Lopšelinio amžiaus tarpsnio sąlygojami vaikų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai

Turinys:

Įvadas——————————————————————————————- 03

Nervų sistema————————————————————————– 04

Regos sensorinė sistema————————————————————– 04

Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema————————————— 05

Skonio ir uoslės sensorinė sistema————————————————- 05

Atramos ir judėjimo sistema——————————————————– 06

Virškinimo organų sistema ir virškinimas————————————— 06

Medžiagų ir energijos apykaita—————————————————– 07

Kvėpavimo organų sistema ir kvėpavimas————————————— 09

Kraujas ir limfa———————————————————————— 10

Kraujotakos sistema—————————————————————— 10

Šlapimo išskyrimo ir lytinių organų sistema————————————- 12

Vidinės sekrecijos ( belatakės ) liaukos——————————————- 12

Oda————————————————————————————– 13
Išvados—————————————————————————————— 14
Naudota literatūra—————————————————————————- 15

Įvadas

Vaiko anatomija ir fiziologija yra biologijos mokslo šakos.

Vaiko anatomija – tai mokslas apie vaiko kūno ir jo organų sandarą. Ji sistemingai aprašo vaiko organų struktūrą , jų topografiją , įvertina inndividualius lytinius bei amžiaus skirtumus , nušviečia vaiko kūno ir paskirų jo organų morfologines ypatybes bei atsiradimą.

Vaiko fiziologija – mokslas apie vaiko organų ir viso jo organizmo funkcijas. Šis mokslas nagrinėja sveiko vaiko paskirų organų , funkcinių sistemų ir pagaliau viso jo organizmo gyvybinių procesų dinamiką , jų reguliavimo mechanizmą.

Abu šie mokslai – anatomija ir fiziologija – glaudžiai tarpusavyje susiję , nes bet kokio organo struktūra sąlygoja ir tam tikrą jo funkciją , ir atvirkščiai. Nežinant sveiko vaiko organizmo sandaros ir jo funkcijų , negalima suprasti pakitimų , kurie vyksta įvvairiuose kuria nors liga sergančio vaiko organuose bei visame organizme , ir neįmanoma imtis atitinkamų medicininės pagalbos bei profilaktikos priemonių.

Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai ne turėtų bet privalo žinoti vaikų anatomines ir fiziologines ypatybes , sugebėti tinkamai įvertinti jų fizinį bei psichinį išsivystymą , laiku pa

astebėti anatominius bei fiziologinius nukrypimus ( anomalijas , sklaidos defektus ) , kurių paskutiniais dešimtmečiais išryškėja vis daugiau.

Stingant šių žinių , sunkiau būtų įspėti ir pirmuosius vaikų ligų požymius , diegti jiems higieninius įgūdžius , racionaliai organizuoti įvairias vaikų veiklos formas , dienos režimą , mitybą , sportą , poilsį , tinkamai vaikus auklėti , tobulai teikti pedagoginę informaciją.

Anatomijos ir fiziologijos kursas – tai įžanginis “Vaiko fizinės , psichinės ir socialinės sveikatos” studijų modulis.

Todėl nelieka jokių abejonių , kad vaiko anatomija ir fiziologija buvo ir bus vaiko organizmo studijų pradžia ir pagrindas. Šios disciplinos žinios pravers kiekvienam būsimajam ikimokyklinės įstaigos darbuotojui.

Nervų sistema

Kūdikio neuronai yra mažesni ir jų ataugos dar neturi mielinių apvalkalų , bet pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta jų intensyvi mielinizacija. Trečiaisiais gyvenimo metais nervinių ląstelių išsivystymas ir mielinizacija paspartėja , nors šie procesai tęsiasi visą augimo ir brrendimo laikotarpį. Yra neuronų kurie subręsta tik mokykliniame amžiuje.

Ypač per pirmuosius gyvenimo metus intensyviai didėja vaiko nervų sistemos parametrai : 1 m. Vaiko nervų sistemos svoris būna jau dvigubai didesnis negu naujagimio , 5 m. Trigubai didesnis. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir ūgio reliatyviai kinta ir nervų sistemos ilgis : naujagimio jis sudaro apie 30 % kūno ilgio , 1 metų – 27 % kūno ilgio , o 5 metų – 21 % kūno ilgio. Naujagimių nervų sistemos apatinis galas siekia 3 juosmens slnkstelį , 2-3 metų vaiko yra tarp 2-3 juosmens slankstelio ir 4 m. vaiko tarp 1 ir 2 juosmens slankstelio , kaip ir

r suaugusio.

Įvairiais vaiko augimo etapais galvos smegenų svoris kinta : naujagimio – 371-400g , 2 metų – 1011g , 3 metų – 1080g , 4-6 metų – 1305g. Galvos smegenų masė nuo gimimo icy augimo ir brendimo pabaigos vidutiniškai padidėja 4 kartus , smegenėlių – net 7 kartus , o viso kūno masė – 20 kartų.

Vaikui augant labai intensyviai vystosi galvos smegenų žievė ir smegenėlės. Jų paviršiuje pagausėja vingių ir vagų , taigi padidėja ir žievės plotas. Ypač intensyviai šios smegenų sritys vystosi pirmaisiais gyvenimo metais ir jau 5 metų vaiko smegenų reljefas beveik nesiskiria nuo suaugusiojo.

Lopšeliniame amžiuje kinta vaiko santykiai su aplinka ir žmonėmis. Kadangi jis pradeda kalbėti ir vaikščioti jis jau gali daugiau bendrauti su žmonėmis ir susipažinti su gamta. Laipsniškai formuojasi kompleksiniai sąlyginiai refleksai. Toliau intensyviai vystosi kalba , tobulėja žodžių tarimas. 1,5 metų vaikas moka ištarti 30-40 žodžių , o supranta ištisus sakinius. 2 metų vaikas noriai žiūri paveikslėlius , klauso suaugusių aiškinimų bei nesudėtingų pasakų. Trečiais gyvenimo metais pagerėja žodžių artikuliacija. Žodynas pasipildo icy 200-300 žodžių. Ima kalbėti taisyklingais sakiniais. Iš pradžių jie sudaromi iš 2-jų žodžių , o į antrųjų metų pabaigą iš 4-5 žodžių. Šiame amžiuje vaikai jau suvokia erdvę ir nuotolį , pradeda skirti spalvas , daigtų formą , dydį bei sunkumą. 3 metų vaikai ima domėtis lyties skirtumais tarp berniukų ir mergaičių.

Regos sensorinė sistema

Vaiko akys turi visas šio organo dalis kaip ir suaugusio žmogaus. Bet yr

ra ir kai kurių anatominių – fiziologinių ypatumų : naujagimio akies ragena yra storesnė , rainelėje yra kiek mažiau pigmento. Vaikui augant pigmento rainelėje daugėja ir akių spalva keičiasi , jos darosi vis tamsesnės.

Viena esminių ypatybių yra ta , kad daugelio naujagimių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų akys toliaregės ( svarbiausia priežastis – palyginti plokščias lęšis ) , bet vėliau jų regėjimas tampa normalus. Augant labai padidėja kaip kurių vaikų akies obuolio išilginis matmuo , dėl to pradeda vystytis trumparegystė.

Daugelis tyrinėtojų nurodo , jog teisingai pasakyti spalvų pavadinimus vaikai išmoksta tik sulaukę 3 metų , nors pavienių spalvų refleksas susidaro jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Manoma , kad pusantrų metų vaikas pradeda suvokti erdvę ir nuotolį , atskirti daiktus , jų spalvas , dydį , formą bei svorį. Visa tai susiję su sąlyginių refleksų formavimusi , su “antros signalinės sistemos”( kalbos ) vystymusi.

Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema

Visos trys pagrindinės vaiko ausies anatominės dalys šiek tiek skiriasi nuo suaugusių. Išorinės ausies kaušelis platesnis. Naujagimio išorinė klausomoji landa yra palyginti ilga ir siaura , o ausies trimitas ( Eustachijaus vamzdelis ) – platus ir trumpas.

Kūdikiai reaguoja į garso aukštumo ir tembro pakitimus. Suaugęs žmogus girdi garsus kurių virpesių dažnumas – 20-25 tūkst. hercų per sekundę , o pirmųjų mėnesių kūdikis – iki 32 tūkst. per sekundę. Taigi mažas vaikas girdi garsus , kurių suaugusiųjų ausis nesugeba girdėti. Bet naujagimystės , kūdikystės ir lopšelinio laikotarpio vaikų klausos sensorinės si

istemos jautrumas yra mažesnis negu suaugusių žmonių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų klausos jautrumas vis didėja , ir jautriausia vaiko klausa būna 12-14 metų , kai visiškai baigia vystytis ausis.

Mažo vaiko klausos raidai didelės įtakos turi bendravimas su suaugusiais žmonėmis ir vyresnio amžiaus vaikais ( jų taisyklinga tartis ) , muzikos klausymasis , dainavimas bei gamtoje plintančių daugybės garsų įvairovė ( jų tonų aukštis , tembras , stiprumas bei kitos savybės ).

Skonio ir uoslės sensorinė sistema

Uoslės sensorinės sistemos vystimasis glaudžiai susijęs su amžiumi. Dar negimusio vaisiaus uoslės receptoriai yra jau neblogai išsivystę ir pakankamai pasiruošę funkciniai veiklai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų uoslės sensorinė sistema yra silpniau išsivysčiusi negu mokyklinio amžiaus vaikų. Uoslės sensorinės sistemos jautrumas daug priklauso ir nuo gryno oro. Vaikų uoslės sensorinė sistema prie ilgai veikiančių kvapų adaptuojasi ir nustoja jausti tuos kvapus kaip savo kūno , drabužių ar kambario.

Skonio organas – skonio svogūnėliai – tai skonio sensorinės sistemos receptoriai , kurių dauguma išsidėsčiusios liežuvio speneliuose , kiek mažiau jų – minkštojo gomurio , antgerklio ir ryklės gleivinėje. Iš viso vaikas turi apie 3000 skonio svogūnėlių. Naujagimio skonio receptoriai yra jau gana gerai išsivystę ir pirmaisiais gyvenimo metais , jie daugiau išsidėstę nugariniame liežuvio paviršiuje , o vyresnių vaikų – jo kraštuose. Labiausiai skonio receptorių jautrumas išryškėja 2-6 metų vaikams.

Atramos ir judėjimo sistema

Ankstyvojo amžiaus vaikų kaulai gana lankstūs , plastiški ir lengvai gali deformuotis , kadangi juose yra daugiau organinių medžiagų ( oseino ir oseomukoido ) ir kremzlinio audinio , o mažiau mineralinių medžiagų.

Naujagimio kaukolė , ypač jos skliautinė dalis , yra gana didelė. Ančiai neišsivystę. Yra nesukaulėjusių plotelių – jungiamojo audinių plėvelių – momenėlių. Jų yra 6 : priekinis , užpakalinis ir du poriniai – šoniniai. Mažasis momenėlis ( 1cm * 1cm ) užauga per pirmuosius 3 mėnesius. Didysis , priekinis , arba kaktinis ( 2,5cm * 3,0cm ) sukaulėja iki 1,5-2 metų.

Naujagimio stuburas sudarytas iš kremzlinio audinio ir yra beveik tiesus. Vaikui augant , susidaro stuburo linkiai : du į priekį – kaklo bei juosmens lordozės ( stuburo išlinkimas į priekį ) ir du į užpakalį – krūtinės bei kryžmens kifozės ( stuburo išlinkimas į užpakalį ) . vaiko stuburas yra lankstesnis negu suaugusio , nes visi raiščiai silpni , tarpslanksteliniai sąnariai paslankesni , dėl to vaiko stuburo judesių amplitudė yra didesnė negu suaugusiųjų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų galūnių kaulai nesukaulėję. Ilgųjų kaulų epifizėse , plaštakos ir čiurnos kauluose yra daug kremzlinio audinio.

Vaiko raumenų audinyje yra mažiau baltyminių medžiagų , bet daugiau vandens ( 75 % suaugusiojo ir 80 % naujagimio raumenyse ) . vaiko raumenų skaidulos yra plonesnės ir elastingesnės negu suaugusiojo žmogaus.

Kuo jaunesnis vaikas , tuo mažesnė bendroji raumenų masė. Naujagimių skeleto raumenų masė sudaro 20-23 % jo bendros kūno masės , 8 metų – 27 % , o suaugusiojo – apie 40-45 % .

1-2 metų vaiko judesiai netikslūs , nepastovūs. Vėliau , vystantis smegenų piramidinei sistemai , judesiai darosi grakštūs , tikslūs.

Virškinimo organų sistema ir virškinimas

Naujagimis jau turi palyginti neblogai išvystytą virškinimo sistemą. Tačiau bet kurio amžiaus vaiko virškinimo organai tiek struktūros , tiek ir funkciniu požiūriu nėra galutinai išsivystę , nors augančiame organizme jie turi perdirbti palyginti daugiau maisto nei suaugęs žmogus. Pvz :. , 3 savaičių vaiko 1 kg svoriui per parą reikia 89,6 kcal maisto , 2-4 mėnesių – 75,3 kcal , 20 mėnesių vaikui –44,5 kcal , suaugusiam 35-40 kcal. Todėl ir vaiko virškinimo organai santikynai yra didesni nei suaugusio žmogaus. Pvz :. , kūdikio žarnynas yra 15 kartų ilgesnis už liemenį , ikimokyklinio amžiaus vaikų – 12-13 kartų o suaugusio žmogaus – tik 8-9 kartus. Kepenys sudaro apie 4,3 % viso naujagimio kūno svorio , o suaugusio – tik 2,8 % .

Antrųjų metų pabaigoje seilių liaukų sandara mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų , tačiau funkciniu atžvilgiu dar neatsilieka. Ryklė intensyviai auga 3-7 ir 14-18 metais. Jos migdolai mokykliniame amžiuje dideli.

Kūdikio stemplė yra piltuvėlio formos ( apie 18 cm ilgio , suaugusio žmogaus – apie 40 cm ) , jos gleivinė sausa , nes mažai išskiria gleivių. Skrandis guli horizontaliai ir yra kairiajame pašankaulyje. Naujagimio skrandžio talpa –30-35 ml , 1 meto vaiko – 250-300 ml , 2 metų – 600-700 ml o suaugusio 3 l . pradėjus vaikui vaikščioti , skrandis įgauna vertikalesnę padėtį. Tačiau iki 3 metų vaiko skrandyje dar palyginti mažai HCL. Vaiko skrandžio sulčių rūštingumas daug mažesnis nei suaugusio. Vaiko skrandžio sulčių fermentas chimozinas (“varškėjimo” fermentas ) , kurio suaugusiojo skrandyje nebūna , geriausiai sutraukia pieną ir skaido baltymus neutralioje ar silpnai rūgščioje terpėje ( ph = 5-7 ) , bet gali veikti ir silpnai šarminėje reakcijoje. Kitas skrandžio fermentas – lipazė – skaido tik gerai emulguotus riebalus , ypač motinos pieno riebalus. Ikimokyklinio amžiaus pabaigoje vaiko skrandis sugeba virškinti visus maisto produktus.

Ankstyvojoje vaikystėje silpnai yra išsivystę žarnyno sienelių raumenys , elastinės skaidulos bei nerviniai mazgai. Gleivinė gležna ir joje gausu kraujagyslių. 1-2 gyvenimo metais gana intensyviai auga ir ilgėja žarnynas , o 3-4 metais sustiprėja peristaltika. Vaikų kasos sulčių fermentų aktyvumas mažesnis , tulžis skystesnė , kepenų barjerinė funkcija silpnesnė.

Medžiagų ir energijos apykaita

Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita dėl augimo yra apie 2,5 karto intensyvesnė nei vyresnio amžiaus vaikų arba suaugusiųjų. Jos intensyvumas bėgant metams laipsniškai mažėja.

Pirmas 3-4 paras naujagimio organizme vyrauja katabolizmo procesai :
Neigiamas azoto balansas , kraujyje padaugėje baltymų apykaitos galutinių produktų ( liekamojo ir bendro azoto , šlapimo rūgšties , amino rūgščių , azoto , kreatinino ir kt.) . Tai aiškinama nepakankama naujagimio mityba pirmomis dienomis. Palengva neigiamą azoto balansą pakeičia teigiamas , ir vaiko organizmas vis daugiau įsisavina azoto. Šis susilaikymas organizme vadinamas retencija ( lot. “retentio” – susilaikymas ) . ji vaiko organizme gali labai svyruoti ir priklauso nuo vaiko amžiaus , jo nervinės veiklos tipo ( temperamento ) bei maisto sudėtinių dalių.

Azoto retencija vaikų amžiuje

Amžius ( m. ) Azoto retencija ( procentais )

1 – 3 51

3 – 6 35

6 – 9 32

Riebalai vaiko organizme įsisavinami gerai , ypač jei kūdikis maitinamas motinos pienu ( 94-98 % ) . kuo mažesnis vaikas , tuo daugiau jam reikia riebalų.

Vaikų angliavandenių apykaita gana intensyvi ir jie įsisavina apie 98-99 % . Ikimokyklinio ir jaunesniojo amžiaus vaikų organizme angliavandeniai yra ne tik energetinė , bet ir statybinė medžiaga.

Vaiko vandens apykaita labai labili – jis gali greit papildyti savo organizmo vandens atsargas. Augančio vaiko svoris iš dalies didėja ir dėl suvartojamo vandens.

Tiek suaugusiojo , tiek vaiko organizmui reikia tų pačių mineralinių druskų , bet jų kiekis kiekvieną vaiko amžiaus laikotarpį turi būti skirtingas. Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ypač daug reikia Ca ir P ( Ca iki 1g , o P nuo 1 iki 4g ) druskų , kurios yra skeleto statybinė medžiaga. Kuo mažesnis vaikas , tuo daugiau jam reikia minėtų makroelementų. Kitų mikroelementų vaikams papildomai duoti nereikia , nes jų pakankamai gauna su maistu.

Augant ir vystantis dėl intensyvesnės medžiagų apykaitos reikia daugiau vitaminų. Ypač svarbūs augančio vaiko organizmui vitaminai A , B , C ir D.

Vaikas pastoviai auga ir vystosi , tad jo medžiagų apykaita yra intensyvesnė ir greitesnė. Be to , pagrindinės ir bendros energijos apykaitos intensyvumas priklauso nuo daugelio kitų veiksnių : amžiaus , kūno svorio ir santykinio jo kūno paviršiaus ploto , lyties , konstitucijos , gyvenimo sąlygų ir t.t. . Naujagimio pagrindinė apykaita lygi 1,7 kcal per valandą , 1-1,5 m. vaiko – 2,4 kcal , 3 m. – 2,1 kcal , o suaugusio žmogaus – 23-25 kcal.

Vaikas pagrindinei apykaitai sunaudoja apie 60 % visos energijos , raumenų darbui -15 % , virškinimui – 10 % , augimui ir vystimuisi – apie 15 % . Kuo mažesnis vaikas , tuo daugiau sunaudoja šiems procesams.

Įvairaus amžiaus vaikų išeikvojamos energijos kiekis

( per parą 1kg/masės )

Amžius kcal

1 –3 mėn. 110 – 120

6 –12 mėn. 90 – 100

2 – 6 metai 70 – 75

Kvėpavimo organų sistema ir kvėpavimas

Vaiko kvėpavimo organai tiek morfologinėmis , tiek funkcinėmis savybėmis ryškiai skiriasi nuo suaugusiojo. Vaiko nosies landos yra siauros , trumpos ir išklotos gležna gleivine.

Vaikų nosiaryklė , balso plyšys , trachėja , bronchai yra palyginti siauri. Silpnas ir jų raumenų sluoksnis bei elastinis audinys , sutvirtinantis visus kvėpavimo organus. Vaikų balso stygos yra trumpesnės ir plonesnės , todėl jų balsas aukštesnis.

Vaikų ašarinis nosies kanalas , jungiantis nosies landas su akiduobėmis , yra platesnis ir trumpesnis negu suaugusiųjų.

Vaikų trachėja yra trumpesnė (naujagimio 4 cm ) nei suaugusiųjų ( 12 cm ) , bronchai atsišakoja aukščiau. Jų gleivinė yra puri ir turi daug kraujagyslių. Tačiau gleivinė sausa , nes jos liaukų , gaminančių gleives , yra mažai.

Mažų vaikų plaučiai nėra elastingi kaip suaugusių , nes silpnai išsivysčiusios plaučių audinio elastinės ir raumeninės skaidulos. Vaikui augant kvėpuojamasis plaučių paviršius reliatyviai mažėja.

Mažų vaikų šonkauliai išsidėstę horizontaliai ir jungiasi su stuburu stačiu kampu. Diafragma yra aukščiau , tarpšonkauliniai kvėpavimo raumenys išsivystę silpniau. Todėl vaiko kvėpavimo ekskursijos būna paviršutinės. Kūdikis kvėpuoja diafragma – pilvu (pilvinis kvėpavimo tipas ) . Pirmaisiais gyvenimo metais jo kvėpavimo ritmas yra gana labilus. Antraisiais gyvenimo metais , kai pradeda vaikščioti , vaikas laipsniškai ima kvėpuoti krūtine ir pilvu ( mišrusis kvėpavimo tipas ) . Priklausomai nuo lyties skiriasi ir kiti kvėpavimo sistemos funkciniai rodikliai.

Kai kurie vaikų kvėpavimo sistemos funkciniai rodikliai

Amžius Įkvėpiamo oro tūris ml Kvėpavimo dažnis per minutę GPT ( ml )
Nauj. – 3 mėn. 20 – 50 50 – 40 ———-
3 – 6 mėn. 50 – 60 40 –35 ———-
6 – 12 mėn. 60 – 80 35 – 30 ———-
1 – 3 metai 80 – 100 30 – 25 ———-
3 – 6 metai

Nors mažų vaikų kvėpavimas dažnesnis ir paviršutiniškesnis , įkvėpiamo oro tūris bei gyvybinė plaučių talpa mažesnė , tačiau vaikų plaučių ventiliacija yra gana gera , nes jų MKT ( minutinis kvėpavimo tūris ) gana didelis. Naujagimių MKT – 650-700 ml , 1 m. vaikų – 2600 ml , 5 m. – apie 6000 ml.

Vaikui augant nuolat didėja GPT (gyvybinė plaučių talpa (tūris) ) : berniukų daugiau , mergaičių mažiau.

Minėtus vaiko kvėpavimo organų anatominius ir fiziologinius ypatumus reikia turėti omenyje formuojant vaikų kvėpavimo higienos įgūdžius bei sprendžiant darželio ar mokyklos patalpų vėdinimo , šildymo , valymo ir kitus mikroklimato klausimus.

Kraujas ir limfa

Įvairaus amžiaus vaikų kiekybinė ir kokybinė kraujo sudėtis savotiškai kinta. Juo vaikas mažesnis , tuo didesnis kraujo kiekis tenka jo kūno masei. Naujagimio kraujo kiekis sudaro 10-19 % kūno svorio ( vidutiniškai 150 ml 1kg ) , kūdikių – 10-11 % , ikimokyklinio amžiaus vaikų – 7 % .

Pagrindiniai vaiko kraujo rodikliai

Naujagimio kraujyje yra daugiau Hb ir leukocitų negu kūdikių ir lopšelinio amžiaus vaikų. Vyresnių nei vienų metų vaikų kraujyje Hb , eritrocitų ir leukocitų laipsniškai atsiranda tiek , kiek ir suaugusio žmogaus kraujyje. Naujagimių ENG (eritrocitų nusėdimo greitis ) ir kraujo krešėjimas šiek tiek sulėtėjęs , vyresniame amžiuje šie rodikliai tokie pat kaip ir suaugusiųjų.

Ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų visose ilgųjų kaulų diafizėse yra raudonųjų kaulų čiulpų , atliekančios kraujodaros organų funkciją. Juos geltonieji kaulų čiulpai pradeda pakeisti nuo ketvirtųjų gyvenimo metų.

Kraujotakos sistema

Augant kinta širdies parametrai , tobulėja jos histologinė struktūra ir reguliacijos mechanizmai. Naujagimio širdis sveria 20 – 25g ( 0,6 % kūno svorio ) , pradinio mokyklinio amžiaus vaiko – apie 110g , o suaugusiojo žmogaus ji sveria apie 300g ( 0,5 % kūno svorio ). Intensyviai širdis auga pirmuosius 2 – 3 metus ir lytinio brendimo laikotarpiu 13 – 15 metų.

Vaiko pulsas yra labilus ir tuo dažnesnis , kuo vaikas jaunesnis , o vaikų kraujagyslių spindis yra palyginti didesnis nei suaugusio žmogaus , tankesnis kapiliarų tinklas , todėl AKS ( arterinis kraujo spaudimas ) yra mažesnis negu suaugusiųjų.

Vaikų pulso dažnumas ir vidutinis arterinis kraujo spaudimas

Amžius Pulsas per min. AKS (mmHg)
Naujagimių 180 – 140 69/38
1 – 3 mėn. 135 – 135 74/51
3 – 6 mėn. 130 – 125 82/56
6 – 12 mėn. 125 – 120 85/64
1 – 2 metų 115 – 110 90/63
2 – 3 metų 105 – 100 94/53

Bet kurių metų vaikui sistolinį KS ( kraujo spaudimą ) galima apskaičiuoti pagal formulę : x=90 +– 2*n mmHg ( 90 mmHg – vienerių metų vaiko sistolinis KS , n – vaiko metų skaičius ) . Diastolinis KS sudaro 2/3 sistolinio KS , arba 60 +– n mmHg.

Vaikų AKS ( arterinis kraujo spaudimas ) priklauso nuo jų amžiaus ir daugelio kitų sąlygų.

Kadangi arterijų skersmuo vaikystėje yra gana didelis , dėl to kraujas jomis teka lengvai. Kuo mažesnis vaikas , tuo didesnis jo kraujo apytakos greitis. Pvz :. Naujagimio DKAR (didysis kraujo apytakos ratas ) laikas siekia 12 sekundžių , 3m. – 15 sekundžių , o suaugusio – 22-25 sekundės.

Minutinis širdies tūris ( santykinai 1 kg masės ) yra du kartus didesnis už suaugusiojo. Tai visiškai dėsninga , nes vaiko audiniams reikia 2-3 kartus daugiau O2 bei maisto medžiagų nei suaugusiam žmogui.

Vaikų sistolinis ir minutinis širdies kraujo tūriai (ml)
Amžius Sistolinis kraujo tūris Minutinis kraujo tūris
naujagimių 2,5 400
1 metų 10,2 1200
7 metų 23,0 1700

Ikimokyklinio amžiaus vaikams auskultuojant širdį ir užrašant fonokardiogramą dažnokai girdimas funkcinio pobūdžio švelnus sistolinis ūžesys. Vaikui augant jis girdimas vis rečiau.

Vaikų EKG ( elektrokardiogramos ) danteliai ir intervalai tarp jų yra mažesni , dažniausiai registruojama dekstrokardiograma ( širdies elektrinė ašis pakrypusi labiau į dešinę ) nei levokardiograma. Yra ir daugiau vaiko elektrokardiogramos ypatumų.

Šlapimų išskyrimo ir lytinių organų sistema

Kūdikio šlapimo pūslė yra arčiau priekinės pilvo sienelės ir aukščiau negu suaugusio žmogaus. Ji taip pat hipotoniška. Naujagimio šlapimo pūslės talpa – 50-70 ml , 3 mėn. – 100 ml , 1 m. – 200-300 ml , o suaugusio žmogaus – 500-600 ml . tačiau vaikai šlapinasi nebūtinai šlapimo pūslei prisipildžius pilnai.

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai susišlapina , tačiau , tinkamai auklėjant , antroje kūdikystės pusėje jie laipsniškai pripranta valdytis ir šlapintis tik panorėję.

Savaitės naujagimiai šlapinasi iki 20-30 kartų per parą , vėliau iki 15-20 kartų , 1 m. – 15 kartų , 2-3 metų – 10 kartų.Vaikų šlapinimosi centras , laipsniškai vystantis galvos smegenų žievės funkcijoms , vis labiau ir labiau priklauso nuo jos veiklos.

Kūdikių šlapinimosi dažnis ir šlapimo kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių : maisto , aplinkos , temperatūros ,konstitucinių savybių ir kt.

Mažamečių berniukų ir mergaičių lytiniai organai savo anatomine sandara beveik niekuo nesiskiria nuo suaugusiųjų lytinių organų.

Kūdikystės , lopšeliniame ir darželiniame amžiuje abiejų lyčių vaikų lytiniai organai auga daug lėčiau negu kitos jų organizmo sistemos. Lytinės liaukos beveik nefunkcionuoja , todėl neauga barzda ir ūsai bei plaukai gaktos srityje ir pažastyse. Mergaičių krūtys nesusiformavusios. Makštis siaurutė , trumpa , jos įeigos anga uždengta gleivinės kloste – mergystės plėve.

Vidinės sekrecijos ( belatakės ) liaukos

Vienų VSL ( vidinės sekrecijos liaukos ) veikla intensyviau pasireiškia embrioniniu laikotarpiu ir turi įtakos embriono augimui ir vystymuisi , kitų – po gimimo.

Naujagimio hipofizė sveria 10-15 mg ( suaugusiojo apie 50 mg ) , iki lytinio brendimo jos masė padidėja dvigubai. Gimusio vaiko konkorėžinė liaukutė sveria apie 0,07g ( suaugusio žmogaus – 0,15-0,2g ) ir manoma , jog ji vystosi tik iki 4-6 metų , o vėliau ji laipsniškai nyksta , tapdama jungiamuoju audiniu. Naujagimio skydliaukė sveria apie 2 g , iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos jos masė padidėja dvigubai.

Naujagimio kasos salelės sudaro 3,6 % šios liaukos masės , o suaugusio žmogaus – apie 2,7 % . Ikimokyklinio amžiaus vaikų kasos salelių kompensacinės galimybės šiek tiek didesnės , todėl šiuo laikotarpiu diabetu vaikai serga rečiau negu suaugusieji.

Naujagimių antinksčių masė gana didelė ( šiek tiek didesnė negu pusės suaugusio žmogaus antinksčių masės ) .

Lytinės liaukos lėtai auga iki 10 metų. Jau 2-3 metų mergaitės savo elgsena , manieromis bei žaismais skiriasi nuo berniukų. Visi tie skirtumai vystosi , veikiant lytinių liaukų hormonams ( folikulinui ir testosteronui ) , kurių ypač padaugėja lytinio brendimo periodu. Tuomet persitvarko visas organizmas : auga ne tik lytiniai organai , bet atsiranda ir vystosi minėti antriniai lytiniai požymiai.

Oda

Vaikų , ypač naujagimių ir kūdikių , odos anatominė struktūra ir funkcijos labai skiriasi nuo suaugusio žmogaus.
Pagrindiniai mažų vaikų odos anatominiai ir fiziologiniai skirtumai yra šie :
1. Epidermio raginis sluoksnis plonas , o jo pagrindinis sluoksnis purus , bazalinė membrana neišsivysčiusi , gležna , puri.
2. Ryšys tarp labiau išsivysčiusio epidermio ir mažiau išsivysčiusios tikrosios odos labai silpnas.
3. Raginis sluoksnis yra labai gležnas ir lengvai pažeidžiamas.
4. Kraujagyslės gerai išsivysčiusios ir gana plačios , todėl odos kraujagyslėse yra daugiau kaip ½ viso kraujo.
5. Vaiko odos paviršius santykinai yra didesnis , kapiliarų tinklas gausesnis , todėl jo organizmas šilumos netenka gerokai daugiau.
6. Naujagimių ir kūdikių kraujagyslių judinamųjų nervinių mechanizmųdarbas dar nepakankamas , todėl jie labai neatsparūs peršalimams.
7. Pirmaisiais 3-4 mėn. prakaito liaukos dar silpnai funkcionuoja , o ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje – gerai.
8. Vaikų oda intensyviau dalyvauja dujų apykaitoje.
9. Vaikų iki 10 metų amžiaus odos apsauginė funkcija yra silpnesnė nei paauglių ir suaugusių žmonių.

Išvados :

Lopšelinio amžiaus laikotarpiu vis dar sparčiai , bet ne taip kaip anksčiau , didėja vaiko kūno masė ir ūgis. Stiprėja raumenų sistema , kaulai bei raiščiai , kinta kūno proporcijos : mažėja galva , ilgėja galūnės. Vaikas atlieka vis daugiau koordinuotų judesių. Virškinimo aparato funkcija pasidaro pastovesnė. Antrųjų metų pabaigoje išdygsta visi pieniniai dantys ( 20 dantų ) , leidžiantys gerai apdoroti maistą.

Sparčiai vystosi ir funkciniu atžvilgiu tobulėja vaiko centrinė nervų sistema : susidaro vis nauji refleksiniai ryšiai , vystosi pažintinė , ekspresinė ir komunikacinės kalbos funkcijos. Kalba darosi pagrindinė bendravimo forma , vaikas klausinėja : “kur , kodėl , kada?” . Šio laikotarpio pabaigoje vaikas jau moka 200-300 žodžių , o jo psichinis ir kalbos vystimasis beveik priklauso nuo jį aplink supančių suaugusių. Prasideda antras kriterinis laikotarpis – prisitaikymas prie socialinių veiksnių.

1 – 3 metų vaikai jau nebegauna antikūnių iš motinos pieno , todėl tampa mažiau atsparūs infekcijai susirgti infekcinėmis ligomis. Vyrauja kvėpavimo organų ligos.

Naudota literatūra:

1. Martinkus A. , Vaiko anatomija ir fiziologija , Klaipėda , 1998
2. Cuzmer A. , Petrišina O. , Žmogus , Kaunas , 1988
3. Matila R. , Niubergas T. , Vestelinas O. , Leinonenas M. , Žmogaus biologija IX ,Vilnius , 1995

Leave a Comment