviais, ir vaikai, gyvenantys institucijose, parodė, jog vaikai, gyvenantys institucijose turi daugiau elgesio ir emocinių problemų, jų santykiai su bendraamžiais blogi (atitinkamai 46 % ir 8 % ). Be abejo, vaikų, patenkačių į vaikų globos institucijas, patirtis yra labai neigiama: jie išgyvena tėvų mirtį, arba netektį dėl kitų priežasčių (tėvų įkalinimo, alkoholizmo, nesirūpinimo vaikais ar žiauraus elgesio su jais). Šie vaikai dar prieš patekdami į vaikų globos įstaigas įgyja labai neigiamą psichosocialinę patirtį. Lietuvoje , paauglių augančių nedarniose šeimose, vystybosi ir ugdymo problemas išsamiai nagrinėjo V. Armanavičiūtė, Z. Bajoriūnas, P. Dereškevičius. Žmonių, tarp jų ir paauglių, tarpusavio santykių, bendravimo formavimosi ir psichologiniai aspektai domino A. Jacikevičių (1995), A. Suslavičių (1996), R. Želvį (1995), R. Žukauskienę (1998) ir kt.
III. Tyrimo metodologija.
1. Kiekybinio tyrimo prielaidos ir naudojamo plano tipas. Mes pasirinkome atlikti kiekybinį tyrimą. Mūsų pasirinkimą lėmė tai, kad didesnis respondentų kiekis leidžia išsamiau atskleisti esamą situaciją. Be to, kokybiniu tyrimu įsigilintume tik į keleto žmonių nuomonę, tuo tarpu, mums svarbiau buvo išsiaiškinti kuo didesnio 12 – 14 metų amžiaus paauglių skaičiaus nuomonę.Masiniams tyrimams labiau tinka anketavimas. Anketoje gali būti pateikiami atviro ir uždaro tipo klausimai, taip pat klausimai anketoje gali būti mišraus tipo. Atviro tipo klausimai yra tokie, kai atsakymus įrašo pats klausiamasis. Uždaro tipo – kai klausime pateikti visi atsakymai, o respondentai turi išsirinkti vieną iš jų. Mišraus tipo – kai respondentas gali papildyti variantų sąrašą savo atsakymu. Nuo klausimo suformulavimo gerokai priklauso tyrimo sėkmė. Visas anketas pildo pats respondentas. Mūsų respondentai buvo anketuojami pateikiant atviro, uždaro ir mišraus tipo klausimus, kadangi mums buvo reikalinga kuo išsamesnė informacija.
2. Duomenų rinkimo procedūrosSavo tyrime naudojome standartizuotą, pusiau atviro tipo anketą. Anketų respondentams pateikėme 100, tačiau jų atgavome 94. Tyrimą atlikome 2003 04 10 – 2003 04 25. Anketos užpildymo laiko neribojome, kiekvienas respondentas galėjo neskubėti.
3. Tyrimo rezultataiRespondentai buvo 12 – 14 metų amžiaus Šiaulių vaikų globos namų ir Radviliškio vaikų globos namų auklėtiniai (jų anketas atidavė 44 – 36 iš Šiaulių vaikų globos namų, 8 – iš Radviliškio vaikų globos namų) ir mokyklą (įvairias Šiaulių miesto) lankantys ir gyvenantys su savo tėvais paaugliai (jų anketas atidavė 50):
Paauglių pasiskirstymas pagal amžių: Vaikų globos namų auklėtiniai:
Šeimų vaikai:
3.1. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai.
Pirmame anketos klausime „Kaip paaiškintum, kas tai yra draugystė“ paaugliai išvardino daug įvairių variantų, kuriuos mes sugrupavome į keletą kategorijų:
Kategorija Atsakymų pavyzdžiai Anketos numeris Atsakymų procentinė išraiškaKai pasitiki žmogumi, nesipyksti, užjauti jį, padedi jam Kai pasitiki vienas kitu; kai draugas yra ištikimas ir padeda nelaimėje; tai yra užuojauta, pagalba; kai padedi draugams; kai žmonės padeda vieni kitiems ir kt.
1,2,9,11,21,30,36,39
18%Tai geras sutarimas, gražus bendravimas Tai geras sutarimas su savo amžiaus vaikais ir vyresniais; kai du žmonės gražiai bendrauja; kai du žmonės gerai sutaria; geras tarpusavio ryšys, puikūs santykiai; geras bendravimas tarp savęs; kai du draugai draugauja; kai du žmonės gerai sutaria ir kt. 3,7,18,19,22,24,25,27,28,33,35,37,40,41,43,44 36%Meilės jausmas Kai du žmonės myli vienas kitą; tai yra meilė; gražūs santykiai su tau mylimu ir prie širdies artimu žmogumi; tai dviejų žmonių meilė, kurie negali gyventi vienas be kito; dvipusis jausmas ir kt.
5,6,10,12,15,17,32,34
18%Tai ypatingas dalykas Tai gražus gėlės žiedas, lyg išsiritęs drugelis; tai pats fainiausias dalykas; draugystė lieka draugyste 8,14,31,38 9%Nieko neparašė 4,13,16,20,23,26,29,42, 18%
Antro klausimo „Ar turi daug draugų (bičiulių)“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 75 %Ne 5%Nalabai daug 18 %Visai neturiu 2 %
Trečio klausimo „Ar turi tikrą draugą (bičiulį)“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 84%Ne 16%
Ketvirto klausimo „Koks tavo manymu turėtų būti tikras draugas“ atsakymai (paaugliai žymėjo po keletą variantų):
supratingas 73% išklausantis 59%padedantis materialiai 20%domisi tuo pačiu, kuo ir aš 25%atviras 57%patikimas 73%nuoširdus 68%užjaučiantis 59%mėgstamas kitų 25%gerbiamas 20%šaunus 43%patrauklus 20%linksmas 68%draugiškas 66%turintis humoro jausmą 48%savarankiškas 18%ištikimas 55%sąžiningas 59%neišpuikęs 36%stiprus 31%gražus 32%paprastas 27%kuklus 11%drovus 2%darbštus 32%sportiškas 32%atidus 23%nuolat būnantis kartu 30%drąsus 36%
Penktame klausime „Ko negalėtum atleisti savo draugui?“ paaugliai pateikė daug variantų, kuriuos suskirstėme į atskiras kategorijas:
Kategorija Anketos numeris Procentinė atsakymų išraiškaIšdavystė 2,3,5,7,8,9,14,15,16,17,19,20,22,25,26,29,30,31,32,33,34,36,37,38,39,40,41,43,44 64%Melas, apgaulė 3,7,11,15,18,20,31,32,42,44 23%Apkalbos, pravardžiavimas 2,21,27,28,35,38,41 18%Visko neatleisčiau 13 2%Vagystė 6,38,39 7%Nieko napažymėjo 1,4,10,12,23,24 14%
Į šeštą klausimą „Dėl kokių priežasčių Tu ieškai draugų?“ atsakymai pasiskirstė taip (paaugliai žymėjo po keletą variantų):
kad nebūčiau vienišas 57%kad galėčiau pasikalbėti 59%iš nuobodulio 5%nežinau 9%kad padėtų 16%kad paguostų, užjaustų 30%kad jausčiausi reikalingas 41% kita 7%
Prie „kita“ paaugliai parašė tokius teiginius: Dėl to, kad su draugais smagiau(22)Septinto klausimo „Kaip sutari su savo draugais?“ atsakymai:
Labai gerai 43% Gerai 43%Gana gerai 14%Nelabai gerai 5%Blogai 0%Labai blogai 0%
Aštunto klausimo „Ar Tu esi patenkintas savo santykiais su draugais?“ atsakymai:
Taip 70%Ne 5%Iš dalies 25%
„Jei ne, tai kas trukdo geriems santykiams?“ atsakymų variantai:
Melas(39) Į devintą klausimą „Kas Tau yra svarbiausia gyvenime?“ paaugliai atsakė( žymėjo po keletą variantų):
draugai 57% mokslas 50%pramogos 25%sveikata 52%pinigai 25%darbas 32%pripažinimas 7%šeima 64%pagarba man 14%meilė 59%draugystė 50%karjera 39%išsilavinimas 48%
Dešimto klausimo „Ar esi atviras su savo draugais? Atsakymai:
taip 36% ne 2% kartais 36% niekada 0% priklauso nuo situacijos 26%
Vienuolikto klausimo „Dėl ko jaustumeisi labai blogai?“atsakymai pasiskirstė taip(paaugliai žymėjo po keletą variantų):
jei gaučiau blogą pažymį 25%jei susipykčiau su draugais 61%jei susirgčiau 27%jei netekčiau artimųjų 77%jei prarasčiau draugą 50%jei būčiau pašalintas iš mokyklos 34%jei neturėčiau pinigų 20%
kita: jei man neleidžia eiti į kitą mokyklą(24)
Į dvyliktą klausimą „Ar jautiesi esąs lygus su savo draugais?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 66% Ne 2% Kartais 32%
Trylikto klausimo „Ar būna taip, kad draugai Tave atstumia?“ atsakymai yra tokie:
Taip 43% Ne 57%
„Jei atsakei taip, tai dėl kokių priežasčių Tave atstumia?“ variantai:
jei neatsakai ar nepaskundi kito(3) kai nesutampa nuomonės(5) todėl, kad esu globos namuose(6) dėl kai kurių priežasčių(9) būna visokių situacijų(19) kai ko nors neduodu tai supyksta(22) dėl ilgo liežuvio, palaikau kito pusę ar pasakau tai, ką reikėtų nutylėti(29) jų paklauskit(32) kai susipyksti(33,36) dėl išdavystės(38) nes esu nedrąsi(39) ksd ne visada daru tai, ko prašo kiti; kad esu negraži(40) dėl išvaizdos(42)
Į keturioliktą klausimą „Ar yra žmogus, kuriam galėtum viską apie save pasipasakoti?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 68%Ne 30%Aš niekada nieko niekam nepasakoju 2%
Į penkioliktą klausimą „Išvardink 3 savo geriausias savybes“ atsakė taip:
Protinga 7%Draugiška 36%Linksma 18%Padedu žmonėms 7%Savarankiška 5%Gera 20%Darbšti 7%Nuoširdi 25%Ne apgavikė 2%Išklausanti 5%Užjaučianti 5%Ištikima 5%Supratinga 2%Patikima 9%Sportiškas 10%Gražus 7%Drąsus 2%Gerai mokaus 2%Nepykstu be reikalo 2%Gailestingas 5%Drovus 2%Mėgstu būti su draugais 2%Gera mergaitė 2%Patraukli 2%Maloni 5%Kietas 2%Šaunus 4%Atsakinga 2%Atlaidi 5%Geriu, rūkau 2%Piešiu 2%Nepavydžiu 2%Sakau komplimentus 2%Paguodžianti 2%Dosnus 2%Klusnus 2%Sąžininga 5%
Nežinau 2%Nieko neparašė 14%
Į šešioliktą klausimą „Išvardink 3 savo blogiausias savybes“ atsakė taip:
Keikiuosi 18%Tingiu 14%Kartais meluoju 18%Mušuosi 16%Plepi 2%Netvarkinga 2%Geriu 7%Rūkau 14%Per daug užsispyrusi 7%Nesimokau 9%Piktas 7%Neklausau 11%Mėgstu pasierzinti 2%Nervinga 2%Durnas 2%Nemandagi 2%Žiopla 2%Niurgzli 2%Spjaudausi 9%Su charakteriu 2%Pamaiva 5%Irzli 2%Abejinga 2%Neužjaučianti 2%Mėgstu laisvę 2%Dažnai pykstu 2%Išlaidi 2%Negraži 5%Užsisvajojusi 2%Nedrąsi 2%Nesisaugau 2%Neatsakinga 2%
Priešgyna 2%Nuolaidi 2%Blogo charakterio 6%Rūpestinga 2%Vagis 2%Nepasitikiu savimi 2%Greitai įsižeidžiu 2%Nekantri 2%Nežinau 5%Nieko neparašė 11%
Septyniolikto klausimo „Kaip manai, ar Tave mėgsta draugai?“ atsakymai pasiskirstė taip:
Kategorija Procentinė išraiškaMėgsta 50%Kai kurie mėgsta 14%Nežinau 27%Nieko neparašė 7%Nemėgsta 2%
Į aštuonioliktą klausimą „Ar Tavo draugai yra:“ paaugliai atsakė taip (galėjo žymėti keletą variantų):
bendraamžiai 77% jaunesni už tave 36%vyresni už tave 66%suaugusieji 9%
Į devynioliktą klausimą „Kur susirandi draugų?“ atsakė taip(galėjo žymėti keletą variantų):
Mokykloje 75%Gatvėje 30%Būreliuose 34%Kieme/vaikų namuose 70% Kita 2%
Kita variantai: diskotekose, klubuose
Į dvidešimtą klausimą „Ar dalyvauji popamokinėje klasės veikloje?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 20% Ne 20% Kartais 52% Man tai neįdomu 5% Kita 2%
Dvidešimt pirmo klausimo „Ar kada nors prašai draugų pagalbos?“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 48% Kartais 36% Ne 7% labai retai 9%
„ Jei pagalbos prašai, tai kokios?“ variantai: Draugų reikia kai tau būna blogai(19) Priklauso nuo situacijos(18) Patarimo(14) Pamokose, kai ko nesuprantu(24,40) Visokios(11,33,42)
Dvidešimt antro klausimo „Kai prašai pagalbos, tai draugai tau padeda:“ atsakymai yra tokie:
iš karto 41% labai nenoriai 23% noriai 18% man jie nepadeda 816% kita 0%
Dvidešimt trečio klausimo „Ar draugai prašo tavo pagalbos?“ atsakymai yra tokie:
Taip 73% Ne 2% Retai 18% Labai dažnai 7%
„Jei prašo, tai kaip su jais elgiesi?“ variantai:
Padedu 80% Nepadedu 2% padedu, jei man tai naudinga 16% kita 2%
kita variantai: Jei tik galiu(32)
Dvidešimt ketvirto klausimo „Ar greitai supyksti, įsižeidi?“ atsakymų variantai:
Variantas Procentinė išraiškaTaip 50%Ne 20%Nelabai 25%Nieko neparašė 5%
Į dvidešimt penktą klausimą „Ar ilgai prisimeni tau padarytas skriaudas?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 55% Ne 14% Kartais 14% priklauso nuo situacijos 20%
Į dvidešimt šeštą klausimą „Kaip elgiesi, ką jauti susipykęs su draugu?“ atsakymai yra tokie:
noriu jam atkeršyti 39% bandau susitaikyti 41% daugiau su juo nebešneku 16% kita 9%
kita variantai: Nekreipiu dėmesio(4) Man būna labai skaudu(22) Priklauso dėl ko susipykom(31) Stengiuosi išsiaškinti(32)
Dvidešimt septinto klausimo „Ar dažnai konfliktuoji su savo draugais? Parašyk dėl kokių priežasčių ir kaip dažnai:“ atsakymai yra tokie:
Priežastis Labai dažnai Dažnai Kartais Nelabai dažnai Niekada Nepatinka elgesys 7% 14% 59% 11% 7%Pravardžiuoja mane 9% 11% 32% 14% 32%Melas 5% 34% 32% 18% 5%Išdavystė 7% 18% 32% 16% 25%Mokslai (nepadeda, kai reikia ) 9% 16% 34% 11% 23%Pataikavimas mokytojams 5% 18% 18% 11% 39%Pataikavimas stipresniems 0% 30% 16% 11% 36%Išpuikimas, pasipūtimas 5% 23% 30% 7% 27%Nepagarba kitiems 5% 9% 36% 20% 25%Neskolina pinigų 5% 7% 43% 7% 43%Nepadeda nelaimėje 2% 16% 25% 16% 36%Rūpinasi tik savimi 14% 11% 32% 7% 32%Turi žalingų įpročių (alkoholis ir t.t) 11% 11% 16% 9% 45%
Lentelės neužpildė 2% respondentų.
Į dvidešimt aštuntą klausimą „ Kaip elgiesi kai tave pravardžiuoja?“ paugliai pateikė daug variantų, kuriuos suskirstėme į tokias kategorijas:
Kategorija Anketos numeris Procentinė išraiškaNekreipiu dėmesio 1,7,9,14,16,21,22,23,26,27,28,30,31,32,35,36,38 38%Labai supykstu 3,6,18,24,37,43 14%Atsikertu atgal 5,8,14,15,17,19,29,33,35,39,40,41,42 30%Mušuosi 4,10,13,34 9%Nieko neparašyta 2,12,25 7%Verkiu 3,11 5%Manęs nepravardžiuoja 20,44 5%
Į dvidešimt devintą klausimą „Dėl ko dažniausiai pykstiesi su draugais?“ paaugliai atsakė taip:
Kategorija Anketos numeris Procentinė išraiškaDėl draugų, menkniekių, „nesąmonių“ 1,6,13,18,19,27,31,40,41,43 22%Nesipykstu 4,7,8,14,16,34,44 16%Dėl nuomonių skitumo, nesutarimų 3,9,15,16,29,30,42 16%Dėl pravardžiavimo, melagystės, pavydo išdavystės, apkalbų 20,21,22,28,32,33,37,38,39 20%Dėl daiktų 5,24 5%Nieko neparašė 2,10,11,12,23,25,26,35,36 20%
Į trisdešimtą klausimą „ Kaip su draugais sprendi nesutarimus?“ atsakymai yra tokie:
jėga(mušuosi) 16% kalbamės, kol išsiaiškiname 66% iš viso nesprendžiu 7% kita 14%
kita variantai: Nukreipiu kalbą, stengiuosi pamirši, kas buvo(29) Stengiuosi išsiaškintin geruoju, jei neišeina, kartais reikia panaudoti jėgą(32) Atsiprašau (39) Laukiu kol pačios išsispręs(42)
3.2. VGN rezultatų analizė.
Draugystės sąvoką paaugliai aiškino gana vienodai. Gautus teiginius suskirstėme į keletą kategorijų. Daugiausiai surinko kategorija „Geras sutarimas, gražus bendravimas“ – 36% visų atsakymų, o mažiausiai – kategorija „Tai ypatingas dalykas‘ – 9%.Iš pateiktų atsakymų į 2 ir 3 klausimus, matome, kad dauguma vaikų turi draugų(75%) ir taip pat jie turi bent vieną tikrą draugą(84%).Paaugliai mano, kad tikras draugas turi pasižymėti tokiomis pagrindinėmis savybėmis: supratingas (73%), išklausantis (59%), atviras (57%), patikimas (73%), nuoširdus (68%), užjaučiantis (59%), linksmas (68%), draugiškas(65%), ištikimas (54%) ir sąžiningas (59%).Daugiausiai vaikai negalėtų savo draugui atleisti išdavystės, melagystės ir apgaulės. O draugų paaugliai ieško todėl, kad nebūtų vieniši(57%) ir jaustųsi reikalingi(41%). Taip pat dauguma vaikų gerai sutaria su savo draugais ir jų santykiais yra patenkinti.Svarbiausi dalykai šių paauglių gyvenime yra: draugai, šeima ir meilė. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad atskirti nuo šeimos jie jaučiasi vieniši, nemylimi ir ieško, kas pakeistų tą jiems nepalankią situaciją.Nors vaikai gyvena vaikų globos namuose, tačiau daugumai jų(77%) artimųjų netekimas būtų labai skaudus smūgis. Taigi, net esant labai silpniems ryšiams su šeima, artimaisiais, vaikai vis tiek ją labai vertina. Taip pat jiems labai skaudu būtų ir susipykus su draugais(61%).Vaikai išvardijo daug savo gerų ir blogų savybių, kurių pagrindinės yra: draugiškumas, gerumas, nuoširdumas, linksmumas bei keikimasis, mušimasis, melas, rūkymas ir tingėjimas. Kai kurie iš jų nieko neparašė, taip galbūt norėdami nuslėpti savo privalumus ir trūkumus.Dauguma vaikų draugauja su savo bendraamžiais(77%), bet daug jų turi ir vyresnių draugų(66%).Daugiausiai vaikai susipažįsta mokykloje ir kieme (apie 70%), tačiau nemažai jų susiranda ir gatvėje(30%), kas gali daryti labai neigiamą įtaką jų elgesiui.
Gerą vaikų tarpusavio sutarimą rodo tai, kad jie kreipiasi pagalbos vieni į kitus ir vieni kitiems noriai padeda. Tačiau galima teigti, kad vaikų santykiai kartu yra ir gana konfliktiški, nes net pusė jų labai greitai supyksta ir įsižeidžia, bei ilgai atsimena padarytas skriaudas. Be to, net 39% vaikų susipykę su draugais, ne taikiai sprendžia nesutarimus, bet nori jiems atkeršyti, taip pat 16% vaikų nesutarimus sprendžia jėga.Dažniausios konfliktų priežastys yra melas(39%), išdavystė(25%), pataikavimas stipresniems (30%), išpuikimas, pasipūtimas(28%) bei rūpinimasis tik savimi(25%) ir nepadėjimas nelaimėje(18%) ir turėjimas žalingų įpročių (22%).3.3 VGN auklėtinių anketų rezultatų išvados.
1. Vaikai draugystės sąvoką supranta šiek tiek skirtingai, tačiau yra bendrų tendencijų.2. Dauguma vaikų nėra vieniši, turi draugų.3. Tikro draugo savybėmis vaikai išskyrė tokias, kurios yra trokštamos ir siektinos visų žmonių, o ne tik paauglių. 4. Išdavystė, melagystė ir apgaulė yra tokie poelgiai, kurių vaikai neatleistų net draugui.5. Pagrindinės vertybės yra draugai, meilė ir šeima.6. Vaikų tarpasmeniniai santykiai yra geri, bet tam tikrose situacijose jie pakankamai konfliktiški.
3.4. Šeimose gyvenančių paauglių anketų rezultatai.
Pirmame anketos klausime „Kaip paaiškintum, kas tai yra draugystė“ paaugliai išvardino daug įvairių variantų, kuriuos mes sugrupavome į keletą kategorijų:
Kategorija Atsakymų pavyzdžiai Anketos numeris Atsakymų procentinė išraiškaŽmonių bendravimas, draugavimas Kai du draugai draugauja;kai draugauja berniukas su mergaite arba dvi mergaitės; kai žmogus bendrauja su kitu žmogumi; kai vyksta tarp dviejų asmenų geras bendravimas; tai bendravimas su gerais draugais ir kt. 45,46,52,56,58,68,69,75,78,79,81,84,86,87,88,90,93
34 %Pasitikėjimas kitu žmogumi,geras tarpusavio sutarimas Kai žmonės tarpusavyje gerai sutaria; kai tarpusavyje labai gerai sutaria; kai su draugu nesipyksti, nesimuši; dviejų žmonių prisirišimas vienas kitam; dviejų žmonių geri santykiai; kai neišduodi vienas kito paslapčių; kai turi draugą ir juo pasitiki ir kt. 48,51,54,55,57,60,61,64,66,70,71,76,77,92,94 30 %Meilė Tai meilės požymiai; tai kai du žmonės įsimyli ir jie draugauja artimiau nei su kitais draugais; tai pirmoji netikra meilė; kai du žmonės myli vienas kitą ir kt. 49,50,65,72,74,82,83,89,91 20 %Tai vertybė ir ypatingas jausmas Tai kaip dovana – ateina neprašoma, bet ir išeina paslapčia; aš neturiu begalės draugų, bet tuos, kuriuos turiu – vertinu ir saugau; tai labai puikus jausmas, jis neapsakomai „saldus“, švelnus ir kt. 59,62,63,73 8 %Nieko neparašė 47,53,67,85, 8 %
Antro klausimo „Ar turi daug draugų (bičiulių)“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 78 %Ne 0 %Nalabai daug 20 %Visai neturiu 2 %
Trečio klausimo „Ar turi tikrą draugą (bičiulį)“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 88%Ne 12%
Ketvirto klausimo „Koks tavo manymu turėtų būti tikras draugas“ atsakymai (paaugliai žymėjo po keletą variantų):
supratingas 68% išklausantis 68%padedantis materialiai 4%domisi tuo pačiu, kuo ir aš 12%atviras 60%patikimas 72%nuoširdus 74%užjaučiantis 58%mėgstamas kitų 14%gerbiamas 12%šaunus 38%patrauklus 6%linksmas 52%draugiškas 86%turintis humoro jausmą 38%savarankiškas 18%ištikimas 50%sąžiningas 82%neišpuikęs 38%stiprus 18%gražus 10%paprastas 40%kuklus 8%drovus 2%darbštus 44%sportiškas 28%atidus 26%nuolat būnantis kartu 34%drąsus 26%
Penktame klausime „Ko negalėtum atleisti savo draugui?“ paaugliai pateikė daug variantų, kuriuos suskirstėme į atskiras kategorijas:
Kategorija Anketos numeris Procentinė atsakymų išraiškaIšdavystė 45,47,48,49,50,56,57,59,60,61,64,65,67,68,70,71,72,73,74,75,76,77,78,80,81,83,84,88,89,90,91,92,93,94; 68%Melas, apgaulė 47,48,52,57,58,59,61,66,75,86,87,88,92,93; 28%Apkalbos, pravardžiavimas, užgauliojimas 54,55,57,59,68,82; 12%Žmogžudystė 79 2%Vagystė, kvailystės 86,87,93 6%Apsimetinėjimas 82 2%Viską atleisčiau 51,63 4%Nieko napažymėjo 53,62 4%
Į šeštą klausimą „Dėl kokių priežasčių Tu ieškai draugų?“ atsakymai pasiskirstė taip (paaugliai žymėjo po keletą variantų):
kad nebūčiau vienišas 42%kad galėčiau pasikalbėti 42%iš nuobodulio 6%nežinau 14%kad padėtų 8%kad paguostų, užjaustų 18%kad jausčiausi reikalingas 36% kita 26%
Prie „kita“ paaugliai parašė tokius teiginius:
Su draugais linksmiau(60 anketa) Kad būtų linskma ir su kuo žaisti(61) Kad turėčiau daugiau brolių ir seserų(62) Man jie reikalingi(63) Kad būtų žmogus, kuris mokėtų suprrasti, išklausyti(73) Kad būtų linksmiau(76) Kad gyvenime būtų smagiau(81) Kad būtų ką veikti, kad neliūdėtumėme(82) Man jų reikia(84) Visai neieškau(85) Kad turėčiau ką veikti laisvalaikiu(92) Kad nevaikščiočiau vienas(93) Kad turėčiau ką veikti iš viso(94)
Septinto klausimo „Kaip sutari su savo draugais?“ atsakymai:
Labai gerai 42% Gerai 48%Gana gerai 14%Nelabai gerai 4%Blogai 0%Labai blogai 2%
Aštunto klausimo „Ar Tu esi patenkintas savo santykiais su draugais?“ atsakymai:
Taip 74%Ne 6%Iš dalies 20%
„Jei ne, tai kas trukdo geriems santykiams?“ atsakymų variantai:
Draugų būdas(45) Gal kad draugės nenori su manimi būti(52) Trukdo pavydas(62) Truputį skiriasi charakteriai, bet jų reikia(63) Trukdo pašaipos ir dar kas nors, kas jiems užkliūva(84) Draugų melagystės(86) Kartais mano charakteris ar draugų melagystės(87) Jų erzinimas, jie dar nesubrendę ir jiems geriau pabūti draugų kompanijoje, o ne su manimi(88)
Į devintą klausimą „Kas Tau yra svarbiausia gyvenime?“ paaugliai atsakė( žymėjo po keletą variantų):
draugai 64% mokslas 68%pramogos 26%sveikata 66%pinigai 28%darbas 30%pripažinimas 18%šeima 82%pagarba man 24%meilė 58%draugystė 60%karjera 48%išsilavinimas 66%
Dešimto klausimo „Ar esi atviras su savo draugais? Atsakymai:
taip 28% ne 2% kartais 28% niekada 2% priklauso nuo situacijos 40%
Vienuolikto klausimo „Dėl ko jaustumeisi labai blogai?“atsakymai pasiskirstė taip(paaugliai žymėjo po keletą variantų):
jei gaučiau blogą pažymį 28%jei susipykčiau su draugais 56%jei susirgčiau 20%
jei netekčiau artimųjų 80%jei prarasčiau draugą 50%jei būčiau pašalintas iš mokyklos 54%jei neturėčiau pinigų 4%kita: jei būčiau atstumta iš draugų rato(59) jei būčiau viena tam dideliam pasauly(62)
Į dvyliktą klausimą „Ar jautiesi esąs lygus su savo draugais?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 58% Ne 6% Kartais 36%
Trylikto klausimo „Ar būna taip, kad draugai Tave atstumia?“ atsakymai yra tokie:
Taip 42% Ne 58%
„Jei atsakei taip, tai dėl kokių priežasčių Tave atstumia?“ variantai: Jos yra labai nedraugiškos, o aš tokių nenoriu(52) Nes aš negeriu, nerūkau, nemėgstu vaikščioti po gatves(57) Nes jie nori žaisti su draugyste ir, matyt, nežino, ką tai reiškia(59) Dėl blogos nuotaikos(60) Gal pati ką padarau ir nepajaučiu(61) Dėl pavydo, melo(62) Kad nelabai pasiturinčiai gyvenu, bet jų jau nelaikau draugais(63) Kartais aš su jais susipykstu(76) Aš jiems atsibostu(76) Nežinau, bet taip būna(82) Nežinau(83) Turbūt todėl, kad jie jaučiasi labai „kieti“, o aš tokia nenoriu būti, nes mano amžiuje tai nebūtina(84) Per mano charakterį(86,87)
Į klausimą „Ar yra žmogus, kuriam galėtum viską apie save pasipasakoti?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 86%Ne 14%Aš niekada nieko niekam nepasakoju 0%
Į penkioliktą klausimą „Išvardink 3 savo geriausias savybes“ atsakė taip:
Protinga 6%Draugiška 28%Linksma 8%Myliu savo šeimą 4%Stengiuosi mokytis 6%Neturiu žalingų įpročių 2%Padedu žmonėms 8%Savarankiška 6%Neišpuikusi 2%Gera 22%Darbšti 6%Laikau liežuvį uždantų 2%Tyli 2%Nuoširdi 16%Ne apgavikė 4%Išklausanti 4%Gerai bėgu 2%Gerai važiuoju dviračiu 2%Užjaučianti 10%Myliu 4%Ištikima 8%Manimi galima pasitikėti 2%Supratinga 12%Nesavanaudė 2%Mandagi 4%Paslaugi 2%Neišduodu draugų 2%Nemušu mergaičių 2%Sportiškas 6%Juokingas 2%Gražus 6%Drąsus 2%Stiprus 2%Atvira 2%Nemoku pykti 4%Visi man draugai 2%Mėgstu bendrauti 2%Turiu jausmus 2%Geras draugas 2%Gailestingas 6%Atleidžiantis 2%Drovus 2%Moku pykti 2%
Nežinau 4%Nieko neparašė 14%
Į šešioliktą klausimą „Išvardink 3 savo blogiausias savybes“ atsakė taip:
Nekantri 6%Išdykusi 2%Nepastovi 2%Keikiuosi 12%Tingiu 12%Kartais meluoju 12%Mušuosi 12%Lendu, kur nereikia 2%Pavydi 10%Per daug tyli 2%Netvarkinga 2%Nemoku skaičiuoti 2%Karstaus 2%Per dau tikiu ką man sako 2%Plepi 2%Greitai nusivilianti 2%Kartais įžeidinėju 2%Kartais pasakau ko nenoriu 2% Kerštingas 2%Garbėtroška 2%Materialistė 2%Geriu 4%Rūkau 4%Per daug užsispyrusi 8%Nesimokau 6%Piktas 2%Iš visų tyčiojuos 2%Nekenčiu pasipūtėlių 2%Neklausau mamos 2%Labai mėgstu juokauti 2%Nepareiginga 4%Savanaudis 4%Mėgstu vadovauti 2%Mėgstu pasierzinti 2%Noriu būti vyresnė 2%Nervinga 2%Kukli 2%Nemoku išklausyti 2%Išdidi 2%Neklaužada 2%Mėgstu pasišaipyti 2%
Nežinau 6%Nieko neparašė 24%
Septyniolikto klausimo „Kaip manai, ar Tave mėgsta draugai?“ atsakymai pasiskirstė taip:
Kategorija Anketos numeris Procentinė išraiškaMėgsta 47,48,50,51,55,66,71,72,73,76,79,80,81,82,86,94 32%Kai kurie mėgsta 45,52,57,59,60,63,64,67,68,69,70,74,75,84,88,89,90,91,92 38%Nežinau 46,49,56,58,61,62,65,77,78,83,87,93 24%Man nerūpi 85 2%Nieko neparašė 53,54 4%
Į aštuonioliktą klausimą „Ar Tavo draugai yra:“ paaugliai atsakė taip (galėjo žymėti keletą variantų):
bendraamžiai 92% jaunesni už tave 38%vyresni už tave 24%suaugusieji 14%
Į devynioliktą klausimą „Kur susirandi draugų?“ atsakė taip(galėjo žymėti keletą variantų):
Mokykloje 74%Gatvėje 20%Būreliuose 54%Kieme/vaikų namuose 56% Kita 14%
Kita variantai: visur susipažįstu(47) pas draugus kiemuose(57) sode, stovyklose(59) iš mamos pažįstamų(60) visur, jaunimo centre ir kt.(62) renginiuose(87) aš jų neieškau – mane supažindina draugai(89)
Į dvidešimtą klausimą „Ar dalyvauji popamokinėje klasės veikloje?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 38% Ne 16% Kartais 44% Man tai neįdomu 2% Kita 2%Kita : neturiu laiko(68)
Dvidešimt pirmo klausimo „Ar kada nors prašai draugų pagalbos?“ atsakymai pasiskirstė taip:
Taip 36% Kartais 48% Ne 10% labai retai 8%
„ Jei pagalbos prašai, tai kokios?“ variantai:
Paaiškinti, ko nesuprantu ar kas užduota(45,94) Pamokose, kai ko nesuprantu(47,52,55,84,89,91) Kad apgintų nuo pašaipų, kurias dažniausiai skleidžia mano buvę draugai(57) Supratimo, paguodos(59,81) Visokios(66,68,86,88,93)
Dvidešimt antro klausimo „Kai prašai pagalbos, tai draugai tau padeda:“ atsakymai yra tokie:
iš karto 40% labai nenoriai 4% noriai 46% man jie nepadeda 8% kita 2% kita: nevisada(61)
Dvidešimt trečio klausimo „Ar draugai prašo tavo pagalbos?“ atsakymai yra tokie:
Taip 72% Ne 2% Retai 24% Labai dažnai 2%
„Jei prašo, tai kaip su jais elgiesi?“ variantai:
Padedu 90% Nepadedu 0% padedu, jei man tai naudinga 6% kita 10%
kita variantai: Padedu, jei ta pagalba neatsisuka prieš mane pačią(59) Padedu, kai netingiu(61) Jei galiu(63,64) Jei turiu laiko ir žiūrint kokia situacija(68)
Dvidešimt ketvirto klausimo „Ar greitai supyksti, įsižeidi?“ atsakymų variantai:
Variantas Anketos numeris Procentinė išraiškaTaip 51,54,62,63,64,65,67,68,76,77,80,81,82,84,86,87,90,92 36%Ne 46,47,49,50,52,53,56,57,58,68,69,70,72,73,74,75,79 34%Nelabai 45,48,59,60,61,66,71,78,83,88,89,91,93,94 28%Nieko neparašė 85 2%
Į dvidešimt penktą klausimą „Ar ilgai prisimeni tau padarytas skriaudas?“ paaugliai atsakė taip:
Taip 54% Ne 8% Kartais 4% priklauso nuo situacijos 34%
Į dvidešimt šeštą klausimą „Kaip elgiesi, ką jauti susipykęs su draugu?“ atsakymai yra tokie:
noriu jam atkeršyti 32% bandau susitaikyti 52% daugiau su juo nebešneku 18% kita 8%
kita variantai:
Jaučiu mažą pagiežą(59) Jaučiuosi blogai(60) Priklauso nuo situacijos(62) Manyje kažkas vyksta, spaudžia širdį, jaučiuosi vieniša(84)
Dvidešimt septinto klausimo „Ar dažnai konfliktuoji su savo draugais? Parašyk dėl kokių priežasčių ir kaip dažnai:“ atsakymai yra tokie:
Priežastis Labai dažnai Dažnai Kartais Nelabai dažnai Niekada Nepatinka elgesys 4% 14% 54% 18% 8%Pravardžiuoja mane 8% 10% 40% 16% 24%Melas 8% 16% 38% 20% 16%Išdavystė 6% 6% 28% 24% 34%Mokslai (nepadeda, kai reikia ) 12% 12% 36% 8% 30%Pataikavimas mokytojams 2% 8% 10% 18% 60%Pataikavimas stipresniems 0% 4% 28% 22% 44%Išpuikimas, pasipūtimas 8% 12% 26% 10% 42%Nepagarba kitiems 10% 12% 24% 24% 28%Neskolina pinigų 2% 1% 22% 14% 50%Nepadeda nelaimėje 6% 4% 40% 18% 30%Rūpinasi tik savimi 6% 10% 24% 14% 42%
Turi žalingų įpročių (alkoholis ir t.t) 10% 4% 16% 14% 54%Lentelės neužpildė 2% respondentų.
Į dvidešimt aštuntą klausimą „ Kaip elgiesi kai tave pravardžiuoja?“ paugliai pateikė daug variantų, kuriuos suskirstėme į tokias kategorijas:
Kategorija Anketos numeris Procentinė išraiškaNekreipiu dėmesio 45,54,57,58,59,60,62,63,64,66,67,69,73,76,77,80,81,84,89 36%Labai supykstu, būnu įskaudintas 46,50,70,87,91,92,94 14%Atsikertu atgal 51,61,71,72,78,83,88,93 16%Mušuosi 65,68,74,79,85,86 14%Nieko neparašyta 47,48,49,52,53,55,56,75,82,90 20%
Į dvidešimt devintą klausimą „Dėl ko dažniausiai pykstiesi su draugais?“ paaugliai atsakė taip:
Kategorija Anketos numeris Procentinė išraiškaDėl draugų, menkniekių, „nesąmonių“ 45,72,77,78,91,92 12%Nesipykstu 60,65,88,89,93 10%Dėl nuomonių skitumo, nesutarimų 50,58,68,81,83,94 12%Dėl pravardžiavimo, melagystės, pavydo išdavystės, apkalbų 57,59,61,62,63,64,66,71,73,74,76,84,86 26%Dėl visko 71,80 4%Nežinau 46,51,69,79 8%Nieko neparašė 47,48,49,52,53,54,55,56,70,75,82,85,90 26%
Į trisdešimtą klausimą „ Kaip su draugais sprendi nesutarimus?“ atsakymai yra tokie:
jėga(mušuosi) 12% kalbamės, kol išsiaiškiname 72% iš viso nesprendžiu 8% kita 8%
kita variantai: Bandau susitaikyti, ramiai atsiprašyti(57,92) Nekreipiu dėmesio, patys pradeda bendrauti(84) Visais būdais(85)
3.5 Šeimose gyvenančių vaikų anketų rezultatų analizė.
Draugystės sąvoką paaugliai aiškino gana vienodai. Gautus teiginius suskirstėme į keletą kategorijų. Daugiausiai surinko kategorija „Žmonių bendravimas, draugavimas“ – 34% visų atsakymų, o mažiausiai – kategorija „Tai ypatingas dalykas“ – 8%.Iš pateiktų atsakymų į 2 ir 3 klausimus, matome, kad dauguma vaikų turi draugų(78%) ir taip pat jie turi bent vieną tikrą draugą(88%).Paaugliai mano, kad tikras draugas turi pasižymėti tokiomis pagrindinėmis savybėmis: supratingas (68%), išklausantis (68%), atviras (60%), patikimas (72%), nuoširdus (74%), užjaučiantis (58%), linksmas (52%), draugiškas(86%), sąžiningas (82%).Daugiausiai vaikai negalėtų savo draugui atleisti išdavystės, melagystės ir apgaulės. O draugų paaugliai ieško todėl, kad nebūtų vieniši(42%) ir galėtų pasikalbėti(42%). Taip pat dauguma vaikų gerai sutaria su savo draugais ir jų santykiais yra patenkinti.Svarbiausi dalykai šių paauglių gyvenime yra: draugai, mokslas, sveikata, šeima ir išsilavinimas. Daugumai vaikų (80%) artimųjų netekimas būtų labai skaudus smūgis. Taip pat jiems labai skaudu būtų ir susipykus su draugais(56%), be to jiems būtų sunku jei juos pašalintų iš mokyklos(44%). Vaikai išvardijo daug savo gerų ir blogų savybių, kurių pagrindinės yra: draugiškumas, gerumas, nuoširdumas, užuojauta ir ištikimybė, supratingumas bei keikimasis, mušimasis, melas, pavydas ir tingėjimas. Kai kurie iš jų nieko neparašė, taip galbūt norėdami nuslėpti savo privalumus ir trūkumus.Dauguma vaikų draugauja su savo bendraamžiais(92%).Daugiausiai vaikai susipažįsta mokykloje(74%), tačiau nemažai jų susiranda ir būreliuose bei kieme (apie 50%).Gerą vaikų tarpusavio sutarimą rodo tai, kad jie kreipiasi pagalbos vieni į kitus ir vieni kitiems noriai padeda. Tačiau galima teigti, kad vaikų santykiai kartu yra ir gana konfliktiški, nes net pusė jų ilgai atsimena padarytas skriaudas. Be to, net 32% vaikų susipykę su draugais, ne taikiai sprendžia nesutarimus, bet nori jiems atkeršyti, taip pat 12% vaikų nesutarimus sprendžia jėga. Tačiau daug vaikų bando taikytis, viską išsiaiškinti.lDažniausios konfliktų priežastys yra melas(24%), pataikavimas stipresniems (30%), išpuikimas, pasipūtimas(20%), nepagarba kitiems(22%) bei rūpinimasis tik savimi(16%) ir žalingų įpročių turėjimas (14%).
3.6. Šeimų vaikų anketų rezultatų išvados.1. Vaikai draugystės sąvoką supranta šiek tiek skirtingai, tačiau yra bendrų tendencijų.2. Dauguma vaikų nėra vieniši, turi draugų.3. Tikro draugo savybėmis vaikai išskyrė tokias, kurios yra trokštamos ir siektinos visų žmonių, o ne tik paauglių. 4. Išdavystė, melagystė ir apgaulė yra tokie poelgiai, kurių vaikai neatleistų net draugui.5. Pagrindinės vertybės yra draugai, mokslas, sveikata, šeima ir išsilavinimas. 6. Vaikų tarpasmeniniai santykiai yra geri, bet tam tikrose situacijose jie pakankamai konfliktiški.
3.7. Lyginamoji anketų analizė.
Abiejų grupių vaikai draugystę supranta labai panašiai. Jų atsakymus galima buvo suskirstyti į keletą kategorijų, kurios abiems grupėms buvo vienodos. Tikro draugo savybes vaikai išskyrė tokias pat, tačiau procentinė reikšmingumo išraiška skiriasi. Ji pavaizduota stulpelinėje diagramoje:
Kaip matote, šeimų vaikai labiau vertina sąžiningumą ir draugystę, o vaikų globos namų auklėtiniai – kuklumą, grožį ir materialinius dalykus. O abi grupės labai panašiai vetina buvimą kartu, atidumą, sportiškumą, išpuikimą, ištikimybę, savarankiškumą, šaunumą, užuojautą, patikimumą, atvirumą bei supratingumą.Draugų vaikai ieško dėl tokių pat priežasčių, tačiau vėlgi skiriasi jų svarba:
Kaip matote rezultatai gana panašūs, tačiau vaikų globos namų auklėtiniai draugų daugiau ieško todėl, kad galėtų pasikalbėti ir nesijaustų vieniši.Paauglių svarbiausių vertybių išsidėstymas atrodo taip:
Kaip matote šeimų vaikams svarbiau yra mokslas ir išsilavinimas, sveikata ir šeima. Aišku tai labai svarbu ir globos namuose gyvenantiems vaikams.Klausimo kodėl jaustųsi labai blogai, atsakymai atrodo taip:
Matome, kad rezultatai labai panašūs, tik VGN auklėtiniams daug svarbiau yra nesusipykti su draugais nei šeimų vaikams.Kaip abiejų grupių vaikai sprendžia tarpusavio nesutarimus, matome pateiktoje diagramoje:
Rezultatai yra panašūs, bet šeimų vaikai yra labiau linkę taikiai spręsti nesutarimus, kalbėtis apie problemas nei VGN auklėtiniai.
3. 8. Lyginamosios išvados.1. Abiejų grupių vaikai draugystės sąvoką supranta panašiai. Jų aiškinimas atitinką mūsų pateiktą draugystės apibrėžimą ( žr. Definicijos).
2. Tikro draugo pagrindines savybes abi grupės nurodė labai panašias, tačiau šeimų vaikai didesnį dėmesį kreipia į vidines asmenybės savybes, tokias kaip sąžiningumas, o VGN auklėtiniams labiau rūpi išorinės savybės ir materialiniai dalykai.3. VGN auklėtiniai jaučiasi labiau vieniši ir apleisti, negu šeimų vaikai, todėl draugai jiems yra labiau svarbūs ir tiesiog būtini;tuo tarpu šeimų vaikai jausdami tėvų meilę ir palaikymą, draugams tokios didelės reikšmės, kaip VGN auklėtiniai neteikia, nors ir jiems tai yra labai svarbu.4. VGN auklėtinių pagrindins vertybės yra draugai, šeima ir meilė, tuo tarpu šeimų vaikams dar labai svarbu yra sveikata bei mokslas ir išsilavinimas. Vaikai iš globos namų tam skiria mažiau dėmesio.5. Tėvų dvasinio, intelektinio ryšio, dėmesio stoka lemia tai, kad VGN auklėtiniai labiau nei šeimų vaikai linkę problemas spręsti jėga, trokšta keršto, arba iš viso nesprendžia problemų. 6. Remdamosios tyrimo rezultatais, darome išvadą, kad mūsų tyrimo hipotezė pasitvirtino.Rekomendacijos
Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių, gyvenačių globos namuose tarpasmeniniai9 santykiai su bendraamžiais yra prastesnės kokybės nei paauglių, gyvenančių šeimose. Tai gali būti susiję ir su vaikų gyvenimo sąlygomis. Dabartinės jų gyvenimo sąlygos institucijose turėtų būti labiau priartintos prie šeimos aplinkos. Būtina, kad jie turėtų nuolat su jais dirbančias auklėtojas ir kuo mažiau jaustų jų kaitą, t.y. reikia, kad juos nuolat suptų tie patys suaugusieji ir dėl to galėtų lengviau susiformuoti prieraišumas ir pasitikėjimas.Be to, paaugliams patekusiems į globos namus reikalinga psichologo pagalba, nes kaip rodo praktika, daugumai vaikų prisitaikymo globos institucijose laikotarpis būna ypač sudėtingas. Jo padarinius kartais sunku numatyti. Vaikai ne tik išgyvena vidinį stresą – jais lengvai gali pasinaudoti vyresni vaikai suteikdami jiems atitinkamą statusą. Naujas vaikas, noreėdamas pritapti ir būti populiarus, labai dažnai pasiduoda šiai įtakai. Šiems paaugliams būtina nuolatinė įvairių specialistų – psichologų, specialiųjų pedagogų ir socialinių darbuotojų – pagalba ir jų komandinis darbas.
Literatūros sąrašas:
1. Z. Bajoriūnas (1997). Šeimos edukologija. Vilnius: JOŠARA2. M. Barkauskaitė (1993). Bendravimas ir draugystė. Vilnius3. M. Barkauskaitė (2001).Paaugliai: Sociopedagoginė dinamika. Vilnius4. David G. Myers (2000). Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika5. A. Gučas (1981). Vaiko psichologija. K: Šviesa6. A. Gučas (1990). Vaiko ir paauglio psichologija. K: Šviesa7. B. Vulfovas (1984). Paauglys8. R. Žukauskienė, O. Leiputė (2002). Vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių ir vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, emociniu ie elgesio problemų ypatumai. Socialinis darbas Nr. 2(2)