Prieš krizes lygūs visi||Staipsnio apžvalga

Romantiškos meilės euforijai atvėsus kiekviena šeima susiduria su santuokinio gyvenimo krizėmis. Tačiau visos kliūtys gali būti įveiktos, jei tik žmonės supranta, kodėl atsirado sunkumų ir nori su jais susidoroti.

Šis straipsnis įspėja apie pavojingiausias santuokos duobes: pirmųjų bendro gyvenimo metų, vaiko gimimo, septintųjų metų, vidurio amžiaus krizes, – bei siūlo receptų, kaip iš jų išbristi. Atrasti dviratį iš naujo būtų ganėtinai keblu, tačiau pasidomėti, kaip elgtis ištikus krizei, bei žinoti, kodėl taip svarbu kalbėtis ir klausytis partnerio, tiesiog būtina.

Galima rasti daugybę išvedžiojimų, tačiau geriausius patarimus visgi duoda specialistai. Internetinės svetainės www.sveikaszmogus.lt  straipsnyje rasite vertingos informacijos ir naudingų patarimų šia tema. Malonaus skaitymo!

Prieš krizes lygūs visi

Anot psichologų, dviejų žmonių bendro gyvenimo kelyje pasitaiko ne viena kliūtis. Specialistai jas vadina krizėmis. Ir visiškai nesvarbu, esate susituokę ar be „antspaudų pase“ gyvenate kartu, krizių išvengti tikriausiai nepavyks.

Virš kiekvienos šeimos, virš kiekvienos kartu gyvenančios poros kartais susitvenkia juodi debesys. Krizių metu padidėja pavojus, kad šeima iširs. Kritinius periodus verta žinoti ir suvokti, kada tie debesys gali pakibti virš jūsų šeimos.

Pirmųjų metų „apsitrynimo“ krizė

Krizės metu žmogus išgyvena daug didesnę įtampą ir intensyvesnius nemalonius jausmus negu kasdieniame gyvenime. Atsižvelgiant į žmogų, jo atsparumą, gyvenimo aplinkybes, skiriasi krizės įveikimo būdai bei jos padariniai. Kartais gyvenimas po stiprių skausmingų išgyvenimų gali pasisukti destruktyvia linkme: skyrybos, depresija, alkoholio vartojimas ir t.t.

„Krizės visada susijusios su kokiomis nors didelėmis, dažnai netikėtomis, gyvenimo permainomis, stipriais sukrėtimais. Krizė yra tarsi kritinis lūžio taškas, kurį įveikę įgyjame naujos patirties, išmokstame kitaip gyventi, bręstame kaip asmenybės. Sėkmingai įveikta krizė gali padėti sutvirtinti poros santykius, šeimą”, – sako Aušra Šapranauskienė, psichologinio konsultavimo ir krizių įveikimo centro „Gera būsena“ psichologė-psichoterapeutė.

Psichologė mini pirmųjų metų poros krizę. Pasak jos, kai išsisklaido medaus mėnesio euforija, du žmonės pamažu pradeda suvokti, kad jiems reikės ne tik kartu džiaugtis, bet ir derintis vienam prie kito. „Pradėjus kartu gyventi, atsiskleidžia partnerio savybės, kurios mums nepatinka arba atrodo nepatrauklios, arba jis ne visada elgiasi ne taip, kaip mes norėtume ar tikėjomės. Geriau pažįstant vienam kitą, derinantis vienam prie kito, kaupiasi patys įvairiausi jausmai. Trikdo kito žmogaus įpročiai, buitiniai kivirčai. Susiduria skirtingų šeimų modeliai, įsivaizdavimas, kokia turi būti šeima, kokie vyro ir žmonos vaidmenys, kas poroje bus lyderis. Kyla vis daugiau konfliktų, kurie gali peraugti į krizę, kai porai teks ieškoti naujų, tinkamesnių susitarimo ir bendro gyvenimo būdų. Galbūt keisti savo požiūrį arba kai kuriuos įpročius, išmokti nusileisti arba, atvirkščiai, pakovoti už save, atsakyti sau į klausimą, ar myliu šį žmogų tokį, koks jis yra,“ – patarė psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė.

Beje, į „suderinamumo“ krizę nereikėtų paprasčiausiai numoti ranka. Tuo laikotarpiu ne tik dėl nenuleisto unitazo dangčio ar ne vietoj padėtų rūbų ginčijamasi. Jei nusivylimas partneriu būna labai didelis, jei nepavyksta rasti bendros kalbos, jei neigiami jausmai kunkuliuoja ir norisi jų kuo greičiau atsikratyti, gali iškilti ir visai reali skyrybų, neištikimybės grėsmė. Ir toks iš pirmo žvilgsnio mažiukas „susitrynimas“ gali išaugti į labai didelę krizę.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.