Rūkymas ir vaiko sveikata

Tabakas daro žalą kūnui, ardo protą, bukina ištisas nacijas. O.Balzakas

1.Įvadas Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Šią frazę mes dažnai girdime nuo ankstyvos vaikystės ir nepamirštame jos pakartoti savo vaikams. Tačiau gyvenime mes nuolat susiduriame su neigiamu sveikatai aplinkos poveikiu, tame tarpe ir su rūkymu. „Rūkyti – nesveika“, šiuos žodžius taip pat girdime jau vaikystėje, tačiau dauguma žmonių vistik rūko. Jaunuolių nebaugina grasinantys perspėjimai ant cigarečių pakelių : „rūkymas žudo“, „sveikatos apsaugos ministerija įspėja – rūkymas kenkia jūsų sveikatai“, „rūkymas sukelia vėžį“, „rūkymas sukelia sunkias kraujagyslių ir širdies ligas“ ir t.t. Tai kaip kovoti su šiuo baisiu siaubingu – rūkymu? Kaip apsaugoti vaikus nuo šio žalingo įpročio? Ir ar tai įmanoma?

2.Turinys2.1.Tabako istorija. Tam, kad galėtume vaikams perteikti savo žinias apie tabako kenksmingumą. Mes patys turime kuo daugiau apie jį žinoti.Tabako tėvynė- Amerika. Kaip jau žinome į Europą tabakas atkeliavo kartu su K.Kolumbo atradimų dėka. Tabakui sparčiai plisti padėjo, aišku, jo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui buvo sunku įveikti. Tokia patraukli pasirodė tabako jėga. Ir augalas, pavadintas Haičio salos Tabago provincijos vardu pradėjo savo pergalingą žygį po šalis ir žemynus. Po K.Kolumbo antrojo žygio ( 1493 – 1496) tabako sėklų buvo atvežta į Ispaniją. Paskui jos pateko į kitas Europos šalis. Ir didžiųjų atradimų laikotarpiu jūrų bei karavanų keliais buvo pristatytos praktiškai į visus žemės rutulio kampelius.Dabar mes žinome, kad rūkyti – nesveika. Tačiau senovėje žmonės manė atvirkščiai. Jie kaip tik manė , kad rūkymas naudingas sveikatai. Galbūt todėl chroniškais rūkaliais žmonės tampa ir dabar. Buvo manoma, kad tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas ir piktąsias dvasias. Tabakas buvo laikomas stimuliuojančia ir raminančia priemone, jo lapus naudojo gydimui.

Senovės graikai, norėdami įgauti žvalumo ir jėgas, įkvėpdavo deginamų augalų dūmų. Kvapnieji žolių smilkalai buvo naudojami Graikijoje ir Senovės Romoje per įvairias šventes bei ceremonijas. Galimas daiktas, kad ir Amerikos indėnai rūkė tabaką religiniais sumetimais. Pastebėję savitą kai kurių žolių dūmų poveikį organizmui, jie ėmė laikyti juos stebuklingais.XVIIIa.ketvirtojo dešimtmečio viduryje garsusis gamtos tyrinėtojas švedas Karlas Linėjus, sukūręs gyvūnijos ir augalijos pasaulio klasifikaciją, suteikė tabakui gentinį „nikotino“ pavadinimą, pagerbdamas Žaną Niko, kuris pirmasis pradėjo kultivuoti tabaką Europoje. Žanas Niko, prancūzų pasiuntinys Portugalijoje, 1559m. įteikė Prancūzijos karalienei Kotrynai Mediči sausų tabako lapų, rekomenduodamas juos uostyti, užėjus galvos skausmui, kurio priepuoliai kankino karalienę.Tačiau ne visur tabakas buvo taip jau garbinamas. Senovės Italijoje bei Rusijoje rūkaliai buvo griežtai baudžiami. Italijoje, tabakas buvo paskelbtas „velnio pramoga“ ir rūkančiuosius popiežius netgi siūlė atskirti nuo bažnyčios. Rusijoje pirmą kartą pagautus bausdavo 60 lazdos smūgių per padus, antrą – nosies ar ausų nupjovimu, o kilus gaisrui dėl rūkymo rūkyti buvo uždrausta grasinant mirties bausme (1634). Bet nepaisant tų žiaurių bausmių tabakas ir jo rūkymas išliko iki šių dienų. Tai dar labiau patvirtina, kad žiaurios bausmės retai kada padeda atsikratyti neigiamų ar žalingų įpročių. Tuomet nugalėjo plantatoriai, fabrikantai ir pirkliai. Jie gaudavo pasakiškus pelnus, prekiaudami cigaretėmis bei papirosais. Buvo sukurta tikra tabako gaminių industrija. Prekyba tabaku nemažėjo ir iždo pajamos smarkiai didėjo. Šis faktas vertė daugelį vyriausybių pakeisti savo požiūrį į tabaką ir juo naudotis kaip pelno šaltiniu.Greitai ir plačiai paplitę planetoje, tabakas tapo vienas žinomiausių žmogaus rankų darinių šių laikų istorijoje.

2.2. Tabako kenksmingumas. Žalingosios tabako savybės nebuvo ištirtos iki XIXa. ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo įpročiui. Tačiau dabar mes jau puikiai žinome apie jo neigiamą poveikį organizmui.

Fizikinį – cheminį rūkymo mechanizmą sudaro tai, kad pro uždegtą ir lėtai rusenantį tabaką siurbiamas oras. Deguonis, esantis įkvėptame ore, praeidamas pro rusenančio tabako sluoksnį, sustiprina jo degimą, ir degimo produktai kartu su likusia oro dalimi patenka į plaučius. Tabako dūmai – tai savotiška fizinė – cheminė sistema, susidaranti iš oro ir jame pasklidusių tabako degimo produktų – kietųjų dalelių ir skysčio lašelių, kurie yra mažesni už mikroną, o tų dalelių viena cigaretė išskiria šimtus tūkstančių milijardų. Ir visos šios dalelės patenka į plaučius. Tačiau dūmų dalelės – tik viena sudedamųjų dalių. Rūkant vyksta vadinamoji sausoji distiliacija. Vykstant distiliacijai, didžiausią poveikį daro amoniakas, anglies dioksidas, padedantis atsirasti piktybiniams augliams.Ardyti organizmą pirmiausia pradeda šiluma. Įtraukdamas dūmus, rūkorius automatiškai ir nepastebimai įkvepia porciją oro, su kuriuo dūmai iš burnos ir nosiaryklės patenka į plaučius. Dideli temperatūros skirtumai rūkymo metu kenkia dantų emalei. Dėl to rūkančiųjų žmonių dantys ima irti ankščiau negu nerūkančiųjų. Ant pažeistos dantų emalės nusėda degutas, dėl to dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos ertmė ima skleisti specifinį kvapą. Dūmų temperatūra veikia burnos ir nosiaryklės gleivinę. Jų kapiliarai išsiplečia, gleivinė suerzinama, prasideda uždegimas. Tabako dūmų šiluma ir juose esančios cheminės medžiagos dirgina seilių liaukas. Išskiria daug seilių. Dalį seilių rūkoriai nuryja. Nuodingos dūmų medžiagos su seilėmis veikia skrandžio gleivinę, o tai irgi palieka pėdsakus. Netenkama apetito, viduriai užkietėja ar pasidaro pernelyg laisvi, atsiranda skrandžio skausmai, chroniški gastritai ir pagaliau skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos.Gerklų, trachėjų, bronchų, jų smulkiausių išsišakojimų gleivines taip pat veikia tabako dūmai. Tabako dūmų sudedamosios dalys taip pat erzina plaučių gleivines. Nuolatinis rūkymas paprastai sukelia bronchitą, ligonis rytais kosti ir atsikrenkščia pilkšvais, nešvariai rudais skrepliais. Nuolatinis balso stygų gleivinės dirginimas kenkia balso tembrui. Rūkantįjį išduoda ne tik balsas, bet ir veido spalva. Su kiekvienu įtrauktu cigaretės dūmu organizme sutrinka deguonies pasisavinimas ir kartu kvėpavimo normali tekmė.
Tabako dūmuose esančius nikotiną ir anglies monoksidą kraujas iš plaučių nuneša į smegenis. Smegenims reikia deguonies, o jie gauna nuodų. Dėl to pirmą kartą užsirūkius apsvaigsta galva, ima pykinti. Tabako nuodai ypač baisūs todėl, kad organizmas prie jų pripranta ir po kurio minėti nemalonūs pojūčiai išnyksta. Tuo tarpu nuodai toliau daro savo „juodą darbą“. Kraujagyslės nuo nikotino siaurėja, širdžiai vis sunkiau pumpuoti kraują ir ji greitai pavargsta. Tabako dūmai pažeidžia smulkias kvėpavimo takų gleivinės ataugėles. Šių ataugėlių paskirtis- išvalyti iš įkvėpiamo oro dulkes ir bakterijas. Taigi į rūkančio žmogaus plaučius nuolat patenka prastai išvalytas oras. Nuo tabako dūmų silpnėja uoslė ir skonio jutimas, nemalonei kvepia rūbai ir burna. Priklausomai nuo nuotaikos, rūkymas gali nuraminti arba padidinti nervingumą. Kartą pradėjus rūkyti, dažniausiai tampama rūkoriumi – retam pavyksta atsisakyti šio žalingo įpročio – tai užima daug laiko, be to, kankina nemalonūs pojūčiai. Rūkymas silpnina regą ir svarbiausia, gali gali sukelti plaučių ir gerklų vėžį.

2.3.Kaip apsaugoti vaikus? Dabar rūkymas Lietuvoje – legalus narkotikas. Tai kaip apsaugoti vaiką nuo to?Pasyviuoju rūkymu vadinama tokia būsena, kai nerūkantieji priversti kvėpuoti rūkančiųjų pučiamais tabako dūmais. Dauguma vaikų kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Rūkantieji nuodija atmosferą, didina kancerogeninių medžiagų koncentraciją ore, sukelia gaisrus buityje, gamyboje ir miške. Galvos skausmas, svaigimas, širdies plakimas, silpnumas – štai kuo dažnai skundžiasi nerūkantieji, kuriems tenka ilgai būti prirūkytose patalpose ir kuriems iš tikrųjų gresia tie patys pavojai, kaip ir rūkantiesiems.Todėl, ką galime padaryti mes – suaugusieji dėl vaikų – nerūkyti šalia jų, jų akivaizdoje. Ne vien todėl, kad tai jiems kenksminga, bet ir todėl, kad mažyliai mokosi ir eina į visuomenę remdamiesi mėgdžiojimu, suaugusiųjų pavyzdžių.

Jau dvimetis pyplys pasiėmęs pagaliuką laimingas mėgdžioja savo rūkantį tėvelį. Tačiau mes negalime apsaugoti vaiko tik slėpdami savo žalingus įpročius. Jis anksčiau ar vėliau susidurs su tuo mūsų visuomenėje.Todėl vaikų supažindinimas su nikotinu įeina ir į ikimokyklinukų sveikatingumo programą.Paklauskite vaikų kas yra tabakas. Turbūt nesutiksime nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs šio žodžio. Vaikai gyvena pasaulyje, kuriame, deja, šių medžiagų vartojimas tampa kasdienybe. Rūko ar geria tėvai, giminaičiai, pažįstami, kaimynai… Vaikai mato rūkančius žmones per televiziją, nuotraukose, laikraščiuose, žurnaluose… Natūralu, kad ankstyvojoje vaikystėje vaikams kyla įvairių klausimų, susijusių su tabako vartojimu.Geriau tegul nieko nežino, nemato ir negirdi apie šį nemalonų dalyką, mano daugelis tėvų. Suaugusieji tarsi stengiasi pastatyti sieną, už kurios liktų visos gyvenimo baisybės, o vaiką suptų tik meilė, gėris ir grožis. Deja, vargu ar pavyks tai padaryti. Kuo mažiau vaikas bus girdėjęs apie rūkymą, tuo skausmingesnės pasekmės gali būti. Jei vaikui suformuosime supratimą, kad pasaulyje egzistuoja tik gėris, tai susidūrus su bet kokia blogio forma susvyruos visas jo pasaulio supratimas. Todėl psichologai pataria – nereikia visko nuo vaiko slėpti, reikia jį mokyti patį įveikti įvairias problemas, pačiam apsisaugoti.Tam, kad mūsų vaikas galėtų pats spręsti iškilusias problemas, įveiktų pavojus, išvengtų įvairių bėdų, tarp jų ir rūkymo, jis turi turėti informacijos apie tuos reiškinius ar problemas, turi turėti reikiamų įgūdžių, padėsiančių tas problemas spręsti, bei turėti tinkamas, tvirtas nuostatas.Skatindami suaugusiuosius kalbėti su vaikais rūkymo tema reikėtų žinoti kokią informaciją suteikti, kokios vaikams priimtinos formos.
Vaikai ne tik klausosi mūsų patarimų, pamokymų, bet ir stebi mus. Stebėdami jie įsisavina elgesio taisykles, doroves, moralės normas. Labai svarbu, kad tai, apie ką su jais kalbame, ko mokome, nesiskirų nuo mūsų pačių elgesio.Visų pirma vaiką reikia ne gąsdinti pasekmėmis, o mokyti tinkamai elgtis. Apsaugoti nuo neigiamų narkotikų vartojimo pasekmių reikalingos ne vien specifinės žinios, nuo jų gali apsaugoti tinkamas elgesys. Pvz.: nebūtina akcentuoti, kad negalima nuo žemės kelti nuorūkų. Vaikai turi žinoti, kad nuo žemės negalima kelti jokių rastų daiktų. Vaiką reikia ne vien drausti, bet ir aiškinti kodėl negalima. Klausdami „kodėl“ vaikai įsisąmonina elgesio taisykles. Nepaaiškinus, vaikai gali pasivaišinti cigarete, norėdamas sužinoti, kas gali atsitikti.Būtina skatinti vaikų pasitikėjimą savimi. Visi norime, kad mūsų vaikai būtų savarankiški, pasitikintys savimi. Tai padės vaikams nepasimesti susidūrus su įvairiomis problemomis, ieškoti sprendimo. Vaikų pasitikėjimą savimi didele dalimi nulemia suaugusieji. Nepasitikėjimą savimi skatina mūsų pastabos, kritika, per didelė kontrolė. Tap pat reikia vaiką skatinti kritiškai mąstyti. Vaikai turi išmokti analizuoti informaciją ir patyrimą. Ne visa informacija, kurią gauna vaikas, yra teisinga, tiksli ar naudinga. Analizuojant ją, svarbu išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama pateikiant tokią informaciją (pvz.: reklamos). Reikia mokinti sprendimo priėmimo įgūdžių. Dažnai vaikas pats turi priimti sprendimą kaip pasielgti. Kad sprendimas būtų konstruktyvus, būtina iš anksto apgalvoti visus galimus sprendimų variantus, jų teigiamus ir neigiamus padarinius, ir tik tada pasirinkti tinkamiausia. Tai paskatins vaikus, prieš priimant sprendimą, gerai pagalvoti. Mažiems vaikams priimtinausia ir tinkamiausia mokymosi forma – žaidimai. Piešdami, analizuodami paveikslėlius, klausydami pasakų – vaikai įsisavina daugelį elgesio, dorovės, moralės normų.

3. Žaidimai1) Rūkančiųjų ir nerūkančiųjų pasaulis.

Tikslas: pasvarstyti neigiamas rūkymo pasekmes.Priemonės: popieriaus lapai, pieštukai.Eiga: X paklausti vaikų, kaip atrodytų pasaulis, jei visi žmonės rūkytų;X paprašyti vaikų nupiešti pasaulį, kuriame visi žmonės rūko;X paprašyti vaikų nupiešti pasaulį, kuriame nėra cigarečių ir niekas nerūko;X pakabinti piešinius greta ir aptarti, kuo šie pasauliai skiriasi, kuriame iš jų norėtų gyventi. 2) Rūkyti – nesveika.Tikslas: pasikalbėti apie rūkymo žalą.Priemonės: vienas ar keli tušti cigarečių pakeliai, popieriaus lapai, pieštukai.Eiga:X paklausti vaikų, ką jie žino, kad rūkymas kenkia sveikatai;X parodyti vaikams cigarečių pakelius ir atkreipti jų dėmesį į tai, kad ant jų užrašai, įspėjantys apie rūkymo žalą sveikatai, pvz.: „Rūkymas kenkia Jūsų sveikatai“;X paprašyti vaikų nupiešti cigarečių pakelius su įspėjančiais apie rūkymo žalą piešiniais užrašais. Galima pakelius išlankstyti iš popieriaus;X iškirpti šiuos nupieštus cigarečių pakelius ir surengti jų parodėlę persirengimo kambaryje ar klasėje.3) Kas atsitiko Jonukui?Tikslas: aptarti rūkymo žalą vaikams.Priemonės: lapas su piešiniais, spalvoti pieštukai.Eiga: peržiūrėti piešinėlių eilę ir pasvarstyti, kas atsitiko jonui, kodėl jam svaigsta galva ir pykina; 1pav. Kas atsitiko Jonukui?

X paklausti vaikų ar teisingai Jonukas pasielgė;X paklausti vaikų, ar jiems gali taip atsitikti ir kaip jie turėtų elgtis;X pasiūlyti vaikams nuspalvinti piešinėlius.

Vaikai pradeda rūkyti dėl įvairiausių priežasčių, todėl labai svarbu yra tai, vaikas turėtų tvirtas nuostatas rūkymo žalos atžvilgiu ir pasitikėtų savimi. Kartais reikia daug drąsos, kad aiškiai ir tvirtai pasakytum „ne“. Tai būna padaryti sunku netgi suaugusiems.

Dažniausiai vaikai pradeda rūkyti dėl draugų. Labai sunku atlaikyti draugo spaudimą ir nepakeisti savo nuomonės, kai jis tau patinka ir atrodo, kad prieštaravęs jį prarasi. Dažniausiai savimi nepasitikintys žmonės pradeda rūkyti. Kartais vaikas pradeda rūkyti bėgdamas nuo stresų ir problemų. Jei mokykloje pažymiai nusirita žemyn, namai virsta tikru pragaru, stresas darosi tiesiog nepakeliamas. Nežinodamas ko imtis vaikas gali imtis cigaretės, ieškodamas nusiraminimo. Savęs neįvertinimas tai pat didelė priežastis pradėti rūkyti. Vaiką nuolat graužia nepasitikėjimas savimi ir kitos įkyrios mintys… Savęs nekęsdamas jis kartais būna taip prislėgtas, jog nemato kitos išeities, kaip griebtis cigaretės.Kad ir kokias cigaretes vartotų – žmogus tampa nuo jų priklausomas. Į įvairiausius tėvų įspėjimus vaikai ryžtingai numoja ranka, o kai kurie pagalvoja: „Dabar aš jums parodysiu“.Be to, didžioji dauguma jaunimo galvoja, kad narkotikus galima vartoti „saikingai“, nepersirūkant ir kad cigarečių galima bet kada atsisakyti. Iš tiesų tai pavyksta tik vienetams, kiti lieka įklimpę į rūkymo liūną. Tuomet galvoje sukasi mintis: iš kur gauti cigarečių ir kaip surasti laiko ją surūkyti…

4. Susimąstykime (Vietoj pabaigos)Labai sunku kovoti šiais laikais su rūkymu visuomenėje, kadangi cigaretės, kol kas, legalus narkotikas mūsų šalyje. Su rūkymu mes susiduriame visur: gatvėje, parduotuvėje ir t.t. Tačiau su tuo nekovodami sau ir savo vaikams užtrauktume didelę nelaimę ir negandas. Visuomenė taptų dar labiau ligota. Žinodami kaip galime kovoti su rūkymu, mes galime dag ką pakeisti. Ir nebūdami abejingi šiai problemai mes galime užtikrinti geresnę ateitį sau, savo vaikams, anūkams, galime sukurti naują – sveiką ir besišypsančią visuomenę. Taigi nenumokime ranka į užrašą – „Sveikatos apsaugos ministerija įspėja – rūkymas kenkia sveikatai“. Kad ir kiek būtų nusibodusi ši nuolat girdima frazė, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas, nepamirškime, kad ji- visais atžvilgiais teisinga.

Literatūra:V. Jagodinskis „Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą“Kaunas Šviesa 1986Rita Leroi, Valteris Biūleris, Hansas Verneris „Vėžys – mūsų laikų liga“ 1980Laima Bulotaitė „Cigaretės, alkoholis ir narkotikai“ 2003Edmundas Lekevičius, Elena Motiejūnienė „Gamta ir žmogus“ Vilnius 1998Cornelia Von Schelling, Brigitte Beil „Knyga kietoms panelėms“ Vilnius 2001