O juk kartais ima ir nutinka…

Prieš keletą dienų gavau gerą pamoką apie tai, kad kai nežinai, tai ir širdies (mano atveju smegenų) neskauda. Vilkausi namo po beprotiškai sunkios dienos, bet dar iš nuovargio limpančiomis akimis bandžiau grožėtis aplikui šėlstančiu pavasariu. Rankinėje įkyriai skambėjo mobilusis. Palauks. Perskambinsiu.

Po sočios vakarienės palaimingą drybsojimą ant sofos vėl nutraukia telefono skambutis. Draugė visai nevaldydama emocijų žeria, kad mus ištiko baisi katasrofa (tuo metu aš dar ironiškai paklausiu ar mes visi mirsim, ar mirs tik panikuojantys?): prie Sankt Peterburgo sprogo atominė eleektrinė. Penkių sekundžių pauzė (kurios metu mano galvoje praslenka klaikūs vaizdai iš dokumentinio filmo apie nelaimę Černobilyje), o po jos – draugės lavina komentarų apie tai, kad ignoruoju spaudos ir televizijos keliamą pasichozę. Apima keistas jausmas, kad, kol aš ir kiti paprasti mirtingieji sėdėjo automobilių kamščiuose, stovėjo parduotuvių eilėse ar tiesiog miegojo, pasaulyje kažkas nulėmė milijonų likimą.

Įsijungiu kompiuterį ir virpančiais pirštais renku vieno naujienų portalo adresą. Taip, apie tai žinutė yra, tačiau taip pat yra ir patvirtinimas, kad pavojus netikras. Kažkas labbai nevykusiai „pajuokavo“.

Atsitokėjusi po pirmo įspūdžio nejučia pralinksmėjau, kad nugyvenau dar vieną nuostabią dieną, nors ir pralėkusią beprotišku ritmu. Ir rytoj bus tokia pat puiki diena.

Toks „klaidingas aliarmas“ primena, kad kiekviena nuotabia akimirka verta pasidžiaugti, nes nelaimės kartais tiesiog ima ir

nutinka.

9 thoughts on “O juk kartais ima ir nutinka…”

  1. O as ta diena linksmai svenciau draugo gimtadieni. Ir netiketai prie musu priejo porele (vaikinas ir mergina), kurie susirupine paklause – ka mes zinom apie ta sprogima. O nezinojom nieko. Tiesiog dziaugemes gyvenimu ir nesidomejom naujienomis. Ta mnute pagalvojau, kad jeigu jau ir reiketu numirti, tai noreciau butent taip – nezinodama, kad tai jau pabaiga.

    Reply
  2. Kai musu kaimynai rusai tokie atviri, tai nenustebciau, jei ta elektrine isties sprogo, tik viesuju rysiu specialistai viska laaaabai graziai uzglaiste…

    Reply
  3. Labai gerai prisimenu ta diena, kai buvo paleista ta "antis". Gryzau is darbo pakilios nuotaikos, taip mane buvo uzvaldziusi pavasarine nuotaika. O dukra , sedejusi prie kompiuterio, paklause ar zinau.Jos klases drauges mama liepe ne tik langus, bet ir zaliuzes uzdaryti.Persmelke mane.Bet sakau,juk butu pranese informavimo priemones.O ji- Cernobylio atveju, juk suzinojot po 2 sav.sakau, kiti laikai buvo, ir uzsienis netyletu, jei ju prietaisai parodytu ta uzterstuma.Dukra susiradus zemelapi isstudijavo ivairius galimus variantus,jei vejas pustu is ivairiu pusiu,per kiek laiko ateitu iki musu ir taip toliau. O as atsisedus galvojau, nejau, negalesiu geretis pavasariu, reikes bijot, tiesa sakant, nezinia ko.Gamta,buvus ramybes prieglobstis ir atgaiva,tampa uztersta ir atstumianti.I langus sviete saule, kuo toliau tuo tvankiau daresi bute, galvojau, kiek galima taip istvert.Kiek buvo dziaugsmo, kai suzinojau, kad tai gandai.Dar labiau pradejau dziaugtis pavasariu, ramybe ir kasdienes problemos neteko prasmes.Pagalvojau, kad TAI buvo man labai sveika 🙂

    Reply
  4. O as ta diena linksmai svenciau draugo gimtadieni. Ir netiketai prie musu priejo porele (vaikinas ir mergina), kurie susirupine paklause – ka mes zinom apie ta sprogima. O nezinojom nieko. Tiesiog dziaugemes gyvenimu ir nesidomejom naujienomis. Ta mnute pagalvojau, kad jeigu jau ir reiketu numirti, tai noreciau butent taip – nezinodama, kad tai jau pabaiga.

    Reply
  5. Kai musu kaimynai rusai tokie atviri, tai nenustebciau, jei ta elektrine isties sprogo, tik viesuju rysiu specialistai viska laaaabai graziai uzglaiste…

    Reply
  6. O as ta diena linksmai svenciau draugo gimtadieni. Ir netiketai prie musu priejo porele (vaikinas ir mergina), kurie susirupine paklause – ka mes zinom apie ta sprogima. O nezinojom nieko. Tiesiog dziaugemes gyvenimu ir nesidomejom naujienomis. Ta mnute pagalvojau, kad jeigu jau ir reiketu numirti, tai noreciau butent taip – nezinodama, kad tai jau pabaiga.

    Reply
  7. Kai musu kaimynai rusai tokie atviri, tai nenustebciau, jei ta elektrine isties sprogo, tik viesuju rysiu specialistai viska laaaabai graziai uzglaiste…

    Reply
  8. O as ta diena linksmai svenciau draugo gimtadieni. Ir netiketai prie musu priejo porele (vaikinas ir mergina), kurie susirupine paklause – ka mes zinom apie ta sprogima. O nezinojom nieko. Tiesiog dziaugemes gyvenimu ir nesidomejom naujienomis. Ta mnute pagalvojau, kad jeigu jau ir reiketu numirti, tai noreciau butent taip – nezinodama, kad tai jau pabaiga.

    Reply
  9. Kai musu kaimynai rusai tokie atviri, tai nenustebciau, jei ta elektrine isties sprogo, tik viesuju rysiu specialistai viska laaaabai graziai uzglaiste…

    Reply

Leave a Comment