Trišakio nervo sistemos pažeidimo eiga

Trišakio nervo sistemos pažeidimo eiga

Trišakio nervo sistemos pažeidimas skiriasi
Bet daugumai ligonių pasiseka gauti teigiamą terapinį efektą. Į pasiūlytas kompleksinės terapijos schemas įeina būtinas gydymo kursas pas stomatologus( burnos ertmės sanavimas). Toliau ligoniams paskyrė analgetikų kompleksą, elektropunkturos kursą, (veido taškų), vitaminus ir biostimuliatorius.
Klinikiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad patogenezė neuropatijų trišakio nervų sistemos sudėtinga ir nevienoda pas ligonius, sergančius įvairiomis formomis. Tas faktas, kad lokalizacija simptokomplekso susirgimo dažniausiai sutampa su sritimi išsidėstymo patologinio židinio, liudija apie trišakio nervo pažeidimą, kuris tiikriausiai yra poveikio rezultatas patogenetinio faktoriaus trišakio nervo galūnėms,o po to į patologinį procesą įsijungia centrinė smegenų struktūra.
Prie trišakio nervo neuropatijų pastebimi simptomai periferinėse atšakose ir jo susipinimuose. Skausmai būna pastovūs. Skausmo priepuoliai tęsiasi kelias valandas ir paras. Refleksoterapija, fizioterapija su analgetikų preparatais duoda teigiamą gydymo efektą.
Bet kontrolinės grupės ligoniams su trišakio nervo neuralgija centrinėje genezėje nepastebima simptomų pakenkimo periferinėse trišakio nervų atšakose. Skausmo paroksizmai trunka keletą dešimčių sekundžių(iki 1min).
Jautrumo sudirginimų neįvyksta. Teigiamas terapinis efektas prasideda rezultate naudojant centrinio veeikimo preparatus(finlepsiną ir kitus). Iš to seka, mūsų klinikiniai stebėjimai ir duomenys pagalbinių tyrimų metodų patvirtina nuomonę kai kurių autorių, kad egzistuoja dvi neuralgijos rūšys: centrinės genezės ir periferinės. Paskutiniai rūšiai ir priskiriama trišakio nervo neuralgija. Trišakio nervo sistemos neuropatijos iš

šskyrimas turi didelę reikšmę, kadangi suteikia galimybę ligoniams paskirti patogeninį gydymą.

Dentalinė pleksalgija

Dentalinė pleksalgija dažniausiai pasitaiko pas moteris(apie 85 proc.). Šie duomenys yra duodami literatūroje. Dalinai, D. Mock su bendraautoriais(1985) nurodo, kad iš ištirtų 34 ligonių 26 buvo moterys ir 8- vyrai. Duomenų analizė apie dentalinės pleksalgijos(DP) eigą parodė, kad 45 ligoniai iš 66, stebimi autoriaus( kartu su M.N.Šarovu) kentė skausmus srityje pakenkto danties susipynime daugiau negu metus.
Dažniausiai DP sukelia vietiniai infekciniai- uždegiminiai procesai(36 iš 66 ligonių), kuriuos galima suskirstyti į odontogeninius (34 iš 66 ligonių) ir rinosinusogeninius(2 iš 66 ligonių).
Prie vietinių infekcinių- uždegiminių faktorių priskiriami sudėtingi dantų šalinimo atvejai ir šaknų liekanos su alveolitais( 13 iš 66ligonių) ir būdingu skausmu, kuris atsirado po 1-2 dienų ir po to difuziškai išplito inervacijos zonoje pakenkto susipynimo. Po medikamentinio ir fizioterapinio gydymo alveolito simptomai diingo, bet skausmo sindromas neišnyko. Nuo momento sudėtingo chirurginio įsikišimo iki pastovaus skausmo sindromo praeidavo nuo 20 iki 30 dienų. Toliau ligoniams buvo stebima tendencija augančio intensyvaus pastovaus skausmo sekančių 2-3 mėnesių eigoje. M.N.Puzino(1983) ir R.Brooke(1982) darbuose užsimenama apie tai, kad sudėtingas dantų šalinimas, ypač , pakenkia atitinkamą dantų susipynimą.
Dažna DP priežastimi būna pulpitai(sudėtingas kariesas). Intensyvus pulsuojantis aštrus skausmas, iššauktas giliu kariesu, po stomatologinio gydymo truputį sumažėdavo, bet visai skausmai neišnykdavo. Palaipsniui jie tapdavo maudžiantys, varginantys ir apimdavo visą dantų išsišakojimų zoną. Ši DP

P priežastis užima antrą vietą pagal dažnumą vietinių infekcinių- alerginių faktorių.
Tai grupei etiologinių faktorių mes priskiriame blogai padarytus dantų protezus. Naudojant tokius protezus rezultate formuojasi alerginiai stomatitai, pragulos ir tt. Visi šie faktoriai gali būti didėjančio skausmo protezo priežastimi. Skausmas palaipsniui apima esantį prie plotą gleivinės alveolinės ataugos.
4 iš 66 ligoniams ne laiku pašalinus pulpitinį dantį vystėsi osteomielitas, kuris apibūdinamas pakenčiamu skausmo sindromu, sekvestro susidarymu,pasireiškiančiu rentenologiškai, o daugeliu atveju – išsiskiriant pūlingoms išskyroms. Chirurginis gydymas neišgelbėjo ligonių nuo skausmų, kurie tapdavo chroniškais ir plito į inervacijos pakenktą susipynimo zoną.
Vietinių odontogeninių infekcinių – uždegiminių faktorių grupei mes priskyrėme taip pat dantų ir jų kanalų plombavimo defektus. Plombavimo medžiagos perteklius į kanalo tarpą, o po to patekimas už danties viršunės sukeldavo “nepatogumo”, “sunkumo”, “spaudimo”plombuoto danties srityje jausmą, kuris peraugo į pastovų buką skausmą.
Skausmas intensyviai augo 10 – 14 dienų bėgyje. Tikriausiai plombavimo medžiaga tapo antigenu ir sudaro kompleksą antigenas – antikunis. Ir, pagal Raab (1973) duomenis, židinio aktyvumas priklauso nuo plombavimo medžiagos artumo prie neirovegetatyvinių struktūrų danties susipynimų.
Rinosinusogeninis infekcinis – uždegiminis faktorius, pavyzdžiui gaimoritas su dažnomis komplikacijomis, kaip priežastis DP išaiškintas pas 2 iš 66 ligonių. Ligos sindromui būdingam dentalinei pleksalgijai, tęsėsi ilgai varginančios ligonius gausios pūlingos išskyros iš nosies, plėšiantys skausmas sinusų srityje, galvos skausmai, laikosi temperatūra(37,2-37,4),uždegiminio proceso požymiai, apie ką bu
uvo galima spęsti iš bendrų kraujo tyrimo rezultatų.Rentgeno nuotraukoje buvo matomi patamsėjimai srityse viršutinio žandikaulio sinusuose. Priešuždegiminis medikamentinis gydymas normalizavo kraujo formulę, sustabdė pūlingas išskyras iš nosies, truputį sumažėjo skausmas. Bet skausmas išsiplėtė į dantenas ir dantis viršutinio žandikaulio atitinkančią pusę. Skausmas pasikeitė, bet jis tapo deginantis.
Antrą vietą pagal dažnumą priežasčių faktorių DP priklauso bendriems infekciniams procesams(17 iš 66 ligonių), ypač virusinės etiologijos: adenovirusinėms infekcijoms ir gripui, kas paaiškinama aukštu šių virusų tropizmu vegetatyvinės nervų sistemos elementams(I.I.Ruseckis, 1958.J.S.Martynovas,1970,1977). Susirgimas prasideda bendros infekcijos simptomais:aukšta temperatūra( 38-39), šalčio krėtimu, kataru,galvos skausmais. 5- 7 dieną ligos dieną prisideda pastovus dantų skausmas. Pagal tai kaip ligonis sveiksta klinikiniai požymiai virusinės infekcijos regresuoja, bet dantų ir dantenų skausmas tampa pastovus, egzistuoja vegetatyvinis komponentas ir parestezija.
3 iš 66 ligonių chroniškam ligos sindromo vystymuisi , būdingam DP, prieš tai būdavo dažni chroniški tonzilito paūmėjimai, pakildavo temperatūra iki 38 laipsnių, skausmais gerklėje ir sąnariuose. Pastovus skausmas dantų ir dantenų srityje stiprėdavo keičiantys orams.
DP vystymosi priežastimi du atvejai buvo 3iš karto dantų šalinimas ruošiant protezuoti. Tada buvo pažeidžiamos susipynimo struktūros ir supantys audiniai įtraukiant juos į randus. Skausmai iš pradžių lokalizavosi pašalintų dantų vietose, o toliau plėtėsi į atitinkančius dantų susijungimus.
Pas vieną ligonį mes stebėjome DP kliniką 2 savaites po radikalios operacijos viršutiniame žandikaulyje dėl retencioninės cistos. Ti
ikriausiai, trauma viršutinio žandikaulio plote dantų susipynime, išsidėsčiusiame po gleivine apatinės sienelės viršutinio žandikaulio sinuso, turėjo įtakos klinikos eigos vystymuisi.
1atveju ligos priežastimi buvo paradantozė ( uždegiminė – distrofinė forma). Uždegiminiai požymiai paradonte ir deformacija sukandimo sukelia pastovius skausmus parodonte, kurie toliau apėmė sritį inervacijos atitinkamo dantų susipynimo. Pas 1 ligonį DP atsirado, kaip susiformavo odontogeninė cista viršutiniame žandikaulyje.Skausmas cistos plote buvo”spaudžiantis” ir stiprėjo. Zonoje kompromirinio susipynimo iš pradžių atsirado hiperestezija, senestopatija, o po to stabilus skausmo sindromas su vegetatyviniais komponentais. Dar vienam ligoniui DP klinika vystėsi kaip šalutinis vaistų poveikis. Apie tam tikrą vaidmenį alerginio faktoriaus DP genezėje liudija tas faktas, kad 2 iš 66 ligonių pažeisto danties susipynime ir kartu su ja atsirado dilgėlinė,pasireiškusi alerginio bronchito požymiais.
Atliekant daug išsamių tyrimų buvo galima patikslinti susirgimo etiologiją. Bet 5 iš 66 ligonių priežastis nebuvo nustatyta.
Prieš susergant DP daugumai 50 – 60 metų ligonių dažniausiai sirgo ateroskleroze cerebralinių kraujagyslių ir hipertonine liga( 22 iš 37) ligonių. Manoma, kad DP vyresniems negu 50 metų ligoniams galėjo įtakoti kraujagyslių ligos.
Didelį poveikį susirgimui turi ir ilgalaikis persišaldymas ir fizinis apkrovimas ir tt. Tikriausiai, šie neigiami faktoriai yra “paleidžiamieji”, provokuojantys DP pradžią ir atsiranda ligoniams, kurie jau “pagrindinius”etiologinius ligos faktorius.
Susumuojant pateiktus rezultatus, reikia pastebėti DP polietiologiškumas ir pagrindinį vaidmenį atlieka atsirandant regionaliniams infekciniams – alergiškiems procesams, o taip pat sukelia bendras infekcines – alergines ligas. Mažesnį vaidmenį turi periferinės nervų – vegetatyvinių struktūrų traumos, kraujagyslių pažeidimas, psichinės traumos ir kiti faktoriai.
Asmeniniai stebėjimai leidžia manyti, kad DP dažniausiai atsiranda veikiant ne vienam, o daugumos faktorių.
Nepaisant to ,kad kiekvienas atvejis yra individualus, ligos intensyvumo ir lokalizacijos, o taip pat ligonių elgesio ir pergyvenimų, yra tam tikra bendra klinikiniame ligos sindrome, būdingame DP.
46 iš 66 ligonių su DP buvo pastebėti vienapusiški ir 20 ligonių – dvipusiški ligos pasireiškimai. Trijuose klinikiniuose atvejuose DP debiutavo dvipusišku ligos pasireiškimu, kituose 17 atvejų ji prasidėdavo vienu ligos sindromu, ir 6 ligonių dvipusiški skausmai atsirado per 1 metus , o 11 atvejų – nuo 1 iki 4 metų.
Mūsų tyrimai parodė, kad 46 ligoniam su vienpusiškų DP sindromu ir 36 pacientams skausmai buvo viršutinio (29) ir(7) apatinio žandikaulio srityje, o 10 žmonių skausmai buvo ir viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Tokiu būdu viršutinio žandikaulio vienapusiška DP diagnozuota 4,14 kartų dažniau, negu apatinio žandikaulio. Dešinysis viršutinių dantų susipynimas nukentėjo 16 atvejų, kairysis – 13. Dešiniame apatiniame dantų susipynime buvo patologinis procesas 4 ligoniams, kairys – 3. Iš 20 ligonių su dvipusiu DP lokalizacija skausmo viršutiniame žandikaulyje buvo pastebėta 4 ligoniams, apatiniame pas 3. 13 ligonių dvipusė DP pasireiškė skausmo sindromu kartu kaip apatiniame , taip ir viršutiniame žandikaulyje.
Iš 66 ligonių pastovus skausmo sindromas , kuris lokalizavosi pakenkto susipynimo srityje, buvo nustatytas 28 pacientams. Be to vegetatyviniai pasireiškimai buvo ne žymūs. Gleivinės hipertenzija srityje pakenkto danties susipynime buvo pastebėta 12 ligonių. 38 ligoniams fone pastovaus skausmo buvo pastebėti priepuoliniai skausmai. Skausmas lokalizavosi pagrinde pakenkto danties susipynime, be to vienapusiška DP buvo 28, dvipusė – 10 ligonių.
Vegetatyviniai pakitimai buvo išreikšti ne žymiai ir pasitaikė ne pastoviai. 4 ligoniams su dvipuse DP pastebėti nepertraukiami skausmai dantyse ir dantenose, kurios innervavosi iš pakenkto dantų susipynimo. Periodiškai jiems kartojosi skausmo priepuoliai su padidėjusiu skausmo sindromu vienoje pusėje. Priepuolis trukdavo nuo 30 minučių iki 5 valandų.
14ligonių prieš priepuolį atsirado parestezės veide ir burnoje, galvos svaigimas, galvos skausmai. Priepuolių dažnumas buvo įvairus, o pauzės tarp paroksizmų buvo ne vienodos.
Skausmo sindromas, kuris lokalizavosi pakenkto danties susipynimo srityje, turėjo ypatumus. Skausmas apimdavo alveolinę ataugą, danteną, o taip pat dantis. Būtent šitame anatomijos regione yra dominuojanti skausmo zona, ir ligoniai skundėsi šiuo skausmu. Jis buvo kankinantis, pastovus. Daugeliui ligonių su vienpusia (26) ir dvipuse DP(10) buvo pašalinti dantys atitinkamame žandikaulyje ir pusėje, nors tai neturėjo įtakos skausmo intensyvumui. Be skausmo dantų srityje, dantenų, alveolinių ataugų viršūnėlių ir apatinio žandikaulio iš pirmo žvilgsnio priminė neuralgiją ll – lll atšakų trišakio nervo, todėl neatsitiktinai ligoniai patekdavo į kliniką pagrinde su diagnoze”trišakio nervo neuralgija”.
Kai yra pakenktas dantų susipynimas pastovūs deginantys skausmai su laiku priepuoliškai stiprėja. Skausmas išaugdavo iki “nepakenčiamo”.Priepuolis paprastai prasidėdavo iš pradžių lengvu, laužiančiu, traukiančiu, rečiau duriančiu skausmu. Po 20 – 30 minučių pasiekusi paroksizmą jis pasiekdavo aiškiai išreikštą simpataloginį charakterį(38) ligoniai. 12 ligonių skausmas buvo pulsuojantis, 26 – laužantis. Priepuolio metu visiems 38 ligoniams būdavo vazomotoriniai sutrikimai. Kai skausmo paroksizmas praeidavo,likdavo tik gilus skausmas viduje žandikaulio alveolinės ataugos.
Kruopštūs ligonių tyrimai padėjo išaiškinti būdingus klinikinius tyrimus. Kaip taisyklė, nustatytas aštrus skausmas pakenkto danties susipynimo projekcijoje. Skausmo taškai buvo keliuose plotuose, dažniausiai 3,5 – 7 dantų zonoje. Prie palpacijos dantų susipynimo srityje, skausmas pastebimas spaudimas kaip iš burnos gleivinės pusės,ir per veido odą. Gili palpacija pasireiškia skausmingai reagavo į mimiką. 36 ligoniams dantenų gleivinėje ir atitinkamoje veido pusėje odos pastebėta hiperpatija ir kankinantis deginantis jausmas. Atsirado hiperestezija dantenų gleivinės, skruostų ir dantų vidinio paviršiaus (32 ir 38) ligoniai. Pasakodami savo kančias, pacientai palygindavo skausmą su jausmu “įkaitinto smėlio”, apdeginusio gleivinę. Ligos pradžioje, o taip pat jai augant ligos požymiai buvo nežymus pagal savo intensyvumą. 57,6 procentų tiriamųjų skausmai buvo susikoncentravę dantenų, dantų.gleivinėje, alveolinės ataugos gilumoje ir nepersidavė į kitas veido, galvos sritis, kas parodytų lokalinę kentėjimo formą.
Kaip pavyzdį DP lokalinės formos pateikiame vieną iš mūsų stebėjimų.

PAVYZDYS DUOTAS 110psl.
12 ligonių pastovių skausmų fone pasireiškė įvairios zonos ligos iradiacijos, dažnai susijusios viena su kita ir išeinančios už dantų susipynimo ribų, kas leido diagnozuoti išsiplėtusią DP formą. Vietinis skausmas kilęs pakenkto danties susipynime, paroksizmo metu plito dažniausiai į kietą gomurį, skruostų sritį, pakaušio sritį, į visą gomolateralinę galvos pusę, neretai pereis į kaklą. Tokį būdingą klinikinį vaizdą mes stebėjome pas 8 ligonius su vienpuse ir pas 4 ligonius su dvipuse dentaline pleksalgija.

DIFERIANCIALINĖ DIAGNOSTIKA PAGRINDINIŲ FORMŲ VEIDO SKAUSMŲ

TRIŠAKIO NERVO NEURALGIJA. Trumpi kankinančio skausmo priepuoliai, kurie tęsiasi nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, lokalizuojasi inervacijos zonoje vienoje arba keliose trišakio nervo atšakose; trigterinių zonų nebuvimas mechaninis arba temperatūrinis sudirginimas, kuris provokuoja priepuolius. Susirgimas chroniškas su remisijomis. Terapinis efektas naudojant preparatus tipo karbamazepinas(finlepsinas, tegretolas stazepinas).
TIŠAKIO NERVO ODONTOGENINĖ NEURALGIJA. Pastovūs skausmai įvairaus intensyvumo zonose inervacijos ll ir lll trišakio nervo atšakose. Pastovių skausmų fone pastebimi skausminiai paroksizmai, kurie trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ir netgi parų, pamažu rimstantys. Novokaininės ir spirito – novokaininės blokados sukelia labai trumpalaikį pagerėjimą( tik kol veikia novokainas), o po to skausmai sustiprėja. Trigterinių zonų nėra. Pastebimas terapinis efektas nuo analgetikų.
NEURITAS(NEUROPATIJA)TRIŠAKIO NERVO.Budingas bukas ilgalaikis skausmas su paroksizmomis įvairaus intensyvumo, o taip pat jautrumo pakenkimas zonoje inervacijos trišakio nervo atšakų. Pakenkus lll šakas gali būti pastebėti ilgi pakitimai.
APATINIO NERVO NEURITAS. Dažniausiai išsivysto rezultate šio nervo traumos, šalinant krūminius dantis, plombuojant šaknų kanalus apatinių šoninių dantų ir įvedant plombavimo medžiagą į apatinio žandikaulio kanalą, traumuojant apatinį nervą mandibuliarinės anestezijos metu. Pastebimas pastovūs maudžiantys skausmas ir tirpimas apatinio žandikaulio dantyse, apatinės lūpos sumažėjęs jautrumas arba nejautra, apatinio žandikaulio dantenų, smakro , kai kurių dantų skausmas prie perkusijos. Galimas trizmas ir parezas kramtymo raumenų.
VIRŠUTINIO NERVO NEURITAS. Anamnezėje trauma arba uždegiminis procesas šitoje zonoje. Skausmas ir tirpimas viršutinio žandikaulio dantyse. Pastebimas jautrumas pakenkto ploto viršutinio žandikaulio, dantenos,skruosto gleivinės.
DENTALINĖ PLEKSALGIJA. Skausmai turi pastovų deginantį charakterį ir lokalizuojasi inervacijos pakenkto danties susišakojimo zonoje. Dantų šalinimas pakenktoje pusėje neapsaugo nuo skausmo, o daugumai ligonių skausmas persimeta į šalia esančius dantis. Kai kuriems ligoniams skausmas sumažėja valgant, ir sustiprėja veikiant emocijoms,peršalus ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms.
NEURALGIJA (OPPEIGEIMO SINDROMAS)
Skausmas pasireiškia dažnais pasikartojančiais priepuoliais aštrių skausmų akiduobės ir už jos srityje. Priepuoliai trunka nuo 0,5val iki keleto valandų. Priepuolių metu pastebimas šviesos bijojimas, ašaros teka iš akių, akių konjunktyvų paraudimas. Būdingas herpio išbėrimas ant kaktos ir nosies. Išsivysto konjunktyvai ir keratitai.
NOSIES BLAKSTIENŲ NERVO NEURALGIJA(čARLINO SINDROMAS). Susirgimui būdinga kankinančio skausmo priepuoliai akiduobės iš medialinės pusės srityje, virš antakio, atitinkamoje nosies pusėje. Skausmai atsiranda kaip taisyklė, naktį ir pasireiškia vegetatyviniais požymiais; gausiu ašarojimu, pakenktoje pusėje nosies gleivinės paburkimu, skystu nosies sekreto išsiskyrimu. Šviesos bijojimas,.. Iridociklitas, kerotitas.
SINDROMAS (SLADERIO SINDROMAS). Šiam sindromui būdingi spontaniški skausmai akyje, aplink orbitas, nosies šaknies srityje, viršutinio žandikaulio. Skausmai plinta į smilkinių sritį, į ausų kriauklę, pakaušį, kaklą, mentes, petį, plaštakas; atskirais atvejais – į homolaterialinę stuburo pusę. Skausmo paroksizmai, kaip taisyklė, palydimi “vegetatyvine audra”( veido paraudimas, ašarojimas, pakenktoje pusėje iš nosies stiprus nosies sekreto išsiskyrimas). Priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, o kartais iki 2 ir daugiau parų. Priepuoliai dažniausiai būna naktį.
AUSIES MAZGELIO GANGLIONITAS.
Būdingi vienpusiai priepuoliniai maudžiantys ir deginantys skausmai, atsirandantys ausies smilkinio srityje priekyje klausos praėjimo, prie ausies, iradiruojantis į apatinį žandikaulį, į smakrą, rečiau į dantis ir kaklą. Skausmai lydimi ausų užgulimu ir šaudymu, hipersalivacija, gipergidrozomu ir giperemija ausų –akių –smilkinių srityje. Priepuolis trunka nuo kelių minučių iki 1valandos.
POŽANDIKAULINIO MAZGO GANGLIONITAS. Skausmas būna pastovus bukas po žandikaulio srityje, periodiškai paumėja(intensyvaus skausmo paroksizmai). Skausmo paroksizmų metu būna tempimo jausmas,pilnumo įvairiuose audiniuose(lūpų, liežuvio ir tt), palydimas padidėjusiu seilėtekiu. Skausmas požandikauliniame trikampyje paspaudžiant liaukos srityje.
POLIEŽUVINIO MAZGO GANGLIONITAS. Pastovūs maudžiantys skausmai po liežuviu ir liežuvyje, periodiškai sustiprėja. Būdingas skausmingas taškas, kuris yra po horizontalia atšaka apatinio žandikaulio 2,5 – 3centimetrai nuo apatinio žandikaulio skiauterėlės. Gausus maisto vartojimas,kaip taisyklė, provokuoja skausmo paroksizmas.
VEIDO SKAUSMAI ESANT KAKLO SIMPATOGANGLIONITAMS(TRUNKOPATIJOS).
Pastovūs skausmai deginančio pobūdžio, periodiškai paaštrėja. Skausmai nesutampa su inervacijos zonomis kaukuolės nervų(plati iradiacija per visą veido pusę, rečiau apima pusę kaklo ir rankas). Pakenktoje pusėje pastebimas Bernaro – Gornero sindromas.
KAKLO MIGRENA(SINDROMAS BARE – LIEU). Būdingi skausmo paroksizmai, prasidedantys kaklo galinėje dalyje. Skausmas gali iradiruoti į ausis, akiduobes, orbitas. Galvos svaigimas. Regėjimo sutrikimas( daiktų mirguliavimas, tinklas prieš akis, akomodacijos sutrikimas). Klausos sutrikimas, ypač triukšmas ausyse. Skausmingai jautrūs sutrikimai ir judesiai veido srityje.
VEIDO MIGRENA. Būdingi priepuoliai vienpusio pulsuojančio deginančio skausmo kaktos arba smilkinių srityje, įradiruojantys į viršutinį ir apatinį žandikaulį, smakrą, nosies pusę, gomurį, dantis, kaklą. Priepuoliai trunka nuo kelių valandų iki 1-3 parų. Dažnumas nuo 1-2 į savaitę iki 1-2 į metus. Būdingi požymiai pranešantys apie ligą; prieš priepuolį pastebima nuotaikų kaita, dirglumas, padidėjęs nuovargis, mieguistumas,. Atsiranda 20-30metų, daugiausia moterims.
LIEŽUVIO ARTERIJOS SINDROMAS. Skausmas visame liežuvyje. Teigimas simptomas”liežuvio žnaibymas”- spaudžiant liežuvį tarp pirštų atsiranda aštrus skausmas.
PERIODINĖ MIGRENOZINĖ NEURALGIJA(CHORTONO SINDROMAS)
Staiga išsivystęs trumpas labai stiprus vienpusis galvos skausmas smilkinyje, akiduobėje, viršutiniame žandikaulyje, pakaušyje, kakle, petyje. Skausmą lydi giperemiją konjunktyvų ir sklerų, ašarojimu, rinorėja, padidintu prakaitavimu, ir išsiplėtusiom kraujagyslėm smilkiniuose. Prasideda sindromas naktį, paprastai 1-2 valandas po miego. Serga dažniausiai vyrai. Dažnai priepuoliai būna sezoninio charakterio.
PERIVASKULIARINĖ SIMPATALGIJA.
Skausmai veido srityje(kakta, orbita, viršutinis žandikaulis) paroksizmalinio charakterio, trunka nuo kelių dešimčių minučių iki 5-6 valandų, palydimi vegetatyviniais sutrikimais: ašarojimu, gleivinės ir veido odos hiperemija, rinoreja, veido paburkimu, hipersalivacija ir tt.
NEUROLOGINIAI SIMPTOMAI PRIE OSTEOARTRITO (OSTEOARTROZĖS) SMILKINIŲ – APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO.
Pastebimi skausmai ir traškėjimas, kartais sąnario srityje patinimas, apatinio žandikaulio judesiai riboti, ypač rytais. Rentgenogramoje smilkinių – apatinio žandikaulio sąnario pastebima destrukcija kortikalinio sluoksnio, dažniausiai priekinės viršutinės galvutės dalies apatinio žandikaulio( osteoartritas) arba jos deformacija(osteoartrozė).
MIOFASCIALINIS SINDROMAS SKAUSMO DISTRUKCIJOS SMILKINIO – APATINIO ŽANDIKAULIO SĄNARIO.
Pastebimas skausmas viename arba keliuose raumenyse, keliančiuose apatinį žandikaulį. Prie jų palpacijos pastebimi plotai skausmo spazmų( trigteriniai taškai), iš kurių skausmas iradijuoja į įvairius galvos, kaklo raumenys ir į petį virš juosmens. Pastebimas spragsėjimas smilkinių – apatinio žandikaulio sąnaryje, ribotas apatinio žandikaulio judėjimas. Kauliniai sąnario elementai rentgenogramoje nepasikeitę.
CHANTO –1 SINDROMAS. SINDROMAS PAKENKTO
Iš pradžių galvos skausmai, vienpusis ausies skausmas; vėliau – juosiantis herpis ausies srityje, minkštame gomuryje ir liežuvyje, priepuoliniai skausmai išoriniame klausos praėjime, būgnelyje ir ausies kriauklelėje. Įprastai pastebimas ašarojimas ir salivacija. Sunkiai girdimi aukšti garsai; triukšmas ausyse. Horizontalus spontaniškas nistagmas, galvos svaigimas, ausies ir liežuvio hipestezija. Dažnai po 10 dienų išbėrimo prasideda neiropatija veido nervo.
VIDIEVO NERVO NEURALGIJA (FAILIO SINDROMAS)
Vienpusiai priepuoliniai skausmai akies srityje, orbitos, kartais nosies, iradijuojantys į veidą, dantis, galvą, kaklą, petį. Skausmai, kaip taisyklė, naktiniai. Tęsiasi iki kelių valandų. Pasitaiko dažniausiai moterims.
BŪGNELIO SUSIPYNIMO NEURALGIJA(REICHERTO SINDROMAS)
Būgnelio susipynimas sudarytas galūnių atšakomis būgnelio nervo(l X sistema) kartu su simpatinio susipynimo atšakomis vidinės miego arterijos. Susirgimui būdingi aštrūs priepuoliai vienpusių skausmų išoriniame klausos praėjime, iradijuojantys į sritį ataugos, skruostą ir smilkinį. Skausmai atsiranda spontaniškai, nesusiję su liežuvio ir gerklės judėjimu, kartais lydimi hiperemija arba patinimu išorinio klausos praėjimo, būna plėšiančio pobūdžio, galima pastebėti”telefoninio ragelio” sindromą( skausmai sustiprėja kalbant telefonu).
LIEŽUVIO RYJIMO NERVO NEURALGIJA.
Skausmai priepuoliniai šaudančio pobūdžio, kaip taisyklė, vienpusiai tęsiasi nuo 0,5 iki 2 minučių,su nevienodais intervalais liežuvio šaknyje, žiaunose, viršutinėje ryklės dalyje, ausyje, rečiau įradijuoja į akį, į apatinio žandikaulio kampo sritį, kaklą, ausį; pusės veido hiperemija,hipertenzija, hipersalivacija, sausas kosulys. Atskirais atvejais priepuolio metu ligoniams išsivysto sinkopalinė būsena: trumpalaikis pykinimas, galvos svaigimas, atminties praradimas, kraujo spaudimo kritimas.
VIRŠUTINIO GOMURIO NERVO NEURALGIJA.
Skausmo paroksizmai gomurio srityje,kaip taisyklė, vienpusiai. Dažnai atsiranda valgant arba ryjant. Įradijuoja išilgai apatinio žandikaulio į ausį. Turimi būdingi skausmo taškai šoniniame kaklo paviršiuje, kiek aukščiau kremzlės liaukos. Pakenkta gomurio pusė nejudanti, pastebimas balso angos susiaurėjimas. Ryjimo refleksas susilpnėjęs arba dingęs.
NEUROLOGINIAI SINDROMAI PRIE PULPITO.

Danties karūnėlė pakenkta karieso proceso. Skausmas nuo cheminių, fizikinių ir mechaninių dirgiklių. Trumpalaikiai skausmai(serozinis pulpitas). Aštrus skausmas, iradijuojantis į ausies, akių, smilkinių sritį. Ligos pradžioje trumpalaikiai pagerėjimai, bet palaipsniui skausmas nepraeina. Skausmas sustiprėja naktį horizontalioje ligonio būsenoje( Pūlingas pulpitas).
NEUROLOGINIAI SINDROMAI PRIE PERIODANTITO(SEROZINIS PERIODANTITAS).
Skausmas vieno danties srityje, kuris palaipsniui gali sustiprėti, įgauti labiau išreikštą pulsuojantį charakterį, ir įradijuoti į įvairias galvos sritis( akių, ausų, smilkinių). Aštrus skausmas kandant ir perkusijos skaudančio danties. Danties karūnėlė pakenkta karieso.
GALVANIZMAS.
Nemalonus jausmas burnoje( deginimas, metalo skonis, druskos skonis, kartumas), kserostomija. Sustiprėja aštriai ir rūgščiai valgant. Hiperemija arba hiperkeratozė burnos gleivinės, metalo karūnėlių patamsėjimas.
STOMALGIJA (GLOSALGIJA)
Burnos ertmės perestezijos( nėžėjimo pojūtis, skruzdžių ropojimas, “liežuvis apdegęs”). Analogiški pojūčiai liežuvyje vadinasi”glosalgija”. Parestezijos būna dažniausiai deginančio skausmo arba deginantis jausmas. ¼ ligonių tai vienpusė parestezija.Valgant be aštrių prieskonių šitie skausmai susilpnėja arba net gi dingsta. Ligoniai linkę į kancerofobijas. Moterys serga 3 kartus dažniau negu vyrai.
PSICHOGENINĖS PROZOPALGIJOS.
Skausmai tam tikroje veido srityje, pakankamai ryškiai išreikšti ir neatitinka inervacijos zonų trišakio nervo:kaktos srityje, skruostų, aplink burną, apatinio ir viršutinio žandikaulio srityje, dantenose, liežuvyje. Kaip taisyklė, skausmai ilgalaikiai, toleruoja terapiją. Pacientai vaizdingai juos nupasakoja. Dažniau kenčia moterys. Susirgimas vystosi po psichinės traumos. Būdinga ypatybė nervinių ir isterinių sindromų yra tai, kad skundai ligonių po pakartotinės apklausos dažnai nesutampa.
ANTIONEYRINIS PATINIMAS(KVINKE PATINIMAS).
Antioneurotinis patinimas(Kvinke) išsivysto pas asmenis, su sutrikusia vegetatyvine funkcija ir endokrinine sistema(disfunkcija skydliaukės, antinksčių nepakankamumas, lytinių liaukų nepakankamumas), medžiagų apytakos sutrikimai. Būdingas simptomas – staigus veido patinimas ir poodinių ląstelių patinimas, kartais skrandžio – žarnyno gleivinės ir kvėpavimo takų patinimas. Patinimas dažniausiai būna ant veido(lūpų patinimas, vokų, pusės veido) , liežuvio, gomurio, ryklės ir galūnių(plaštakos patinimas, žastikaulio). Kartais išsivysto ryklės patinimas, kas gali sukelti pavojų gyvybei.
Aštrus angioneurotinis patinimas atsiranda periodiškai žmonėms su ypatinga organizmo reakcija, kurie linkę į alergines reakcijas. Paskutiniais metais padaugėjo ligonių, sergančių Kvinke patinimais. Alergenais prie organizmo sensibilizacijos gali būti įvairūs baltymai( kiaušiniai, uogos, sulfanilamidai, antibiotikai). Patinimas dažnai atsiranda atsisakius dietos. Galima sukelti patinimą ir kitais dirgikliais – peršalimas, psichinės, fizinės traumos, intokcikacijos, infekcijos. Daugeliu atveju turi reikšmę paveldimumas.
Kvinke patinimo pagrindas yra parasimpatinės nervų sistemos padidėjęs tonusas. Patogenezėje vaidina vaidmenį išsiskiriantys alerginės reakcijos metu biologiškai aktyvios medžiagos(histaminai, serotoninas ir kt). Pastebimas sumažėjęs cholinesterazos aktyvumas, žemas kininazinis aktyvumas.

KLINIKINIS VAIZDAS. Kenčia jauni vyrai ir moterys, bet pasitaiko susirgimų vaikų ir senelių tarpe. Staigiai išsivysto tinimas dažniausiai veido,lūpų srityje. Patinimas blyškus, kietas, paspaudus nelieka įdubimo. Patinimo matmenų diametras nuo keleto centimetrų iki viso veido patinimo. Patinimai gali atsirasti gomuryje, gerklėje, kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte( atsiranda skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas). Galimas smegenų sienelių patinimas su stipriu galvos skausmu, vėmimu, traukuliais.
Tinimas prasideda staigiai, kartais susijaudinus, neteisingai maitinantys, kartais su dilgėline; kartais moterims sutampa su menstruaciniu periodu. Laikosi keletą valandų arba dienų. Kartais pranykus tinimui vienoje vietoje jis atsiranda kitur. Kartais tynimas niežti. Prie stiprių tynimų atsiranda vestibiuliariniai paroksizmai, pereinantys į oftalmoplegiją, blogas regėjimas, staigūs galvos skausmai, analogiški migreniniams.

DIAGNOSTIKA angioneurotinio patinimo nesudaro sunkumų. Bet Kvinkės patinimą reikia diferencijuoti su patinimais kitokio pobūdžio( Rosolimo- Melkersono –Rozentalio, Meižo), sutrikus kraujo smegenų apytakai vidurinėje kapsulėje ir mamuonėlio srityje gali sutinti paralyžuotos galūnės,su vazomotoriniais trofiniais pakenkimais; išreikštas patinimas būna prie galūnių dramblialigės, kurios pasekmėje sutrinka limfos apytaka, ir sutrinka vegetatyvinės – trofinės funkcijos.
GYDYMAS. Paumėjus skiriami preparatai, mažinantys parasimpatinės nervų sistemos tonusą,( 0,1 procento atropino sulfato skiedinio 1- 2 kartus per parą, belataminalį, bellasponą po 1tabletę 2 – 3 kartus per dieną po valgio), o tai pat keliančius simpatinės nervų sistemos tonusą( kalcio preparatus, askorbininę rūgštį po 0,1- 0,3 gramus 3- 5 kartus į parą, efedriną po 0, 025 – 0, 05 gramus 2 – 3 kartus į parą. Būtina desensibilizuojanti terapija(dimedrolis, suprastinas ir kt), o taip pat prednizoloną tabletese po 0, 005 gramų iki 6 tablečių per parą pagal schemą palaipsniui mažinant paros dozę arba kitus gliukokortikoidus adekvatinėse dozose. Padeda vitamino B6 injekcijos poodinės, gama – globulinas po 1 ml 4 – 10 injekcijų kursui.
Prie asfikcijos( gomurio sutinimas) įvedami kortikoseroidiniai preparatai( prednizolonas, hidrokortizonas, deksametazonas), po 1ml 0,1 procento adrenalino skiedinio. Esant reikalui praveda tracheostomiją ir kitas renimuojančias priemones. Rekomenduojama paskyrimas ingibitorių proteazas( trasilolas, kontrikalas) tikslu paveikti kininovinę sistemą ir plazmą, tikriausiai,esančią aktivotuoju S1- esterazas.
Jeigu žinomas alergenas, sukėlęs patinimą,tai reikia atsisakyti kontakto su juo ligonio.

PROGNOZĖ gyvenimui palanki. Darbingumas sumažėja tik ligai paaštrėjus būtinos teisingos ligonių gyvenimo sąlygos tikslu pašalinti alergizaciją ir psichoemocinius traumuojančius faktorius.

PROFILAKTIKA.Būtina laikytis dietos, mažinti baltymų kiekį, didinti daržovių kiekį, rųgščių pieno produktų. Naudoti bendrai organizmą stiprinančias priemones: gydomąją gimnastiką, pasivaikščiojimai gryname ore ir tt. Būtina panaikinti gamybinius ir buitinius alergenus, sukeliančius tinimą, stebėti dubens organų funkciją( vidurių užketėjimo profilaktika).

ROSOLIMO – MELKERSONO – ROZENTALIO SINDROMAS
Šis susirgimas charakterizuojamas trim simptomais:veido patinimu, veido nervo neuropatija, banguotas liežuvis.
KLINIKINIS VAIZDAS.
Pirmi klinikiniai požymiai atsiranda pirmoje gyvenimo pusėje. Ligoniams, dažniausiai naktį, patinsta lūpos, kartais ir kitos kūno dalys. Tinimas gali plisti į gerklę ir liežuvio gleivinę. Daugeliu atveju tinimo priežastis nenustatoma. Ligonio veidas yra savotiškos išvaizdos:lūpos pastorėjusios, išsiputusios, šonai jų išsivertę. Patinimo vieta elastinės konsistencijos, įtempta, paspaudus nelieka duobutės.
Pirmas pagal dažnumą atsiradęs simptomas yra makrocheilija –neuždegiminis patinimas raudono krašto gleivinės ir lūpų odos. Viršutinė lūpa kartais padidėja 2- 3 kartus. Patinimai gali taip pat lokalizuotis skruostų srityje, nosies, vokų ir kitų veido minkštų audinių, burnos ertmės gleivinėje ir net gi ant kūno ir galūnių odos. Jie gali susilieti ir sudaryti difuzinius pažeidimo židinius, įtraukdamas į patologinį procesą visus minkštus veido audinius.
Antras pagal dažnumą simptomas – veido nervo pažeidimas. Jis gali atsirasti prieš patinimą arba atsirasti kartu su patinimu, dažniausiai veido nervo neuropatija atsiranda po patinimo. Veido su pažeistu nervu pusė prie ligos recedyvų gali keistis. Ne visada neuropatija atsiranda pusėje, kur patinimas pats didžiausias. Pas daugelį ligonių pastebimi atskiri simptomai ne pagal eiliškumą. Veido nervo neuropatija pastebima beveik pas pusę ligonių. Retais atvejais į patologinį procesą gali įsitraukti ir kiti kaukolės nervai, iš dalies trišakis, akies judomasis ir liežuvio gerklės.
Trečias sindromo požymis – banguotas liežuvis – vertinama kaip vystymosi anomalija(piešinys 269 psl). Žymiai dažniau ligoniams išsivysto granulematozinis glositas. Tenka pažymėti, kad granulematoziniai susidarymai randami ne tik ant liežuvio, jų yra ir ant sutinusių lūpų audinių, veido, limfiniuose mazguose, virškinamajame trakte, vokuose. Banguoto liežuvio fone atsiranda patinimas, nuo to ligonis sunkiai kalba ir sunkiai ryja. Kai kuriems ligoniams be to atsiranda subjektyvūs pojūčiai, deginimo ir skaudėjimo jausmas, sunku judinti liežuvį. Patinimai pastovūs ir tęsiasi nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Apžiūrint, be veido nervo pažeidimų, nervų sistemos išreikštų pakitimų nustatyti sunku. Išreikšti hipotalaminiai pažeidimai( polidipsija, poliurija ir kt).
Psichika dažniausiai pasikeitusi pagal depresinį tipą: ligoniai jaučiasi sugniuždyti, susijaudinę, netiki, kad pasveiks; prieš paumėjimą tampa verkšlenantys, suirzę. Paūmėjimo periodu gali pakilti likforinis spaudimas ir baltymų kiekis cerebro – nugaros skysčio.
Pažeisto veido nervo recedyvus ligoniai dažnai suriša su peršalimu. Veido nervo neuropatijos vystymasis paaiškinama patinimu kaulo kanale, kadangi ligoniams paralyžiaus vietoje sumažėja skonio pojūtis priekiniame 2/3 liežuvio ir vienpusis ašarojimas.
Šio sindromo vystymosi mechanizme, akivaizdu, turi reikšmę nepakankamumą hipotalaminės srities paveldimumo – šeimos pobūdžio( pas daugelį šeimos narių pastebėtas panašus klinikinis vaizdas). Hipoalaminės srities pažeidimas gali būti rezultatas įvairių ekzogeninių ir endogninių faktorių poveikis.
Sindromo vystymąsi sukelia chroninės infekcijos paūmėjimas( tonzilitas, sinusitas, burnos ertmės ir žandikaulių uždegimas ir tt), ekzo – ir endogeninių faktorių poveikis( traumos, ypač galvos sutrenkimas, persišaldymas, saulės radiacija, endokrininiai sutrikimai, alergija maistui – į maistą įdėjus svogūno, cukraus, sūrio, kiaušinių, šokolado; stiprūs kvapai – kvepalai, gėlės, tabakas).

DIAGNOSTIKA.Prie diferencijuotos diagnostikos neuždegiminių veido patinimų ir lūpų būtina atsižvelgti, kad Kvinkės patinimas vystosi greitai(nuo kelių minučių iki 1valandos) ir be pėdsakų praeina. Patinimas prie Meižo ligos išauga palaipsniui kelių valandų bėgyje; patinimo vietoje lieka išsitempusi oda.
Esant Rosolimo – Melkersono – Rozentalio sindromui, patinimas dažniausiai atsiranda naktį, išlieka nuo 7- 10 parų iki 2- 3 savaičių, rytais lūpų tinimas labiau išreikštas, vakare sumažėja, bet ir remisijos periode pilnumoje neišnyksta. Diagnozė patvirtinama recidivuojančiu veido nervo pažeidimu, dauguma ligonių turi banguota liežuvį, arba granulematozinį glositą.
GYDYMAS.Paumėjimo periodu ramybė ir gulimas režimas, žarnyno valymas sulfato magnio arba karlovaro druskos pagalba, pieniška – augalinė dieta. Priemonės, mažinančios parasimpatines reakcijas( atropiną, ir kalcio chloridą), skiria kartu su desensibiizuojančia terapija:dimedroliu, suprastinu, diprazinu, tavegiliu. Dehidratacijos tikslu naudojamas furasemidas, uregitas, glicerinas( 1ml vienam 1kg ligonio kūno masės į 150gr vaisių sulčių 2 kartus per dieną). Jeigu patinimas sutampa su dilgėline, kad nuimti nežėjimą naudojamas dimedrolis arba anestezinis tepalas; jeigu nėra efekto suleidžia į veną 10ml 30procentų natrio tiosulfato skiedinio
Susirgimo pradžioje skiria prednizoloną – po 20 – 30 mg į parą, 450mg kursui arba deksametazoną – po3- 5 mg po 2-3 kartus į parą, 125mg kursui. Nutraukia gydymą palaipsniui mažinant dozes. Kaip nespecifinę imunoterapijos priemonę naudoja pirogenalį arba prodigiozaną( kursas 4 –5 injekcijoms); iš fizinių metodų – ultragarsas arba diadinaminės srovės. Pravedamas veido nervo neuropatijos gydymas.

GRANULĖMATOZINIS CHEILITAS

MEIŽO LIGA)
Meižo liga- vienas iš retų susirgimų, kurį dauguma autorių priskiria prie angiatrofoneurozėms. Charakterizuojama chroniškais patinimais įvairiuose kūno vietose, bet svarbiausia ant veido( pirmiausia ant lūpų) ir kojų. Periodiškai patinimas staigiai padidėja, sukeldamas neįprastą odos išvaizdą. Būdamas kartais simetrišku,patinimas būna stangrus ir nepalieka duobutės po paspaudimu pirštu. Panašių paroksizmų dažnumas variabelinis( vieną kartą per savaitę, į mėnesį ir rečiau). Paroksizmų ilgumas periodiškai didėja patinimai – nuo 2 – 5 valandų iki 1- 3 parų. Kai kuriems ligoniams kartu su veido patinimu kojų atsiranda patinimai gomurio, plaučių, skrandžio, žarnyno, galvos smegenų ir jo apvalkalų, kas gali sukelti grėsminga situacija.

Periodiškas patinimo augimas susietas bendru silpnumu, pakilusia temperatūra, galvos skausmu, kuriuos kartais ligoniai lengvai pakelia. Audinių suketėjimas kai kuriems ligoniams prasideda gana greitai, kitiems ji formuojasi metais. Su laiku sukietėjimas pereina į labai kietus mazgus.
Kieto patinimo susidarymas vyksta su degeneracija ir atrofija veido audinių, kas subjauroja veidą. Tas pats būna ir kituose kūno dalyse. Anatominių defektų progresavimas veide priveda prie astenodepresinės būsenos, priverčia ligonius vengti kolektyvo ir tt. Susergama įprastai nuo 17 iki 40 metų.
Etiologija galutinai nenustatyta. Nurodomas ryšys su peršalimo ligomis, intoksikacija, kaukolės – smegenų trauma, endokrininiu pažeidimu, alergija. Kai kurie autoriai mano, kad reikšmės turi paveldimumas.
Markelovas pabrėžė vaidmenį vegetatyvinių – kraujagyslių nepakankamumo. Nurodomas susidomėjimas hipotalaminės srities ir aktyvumo sumažėjimas simpatinės srities vegetatyvinės nervų sistemos. Smirnovo nuomone negalima atmesti, kad susirgimas kažkuria prasme priklauso nuo disfunkcijos periferinių vegetatyvinių, pirmoje eilėje, simpatinių struktūrų, išsidėsčiusių perivaskuliarinėse susipinimuose. Skirtingai nuo Kvinke patinimo trofodermatozinis patinimas pilnai nedingsta.
Meižo ligos diagnostika pakankamai sunki. Neteisinga diagnostika būna neteisingo gydymo priežastimi( sveikų dantų šalinimas, protezų pakeitimas).
Su Meižo liga panašus granuliematozinis cheilitas, aprašytas 1945 metais Mišer, prie kurio atsiranda toks pats patinimas, bet pirmiausia vienoje ar ant abiejų lūpų. Tolimesni stebėjimai nustatė, kad panašus patinimas atsiranda ir kitose veido plotuose(skruostuose, kaktoje, nosyje, smilkiniuose, liežuvyje). Rubinas mano, kad patologiniai pasireiškimai, aprašyti Miešer, yra Meižo ligos atvejai. Stojanovas kalba apie bendrumą Rosolimo – Melkersono – Rozentalio sindromo su granulomatoziniu cheilitu.
Atliekant lūpų audinių histologinį tyrimą, nustatytas uždegiminis infiltratas, kuris susideda iš limfocitų ir histiocitų. Kartais randami tuberkuloidinės sudėties židinukai( epitelinės ląstelės, limfocitai ir kt). Miešer mano, kad lūpų sustorėjimas prasideda augant granulėms tuberkuloidinio susidarymo.
Iki šių laikų susirgimo terapija, išskyrus nedaug atvejų, mažai veiksminga.

ŠEGRENO SINDROMAS
Tai taip vadinamas “sausos”gleivinės sindromas. Serga dažniausiai 40 – 60 metų moterys klimakso periodu. Kartais liga prasideda ir jaunesniam amžiuje, dažniausiai moterims su kiaušidžių hiperfunkcija.
ETIOLOGIJA IR PATOGENEZĖ. Sindromas sutinkamas prie įvairių susirgimų sistemų( sklerodermija, sarkoidozė, mazginis periarteriitas, eritematozinė vilkligė) ir kaip savarankiškas.
Iki šių laikų etiologijos ir patogenezės klausimai lieka neištirti. Yra nuomonių, kad susirgimas atsiranda žmonėms įgyta ir įgimta hipotalaminės funkcijos nepakankamumu. Infekcija, persišaldymas, pervargimas ir nervinis – psichinis pervargimas yra tik provokuojantys faktoriai.
KLINIKINIS VAIZDAS. Liga vyksta su paūmėjimais ir remisijomis ir pasireiškia visų limfmazgių funkcijų sumažėjimu išorinės sekrecijos:sielių, ašarų, burnos ertmės gleivinės, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto.
Ligoniai skundžiasi gleivinės išsausėjimu, nosies, sunku ryti. Kartais būna užkimimas ir sausas kosulys. Blogai išsiskyriant seilėms, pastebimas padidėjimas seilių limfmazgių. 272 psl piešinys ir net gi uždegimas( parotitas).
Šegreno sindromui būdinga triada: parotitas, keratokonjunktyvitas ir artritas. Sumažėjus seilių išsiskyrimui išsivysto kserostomija, sutrinka kramtymas ir rijimas, progresuoja dantų kariesas, glosito ir cheilito požymiai. Kad įvertinti seilėtekį naudoja scingtigrafiją su technecijumi.
Artropatija prie Šegreno sindromo praeina kaip chroninis deformuojantis poliartritas( reumatoidinio tipo) kuris pakenkia sąnarius pagrinde plaštakas ir rankų pirštus.
Ligonių oda sausa, dažnai depigmentuota, sumažėjęs prakaito išsiskyrimas, neretai sutrinka nagų augimas. Kartu su burnos ertmės išsausėjimu( kserostomija) ligoniams išsivysto abipusis sausas keratokonjunktivitas( verkiant akys lieka sausos) . Ligoniai skundžiasi pjovimu, deginimu, smėlio akyse jausmu, ašarų nebuvimu. Tolimesnėse ligos stadijose pamažu silpnėja regėjimas.
Apžiūrint ligonius pastebėtas šviesos bijojimas, nedidelė vokų hiperemija, savotiškos tąsios išskyros konjunktyvaliniame maišelyje, kurios yra kaip pilki ploni siūlai arba rutuliukai. Kartais išryškėja papiliarinė hipertrofija konjunktyvo. Ragena praranda blizgesį, tampa mažiau skaidri ir lig tai lengvai subadyta, šiurkšti.
Sindromui būdingi ir bendri simptomai, tokie kaip disproteinemija, staigiai padidėja SOE(hiperproteinemijos rezultate), lengva anemija su pakitusiu spalviniu rodikliu ir su žemu geležies kiekiu, kartais subfebrilitetas.
Be būdingų Šegreno sindromo požymių galimi ir ištrintos formos, kaip pas ligonius būna tik gleivinės išsausėjimas, nedidelis seilės liaukų padidėjimas ir konjunktyvų pakitimai.
GYDYMAS. Būtina suteikti pagalba ligos paūmėjimo metu. Kad sumažinti išsausėjimą gleivinės, naudojama lašinimas”dirbtinių ašarų”, dažnas burnos skalavimas izotoniniu chlorido natrio skiediniu, 0,5 procentų metilceliuozės( taip pat galima lašinti į akis), aplikacija į burnos gleivinę Avitamino arba žuvies taukų.
Vienu metu paskiria cholinomimetines priemones, dažniausiai 2procentų hidrochlorido pilokarpino vandens skiedinį( po 3 lašus į abi akis 2- 4 kartus per dieną). Į vidų karbacholiną( po 0,001gr 3 kartus į dieną), naudoja taip pat galantaminą 0, 5 procentų skiedinį injekcijoms.
Rekomenduojamas gliukokortikoidų kursas, iš dalies, prednizolonas, kurį paskiria po 20- 40 –60 mg į dieną. Toliau mažindami dozę, sumažina ją iki 5 mg į dieną( palaikanti dozę).
Palaikantį kursą tęsia 1,5 – 2 mėnesius. Ligoniams skiriami taip pat plečiantys, stiprinantys preparatai, B grupės vitaminai.
Daromas masažas ir fizioterapija( induktotermija, ultragarsas seilių liaukų srityje). Didelę reikšmę turi burnos higiena. Visiems ligoniams skiriami sedatyviniai preparatai:bromilai su valerijonu, diazepamas, chlordiazepoksidas ir tt.

Leave a Comment