Galvos skausmas

Įvadas

Kas yra galvos skausmas, žinome, nes galvą yra skaudėję beveik kiekvienam. Vis dėlto kai reikia apibrėžti „galvos skausmo“ sąvoką, kiekvienas tą skausmą suprantame skirtingai. Smilkinių, akiduobių srities, sprando, veido srities skausmas apibūdinamas kaip galvos skausmas – nesvarbu, ar priepuolinis, ar pastovus, ar trunka valandas, dienas ar metus. Daugeliui žmonių galvą skauda nuolat. Jie nė negali prisiminti, kad kada nors nebūtų skaudėję.
Galvą gali suskausti kairėje ar dešinėje pusėje, skaudėti visą ar vien kaktą, sprandą. Vienam maudžia ar gelia, dygsi ar smilkčioja, o kiitam būna vien kokių nors nemalonių pojūčių. Daugeliui atrodo, kad kaktą spaudžia geležinis žiedas ar smilkinius – sunkūs svarmenys, kiti jaučiasi taip, lyg į smilkinį būtų įkalta vinis, o dar kiti bijo paliesti galvą, nes atrodo, kad tuoj pliš.
Galvos skausmas, visų pirma migreninis, gali būti pats baisiausias, kokį tik žmogui apskritai tenka patirti. Tačiau galvos skausmas nėra liga – visuomet tik simptomas. Jau daugelį šimtmečių jis kelia problemą gydytojams. Įveikti simptomą nėra sudėtinga, bet sunku surasti ir pašalinti priežastį.
Kai kurie pacientai paatiria atsitiktinius, epizodinius ar įkyrius kasdieninius galvos skausmus, kitiems tai gali būti gyvybei pavojingos ligos, pvz., galvos smegenų kraujosrūvos, naviko ar neuroinfekcijos simptomas.
Galvos skausmų priežastys, dažnis ir padariniai – įvairūs. Apie 90 proc. visų galvos skausmų yra pirminiai arba idiopatiniai, ir tik ap

pie 10 proc. sudaro antriniai, simptominiai galvos skausmai. Pastaruosius gali sukelti galvos smegenų trauma ar jos padariniai, uždegiminės galvos smegenų ir jų dangalų ligos, jutiminių analizatorių ligos, intoksikacijos ir kt. Galvos skausmas gali būti ir kardiovaskulinės sistemos, virškinamojo trakto, inkstų, infekcinių ligų požymis.

Visos galvos skausmo rūšys ir jo diagnostiniai kriterijai pateikiami pasaulinės galvos skausmo asociacijos (PGSA) ”Galvos skausmo, galvinių neuralgijų ir veido skausmo klasifikacijoje” (1988).
Sutrumpinta šios klasifikacijos modifikacija:
Migrena.
1. Įtampos tipo galvos skausmas.
2. Klasterinis galvos skausmas ir lėtinė paroksizminė hemikranija.
3. Galvos skausmas, nesusijęs su struktūriniais pažeidimais.
4. Galvos skausmas, susijęs su galvos trauma.
5. Galvos skausmas, susijęs su kraujagysliniais pažeidimais.
6. Galvos skausmas, susijęs su nekraujagysliniu intrakranijiniu pažeidimu.
7. Galvos skausmas, sukeltas cheminių medžiagų vartojimo ar jo nutraukimo.
8. Galvos skausmas, susijęs su necefaline infekcija.
9. Galvos skkausmas, susijęs su metaboliniais sutrikimais.
10. Galvos ar veido skausmas, susijęs su kaukolės, kaklo, akių, ausų, nosies, prienosinių ančių, dantų, burnos ir kitomis veido ar galvos struktūromis.
11. Galvinių nervų neuralgijos, nervinio kamieno skausmas ir deaferentinis skausmas.
12. Neklasifikuojamas galvos skausmas.
Dažniausiai diagnozuojamas įtampos tipo galvos skausmas ir migrena ar jų derinys.
Tiriant ligonį, besiskundžiantį galvos skausmu, dažniausiai nenustatoma jokių pokyčių, todėl diagnozuojant labai svarbi ligos anamnezė. Apklausiant būtina išsiaiškinti specifinius kriterijus, kurie reikšmingi diferencijuojant galvos skausmo rūšį ar jo kitimą:
• Šeiminė anamnezė,
• Amžius , kada prasidėjo sk

kausmas,
• Skausmo lokalizacija,
• Skausmo iradiacija,
• Skausmo pobūdis ir stiprumas,
• Skausmo trukmė,
• Asocijuotieji požymiai (pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofobija ),
• Provokuojantieji veiksniai,
• Kūno judesių ir padėties įtaka galvos skausmui,
• Taikyto gydymo efektyvumas.
Diagnozuojant galvos skausmą, įvertinama paciento lytis, nes kai kurios skausmo rūšys nevienodai paplitusios tarp moterų ir vyrų, pvz., migrena moterys serga 3–4 kartus dažniau nei vyrai. Idiopatinis galvos skausmas dažniausiai prasideda jaunystėje (migrenos pradžia dažnai siejama su brendimu), o simptominis – vyresniems nei 50 metų žmonėms. Pagal lokalizaciją galvos skausmas gali būti vienpusis ir abipusis. Idiopatinis galvos skausmas (klasterinis galvos skausmas, migrena) dažniau būna vienpusis, o simptominis, idiopatinis įtampos tipo galvos skausmas, sukeltas vaistų – dažniau abipusis. Tikslinga išsiaiškinti skausmo plitimą, pobūdį bei stiprumą (migreninis skausmas juntamas kaktos-smilkinio srityje, plinta iš vienos galvos pusės į kitą, pulsuojantis, vidutinio stiprumo; klasterinis būna akiduobės srityje, aštrus, “nepakeliamas”; dėl kaklo pažeidimo atsiradęs galvos skausmas jaučiamas pakaušio srityje ir gali plisti į kaktą). Skiriasi ir galvos skausmo trukmė bei dažnumas (migrenos priepuolis trunka 4-72 val, nuo vieno iki kelių kartų per mėnesį, įtampos tipo galvos skausmas pastovus, fliuktuojantis, be atakų). Svarbu išsiaiškinti skausmą provokuojančius veiksnius. Tai gali būti stresas, įtampa, nemiga, endokrininiai hormoniniai pokyčiai, įvairūs maisto produktai. Galvos skausmo pradžiai ir jo stiprumui turi įtakos kūno judesiai bei pasikeitusi padėtis. Migreninis galvos skausmas pa
alengvėja gulint, o sustiprėja fizinio aktyvumo metu. Hipertenzinis galvos skausmas sustiprėja atsigulus. Palenkiant galvą beveik visada sustiprėja bet kokio tipo galvos skausmas.
Bendroji galvos skausmo diferencinė diagnostika :
Diagnostiniai kriterijai Migrena Klasterinis galvos skausmas Epizodinis įtampos tipo galvos skausmas Galvos skausmas, sukeltas smegenų naviko
Lytis Moterys ir vyrai – 3:1 Moterys ir vyrai – 1:5 Moterys ir vyrai – 3:1 Abi lytys vienodai dažnai
Amžius 10-20 metų 20-40 metų 15-50 metų Įvairaus amžiaus
Aura Scintiliuojančioji skotoma, parastezijos — — —
Galvos skausmo lokalizacija Dažniausiai vienpusis, viršutinėje galvos pusėje Visada vienpusisakiduobės, kaktos, smilkinių, viršutinio žandikaulio srityje Dažniausiai visos galvos skausmas Įvairus
Galvos skausmo pobūdis Stiprus pulsuojantis Labai stiprus (nepakeliamas), plėšiantis, duriantis Nuolatinis, maudžiantis Stiprus, plėšiantis
Kiti požymiai Fotofobija, fonofobija, pykinimas, vėmimas Junginės paraudimas, ašarojimas, rinorėja, miozė Tempimo jausmas aplink galvą Pykinimas, vėmimas, židininė neurologinė simptomatika
Galvos skausmo trukmė 4–72 val. 15 min.–3 val. Fliuktuojantis, pastovus, be atakų Minutėmis, valandomis
Priepuolių dažnis Įvairus, dažnai 1–3 per mėnesį 1–3 per dieną 30 min.–7 dienos Dažnai keletą kartų per dieną arba nuolatinis
Priepuolių pasireiškimo laikas Dažnai anksti ryte Dažnai naktį Visą dieną, nebūdinga naktį Naktį arba anksti ryte
Remisijos trukmė Įvairi, pvz., nėštumo laikotarpiu Mėnesiai – metai Nėra arba priklauso nuo išorinių veiksnių Nėra
Provuokuojantys veiksniai Stresas, maisto trigeriai, hormoniniai veiksniai(menstruacijos) Alkoholis Psichologinis stresas, depresija Fizinis aktyvumas, kosėjimas, čiaudėjimas

Gydymas
Galvos skausmų gydymą galima suskirstyti į medikamentinį ir nemedikamentinį. Nemedikamentinis gydymas efektyviausias esant lėtiniams galvos skausmams.
Labai svarbu išaiškinti pacientui, kad kamuojant galvos skausmams reikia ilgalaikio gydymo, kad gydant dažniausiai siekiama ne išgydyti ligą, o maksimaliai palengvinti ir suretinti galvos skausmų priepuolius.
Nemedikamentinio gydymo principai :
• Galvos skausmą provokuojančių veiksnių (trigerių ) pašalinimas. Migrenos trigerių (m

maistas, miegas, stresas, alkoholis, aplinkos faktoriai) identifikavimas ir eliminavimas iki 50 proc. sumažina galvos skausmų priepuolių atsiradimo tikimybę. Ši tikimybė būna didesnė kartu taikant medikamentinį gydymą.
• Psichoterapija ypač taikytinas, kai galvos skausmus lydi depresija.
• Fizinė terapija. Galima taikyti masažą, tempimo pratimus, aerobiką. Profilaktiniu efektu pasižymi reguliari mankšta ir sveikas gyvenimo būdas.
• Akupunktūra. Manoma, kad akupunktūra palengvina migreninius ir ypač įtampos tipo galvos skausmus, nors jos efektas dažniausiai trumpalaikis.
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija gali būti efektyvi esant nedideliems skausmams.
Medikamentinio gydymo principai:
Skiriama simptominis ir profilaktinis galvos skausmų gydymas.
• Simptominio gydymo uždavinys – nutraukti galvos skausmo priepuolį ir sumažinti simptomų stiprumą bei trukmę, taip pat koreguoti lydinčius reiškinius.
• Profilaktinio gydymo uždavinys – sumažinti galvos skausmų priepuolių dažnį bei jų intensyvumą.
I. Simptominio gydymo pagrindinė taisyklė – kuo anksčiau pradėti gydymą. Juo ilgesnis laiko tarpas nuo priepuolio pradžios iki vaistų vartojimo, tuo mažesnis tikėtinas jų efektyvumas. Medikamento pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių: priepuolių stiprumo, lydinčių simptomų, anksčiau vartotų vaistų, gretutinių susirgimų.
Medikamentai priepuolio nutraukimui:
• Paprastieji analgetikai (aspirinas, paracetamolis) vartojami, esant nestipriems ir vidutinio stiprumo galvos skausmams. Monoterapija efektyvi 30-40 proc. migrenos atvejų.
• Nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai – gana saugūs ir efektyvūs vaistai. Jei vienas šios grupės preparatas neefektyvus, galima skirti kitą. Šios grupės preparatai gali būti vartojami ir simptominiam, ir profilaktiniam migrenos gydymui.
• Sudėtiniai preparatai. Tai paprastųjų analgetikų kombinacijos su kofeinu, antiemetikais, barbitūratais, difenhidraminu. Šie preparatai plačiai vartojami migrenos ir įtampos tipo galvos skausmams gydyti.
• Skalsių alkaloidai. Peroralinių skalsių alkaloidų formų bioįsisavinimas labai mažas, todėl praktiškai efektyvios injekcinės jų formos ir intranazalinė dihidroergotamino forma.
• Triptanai. Tai labiausiai specifiški antimigreniniai preparatai, taikomi vidutinio sunkumo ir sunkiems migrenos priepuoliams kupiruoti. Skiriami, kai kiti preparatai neefektyvūs. Šie vaistai palengvina ne tik galvos skausmą, bet ir su juo susijusius simptomus (taip pat pykinimą ir vėmimą). Vartojami tik simptominei migrenos ir klasterinių galvos skausmų terapijai.
• Gliukokortikoidai. Skiriami migreninės būklės ir sunkių klasterinių galvos skausmų priepuolių gydymui.
• Neuroleptikai. Vartojami migreninei būklei gydyti, ypač esant išreikštam pykinimui ir vėmimui.
• Antiemetikai. Pykinimas ir/ar vėmimas yra dažnas migrenos priepuolio simptomas. Todėl rekomenduojama skirti antiemetiką 15-30 min. prieš skiriant analgetiką ar skalsių preparatą. Šie vaistai ne tik slopina pykinimą ir/ar vėmimą, bet ir pagerina analgetikų bei kitų preparatų absorbciją virškinimo trakte.
• Sedaciniai preparatai. Migrenos priepuolio metu esant ryškesniems sujaudinimo, nerimo reiškiniams, kartu su analgetikais papildomai skiriamas benzodiazepinų grupės preparatas.
Siūloma migrenos priepuolio ambulatorinio gydymo schema:
Antiemetikas + analgetikas arba skalsių alkaloidas + benzodiazepines.
Triptanai dažniausiai skiriami monoterapiškai.
II. Profilaktinį gydymą tikslinga skirti, kai migrenos priepuoliai dažnesni nei 2–3 kartus per mėnesį, nebent jie labai stiprūs, užsitęsę ar susiję su židinine neurologine simptomatika. Profilaktinis gydymas pradedamas nuo mažų dozių, palaipsniui jas didinant. Medikamentas skiriamas ilgai (bent 1–2 mėnesius). Jei galvos skausmai efektyviai kontroliuojami, profilaktiškai skiriamų medikamentų dozė palaipsniui mažinama.
• Betablokeriai. Neselektyvūs betablokeriai pasižymi stipriausiu antimigreniniu poveikiu, selektyvūs betablokeriai dažniausiai nėra efektyvūs.
• Antidepresantai. Galvos skausmų profilaktiniam gydymui vartojami tricikliniai antidepresantai. Šios grupės preparatai ypač indikuotini esant lėtiniams kasdieniams galvos skausmams, migrenai kombinuojantis su įtampos tipo galvos skausmais, depresijai, miego sutrikimams.
• Kalcio kanalų blokeriai. Jų antimigreninis profilaktinis poveikis santykinai silpnesnis nei betablokerių. Tinka migrenos profilaktikai, sergant arterine hipertenzija.
• Valproatai. Pastaraisiais metais buvo įrodytas profilaktinis priešmigreninis valproatų poveikis. Šie medikamentai efektyviausi, esant dažniems ir sunkiems migrenos priepuoliams. Ypač indikuotini kombinuojantis migrenai ir epilepsijai. Valproatai nėra efektyvūs įtampos tipo galvos skausmų profilaktikai

Gydymas:

Vaistus turi skirti gydytojas.
Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.
• Migrenos priepuolio gydymas:
1. pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje;
2. skiriami galvos skausmą ir kitus migrenos simptomus mažinantys vaistai:
a) analgetikai;
b) nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kt.);
c) triptanai (sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas ir kt.);
d) skalsių preparatai;
e) pykinimą, vėmimą slopinantys vaistai.
• Profilaktinį gydymą sudaro:
1. galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (tam tikrų maisto produktų, ydingo režimo, alkoholio);
2. psichoterapija;
3. fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai,);
4. akupunktūra;
5. medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis).

Vaistai:
• Citramon Forte Stirol
• Imigran
• Naramig

Patarimai
Tinkamą migrenos gydymą gali parinkti tik gydytojas. Klaida – gydytis pačiam vartojant visus po ranka pasitaikančius nuskausminančius vaistus. Į migreną panašius galvos skausmus gali simuliuoti kiti rimti neurologiniai susirgimai.

Profilaktika
Rekomenduojama laikytis miego-būdravimo, darbo-poilsio režimo, vengti maisto produktų, provokuojančių galvos skausmus, nepamiršti, kad nikotinas, piktnaudžiavimas alkoholiu provokuoja galvos skausmų priepuolius, reguliariai atlikti fizinius pratimus.

Literatūra:

Pirminiai galvos skausmai farmacija ir laikas 2003 nr6-7 7 psl.
Cikline migrena sveikatos ABC nr5 2001m 04.12 2 psl.
Bėkeris Bernardas A. Migrena ir galvos skausmas. Vilnius, 1989
Farmacija ir laikas. Nr.1, 2005
www.astro.ff.vu.lt/zenonas/Spauda.htm
www.daniela.lt/vidinis.asp?DL=L&TopicID=57

Leave a Comment