Skausmas. šiuolaikinės skausmo kontrolės priemonės.

Skausmas visiems gerai pažistamas pojūtis. Šiuolaikinėje visuomenėje skausmas tampa nebeatsiejamas nuo gyvenimo tempo, būdo – jo pilna visur. Kiekvienas iš mūsų laikas nuo laiko patiria trumpalaikį skausmą (vienas iš “populiariausių” – galvos skausmas), tačiau yra stebėtinai daug žmonių, kenčiančių jį labai ilgai ir be jokio arba labai nedideliu palengvėjimu. Skausmas iš esmės subjektyvus potyris, jo suvokimą neišvengiamai įtakoja mūsų įsitikinimai, lūkesčiai, taip pat aplinkinių empatija ir įsitraukimas.
Žinoma skausmas – natūralus gyvenimo reiškinys, realus žmogaus patyrimas, atspindintis visų visuomenės ir kultūros istorijoje, kur, be svveikatos sargo ir piktadario, jam priskiriama daugybe kitų prasmių – skausmas ir moko, ir kelia užuojautą, ir sutelkia žmones, jis – ištvermės bei vyriškumo įrodymas ir netgi – paskata keistis, ieškoti naujos gyvenimo prasmės.
Nors skausmas būna ne tik fiziškas, kuris alina mūsų organizmą , savotiškai veikdamas artimiausius žmones, kurie matydami mūsų kančias dažniausiai negali padėti,bet ir dvasiškas , kuris tiesiogiai veikia mūsų nervines ląsteles, tačiau šiame referate nutariau paanalizuoti fizinio skausmo problemą, ypatingai norėjau suprasti lėtinio skausmo prigimtį ir sampratą, kaip jis įtakoja mūsų gyvenimą, taaip pat išsiaiškinti kokios yra šiuolaikinės geriausios skausmo kontrolės, gydymo priemonės.

Skausmas – nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu, ar nusakomas kaip toks pažeidimas.
Stebime didelius pokyčius skausmo sampratoje. Šiuo metu vis labaiu kalbama, kad skausmą jaučiantis žm

mogus negali būti paliekamas vienui vienas kovoti su šiuo nemaloniu jausmu. Kovoti su šiuo potyriu stoja vis daugiau medikų. Atsiranda nauja medicinos sritis-skausmo medicina. Tai ne tik mokslinės skausmo patofiziologijos studijos, klinikinis naujų medikamentų bei įrangos pritaikymas skausmo gydymui, bet ir socialiniai bei politiniai visuomenės pokyčiai. Pripažinta ligonių teisė į skausmo malšinimą. Skausmo buvimas įpareigoja gydytojus aiškintis jo priežastį, matuoti skausmo intensyvumą, registruoti ir pakartotinai įvertinti gydymo efektyvumą. Skausmas pripažintas penktuoju gyvybiniu rodikliu. Kuriami skausmo gydymo standartai, medicinos personalas apmokomas skausmo vertinimo ir gydymo principų, ligoniai ir jų artimieji pratinami prie efektyvaus skausmo, kaip ir kitų ligos simptomų, malšinimo. Bet, nepaisant to, skausmas lieka vienu iš blogiausiai malšinamų simptomų ir yra viena iš visuomenės nusivilimo medicinos pagalba priežasčių.

Pasaulinės sveikatos organizacijos metodinės reekomendacijos įpareigoja kurti skausmo gydymo įstaigas, reorganizuoti gydytojų ir sveikatos organizatorių mokymą, keisti įstatymus, lengvinant nuskausminančių vaistų gavimą, ugdyti visuomenės nepakantumą blogai malšinamam skausmui bei išgyvendinti nepagristą opioidofobiją.
Skausmas, pasak dr. J.Baublienės, tai periferinio dirgiklio informacijos perdavimas į centrinę nervų sistemą. Perduodantys skausmo informaciją nerviniai takai, neurotransmiteriai įtakoja skausmo pobūdį, intensyvumą bei kitas charakteristikas; skausmo suvokimas ir jo interpretacija centrinėje nervų sistemoje – baigiamasis sudėtingo proceso etapas. Kiekviename iš šių etapų skausmas gali būti veikiamas vidinių skausmą slopinančių sistemų arba medikamentais. Skausmas-objektyvus au
udinių pažeidimo reiškinys, kurio subjektyvioji išraiška priklauso nuo individo išsilavinimo, kultūros, ankstesnio patyrimo, motivacijos ir daugybės kitų socialinių faktorių. Taip skausmas tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema.
Skausmą vertiname dvejopai: kaip simptomą, lydintį daugumą ligų, verčiantį ieškoti pagalbos ir kaip savarankišką ligą. Ūmaus skausmo metu charakteringas simpatinės nervų sistemos dirginimas, pasireiškiantis įvairiais klinikiniais simptomais yra laikinas ir turi apsauginį pobūdį. Šiuo atveju skausmo vaidmuo yra pozityvus. Pašalinus skausmo priežastį, gydant ligą, skausmas turėtų praeiti ir nepalikti jokių pėdsakų nervų ar kitose organizmo sistemose. Gydant neteisingai, pavėluotai, lėtinių susirgimų ar traumų atveju, skausmas tampa lėtiniu ir šiandien suprantamas kaip savarankiška liga, turinti savitus pokyčius nervų sistemoje . Tai keičia senai nusistovėjusią skausmo sampratą. Skausmo pripažinimas savarankiška liga – prielaida, kurios pagrindu formuojasi nauja skausmo gydytojo specialybė. Iš to kyla poreikis reorganizuoti gydymo įstaigas, papildyti mokymo programas ir pertvarkyti gydymo algoritmus. Naujas požiūris turėtų būti aktualus įvairių specialybių gydytojams, nes atsiranda nauja terpė įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimui gydant skausmą.
Kaip jau minėjome be trumpalaikio yra ir ūmus bei lėtinis skausmas. Lėtiniu vadinamas ilgiau nei 3 mėnesius užtrukęs skausmas. Bet ūmų ir lėtinį skausmą skiria ne tik laiko intervalas. Tai dvi to paties proceso kokybiškai skirtingos sudėtinės dalys, o ne ilgiau užsitesęs ūminis skausmas. Au
udinių pažeidimo vietoje išsiskiriančios chemiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja skausmo receptorius . Kuo ilgiau trunka tokia stimuliacija, tuo jautresnės tampa nervinės ląstelės ir net silpnas dirgiklis sukelia stiprų atsaką ; dėl ilgalaikio dirgiklio vyksta nervinio audinio persitvarkymo procesai: naujos, paprastai nedalyvaujančios skausmo jutime, nervinės ląstelės įtraukiamos į skausmo perdavimą. Tai pakeičia skausmo pobūdį, jo charakterį. Dėl intensyvaus ir ilgalaikio dirginimo, sustiprėja destrukciniai nervinių ląstelių procesai. Todėl ilgiau trunkantis skausmas turi nervų pažeidimo skausmo bruožus. Morfologiniai pokyčiai , atsirandantys dėl ilgalaikio skausmo ir yra pagrindinė prielaida , leidžianti skausmą vadinti atskira liga. Kaip ir kitos, ji turi savo profilaktiką bei savitus gydymo metodus.
Informuojanti apie skausmą sistema, funkcionuoja paraleliai su skausmą slopinančia- sistema .
Per paskutinius dešimt metų ir dabar, medicina pasaulyje pažengė toli į priekį. Deja, iki šiol nėra sukurtų specifinių gydymo būdų daugeliui lėtinio skausmo tipų. Aišku yra keletą gydymo būdų, kurie suteikia dalinį palengvėjimą (o kai kuriais atvejais ir visišką pasveikimą), yra tam tikrų gydymo metodikų, kuriuos turi paruošę gydytojai specialistai, turintys įgūdžių būtent skausmo malšinimo srityje. Tai vadinama paliatyvia terapija.
Pagrindiniai skausmo gydymo principai yra prevencija, pastovios analgetikų koncentracijos palaikymas, skausmo protrūkio gydymas.
Gydymo būdų kontroliuoti skausmui yra įvairių. Vieni iš jų yra veiksmingi vieniems žmonėms, kiti -kitiems. Taip yra todėl, kad skausmas yra kiekvieno individualus išgyvenimas.
Vaistai. An
nalgetikai skiriami nuo silpnų iki stiprių. Be to gali būti paskirtas vaistas specifiniam skausmui malšinti. Pavyzdžiui skausmui dėl nervo pažeidimo dažnai būna būdingi staigūs diegliai, deginimo ar elektrinio šoko pojūtis. Šio tipo skausmą paprastai veikia vaistai, kurie yra neefektyvūs kitokio pobūdžio skausmui gydyti. Vaistai, skirti gydyti depresiją, taip pat gali būti skiriami kaip nuskausminantys.
Vaistai gali būti skiriami įvairiomis formomis ir neretai turi nepageidaujamą šalutinį poveikį. Gydytojas specialistas gali norėti pakalbėti apie priimtiniausią išeitį jums. Pagrindinė taisyklė skiriant nuskausminamuosius vaistus – tai jų skyrimas nustatytais intervalais, greičiau negu vien tada, kai atsiranda skausmas, ir mažomis dozėmis, kad užtikrinti pastovų skausmo malšinimą esant minimaliam šalutiniam poveikiui. Tolesni vizitai pas gydytoją skiriami tam, kad surasti tinkamą vaisto dozę arba pakeisti jį kitu vaistu, kol bus pasiektas labiausiai tenkinantis rezultatas. Esant tam tikram skausmui, vieninteliai efektyvūs vaistai yra opioidai. Vartojant juos tinkamai, griežtai laikantis gydytojo nurodymų, šie vaistai yra saugūs ir nekelia pavojaus dėl nekontroliuojamo potraukio.
Dabar smarkiai populiarėjanti skausmo malšinimo vaistais priemonė yra pleistrai. Vieną iš jū galėčiau paminėti tai fentanilio pleistro naudojimas sergantiems vėžiu.
Injekcijos. Kai kurie vaistai labiau išreikštą poveikį, jeigu yra injekuojami arčiau skaudančios vietos arba išilgai skausmą perduodančių nervų. Kartais yra reikalinga toje vietoje palikti plastikinį vamzdelį (kateterį) tolimesniam vaisto skyrimui. Esant būklėms, kai reikalinga ilgesnė skausmo kontrolė, šis vamzdelis gali būti sujungtas su maža pompa ir visa šita sistema implantuota po oda.
Elektrinė stimuliacija. Skausmo pojūtis tam tikrose vietose gali būti sumažintas elektrinės stimuliacijos pagalba. Kai kurie stimuliavimo įrenginiai gerai veikia kontakte su oda. Kiti, labiau modernūs įrengimai turi poveikį kai yra arčiau nervų sistemos, t.y. kai stimuliuojama šalia stuburo ar galvos smegenų. Paprastai šis labiau invazyvus metodas taikomas, kai kiti, paprastesni metodai nepadėjo numalšinti skausmo.
Papildomos priemonės, kurių gali būti imtasi. Esant tam tikroms būklėms, gali būti naudojamas būdas, kai blokuojamas nervų sistemos laidumas. Tai sudėtingas būdas adata, valdoma fluorografijos ar tomografijos, pasiekti atsakingą už skausmo impulsų perdavimą nervą ir atlikti laikiną arba nuolatinę blokadą.
Fizioterapija. Kontroliuojamas judėjimas ir pratimai skaudančioms kūno dalims dažnai padeda atstatyti sustingusių sąnarių ir raumenų funkciją. Aktyvumas ir skausmo kontrolė eina kartu suteikiant prasmę judrumui ir gyvenimo kokybei.
Skausmo valdymo programos. Kai kurios skausmo klinikose vykdomos specialios programos, trunkančios nuo dviejų iki keturių savaičių, kurių metu pacientai mokomi kaip susidoroti su skausmu ir atstatyti gyvenimo kokybę bei aktyvumą, net kai skausmas nėra galutinai pašalintas. Šios programos labiau paplitusios Jungtinėse Amerikos valstijose, bet šiuo metu ateina ir j Europą.
Psichologinė pagalba. Skausmas turi psichologinę įtaką žmonių gyvenimui, veikia bendravimą ir tarpusavio santykius, todėl jums gali būti pasiūlyta psichologinė pagalba. Kartais pokalbis su konsultantu ar psichologu padeda įveikti šį neigiamą skausmo poveikį. Kaip tokio gydymo metodų pavyzdys gali būti relaksacija.
Papildomi gydymo būdai. Kartu su pripažintais gydymo metodais, taikomi ir alternatyvūs gydymo būdai, kurie kai kuriems žmonėms padeda palengvinti skausmą. Manualinė terapija, Kinų liaudies medicinos priemonės, tokios kaip akupunktūra.
Kad ir kokius gydymo būdus pasirinktume, galioja; taisyklė, jog geriau nutraukti gydymą, jei nuo jo skausmo simptomai blogėja.
Yra veiksmų, kuriuos galime atlikti patys, kad padėti sau. Visų svarbiausia – neprarasti vilties ir noro gyventi.
Nuolat atsiranda naujos idėjos ir atradimai, ir iš karto plinta po visą pasaulį tarp skausmą gydančių specialistų. Europoje skausmo specialistai dažnai susitinka konferencijose, kad aptartų naujus skausmo gydymo būdus
Svarbu išlaikyti savo protinį ir fizinį aktyvumą. Stengtis atlikti per dieną keletą fizinių pratimų. Ypač naudingi pratimai yra ėjimas ir plaukiojimas. Nešiokit tinkamą avalynę, kuri neleistų jums persitempti. Stenkitės išlaikyti socialius santykius, palaikydami ryšius su šeima ir draugais

Paskutiniais dešimtmečiais lėtinis skausmas tampa didele medicinos, ekonomikos ir socialine problema. J. Cousins skausmą pavadino tylia epidemija, 21 amžiaus liga. Senėjanti visuomenė ir lėtinių ligų, traumų skaičiaus didėjimas pakeitė sergamumo ir invalidumo struktūrą – vis didėja skausmo medicinos poreikis. Didelių studijų nėra, bet jau esantys pavieniai darbai liudija, kad sergamumas ir nedarbingumas Lietuvoje (M. Pileckytė) atitinka pasaulines tendencijas ir būtina gerinti pagalbą lėtinio skausmo varginamiems ligoniams. Tokia pagalba atsispindėtų ir šalies ekonomikoje, nes didžiausia dalis kenčiančių lėtinius skausmus yra darbingo amžiaus žmonės.
Per šiuos paskutinius metus susiformavo tam tikras požiūris į skausmo gydymą, atsirado skausmo gydymo modelis, kuris integruoja įvairių specialistų pastangas ir leidžia gydyti skausmą daug efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

IŠVADOS

Taigi, apžvelgus skausmo sampratą ir šiuolaikines skausmo kontrolės priemones galima daryti išvadą , kad skausmo problema tampa vis aktualesne ne tik pačiam kenčiančiajam,bet ir visuomenei. Į kovą su skausmu įsitraukia vis daugiau gydytojų, vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Galima pasidžiaugti tuo, kad atsiranda vis naujų kovos su skausmu būdu, kad jaučiantis skausmą žmogus nebepaliekamas vienas su šią problema. Be įprastų gydymo priemonių – medikamentų, injekcijų ir kitų gydymo būdų, labai svarbu kenčiančiojo skausmą psichologinis nusiteikimas, požiūris į šią problemą, kuris turi didelę įtaką gydymo efektyvumui.

Galime pasidžiaugti, kad atrandama vis daugiau naujų gydymo metodų, šiuo klausimu organizuojama daug pasaulinio mąsto konferencijų, kur susirinkę gydytojai ieško vis efektyvesnių būdų šiai problemai spęsti.

Kuriant visuomenę, kurioje bus užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė, negalima apseiti be skausmo problemos sprendimų. Tai viena iš svarbių šių dienų aktualijų.

Literatūros sąrašas:

1. Lietuvos skausmo draugijos verstas iš užsienio kalbos informacinis leidinukas “ Informacija ligoniams apie lėtinį skausmą” 2003m., 3-13psl.
2. Visuomeninė organizacija “Išmokime gyventi su vėžio liga” brošiūra “Nekentėk skausmo tyloje” 1-2 psl.
3. Mokslas ir Gyvenimas 1998 m. Nr. 11-12 (491-492), dr. Rūta Sargautytė “Skausmas gyvenimo ir kančios simbolis” 9-12 psl.
4. Janė Baublienė, “Skausmo gydymo samprata”, http://www.news.lt/ Upload/ 200310/ Samprata.doc
5. Žurnalas “Skausmo medicina” Nr.3(7), doc. V. Pauza, doc. A.Ščiupokas “Skausmo ABC” 2-3 psl. 2003.
6. Žurnalas “Skausmo medicina” Nr.3(7), “Fentanilio pleistro naudojimas sergantiems vėžiu” 15-16 psl. 2003.
7. Žurnalas “Skausmo medicina” Nr.3(3), prof.A.Šeškevičius “Skausmas ir paliatyvioji medicina” 17-18 psl. 2003.
8. Ducharme J. Acute pain and pain control: state of art. Ann Emerg Med, 35 (6): 592-603 psl., 2000.

Leave a Comment