Džiuzepė Fortunisas Frančeskas Verdis

Džiuzepė Fortuninas Frančeskas Verdis

Verdis nuo pat vaikystes kyrėsi nuo kitu vaikų. Niekas netraukė jis labiau negu muzika ir ji bus jo didžioji aistra. Verdis buvo sunkaus charakterio – užsisklendęs, nekalbus, niūrus, kartais grubus, niekada nemeilikaudavo, visada atsilygindavo tuo pačiu. Jo dalia buvo sunkesne negu Vagnerio. Jis visada kovojo ir niekad nebuvo lepinamas likimo. Verdis išgarsėjo gama vėlai sulaukęs tik 29 metų. Jis net nepajautė kaip prabėgo jaunystė, nes jis jos tiesiog neturėjo. Jis sukūrė 26 operas, 23 balades ir romansus, 7 religinius kūrinius ir dar keelis chorinius kūrinius.

1813- spalio 9ar 10d. Le Ronkolės kaime netoli Buseto, Parmos kunigaikštystėje, smuklininko ir audėjos šeimoje gimsta Džiuzepė Fortuninas Frančeskas Verdis.
1820- Verdžio tėvas, pastebėjęs, kad sūnus turi gabumų muzikai, nuperka jam spinetą.
1823- Verdis pradeda kokytis Buseto gimnazijoje ir (sekmadieniais) eina Le Ronkolės vargoninio padejėjo, vėliau – vagonininko pareigas.
1825- Verdis muzikos mokosi pas F. Provezį, raso pirmuosius kūrinius.
1828- Verdis kururia uvertiūrą Dž. Rosinio operai „ Sevilijos kirpėjas“, kantatą „sauliaus kliedesiai“.
1832- Verdis nepriimtas į Milano Konservatoriją, privačiai mokosi harmonijos ir polifonijos pas V. Lavinją.
1835- Verdis grįžta į busetą, kuria pirmąją operą.
1836- Verdis paadeda vadovauti Buseto filharmonijos draugijai, veda prekybininko ir muzikos megėjo A. Barecio dukterį Margeritą.
1838- Verdis sukuria 6 romansus. Neišgyvenusi ne pusantrų metų miršta jo duktė.
1839- Verdis su šeima persikelia į Milaną, rudenį miršta jo sūnus. Pirmosios operos “Obertas, San Bonifaco grafas“ premjera. Operos partitūra įs

sigyja leidėjas Dž. Rikordis, o „La skajos“ direktorius B. Merelis prašo sukurti dar tris naujas operas.
1840- Miršta Verdžio žmona. Opera „Karalius vienai dienai“ (išimta iš repertuaro po pirmojo spektaklio). Verdis nusprendžia neberašyti muzikos.
1842- Verdžio ilgametės draugystes su grafiene K. Mazeri pradžia. „Nabuko“ premjera (iki sezono pabaigos – 7 spektakliai, rudenį – dar 57; pasisekimas, kokio „La Skaloje“ nebuvo sulaukęs joks kitas kompozitorius). Dž. Rikordis siūlo Verdžiui sutartį visiems būsimiems jo kūriniams išleisti. Pažintis su Dž. Rosiniu. 1842 – 1850 metų laikotarpį Verdis vėliau pavadins „katorgos metais“.
1843- Milano „ La Skaloje“ – „Lombardai“ (šios ir daugelio kitų Verdžio operų premjeros sukėlė patriotine demonstracijas).
1844- „Ernani“ ir „Dviejų Foskarių“ premjeros.
1845- Verdis sukuria 6 romansus, nusiperka namą Busete.
1846- „Atilos premjera Venecijoje, „Ernani“ ir „Dviejų Foskarių“ – Paryžiuje.
1847- „ Makbeto“, „Plėšikų“ ir „Jeruzalės“ premjeros. Pirmoji Vedžio užsienio kelionė. Nepasitenkinimas savo operų pastatymu „ La Skkaloje“, Verdis nutaria rašyti kitiems teatrams.
1848- Verdis Paryžiuje (vasario revoliucijos liudininkas), Milane ir vėl Paryžiuje. Sukuria himną „Skamba Trimitas“.
1850- Verdis sumano operą „Karalius Lyras“ pagal V. Šekspyro tragediją. “Stifelijaus“ ir „Rigoletas“ premjeros.
1851- Verdis apsigyvena Santa Agatos viloje netoli Buseto.
1852- Apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu.
1853- „Trubadūras“ ir „Traviatos“ premjeros . Verdis ima susirašinėti su A. Soma.
1855-„Sicilijos mišparų“ premjera Paryžiuje.
1857- „Trubadūras“ , „Simono Bokanegros“ ir „Haroldo‘ premjeros Paryžiuje.
1859- „Kaukių balius“ premjera Romoje. Florencijoje išleista pirmoji Vedžiui skirta monografija .Jis susituokia su Dž. Steponi, išrenkamas Turino, Bolonijos, Genujos miesto garbės piliečių.
1860- „Ernani“ premjera Vi
ilniuje.
1861- Išrenkamas suvienytos Italijos parlamento tarybos nariu ir deputatu.
1862- Sankt Peterburge „Likimo galios“ premjera.
1862- Verdis su žmona keliauja po Ispanija . Vasarą „mirtinai pavargęs“ grįžta i Santa Agatą. Šioje sodyboje po kiekvienos naujos savo operos premjeros pasodina medį.
1865- „Makbetas“ Paryžiuje. Verdis sutinka , kad Busete būtų pastatytas jo vardu pavadintas teatras kurio statybai skiria 10000livrų.
1866- Kuriamas „Don Karlas“.
1867- Miršta Verdžio tėvas ir A. Barecis („antrasis tėvas“). „Don Karlas“ Paryžiuje.
1868- Mirusiam Dž. Rosiniui Verdis ragina sukurti requiem.
1870- Verdžiui pasiūloma Neapolio konservatorijos direktoriaus postas, bet jis atsisako.
1871- „Aidos“ premjera Kaire.
1873- Verdis sukuria styginių kvartetą, requiem A. Mamdzonio garbei.
1874- Pirmas requiem atliktas Milane ir Paryžiuje diriguoja kompozitorius .
1877- Verdis muzikos festivalyje Kelne (atliekamas jo requiem).
1878- Atsisako Milano konservatorijos direktoriaus posto.
1880- Verdis padeda statyti „aidą“ Paryžiuje. „La Skloje“ atliekami nauji kuriniai: Ave maria ir Pater noster.
1881-„Simonas Bakanegra“ Milane.
1884- Nauja „Don Karlo“ redakcija Milane. Kuriama „Otelo“ muzika.
1886- „otelas“ baiktas, Verdis dalyvauja jo repeticijose.
1887- F. Fačo diriguojama „Otelo“ premjera „LA Skaloje“ virsta 73 metų kompozitoriaus triumfu.
1889- Nauji choriniai kūriniai – Ave maria ir laudi alla Vergine Maira. Sukanka 50 metų nuo pirmosios jo operos.
1891- Kuriamas „Falstafas“.
1893- „Falstafo“ premjera „PASKALOJE“.
1896- Pasirašo sutartį dėl prieglaudos seniems muzikantams statybos Milane, baigti kurti Te Deum.
1897- Miršta Verdžio antroji žmona.
1901- Sausio 21 d. Verdį ištinka paralyžius. 27d. Miršta. Palaidojamas Milane (kukliai be muzikantų).

Literatūros sąrašas:
1. „Verdis“ sis ciklo siluetai: Vyturys . 1987.- 400,[3].

Leave a Comment