Nervų sistemos ligos

Nervų sistemos ligos

Referatą rašė
Aiste A.

Trumpai apie nervų sistemą

Nervų sistemą sudaro: centrinė, periferinė ir vegetacinė nervų sistemos.

Centrinė nervų sistema sudaryta iš nugaros ir galvos smegenų.

Galvos smegenys dar skirstomos į pailgąsias smegenis, tiltą, smegenėles, vidurines bei tarpines smegenis ir galvos smegenų pusrutulius; pastaruosius sudaro galvos smegenų žievė, kurioje išsidėstę aukščiausi nerviniai centrai. Galvos smegenų viduje esančios ertmės vadinamos galvos smegenų skilveliais, juose cirkuliuoja smegenų skystis. Galvos smegenyse išskiriami labai svarbi ekstrapiramidinė sistema ir tinklinis darinys.

Galvos ir nugaros smegenis dengia trys dangalai: kietasis, vo oratinklinis ir švelnusis.

Periferinę nervų sistemą sudaro nerviniai rezginiai, nugariniai ir galviniai nervai (pastarųjų yra 12 porų).

Vegetacinė nervų sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas.

Nervų sistemos ligos: galvos smegenų kraujosrūva, galvos smegenų trauma, įtampos tipo galvos skausmai, migrena, radikulopatija, smegenų infarktas.
Galvos smegenų kraujosrūva

Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą.

Ligos priežastys
Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių at terosklerozei (50-60%).
Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos).
Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) pl

lyšimas.
GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų augliais.
Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas, lėtiniai vidurių užkietėjimai, pastovus kosulys, sunkių daiktų kėlimas. Visos šios sąlygos sukelia laikiną galvospūdžio padidėjimą, galintį sąlygoti kraujagyslės plyšimą.

Simptomai
Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Galvos skausmas Galvos svaigimas Aukštas kraujo spaudimas Vėmimas Sąmonės netekimas Padažnėjęs kvėpavimas Karščio bangos Kalbos sutrikimas Galūnių nusilpimas.

Ligos eiga
Dažniausiai GSK ištinka antroje dienos pusėje, po sunkaus darbo. Prieš atsirandant GSK, pacientai dažnai jaučia karščio bangas veide, visi daiktai gali atrodyti raudoni, skauda galvą. Pirmieji simptomai yra galvos skausmas, vėmimas, sąmonės sutrikimas (nuo lengvo mieguistumo iki gilios komos), kvėpavimo padažnėjimas. Atsiradus komai, išnyksta sąmonė, nėra reakcijos į dirgiklius, akys užmerktos, veidas paraudęs, kvėpavimas triukšmingas, arterinis kraujospūdis dažnai padidėjęs. Be išvardintų bendrųjų si imptomų, atsiranda židininiai neurologiniai simptomai, nurodantys kraujo išsiliejimo vietą galvos smegenyse – gali pasikeisti vyzdžių apimtis, pasilpti kurios nors kūno pusės galūnės, sutrikti kalba, susilpnėti jutimai, atsirasti akipločio defektai, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse.
Ligos pradžia visada ūmi, simptomai atsiranda per kelias minutes ar valandas. GSK eiga priklauso nuo kraujo išsiliejimo dydžio, lokalizacijos, lydinčių susirgimų.
Jei kraujo išsiliejimas masyvus, prognozė dažnai bloga, ligonio nepavyksta išgelbėti. Esant nedidelei kraujosrūvai, eiga palankesnė, pacientai gali mirti nuo atsiradusių komplikacijų, o ne nuo pagrindinio susirgimo.

Komplikacijos
Galvos smegenų kr

raujosrūva – tai labia sunki, invalidizuojanti pacientą liga. Po šio susirgimo gali likti galūnių paralyžiai, sutrikusi rega, lygsvara, jutimai, atsirasti dubens organų funkcijos sutrikimai, rijimo sutrikimai. Susirgimą, ypač vyresnio amžiaus pacientams, komplikuoja plaučių uždegimas, pragulos, giliųjų kojų venų trombozė, plaučių arterijų embolija, šlapimo takų infekcija. Dažnai šios komplikacijos baigiasi mirtimi. Liga gali komplikuotis pažintinės funkcijos sutrikimais, elgesio pakitimais. Dėl vietinio galvos smegenų audinio pakenkimo gali atsirasti traukuliai.

Tyrimai
GSK diagnozuojama atlikus nuodugnų klinikinį neurologinį ištyrimą, neurovizualinius tyrimus – galvos kompiuterinę tomografiją. Jei kraujas išsiliejęs apie smegenų dangalus, tam tikrais atvejais atliekama lumbalinė punkcija (smegenų skysčio tyrimas), jei įtariama plyšusi aneurizma, atliekama galvos smegenų kraujagyslių angiografija, galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija. Jei pacientas, prieš atsirandant GSK, vartojo kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, atliekami kraujo krešėjimo tyrimai.

Gydymas
GSK gydymas gali būti konservatyvus ar chirurginis.
Chirurginis gydymas taikomas, jei kraujo išsiliejimą sukėlė aneurizmos plyšimas, jei kraujosrūva yra ne aneurizminės kilmės, tai chirurgiškai ji šalinama tik tada, kai ligonio būklė sparčiai blogėja, GSK yra gyvybiškai svarbiose galvos smegenų srityse ar yra užspausti smegenų skysčio nutekėjimo takai.
Jei pacientas sąmoningas, jo būklė stabili, kraujosrūva nedidelės apimties, taikomas medikamentinis gydymas: užtikrinama kvėpavimo funkcija, koreguojamas arterinis kraujo spaudimas, vaistais mažinamas galvospūdis, kuris atsiranda dėl smegenų tūrio padidėjimo, užtikrinamas adekvatus organizmo metabolizmas, kraujo krešėjimo rodikliai, taikomos pr

riemonės ligos komplikacijoms išvengti.
Vaistai: Nootropil Sermion®

Profilaktika
Tie pacientai, kurie vartoja kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, turėtų reguliariai tikrintis kraujo krešėjimo rodiklius, kad neperdozuotų vaistų.
Jei ligonis turi aukštą kraujospūdį, būtina jį koreguoti atitinkamais medikamentais, gydyti antrinės hipertenzijos priežastis.
Siekiant išvengti pakartotinio kraujavimo iš aneurizmos, reikalinga aneurizmos pašalinimo operacija.

Galvos smegenų trauma

Galvos smegenų trauma (GST) – tai būsena, kai dėl tiesioginio smūgio į galvą sutrinka smegenų veikla ar pažeidžiama anatominė smegenų struktūra.

Ligos priežastys
Dažniausiai galvos smegenų traumą patiria jauni 15-24 m. amžiaus žmonės dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir vyresni nei 65 m. žmonės dėl lydinčių gretutinių susirgimų. Kasmet Lietuvoje galvos smegenų traumą iš 100 000 patiria 240 žmonių. Vilniaus mieste dėl galvos smegenų traumos kasmet kreipiasi 2640 pacientų.

Simptomai
Dėmesio koncentracijos pablogėjimas; galvos skausmas; galvos svaigimas; pykinimas; sąmonės netekimas; sutrikęs miegas; nuovargis; protinės veiklos sutrikimas.

Ligos eiga
GST skirstoma į tris laipsnius: lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio:
Lengvo laipsnio GST: šiai traumos formai būdinga sąmonės netekimas dėl traumos, atminties sutrikimai, pažinimo ar protinės veiklos sutrikimai tuoj po traumos, praeinanti židininė neurologinė simptomatika, galvos skausmai, pykinimas, svaigulys, nuovargis, miego sutrikimai, sumažėjęs dėmesys, koncentracija, pablogėjusi trumpalaikė atmintis.
Vidutinė GST diagnozuojama, kai sąmonės netenkama nuo kelių minučių iki kelių valandų ir simptomai yra panašūs kaip lengvos smegenų traumos, tačiau trunka ilgiau ir yra labiau išreikšti.
Sunkiai GST būdingas ilgalaikis sąmonės netekimas, kuris trunka dienomis ar

r net mėnesiais, ši būsena vadinama koma.
Ligos eiga priklauso nuo galvos smegenų pažeidimo tipo – skiriamas pirminis ir antrinis galvos smegenų pakenkimo tipas. Pirminis pakenkimas yra tada, kai pažeidimas įvyksta traumos metu. Skiriama:
kaukolės kaulų lūžiai, kai kaulų fragmentai įspaudžiami į galvos smegenis;
kraujo krešuliai kaukolės ertmėje;
galvos smegenų sumušimo židiniai (kontūzija) atsiranda tada, kai smegenys atsimuša į kaulinius nelygumus kaukolės viduje;
difuzinės galvos smegenų traumos, kai pažeidžiami tarpląsteliniai neuronų ryšiai galvos smegenyse dėl staigių sukamųjų jėgų poveikio. Šios traumos metu anatominė galvos smegenų struktūra nepažeidžiama, tarpląstelinių ryšių pakenkimas būna mikroskopinis.
Antrinis pakenkimas gali pažeisti smegenis arba visą organizmą. Smegenyse galima rasti kraujo išsiliejimą, gali išsivystyti kraujagyslių spazmas, pakilti spaudimas kaukolės ertmėje, sutrikti galvos smegenų kraujotaka, prisidėti infekcija arba atsirasti traukuliai. Tuo metu visame organizme gali sutrikti kraujo dujų apykaita, kraujospūdžio reguliavimas, plaučių ir širdies veikla, kraujo krešėjimas, medžiagų apykaita, net pakilti kūno temperatūra. Antriniai pakenkimai atsiranda praėjus kelioms minutėms po traumos ir gali tęstis kelias savaites.

Komplikacijos
Patyrusiems GST, gali likti fizinė negalia (paralyžiai, kalbos sutrikimai), pažintinės funkcijos sutrikimai, elgesio pakitimai.
GST gali komplikuoti galvos smegenų pūliniai, galvos smegenų dangalų uždegimas, žaizdų supūliavimas. Dėl vietinio pažeidimo galvos smegenyse gali atsirasti traukuliai. Gali sutrikti galvos smegenų skysčio apykaita, išsivystyti galvos smegenų vandenė. Gali likti kosmetiniai defektai, psichinės veiklos sutrikimai.
Iš patyrusių vidutinio sunkumo traumą – 7 proc. pacientų miršta, 70 proc. jų lieka neurologiniai sutrikimai; patyrus sunkią GST, mirtingumas siekia 58 proc., neurologiniai sutrikimai lieka 100% pacientų. Kasmet naujų invalidumo atvejų skaičius siekia 45 iš100 000.

Tyrimai
Įtarus galvos smegenų traumą, būtina kreiptis į gydytoją.
Lengvą GST galima diagnozuoti, atlikus detalų neurologinį ištyrimą, kaukolės rentgenogramą. Ligoniams, patyrusiems sunkią galvos smegenų traumą, gali tekti atlikti galvos kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją, lumbalinę punkciją (paimama smegenų skysčio ištyrimui), angiografiją arba kitus būtinus tyrimus smegenų pakenkimui įvertinti.

Gydymas
Gydymo tikslas yra tūrinių darinių (kraujosrūvų, kaulinių fragmentų) pašalinimas, spaudimo kaukolės ertmėje reguliavimas.
GST gydymas gali būti konservatyvus arba operacinis, taikomas griežtas lovos režimas, skiriami vaistai galvos skausmui mažinti, vėmimui slopinti, galvos smegenų kraujotakai, medžiagų apykaitai gerinti, smegenų pabrinkimą mažinantys vaistai. Prisidėjus infekcinėms komplikacijoms, skiriami antibiotikai, atsiradus traukuliams, skiriamas traukulių gydymas. Praėjus ūmiam periodui, kai ligonis atgauna sąmonę, skiriamas atstatomasis gydymas – masažai, gydomoji mankšta, psichoterapija.

Patarimai
Radę žmogų be sąmonės ir jei pastebite esant išoriniams galvos smegenų traumos požymiams, ligonį guldykite ant nugaros, išlaisvinkite kvėpavimo takus, išvalykite burną. Svarbu nesukinėti ligonio kaklo, nes 5 proc. pacientų, patyrusių galvos smegenų traumą, kartu patiria ir kaklo traumą. Jei įmanoma, reikia uždėti kaklinį įtvarą. Negalima leisti ligoniui stotis, kol jam visiškai neprašviesėja sąmonė ir neatsistato orientacija.

Profilaktika
Galvos smegenų traumos pobūdis dažnai susijęs su paciento amžiumi: vaikai dažniau susižaloja krisdami ar patekę į autoįvykį. Nepalikite naujagimio ar vaiko be priežiūros, prie atvirų langų. Vaikai iki dvylikos metų turi būti vežami ant užpakalinių mašinos sėdynių, lengvesni nei 8 kg – spec. kėdutėse, einant per gatvę laikykite vaiką už rankos, visada eikite šaligatviu, tamsiu paros metu dėvėkite atšvaitus.
Jaunų žmonių traumos dažniausiai atsitinka autoįvykių metu, todėl patariama nevairuoti išgėrus, laikytis privalomų eismo dalyviui reikalavimų.
Sporto ir poilsio traumos taip pat dažnos: jei dalyvaujate potencialiai pavojinguose sportiniuose žaidimuose, dėvėkite apsaugas.
Vyresniems žmonėms nei 65 m. būtina reguliariai mankštintis, avėti patogią avalynę, pagrindinius daiktus laikyti lengvai pasiekiamose vietose, kad jų nereiktų siekti pasilipus ant kėdučių, nes pagrindinė traumų priežastis yra kritimai.

Įtampos tipo galvos skausmai

Tai epizodiniai ar nuolatiniai, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, psichologinės įtampos sąlygoti galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti struktūriniu nervų sistemos pažeidimu.

Ligos priežastys
Bent vieną įtampos galvos skausmo priepuolį per metus patiria 74 proc. žmonių. Šio sutrikimo priežastys nėra žinomos, svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams, stresui, manoma, kad šio susirgimo metu sutrinka tam tikrų centrinės nervų sistemos medžiagų (neuromediatorių) apykaita.

Simptomai
Galvos skausmas Spaudžiantis, veržiantis galvos skausmas Nuo pakaušio iki viršugalvio plintantis galvos skausmas Galvos skausmas „giliai už akių”

Ligos eiga
Galvos skausmai spaudžiantys, veržiantys, nepulsuojantys, nedidelio intensyvumo, abipusiai, jų nesustiprina įprastinė fizinė veikla. Paprastai skausmas prasideda pakaušyje ir išplinta į viršugalvį arba yra juosiančio pobūdžio. Pacientai gali nurodyti, kad skausmas lokalizuojasi kažkur giliai už akių. Galvos skausmas gali trukti nuo 30 min. iki 7 dienų. Kartu nebūna šviesos baimės, pykinimo, vėmimo arba stebimas tik kuris nors vienas iš šių simptomų. Jokių kitų organinės ligos požymių nestebima.
Epizodinis galvos skausmas trunka mažiau nei 15 dienų per mėnesį ar 180 dienų per metus, jei skausmas kartojasi 6 mėnesius ir užtrunka daugiau kaip 15 dienų per mėnesį, jis vadinamas lėtiniu įtampos tipo galvos skausmu.
Galvos skausmą sukelia psichologinė įtampa, būdinga, kad šio tipo galvos skausmai sustiprėja antroje dienos pusėje.
Neskiriant gydymo, galvos skausmai tampa nuolatiniai, trikdantys paciento socialinę veiklą, paprastai lydimi nuolatinės psichologinės įtampos. Šio susirgimo gydymui ypač svarbus paciento pasitikėjimas gydytoju, nes dažnai įtampos tipo galvos skausmai yra atkaklūs ir sunkiai koreguojami medikamentais.

Komplikacijos
Tęsiantis nuolatiniams galvos skausmams, sutrinka paciento socialinė adaptacija, kenčia gyvenimo kokybė. Šio susirgimas organinio nervų sistemos pakenkimo požymių nesukelia.

Tyrimai
Įtampos tipo galvos skausmai nesusiję su organiniu nervų sistemos pažeidimu, todėl visi atliekami tyrimai patologinių pakitimų nenurodo. Tačiau reikia prisiminti, kad kiekvienas pacientas, kuriam atsirado naujas, ilgai trunkantis, nepaaiškinamas galvos skausmas, turi būti bent kartą gyvenime ištirtas dėl organinio nervų sistemos susirgimo. Tuo tikslu gali būti atlikti neurovizualiniai tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsiniai tyrimai.

Gydymas
Ypatingą reikšmę šio susirgimo gydymui turi gydytojo ir paciento glaudus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas;
Pacientams taikoma:
psichoterapija;
akupunktūra;
reguliarūs fiziniai pratimai;
skausmo priepuolio gydymui skiriama veiksmingų analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kartais skiriami raumenis atpalaiduojančių vaistų (diazepamas, tetrazepamas);
profilaktiniam gydymui skiriama antidepresantų (amitriptilinas, sertralinas, paroksetinas ir kt.), propranololio.

Laikytis darbo-poilsio režimo. Išmokti susidoroti su emocine įtampa. Esant raumenų įtempimui, galima atlikti masažą. Reguliariai atlikti fizinius ir relaksacijos pratimus.

Migrena

Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių , virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų.

Ligos priežastys
Iki šių dienų nėra žinomos migreną sukeliančios priežastys. Manoma, kad jai atsirasti reikšmės turi paveldimumas ir šie provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego-būdravimo režimo nesilaikymas, alkoholis, kai kurie maisto produktai (kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas), badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.

Simptomai
Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Pykinimas Prakaitavimas Dažnas šlapinimasis Tinimai Regos sutrikimas Šviesos baimė Kalbos sutrikimas Priepuolinis galvos skausmas Padidintas jautrumas garsams

Ligos eiga
Migrenos pagrindinis simptomas yra priepuolinis galvos skausmas. Tarp priepuolių pacientai paprastai jaučiasi visiškai sveiki. Iš viso skiriamos 7 migrenos rūšys. Išskiriamos keturios migrenos priepuolio stadijos:
Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas) – simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą;
Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20min. ir trunka ne ilgiau kaip 60min., pasireiškia matymo įvairiais sutrikimais, įvairių kūno vietų aptirpimu, paralyžiais. Tam pačiam ligoniui gali pasireikšti kelios aurų rūšys.
Galvos skausmas – būdingas priepuolinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio, sustiprėjantis fizinio krūvio metu galvos skausmas, kuris, užtrukus priepuoliui, gali apimti visą galvą. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali atsirasti neryškus matymas, alkio jausmas, padažnintas šlapinimasis, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 val., jei skausmas užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.
Sveikimo stadija – tai galutinė migrenos priepuolio stadija, jos metu galvos skausmas mažėja ir praeina, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.
Migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, kad daliai pacienčių priepuoliai suretėja nėštumo metu. Taip pat priepuoliai suretėja vyresniame amžiuje, sumažėja jų intensyvumas.

Komplikacijos
Skiriamos dvi pagrindinės migrenos komplikacijos:
Migreninė būklė;
Migreninis smegenų infarktas.
Tačiau be šių pagrindinių komplikacijų dažnai pasikartojantys migrenos priepuoliai gali rimtai sutrikdyti kasdienę pacientų veiklą, sumažinti darbingumą, sukelti depresijos simptomus.

Tyrimai
Labai svarbus klinikinis ligonio tyrimas – auros metu galima stebėti atsirandančius neurologinius simptomus.
Svarbu pildyti specialų migrenos dienyną, kuriame registruojamas priepuolių dažnis, trukmė, galvos skausmo intensyvumas, lydintys simptomai, negalios laipsnis, provokuojantys priepuolį veiksniai. Toks dienynas padeda gydytojui parinkti optimalų gydymą bei įvertinti skiriamų vaistų efektyvumą.
Paprastai migrenos diagnozei nustatyti pakanka detalaus ligonio ištyrimo bei tikslios galvos skausmų anamnezės, tačiau migrenos tipo galvos skausmus gali simuliuoti kiti organiniai centrinės nervų sistemos susirgimai, todėl, atsiradus nuolat pasikartojantiems galvos skausmams, reikalingi papildomi tyrimai. Atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai – galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, tiriamas akių dugnas, registruojama elektroencefalografija. Sergančiam migrena pacientui, šių tyrimų metu jokių sutrikimų nenustatoma.

Gydymas
Vaistus turi skirti gydytojas.
Skiriamas migrenos priepuolio bei profilaktinis gydymas.
Migrenos priepuolio gydymas:
1. pacientui rekomenduojama gulėti ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje;
2. skiriami galvos skausmą ir kitus migrenos simptomus mažinantys vaistai:
a) analgetikai;
b) nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kt.);
c) triptanai (sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas ir kt.);
d) skalsių preparatai;
e) pykinimą, vėmimą slopinantys vaistai.
Profilaktinį gydymą sudaro:
1. galvos skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas (tam tikrų maisto produktų, ydingo režimo, alkoholio);
2. psichoterapija;
3. fizinė terapija (masažas, tempimo pratimai,);
4. akupunktūra;
5. medikamentinis gydymas (propranololis, amitriptilinas, verapamilis, valproino rūgštis).

Patarimai
Tinkamą migrenos gydymą gali parinkti tik gydytojas. Klaida – gydytis pačiam vartojant visus po ranka pasitaikančius nuskausminančius vaistus. Į migreną panašius galvos skausmus gali simuliuoti kiti rimti neurologiniai susirgimai.

Profilaktika
Rekomenduojama laikytis miego-būdravimo, darbo-poilsio režimo, vengti maisto produktų, provokuojančių galvos skausmus, nepamiršti, kad nikotinas, piktnaudžiavimas alkoholiu provokuoja galvos skausmų priepuolius, reguliariai atlikti fizinius pratimus.

Radikulopatija

Radikulopatija – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, sukeliantis būdingus neurologinius simptomus.

Ligos priežastys
Dažniausia radikulopatijos priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža, tačiau šakneles gali traumuoti ir kaulinės išaugos (osteofitai), sustorėję stuburo raiščiai bei apie šaknelę susiformavusios sąaugos, taip pat uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai, stuburo kanalo susiaurėjimas.
Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys navikai.

Simptomai
Krūtinės skausmas Juosmens skausmas Raumenų silpnumas Jutimo sutrikimai Sprando skausmas Raumenų „degimo” pojūtis Šalinimo sutrikimai Nugaros skausmas Raumenų tirpimas

Ligos eiga
Radikulopatijos simptomai priklauso nuo to, kuri stuburo šaknelė yra pažeista. Skiriamos juosmeninės-kryžmeninės, krūtininės ir kaklinės radikulopatijos. Dažniausiai pasitaiko juosmeninės-kryžmeninės radikulopatijos.
Būdingi šaknelių dirginimo simptomai: skausmas (skauda šaknelės išėjimo iš stuburo kanalo vietoje ir šaknelės įnervacijos zonoje), jį lydintis lokalus nugaros tiesiųjų raumenų įtempimas, nemalonūs pojūčiai šaknelės inervacijos zonoje: menkiausias prisilietimas gali sukelti intensyvų skausmą, deginimo, skruzdžių bėgiojimo pojūčius;
Šaknelių „iškritimo“ simptomams būdinga raumenų jėgos bei jutimų sutrikimas šaknelės inervacijos zonoje. Šaknelių pažeidimui juosmens srityje būdingi šaknelių tempimo simptomai: pavyzdžiui ligonis jaučia skausmą keliant ištiestą koją aukštyn, gulint jam ant nugaros, o, sulenkus koją, skausmas pranyksta.
Ilgai užsitęsus radikulopatijos požymiams, šaknelės įnervacijos zonoje gali atsirasti raumenų nunykimas, išnykti visi jutimai.
Kai pažeidžiama daug nugaros smegenų šaknelių stuburo kanale, ten, kur jos sudaro šaknelių pluoštą, vadinamą arklio uodegą, gali atsirasti „arklio uodegos“ sindromas: atsiranda raumenų silpnumas abiejose kojose, sutrinka abiejų kojų ir tarpvietės jutimai, pasireiškia dubens organų funkcijos sutrikimas – susilaiko išmatos, šlapimas. Tai labai pavojinga sveikatai būklė, kurios priežastį, jei įmanoma, reikia šalinti nedelsiant.
Paprastai radikulopatijos simptomai atsiranda staiga, juos gali išprovokuoti peršalimas, intensyvus fizinis krūvis, infekciniai veiksniai.
Susirgus, intensyvus skausmas ir kiti minėti simptomai gali užtrukti kelias savaites net ir intensyviai gydant, be to radikulopatijos, yra linkusios atsikartoti.

Komplikacijos
Komplikacijos gali atsirasti, jei pacientas pats ilgai nesikreipia į gydytoją ar, jei konservatyvus gydymas nepagerina ligonio būklės ir laiku nepritaikomas chirurginis gydymas. Ilgalaikio šaknelių pažeidimo atveju atsiranda negrįžtami nervinio audinio pakitimai dėl kurių visam laikui išlieka raumenų nunykimas, nejautra šaknelės pažeidimo vietoje, dubens organų funkcijos sutrikimas.

Tyrimai
Šaknelės pažeidimas yra nustatomas, atlikus klinikinį neurologinį ligonio ištyrimą: nustatomi jutimų sutrikimo požymiai, raumenų jėgos sutrikimai, kiti būdingi šaknelės pažeidimo požymiai – raumenų nunykimas, sausgyslinių refleksų išnykimas ar susilpnėjimas, įvertinamas jutimų sumažėjimas ar išnykimas, vietinis nugaros raumenų įtempimas, kartais sukeliantis net stuburo iškrypimo vaizdą.
Objektyviai šaknelės pažeidimas gali būti nustatytas, atlikus elektroneuromiografijos tyrimą.
Ieškant šaknelės pažeidimą sukėlusios priežasties, pasitelkiami neurovizualiniai tyrimai: stuburo rentgenogramos – galima stebėti stuburo kaulinių struktūrų pažeidimą (stuburo slankstelių lūžimus, įtarti disko išvaržas, stebėti kaulines išaugas į stuburo kanalą, nustatyti stuburo osteochondrozės išreikštumo laipsnį), diagnozė patikslinama atlikus stuburo kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, šie tyrimai tiksliau parodo šaknelių pažeidimo priežastis.
Kartais yra atliekamas mielografijos tyrimas, kurio metu leidžiama kontrastinė medžiaga į stuburo kanalą ir ieškoma, ar nėra kliūčių likvorui (smegenų skysčiui) aptekėti apie šakneles.

Gydymas
Radikulopatiją gali gydyti ir bendrosios praktikos gydytojas, tačiau diagnozę patikslina bei gydymo taktiką parenka gydytojas neurologas. Kartais, kai medikamentinis ir reabilitacinis gydymas nepadeda, reikalinga neurochirurgo konsultacija.
Gydymas gali būti:
simptominis: – skiriama vaistų nuo skausmo ir nuo uždegimo (diklofenakas, nimesulidas, tramadolis, gabapentinas ir kt.); gerinama šaknelės ir ją supančių audinių mityba; siekiant užtikrinti pakankamą kraujo pritekėjimą ir mažinant aplinkinių audinių paburkimą, skiriama vaistų, mažinančių raumenų įtempimą; papildomai duodama B grupės vitaminų, padedančių atstatyti nervinio audinio vientisumą, taip pat atliekamas vietinis nuskausminimas;
taikomos reabilitacinės priemonės: fizinės procedūros, speciali mankšta, stuburo tempimo procedūros ir kt.;
šalinama šaknelės pažeidimą sukėlusi priežastis – jei medikamentinis gydymas neefektyvus, taikomas šaknelės pažeidimą sukėlusios priežasties chirurginis gydymas: šalinama disko išvarža, platinamas stuburo kanalas, šalinamos kaulinės išaugos, navikai ir kitos priežastys.

Profilaktika
Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas, ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).
Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.
Jei yra nutukimas, reguliuoti kūno svorį.
Pasikonsultavus su gydytoju, reguliariai atlikti fizinius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrą fizinius veiksmus, galinčių sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą.
Vengti darbo drėgnose, nešildomose patalpose.

SMEGENŲ INFARKTAS

Smegenų infarktas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai.

Ligos priežastys
Smegenų kraujotaka gali sutrikti dėl dviejų pagrindinių veiksnių:
trombozės (kai įvairūs veiksniai susiaurina kraujagyslės spindį) ir embolijos (kai kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliais, riebalų dalimis, kurie į galvos smegenų arterijas krauju atkeliauja iš kitų organizmo audinių).
Retais atvejais smegenis maitinančios kraujagyslės užkemšamos jas suspaudus iš išorės (augliai, kaulinės išaugos).
Smegenų infarktas atsiranda, jei yra pažeista kraujagyslės sienelė ar pacientas serga kitomis ligomis, dėl kurių gali užsikimšti smegenų arterijos, t.y. aterosklerozė, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, reumatinės ar kitos kilmės ydos, padidinto kraujospūdžio liga (pirminė arterinė hipertenzija).
Kraujagyslė greičiau užsikimš, jei sutrikęs kraujo klampumas, kitaip tariant kraujas yra „tirštas”.
Galvos smegenų infarktą gali sąlygoti padidintas kraujo cholesterolio kiekis, rūkymas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, vyresnis amžius, oralinių kontraceptikų vartojimas, ribotas fizinis aktyvumas.

Simptomai
Apakimas Galvos skausmas Galvos svaigimas Pykinimas Vėmimas Sąmonės netekimas Regos sutrikimas Kalbos sutrikimas Galūnių nusilpimas Jutimo sutrikimai

Ligos eiga
Galvos smegenų infarktas gali išsivystyti bet kuriuo paros metu, tačiau dažniau jis ištinka žmones nakties metu ar ankstyvą rytą. Tai labai grėsminga paciento gyvybei būklė. Reikia prisiminti, kad kuo greičiau pacientas, ištiktas smegenų infarkto, bus atvežtas į ligoninę, tuo didesnė tikimybė, kad galima bus panaudoti visas įmanomas priemones jo gyvybei išgelbėti ir būklei pagerinti. Galvos smegenų infarkto požymiai gali palaipsniui progresuoti ar likti stabilūs nuo susirgimo pradžios, taip pat galima banguojanti ligos eiga. Galvos smegenų infarktas pasireiškia įvairiais neurologiniais sutrikimais, tai priklauso nuo to, kuri galvos smegenų arterija užsikimšo. Pacientai skundžiasi staiga atsiradusiu galūnių nusilpimu, jutimo sumažėjimu vienoje kūno pusėje, regėjimo sutrikimais (vaizdo dvejinimusi, akipločio susiaurėjimu, apakimu), galvos svaigimu, kalbos sutrikimu. Kartais gali atsirasti ir tokie bendri simptomai, kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas.
Galvos smegenų infarktas diagnozuojamas, kai dėl ūmiai sutrikusios smegenų kraujotakos atsiradę neurologiniai simptomai užtrunka daugiau nei 1 savaitę. Ligos eiga gali būti įvairi: pacientas gali visiškai pasveikti, gali likti tik nežymus neurologinis defektas, tačiau daugeliu atvejų tai sunkią negalią sukeliantis susirgimas – pacientai negali vaikščioti dėl paralyžių, sutrinka regėjimas, lygsvara, ilgainiui gali atsirasti atminties bei aukštosios nervinės veiklos sutrikimo požymių, o smegenų infarktui kartojantis – net kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės) požymių.

Komplikacijos
Galvos smegenų infarktas – tai labai sunki, dažnai sukelianti negalią, liga. Po šio susirgimo gali likti galūnių paralyžiai, sutrikti rega, lygsvara, jutimai, atsirasti dubens organų funkcijos, rijimo sutrikimų. Ligą, ypač vyresnio amžiaus pacientams, komplikuoja plaučių uždegimas, pragulos, giliųjų kojų venų trombozė, plaučių arterijų embolija, šlapimo takų infekcija. Dažnai šios komplikacijos gali būti mirtinos.

Tyrimai
Galvos smegenų infarktas diagnozuojamas, atlikus nuodugnų neurologinį paciento ištyrimą, atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, ultragarsinius kaklo ir galvos smegenų kraujagyslių tyrimus. Kartais atliekama galvos smegenų kraujagyslių angiografinis ištyrimas.
Smegenų arterijos užsikimšimo priežasčiai nustatyti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, cholesterolio tyrimas kraujyje; taip pat širdies echoskopija, elektrokardiograma.

Gydymas
Esant ūmios fazės smegenų infarktui, taikomas medikamentinis, chirurginis ir reabilitacinis gydymas.
Reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, arterinis kraujospūdis, skiriami krešėjimą reguliuojantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis, heparinas) bei skysčių tirpalai. Užtikrinamas normalus širdies ir kvėpavimo organų darbas.
Jei pacientas atvežamas į ligoninę greičiau nei per tris valandas, galima taikyti trombolizinį gydymą: tam tikra, krešulį tirpdanti, medžiaga suleidžiama ligoniui į veną ar tiesiai į galvos smegenis maitinančią arteriją. Šios procedūros tikslas – kuo greičiau atstatyti galvos smegenų kraujotaką, kol neįvyko negrįžtami smegenų audinio pakitimai.
Chirurginio gydymo tikslas – atstatyti smegenų arterijų vientisumą, tačiau šis gydymo būdas ūmiam smegenų infarktui gydyti taikomas rečiau.
Ypač svarbi yra reabilitacija. Pacientams taikoma mankšta, logopedo, socialinių darbuotojų, psichologo konsultacijos, apmokoma slaugos pagrindų.

Patarimai
Pacientams rekomenduojama laikytis riebalus ribojančios dietos, nerūkyti, reguliuoti kraujospūdį, mažinti antsvorį, reguliariai mankštintis, gydyti širdies ligas.

Profilaktika
Skiriama pirminė profilaktika – tai aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija bei antrinė profilaktika – po įvykusio smegenų infarkto pacientams skiriami kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai (aspirinas, klopidogrelis) bei taikomos chirurginės procedūros (jų dėka atstatomas smegenis maitinančių arterijų praeinamumas).

NAUDOTA LITERATŪRA:

1.www.sveikas.lt

2.Medicinos enciklopedija

Leave a Comment