NATO

1.NATO istorija
Pasibaigus Antrajam Pasauliniam Karui, Europai iškilo Sovietų Sąjungos ekspansinės politikos grėsmė. Dar prieš Karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos – iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Karo nualinta Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) taip pat pasirodė nepajėgi garantuoti šalims laisvę ir nepriklausomybę. Raudonosios armijos, vėliau – ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes vienytis. Tik suusivienijusios į politinę organizaciją su karine galia, ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo atgrasyti ir apsisaugoti nuo Sovietų sąjungos užpuolimo.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria remiantis buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis Aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija.
1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija.
1955 m. – Vokietijos Federacinė Respublika.
1982 m. – Ispanija.
1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija.
2004 m. prie Aljanso prisijungė Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Per daaugiau kaip pusę amžiaus užsitęsusį Šaltąjį karą NATO, kaip blokas, niekuomet nekariavo. Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį – garantavo Europos saugumą, socialinį ir politinį Vakarų Europos stabilumą – ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos gerovės išsaugojimo ir kū

ūrimo.

2.NATO vėliava

3. NATO narės
Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija, Vokietija.

4. Lietuvos santykių vystymas su NATO
1991 m. gruodžio mėnesį Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
1994 m. sausio mėnesį LR Prezidentas A.Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui M.Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.
1994 m. sausio mėnesį Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PTL) iniciatyvos.
1996 m. gruodžio mėnesį priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugomo užtikrinimo priemone.
1997 m. liepos mėnesį Madride NATO šalių vadovų suusitikime pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą, siekiant saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
1997 m. rugpjūčio mėnesį Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.
1999 m. balandžio mėnesį NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
2000 m. gegužės mėnesį Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros bei įvardyti Vilniaus grupės bendradarbiavimo principai.
2000 m. lapkričio mėnesį Prezidento de

ekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.
2001 sausio mėnesį Prezidento dekretu LR Nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta Gintė Damušis.
2001 m. gegužės 27-31 d. Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.
2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai.
2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį.
2004 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas M.Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui (Colin Powell) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo pilnateise NATO nare.
2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje. LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrais dalyvavo oficialioje ceremonijoje bei iškilmingame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje. Šiuo metu NATO yra 26 narės.

Leave a Comment