nugaros skausmą įtakojantys veiksniai bei slaugos ypatumai

NUGAROS SKAUSMĄ ĮTAKOJANTYS
VEIKSNIAI BEI SLAUGOS YPATUMAI

Santrauka

Dėl stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Apie tai liudija rankraščiai, piešiniai, seni laidojimai. Tai labai dažna žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių. Net 80% žmonių kada nors savo gyvenime patiria bent vieną nugaros skausmo epizodą.

Norint išaiškinti nugaros skausmo atsiradimo priežastis svarbu gerai žinoti stuburo anatomiją ir fiziologiją, susipažinti su pači a problema, jos rizikos faktoriais.

Literatūrinėje dalyje (apžvalgoje) pateiktos naujausios žinios apie nugaros skausmus, diagnostikos būdus, slaugos ypatumus.

Tikslui pasiekti atliktas tyrimas, naudotas metodas – anketinė apklausa. Annketa (anoniminė), ją sudaro 20 klausimų, į kurias atsakė 30 respondentų. Tyrimas vyko Mažeikių PSPC, jame sutiko dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys.

Išanalizavus tyrimo rezultatus, išaiškėjo, kad dauguma respondentų yra jauni, darbingo amžiaus žmonės. Taip pat nustatyta, kad didelė dalis nugaros skausmų kamuojamų respondentų turi viršsvorį, daugiau moterys. Dauguma dirba sunkų fizinį darbą ir jiems nugarą skauda pastoviai. Gana didelė dalis respondentų pažymėjo, kad jiems neatlikti informatyvūs tyrimai. Susirūpinimą kelia ir tai, kad šie žmonės nedaro nugaros raumenis stiprinančios mankštos arba daro ją neereguliariai, labai mažai sportuoja.

Gavus tokius rezultatus, galima teigti, kad nugaros skausmo atsiradimui ypač didelę reikšmę turi:
• didelis kūno svoris;
• sunkus fizinis darbas;
• mažas fizinis aktyvumas;

Taip pat reikia pažymėti, kad yra paveldimumo ryšys. Dėl pastovių nugaros skausmų blogėja gyvenimo kokybė. Išaiškintas slaugytojo vaidmuo, bendruomenės na

arių nugaros skausmų profilaktikos mokyme.

Kelta hipotezė – nugaros skausmas, tai labai dažna žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių ir dėl kurios pablogėja gyvenimo kokybė – pasitvirtino.

Turinys

Įvadas 1

1. Literatūros analizė: 2

1.1. Skausmo sąvoka 2

1.2. Stuburo anatominiai ypatumai ir fiziologija 2

1.3. Nugaros skausmą sukeliančios priežastys 3

1.4. Nugaros skausmo klinikinis įvertinimas 4

1.5. Nugaros skausmo tyrimas 5

1.6. Nugaros skausmo gydymo ir slaugos ypatumai 6

1.7. Nugaros skausmo prevencija 8

2. Tyrimo metodika ir organizavimas 9

3. Tyrimo rezultatų analizė 9

4. Tyrimo išvados 15

5. Pasiūlymai ir rekomendacijos 15

6. Naudotos literatūros sąrašas 16

7. Priedai: 17

7.1. Anketa – priedas Nr. 1 17

7.2. Gydomosios mankštos pratimai nugaros skausmų prevencijai – priedas Nr. 2 19

1. Literatūros analizė

1.1. Skausmo sąvoka

Skausmas yra sudėtinis pojūtis. Skausmo išgyvenimą įtakoja daugelis veiksnių, esančių pačiame žmoguje ir aplink jį. Šie veiksniai gali arba sustiprinti skausmo pojūtį, arba susilpninti. Tam tikras skausmo dirgiklis gali sukelti įvarius skausmo išgyvenimus skirtingiems žmonėms, o ir skausmo laipsnis kinta, priklausomai nuo situacijos.

Jaučiant nugaros skausmą žmogui būdingas nusivylimas ir irzlumas. O esant neepakankamai jo organizmo veiklai, ypač jei eilę metų pasikartojantis judesių suvaržymas ir skausmas nugaroje stiprėja ir priverčia gydytis. Iš esmės žmogui budingas dvejopas požiūris į stuburo ligas. Pirmuoju atveju jis keičia neigiamo poveikio aplinkybes: tai gali būti tiek gamybinė veikla, tiek poilsis, iš dalies aktyvaus sporto su didelėm apkrovom nutraukimas. Antruoju atveju žmogus pasiryžęs kęsti nuolat pasikartojančius skausmus nugaroje, prisitaikyti prie situacijų, susitaikyti su diskomfortu. Dėlto iškylančios problemos visada individualios, sąlygojamos daugybės fiziologinių ir psichologinių faktorių. Iškyla būtinybė nustatyti skausmo atsiradimo pr

riežastis: ar tai netinkama kūno padėtis, ar tai suerzinimas, ar tai prislėgta emocinė būsena. Nustatyti skausmo atsiradimą stubure pačiam būna sunku, ypač jei jo priežastis psichologinė. Tuo atveju naudinga pasitarti su specialistu, galinčiu įvertinti problemą iš šalies.

Supratimas apie stuburo funkcionavimą, ištvermę, sugebėjimas prisitaikyti ir fantazija – svarbūs faktoriai, kai kalbama apie ligos įveikimą.

1.2. Stuburo anatominiai ypatumai ir fiziologija

Nugaros anatominė sandara. Žmogaus nugara yra tam titras audinių kompleksas. Šie audiniai yra gerai aprūpinami krauju, o pagrindinė jų paskirtis – apsaugoti nugaros srityje esančią itin svarbią nervų sistemos dalį. Nugaros kaulai ir kremzlės sudaro tamprų stiebą, kurio konstrukcija palaiko ištisas raiščių, raumenų ir sausgyslių tinklas, o kartu ir didžiulį lankstumą. Kalbant inžinerijos terminais, tai nepaprastai sudėtinga tiksliai apskaičiuotų parametrų konstrukcija – kaip tik dėl šių savybių šis inžinerijos kūrinys labai jautriai reaguoja į perkrovas, neišlaiko per didelės įtampos ir lengvai susidėvi.

Stuburas. Jis susideda iš 24 tarpusavyje sujungtų slankstelių, kryžmens ir uodegėlės. Žmogus turi septynis kaklo, dvylika krūtinės ir penkis juosmens slankstelius. Kryžkaulį sudaro penki suaugę slanksteliai, uodegėlę – keturi penki nedideli suaugę slanksteliai. Ji yra paslankesnė negu kryžkaulis. Krūtinės slanksteliai skiriasi nuo kitų tuo, kad jie susijungia su šonkauliais, sudarančiais kartu su krūtinkauliu krūtinės ląstą. Slanksteliai išsidėstę netiesiogiai vienas virš kito, bet sudaro eilę charakteringų išlinkimų. Kaklo srityje stuburas pa

aprastai išlinkęs į priekį (kaklo lordozė), krūtinės priešingai – išlinkęs atgal (krūtinės kifozė), juosmens sritis taip pat išlinkusi į priekį (juosmens lordozė). Tie išlinkimai sudaro spyruokliuojantį – amortizuojantį aparatą, sušvelninantį smūgius ir tuo būdu apsaugantį galvos smegenis nuo pažeidimų einant, bėgant ir šokinėjant.

1.3. Nugaros skausmą sukeliančios priežastys

Šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat sukelia didelę psichinę ir fizinę įtampą. Organizmo nuovargis ir stresas pirmiausia paliečia judamąjį aparatą tai yra kaulų – raumenų sistemą. Vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmu, kuris pastaraisiais metais tampa tiesiog epidemija: apie 80% suaugusių žmonių per savo gyvenimą bent kartą patiria vidutinio stiprumo nugaros skausmą. Dažniausiai jį sukelia stuburo raiščių bei sąnarių dirginimas, uždegimas ar patempimas keliant sunkų daiktą ar tiesiog nefiziologiškai apkraunant stuburą (pvz., kasdien sėdint prie kompiuterio).

Daugumos žmonių raumenys silpni. Jei kas ir ryžtasi juos sustiprinti kurį nors savaitgalį, tai tokia treniruotė dažnai būna be tinkamo apšilimo, ypač intensyvi ir neretai – netgi žalinga.

Kadangi nugaros skausmas pasitaiko labai dažnai, jį sukeliančios priežastys taip pat labai įvairios, būtent:
1. Netaisyklinga laikysena. Bet kuri kūno padėtis, trikdanti fiziologinius stuburo linkius ir nugaros raumenų balansą, sukelia stuburo raiščių įsitempimą, vėliau – nuovargį. Nusilpę raumenys nesugeba išlaikyti stuburo taisyklingoje padėtyje, todėl stuburo slankstelių sąnariai nuolat perkrauti. Tai sukelia ankstyvą sąnarių degeneraciją ir stuburo skausmą.
2. Didelė fizinė įtampa. Dažnai nekreipiamas dėmesys į nedidelį stuburo skausmą, at

tsiradusį ką nors sunkiai stumiant ar ilgai sėdint vienoje padėtyje. Tačiau būtent jis yra pirmas ženklas, jog reikia mažinti stuburo apkrovą ar priešingai, keik pasimankštinti.
3. Trauminiai sužalojimai. Dažniausiai kyla autoavarijų, gamybinių traumų ar intensyvaus sporto metu. Net ir sugijus slankstelio lūžiui, nugaros skausmas gali išlikti visą gyvenimą.
4. Stuburo degeneracija (“senėjimas”). Skausmas atsiranda dėl tarpslankstelinių diskų, sąnarių ar raumenų pokyčių. Dažniausiai skauda apatinę stuburo dalį, nes šios struktūros apkraunamos labiausiai. Skausmas gali plisti į sėdmenis, šlaunį, tačiau retai nusileidžia žemiau kelių. Stuburo degeneracijos metu kartais formuojasi stuburo kanalo stenozė (susiarėjimas). Stuburo nervai, esantys kanalo viduje, spaudžiami, todėl negali tinkamai funkcionuoti. Tuomet gali atsirasti tirpimas, silpnumas, sunkumo jausmas kojose ir greitas nuovargis, kuris išryškėja einant ir palengvėja sėdint, pasilenkus į priekį (tokioje padėtyje praplatėja stuburo kanalas). Laikui bėgant nueinama vis mažesnis atstumas, o kojų jėgai atgauti prireikia vis daugiau laiko.
5. Tarpslankstelinio disko ligos. Skausmas esant tarpslankstelinio disko išvaržai būna dėl nervinių šaknelių spaudimo ir dirginimo. Šios šaknelės sudaro sėdmeninį nervą, kuriuo nerviniai impulsai plinta į koją. Todėl dirginant nervines šakneles skausmas plinta į blauzdą, pėdą, būna jutimo bei refleksų sutrikimų. Dažnai nugaros skausmo nebūna arba jis vargina žymiai mažiau negu kojos.
6. Stuburo struktūros pokyčiai. Nugaros skausmą sukelia stuburo iškrypimas, spondilitas (ankilozinis ar psoriazinis), Reiterio sindromas, osteochondrozė, įgimta stuburo patologija ( pvz., spina bifida). Dažniausiai ši patologija nustatoma rentgenologiniu tyrimu.
7. Emocinė įtampa. Stresas sukelia raumenų įtampą. Esant nuolatiniam raumenų įtempimui sutrinka kraujotaka ir mityba, atsiranda raumenų atrofija ir skausmas.
8. Slankstelių lūžis dėl osteoporozės. Pagrindinis lūžio rizikos veiksnys – maža kaulinė masė tai yra ta kūno svorio dalis, kurią sudaro kaulai – svoris. Kaulų audinys keičiasi visą gyvenimą. Todėl kaulų masės stiprinimu reikia rūpintis nuo jaunystės: maiste turi būti pakankamas kalcio keikis; gera hormonų veikla (pvz., jei kiaušidės pašalintos iki 45 metų amžiaus); pakankamas fizinis aktyvumas.
9. Kitos priežastys. Raumenų patempimas, pilvo organų ligos (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologinės), onkologinės ligos (metastazės į stuburą, mielominė liga), stuburo slankstelio infekcija (osteomelitas), menstruacijos, neštumas, pogimdyminis periodas.

Tačiau dažniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms , kurie nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat būna psichinėje įtampoje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai savo ruožtu skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro “užburtas ratas”, skausmas tampa lėtiniu net nesant tam ryškios priežasties.

1.4. Nugaros skausmo klinikinis įvertinimas

Audinių pakenkimo atveju specialūs pakenkimo receptoriai (nociceptoriai) generuoja impulsus, kurie per nervus keliauja į nugaros smegenis. Ten vyksta pirminis šių impulsų apdorojimas. Priklausomai nuo aplinkybių, šie impulsai gali būti koduojami kaip “skausmas” ir perduodami į galvos smegenis, o gali būti nuslopinti ir sustabdyti nugaros smegenyse. Pvz., krepšininkas gali būti traumuotas rungtynių metu, bet nejausti jokio skausmo, nes žaidimo įkarštyje ši informacija apie pakenkimą laikoma “nesvarbi”. Tik po žaidimo, kai emocinė įtampa atslūgsta informacija apie pakenkimą gali būti praleista į galvos smegenis ir sportininkas pajaus skausmą.

Iš kitos pusės, nugaros smegenis gali stiprinti ir transformuoti pakenkimo signalus. Taip atsitinka žmonėms, ilgą laiką kenčiantiems nuo skausmų. Tuomet jau nėra tiesioginio ryšio tarp pakenkimo apimties ir skausmo stiprumo. Kartais “skausminiai” signalai gali būti generuojami nugaros smegenyse be jokios matomos priežasties. Psichologinė žmogaus būklė gali turėti nepaprastai didelę įtaka skausmo suvokimui.

Kalbant apie nugaros skausmus negalima nepaminėti, kad skausmo kaip reiškinio supratimas pasikeitė. Pastarųjų metų skausmo neurofiziologiniai ir klinikiniai tyrinėjimai parodė ne tik daug sudėtingesnę nei buvo manyta skausmo impulsų perdirbimo sistemą, bet ir atskleidė paties skausmo įtaka nervų sistemai – neuroplastinių procesų skausmo suvokimas priklauso ir nuo tuo metu esančios skausminės impulsacijos iš periferijos, ir nuo pakitimų nervų sistemoje, sukeltų ankščiau patirto skausmo.

Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas neuropatinio skausmo tyrinėjimui. Nors nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo) ir neuropatinis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo) skausmas turi daugelį bendrų fiziologinių mechanizmų, vis dėlto kai kurie specifiniai fenomenai ir mechanizmai būdingi tik neuropatiniam skausmui.

Dėl jo fiziologijos neurotransmisijos ypatumų gydymui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir opiatai nėra labai veiksmingi. Todėl ieškoma kitų vaistų, kurie padėtų efektyviau gydyti neuropatinį skausmą. Šiuo metu perspektyvios, atrodo, kelios vaistų grupės: NMDA receptorių blokatoriai, Ca² kanalų antagonistai, adrenergetiniai preparatai, antikonsulvantai ir kt..

Dažniausiai ūmaus nugaros skausmo priežastis ir svarbus nugaros lėtinio skausmo etiologinis faktorius yra degeneracinė stuburo patologija. Nauji vizualizaciniai, biocheminiai, imunologiniai bei klinikiniai tyrimai leido geriau suprasti degeneracinės stuburo patologijos mechanizmus. Manoma, kad degeneracinei stuburo patologijai išsivystyti didžiausią įtaką turi ilgalaikė mechaninė mikrotraumatizacija, hormoninio statuso pakitimai, šeimyninė predispozicija bei kai kurie egzogeniniai faktoriai.

Jei seniau buvo manoma, kad skausmui (ir refleksiniam, ir kompresiniam) atsirasti itin svarbūs mechaniniai faktoriai, tai dabar pripažįstamas ir biocheminių – uždegiminių faktorių vaidmuo (interleukinas – 6, prostaglandinas E2, azoto oksidas, metalo proteinazės). Pagrindinės stuburo patologinės būklės, sukeliančios nugaros skausmus, yra tarpslankstelinio disko degeneracinė patologija, facetinių sąnarių patologija bei stuburo kanalo stenozė. Mūsų šalyje ilgą laiką pagrindinis dėmesys buvo skiriamas diskogeniniai patologijai, tuo tarpu vakarų šalyse netgi dažnesne nugaros skausmų priežastimi buvo laikomi facetinių sąnarių pakitimai. Šiuo metu nuomonės dėl šių stuburo degeneracinės patologijos rūšių tarpusavio santykio yra kontraversiškos. Vienų autorių duomenimis, koreliacija tarp disko ir facetinių sąnarių patologijos nepatikima. Kiti tvirtino, kad disko degeneracija vis dėlto išsivysto anksčiau nei facetinių sąnarių, kad izoliuota facetinių sąnarių degeneracija yra reta, ir facetinių sąnarių pažeidimas vystosi dėl mechaninio perkrovimo degeneravus diskui. Įvykus visam šiam sudėtingam procesui, žmogus pajaučia skausmą nugaroje, kuris atsiranda staigiai pasisukus, ką nors sunkiai pakėlus ir taip toliau.

1.5. Nugaros skausmo tyrimas

Pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytojas nustato tik pirminę diagnozę. Kad atmesti prielaidą, kad ligonis gali sirgti kokia nors pašaline liga, atliekami bendrieji tyrimai (kraujo, šlapimo), vidaus organų echoskopija, ginekologinis tyrimas bei kiti tyrimai galimoms nugaros skausmų priežastims išaiškinti. Jei gydymas nepadeda, reikia tolesnio nugaros skausmo tyrimo ir gydymo. Tai atlieka tam tikros srities specialistas, dažniausiai, tai neurologas, reumatologas ar chirurgas – ortopedas. Yra keli nugaros skausmo tyrimo metodai:

Rentgeno nuotrauka.Šis tyrimo metodas retai padeda diagnozuoti nugaros skausmo priežastį, nes raumenų, raiščių ar diskų pažeidimai nesimato ar matosi blankiai. Todėl toks sutrikimas kaip išsiveržęs diskas rentgeno nuotraukoje gali likti nepastebėtas. Galima pamatyti nedidelį tarpslankstelinį, diską atitinkančio, tarpelio susiaurėjimą, tačiau tai sunku pastebėti tyrimo rezultatas ne visada bus tikslus.

Mielografija. Šio tyrimo tikslas pamatyti rentgeno nuotraukoje kietąjį dangalą, dengiantį ir apsaugantį nugaros smegenis. Jo metu, panaudojus vietinį nuskausminimą, į nugaros smegenis supančių dangalų tarpą įšvirkščiama kontrastinė medžiaga, matoma rentgeno nuotraukoje, kuri parodys, ar kas nors sukelia stuburo kanalo nepraeinamumą ir ar nespaudžia stuburo smegenų bei iš jų išeinančių nervų.

Diskografija. Tai yra į mielografiją panaši procedūra, kurios tikslas padaryti, jog diskas matytųsi rentgeno nuotraukoje. Kontrastinė medžiaga įšvirkščiama į įtariamo išsiveržusio disko centrą. Jei diskas sveikas, ši medžiaga lieka jo centre, tačiau jei jis yra įtrūkęs, rentgeno nuotraukoje bus matoma, kaip kontrastinė medžiaga išplinta. Taip galima nustatyti disko išvaržos dydį.

Kompiuterinė tomografija. Moderniausių technologijų mielografijos alternatyva. Rentgeno nuotraukos daromos įvairiais kampais. Kompiuteris jas analizuoja ir pateikia kaip kūno skersinių pjūvių nuotraukas.

Kompiuterinė magnetinio rezonanso tomografija. Tai moderniausių technologijų neinvazinis mielografijos būdas. Žmogus paguldomas į cilindro formos aparatą, kurio viduje yra galingas elektromagnetinis laukas. Radijo bangomis aparatas žmogų skenuoja ir pateikia aukštos kokybės kūno, jo vidaus organų ir struktūrų skersinio pjūvio vaizdus.

Ultragarsas. Tai neinvazinė procedūra, kurios pagalba galima apžiūrėti stuburą. Zondu, kuris skleidžia ypač aukštas ultragarsines bangas, traukiama per nugarą. Bangos atsimuša nuo stuburo ir vėl priimamos lygiai taip pat, kaip hidrolokatorius naudojamas povandeniniams objektams aptikti.

1.6. Nugaros skausmo gydymo ir slaugos ypatumai

Akivaizdžiai matydami, kad nugaros skausmas tampa opia trečiojo tūkstantmečio problema, bendrai susitarę medikai turi šiuolaikiškai spręsti nugaros skausmo diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir slaugos klausimus. Pagrindinis nugaros skausmo medicininių problemų sprendimo tikslas – greitas ir efektyvus skausmo malšinimas, padėsiantis ligoniui ne tik atgauti jėgas, bet ir pasitikėjimą savimi. Daugiau nei 85% atvejų skausmas praeina per kelias dienas ir nereikalauja intensyvaus gydymo. Tačiau jei skausmas tęsiasi ilgiau, reikia specifinio nugaros gydymo.

Bendrieji nuskausminimo principai:

Gydymas šiluma ir šalčiu. Tai seniai žinomas skausmus malšinantis būdas. Karšta vonia, dušas ar pirtis – tai tik keletas kūną šildančių būdų. Ant skaudamos vietos galima uždėti karštą rankšluostį arba šildyklę. Daugelis procedūrinių kabinetų aparatų, pvz., trumpabangiai arba aukšto dažnio, naudojami atitinkamoms vietoms šildyti. Šiluma atpalaiduoja įsitempusius raumenis, mažina skausmą, gerina kraujotaką.

Esant aštriems atvejams geriau veikia šaltis, pvz., atšaldytas rankšluostis arba ledo gabalėliai. Šaltis pasižymi nuskausminančiu veikimu. Atšaldžius pablogėja nervų pralaidumas ir dalis skausmo impulsų nepasiekia galvos smegenų.

Poilsis. Gulimas rėžimas rekomenduojamas 2–3 dienas. Papildomai galima naudoti kaklo ar juosmens linkius atitinkančias pagalves. Patariama gulėti kiek sulenkus klubo ar kelio sąnarius, ant kieto paviršiaus.

Korsetas. Jis naudojamas apkrovoms sumažinti ir palaikyti stuburą ramybės būsenoje, o taip pat riboti skausmą sukeliančius judesius. Esant aštriems skausmams nepatartina juosėti korsetą daugiau kaip 1-2 savaites, nes silpnėja raumenys. Esant chroniškiems susirgimams jis leistinas tik ypatingais atvejais.

Dinaminis stuburo tempimas. Tai gydomoji procedūra, taikoma esant chroniškiems stuburo skausmams. Ant specialaus stalo stuburas gali būti tempiamas įvairiu lygiu. Tempiant atstatoma taisyklinga stuburo sąnarių padėtis, o dėl to mažėja paravertebralinių raumenų spazmas, pagerėja jų kraujotaka. Taip pat nebeapkraunamas stuburas, praplatėja tarpslankstelinės angos, todėl atpalaiduojamos nervinės šaknelės ir sumažėja jų dirginimas. Dinaminio tempimo kursas trunka 7-10 dienų.

Fizioterapija. Tai vertikalios, purvo vonios, povandeninių srovių poveikis, nugaros raumenų masažas. Nepatartina nugaros raumenis masažuoti ūminio skausmo metu (trunkančio iki vienos savaitės). Masažas pagyvina veninę, arterinę bei limfinę apytaką, greičiau pasišalina medžiagų apykaitos produktai ir raumenys geriau aprūpinami šviežiu krauju. Raumuo tampa minkštesnis ir elastingesnis. Masažuojant dirginami nerviniai receptoriai, kuriais impulsas sklinda į gretimus ir giliau esančius audinius bei organus, stimuliuoja jų veiklą. Masažas veikia ir centrinę nervų sistemą, turi atpalaiduojamąjį – raminamąjį poveikį. Jo metu smegenys išskiria specialią medžiagą (endorfiną), kuri mažina skausmą (analgetinis masažo poveikis).

Gydomoji mankšta. Gydomosios fizkultūros užsiėmimai turi tapti įpročiu. Esant chroniškai ligos formai treniruotis reikia kasdien, o aštriai – kai skausmai sumažėja. Gydomoji mankšta stiprina nugaros, dubens ir pilvo raumenis. Sustiprėję raumenys fiksuoja stuburą, jį palaiko teisingoje padėtyje, neleidžia tarpslanksteliniams diskams išsprūsti, susidaryti išvaržai. Yra dvi pagrindinės mankštos pratimų grupės (žr. Priedą Nr.2):
1. stiprinančių kaklo, nugaros, dubens ir pilvo raumenis;
2. gerinančių laikyseną;

Operacinis gydymas. Įvykus dideliai disko išvaržai, kuri sukelia vaistais nenumaldomus skausmus, raumenų paralyžių, išmatų ar šlapimo nelaikymą, stuburą reikia operuoti. Prieš kiekvieną operaciją turi būti atliekama keletas tyrimų: mielografija, kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas. Šie tyrimai išryškina stuburo kanalą, nurodo kurioje vietoje yra susiaurėjimas ar tarpslankstelinio disko išvarža. Operacijos tikslas – nervinių šaknelių išlaisvinimas ir dėl uždegimo sustorėjusių stuburo raiščių pašalinimas. Kartais norint išvengti stuburo skausmo reikia sumažinti judesius tarp dviejų slankstelių. Tuomet abu slanksteliai fiksuojami metalinėmis konstrukcijomis ir suauginami tarpusavyje.

Medikamentinis gydymas. Ūmus nugaros skausmas (trunkantis iki šešių savaičių) gydomas kompleksiškai: pacientui patariama išsaugoti aktyvumą;skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, analgetikai (skausmą mažinantys vaistai). Kartais vaistai leidžiami tiesiai į stuburo sąnarius ar aplink nervų šakneles. Taikomos šiluminės ar šalčio procedūros, masažas, raumenų tempimo, vandens procedūros.

Lėtinį nugaros skausmą (trunkantį daugiau 12 savaičių) geriausiai malšina gydomoji mankšta – nugaros raumenų stiprinimas:

Sergantysis mokomas teisingos elgsenos, laikysenos, koreguojamas darbo, poilsio sąlygos, kartu taikomos fizioterapinės procedūros. Rekomenduojama mankšta, stiprinanti nugaros, dubens ir pilvo raumenis. Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, esant reikalui – kiti vaistai.Šiuo metu į pagalbą pasitelkiami nuskausminamieji vaistai, kurie turėtų būti vartojami ne tik namuose, bet esant stipriems skausmams, efektyviai taikomi ir skausmo klinikoje ar bet kurioje stacionarinėje sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat taikomas visas arsenalas fizinių priemonių – akupunktūra (adatomis), manualinė terapija ir kitos panašios priemonės, kurios efektyvios specifinių nugaros skausmų atvejais. Nereikėtų pamiršti, lėtinio skausmo iškamuotam pacientui, labai praverstų patyrusio, geranoriškai nusiteikusio psichologo ar net psichiatro pagalba.

Slauga. Slaugytojas kasdien sutinka kenčiančius žmones. Jis yra atsakingas ir už jų skausmų prevenciją , ir už jų slopinimą. Kasdienybėje reikia stengtis išvengti situacijų, kurių pacientas negali įveikti. Tai reikalauja iš slaugytojo profesinės ir žmogiškos nuovokos. Slaugytojai, fizioterapeutai ir pacientas, drauge turi sudaryti realius planus: trumpalaikius ir ilgalaikius, koreguoti juos priklausomai nuo paciento būklės. Abipusis pasitikėjimas yra svarbus skausmo malšinimo pagrindas. Slaugytojas turi pasitikėti paciento skausmų išgyvenimu, taip pat svarbu,jog pacientas tikėtų, kad slaugytojas nori jam padėti.

Slaugant nugaros skausmo ligoni būtina padėti – rasti neskausmingą padėti. Esant ūmiam skausmui, rekomenduojama viena – dvi dienas pagulėti. Ilgiau gulint dar labiau susilpnėtų raumenys, stabilizuojantys stuburą. Rekomenduotina išmokti atsipalaidavimo pratimų – jie padės sumažinti slegiančią įtampą, o tuo pačiu ir skausmus. Būtina pacientą įspėti, kad nedarytų staigių judesių, vengti stiprių krūvių, vengti ilgai dirbti pasilenkus. Nekelti ir nenešti labai sunkiu daiktų, nekelti jų ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara (pasilenkus), keliant sulenkti kelius ir klubus (pritūpti) laikyti nugarą tiesią. Išaiškinti, kad taisyklinga laikysena, mankšta, fizinis aktyvumas yra svarbūs veiksniai, padėsiantys įveikti lėtinį skausmą. Miegoti ant standaus, neįdubusio čiūžinio, pagalvė turi būti nedidelė. Tikslinga gulėti ant nugaros, kojas šiek tiek pakėlus, pasidėjus jas ant pagalvės ar sulankstytos antklodės. Kančias kažkiek galima palengvinti gulint lovoje ant šono, uždėjus vieną koją ant kitos, o ranką – po galva. Keliantis iš lovos iš pradžių atsargiai nuleisti kojas ant grindų, po to atsirėmus rankomis pasikelti lovoje ir atsisėsti kiek galima arčiau krašto, ir stotis patartina labai pasilenkus į priekį. Jei ligonis skaito atsigulęs, patartina įsitaisyti pusiau sėdomis, kad apkrovimas kaklo slanksteliam būtų minimalus. Pacientui būtina patarti, kad skausmui apėmus, prie įprastinio fizinio krūvio, tai yra prie įprastinio gyvenimo ritmo, grįžti palaipsniui, o gydomosios fizkultūros užsiėmimai turi tapti įpročiu. Esant chroniškai ligos formai treniruotis reikia kasdien, o aštriai – kai skausmas sumažėja.

Pagrindiniu uždaviniu turi būti ne greitas išgijimas, o paaštrėjimo išvengimas arba sumažinimas iki minimumo, tuo užtikrinant normalią gyvenimo veiklą.

Taigi be paties žmogaus, kenčiančio skausmus nugaroje, aktyvaus dalyvavimo, gydymas ir slauga nebus pakankamai efektyvūs, ir pats ligonis daugeliu atveju gali palengvinti sau. Įsiteigęs, kad jis pats savo organizmo valdovas ir suvokęs, kad kartais gali būti ir sunku, toks žmogus turi neblogų galimybių ištverti, kovodamas su liga.

1.7. Nugaros skausmo prevencija

Taikant veiksmingas priemones galima sėkmingai išvengti nugaros negalavimų arba užkirsti jiems kelią. Šios apsaugos priemonės arba iškilusių problemų sprendimų būdai yra tik bendros sveikos gyvensenos programos dalis. Daugybė veiksnių, tokių kaip visavertė subalansuota mityba, racionalus svorio reguliavimas, gerą fizinę formą palaikanti mankšta, mokėjimas atsipalaiduoti, įveikti stresą labai daug lemia norint išvengti nugaros negalavimų. Juos įveikti galima tik rūpinantis bendra sveikatos būkle.

Pirminė nugaros skausmo prevencija turėtų prasidėti nuo vaikystės. Tai taisyklinga kūno padėtis ir judesiai, teisingos mitybos, darbo ir poilsio rėžimas, fizinis aktyvumas. Jauniems žmonėms, pasirinkusiems stuburą apkraunančią jėgos sporto šaką (sunkioji atletika ir kt.), prieš pradedant sportuoti reikėtų pasitikrinti stuburą.

Tinkamiausia sporto šaka nugaros prevencijai – plaukimas, nes vandenyje stuburo apkrovimas nedidelis, traumos galimybė maža. Tinka bėgimas ir pasivaikščiojimai, dvi labai tinkamos sporto rūšys sergantiems stuburo ligomis. Bėgioti geriausia takeliu, padengtu pjuvenomis arba bet kokiu kitu minkštu ir lygiu pagrindu, apsiavus sportiniais bateliais su minkštu ir lanksčiu padu. Kietas padas – kojų, pėdų ir stuburo pažeidimų rizika. Slidinėjimas lygumoje turi stiprų gydomąjį poveikį: sustiprina kraujo apytaką, gerai stimuliuoja širdies, plaučių ir raumenų veiklą, palankiai veikia kaulų skeletą. Tinka nugaros gimnastika ir bendroji mankšta. Kad nepasikartotų nugaros skausmai, būtina išmokti teisingai sėdėti, stovėti, gulėti, teisingai kelti ir nešti daiktus. Kasdienė avalynė neturėtų būti su aukštesniais kaip du – keturi centimetrai kulnais. Sėdint kojos turi remtis į grindis, o kelių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas tvirtas ir patogus. Jeigu reikia ilgai stovėti, keisti pozą maždaug kas dešimt minučių. Sunkiai dirbant naudoti ortopedinius diržus. Bet ką dirbant svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta. Nepatartina miegoti hamako tipo, spyruoklinėje lovoje. Lovos paviršius turi būti lygus, kad atsigulus neįdubtum. Norint užkirsti kelią nugaros skausmui, būtina kuo daugiau judėti, ypač dirbant sėdimą darbą.

Pietų metu reikėtų rasti laiko ne tik energingai pasivaikščioti, bet, jei yra sąlygos, netgi fizinei mankštai. Savaitgaliais ne pro šalį padirbėti darže ar sode, pažaisti judrius sportinius žaidimus. Esant galimybei, stengtis patiems išvengti nugaros skausmų.

Pirminės sveikatos priežiūros grandyje slaugytoja turėtų užimti svarbias pozicijas gerinant ir mokant bendruomenės narius nugaros skausmų profilaktikos principų. Ligų prevencija ir sveikatos mokymas yra dinamiškos sąvokos, kuris tenka nuolat tobulinti ir keisti kaip atsaką į kiekvieną naują bendruomenės sveikatos poreikį konkrečioje aplinkoje.

2. Tyrimo metodika ir organizavimas

Tyrimas vyko Mažeikių PSPC nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2003 m. lapkričio 07 d. Tyrime dalyvavo 30 respondentų. Naudotas atsitiktinis atrankos metodas. Apklausos formą sudarė anoniminė anketa, kurioje buvo pateikta 20 klausimų (žr. priedą Nr.1). Į kiekvieną klausimą buvo duoti keli atsakymų variantai, o respondentas pažymėjo jam tinkamus. Anketinė apklausa leido gauti išsamius atsakymus į visus dominančius klausimus. Apklausos atsakymai yra patikimi, nes jų patikimumą užtikrina dar ir tai, kad anketa yra anoniminė.

3. Tyrimo rezultatų analizė

Tyrime dalyvavo 30 respondentų apsilankiusių gydymo įstaigoje: vyrai ir moterys.

Diagrama Nr. 1 Pasiskirstymas pagal lyti dalyvaujant apklausoje

Respondentų amžius. Šis klausimas anketoje duotas todėl, kad buvo norima išsiaiškinti, kokio amžiaus žmonės kreipiasi į gydymo įstaigą. Per šį laiką kreipėsi daugiausia 31–50 metų amžiaus žmonės, tai sudaro 52% apklaustųjų, virš 51 metų – 26%, iki 30 metų – 22%.

Diagrama Nr. 2 Pasiskirstymas pagal amžių

Nugaros skausmo intensyvumas. Į klausimą, kaip dažnai skundžiatės nugaros skausmais, 65% atsakė, kad nugarą jiems skauda pastoviai, 23% atsakė, kad skausmai pasikartoja 2 ir daugiau kartų per metus ir tik 12% susirgo vieną kartą.

Diagrama Nr. 3 Nugaros skausmo intensyvumas

Nugaros skausmo atsiradimo priežastys. Į klausimą, kodėl jums pradėjo skaudėti nugarą, net 72% apklaustųjų atsakė, kad nugaros skausmas atsirado po sunkaus fizinio krūvio; 3% – skausmas atsirado po traumos; 2% – sportuojant, o 23% – apklaustųjų nežino tikslios nugaros skausmo atsiradimo priežasties.

Diagrama Nr. 4 Nugaros skausmo atsiradimo priežastis

Ar visada prasidėjus skaudėti, kreipiatės į gydytoją? Išaiškėjo, kad net 80% į gydytoją kreipiasi tik tada, kai nugaros skausmai labai stiprūs; 15% – gydosi patys; 5% – visada kreipiasi į gydytoją.

Diagrama Nr. 5 Kada pacientai kreipiasi pas gydytoją

Darbo specifika.Klausiant kokį darbą dirbote ar dirba, 68% atsakė, kad dirba fizinį darbą (dažnai sunkiai kelia); lengvą fizinį darbą – 5%; sėdimą – 27%.

Diagrama Nr. 6 Respondentų darbo specifika

Respondentų kūno svoris. I klusimą; ar turite viršsvorį, net 79% apklaustųjų moterų atsakė taip; vyrų tarpe taip atsakė 51%.

Diagrama Nr. 7 Moterų kūno svoris

Diagrama Nr. 8 Vyrų kūno svoris

Paveldimumas. Apklausus respondentus paaiškėjo,kad 33% teigia, kad šeimoje buvo besiskundžiančių nugaros skausmais; 67% atsakė neigiamai.

Diagrama Nr. 9 Paveldimumas

Tyrimų metodai nugaros skausmo kilmei išaiškinti.Į šį klausimą respondentai atsakė taip; -63%, kad atlikta rentgeno nuotrauka; 8% – atlikta kompiuterinė tomografija; 6% – magnetinio rezonanso tomografija; 23% – atsakė, kad jiems jokio tyrimo neskyrė.

Diagrama Nr. 10 Tyrimai nugaros skausmų kilmei išaiškinti

Nugaros skausmo gydymo efektyvumas.Klausiant, kuris gydymo būdas efektyviausias, atsakymai buvo tokie: 23% – gydėsi tik vaistais; 18% – padėjo fizioterapinės procedūros; 58% – atsakė, kad kompleksinis gydymas (vaistai, procedūros, gyd. mankšta)pats efektyviausias.

Diagrama Nr. 11 Skausmo gydymo efektyvumas

Ar daroma nugaros raumenis stiprinančią mankštą? Tyrimo metu išaiškėjo, kad kasdienę mankštą daro 18%; nereguliariai mankštinasi 58%; apie tokią mankštą nieko nežino – 24%.

Diagrama Nr. 12 Nugaros raumenis stiprinanti mankšta

Sportas. Šiuo klausimu išaiškinta, kad sportuoja tik 15% respondentų, 85% atsakė neigiamai.

Diagrama Nr.13 Sportas

Ar dėl nugaros skausmų prastėja gyvenimo kokybė? Respondentai atsakė taip; 65% atsakė, kad prastėja, 35% – ne.

`Diagrama Nr.14 Gyvenimo kokybė

Šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad nutukimas, mažas judrumas, sporto stoka, nepatogi priverstinė padėtis, sunkus fizinis darbas – tai veiksniai įtakojantys nugaros skausmo atsiradimą. Taip pat faktas, kad nugaros skausmus kenčia jauni, darbingo amžiaus žmonės.

4. Tyrimo išvados

Atlikus tyrimą ir analizuojant gautus rezultatus, galima daryti sekančias išvadas:
1. Nugaros skausmai kamuoja ir vargina tiek moteris, tiek vyru;
2. Nugaros skausmą daugiausia patiria jauni, darbingo amžiaus žmonės (daugiausia nuo 31 iki 50 metų), keletą iš jų turėjo stuburo operaciją;
3. Daugiau nei pusė respondentų kamuoja pastovus nugaros skausmas ir tai rodo, kad dėl šios priežasties pablogėja gyvenimo kokybė;
4. Paaiškėjo, kad daugiausia nugaros skausmu skundžiasi sunkų fizinį darbą dirbę ar dirbantys žmonės;
5. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nemaža dalis žmonių skausmą gydosi patys, o į gydytoją kreipiasi tik tada, kai skausmas ypač stiprus;
6. Nugaros skausmas vargina viršsvorį turinčius žmones, daugiau moteris;
7. Yra pagrindas manyti, kad yra ir paveldimumo ryšys;
8. Nugaros skausmo gydymui efektyviausias kompleksinis metodas: vaistai, fizioterapinės procedūros, gyd. mankšta;
9. Nereguliariai darantys nugaros raumenis stiprinančią mankštą, dažniau skundžiasi nugaros skausmais, daugumai trūksta poilsio;
10. Išaiškinta, kad labai mažai sportuoja, taip pat nežino kokios sporto šakos tinkamiausios;
11. Nemažai pacientų grupei tyrimai iš viso nedaromi, dažniausiai naudojamas tyrimas nugaros skausmui išaiškinti yra rentgeno nuotrauka;
12. Išaiškintas slaugytojo vaidmuo, bendruomenės narių nugaros skausmų profilaktikos mokyme.
Nugaros skausmų problemos aptarimas. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad nugaros skausmas yra didelė problema, trikdanti žmonių socialinę veiklą. Nugaros problemas sukelia jo paplitimas, nuolat augantis jo skaičius ir ypač jaunas sergančiųjų amžius. Nugaros skausmas yra antras pagal dažnį sutrikimas, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją. Tyrimai atlikti didžiosiose pramonės įmonėse rodo, kad apie 1/3 dirbančiųjų skundžiasi nugaros skausmais. Nugaros skausmo sprendimas šalyje, kaip ir visame pasaulyje, šalia skausmo medicinos problemų yra aktualus ne tik dėl medicininių, bet ir socialinių – ekonominių klausimų, liečiančių mūsų visuomenę. Reikėtų pradėti šiuolaikiškai diagnozuoti ir gydyti nugaros skausmą, kurį daugelis vertina kaip ne itin vertą dėmesio problemą. Pirmiausia reikia jau ligos pradžioje užtikrinti ir garantuoti efektyvų ir greitą nugaros skausmo gydymą ir funkcinės būklės atstatymą – reabilitaciją.

5. Pasiūlymai ir rekomendacijos

1. Paruošiu atmintinę apie stuburo raumenis stiprinančią mankštą.
2. Paruošiu ir paskaitysiu pakaitą apie fizinio aktyvumo reikšmę, antsvorio riziką pacientams kenčiantiems nugaros skausmus.
3. Žmones, dirbančius sunkų fizinį darbą, pamokinsiu taisyklingų kūno padėčių, kurios palengvins krūvio pasiskirstymą stuburui.
4. Mokysiu pacientus subalansuotos mitybos, taisyklingos laikysenos, tinkamo darbo ir poilsio rėžimo.
5. Išmokysiu pacientą atsipalaiduoti, įveikti stresą.
6. Rekomenduosiu įvairias pagalbines priemones pacientams, kenčiantiems nugaros skausmus.
7. Paruošiu atmintinę apie įvairias pagalbines priemones, kenčiantiems nugaros skausmus.
6. Naudotos literatūros sąrašas

1.Nigel Howar. „Alternatyvūs nugaros skausmų gydymo būdai”. Kaunas: Dargeris. 2002m.
2. Jenny Sutcliffe. „Kaip įveikti nugaros negalavimus”. 1999m.
3.Rolf Nordemar. „Nugaros skausmai. Priežastys, gydymas, išvengimas”. Antrasis pataisytas leidimas. A. S. Narbuto leidykla. 2002m.
4.A. Ščiupokas. „Skausmas pirminėje sveikatos priežiūroje: diagnostikos ir gydymo principai”. Mokomojo seminaro konferencijos. 1999 – 02 – 19. Kaunas, p. 7, 8, 11, 12.
5. Hallbjorg Almas Charibdė. „Klinikinė slauga”. 1999m. p.83, 643, 647, 648.
6. D. Kurlys. „Skausmas reabilitacijoje. Slaugytojos darbas jį mažinant”. Slauga. 2002m. Nr.11.
7. L. Špokauskienė. „Kai sakausmo priežastis glūdi stubure”. Kauno diena. 1999 – 10 – 19.
8. www.sveikas.lt, www.takas.lt.

Priedas Nr. 1

Ačiū, kad bendraujate, anonimiškumą garantuoju

ANKETA

1. Jūsų lytis: vyras; moteris
2. Jūsų amžius:
a) iki 20m.
b) nuo 21 – 30m.
c) nuo 31 – 50m.
d) virš 50m.
3. Kaip dažnai Jūs skundžiatės nugaros skausmais?
a) susirgote pirmą kartą
b) sergate 2 ir daugiau kartų per metus
c) skauda pastoviai
4. Kaip manote, kodėl Jums pradėjo skaudėti nugarą?
a) po sunkaus fizinio krūvio

b) po traumos

c) sportuojant

d)dėl kitų priežasčių
5. Ar pradėjus skaudėti nugarą, visada kreipiatės į gydytoją?

a) visada

b) kai skauda ypač stipriai

c) gydausi pats
6. Kokį darbą dirbote, dirbate?

a) fizinį (dažnai sunkiai keliate)

b) lengvą fizinį darbą

c) sėdimą
7. Ar nugaros skausmas Jums sutrikdo darbą?

TAIP NE
8. Ar dėl nugaros skausmų prastėja Jūsų gyvenimo kokybė?

TAIP NE
9. Ar Jūsų šeimoje buvo ligonių su nugaros skausmais?

TAIP NE
10. Ar turite viršsvorį?

TAIP NE
11. Ar turite stuburo iškrypimų?

TAIP NE
12. Ar Jums nustatyta osteoporozė?

TAIP NE

13. Ar turėjote stuburo operacijų?

TAIP NE
14. Koks tyrimo būdas buvo panaudotas Jūsų nugaros skausmo kilmei išaiškinti?

a) rentgeno nuotrauka

b) kompiuterinė tomografija

c) magnetinio rezonanso tomografija

d) jokio tyrimo nedarė
15. Kas labiausiai padeda gydant Jūsų nugaros skausmą?

a) vaistai

b) įvairios fizioterapinės procedūros

c) kompleksinis gydymas: vaistai ir procedūros, gydomoji mankšta
16. Ar pakankamai ilsitės po darbo?

TAIP NE
17. Ar slaugytoja pataria, kaip laikytis režimo?

TAIP NE
18. Ar darote mankštą, kuri stiprina nugaros raumenis?

TAIP NE
19. Ar žinote, kokios sporto šakos jums tinka?

TAIP NE
20. Kas pamokė tinkamų gydomosios mankštos pratimų?

a) slaugytoja

b) gydytojas-kineziterapeutas

c) domėjotės literatūra

Priedas Nr. 2

Gydomosios mankštos pratimai
nugaros skausmų ligų paūmėjimui
pristabdyti

Pirmas pratimas. Paskirtis: pagerinti kaklo srities stuburo lankstumo; ištempti „sukaustytus”

kaklo užpakalinės srities stambiuosius raumenis.

Pradinė padėtis sėdint ant kėdės arba stovint: rankos nuleistos išilgai kūno. Nuleisti galvą

žemyn, stengiantis, pagal galimybę, prispausti smakrą prie krūtinės. Esant geram kaklo

slankstelių paslankumui galima smakru pajusti krūtinės duobutę. Kartoti 5 – 10 kartų.

Antras pratimas. Paskirtis: pratimas gerai lavina pilvo raumenis. Pakartojimų skaičius

priklauso nuo žmogaus būsenos: pratimas neturi sukelti skausmingų pojūčių pilvo

ir nugaros raumenyse.

Pradinė padėtis atsigulus ant nugaros, rankos išilgai liemens, kojos ištiestos. Atkelti viršutinę

liemens dalį išlaikant kojas visą laiką ant grindų. Išbūti tokioje padėtyje 10 sekundžių, po to

lėtai grįžti į pradinę padėtį. Pailsėti 5 – 10 sekundžių. Pakartoti 10 – 15 kartų. Pratimą geriau

daryti su ištiestomis rankomis į priekį.

Trečias pratimas. Paskirtis: pratimas stiprina dažniausiai atsipalaidavusius sėdmens raumenis,

ištaiso stovėseną.

Pradinė padėtis gulint ant pilvo, tiesios rankos, kojos šiek tiek praskėstos. Pakelti vieną koją

kiek galima aukščiau. Išlaikyti ją tokioje padėtyje 5 – 10 sekundžių, po to nuleisti. Atlikti tą

patį su kita koja. Pakartoti 10 kartų. Pratimas efektyviausias atliekant jį ištiestomis kojomis,

tačiau jeigu sunku, pradžioje galima šiek tiek sulenkti jas per kelius.

Ketvirtas pratimas. Paskirtis: treniruoti įstrižus liemens ir nugaros raumenis. Raumenų

skausmas, atsiradęs po pirmų pratimų, praeina per keletą dienų.

Pradinė padėtis gulint ant nugaros, kojos šiek tiek sulenktos. Dešinę ranką ištiesti į priekį, riešą

padėti ant kairio kelio. Sulenkti kairę koją, tuo pačiu metu atsiremti dešine ranka į kelį,

neleidžiant jam priartėti prie galvos. Pratimą daryti sukeliant įtampą 10 – 15 sekundžių.

Pakartoti 5 – 10 kartų. Po to pakeisti pozą į pradinę padėtį taip, kad kairė ranka remtųsi į dešinį

kelį. Pakartoti 5 –10 kartų. Pauzėse tarp pratimų, gulint ant nugaros, atpalaiduoti rankų,

liemens ir kojų raumenis. Tokią būseną lengviau pasiekti, jei pradžioje raumenys įtempti.

Leave a Comment