NATO
NATO – tai Šiaurės atlanto sutarties organizacija. Ji buvo įkurta 1949m. Šiaurės atlanto sutartimi. Šią sutartį pasirašė:Jav, Prancūzija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Anglija, Kanada, Liuksenburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija. Vėliau įstojo:Graikija (1952);Turkija (1952);Vokietija (1955).Ispanija (1982);Lenkija (1999);Čekija (1999);Vengrija (1999).
Politiniai tikslai ir uždaviniai
Šiaurės atlanto sutarties organizacija, įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta Šiaurės atlanto sutarties preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
Sutarties 4 straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, jog kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės atlanto sutarties 5 straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos valstybės užpuolimas yra laikomas visų užpuolimu.NATO sprendimai po diskusijų ir valstybinių konsultacijų priimami susitarimu. Būdama daugianacionalinė, vyriausybinė laisvų ir nepriklausomų valstybių sąjunga, ji neturi didesnės nei valstybinės įtakos ar nepriklausomos politikos formavimo funkcijų. Todėl NATO šalių priimti sprendimai yra visų jai priklausančių valstybių sprendimai. Be to, ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės narės.
Šiaurės Atlanto sąjunga taip pat įkūnija transatlantinį NATO Europos valstybių ir Jav bei Kanados bendradarbiavimą, kurio tikslas – užtikrinti taiką ir saugumą visoje Europoje. Europos ir Šiaurės Amerikos NATO valstybių visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinanti bendrą gynybos planavimą, karinį bendradarbiavimą bei konsultacijas ekonomikos srityje, mokslo, aplinkos apsaugos ir kitose. Tačiau visus šaltojo karo metus susidūrus su ekspansionistine politine idealogija, totalitarine valstybės sistema, ir tuometinės SSRS bei Varšuvos Sutarties karine galia, NATO priklausančių valstybių bendradarbiavimas visų pirma buvo susijęs su bendros gynybos plėtojimu ir puoselėjimu.
Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes. NATO struktūrų ir politikos pakitimai atspindi bendrą NATO valstybių sutarimą tęsti politinį ir karinį bendradarbiavimą, būtiną jų bendram saugumui. Tuo pačiu metu, siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiati ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio bei Rytų europos.
NATO POLITINĖS IR KARINĖS STRUKTŪROS
Pagrindinė 19-ikos NATO narių bendradarbiavimo struktūra buvo sukurta Aljanso formavimosi metais ir galioja iki šiol. Ji susideda iš šių elementų:
Šiaurės atlanto sąjungos taryba
Šiaurės atlanto sąjungos taryba yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyvią politinę valdžią, sprendimų galias ir susideda iš visų 19-ikos valstybių atstovų, posėdžiaujančių bent kartą per savaitę. Taryba yra atvira, leidžia deklaracijas bei komunikatus, aiškinančius jos sprendimus bei veiksmus visuomenei. Taryba yra vienintelis organas, kuriam valdžią suteikė išskirtinai Šiaurės atlanto sutartis. Ši sutartis numato tarybai galimybes kurti kitus organus. Nuo to laiko buvo įsteigta daug specialių organų. Taryba teikia valstybių vyriausybėms informaciją jų saugumo klausimais. Visos valstybės turi vienodą teisę išreikšti savo nuomonei . Taryboje kiekvienai valstybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinis personalas arba delegacija prie NATO. Taryba renkasi du kartus per metus, o kartais ir dažniau, ministrų lygiu- kiekvienai valstybei atstovauja u-sienio reikalų ministras. Nuolatinė taryba, kai yra svarbių svarstytinų klausimų, renkasi du kartus per savaitę, jei vadovauja NATO generalinis sekretorius arba pavaduotojas. Per ministrų tarybos susirinkimą vienas iš užsienio ministrų skiriamas garbės prezidentu.
Gynybos planavimo komitetas
Gynybos planavimo komitetas dažniausiai susideda iš nuolatinių atstovų, tačiau posėdžiai bent du kartus per metus vyksta gynybos ministrų lygiu. Šis komitetas sprendžia gynybos ir bendros gynybos planavimo klausimus. Jis nužymi gaires NATO karinei vadovybei tais klausimais, kurių neaptarė Taryba, o šio komiteto funkcijos, atributai ir galios tokios pat kaip ir tarybos.
Branduolio planavimo grupė
Branduolio planavimo grupė yra pagrindinis konsultacijų forumas dėl branduolinių pajėgų vietos NATO saugumo ir gynybos politikoje. Gynybos ministrų lygiu ši taryba renkasi per metus, o ambasadorių lygiu- visada, kai to reikia.
NATO komitetai
Pagrindinius sąjungos konsultacijų ir sperndimų priėmimo elementus palaiko komitetų struktūra, užtikrinanti, kad kiekvienai valstybei būtų atstovaujama visose NATO veiklos srityse, kuriose ji dalyvauja. Dauguma komitetų atsakingi už Šiaurės atlanto tarybos darbo plano arba Partnerystės taikos labui programos įgyvendinimą.
Generalinis sekretorius
Generalinis sekretorius yra svarbiausias tarptautinis atstovas, paskirtas NATO valstybių tiek kaip Šiaurės atlanto tarybos pirminikas, tiek kaip NATO generalinis sekretorius. Jis taip pat yra pagrindinis organizacijos tiek tarptautinių santykių, tiek palaikant ryšius su NATO valstybių vyriausybėmis atstovas.
Tarptautinis personalas
Tarptautinis personalas formuojamas iš NATO valstybių atstovų. Jo nariai padeda Tarybos bei jai pavaldžių komitetų darbui, nuolat sprendžia įvairius aljansui svarbius klausimus.Karinis komitetas
Karinis komitetas yra atsakingas už NATO politinei valdžiai siūlomas rekomendacines priemones, kurios reikalingos bendrai NATO teritorijos gynybai užtikrinti. Karinis komitetas yra vyriausioji aljanso karinė vadovybė, kurią kontroliuoja Šiaurės atlanto taryba ir gynybos planavimo komitetas, o kai rei kalai susiję su branduoliniais klausimais – branduolinio planavimo grupės vadovybė. Karinis komitetas susideda iš valstybių štabų viršininkų. Štabų viršininkai renkasi bent kartą per metus. Karinio komiteto pirmininkas renkamas rotacijos principu kas metai pagal anglų abėcėlę. Jis atstovauja Komitetui kituose forumuose, kartu tvarko ir kasdieninius šio komiteto klausimus.
Tarptautinis karinis personalas
Dirbti NATO kariniam komitetui padeda tarptautinis karinis personalas bei įvairios specializuotos grupės, kuruojančios specifines šio komiteto sritis.
Integruota karinė struktūra
Integruota karinė struktūra yra aukščiausiu lygiu poliotiškai kontroliuojama ir vadovaujama struktūra. Pagrindinis jos uždavinys- užtikrinti dalyvaujančių valstybių teritorinės gynybos schemą. Šią struktūrą sudaro pagrindinių ir papildomų karinių vadaviečių sistema, apimanti visą Šiaurės Atlanto teritoriją. Integruota karinė struktūra sudaro galimybę rengti bendras pratybas ir bendradarbiauti ryšių bei informacijos sistemos, oro gynybos, logistinės pagalbos karinėms struktūroms, procedūrų bei ginkluotės standartizacijos ir atitikimo srityse.
Pagrindinis Aljanso integruotų karinių pajėgų uždavinys – garantuoti valstybių saugumą ir teritorinį vientisumą, prisidėti prie saugumo balanso Europoje palaikymo, krizių valdymo ir pagaliau užtikrinti NATO valstybių gynybą.
Gynybos planavimas
Valstybės, nustatydamos savo bendrą įnašą į bendrą gynybą ir pobūdį, išlieka visiškai nepriklausomos ir laisvos. Tačiau NATO gynybos struktūros esmė reikalauja : valstybės prieš priimdamos sprendimus, turi atsižvelgti į visos Sąjungos poreikius. Todėl NATO valstybės vykdo sutartas gynybos planavimo procedūras, kurios teikia metologiją ir mechanizmą Aljanso politikai įgyvendinti reikalingų karinių pajėgų, atitinkančių visos sąjungos interesus, nustatymui ir nacionalinių gynybos planų koordinavimui. Planuojant atsižvelgiama į veiksnių, kurie atitinka NATO įvertinimus. Toks planavimas užtikrina, kad bendrai gynybai skirti ištekliai būtų panaudojami efektyviai.
Gynyba planuojama pagal sutartą strategijos konceciją, kuri bendrais bruožais nustato Aljanso užduotis ir numato būdus joms atlikti. Detalesnes gynybos planavimo gaires nustato gynybos ministrai kas du metai. Remiantis jomis, NATO ginkluotosioms pajėgoms šešeriems metams nustatomi uždaviniai- “pajėgų tikslai”, tačiau ypatingais atvejais jie gali būti nustatyti ir ilgesniam laikui. Kiekvienais metais šie tikslai peržiūrimi ir keičiami. NATO gynyba planuojama taip, kad aprėptų visą Sąjungos vaidmens ir misijų spektrą, tarp jų ir nemažai uždavinių, susijusių su JT, ar su ESBO atsakomybėje esančių krizių valdymu.
Branduolinė politika
Strateginės branduolinės pajėgos suteikia Aljansui pagrindines saugumo garantijas. Europos sąjungininkus, bendrai planuojančius kolektyvinę gynybą, dalyvauti NATO branduolinėje politikoje įpareigoje jų solidarumas ir bendras siekimas išvengti karo. Panaikinus branduolinę puolamąją ginkluotę ir trumpo nuotolio raketas “ Žemė- Žemė “ , branduolines pajėgas dabar sudaro dvejopos paskirties aviacija. Kasmet branduolinių pajėgų reikalus aptaria NATO valstybių Branduolinio planavimo grupė, kuri srendžia klausimus dėl branduolinio ginklo išdėstymo, apsaugos, saugumo, ryšių sistemos, platinimo komtrolės, taip pat platesnes problemas. Aljanso branduolinė politika yra nuolat peržiūrima, o sprendimai priimami bendrai, atsižvelgiant į pakitusias aplinkybes bei atnaujinant planavimo ir konsultacijų procedūras.
NATO finansavimas
NATO struktūroms išlaikyti yra įkurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, remdamosi išlaidų pasidalijimo principu. Iš bendro fondo skiriamos lėšos valstybių pajėgoms ir visoms karinėms bei kitoms reikmėms aprūpinti. NATO finansiniai ištekliai skirstomi į du atskirus biudžetus: karinį ir civilinį. Juos tvarjo karinio ir civilinio biudžeto komitetai pagal sutartas išlaidų pasidalijimo formules. Finansuojama laikantis atvirumo, lankstumo ir nešališkumo principų. Pagrindinės finansavimo proceso dalys – politinė kontrolė ir tarpusavio atsiskaitomybė. Iškilus finansiniams ir išteklių sunkumams, atsiradusiems dėl transformacijos ir naujų NATO vyriausybės numatytų uždavinių įgyvendinimo, buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba. Taryba, susidedanti iš vyresniųjų nacionalinių atstovų, užsiima kariniais resursų skyrimų klausimais ir prioritetų nustatymu.
Naujos pajėgų struktūros
Nuo 1990m. birželio mėn. Vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo, atsižvelgus į radikaliai pasikeitusias Europos saugumo aplinkybes, prasidėjo esminė NATO transformacija. Šis procesas sukūrė naują Aljanso strategiją, pertvarkė pajėgų ir vadovavimo struktūras, paskatino imtis naujų misijų, tarp jų taikos palaikymo operacijų. 1994m. Briuselio aukščiausio lygio susitikime Aljanso valstybių vadovai, siekdami užtikrinti jų vykdomų misijų veiksmingumą ir lankstumą, palaikė nuolatinį NATO politinių ir karinių struktūrų bei procedūrų transformaciją. Dėl to buvo įkurta tarptautinės Jungtinės specialiosios paskirties pajėgos. Buvo imta bendradarbiauti su VES ir remiantis NATO karinės vadovybės išvadomis, toliau tobulinti šią koncepsiją ir imtis būtinų priemonių jai įgyvendinti. Dabar ši koncepcija, bendradarbiaujant su VES, nuosekliai įgyvendinama. Jos tikslas – sukurti atskiras, bet ne atskirtas pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO, tiek VES.
Pajėgų sumažinimas
Pasikeitus padėčiai 1993 m., NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos, palyginti su 1990m., sumažėjo 25 proc. NATO valstybės:– 25 proc. sumažino viso Aljanso kovinius sausumos dalinius ir 45 proc. NATO Vidurio regiono žemynines pajėgas, kurių pagrindinę dalį sudarė motorizuoti kariniai daliniai;
– 10 proc. Sumažino jūrų pajėgas;– 25 proc. Sumažino Aljansui skirtų ir Europoje dislokuotų karinių lėktuvų;Pasikeitus politinei ir strateginei padėčiai bei atsižvelgiant į Aljansui galinčią kilti potencialią riziką, nuo1993 m. Aljansas toliau nuolat peržiūri savo pajėgas ir keičia jų dydį.Pajėgų sudėtis
Nato priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito reagavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos, rezervinės pajėgos.
Reagavimo pajėgas sudaro visapusiškos, sausumoje greitai persidislokuojančios bei aukšto pasiregimo oro ir jūrų pajėgos, bet kuriuo momentu galinčios būti panaudotos kariniams veiksmams. Aljanso reagavimo pajėgos susideda iš neatidėliotino ir greito reagavimo pajėgų.
Neatidėliotino reagavimo pajėgas sudaro sausumos, oro ir jūrų pajėgų dalys. Greito reagavimo pajėgas taip pat sudaro sausumos, oro ir jūrų pajėgų dalys.
Pagrindinės gynybos pajėgos yra svarbiausios naujos pajėgų struktūros elementas. Jas sudaro aktyvios ir mobilizuotos sausumos, oro ir jūrų pajėgos, galinčios atgrasinti ir atremti visokią prievartą ir agresiją. Joms priklauso įvairaus pasirengimo daugianacionaliniai ir nacionaliniai junginiai, kurie gali būti pasitelkti krizėms valdyti. Kai kurios pagrindinės oro gynybinės pajėgos atlieka tarpregioninį pajėgų sustiprinimo vaidmenį.
Neišskleistos pajėgos susideda iš kitų įvairaus pasirengimo pajėgų, kurios gali būti panaudotos kiekvienam NATO sausumos ar jūrų regionui sustiprinti.
Pajėgų telkimas ir pasirengimas
Didžiąją sutartą NATO pajėgų dalį skiria Aljanso valstybės, dalyvaujančios integruotoje karinėje struktūroje. Jas sudaro dvi pagrindinės pajėgų dalys: tos, kurioms pagal sutartas procedūras arba nustatytu laiku vadovauja ir kontroliuoja pagrindinė NATO vadovybė, ir tos, kurias Aljanso valstybės sutiko skirti pagrindinei NATO vadovybei ateityje.
Apskritai už vadovavimą daugumai NATO pajėgų taikos metu yra atsakingos pačios valstybės. Išimtį sudaro integruotų įvairių NATO karinių būstinių personalas, dalis integruotos oro gynybos struktūros, tarp jų Oro erdvės ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos pajėgos, kai kurie ryšių daliniai, pastovūs jūrų daliniai bei kiti Aljanso reagavimo pajėgų elementai.
Tolesnis NATO pajėgų telkimas ir pasirengimas bus derinamas atsižvelgiant vien tik į gynybinį Aljanso pobūdį. Kaip ir anksčiau NATO pajėgų išdėstymą ir panaudojimą toliau kontroliuoja Aljanso politinė valdžia.NATO KARINĖ STRUKTŪRA
Error! No table of figures entries found.
NATO CIVILINĖ IR KARINĖ STRUKTŪRA
Nacionalinės valdžios atstovai
Nuolatiniai atstovai
Kariniai atstovai prie NATO
Generalinis sekretorius
Tarptautinis karinis personalasVyriausios NATO vadovybės