NATO

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
TELEKOMUNIKACIJŲ IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAS
VADYBOS ADMINISTRAVIMO KATEDRA

NATO

Atliko:RR7gr.st.

Priėmė: Vadovas

KAUNAS
2000

Turinys

I. Kas yra NATO ? 2

II. Istorinë apþvalga 3

III NATO struktûros 5

1. Ðiaurës Atlanto sàjungos taryba 6

2. Karinës struktûros 8

3. Bendradarbiavimo su ne NATO valstybëmis struktûros 11

IV. Lietuvos integracija á NATO 14

V. Visuomenës nuomonë: Baltijos ðaliø gyventojø apklausa 15

VI. Iðvados 19

Naudota literatûra 21

I. Kas yra NATO?

Mes visi daug kartø girdëjome keturiø raidþiø dëmená “NATO”, bet ne visi gerai þinome kas tai per organizacija, kuo ji uþsiima ir kam ji reikalinga. Ypaè daþnai apie tai pradëta kaalbëti po nepriklausomybës atgavimo Lietuvoje. Ðiame referate apþvelgsime ðià gynybinæ organizacijà. NATO – tai Ðiaurës Atlanto organizacija, kuri buvo ákurta atsiþvelgent á Jungtiniø Tautø chartijos 51 straipsná, yra gynybinë sàjunga, pagrásta nepriklausomø valstybiø politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ði sutartis ápareigoja ðalis nares ginti savo ir kitø ðaliø nariø laisvæ ir nepriklausomybæ. Kilus pavojui jø saugumui visos s narës turi padëti ðaliai, kuriai gresia ginkluotas uþpuolimas. Vienos ðalies uþpuolimas yra laikomas visø ðaliø uþpuolimu. NATO tikslas yra iðsaugoti taikà ir uþtikrinti jà ateityje. Ðio Alljanso ðerdá sudaro 19 valstybiø, taèiau bet kurioje Aljanso veiklos srityje yra aktyviai uþmezgami partneriø santykiai su daugeliu kitø ðaliø: Su 24 ðalimis, dalyvaujanèiomis programoje “Partnerystë taikos labui”, pagrástoje bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystës programomis, su 44 ðalimis – Euroatlantinës partnerystës tarybos narëmis- tarp ku

uriø yra ir 19 NATO nariø, partnerystë yra pagrásta iðsamiu veiksmø planu.
NATO taip pat yra aktyvaus bendradarbiavimo tarp savo nariø ir partneriø tokiose srityse kaip civiliniø katastrofø planavimas, pagalba nelaimës atvejais, mokslinës ir ekologinës programos forumas. Nors kiekviena ðalis pati turi planuoti, kokiø priemoniø ji imsis civiliniø katastrofø atvejais, vis tiek vyksta bendradarbiavimas su kitomis NATO valstybëmis siekiant uþtikrinti, kad civiliniai Aljanso resursai bûtø kuo efektyviau panaudojami, kai jø prireikia tokiai katastrofinei situacijai spræsti. Tokiomis aplinkybëmis NATO daþnai veikia kaip koordinatorius, kad kuo greièiau bûtø nustatyti poreikiai ir kad pagalbos praðymai bûtø nukreipti tokiam katastrofø sprendimo centrui, kuris bûtø geriausiai pasiruoðæs padëti. Pavyzdþiui, 1997 metais NATO koordinavimas padëjo Jungtiniø Tautø Humanitariniø reikalø departamentui teikti pagalbà potvynio uþlietoms Vidurio Europos teritorijoms.
NATO taip pat vaadovauja keletui svarbiø tarptautiniø mainø programø, susijusiø su mokslinëmis ir ekologinëmis problemomis, kurios kelia rûpestá ir NATO priklausanèioms valstybëms, ir ðalims – NATO partnerëms. Ðios programos remia mokslinius tyrimus, skatina nacionaliniø moksliniø ir technologiniø resursø plëtojimà ir per tarptautiná bendradarbiavimà ágalina taupyti. Didelë dalis tokios veiklos yra skirta spræsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinèias neigiamos átakos kaimyninëms tautoms ir kurias galima iðspræsti tik bendrai.

Lietuva kaip ir kitos ðalys iðsilaisvinusios ið komunizmo gniauþtø ëmë siekti narystës ðioje organizacjoje. Ástojus á ðià or

rganizacijà Lietuva gautø saugumo garantijas pirmiausia nuo netolimos kaimynës Rusijos. Bet pirmiausiai Lietuvai reikia pasiruoðti stojimui á NATO, o tam reikia stiprios ekonomikos, dideliø financiniø iðlaidø.

II.Ástorinë apþvlga

NATO ákûrimà paskatino antras pasaulinis karas, kuris atneðë daugelá þmoniø þûèiø, bei milþiniðkus financinius nuostolius. Taip pat pasibaigus antrajam pasauliniam karui Sovietø Sàjunga ásitvirtino rytø Europos ðalyse, vakarams kilo reali grësmë. 1947 m. pabaigoje ir 1948m. pradþioje Maskvos nurodymu Italijoje ir Prancûzijoje prasidëjo masiniai komunistø vadovaujami streikai. 1948 m. vasario mënesá, po perversmo, komunistai atëjo á valdþià Èekoslovakijoje. 1948 m. birþelá SSRS pradëjo vakarø Berlyno blokadà. Vakarø ðalys ëmë svarstyti karinës sàjungos ákûrimo galimybes.
Dar 1948 m. kovo mënesá Didþioji Britanija, Prancûzija, Belgija, Olandija ir Liuksenburgas Briuselyje ákûrë karinæ sàjungà, bet ji buvo nukreipta prieð stiprëjanèià Vokietijà. 1948 m. pabaigoje dël karinës sutarties prasidëjo derybos. Be jau minëtø ðaliø prie sàjungos kûrimo prisidëjo ir JAV, Kanada, Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija. 1949 m. balandþio mënesá buvo pasiraðyta Ðiaurës Atlanto sutartis (North Atlantic Treaty Organization/NATO).
Pasiraðant NATO sutartá buvo numatyta, kad ji galios 20 metø. Po to kiekviena ðalis galës visiðkai laisvai iðstoti ið ðio karinio bloko. Nusprendusiø pasitraukti ið bloko nebuvo. Netgi prieðingai á ðià organizacijà ástojo dar kelios ðalys: 1952 m. – Graikija, 1955 m. – Vakarø Vokietija, 1982 m. – Ispanija, kuri tapo 16-ta bloko nare.
Tiesa, ta

arp NATO nariø buvo ir nesutarimø. 1966 m. ið NATO pasitraukë Prancuzija, kuri buvo nepatenkinta JAV ásivyravimu ðioje organizacijoje. Taèiau Prancûzija ir toliau dalyvavo politinëje karinio bloko vekloje. 1974 m. kilus kariniam konfliktui tarp Graikijos ir Turkijos dël Kipro ið organizacjos pasitraukë Graikija, bet 1980 m. vël á jà ástojo. 1986 m. ið organizacijos pasitraukë Ispanija, bet vëliau ir ji sugráþo á kariná blokà. 1997 m. á NATO buvo pakviestos dar trys ðalys siekianèios narystës kariniame bloke – Lenkija, Vengrija ir Èekija. Jos buvo laikomos geriausiai pasiruoðusiomis ðalimis stojimui á NATO. 1999 m. jos buvo priimtos. Ðios ðalys buvo paskutinës iki ðio laiko priimtos ðalys. Dabar yra 19 nariø: Belgija, Danija, Èekija, Graikija, Isladija, Ispanija, Italija, Jungtinë Karalystë, Jungtinës Amerikos Valstijos, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancûzija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Tokios ðalys kaip Ðvedija, Suomija ir Ðveicarija nëra NATO narës, taèiau jos bûtø priimtos nedelsiant, jei tik pareikðtø norà, nes jos atitinka visus Alijanso keliamus reikalavimus ðalims narëms.
Buvo sukurta NATO emblema, kuri 1953 m. tapo oficialia NATO emblema (1pav.). NATO emblema – tai apskritimu apibrëþtos komposo rodyklës. Ratas simbolizuoja vienybæ ir bendradarbiavimà, kompasas – bendrà taikos sieká.

1 pav.

Pasibaigus ðaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir iðplëtojo savo politines bei karines struktûras atsiþvelgdama á kitokias Europos saugumo aplinkybes. NATO struktûrø ir politikos pakitimai atspindi be

endrà NATO valstybiø susitarimà tæsti politiná ir kariná bendradarbiavimà, bûtinà jø bendram saugumui. Tuo paèiu metu, siekdamos uþtikrinti saugumà visoje Europoje, NATO valstybës ëmë plaèiau bendradarbiauti ir átraukë naujø partneriø ið Vidurio bei Rytø Europos.
NATO struktûrø ir politikos transfomacijà inicijavo NATO valstybiø ir vyriausybiø vadovø, aukðèiausio lygio susitikimas Londone 1990 m. liepos mën. ir sustiprino 1991 m. lapkrièio mën. Romoje priimti sprendimai. Pagrindiniu ðio persitvarkymo komponentu tapo artimø saugumo ryðiø su Vidurio ir Rytø Europos bei buvusios Sovietø Sàjungos valstybëmis uþmezgimas, ásteigiant Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybà (NACC) ir kiek vëliau parengiant Partnerystës taikos labui programà (PFP).
Reikëtø paþymëti ir kitas svarbias naujoves ávestas po 1989 m. Tai naujos strategijos koncenpcijos priëmimas, iðaugæs bendradarbiavimas ir koordinacija su tokiomis tarptautinëmis institucijomis kaip JT, ESBO, VES ir ES, bei nutarimas dël galimybës panaudoti NATO pajëgas ir patyrimà tarptautinëms taikos palaikymo operacijoms. Nuo 1992 m. iki sëkmingo taikos susitarimo 1995 m. gruodþio mën. pasiraðymo bei NATO vadovaujamø taikos palaikymo pajëgø (IFOR) ávedimo NATO parëmë JT taikos palaikymo operacijas buvusioje Jugoslavijoje.
Dël kriziø buvusioje Jugoslavijoje ir kituose regionuose daugiau dëmesio buvo skiriama naujam NATO vaidmeniui valdant krizes ir palaikant taikà bei numatant bûdus kaip geriausiai koordinuoti NATO ir kitø organizacijø ðios srities veiksmus.
Dabartinë NATO struktûra buvo patvirtinta per 1999 m. balandþio 23 – 25 dienomis vykusá aukðèiausio lygio susitikimà. Tada patvirtintoje deklaracijoje (The Washington Declaration) buvo suformuluotos XXI amþiaus Aljanso uþduotys, rodanèios, kuo NATO skiriasi nuo Ðaltojo karo laikø Aljanso. NATO lyderiai patvirtino, kad kolektyvinë gynyba yra Aljanso prioritetas. Be to Aljansas turi sugebëti atsiliepti á rizikà saugumui, jis plësis veiks su kitomis institucijomis, darbuosis su partnerëmis ir Vidurþemio jûros regiono valstybëmis. Buvo akcentuota ir transatlantiniø ryðiø svarba.

III. NATO struktûros

Pagal Vaðingtono sutartá NATO struktûros yra dvilypës – politinës ir karinës. Svarbiausias Aljanso struktûrø bruoþas – politiniø virðenybë virð kariniø. Nors Aljanso kariðkiø kompetencija yra neginèijama, visi sprendimai yra priimami politinëje arenoje. Netgi NATO bûstinë simbolizuoja dvilypumà, nes yra dvi atskiros organizacinës struktûros: NATO Tarptautinis sekretoriatas ir NATO Tarptautinis karinis sekretoriatas.
NATO civilinë ir karinë struktûra pateikta schemoje

NACIONALINËS VALDÞIOS ATSTOVAI

Nuolatiniai atstovai

(Ambasadoriai prie NATO)

Kariniai atstovai

prie Nato

GENERALINIS

SEKRETORIUS

TARPTAUTINIS KARINIS

PERSONALAS

Vyriausios NATO vadovybës

1.Ðiaurës Atlanto sàjungos taryba

Aukðèiausiu politiniu ðio bloko organu laikoma NATO taryba, á kurià áeina visø bloko ðaliø nariø atstovai. Tarybai vadovauja generalinis sekretorius, kurá renka ðaliø atstovai. Taryba sprendþia politines problemas, ji turi efektyvià politinæ valdþià, sprendimø galias. Taryba renkasi aukðtesniu lygiu kartu su uþsienio reikalø ministrais ir valstybiø vadovais, taèiau jos átaka sprendimø priëmimui bei sprendimø statusas ir reikðmë yra tokia pat, nesvarbu, kokiu lygiu susirenkama. Taryba yra atvira, leidþia deklaracijas bei komunikatus, aiðkinanèius jos veiksmus ir sprendimus plaèiajai visuomenei bei valstybiø vyriausybëms, nesanèioms NATO narëms. Tarybos komunikatai nacionaliniams ir tarptautiniams darbuotojams, atsakingiems uþ Aljanso sprendimø ádiegimà, taip pat nuþymi bendras politikos gaires.
Taryba yra vienintelis Aljanso organas, kuriam valdþià suteikë iðskirtinai Ðiaurës Atlanto sutartis. Ði sutartis numato Tarybai galimybes paèiai kurti papildomus organus. Nuo to laiko, siekiant palengvinti Tarybos darbà bei perduoti atsakomybæ specialiems organams, pvz., gynybos ir branduolinio bei kitais su karo reikalais susijusiais klausimais, buvo ásteigta daug komitetø ir planavimo grupiø, visà struktûrà pateikiame shemoje Nr. 2. Daugelis komitetø ir darbo grupiø yra tiesiogiai pavaldþios Ðiaurës Atlanto tarybai ir Gynybos planavimo komitetui. Komitetams ir darbo grupëms atstovaujama tuo paèiu principu – kiekvienai valstybei yra atstovaujama kiekviename lygyje ir visose veiklos srtyse.
Taryboje kiekvienai vyriausybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangà, o dirbti padeda ávairaus dydþio politinis ir karinis personalas arba delegacija prie NATO.
Taryba renkasi du kartus per metus, o kartais ir daþniau, ministrø lygiu – kiekvienai valstybei atstovauja jos uþsienio reikalø ministras. Svarbûs klausimai sprendþiami aukðèiausio lygio susitikimuose, kuriuose dalyvauja vyriausybiø vadovai. Tarybos susirinkimams vadovauja NATO generalinis sekretorius, o jam neatvykus – pavaduotojas. Per ministrø susitikimà vienas ið uþsienio reikalø ministrø rotacijos pagal anglø abëcëlæ principu skiriamas Garbës nariu. Tarybos sprendimai priimami susitarimo bûdu, nenumatyta balsavimu arba daugumos priimta sprendimo teisë. Kelti klausimus turi teisæ kiekvienos valstybës atstovas arba Generalinis sekretorius.

Svarbiausi Tarybos komitetai

2.Karinës struktûros

Pagrindinius karinius klausimus sprendþiantis komitetas, tiesiogiai atsakingas Ðiaurës Atlanto tarybai, Gynybos planavimo komitetui ir Branduolinio planavimo grupei yra NATO karinis komitetas. Ðis komitetas, kuriam vadovauja pirmininkas, yra aukðèiausia karinë vadovybë. Já sudaro NATO valstybiø nuolatiniai kariniai atstovai, vadovaujantys atskiroms karinëms misijoms. Karinio komiteto pirmininkas renkamas rotacijos principu kas metai pagal anglø abëcëlæ. Jis atstovauja Komitetui kituose forumuose, kartu tvarko ir kasdienius ðio Komiteto reikalus.

NATO karinë struktûra

Shema Nr.2

Pagrindinis Karinio komiteto uþdavinys – uþtikrinti dalyvaujanèiø valstybiø teritorinës gynybos schemà. Karinis komitetas yra atsakingas uþ NATO politinei valdþiai siûlomas rekomendacines priemones, kurios reikalingos, anot komiteto, bendrai NATO teritorijos gynybai uþtikrinti, ir uþ teikiamas gaires kariniais klausimais vyriausiajai NATO vadovybei ir Jungtiniø pajëgø Atlante vadovybei.
Kariná komitetà kontroliuoja Ðiaurës Atlanto taryba ir Gynybos planavimo komitetas, o kai reikalai susijæ su branduoliniu ginklu – Branduolinio planavimo grupës politinë vadovybë.
Atstovaujant valstybëms prie NATO Karinio komiteto yra ir iðimèiø. Be Islandijos, kuri neturi savo karinio atstovo, Kanados atstovavimas yra specifinis, nes ji neturi atskiros karinës misijos ir jos karinis atstovas priklauso bendrai karinei misijai.
Du kartus per metus á Karinio komiteto posëdþius renkasi Gynybos ðtabø virðininkai. Karinis komitetas pataria NATO politinei vadovybei bendros gynybos klausimais. Komitetas teikia pasiûlymus karinës politikos ir strategijos klausimais, duoda tiesioginius pavedimus NATO vadavietëms. Jis taip pat rengia kasmetinius Aljanso kariniø pajëgø vertinimus, kriziø atvejais pataria Ðiaurës Atlanto tarybai ir Gynybos planavimo komitetui karinës padëties problemomis, duoda rekomendacijas dël jëgos panaudojimo, operacijos planø ágyvendinimo.
Karinio komiteto veiklà uþtikrina Tarptautinis karinis sekretoriatas. Já sudaro Aljanso valstybiø kariðkiai, tiesiogiai pavaldûs tik Sekretoriato direktoriui.
Dirbti NATO kariniam komitetui padeda tarptautinis karinis personalas bei ávairios specializuotos karinës agentûros, kuruojanèios specifines ðio komiteto veiklos sritis.

Schema Nr.3:
NATO tarptautinis karinis personalas

Svarbiausias NATO gyvybingumo ir stiprybës simbolis yra integruota Aljanso karinë struktûra. Jos esmë – valstybiø nariø teritorijø gynyba prieð bet koká agresoriø. Aljansui aktyviai ásitraukus á taikos palaikymà uþ NATO valstybiø teritorijø ribø (Bosnija, Kosovas) ir ágyvendinant Taikos partnerystës iniciatyvà, integruotos karinës struktûros uþtikrina ir jø gynybà. NATO integruotos karinës struktûros yra paèios karinës pajëgos. Integruota karinë struktûra susideda ið pajëgø, kurias NATO valstybës, atsiþvelgdamos á situacijàir tam tikromis sàlygomis, priskiria Aljansui. Jas sudaro reagavimo ir pagrindinës pajëgos. Ðias pajëgas sudaro tiek nacionalinës pajëgos, tiek daugianacionalinës formuotës. Ðiuo metu yra Danijos ir Vokietijos, Nyderlandø ir Vokietijos, ir du JAV ir Vokietijos, keturi daugianacionaliniai korpusai. Ypatingais atvejais gali bûti panaudotas ir Eurokorpusas. Já sudaro Belgijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Prancûzijos, Vokietijos pajëgos.
Aljansui kaip organizacijai priklauso labai nedidelës karinës pajëgos, visos pajëgos priklauso atskiroms valstybëms. NATO tiesiogiai priklauso keletas vadavieèiø, dalis integruotos oro gynybos struktûrø, ankstyvojo perspëjimo ir valdymo pajëgos, tam tikri ryðiø padaliniai, Aljanso jûrø pajëgos, nuolat esanèios jûroje, specialios greito reagavimo formuotës. Aljansas savo dispozicijoje turi ir kelias specializuotas karines mokyklas.
NATO karinës nacionalinës pajëgos sparèiai keièiasi. Saugumo sampratos pasikeitimà rodo NATO gynybos struktûros pokyèiai. Antai prieð keletà metø pagrindinës NATO kovinës sausumos pajëgos buvo sumaþintos 35% , pagrindinës jûrø pajëgos – 30%, NATO kovinës eskadrilës – 40%. Gerokai sumaþëjo ir NATO valstybiø karinës pajëgos taip pat ir iðlaidos gynybai. NATO antþeminiø branduoliniø raketø skaièius sumaþintas net 80%. Aljanso valstybës pertvarko savo pajëgas, orentuodamosios á maþesnio masto operacijas, taip pat kriziø valdymà ir taikos palaikymà. Atsisakyta ðauktinës armijos ir kuriama profesionali armija kurios iðlaikymas yra pigesnis.

Lentelëje Nr.1 pateikiame 1998m. duomenis apie NATO valstybiø ámokas á ciivilianá ir karinius biudþetus :

NATO CIVILINIS KARINIS KARINIS
ÐALYS BIUDÞETAS BIUDÞETAS BIUDÞETAS

(ÐTABAI, AGENTÛROS) (AWACS)

% $ % $ % $

BELGIJA 2.76 4.33 3.29 15.62 3.38 6.69
KANADA 5.6 8.79 6.47 30.68 9.42 19.37
DANIJA 1.59 2.50 1.95 9.23 2.00 4.11
PRANCÛZIJA 16.50 25.91 6.44 30.54 0.00 0.00
VOKIETIJA 15.54 24.40 17.98 85.29 28.10 57.81
GRAIKIJA 0.38 0.60 0.44 2.08 0.62 1.27
ISLANDIJA 0.05 0.08 0.05 0.25 0.00 0.00
ITALIJA 5.75 9.03 6.83 32.40 7.26 14.93
LIUKSEMBURGAS 0.08 0.12 0.10 0.47 0.11 0.22
NYDERLANDAI 2.75 4.32 3.29 15.60 3.74 7.70
NORVEGIJA 1.11 1.74 1.34 6.37 1.46 3.00
PORTUGALIJA 0.63 0.99 0.72 3.42 0.69 1.42
ISPANIJA 3.50 5.49 1.07 5.06 0.00 0.00
TURKIJA 1.59 2.50 1.84 8.71 1.62 3.34
JUNGTINË
KARALYSTË 18.82 29.55 20.30 96.27 0.12 0.26
JAV 23.35 36.67 27.89 132.24 41.48 85.34

BENDRAS NATO 100 157.02 100 474.23 100 205.73

Lentelë Nr.1

3. Bendradarbiavimo su ne NATO valstybëmis struktûros

Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybos (NACC) ir Partnerystës taikos labui programos (PfP – Partnership for Peace) sukûrimas atvërë galimybes dialogui ir bendradarbiavimui su Vidurio ir Rytø Europos ðalimis ir neseniai nepriklausomybæ atgavusiomis valstybëmis, atsiradusioms po Sovietø Sàjungos þlugimo. Tokiu bûdu siekiama iðplësti ir intensyvinti politiná bei kariná bendradarbiavimà Europoje, padidinti stabilumà, sumaþinti grësmæ taikai, kurti glaudesnius santykius ágyvendinant demokratinius principus.
Remiantis NACC ir PfP sëkme Aljanso nariai ir bendradarbiavimo partneriø uþsienio reikalø ministrai 1997m. ákûrë Euro – Atlanto partnerystës tarybà (EAPC). EAPC yra NACC ápëdinë – forumas politinëms ir saugumo konsultacijoms bei susitiprintam PfP bendradarbiavimui.

PfP ypatingas dëmesys kreipiamas á praktinæ su gynyba ir kariniu bendradarbiavimu susijusià veiklà, o NACC – plaèiø politiniø ir saugumo klausimais konsultacijø forumas, kuriame taip pat tvarkomi praktinio bendradarbiavimo su saugumu susijæ ekonominiai, informacijos, aplinkos apsaugos reikalai. Esminis NACC ir PfP skirtumas yra tas, kad NACC yra daugiaðalis forumas, o PfP susitelkusi á individualø partneriø bendradarbiavimà su NATO. NACC darbo planas nustatë visø NACC nariø bendradarbiavimo veiklà. Kiekvienas PfP partneris kartu su NATO vykdo individualià partnerystës praogramà (IPP), kurioje nustatyta specifinë bendradarbiavimo veikla, suderinta tarp NATO ir konkretaus partnerio ir apibrëþta partnerystës darbo programoje.
PfP sprendþia ðiuos karinio bendradarbiavimo ir gynybos klausimus:

• civiliø ir kariðkiø santykiai ir demokratinë ginkluotø pajëgø kontrolë

• gynybos tiekimo programos

• civiliniø katastrofø numatymas

• karinis bendradarbiavimas

• skrydþiø koordinavimas

NACC veiklos sritys:
• civilinë/karinë oro judëjimo valdymo koordinacija
• gynybos produkcijos pertvarkymas civilinëms reikmëms
• ginklø kontrolë
• nusiginklavimas ir branduolinio ginklo neplatinimas
• oro erdvës gynyba
• regioniniai konfliktai ir saugumas

Nuo 1992m. NACC bendradarbiavo mokslo ir aplinkos apsaugos programose, ypaè tose mokslo srityse, kurios susijæ su saugumu. NACC darbo plane taip pat numatyti klausimai, susijæ su informacine veikla.
EAPC tæsia NACC veiklà, pradëtas konsultacijas bei bendradarbiavimà ir kitose srityse, pvz. ekonominiais klausimais, bendradarbiavimo partneriø gynybos biudþetams, informacijos klausimams.

Pagrindiniai NATO komitetai, susijæ su NACC/PfP:

Schema Nr.4

IV. Lietuvos integracija á NATO

Pirmieji Lietuvos ir NATO kontaktai uþsimezgë jau 1991 metø pabaigoje, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio Europos valstybëmis buvo pakviesta ákurti Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybà (NACC). 1992 metais Lietuvà pirmà kartà aplankë NATO generalinis sekretorius M. Viorneris (M.Wörner), Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis lankësi NATO bûstinëje Briuselyje.

1994m. sausio 4d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas iðsiuntë oficialø laiðkà NATO generaliniam sekretoriui praðydamas priimti Lietuvos Respublikà á NATO.

Jau 1994m. sausio 27d. A.Brazauskas pasiraðë PfP Kvietimà ir Rëminá dokumentà, o lapkrièio 30d. buvo pasiraðyta pirmoji Lietuvos ir NATO individualios partnerystës programa.

Tø paèiø metø geguþës 25d. buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO, kuris 1997m. buvo perorganizuotas á Lietuvos misijà prie NATO.

1994m. birþelio 14d. Lietuva ir NATO pasiraðë Saugumo susitarimà dël áslaptintos informacijos perdavimo ir saugojimo, leidusá ðalims pradëti keistis jø bendradarbiavimui reikalinga áslaptinta informacija.

Aktyvus dalyvavimas PfP programoje leido Lietuvai sparèiai plëtoti savo kariuomenæ pagal NATO standartus ðiose srityse: didinti Lietuvos ir NATO kariniø pajëgø suderinamumà, rengti ir dalyvauti taikos palaikymo operacijose, ádiegti civiliniø ginkluotø pajëgø kontrolæ.

1995m. Lietuva dalyvavo 14 pratybø ir mokymø pagal Individualios partnerystës planà, 1996m. – dar 23 pratybose ir mokymuose.

1996m. pradþioje Lietuva pradëjo dalyvauti NATO vadovaujamoje
Taikos ágyvendinimo pajëgø operacijoje Bosnijoje ie Hercogovinoje (IFOR).

Nuo 1996m. prasidëjo intensyvus NATO individualus dialogas su suinteresuotomis tikràja naryste partnerëmis.

1997m. pakvietus Lenkijà, Èekijà ir Vengrijà á NATO, Lietuva buvo tik paminëta tarp siekianèiø narystës Aljanse Baltijos valstybiø, kurios padarë paþangà stabilumà ir bendradarbiavimà Baltijos regione.

1999m. Lenkijai, Èekijai ir Vengrijai tapus tikrosiomis narëmis, pasveikintos Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos bei Slovënijos besitæsianèios pastangos ir paþanga siekiant narystës NATO.

V. Visuomenës nuomonë: Baltijos ðaliø gyventojø apklausa

1998 meø kovo mën. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta ðiø ðaliø gyventojø apklausa apie saugumo problemas. Ðis tyrimas buvo atliktas NATO Informacijos ir spaudos tarnybos ir Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos uþsakymu.
Visose trijose ðalyse atliekamà tyrimà koordinavo Lietuvos ir Didþiosios Britanijos vieðosios nuomonës ir rinkos tyrimø kompanija “Baltijos Tyrimai”, Gallup International ir Gallup Worldwide narë.
Ðie duomenys atspindi 15-74 metø Lietuvos, Latvijos ir Estijos nuolatiniø gyventojø nuomonæ. Apklausa vyko asmeninio interviu metodu.
Poþiûris á narystæ NATO.

Diagrama Nr.1

Lietuvos gyventojai labiausiai ið visø trijø ðaliø remia savo ðalies pastangas ástoti á NATO: 55% Lietuvos gyventojø, 47% Latvijos gyventojø ir 54% Estijos gyventojø visiðkai ar greièiau pritaria ðioms pastangoms. Tokioms pastangoms nepritaria 26% Lietuvos gyventojø, tuo tarpu kai Latvijoje nepritarianèiø yra 32%, o Estijoje- 31%. Beveik vienas ið ðeðiø Lietuvos gyventojø, vienas ið penkiø Latvijos gyventojø ir vienas ið septyniø Estijos gyventojø ðiuo klausimu nuomonës neturi.
Didesnë dalis Baltijos ðaliø gyventojø mano, kad narystë NATO jø ðaliai yra per brangi. Lietuvoje taip mano 42%, Latvijoje – 44%, o Estijoje – 42% pastoviø 15-74 metø gyventojø. Taèiau kas treèias Lietuvos ir Estijos gyventojas (atitinkamai 30% ir 32%) bei kas penktas (23%) Latvijos gyventojas mano, kad narystë NATO yra efektyviausias ðalies saugumo uþtikrinimo bûdas.
Geriausios ðalies saugumo ir stabilumo uþtikrinimo priemonës. Visø trijø Baltijos valstybiø gyventojø buvo klausiama, kas galëtø geriausiai uþtikrinti valstybës saugumà ir stabilumà.
Didþiausia dalis Lietuvos gyventojø mano, kad narystæ NATO geriausiai uþtikrintø Lietuvos saugumà ir stabilumà (26%). Kiti daþniau paminëti atsakymai – narystë ir NATO, ir ES kartu (23%) arba neutralitetas (23%). Tik 3% Lietuvos gyventojø mano, kad narystë ES be narystës NATO galëtø garantuoti ðalies saugumà ir stabilumà.
Latvijoje didþiausia gyventojø dalis mano, kad geriausiai Latvijoje saugumà ir stabilumà uþtikrintø ðalies neutralitetas (29%). Kiti daþniau nurodyti atsakymai – narystë NATO ir ES kartu (26%), tuo tarpu kai narystë NATO yra treèioje vietoje pagal paminëjimo daþnumà (15%). 10% Latvijos gyventojø mano, kad narystë tik ES gali uþtikrinti Latvijos saugumà ir stabilumà.
Didþiausia dalis Estijos gyventojø mano, kad ðalies saugumà ir stabilumà geriausiai uþtikrintø narystë ir NATO, ir ES kartu (30%), arba neutralitetas (29%). 16% Estijos gyventojø paminëjo narysæ NATO kaip geriausià garantà. 9% Estijos gyventojø mano, kad narystë tik ES gali uþtikrinti jø ðalies saugumà ir stabilumà.
Prieþastys, dël kuriø Baltijos ðalys nebuvo pakviestos á NATO. Prieþastys, dël kuriø Baltijos valstybës nebuvo pakviestos á NATO pirmame NATO plëtros etape, Baltijos valstybëse suvokiamos skirtingai. Lietuvos gyventojai daþniau nei Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinës prieþastys yra Rusijos átaka ir NATO nariø nenoras priimti naujus narius. Latvijos ir Estijos gyventojai daþniau nurodë, kad në viena Baltijos ðalis nebuvo pasiruoðusi narystei NATO.
Ðalies valdþios pastangø ruoðiantis narystei NATO vertinimas. Estijos gyventojai geriausiai ið visø trijø Baltijos valstybiø vertina savo ðalies valdþios pastangas ástoti á NATO: 44% Estijos gyventojø mano, kad Estijos valdþia pakankamai aktyviai ruoðiasi stojimui á NATO, 23% mano, kad ji yra nepapankamai aktyvi.
Lietuvos gyventojai taip pat daþniau teigiamai vertina valdþios pastangas: 36% mano, kad Lietuvos valdþia yra pakankamai aktyvi, o 30% – kad nepakankamai aktyvi ðioje srityje.
Latvijos gyventojai daþniau neigiamai vertino savo ðþlies valdžios veiklà ruoðiantis stojimui á NATO: 24% Latvijos gyventojø mano, kad valdþia pakankamai aktyviai ruoðiasi stoti á NATO, o 32% mano, kad ji yra nepakankamai aktyvi ðioje srityje.
Referendumas dël stojimo á NATO. Jei bûtø suðauktas referendumas dël ðalies stojimo á NATO, Lietuvos gyventojai daugiausiai ið visø trijø Baltijos valstybiø paremtø toká sieká. 51% Lietuvos gyventojø balsuotø uþ, 25% – prieð Lietuvos stojimà á NATO ir 24% dar nenusprendë. Uþ Estijos stojimà á NATO balsuotø 43% Estijos gyventojø, prieð – 32% ir 25% dar nenusprendë, kaip balsuotø. Latvijoje yra maþiausia pritarianèiø Latvijos stojimui á NATO: 37% balsuotø uþ, 29% – prieð stojimà á NATO, o 34% dar neapsisprendë.
Pasitikëjimas tarptautiniais institutais. Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki NATO (53%), JTO (49%) ir ES (48%). Beveik kas antras Lietuvos gyventojas pasitiki ðiomis tarptautinëmis organizacijomis. Lietuvos gyventojai maþiausiai pasitiki NVS – net 47% Lietuvos gyventojø ja nepasitiki.
Latvijos gyventojai labiausiai pasitiki JTO – ðia organizacija pasitiki 66% Latvijos gyventojø. 44% Latvijos gyventojø pasitiki ES ir NATO. Maþiausiai Latvijos gyventojai pasitiki NVS – net 47% ja nepasitiki.
Estijos gyventojai labiausiai pasitiki JTO – net 73% pasitiki ðia organizacija. 61% Estijos gyventojø pasitiki NATO.

Pasiruoðimo stoti á NATO prioritetai. Lietuvos gyventojai suskirstë pagal svarbà tai, kà reikëtø padaryti ruoðiantis stoti á NATO. Jie pirmiausia pabrëþë sienø apsaugà ir tarptautinio Lietuvos ávaizdþio gerinimà. Kita svarbià priemoniø grupæ – Lietuvos kariuomenës vystymas pagal NATO standartus.

Diagrama Nr.2

Lietuvos gyventojai minëjo tokius svarbiausius informacijos apie NATO ðaltinius:

Lietuvos televizijos stotys (54%);

Lietuvos laikraðèiai (38%);

Lietuvos radijo stotys (17%);

Oficiali Lietuvos Vyriausybës informacija (5%).
Latvijos gyventojai minëjo tokius svarbiausius informacijos apie NATO ðaltinius:

Latvijos televizijos stotys (55%);

Latvijos laikraðèiai (33%);

Rusijos televizijos stotys (19%);

Latvijos radijo stotys (16%);

Rusijos radijo stotys (5%);

Rusijos laikraðèiai (4%).
Estijos gyventojai minëjo tokius svarbiausius informacijos apie NATO ðaltinius:

Estijos laikraðèiai (32%);

Estijos televizijos stotys (27%);

Estijos radijo stotys (14%);

Rusijos televizijos stotys (7%);

Oficiali Estijos Vyriausybës informacija (6%).
Visø trijø ðaliø gyventojai norëtø daugiau suþinoti apie tokius dalykus:
• ðalies stojimo á NATO kaina;
• ðalies stojimo á NATO privalumai;
• ðalies ásipareigojimai, stojant á NATO;
• kaip NATO uþtikrina savo nariø saugumà.
Ðie keturi klausimai buvo daþniausiai minimi visose trijose ðalyse.

VI. IÐVADOS

Ðiame referate apþvelgëme Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos pagrindinius principus, tikslus, istorinæ raidà, susipaþinome su svarbiausiomis NATO politinëmis bei karinëmis struktûromis, taip pat bendradarbiavimo su ne NATO valstybëmis struktûras, Lietuvos ir NATO bendradarbiavimo raidà.
NATO yra gynybinë sàjunga, kurios tikslas – iðsaugoti taikà bei uþtikrinti jà ateityje. Patys akivaizdþiausi narystës Aljanse privalumai yra didesnis saugumas ir stabilumas. NATO nesikiða á ðaliø nariø valstybinius reikalus, bet gali konsultuoti ar tarpininkauti ávairiais klausimais.
Dar vienas NATO narystës privalumas yra tas, kas NATO ðalys narës turi koordinuotà balsà kituose tarptautiniuose forumuose, per ávairiais programas aktyviai dalyvaujanèios ðalys uþsitikrina sau tam tikrà pozicijà tarptauniuose santykiuose.
Dël ðiø priþasèiø vienas ið svarbiausiø Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir uþsienio politicos tikslø – yra siekti kuo greitesnës ðalies narystës Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijoje – NATO

Naudota literatûra:

1. NATO ið pirmo þvilgsnio, Vilnius, 1998, p.11-18, 33-38

2. NATO aus dem ersten Blick, Berlin, 1995, p. 5-7

3. NATO vakar, ðiandien, rytoj. Vilnius, 1999, p.83-85, 93-99

4. “Kas yra NATO ?”, XXI amþius, 2000 m.sausio 19 d., p.14,16.

5. “Dar kartà apie NATO plëtrà”, Atgimimas, 1998 m. rugsëjo 11 d.,

p.5.
6. “Nuo Marschalo plano iki Ðiaurës Atlanto sutarties”, Veidas,

1999 m. liepos 12 d., p.42-43.

7. General Information about NATO,
HTPP://WWW.NATO.INT/

8. Bendradarbiavimas su Ðiaurës Atlanto sutarties organizacija,
HTPP://WWW.KAM.LT/

9. Lietuvos integracija á NATO,
HTPP://WWW.URM.LT/NATO.HTM

Leave a Comment