Rūkymo poveikis sveikatai

Turinys

1. Įvadas..............................1
2. Rūkymo istorija..............................1
3. Rūkymo paplitimas..............................2
4. Rūkymo būdai..............................2
5. Rūkymą įtakojantys veiksniai..............................3
6. Moksleivių ir studentų rūkymo priežastys.......................4
7. Prevencija..............................5
8. Ekonominė žala..............................5
9. Poveikis sveikatai..............................6

9.1. Tabako dūmų sudėtis..............................6

9.2. Nikotino poveikis..............................6

9.3. Tyrimų istorija..............................7

9.4. Rūkymas ir ligos..............................7

9.5. Rūkymas ir vėžys..............................9

9.6. Tabakas ir širdis..............................9

9.7. Kojų gangrena..............................10

9.8. Tabakas ir opa..............................10

9.9. Rūkymas ir palikuonys..............................11

9.10. Pasyvus rūkymas..............................12

9.11. Mirtingumas nuo tabako rūkymo sukeltų ligų...................12
10. Psichologiniai aspektai..............................13
11. Priklausomybė nuo nikotino..............................13
12. Metimas rūkyti..............................13
13. Išvados..............................15
14. Naudota literatūra..............................16

Įvadas

Rūkymas – medžiagos (dažniausiai – džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra nikotino, kuris turi trumpalaikį stimuliuojantį poveikį, tačiau sukuria stiprią fizinę ir psichologinę priklausomybę.(10)

Asmenys, tu urintys psichofizinį polinkį svaigintis narkotikais, mėgaujasi tabake esančio alkaloido nikotino sukeliamu nervų dirginimu. Nikotinas veikia panašiai kaip kiti narkotikai, todėl rūkymas vadinamas narkomanija. Kadangi nikotininė narkomanija pasireiškia ne taip staiga ir su mažiau tragiškais padariniais negu kitų narkotikų sukeltos narkomanijos, nikotinizmas vadinamas mažąja narkomanija, arba buitine toksikomanija, t.y. kenksmingu įpročiu, labai kenksmingu pomėgiu rūkoriui, bet ne tiek tragiška socialine liga. Tačiau rūkoriai savo pavyzdžiu daro neigiamą įtaką ir kitiems, ypač jaunimui – platina rūkymo įprotį.(5)
Nustatyta, kad nuo rūkymo miršta daugiau žmonių ne ei nuo AIDS, alkoholio, eismo nelaimių, narkotikų, gaisrų, žmogžudysčių, savižudybių, juos visus kartu sudėjus. Šią temą ir pasirinkau todėl, kad rūkymas tampa vis didesne mūsų visuomenės problema.

Rūkymo istorija

Tabako rūkymas cigarais ir pypkėmis buvo indėnų kultūros dalimi dar iki europiečiams atrandant Am

meriką – rūkymas aptinkamas majų mene maždaug nuo 500 m. po Kr. Majai taip pat naudojo tabaką kaip vaistą nuo daugelio ligų, ir priskyrė jam magiškas galias.(10)
Vakarų pasaulyje tabako atsiradimas gali būti tiesioginis 1492 metų Kristupo Kolumbo kelionės į Naująjį pasaulį pėdsakas. Patį Kolumbą buvo per daug užvaldžiusi aukso aistra, kad atkreiptų dėmesį į neįprastus čiabuvių įpročius, ir iki vėlesnių kelionių nebuvo rimtai susidomėta tabako rūkymu. Iš pradžių ispanų jūreiviams tai pasirodė nemalonus potyris, bet netrukus jie tapo entuziastingais rūkaliais.(2) Rodrigo de Jerez ir Luis de Torres buvo pirmieji europiečiai, pamatę rūkymą, Jerez laikomas pirmuoju rūkančiuoju europiečiu. XVI a. rūkymas buvo labiausiai paplitęs tarp jūreivių, amžiaus pabaigoje pradėjo skverbtis į Europos visuomenes. 1828 m. Ispanijoje buvo pagaminta pirmoji cigaretė, tačiau ji aplenkė populiarumu cigarą tik XX a. pr radžioje, kai pigios cigaretės buvo pradėtos gaminti pramoniniu būdu.(10)
Tabakui sparčiai plisti padėjo įprotis rūkyti, kurį žmogui buvo labai sunku įveikti. Dabar jau žinoma apie narkotinį tabako poveikį, tačiau anais laikais jam buvo priskiriamos nepaprastos savybės. Pavyzdžiui, buvo manoma, jog tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas, piktąsias dvasias ir t.t. Tabakas buvo laikomas stimuliuojančia ir raminančia priemone.(3)
Pirmojo pasaulinio karo metu rūkalai buvo standartinio kareivio davinio dalimi (buvo manoma, kad rūkymas didina karių drąsą). Po karo, cigarečių rūkymas buvo reklamuojamas kaip prabangaus, le
engvo gyvenimo dalis, visuomenei tapo priimtinas moterų rūkymas. 4 dešimtmetyje Vokietijoje nacių vadovai susirūpino dėl neigiamo rūkymo poveikio karių sveikatai; vokiečių mokslininkai buvo pirmieji, patvirtinę ryšį tarp rūkymo ir ligų.
XX a. 6 ir 7 dešimtmečiuose galutinai įrodžius rūkymo žalą, prasidėjo kampanija prieš rūkymą. Išsivysčiusiose šalyse rūkančiųjų skaičius mažėja, įvedami vis platesni draudimai rūkyti, rūkymas tampa visuomenei nepriimtinu reiškiniu. Tuo tarpu kai kuriose besivystančiose šalyse (Rusija, Kinija) rūkančiųjų skaičius didėja arba išlieka aukštas.(10)

Rūkymo paplitimas

Apie 1.1 mlrd. pasaulio gyventojų rūko. Vakarų Europos šalyse ir JAV rūko 24 – 30% gyventojų. Besivystančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse rūkalių daugėja. Pradėjus vykdyti tabako kontrolės programas, Vakarų Europos šalyse nuo 60 iki 6 – 8% sumažėjo rūkančių gydytojų, o Pietų ir Rytų Europos šalyse rūko 30 – 50% gydytojų. JAV rūkantis gydytojas yra retenybė.

Lietuvoje rūko apie 53% vyrų ir 16% moterų. 61.5% 15 – 16 metų moksleivių yra rūkę kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu. Apie 25% moksleivių rūko nuolat.(1)

Rūkymo būdai

 Cigaretė – tai gaminys, pagamintas iš džiovintų ir supjaustytų tabako lapų, susuktų į popierinį
cilindrą (paprastai trumpesnį nei 120 mm ir plonesnį nei 10 mm). Cigaretė uždegama viename gale ir jai leidžiama smilkti, dūmai įkvepiami per kitą galą (dažniausiai su filtru). Cigaretėse yra labai daug nikotino, kuris laikomas vienu iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių lą

ąstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.
 Cigaras – tai tvirtai susukti ir fermentuoti tabako lapai. Vienas cigaro galas uždegamas, dūmai
įkvepiami per kitą. Istoriškai geriausiais laikomi Kubos cigarai, tačiau cigarams tinkamas tabakas taip pat gausiai auginamas ir Brazilijoje, Kamerūne, Indonezijoje, daugelyje Centrinės Amerikos šalių. Nuo cigarečių cigarai skiriasi dydžiu – paprastai jie yra gerokai didesni, bei gamybos technologija – cigarų tabakas mažiau apdorotas, jame mažiau priemaišų, cigarai vyniojami ne į popierių, o į tabako lapus. Geriausieji cigarai užpildomi ne smulkintu tabaku, o sveikais susuktais tabako lapais.
 Pypkė
 Vandens pypkė (kitaip dar vadinama kaljanu arba šiša) – rūkymo prietaisas, kurį rūkant dūmai
prieš patekdami į burną pereina per vandenį. Kaljanas kilęs iš Indijos ir vėliau paplitęs visame rytų pasaulyje, ypač Turkijoje ir Arabijoje.(10)
 Papirosas (3)
 Tabakas gali būti ir uostomas arba kramtomas (2)

Rūkymą įtakojantys veiksniai

Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir 20% moterų nuolat rūko, kitaip tariant, 40% suaugusių planetos gyventojų yra rūkoriai.(3) Žmonės rūko dėl šių veiksnių:
 Nikotino poveikis psichikai – tabako dūmuose yra nikotino, kuris yra psichostimuliatorius,
kurio poveikis panašus į acetilcholino. Nikotinas sukelia trumpalaikį atminties ir koncentracijos pagerėjimą, tačiau tuo pačiu sumažina acetilcholino išsiskyrimą. Dėl to nikotinas, pakeisdamas natūralią smegenų medžiagą, greitai sukelia priklausomybę. Taip pat manoma, kad nikotinas padidina dopamino lygį smegenyse.
 Priklausomybė nuo nikotino – nikotinas yra cheminė medžiaga, kuri labai greitai su

ukelia stiprią
priklausomybę. Dauguma rūkančiųjų tai daro ne savo noru – jie yra bandę mesti, bet jiems nepavyko. Metus rūkyti, pasireiškia abstinencijos reiškiniai, tokie kaip nemiga, dirglumas, nerimas, širdies ritmo sumažėjimas. Statistikos duomenimis, iš metusiųjų rūkyti 60% vėl pradeda mažiau nei po 3 mėnesių.
 Rūkalų reklama – iki XX a. 8 dešimtmečio rūkalų reklama buvo legali daugumoje šalių. Šiuo
metu JAV, Europos Sąjungos šalyse (įskaitant Lietuvą) bei daugelyje kitų šalių rūkalų reklama yra labai smarkiai ribojama, planuojamas visiškas reklamos (net ir netiesioginės) uždraudimas. Tačiau reklamos poveikis rūkymui nėra visiškai įrodytas – vienų tyrimų duomenimis, reklama didina cigarečių suvartojimą, o kitų duomenimis, tokio ryšio nėra. Tabako kompanijos taip pat kaltinamos tuo, kad savo reklaminėmis priemonėmis skatina paauglius pradėti rūkyti.
 Aplinkinių įtaka – kovos prieš rūkymą organizacijų teigimu, rūkyti pradedama dėl aplinkinių ir
socialinės aplinkos įtakos.
 Kultūriniai ir tautiniai skirtumai – skirtingose kultūrose rūkymas yra nevienodai toleruojamas.
Pvz., JAV rūkoma mažiau nei Europoje, o Europoje – mažiau nei Rusijoje ar Kinijoje. Vyrai rūko dažniau nei moterys.
 Tėvų rūkymas – rūkančių tėvų vaikai patys dažniau pradeda rūkyti.
 Filmai ir televizija – filmų ir TV laidų herojai rūko, tuo būdu rūkymas siejamas su sėkmingu,
normaliu ir priimtinu elgesiu.
 Depresija – žmonės, kuriems buvo diagnozuotas koks nors depresinis susirgimas, rūko
dažniau, rečiau ir mažiau sėkmingai meta rūkyti.
 Paveldimumas – paveldimumo poveikis nėra patikimai moksliškai įrodytas.(10)
 Froido teigimu, rūkymas yra oralinio nerimo, atsiradusio oralinėje stadijoje (iki 18 mėn.)
nepasiekus visiško pasitenkinimo čiulpiant krūtį, patenkinimo būdas.(6)

Moksleivių ir studentų rūkymo priežastys

Moksleivių ir studentų rūkymo priežasčių tyrimo duomenys (remiantis 2000 rūkorių anketomis ir apklausa) pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Moksleivių ir studentų rūkymo priežastys.(3)
Amžiaus grupės Rūkymo priežastys (procentais)

Kitų moksleivių, studentų pamėgdžiojimas Naujumo, intereso jausmas Noras atrodyti suaugusiu, savarankišku Tikslios priežasties nežino
Mokiniai
5 – 6 klasės
7 – 8 klasės
9 – 10 klasės
Studentai
1-mo kurso
3-čio kurso
6-to kurso
50.0
35.6
25.5

4.1
1.5
0
41.5
30.0
24.0

25.5
10.0
0
5.5
10.0
15.0

25.0
25.1
1.5
3.0
24.0
35.5

45.4
63.4
98.5

Iš 1 lentelės matyti, kad dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to, paprastai vyresnius. Dar beveik pusė vaikų rūko, siekdami nepaprastumo, paslaptingumo. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų studentų rūko, kad solidžiau atrodytų. Kiti rūko paprasčiausiai „iš įpročio“ (jau trečiame kurse – daugiau kaip 60% studentų). Reikia pabrėžti, kad apklaustieji buvo medicinos instituto studentai. Kaip tik medikai geriau už kitus supranta rūkymo žalą.(3) Vadinasi, kitose aukštosiose mokyklose šis skaičius turėtų būti dar didesnis.

Prevencija

Europos sąjungos valstybėse galiojantys įspėjamieji užrašai iki 2004 m. gegužės 1 dienos atsirado ant visų Lietuvos rinkoje parduodamų cigarečių. Pirmoje pakelio ir bloko pusėje spausdinami bendrieji užrašai – “Rūkymas žudo” arba “Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams”. Antrojoje pakelio ir bloko pusėje vartotojai ras vieną iš 14 papildomų įspėjimų: “Rūkaliai miršta anksčiau”, “Rūkymas pažeidžia arterijas, sukelia širdies priepuolį ir insultą”, “Rūkymas sukelia mirtiną ligą – plaučių vėžį”, “Rūkydamos nėščiosios kenkia vaisiui”, “Apsaugokite vaikus: neverskite jų kvėpuoti rūkalų dūmais”, “Jūsų gydytojas ar vaistininkas padės jums mesti rūkyti”, “Rūkymas sukelia priklausomybę – nepradėk!”, “Nustojus rūkyti, sumažėja mirtinų širdies ir plaučių ligų pavojus”, “Rūkymas gali būti lėtos ir skausmingos mirties priežastis”, “Norėdami mesti rūkyti, pagalbos kreipkitės į šeimos gydytoją”, “Rūkymas trikdo kraujotaką ir mažina lytinę potenciją”, “Rūkančiųjų oda sensta greičiau”, “Rūkymas pažeidžia spermatozoidus ir mažina vaisingumą”, “Dūmuose yra benzolo, nitrozoaminų, formaldehido ir vandenilio cianido”.(8)

Taip pat rengiamos įvairios akcijos, kurių metu siekiama supažindinti visuomenę su rūkymo žala; stenduose galima rasti prevencinių plakatų, uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose.

Ekonominė žala

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse rūkymo sukeltoms ligoms gydyti išleidžiama 6 – 15% visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. Pasaulio banko paskaičiavimais, grynoji tabako ekonominė žala sudaro apie 200 milijardų JAV dolerių per metus. Ją sudaro tiesioginės (su rūkymu susijusių ligų gydymas) ir netiesioginės (priešlaikinės mirtys, darbo laikas ir produkcija, prarasta dėl rūkalių ligų, nedarbingumo ir invalidumo pašalpos, gaisrų ir kt.) išlaidos bei nuostoliai.(1)

Poveikis sveikatai

Tabako dūmų sudėtis
Tabako sudėtinės dalys gali veikti burną, kvėpavimo takus bei plaučius. Cigarečių dūmas yra rūgštinis, o jame esantis nikotinas gali būti lengviausiai absorbuotas per plaučius. Cigarų bei pypkių dūmas yra šarminis, jis gali būti absorbuojamas ir per gleivinę, dengiančią burnos ertmę. Cigarečių dūmas mažiau erzina plaučius negu cigarų ir pypkių dūmas.(2)

Tabako produktuose yra apie 4 tūkstančiai cheminių medžiagų, iš jų daugiau negu 40 žinomų kancerogenų. Svarbiausios rūkant susidariusios dujos ir kietosios dalelės pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Svarbiausios dujos ir kietosios dalelės, susidariusios rūkant tabaką.(1)
Dujos Dalelės
CO (anglies monoksidas)
CO2 (anglies dioksidas)
Azoto oksidai
Amoniakas
Vandenilio cianidas Nikotinas
Vanduo
Dervos (kancerogeniniai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, metalų jonai, radioaktyviosios dalelės ir kt.

Nikotino poveikis

Nikotinas yra stipri psichotropinė stimuliuojamoji ir euforizuojamoji medžiaga, sukelianti psichologinę ir fizinę priklausomybę. Nikotinas tiesiogiai didina norepinefrino koncentraciją kraujyje ir dopamino koncentraciją smegenyse, sukelia energijos antplūdį, anoreksiją, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines širdies arterijas.(1)

Nikotino narkotinės savybės:
 Sukelia liguistą potraukį ir įprotį, sužadina poreikį nuolat surūkyti tam tikrą kiekį rūkalų, kad pagerėtų psichofizinė būklė;
 Sužadina pripratimą, todėl rūkorius, norėdamas pajusti palengvėjimą (nuotaikos pagerėjimą), kasdien surūko vis daugiau rūkalų;
 Sukelia abstinencijos būklę – psichofizinį sutrikimą, pasireiškiantį po kelių valandų nuo paskutinio surūkyto papiroso. Rūkorius pasidaro labai jautrus, irzlus, piktas, neramus, sumažėja jo fizinis ir protinis darbingumas, kankina slegianti nuotaika. Surūkius cigaretę, nemalonumai praeina.(5)

Tyrimų istorija

Rūkymo poveikiu sveikatai susirūpinta iškart po to, kai rūkymas pradėjo plisti Europoje. 1604 m. Anglijos karalius Jokūbas I išleido raštą „A Counterblaste to Tobacco“, kuriame smerkė rūkymą ir teigė, kad rūkymas kenksmingas smegenims ir plaučiams.
1761 m. anglų daktaras John Hill paskelbė įspėjimą dėl nesaikingo tabako uostymo, kuriame įspėjo tabako uostytojus apie nosies vėžio pavojų. 1795 m. JAV Samuel Thomas von Soemmering aprašė pypkių rūkytojus kankinantį lūpų vėžį. 1912 m. JAV dr. Isaac Adler pirmasis tiesiogiai pasiūlė hipotezę, kad plaučių vėžys yra susijęs su rūkymu. 1929, Fritz Lickint iš Drezdeno (Vokietija) paskelbė pirmuosius statistinius rūkymo ir vėžio sąsajos įrodymus, kurie buvo paremti studija, rodančia, kad sergantieji plaučių vėžiu dažniausiai yra rūkantys. Lickint taip pat teigė, kad rūkymas paaiškina ir tą faktą, kad vyrai plaučių vėžiu serga 4-5 kartus dažniau nei moterys (nes moterys rūko mažiau).
1964 m. JAV vyriausybės komisija oficialiai paskelbė specialaus komiteto (Surgeon General’s Advisory Committee on Smoking and Health) tyrimą, kuris buvo paremtas 7000 mokslinių straipsnių, susiejančių tabako vartojimą su vėžiniais ir kitais susirgimais. Po šio pranešimo paskelbimo, JAV ant tabako gaminių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai, pradėta kampanija prieš rūkymą.(10)

Rūkymas ir ligos

Nikotinas yra labai nuodingas. Jo mirtina dozė žmogui – 0.05 – 0.1 gramo. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vieno lašo nikotino pakanka trims arkliams nunuodyti. Įlašinus lašą nikotino į akvariumą, nužudomos visos žuvys. Jeigu rimtam rūkoriui uždedama dėlė, tai ji akimirksniu atkimba ir, tampoma traukulių, žūva: nikotino prisotintas kraujas ją nunuodija. Žmogus, surūkydamas 20 – 25 cigaretes per dieną, gauna mirtiną nikotino dozę. Jeigu tokią dozę jis surūkytų iš karto, be pertraukos, mirtų dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus. Tiesa, ilgamečių rūkorių organizmo apsauginės reakcijos yra sustiprėjusios, todėl, norint nusinuodyti, jiems reikia didesnių nikotino dozių. Kai cigarečių mirtina dozė surūkoma ne iš karto, o mažomis dalimis su pertraukomis, žmogus nemiršta, bet jo organizmas, nuolat nuodijamas nikotinu, suserga įvairiomis ligomis, kurios pagreitina žmogaus mirtį, sutrumpina jo amžių. Rūkymas ypač kenkia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms. Ilgai rūkantieji ima sirgti įvairiomis ligomis, pradeda spazmuoti kraujagyslės, o tai skatina kraujospūdžio, aterosklerozės, sisteminių kraujagyslių ligų vystymąsi. Rūkoriai dažniau serga kvėpavimo organų ligomis (lėtiniais bronchitais, plaučių tuberkulioze, trachėjos ir plaučių vėžiu), gastritu, opalige ir kitomis ligomis. Rūkymas ypač kenkia nėščioms moterims. Nikotinas, patekęs į jų kraują, nuodija vaisių.(5)
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji.
Rūkančių tėvų vaikai taip pat dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėžiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda anksčiau rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų.
Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis – chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.(10)
Rūkaliai dvigubai dažniaus miršta nuo širdies kraujagyslių ligų.(2) Rūkymas sukelia kraujagyslių sukalkėjimą (sklerozę) ir darosi vienas svarbiausių rizikos faktorių miokardo infarkto, insulto, širdies raumens arterijų ir smegenų ligoms.(3) Rūkantieji turi didesnę riziką susirgti emfizema(2) – patologiniu plaučių audinio išsiplėtimu(3). Niekas nesiginčija su šiais pastebėjimais, tačiau esama nesutarimų, kaip juos paaiškinti. Viena iš silpnų įrodymų grandžių, siejančių rūkymą su plaučių vėžiu ir širdies ligomis, yra ta, kad tai grindžiama koreliacine statistika – ji paprasčiausiai parodo, kad šie du dalykai esti greta. Ji neparodo priežasties. Abu šie dalykai gali būti sukelti kitų veiksnių. Ta pati statistika parodo, kad rūkymas yra susijęs su savižudybėmis, tačiau neįrodo, kad rūkymas sukelia savižudybes.
Tarpusavio ryšių tyrimai padeda atkreipti dėmesį į galimas sąsajas, net jei jie ir nepatvirtina jų. Lieka nedaug abejonių, kad rūkymo išplitimo ir žalojančio poveikio įrodymų svarba bei nuoseklumas yra įtikinami.(2)
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis bendras rūkančiųjų mirtingumas 30 – 80% didesnis negu nerūkančiųjų, be to, didžiausias skirtumas yra 45 – 54 metų amžiuje.
Galima tvirtai pasakyti, kad kiekvienas naujas cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina žmogaus gyvenimą 15 minučių.(3)

Rūkymas ir vėžys

Rūkančių žmonių plaučio vėžio pirminė priežastis gali būti ta, kad tabako dūmuose yra vieno radioaktyvaus elemento – polonio. Apie šio pavojaus mastą galima spręsti iš tokių duomenų: žmogus, surūkantis per dieną pakelį cigarečių, gauna 3.5 karto didesnę radiacijos dozę už tą, kurią patvirtino tarptautinis susitarimas dėl apsaugos nuo radiacijos.
Iš tikrųjų, yra aiški rūkymo ir plaučių vėžio priklausomybė. 90% visų nustatytų plaučių vėžio atvejų tenka rūkančiųjų daliai. Tačiau rūkymo pavojingumas neapsiriboja vien piktybiniu kvėpavimo organų pakenkimu. Be plaučių, vėžys pažeidžia ir kitus chroniškų rūkorių organus bei audinius. Rūkyti pypkę ar cigarą, kaip ir cigaretę,- tai padidinti tikimybę, kad gali atsirasti burnos ertmės, ryklės bei gerklų vėžys. Rūkymas taip pat skatina stemplės, kasos ir šlapimo pūslės vėžį. Inkstų navikai rūkantiems atsiranda 5 kartus dažniau negu nerūkantiems. Skrandžio vėžys taip pat gali būti rūkymo pasekmė. Rūkantysis, nuolat rydamas seiles ir jose esančius tabako degimo produktus, “aprūpina“ skrandį ir kancerogeninėmis medžiagomis.(3)

Tabakas ir širdis

Širdies ir kraujagyslių ligomis serga daugiausia gyventojų, ypač ekonominiu atžvilgiu išsivysčiusiose šalyse. Jų didėjimo priežastys įvairios, tačiau vienas svarbiausių veiksnių yra rūkymas, kuris dėl to dar vadinamas rizikos faktoriumi. Tai reiškia, jog rizika susirgti ir numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos (hipertonija, stenokardija, miokardo infarktas, insultas) yra didesnė, jeigu žmogus rūko.

Nikotinas pirmoje savo veikimo fazėje sujaudina kraujagyslių judinamąjį ir kvėpuojamąjį centrus, o antroje fazėje, atvirkščiai, juos slopina. Užčiuopus rūkančio žmogaus pulsą galima pastebėti, jog įtraukiant pirmą dūmą jis sulėtėja, o paskui širdis ima plakti dažniau. Kartu dėl periferinių kraujagyslių susiaurėjimo padidėja arterinis spaudimas. Reikia pridurti, kad anglies (II) oksidas, patenkantis iš cigarečių, kraujyje padidina cholesterino kiekį ir sukelia aterosklerozės vystymąsi. Apskritai rūkymas nepalankiai veikia širdį: rūkančiajam infarkto tikimybė yra dvigubai didesnė negu nerūkančiajam.

Sergant koronarine liga sutrinka širdies aprūpinimas krauju, taigi ir deguonies jai atgabenama mažiau. Anglies (II) oksidas dar pablogina situaciją, nes trukdo deguoniui iš kraujo patekti į audinius. Taigi asmenims, sergantiems koronariniu nepakankamumu, anglies (II) oksido veikimas (o galimas daiktas, ir nikotino įkvėpimas) padidina miokardo infarkto tikimybę. Sistemingas organizmo nuodijimas anglies (II) oksidu padeda išsivystyti aterosklerozei, taip pat kitiems kraujagyslių, tarp jų ir kojų arterijų, sutrikimams.(3)

Kojų gangrena

Obliteruojantis endarteritas – apatinių galūnių kraujagyslių sutrikimas. Daugiausiai įtakos jam atsirasti turi nikotinas. Ligos esmę sudaro tai, kad susiaurėja bei užanka arterijos spindis (obliteracija), nutrūksta audinių maitinimas ir jie apmiršta (gangrena).

Iš pradžių ligos simptomai labai neaiškūs: kojos pasidaro jautrios šalčiui, pabąla oda, tirpsta pirštai. Paskui dėl nepakankamo kojų aprūpinimo krauju pradedama kartkartėmis šlubuoti. Kaip tik tuomet jau aiškiai nustatoma, kad nebeplaka pulsas pėdos arterijoje. Dėl blogo aprūpinimo krauju keliamos pėdos oda staiga pabąla, o nuleidžiamos pamėlsta. Tai rodo veninio kraujoplūdžio nepakankamumą.

Dauguma chirurgų teigia, kad svarbiausia šios ligos priežastis yra nikotinas. Nemetus rūkyti gydymas neduoda jokio efekto, o jeigu metama rūkyti ligos pradžioje, tai galima tikėtis geresnių rezultatų.(3)

Tabakas ir opa

Chroniškas nuodijimasis nikotinu sukelia vegetacinės nervų sistemos veiklos sutrikimą, o dėl to pažeidžiamas skrandžio ir žarnyno normalus funkcionavimas.

Po kiekvienos surūkytos cigaretės skrandyje atsiranda gastrito simptomų: sumažėja, o esant tam tikrai dozei, atvirkščiai, padidėja skrandžio aktyvumas, stabdoma skrandžio sulčių gamyba, dėl to dingsta apetitas. Pakinta ir skrandžio sulčių rūgštingumas. Būtent todėl rūkantieji mano, kad tabakas malšina alkio jausmą.

Visi šie gastrito reiškiniai sukelia skrandžio sienelių raumeninių sluoksnių spazminius susitraukimus, o dėl to maistas jame susilaiko, atsiranda pilvo skausmai, šleikštulys, o kartais ir vėmimas. Rūkymas paprastai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, pažeidžia vidaus organų aprūpinimą krauju ir sudaro palankias sąlygas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinėms išopėti. Daugeliu atvejų šių organų opos atsiranda dėl rūkymo. Toliau plintant opėjimo procesui, rūkymas trukdo opai surandėti. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa rūkantieji serga 2 – 3 kartus dažniau negu nerūkantieji.

Vidaus organų veikla sutrinka dėl to, kad nikotinas, dūmai, tabako dalelės rūkymo metu kartu su seilėmis patenka į skrandį ir nuolat dirgina jo neurosekrecinį bei motorinį aktyvumą. Patekę tabako dūmai pažeidžia skrandžio ir žarnyno veiklos ritmą. Kadangi kartu su nikotinu į skrandį patenka ir kancerogeninių medžiagų, neretai atsiranda piktybinių auglių.

Seniai žinomas kepenų ligų ir rūkymo ryšys. Rūkantiems neretai (30 – 40%) atvejų sutrinka tulžies latakų judamoji funkcija, sukelianti tulžies stazę.(3)

Rūkymas ir palikuonys

Yra įrodyta, kad nikotinas veikia lytines liaukas. Ilgą laiką rūkantiems vyrams nusilpsta lytinė funkcija.

Specialistų tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip 10% atvejų lytinės negalios priežastis yra rūkymas. Nutraukus nikotino intoksikaciją, lytinė funkcija atsistato.

Rūkančios moterys paprastai anksti sensta, jos greičiau nusilpsta lytiškai. Tabakas kenkia ir nėštumui.

Nikotino poveikį vaisiui lengva pastebėti – tereikia pasekti, kaip plaka jo širdis. Motinai užsirūkius, iškart padažnėja būsimojo vaiko pulsas. Aišku, jog panaši reakcija gali būti ir tada, kai rūkoma šalia nėščios moters.

Nikotinas kenksmingas todėl, kad susilpnina placentinę kraujotaką ir sumažina deguonies patekimą į augančio organizmo audinius. Rūkančios moterys persileidžia ir pagimdo negyvus vaikus 2 – 3 kartus dažniau negu nerūkančios.

Nikotino gebėjimas prasiskverbti pro placentą ir pereiti iš motinos kraujo į vaisiaus kraują leidžia teigti, jog rūkanti motina dar negimusį savo vaiką nuodija nikotinu.(3)

Pasyvaus tabako rūkymo sukelti sutrikimai vaisiui ir vaikui:
 Savaiminis persileidimas (rizika iki 27%).
 Sulėtėjęs vaisiaus galūnių augimas.
 Sumažėja plaučių tūris.
 Mažas naujagimio kūno svoris.
 Respiracinio distreso sindromas.
 Naujagimių kvėpavimo organų ligos.
 Staigi kūdikių mirtis.
 Dažniau serga plaučių uždegimu ir kitomis ūminėmis kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis.
 Didesnė tikimybė susirgti lėtiniu bronchitu, bronchų astma.
 Dažnesnės vidurinės ausies infekcijos.(1)

Pasyvus rūkymas

Pasyviuoju rūkymu vadinama tokia būsena, kai nerūkantieji priversti kvėpuoti rūkančiųjų pučiamais tabako dūmais. Todėl rūkorius daro žalą ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatai.(3) Ištyrus nikotino ir jo metabolite – kotinino koncentraciją seilėse ir šlapime, nustatyta, kad pasyvus rūkymas prilygsta 0.1 – 2 surūkytoms cigaretėms per dieną.

Sveikiems asmenims, kurie nerūko, pasyvus rūkymas didesnių pokyčių paprastai nesukelia. Tačiau apie 25% nerūkančiųjų, kurie serga kokia nors plaučių liga, pasyvus rūkymas paūmina jos simptomus.

Pasyvus tabako rūkymas apie 65% žmonių sukelia akių perštėjimą, 45% – nosies gleivinės dirginimą, apie 30% – kosulį, apie 25% – kvėpavimo takų infekcijas.(1)

Mirtingumas nuo tabako rūkymo sukeltų ligų

Bendrasis rūkalių mirtingumas 1.7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Įvairių autorių duomenimis, rūkymas iki 10 – 25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Vidutiniškai nerūkantys žmonės gyvena 7.5 metų ilgiau.

Lyginant rūkalių ir nerūkančių gyvenimo trukmę, nustatyta, kad 70 metų sulaukia 80% asmenų, kurie niekada nerūkė, ir 59% rūkalių. O 85 metų sulaukia trečdalis nerūkiusių žmonių ir tik 12% rūkalių.

Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių miršta vienas žmogus. Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 7 tūkstančiai žmonių, o tai sudaro 20% bendrojo mirtingumo.

Metusių rūkyti gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kokio amžiaus būdami jie nustojo rūkyti. 35 – 44 metų žmonių, metusių rūkyti, gyvenimo trukmė panaši į nerūkančių. Vyresnių žmonių, metusių rūkyti, gyvenimo trukmė mažėja. Tačiau nustojusių rūkyti sulaukus 65 metų, gyvenimo trukmė yra ilgesnė negu toliau rūkančių asmenų.(1)

Psichologiniai aspektai

Nikotinas priskiriamas psichoaktyvioms medžiagoms. Psichoaktyvi medžiaga – tai tokia, medžiaga, kurios vienkartinė dozė gali pakeisti nuotaiką, fizinę savijautą, aplinkos suvokimą, elgesį arba sukelti kitus vartotojui pageidaujamus psichofiziologinius efektus.(4)

Nesklandumai darbe, įtempti santykiai tarp bendradarbių, šeimyniniai nesutarimai, laikinos nesėkmės visuomeninėje veikloje ir kt. – tai tik nedaugelis veiksnių, skatinančių žmogų ieškoti nusiraminimo, užmiršimo, kurį dažnai suteikia nikotinas.(7)

Rūkoriai teigia, kad rūkymas padeda atsipalaiduoti, suteikia progą pasišnekėti su aplinkiniais; padeda susikaupti, padidėja darbingumas; ramina.

Priklausomybė nuo nikotino

JAV gydytojų taryba dar 1988 metais patvirtino, kad priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat, kaip ir nuo heroino, kokaino ar alkoholio, nors ir nesukelia pavojingos visuomenei intoksikacijos, neišprovokuoja agresyvaus elgesio. Pagal ligos susiformavimą, klinikinius simptomus nikotinomanija priskiriama vienai iš narkomanijos formų.

Staiga metus rūkyti, kaip ir esant kitoms narkomanijų rūšims, organizmas kurį laiką reikalauja nikotino. Staiga pajuntama, kad be įprastos nikotino dozės kūnas kenčia, sutrinka kai kurios jo funkcijos.(9)

Metimas rūkyti

Gydymas gali būti efektyvus tik tada, kai pacientas turi tvirtą psichologinę nuostatą ir aiškų tikslą. Gydymo metodų yra daug:
 Psichoterapija;
 Reflekso terapija;
 Adatų terapija;
 Medikamentinė terapija;
 Pakaitinė terapija nikotino preparatais (nikotininė kramtomoji guma, nikotininis pleistras, nikotino aerozolis į nosį, nikotino tabletės, nikotino garintuvas).(4)

Vatsonas ir Tarpas pasiūlė penkis elgesio savikontrolės žingsnius, kurie gali padėti mesti rūkyti.
1. Tikslus elgesio, kurį norima keisti, įvardijimas. Abstrakčių norų sukonkretinimas. („Noriu mesti rūkyti“).
2. Pagrindinės informacijos apie veiksnius, įtakojančius norimą keisti elgesį, rinkimas. Kaip ir kokiu dažnumu tas elgesys pasireiškia. (Kaip dažnai rūko, kokiomis aplinkybėmis užsirūko, kas įvyksta parūkius). Tikslas – kiek galima tiksliau apibrėžti elgesį.
3. Savikontrolės programos sudarymas. Keičiamo elgesio pasireiškimo dažnumą sumažinti galima keliais būdais:
 Savęs paskatinimas. Pastoviai save paskatinti už tinkamą elgesį. Tiksliai apibrėžti, už kokius rezultatus ir kaip save paskatinti. („Jei per savaitę sumažinsiu surūkytų cigarečių kiekį, nusipirksiu sau naują drabužį“).
 Savęs baudimas. Už netinkamą elgesį galima save bausti, tačiau tai pastoviai daryti sunku, todėl siūloma naudoti švelnias, nedideles bausmes bei savęs baudimą derinti su savęs paskatinimu.
 Aplinkos planavimas. Pakeisti aplinką taip, kad nebūtų stimulų, skatinančių tam tikrą reakciją (nesilankyti ten, kur rūkoma) arba keisti reakcijos pasekmes (bausti save, kad pasidavei situacijos gundymui).
4. Savikontrolės programos vykdymas ir įvertinimas. Savikontrolės programą vykdyti padeda raštiška sutartis su savimi arba kito žmogaus (pvz., žmonos) dalyvavimas joje. Tai priverčia rimčiau žiūrėti į programą. Privalu sąžiningai vykdyti numatytus paskatinimus ir bausmes.
Pagrindinės klaidos vykdant programą: nerealūs tikslai (per daug ir per greitai), paskatinimo atidėjimas ar per menki paskatinimai.
5. Savikontrolės programos užbaigimas. Jau sudarant programą reikia tiksliai apibrėžti, kokius tikslus pasiekus bus galima užbaigti programą (pvz., nerūkant pusę metų). Geriausia programą užbaigti laipsniškai mažinant paskatinimų dažnumą.(6)

Naudota literatūra

1. 1. Danila E. Rūkymo paplitimas, mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų, ekonominė žala. “Biomedicina”, 2001 m. rugpjūtis.
2. Gossop M. Gyvenimas su narkotikais. Vilnius, 2001.
3. Jagodinskis V. Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. Kaunas, 1986.
4. Mikalkevičius A., Banaitis V., Kurtinaitis A. Alkoholizmas ir nikotinizmas: klinika, gydymas, profilaktika. Vilnius, 1998.
5. Petronis P. Klastingi spąstai. Vilnius, 1992.
6. Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A. Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas. Kaunas, 2004.
7. Prušinskas J. Rūkymas ir sveikata. Vilnius, 1984.
8. Rūkalių gyvenimą nuodys užrašai ant pakelių// Vakarų ekspresas. Klaipėda, 2003 m. spalio 14 d.
9. Zabiela P., Minius V., Krištopaitis M. ir kt. Šeimos daktaras. Vilnius, 1994.
10. http://lt.wikipedia.org/

Leave a Comment