Su sveikata susijusi mokyklų aplinka

by

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………….3Švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo svarba stiprinant sveikatą mokykloje……………….4Sveikatą stiprinačios mokyklos koncepcija, principai, vertybės………………………………………………..5Sveikata – esminė gyvenimo vertybė…………………………………………………………………………………….7Sveikatą stiprinanti mokykla (sveika mokykla)……………………………………………………………………..10Mokyklose bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai bus draudžiami………………………………………………12Mokykloje–tik sveiki produktai ir gėrimai…………………………………………………………………………….13Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose…………………………………….15ĮvadasSveikata- unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris yra pasakęs, kad „sveikta taip pranoksta visas kitas gyvenimo vertybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už ligotą karalių“.Sveikata taip pat yra visos tautos, valstybės turtas, kurį tinkamai prižiūrėdamas ir naudodamas žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą.Kiekvienas visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi sudarant tam palankią aplinką. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą, atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.Vaikams pauglystės laikotarpiu būdingas siekis įsitvirtinti bendraamžių grupėse, paklūstant jų nustatytoms normoms. Paaugliai būna labai pažeidžiami, lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį ar rūkyti. Gali pasireikšti per daug greitas lytinis brendimas. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų, lytiškai plintančių ligų priežastis. Vaikų ir paauglių santykiai vis dažniau grindžiami patyčiomis, prievarta, smurtu. Tuo pačiu paauglystė- tai eksperimento laikotarpis, kai jauni žmonės stengiasi tapti nepriklausomi. Tai amžius, kuriame dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų gali pasireikšti rizikinga elgsena, turinti įtakos įvairiems negalavimams ir ligoms, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms. Jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Jų vertybių sistema yra kitokia negu vyresnio amžiaus žmonių, todėl bųtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių iniciatyvą stiprinant sveikatą.Norint sukurti efektyvias sveikatos ugdymo programas svarbu išsiaiškinti įvairių socialinių ir edukacinių grupių sveikatos ugdymo poreikius ir galimybes. Mokslininkų atliktas mokyklų mokinių sveikatos žinių tyrimas atskleidė menką šio kontingento sveikatos informuotumą, nepakankamą patikimų sveikatos šaltinių prieinamumą ir pačių paauglių motyvaciją jais naudotis.Švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo svarba stiprinant sveikatą mokyklojeŠvietimas yra svarbi sveikatos determinatė, suteikianti žinių, ugdanti augančio žmogaus vertybines nuostatas ir įgūdžius, būtinus sveiko gyvenimo būdo formavimuisi. Svarbu, kad vaikas ne tik turėtų žinių, bet ir įgytų gebėjimų, padedančių pasinaudoti jomis kasdieniniame gyvenime. Šiuolaikinė mokykla turi užauginti jaunuolius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo sunkumus. Ypač svarbus tampa visuminis sveikatos ugdymas, suteikiantis motyvaciją, ugdantis vertybines nuostatas ir gyvenimo įgūdžius, tokius kaip problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, kūrybinis mąstymas, kritinis mąstymas, bendravimo įgūdžiai, savęs pažinimas, streso įveikimas, atsisakymo įgūdžiai. Specialistų nuomone, šie įgūdžiai- tai tarsi apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę ir tokių problemų, kaip ankstyvi lytiniai santykiai, ŽIV paauglių nėštumas, alkoholio, narkotikų vartojimas, atsiradimą. Vis labiau pripažįstama įvairių veiksnių svarba sveikatai. Yra nemažai tyrimų, parodančių stiprų ryšį tarp jaunų žmonių požiūrio į mokyklą ir jų elgsenos, turinčios įtakos sveikatai.Tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas leidžia per psichosocialinės aplinkos poveikį suvokti ryšius tarp paauglių sveikatos ir jų elgsenos.Minėtas tyrimas parodo statiškai patikimą sąryšį tarp geros sveikatos ir palankios sveikatai socialinės aplinkos: mokiniai, kurie nurodo, kad mokykloje jiems gera, mokytojai su jais elgiasi teisingai, jais domimasi, geriau mokosi, labiau pasitiki savimi, yra laimingi (ypač mergaitės), geresnės sveikatos. Ir atvirkščiai, geresnės sveikatos mokiniai labiau pasitiki savimi, jiems patinka mokykloje, jiems lengviau mokytis, jie gauna geresnius įvertinimus. Mokiniams labiau patinka mokykloje, kai jie gali aktyviai prisidėti prie mokyklos politikos formavimo, elgesio taisyklių kūrimo, kai mokytojai jiems suteikia reikiamą pagalbą, kai yra palaikomi bendraamžių. Gera savijauta taip pat siejama su saugumo pojūčiu mokykloje. Geri mokymosi rezultatai tiesiogiai susiję su mažesniais nusiskundimais sveikata, pavyzdžiui, geriau besimokantys mokiniai rečiau skundžiasi sveikata, geriau vertina savo sveikatą, pasižymi mažesne rūkymo rizika, jie labiau patenkinti gyvenimu.Moksliškai pagrįsta, kad mokyklos aplinkos veiksniai atsižvelgiant į mokinių amžių ir lytį statiškai reikšmingai susiję su rizikinga elgsena. Blogai besimokantys, nepatenkinti mokykla ir teigiantys, kad jiems sunku mokytis, mokiniai dažniau linkę rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ir narkotikus. Tyrimais įrodyta stiprus ryšys tarp tyčiojimosi (mokinių, iš kurių tyčiojimasi arba kurie tyčiojasi iš kitų ) ir sveikatos, polinkio į sveikatą žalojančius įpročius. Mokiniai, iš kurių tyčiojimasi, dažniau skundžiasi sveikata, blogiau savo sveikatą, o tarp mokinių, kurie linkę smurtauti ir tyčiotis iš kitų, yra didesnis skaičius rūkančių. Dažną priekabiavimą patyrę mokiniai patikimai dažniau jautė stresą, buvo vieniši, dažniau jautėsi nelaimingi, jų žemas savęs vertinimas, jiems dažniau buvo sunku susirasti draugų, palyginti su nepatyrusiais priekabiavimo ir atsitiktinį priekabiavimą patyrusiais. Labiau tikėtina, kad antsvorio turintys ar nutukę mokyklinio amžiaus vaikai taps patyčių aukomis, palyginti su normalaus svorio bendraamžiais.Sveikatą stiprinačios mokyklos koncepcija, principai, vertybėsPagrindinis sveikatą stiprinančios mokyklos tikslas- visų mokyklos bendruomės narių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, padedant mokiniams formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius bei sukuriant sveikatai palnkią fizinę ir psichosocialinę aplinką.Sveikatą stiprinančiose mokyklose vyrauja kompleksinė tarpsektorinė veikla, apimanti ugdymo procesus, tai ko mokoma pamokose ir organizuojant pamokinę, projektinę ar kitą veiklą, saugios ir sveikos mokymosi aplinkos kūrimą, bendradarbiavimo ir partnerystės plėtojimą tiek tarp mokyklos bendruomenės narių, tiek ir bendraujant su socialiniais partneriais.

Kalbant apie fizinį aktyvumą mokykloje, nepakanka šią temą įtraukti į mokyklinę programą, reikiaapimti ir kitus, su mokyklos aplinka susijusius aspektus: siūlyti mokiniams į mokyklą važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, skatinti jų fizinį aktyvumą, pasirūpinti kelionės saugumu, numatyti vietas, kur saugiai būtų galima palikti dviračius ir pan. Mokyklos, besistengiančios sukurti palankią sveikatos stiprinimo aplinką, dažnai fizinę aplinką suvokia kaip triukšmo, apšvietimo, suolų atitiktį higienos normoms, o blogas sąlygas teisina lėšų trūkumu. Tačiau jaukią aplinką kuria ir patrauklūs poilsio kampeliai, šviesios sienų spalvos, augalai, žaliosios zonos ir pačių vaikų, mokytojų bei kitų mokyklos bendruomenės narių darbai. Gerai nuteikia netgi šaižaus garso mokyklinių skambučių atsisakymas. Geros fizinės aplinkos sukūrimas, sutelkiant visos mokyklos bendruomenės pastangas, leidžia ne tik pasijusti šeimininku, bet padeda plėtoti ir veiklos kompetencijas. Mokyklos bendruomenė, kurdama tokios mokyklos, kurioje norėtų mokytis ir dirbti, įvaizdį, gali teikti siūlymus sprendimus priimančios institucijoms ir pilietiškumo ugdymosi galimybė. Ypač svarbu mokykloje sukurti gerą psichologinį klimatą. Mokykloje turėtų vyrauti geri santykiai: jaučiamas pasitikėjima ir paramos atmosfera; problemos pastebimos ir sprendžiamos; mokiniai ir darbuotojai jaučiasi gerbiami, pripažįstami ir vertinami jų sugebėjimai; aiškios taisyklės, atsakomybė; paskatinamas, o ne bausmė yra įprastas dalykas; mokiniai konsultuojami jiems rūpimais klausimais; jausmai išreiškiami ir atvirai išsiaiškinama; tėvai visuomet laukiami.Sveikatos stiprinimo patrauklumui suteikia pats veiklos įgyvendinimo principas: veikla vykdoma bendruomenėje, jos nariai kartu nustato prioritetus, planuoja veiklą, ją įgyvendina ir vertina.Pirmojoje tarptautinėje sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijoje, kuri vyko 1997 m.Salonikuose, Graikijoje, įvairių sričių specialistai iš 43 Europos šalių sutarė dėl esminių sveikatą stiprinančių mokyklos principų, kurie būtų taikomi praktikoje. Šie principai yra:1. Demokratija ir dalyvavimas2. Teisumas3. Pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti4. Mokyklos aplinka5. Sveikatos ugdymo programa6. Mokytojų rengimas7. Pasiekimų įvertinimas8. Bendradarbiavimas9. Bendruomenės narių dalyvavimas10. Parama

Pritaikius principus mokyklos bendruomenėje, bendromis jėgomis sukūrus jaukią ir sveikatai palankią aplinką, galima tikėtis, kad mokykla pasidarys patraukli daugeliu atžvilgiu, joje vyraus gera atmosfera ir geri santykiai tarp visų bendruomenės narių.Esminėmis sveikatą stiprinačiomis vertybėmis laikomos: demokratija ir dalyvavimas, teisumas, pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti, parama. Demokratija ir dalyvavimasOtavos sveikatos stiprinimo chartijoje sveikatos stiprinimas apibrėžiamas kaip procesas, leidžiantis asmenims ir bendruomenės nariams kontroliuoti sveikatą lemenčias sąlygas ir šitaip gerinti savo sveikatą. Čia svarbus demokratijos principas. Todėl ir sveikatą stiprinančioje mokykloje svarbu, kad būtų užtikrinamas tikras, neapsimestinis visų bendruomenės narių, tarp jų mokinių ir jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų dalyvavimas visuose sveikatą stiprinančios mokyklos kūrimo etapuose ( kai iškeliamos problemos, numatomi būdai joms spręsti ir jieįgyvendinami bei vertinami). To galima pasiekti konsultuojant ir atvir…ai bei nuoširdžiai bendraujant visiems mokyklos bendruomenės nariams.Viena iš demokratijos priemonių- padėti mokiniams patiems nustatyti sritis, kurias reikia tyrinėti. Ir tai galima pradėti nuo artimiausios aplinkos, pvz, nuo saugios kelionės į namus.Pagrindinė šio modelio esmė- ugdyti vaikų kritinio mąstymo ir kūrybines kompetencijas, padedančias kurti pokyčius sveikatos stiprinimo srityje. Šiame modelyje įvardyti aspektai, būtini vaikų veiklos kompetencijai ugdyti:• Problemos tyrinėjimas ir jos įvertinimas. Vaikai analizuoja jiems aktualią temą ir bando apibūdinti jos svarbą savo ir kitų gyvenimui.• Vizijos kūrimas ir alternatyvos numatymas. Vaikai bando sukurti savo viziją, t.y. kokią situaciją jie norėtų matyti ateityje ir kaip jie norėtų pakeisti sąlygas pasirinktoje srityje, kad situacija pasikeistų.• Veiklos įgyvendinimas ir pokyčių suvokimas. Vaikai pasiūlo veiksmus, kurie priartintų juos prie susikurtos vizijo. Jie pasirenka veiklos būdą ir išbando jį praktikoje, įvertina veiklą, jei reikia, pakoreguoja veiksmus arba inicijuoja naujus. Specifinių veiklos formų išbandymas yra svarbus indėlis į vaikų mokymąsi ir veiklos kompetencijos ugdymą.TeisumasUgdymo procese plėtojamas teisumo principas garantuoja, kad mokykloje nebus prievartos, baimės ir patyčių. Sveikatą stiprinančioje mokykloje sudaromos visiems vienodos lavinimosi sąlygos, skatinamas kiekvieno individo emocinis ir socialinis vystymasis.Pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti.Mokykloje sukuriama tokia aplinka, kurioje mokiniai, bendradarbiaudami su kitais mokyklos bendruomenės nariais, jaučiasi lygeverčiais partneriais, gali drąsiai reikšti savo nuomonę. Pasitikėdami savimi, puoselėdami savo svajones ir minti, jaunuoliai gali patys keisti savo gyvenimą.

ParamaNet ir mažiausia mokinių bei kitų bendruomenės narių iniciatyva turi būti palaikoma ir remiama. Taip pat svarbu, kad parama būtų ilgalaikė ir atitinkamai finansuojama. Kita vertus, ji turi būti integrali mokykloje vykstančio švietimo proceso dalis.Sveikata – esminė gyvenimo vertybėŠiandien mokyklos paskirtis keičiasi. Suvokta, kad išsilavinimo vertė matuojama ne žinių kiekiu, taikomaisiais mokėjimais ir įgūdžiais, o gebėjimu orientuotis gyvenimiškomis situacijomis, suvokti savo vietą pasaulyje, savarankiškai įvaldyti tautos kultūros pavyzdžius remiantis pasaulio raidos procesų teikiamomis galimybėmis ir atsispirti neigiamiems padariniams. Mokslininkai, tyrinėdami XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios švietimo vystymosi strategijas, išskyrė keturias svarbiausias savybes, kurias būtina išsiugdyti jaunajai kartai: mokėjimą mokytis, mokėjimą bendrauti, mokėjimą veikti, mokėjimą gyventi. Galima teigti, kad ugdymo sistemos, grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir nenuginčijamais faktais bei tų žinių įsiminimu, tampa mažavertės. Svarbiau gebėti apmąstyti informaciją, ieškoti ir savo įsitikinimus ar abejones grįsti remiantis objektyviais informacijos šaltiniais. Pavyzdžiui, netikėta informacijos gausa apie sveikatą ugdo kritinį mąstymą (jaunam žmogui reikia apsispręsti, kuo tikėti, kuo ne, suprasti siūlomų galimybių vertę, gebėti rinktis, argumentuoti, pagrįsti savo poziciją ir numatyti, tarkim, žalingųįpročių pasekmes).

„Dialogo“ apžvalgininko V. Strazdo nuomone, „Lietuvos mokyklas baigusiųjų kompetencija ypatinga – jie daug žino, bet mažai gali. Mat asmeninės vaikų savybės – polinkiai, talentai, nuostatos – mokyklose niekada nebuvo ugdomos“. Be to, autorius kelia probleminius klausimus: „Ar tai įmanoma pakeisti? Kaip pasiekti, kad mūsų mokyklas baigę jaunuoliai būtų pasirengę ne tik studijuoti aukštojoje, bet gebėtų savarankiškai, laimingai gyventi?“ Kas vaikui svarbiau – įtemptas ir monotoniškas ritmas pamokose, ugdymo vyksmo intensyvumas ar gera savijauta, išsaugota sveikata, gyvenimo džiaugsmas? Taigi kas lemia gerą vaiko savijautą, sveikatą? Neatsitiktinai, matyt, Didžiosios Vaikai nuolat jaučiasi pavargę, jiems dažnai skauda galvą, juos kamuoja įvairios ligos (skoliozės apraiškos, gastritas, padidėjusi skydliaukė, širdies ligos ir kt.). Taigi mokymasis mokykloje mokiniui tampa sunkia profesine veikla: ilgalaikis įtemptas darbas, griežtas režimas, ligos, panašios į profesinius susirgimus. Juk vaikystėje bręsta pagrindinės biologinės ir psichinės funkcijos. Tad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vaiko dvasinei ir asmeninei brandai, pedagogų žinioms apie žmogaus dvasinę būseną ir apie tai, kad asmenybės raida tiesiogiai susijusi su sveikata. Būtina pasitelkti modernią mokinių (ir visos mokyklos bendruomenės) sveikatos ugdymo politiką. Reformuojant švietimo sistemą, daug diskutuojama apie mokyklos pokyčius bei pasiekimus, kuriamos vis naujos ugdymo kompetencijos, keičiasi požiūris į mokinių sveikos gyvensenos ugdymo ir ugdymosi kompetenciją. Vertybių sistemoje reikėtų išskirti sveikatą, ugdyti vertybines orientacijas, susijusias su jos išsaugojimu ir stiprinimu, diegti pozityvų požiūrįį savo ir kitų sveikatą, telkti šiam darbui mokyklos bendruomenę. Tik sveiki mokyklos bendruomenės nariai gali sukurti sveiką mokyklą. Deja, iki šiol sveikatai, kaip svarbiausiam faktoriui, siekiant aukštos žmonių kultūros vertybių sistemoje, tenka ne pats svarbiausias vaidmuo. Tai skatina keisti požiūrįį sveikatos ugdymą visose grandyse pradedant mažiausiais šalies gyventojais, permąstyti, ką ir kiek žmonės privalo žinoti apie sveiką gyvenimo būdą, stiprinti motyvaciją saugoti ir stiprinti sveikatą ir svarbiausia suvokti aktualius ir ilgalaikius sveikatos ugdymo tikslus. Mokyklos vaidmuo formuojant jauno žmogaus sveikos gyvensenos įgūdžius ir sveikatos socialines vertybes, padėsiančias siekti sveiko ir kokybiško gyvenimo, racionaliai naudoti gamtos išteklius ir mokslo pasiekimus žmonių sveikatai gerinti, – vienas svarbiausių . Be abejo, mokykloje vaikai gana daug sužino apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą. Deja, sveikatos ugdymas ir ugdymasis dar nėra nuoseklus ir tikslingai planuojamas. Keičiantis požiūriui į mokyklą, jos bendruomenę bei aplinką, visą ugdymo ir ugdymosi procesą orientuojant į… vaiko asmenybę, turėtų keistis ir mokinių sveikatos ugdymo ir ugdymosi vertinimas. Nepakanka vien aiškinti, kas naudinga, o kas žalinga. Atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus ir mūsų tautos gyvensenos specifiką, reikėtų ugdyti gebėjimą puoselėti tradicines vertybes, kurios padėtų įtvirtinti sveiką mokinių gyvenseną. Sveikatos ugdymo tikslai turi susisieti su bendraisiais ugdymo tikslais (ugdant asmenybę ir formuojant jos nuostatas, sąmoningai puoselėjama ir stiprinama sveikata). Pedagogams taip pat kyla sveikatos problemų. Jų pečius slegia didžiulės atsakomybės našta, neprognozuojamos situacijos, kartais net žeminančios pedagogo asmenybę. Be to, jiems nuolat primenama, kad mokinys visada teisus. Tokia padėtis gali kelti abejonių dėl profesijos prasmingumo, skatinti mokytojų nepasitikėjimą savimi, nesaugumo jausmą. Nerimą kelia ir tai, kad ma- žėja mokinių, jungiamos klasės. Mo kytojai, visada buvę pavyzdžiu ugdytiniams, šiandien nebepajėgia konkuruoti su pramogų verslo pasaulio siūlomų paslaugų patrauklumu – dėl to jie gali pasijusti nepritampą. Skirtingą vaikų fizinę, intelektinę brandą didele dalimi lemia ryški socialinė, finansinė ir intelektinė diferenciacija, gilios psichologinės vaikų problemos, silpnėjanti jų sveikata. Pedagogai turi būti ne tik dalyko ir didaktikos specialistai. Kartais iš jų vaikai tarsi iš savo tėvų tikisi psichologinės paramos. Be to, pedagogams dažnai tenka bendrauti su tėvais, būti gydytojais, policininkais, socialiniais darbuotojais, dailininkais, režisieriais, aktoriais, administratoriais, projektų kūrėjais ir vykdytojais, kolegomis, aktyviai dalyvauti kvalifi kaciniuose seminaruose. Švietimo reformos tempai priverčia mokytojus išmokti tiksliai planuoti laiką. O kur dar sudėtingi tarpusavio santykiai, nekompetentingi kai kurių mokyk lų vadovai, negebantys įvertinti mokytojų… Ir tada mokytojas prabyla: „Man atrodo, kad aš jau „perdegiau“, jaučiu nuolatinį nuovargį ir beviltiškumą.“ Visa tai susiję ir su fizine mokyklos aplinka: dažnai mokytojai neturi vietos, kur galėtų ramiai pailsėti, trūksta patogių baldų, gėlių, muzikos – viso to, kas padėtų sukurti malonią ir saugią aplinką. Ir vis tik bendravimas su pedagogais nuteikia optimistiškai: jie jaučia poreikį kurti, saugoti ir stiprinti savo sveikatą, keistis. Daugumas iš jų suvokia, kad privalo gilintis į sveikatos ugdymą.

Pedagogų sveikos gyvensenos ugdymo ir ugdymosi kompetencija kaip vienas svarbiausių švietimo sistemos uždavinių

Ugdant mokinių sveikatą, pirmiausia pedagogui svarbu pačiam suvokti naująją sveikatos ugdymo paradigmą, kuri orientuoja ne į ligos gydymą, bet į žmogaus sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, sveiką gyvenseną. Tik pats būdamas sveikas, pasirinkęs sveiką gyvenimo būdą, pedagogas gebės padėti mokiniams rūpintis savo ir kitų sveikata bei saugia aplinka. Svarbu pažinti save ir vaiką bei jo poreikius, žinoti, kaip juos tenkinti, taip pat išmanyti pedagoginės sąveikos principus, gebėti konstruktyviai bei kryptingai bendrauti su kitais pedagogais ir mokinių tėvais, tapti sveikos gyvensenos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju, sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslams pritaikyti visą aplinką, informacinę erdvę. Tikėtina, kad pedagogas, gebantis puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes, susijusias su fizinės ir dvasinės sveikatos puoselėjimu, ir jomis grindžiantis savo gyvenseną ir veiklą, skatina mokinius būti tvirtais fiziškai ir dvasiškai, tobulėti, jausti atsakomybę priimant sprendimus. Todėl, kaip teigia K. Weare ir G. Gray (1995), pedagogams patiems svarbu įgyti pasitikėjimą ir savigarbą, įvertinti savo profesionalumą bei mokytojo profesijos unikalumą, suvokti, kokią įtaką jie daro visuomenei. Pedagogų sveikos gyvensenos kompetencijos puoselėjimas yra ypač svarbus švietimo sistemos uždavinys, padedantis ieš koti tokios sveikatos ugdymo ir ug dymosi krypties, kuri atitiktų šiuolaikinio socialinio gyvenimo reikalavimus. Todėl labai svarbu, kad pedagogai nuolat ieškotų, lavintųsi.

Tėvai – vaikų sveikat…os ugdymo ir ugdymosi partneriai

Jeigu mokytojo pastangų ugdyti mokinių sveikatos saugojimo ir stiprinimo motyvaciją neremia tėvai, tikimybė, kad mokytojui pasiseks, labai menka. Jaunam žmogui labai svarbus šeimos palaikymas ir priežiūra. Išugdyta pagarba sau, gebėjimas spręsti problemas ir taip išvengti konfliktų yra ypatingos vertybės, padedančios visą gyvenimą.

Ką daryti?

PIRMA. Turėtų būti parengta vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo koncepcija, orientuota į kūno, proto ir jausmų darną, apibrėžta sveikatos ugdymo ir ugdymosi vieta bendrojo ugdymo sistemoje. Svarbu, kad sveikatos ugdymas ir ugdymasis būtų nenutrūkstamas procesas, apimantis visą vaiko, paauglio ir jaunuolio ugdymo laikotarpį. Be to, reikia formuoti nuostatą, kad gyvenimą galima valdyti ir jis turi būti prasmingas. Ir kad siekiant šio tikslo prireiks atitinkamos protinės, psichinės, emocinės ir socialinės sveikatos. ANTRA. Sveikatos klausimus reikia integruoti į ugdymo programas, kad būtų pasiekta sveikatos ugdymo ir ugdymosi bei skirtingų mokymo dalykų dermė. Mokytojai, kurie dirba konkrečioje klasėje, prieš pradėdami naują kursą, turėtų peržiūrėti programą ir aptarti, kaip efektyviau išdėstyti programinę medžiagą, kaip ją integruoti į sveikatos temas. Tai leistų atskleisti sąsajas tarp skirtingų mokymo dalykų, o mokiniai pamatytų, kaip susiję skirtingų pedagogų dėstomi dalykai. Mokytojai turėtų pateikti medžiagą remdamiesi metodinėmis naujovėmis. TREČIA. Mokytojai turi iš esmės keisti požiūrįį dėstomą dalyką, nelaikyti jo svarbiausiu. Mokiniams pateiktina tik būtiniausia informacija. KETVIRTA. Būtų tikslinga perimti patirtį Vakarų šalių, kurios jau 15 ir daugiau metų kryptingai moko sveikos gyvensenos (pvz., JAV, Skandinavijos šalys ir kt.). Beje, prieš keletą metų taip buvo ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Sparčiai plėtėsi „Sveikos mokyklos“ idėja, aktyviai buvo rengiami sveikatos ugdymo konsultantai, sveikatos ugdymo temos integruojamos ne tik į atskirus mokymo dalykus. Kai kurios mokyklos vedė ir at skiras sveikatos ugdymo pamokas. Šiuo unikaliu sveikatos ugdymo modeliu žavėjosi ir kitų šalių specialistai. Deja, ne itin „švelnus“ profiliavimas šią puikią idėją tarsi šluota nušlavė: mokiniai ir mokytojai dabar daugiausia dėmesio skiria tiems dalykams, nuo kurių priklauso įstojimas į aukštąsias universitetines mokyklas. Jaunam žmogui iš tiesų sunku suvokti, kad sėkmė lydės tik tuo atveju, jei jis pasižymės stipria sveikata. PENKTA. Siektina sukurti aplinką, kuri padėtų saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, ir kasdieninę mokyklos veiklą grįsti kompleksiniu sveikatinimo programųįgyvendinimu įtraukiant visą jos bendruomenę. ŠEŠTA. Tikslinga aktyviau plėsti „Sveikos mokyklos“ tinklą įtraukiant visų tipų (taip pat ir specialiąsias, kuriose mokosi kokią nors negalę turintys vaikai) mokyklas. O pati šviesiausia vizija – visos Lietuvos mokyklos tampa „Sveikomis mokyklomis“.

Viltingas švietimo sistemos posūkis

Vis dėlto daug vilčių teikia švietimo sistemos posūkis nuo žinių kompetencijų ugdymo link. <…> Realias galimybes saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą atveria naujoji Pradinio ugdymo programa (projektas, 2005 m.), kuri apibrėžia sveikos gyvensenos kompetenciją, išskiria kūno, proto ir jausmų darną. Tobulinama pedagogų kvalifikacijos sistema. Dideles galimybes siekiant šio tikslo atveria Mokytojų kompetencijos centro vykdomas Europos Sąjungos Socialinio fondo ir Lietuvos biudžeto finansuojamas projektas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“. Šis projektas esminį dėmesį skiria kompetencijomis grįstų programų kūrimo metodologijai, mokytojų skatinimui individualiai mokytis, savarankiškai veikti. Universitetai, rengiantys būsimuosius pedagogus, peržiūri studijų pro- gramas, jas orientuoja į mokytojui būtinų kompetencijų ugdymą. Norisi tikėti, kad šis straipsnis paskatins pedagogus, mokyklų vadovus, švietimo strategus susimąstyti apie tai, kad gyvenimas – tai nuolatinė fizinių, psichinių, emocinių, dvasinių ir …socialinių aspektų raida, o sveikata – brangiausia vertybė ir esminė žmogaus kokybiško gyvenimo sąlyga.Sveikatą stiprinanti mokykla (sveika mokykla)Mokykla yra ta vieta, kurioje mokymo ir sveikatingumo programos gali turėti didžiausią poveikį, nes pasiekia žmogų imliausiu jo gyvenimo periodu – vaikystėje ir paauglystėje. Svei¬ka¬tą stip¬ri¬nan¬čių mo¬kyk¬lų tiks¬las – stip¬rin¬ti moks¬lei¬vių svei¬ka¬tą, gi¬lin¬ti svei¬ka¬tos ži¬nias ir įgū¬džius, ben¬dro¬mis mo¬ky¬to¬jų, me¬di¬kų, šei¬mos ir vi¬suo¬me¬nės pa¬stan¬go¬mis kur¬ti in¬teg¬ruo¬tą, vi¬sa¬pu¬sę svei¬ka¬tos stip¬ri¬ni¬mo ir ug¬dy¬mo sis¬te¬mą per vai¬kų ug¬dy¬mo ins¬ti¬tu¬ci¬jas. Eu¬ro¬pos Sąjungos ir Pa¬sau¬lio svei¬ka¬tos or¬ga¬ni¬za¬ci¬jos pa¬stan¬go¬mis nuo 1991 m. pra¬dė¬tas kur¬ti Eu¬ro¬pos svei¬ka¬tą stip¬ri¬nan-čių mo¬kyk¬lų tin¬klas. Pro¬jek¬to dar¬be da¬ly¬vau¬ja 38 Eu¬ro¬pos ša¬lys, dau¬giau kaip 500 mo¬kyk¬lų, dau¬giau nei 400 tūkst. moks¬lei¬vių. 1993 m. į Eu¬ro¬pos svei¬ka¬tą stip¬ri¬nan¬čių mo¬kyk¬lų tin¬klą bu¬vo pri¬im¬ta Lie-tu¬va. Dvy¬li¬ka mū¬sų ša¬lies mo¬kyk¬lų ta¬po tik¬ro¬sio¬mis na¬rė¬mis, dar še¬šios įsi¬trau¬kė kiek vė¬liau aso¬ci-juo¬tų na¬rių tei¬sė¬mis. Apie šimtą įvai¬rių ti¬pų ben¬dro¬jo la¬vi¬ni¬mo mo¬kyk¬lų yra na¬cio¬na¬li¬nio svei¬ka¬tą stip¬ri¬nan¬čių mo¬kyk¬lų tin¬klo na¬rės. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veiklą koordinuoja ir teikia metodinę pagalbą Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo biuras.

Pagrindiniai uždaviniai mokykloms, įgyvendinančioms sveikatos stiprinimo projektą:

• sukurti mokykloje sveikatos ugdymo struktūrą;• sudaryti sveikas ir saugias mokymosi sąlygas (tinkamai įrengiant mokymosi ir pagalbines patalpas, valgyklas, žaidimų aikšteles);• padėti kiekvienam moksleiviui, jo šeimos nariams ir visuomenei išsiugdyti sveikatos poreikį ir atsakomybę už ją;• padėti moksleiviams ir visam mokyklos personalui išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius, padedančius išsaugoti ir stiprinti sveikatą, sveiką aplinką bei pasirinkti teisingą sprendimą;• integruoti sveikatos sampratą į bendrąsias ir dalykines mokymo programas (planus) įvairiose mokymo pakopose;• sudaryti moksleiviams sąlygas realizuoti savo fizinius, psichinius ir socialinius sugebėjimus;• suformuluoti visam mokyklos kolektyvui konkrečias sveikatos stiprinimo, saugios ir sveikos aplinkos kūrimo užduotis;• sukurti gerus mokinių, mokinių ir pedagogų, taip pat mokyklos, šeimos ir visuomenės tarpusavio santykius;• turimus išteklius efektyviau naudoti sveikatai stiprinti;• skatinti sveikatos priežiūros specialistus ugdyti ir įtvirtinti sveiką gyvenseną, kartu formuoti platesnį požiūrį į sveikatą.

Dvylika metų praleidęs jūsų vaikas mokykloje praleistas dienas gali nešioti ne tik ant kupros, bet ir iš mokyklos išeiti tiesiogine žodžio prasme su kupra. Ką daryti, kad taip nenutiktų, ir ko galite reikalauti iš mokyklos administracijos. Pasak Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėjos Daivos Žeromskienės bei centro Sveikatą stiprinančių mokyklų koordinavimo biuro vedėjos Aldonos Jociutės.Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta jau prieš penkerius metus. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis. Atsižvelgiant į tai buvo sukurti nauji visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai. Pagrindinis šio specialisto veiklos tikslas – išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Kasmet mokyklose didėja tokių medikų skaičius, nepaisant to, vienam tokiam specialistui tenka prižiūrėti tūkstantį mokinių. Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ – saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir mažas fizinis …aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t. Kaip laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja mokyklos sveikatos priežiūros specialistas ir Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos. Tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ar suolas atitinka vaiko ūgį, jei vyresnėse klasėse vaikas pats renkasi sėdėjimo vietą, paaiškinti jam kaip pasirinkti tinkamą ir kodėl to reikia. Paklausti vaiko, kurios pertraukos metu jis valgo pietus, ar jam pakanka tam laiko, ar yra galimybė pasirinkti sveiką maistą, kas gaminama virtuvėje ir t. t. Ne mažiau dėmesio reikia skirti mokyklinės kurpinės paieškoms. Kaip išrinkti geriausią taip pat patariama higienos normoje „Mokyklinės prekės“, kurioje išdėstyti reikalavimai mokyklinei kuprinei: svoris, petnešų plotis ir kt. Ne mažiau svarbus ir privaloma sveikatos patikra, nes tai padeda laiku nustatyti ligas, užbėgti joms už akių. Mokiniai greitai auga, keičiasi jų fiziologija, per metus gali pasikeisti ir jų sveikata. Pvz., jei jūsų vaikas pernai dar puikiai matė, tai dar nereiškia, kad šįmet jam negali būti diagnozuota trumparegystė ir pan. Taip pat yra peržiūrimas ir skiepų kalendorius, patikrinama ar vaikui atlikti visi reikalingi skiepai. Duomenys apie mokinių sveikatą reikalingi ir mokyklai: ypač reguliuojant fizinį krūvį, pritaikant maitinimą, sodinant į tinkamesnį suolą, diferencijuojant mokymo procesą, ar net pasirenkant individualų psichologinio bendravimo būdą ir pan. Pasitaiko ne itin atsakingų tėvų, kurie visiškai nesirūpina vaikų sveikata. Tad vienintelė galimybė priversti juos ateiti į polikliniką – kai mokykla reikalauja pažymos. Jei vaikas serga lėtine liga, tėvai apie tai turėtų pasakyti sveikatos priežiūros specialistui, kad būtų galima sudaryti optimalesnes sąlygas vaiko sveikatos išsaugojimui. Tokie vaikai lanko nepagrindinę fizinio pajėgumo grupę, jiems ribojamas fizinis krūvis. Tiek sergantiems, tiek sveikiems vaikams sveikatos priežiūros specialistas nurodo fizinio pajėgumo grupę, su kuria turi būti supažindinti moksleivio tėvai…. Mokyklose bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai bus draudžiami

Jau keletą metų vykstanti diskusija dėl užkandžių aparatų draudimo mokyklose pasiekė finišo tiesiąją. Netrukus sveikatos apsaugos ministras savo parašu turėtų patvirtinti naują higienos normą, kurioje bus griežtai ribojamas užkandžių aparatų asortimentas. Juose bus galima pardavinėti tik sveiką maistą, o šio reikalavo nevykdantys mokyklų vadovai bus baudžiami. Šiuo metu mokyklose stovintys užkandžių aparatai – tikras rojus mokiniams. Populiariausi maisto produktai – žinoma, bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai. Būtent šiems gaminiams vaikai neretai išleidžia iš tėvų pietums gautus pinigus.

Dar prieš metus Nacionalinė sveikatos taryba ragino savivaldybių politikus ir švietimo įstaigų vadovus stiprinti atsakomybę už leidimus mokyklose įrengti gėrimų ir užkandžių aparatus, o neturint galimybių juose prekiauti sveikatą stiprinančiais maisto produktais – vaisiais, sultimis, pieno produktais – jų atsisakyti. Suaugusiųjų mitybos įpročiai susikuria dar vaikystėje ir paauglystėje. Deja, net ir labai norėdami, valdininkai uždrausti užkandžių aparatų negalėtų. Tai būtų vienos prekybos rūšies ribojimas, o įstatymai tai draudžia. Todėl mokyklų vadovai patys sprendžia, kas svarbiau – moksleivių sveikata ar pinigai už patalpų nuomą aparatui.Norma bus privaloma

Neseniai Respublikinio mitybos centro (RMC) specialistai parengė higienos normos pakeitimą, kuriame aiškiai išvardyti mokyklose rekomenduojami ir nerekomenduojami maisto produktai. „Mokinių maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų produktų grupėmis ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru apskrityje, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad būtų laikomasi nustatyto maisto produktų asortimento“, – teigiama minėtoje normoje. Anot RMC mitybos higienos specialistės Bronės Žilėnienės, mokyklose nerekomenduojama pardavinėti bulvių traškučius ir kitus riebaluose virtus gaminius, saldainius, konditerijos gaminius su kremu ar šokoladu, genetiškai modifikuotą maistą, riebius produktus, kurie turi daugiau nei 21 gramą riebalų 100-ui gramų produkto, gėrimus su maisto priedais – dažikliais, konservantais, saldikliais.Iki šiol normoje buvo išvardinti tik rekomenduojami produktai, todėl mokyklų vadovai visada galėjo pasiteisinti, kad nežinoję, ar produktas žalingas mokinių sveikatai.„Tiesa, ir naujoje normoje vartojamas žodis „rekomenduojama“. Uždrausti tų pačių bulvių traškučių negalime, nes drausti galima tik tokius produktus, kurių pardavinėti negalima niekur. Jeigu produktas leidžiamas parduotuvėje, jis negali būti draudžiamas. Šiuo metu aparatuose parduodamas maistas yra saugus, tačiau jis nėra sveikas“, – teigė specialistė. Tačiau normoje įtvirtintas principas, kad užkandžių aparatuose gali būti prekiaujama tik tokiu maistu, kurį moksleiviams rekomenduoja visuomenės sveikatos specialistai. Atsakomybė už normos vykdymą teks mokyklos vadovui. Už pažeidimus jis bus baudžiamas – pirmiausia įspėjimu, o vėliau ir pinigine bauda. „Aišku, vaikai nesveiko maisto galės nusipirkti parduotuvėje, tačiau gal tai darys ne kasdien, kai nebus pagundos panosėje. Mano, kaip gydytojos, pozicija vienareikšmė – jeigu vaikui duodu pinigėlį, kad jis mokykloje nusipirktų šilto maisto, kuris jam būtinas, o jis tą pinigėlį išleidžia šokoladukams ir kitiems užkandžiams, tai nėra gerai“, – svarstė B. Žilėnienė. Beje, specialistė pastebi, kad Lietuvoje užkandžių aparatų mokyklose nėra tiek daug. Pernai juos turėjo 107, arba 7 proc. visų mokyklų. Panevėžyje jų buvo 20, Šiauliuose – 17, Kaune – 17, Vilniuje – 10, Utenoje – 9, Klaipėdoje – 2.Mokykloje–tik sveiki produktai ir gėrimai Siekdamas bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinti mokinių sveikatos saugą, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pakeitė nuo 2005 m. galiojusią Lietuvos higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patobulinti maitinimo organizavimo šalies mokyklose reikalavimai. Numatyta atsakomybė už nepalankių sveikatai produktų – bulvių traškučių, saldainių, nealkoholinių gėrimų su maisto priedais, genetiškai modifikuotų maisto produktų ir kt. – teikimą mokyklose. Rengiant šios normos pakeitimo projektą aktyviai dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė. Norma yra privaloma mokyklų steigėjams bei vadoams, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms. Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose populiarūs užkandžių ir gėrimų aparatai. Jose siūlomi sveikos mitybos normų neatitinkantys produktai ir su tuo susijusi netinkama vaikų bei moksleivių mityba tapo visuomenės sveikatos iššūkiu šalies sveikatos politikams, visuomenės sveikatos specialistams, mokyklos bendruomenėms, tėvams. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, atlikdami mokinių maitinimo organizavimo kontrolę, susidūrė su problemomis. Nebuvo numatyta atsakomybė už pažeidimus, susijusius su netinkamų mokinių maitinimo organizavimu, sveikatai nepalankių produktų pateikimu užkandžių ir gėrimų automatuose mokyklose. Pasak sveikatos apsaugos ministro, sveika mityba lemia ilgesnę gyvenimo trukmę ir kokybę. Sveikas gyvenimo būdas ypač aktualus vaikams, kurie yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsižvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei kt. teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal mokyklos vadovo ir su visuomenės sveikatos centru apskrityse suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta patiekalo energinė vertė. Numatyta, kad maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas, sudarytas vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų maisto produktų grupėmis (nustatytomis šios higienos normos) ir pritarus mokyklos tarybai bei patvirtinus mokyklos vadovui, turi būti suderintas su apskrities visuomenės sveikatos centru. Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos (ypač iš ekologinės gamybos ūkių) ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios), grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (ypač liesi); liesa mėsa (paukštiena, jautiena, veršiena, triušiena ir kt.) ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu, nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais, gazuoti gėrimai, genetiškai modifikuotas maistas. Normoje nustatyta, kad mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, remdamasis vaikų sveikatos pažymėjimuose pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, kasmet iki rugsėjo 20 d. sudaro ir pateikia mokyklos vadovui tvirtinti sąrašą mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kasmet iki spalio 1 d. informuoja savivaldybės administraciją apie tausojančio maitinimo poreikį ir organizavimą mokyklose. Maitinimo organizavimui šalies mokyklose keliami reikalavimai koreguoti, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos kovos su nutukimu chartijos nuostatas dėl rekomenduojamų ir nerekomenduojamų moksleivių maitinimui maisto produktų grupių, jų g…alimo poveikio vaikų sveikatai. PSO įpareigoja Europos valstybes imtis priemonių skatinant sveikų maisto produktų vartojimą, rinkos „spaudimo“ vaikams mažinimą, gaunamų maisto medžiagų proporcijų subalansavimą. Mitybos specialistų nuomone, svarbu mažinti vartojamo cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste, skatinti vaisių bei daržovių vartojimą, mokyklas aprūpinti sveikatai palankesniu maistu. PSO teigimu, pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas Europos regione – mažinti vaikų nutukimą (2006 m. duomenimis, apie 30 proc. vaikų yra nutukę). Taip siekiama jaunąją kartą apsaugoti nuo su netinkama mityba susijusių lėtinių ligų – širdies kraujagyslių, antrojo tipo diabeto, onkologinių, skeleto-raumenų sistemos susirgimų ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų.Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose

(monitoringo duomenų analizė)Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų – nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti. Vykdant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, paskelbti Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2000.07.05 d. įsakymas Nr. 921 ir 2000.08.31 d. įsakymas Nr. 1087 “Apie narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją švietimo ugdymo įstaigose” bei narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo įstaigose 2000-2001 m.m. priemonių planas. Vykdant minėtus dokumentus, ugdymo įstaigos du kartus (2000 m. ir 2001 m. rudenį) informavo LR švietimo ir mokslo ministeriją apie jų vykdymą bei atsakė į papildomus klausimus. Gauti atsakymai į papildomus klausimus ir ataskaitos apie minėtų įstatymų vykdymą bendrojo lavinimo mokyklose (darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, suaugusiųjų mokyklose, gimnazijose), globos namuose, internatinėse mokyklose. Viso gauta ataskaitų apie 1917 įstaigų prevencinę veiklą. Remiantis apskričių, rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių bei atskirų mokyklų ataskaitomis atlikta duomenų analizė. Kai kuriuose miestuose ir rajonuose sudarytos koordinavimo komisijos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, parengti priemonių planai. Visose, ataskaitas pateikusiose, ugdymo įstaigose yra paskirti asmenys, atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ar net sudarytos prevencinės veiklos koordinacinė grupė. Net 59.5% įstaigų nurodė, kad atsakingu asmeniu paskirtas vienas iš įstaigos administracijos darbuotojų. Kai kuriose mokyklose šią atsakomybę prisiėmė įstaigos direktorius ar jo pavaduotojas/a ugdymui. 21.4% įstaigų atsakingu paskirtas biologijos, sveikos gyvensenos bei kitos specialybės mokytojas, 7.1% įstaigų – socialinis darbuotojas ar psichologas ir 12.0% įstaigų savo ataskaitose nenurodė kokios specialybės yra asmuo, atsakingas už narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos veiklą. Atsakingas asmuo dirba pastoviai ir buvo pakeistas vos keliuose įstaigose dėl rimtų priežasčių (pvz. išėjo iš darbo). Daugelis ugdymo įstaigų pakoregavo vidaus tvarkos taisykles, jas papildydami apie alkoholio ir kitų narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimą. 71.4% ugdymo įstaigų turi rašytines vidaus tvarkos taisykles, liečiančias rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams bei aptarnaujančiam personalui. 14.3% įstaigų turi tik žodines vidaus tvarkos taisykles, o tiek pat (14.3%) įstaigų vidaus tvarkos taisykles turi tik moksleiviams. Tuo, suprantama, pažeidžiamas demokratiškumo principas mokykloje. Mokyklose griežčiau sekamas moksleivių lankomumas, tobulinama lankomumo apskaitos sistema. Kai kurios įstaigos praveda moksleivių, praleidinėjančių pamokas, kontrolės savaites, siekdami išsiaiškinti kuo jie tuo metu užsiima. Mokyklose nustatytas interesantų ir svečių lankymosi švietimo įstaigose registravimo tvarka, ribojamas pašalinių asmenų patekimas į mokyklą ir jos teritoriją. Ieškoma efektyvios kontrolės formų diskotekų ir kitų renginių metu. Kai kurios mokyklos už vidaus taisyklių pažeidimus yra numačiusios bausmes. Pvz. pažeidus taisykles vakarėlių metu numatyta:– pranešti tėvams– taikyti pinigines baudas (5 litai)– išprašyti iš šokių (vakarėlio)– taikyti administracines baudas.Kai kurios mokyklos įvedė jaunųjų polici…jos rėmėjų patruliavimą pertraukų ir šokių metu, daugelyje mokyklų budi tėvai.Moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai informuojami apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Skelbiami sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresai, telefonai, jų teikiamos paslaugos.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą kaip aktualią įvardijo 62.0% įstaigų. Jų tarpe :– 39.8% įstaigų įvardijo aktualia narkotikų vartojimo problemą;– 22.2% įstaigų aktualiu įvardijo tik tabako ir alkoholio vartojimą; – 18.0% įstaigų vadovų galvoja, kad narkotinių medžiagų vartojimas dar nelabai aktualus jų įstaigoje;– o 20.0% įstaigų vadovų atsakė, kad jų įstaigoje ši problemą nėra aktuali, nes “realiai vartojančių mokykloje nėra”, “akivaizdžių faktų nenustatyta” ir kita. Problemos neįžvelgė dauguma globos namų, internatinės mokyklos. Ši problema dar nėra aktuali kaimo pradinėse mokyklose, nors kai kurios ir kaimo pradinės mokyklos šią problemą jau vertina kaip aktualią ir svarbią. Ne todėl, kad daug kas vartotų, o todėl, kad problema egzistuoja, “mokyklos yra gąsdinamos”, kartais įtariami draugai, aplinkiniai, kad naudoja narkotines medžiagas, moksleiviai susiduria su pasiūlymu išmėginti, įsigyti. Remiantis tarptautinių ESPAD 99 tyrimų rezultatais, kurie apėmė 250 ugdymo įstaigų, galima buvo tvirtinti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus moksleivių yra aktualus visose šalies ugdymo įstaigose. Tik vienoje kaimo pagrindinėje mokykloje tyrimo metu nebuvo konstatuotas nė vienas moksleivis, mėginęs vartoti narkotinių medžiagų. Tačiau, rūkančių bei alkoholinius gėrimus vartojančių, nustatyta kiekvienos mokyklos kiekvienoje tiek 9-toje, tiek 10-toje klasėje, o jų vartojimo stažas siekė iki 5-10 metų. Todėl reikėtų manyti, kad kai kurios mokyklos dar neįvertina situacijos.Moksleivių apklausa dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo.Net 92.8% įstaigų pravedė moksleivių apklausą dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Tik 4.8% įstaigų nurodė, kad apklausos nedarė ir 2.4% – nurodė, kad situaciją aiškinosi pokalbių su moksleiviais būdu. Nedaugelis mokyklų apklausė visus moksleivius. Išvadose mokyklos nurodo, kad laiku atlikti tyrimai turi prasmę ir padeda planuojant renginius. Kai kurie rajonai anketinę apklausą vedė ir išanalizavo duomenis viso rajono mastu. Gauti labai vertingi ir patikimi duomenys vien dėl didelio tiriamųjų skaičiaus. Kai kurios mokyklos tyrimus atliko pagal unifikuotą anketą, o kelios – net pagal ESPAD klausimyną ir savo duomenis išanalizavo lygindami su tarptautinių tyrimų duomenimis bei ankstesniais kitų miestų tyrimais. Didžiųjų miestų kai kuriuose mokyklose tyrimus atliko diplomantai, magistrantai ar kokių tai centrų kvalifikuoti darbuotojai. Kai kurios mokyklos dar duomenų neišanalizavo, kitos rašo, kad prideda prie ataskaitų, tačiau iki mūsų jos neatėjo.

Kai kurios įstaigos apėmė 5-12 klases, kitos – 6-10 klases arba tik 5-7 klases. Dažniausiai apklausa buvo vykdoma pasirinktinai keliose klasėse ir apėmė nedidelį moksleivių skaičių. Kai kurios mokyklos nurodė duomenis procentais, kitos – nurodė moksleivių skaičių. Buvo ir tokių mokyklų, kurios nurodė, kad duomenys konfidencialūs, todėl jų nepateikė. Todėl matematiškai apdoroti duomenų neįmanoma, galima tik juos aptarti. Be to, kai kuriuose ataskaitose nurodoma, kad moksleiviai nebuvo atviri ir duomenys neatspindi tikrovės. Tai rodo, kad nebuvo laikomasi anonimiškumo (kiekvienas klausimynas nebuvo pateikiamas atskirame voke) ir konfidencialumo (buvo renkami duomenys ir jie analizuojami nekonfidencialiai). Tačiau daugelis įstaigų nurodė, kad atlikę apklausas įsitikino, kad mokykloje egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema.Rūkymas. Rūkymas yra labai paplitęs tarp moksleivių ir jis labiausiai pastebimas. Mokytojams tenka kontroliuoti moksleivių elgesį pertraukų metu. Įvedus griežtą tvarką pačioje mokykloje ir jos… teritorijoje, neretai moksleiviai (net ir pertraukų metu) bėga į kaimyninius gyvenamus rajonus ir ten rūko. Neretai ir tėvai savo vaikų rūkymui pritaria. Mokyklai tenka įdėti daug pastangų, kad laikytis griežtos vidaus tvarkos.Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10% pradinių klasių moksleivių. Panašų rūkančių pradinių klasių moksleivių skaičių nurodė tiek kaimo, tiek miesto mokyklos. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55%. Vyresnėse klasėse, o ypač jaunimo mokyklų moksleivių apklausa parodė, kad kasdien rūko nuo 38% iki 77% moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88 – 95%. Taigi yra mokyklų, kur beveik visi vyresnių klasių berniukai rūko. Tai jau viršija šalies vidurkį pagal ESPAD 99 duomenis. Mūsų šalyje iki šiol rūkė daugiau berniukai, nei mergaitės. Tačiau kai kurios mokyklos išreiškė didelį susirūpinimą didėjančiu mergaičių rūkymu, nes visai nebandžiusių rūkyti mergaičių vyresnėse klasėse “galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų”. Moksleiviai gana anksti pradeda rūkyti. Daugiausia berniukai pradeda rūkyti šeštoje-septintoje klasėje, mergaitės – aštuntoje-devintoje klasėje. Daugelis mokyklų atžymėjo, kad tėvai pritaria vaikų rūkymui ir netgi nuperka cigarečių. Didžiausia bėda ir rykštė yra moksleivių rūkymas už mokyklos ribų, t.y. gyvenamųjų namų laiptinėse, prie parduotuvių. Įstaigų vadovai galvoja, kad reikėtų valstybiniu mastu išleisti įstatymą, kuriame būtų aiškiai įvardinta, kad bendrojo lavinimo moksleiviams rūkyti draudžiama. Kai kurie pedagogai galvoja priešingai, kad reikia įrengti rūkymo patalpas mokykloje bent pabandymui, daryti šio žingsnio stebėjimus ir analizę.Alkoholis. Labai paplitę yra alkoholiniai gėrimai. Kai kurios mokyklos nurodė, kad jų visi 5-12 klasių moksleiviai (100%) yra išbandę alkoholinius gėrimus. Dauguma mokyklų nurodo 92-95 % moksleivių bandžiusių alkoholinius gėrimus ir 10-31% dažnai jį vartojančių, o vienoje mokykloje 2.3% moksleivių alkoholinius gėrimus vartoja kasdien. Yra tokių mokyklų, kurios tarp 6-10 klasės moksleivių bandžiusių vartoti alkoholinius gėrimus nurodė tik 20%, o kitos net 77% trylikamečių konstatavo sistemingai vartojančių alkoholinius gėrimus. Apie moksleivių apsvaigimą nuo alkoholio nurodo nedaug įstaigų. Šis rodiklis siekia iki 73.2%, kai nurodomas girtumas bent kartą ir 18%, kai moksleiviai buvo apsvaigę 10 ir daugiau kartų, bei 31.0% 1-2 kartus per paskutines 30 dienų. Konstatuoti girtumo faktai jau penktoje klasėje. Tarp moksleivių yra labai paplitęs alus, tačiau jie nepriskiria alų prie alkoholinių gėrimų. Mokyklos, kurios išanalizavo, kaip paplitę yra atskiros alkoholinių gėrimų rūšys, nurodė, kad iki 65% moksleivių sistemingai vartoja alų. Priežastys, kodėl moksleiviai vartoja alkoholį, daugumoje psichologinės: noras atsipalaiduoti, užmiršti problemas, apsvaigti, smalsumas, pasijusti laimingesniu..Nelegalūs narkotikai. Nelegalūs narkotikai daugiau plinta didesnių miestų mokyklose. Daugelis kaimo ir mažesnių miestelių mokyklų nurodė, kad jų mokyklose narkotikų vartojimo nepastebėta ir moksleiviai anketose neatžymi. Tačiau kai kurios gyvenviečių mokyklos pateikė gana liūdnus ir stulbinančius rezultatus tiek pagal pavartojusių moksleivių skaičių tiek pagal narkotinių medžiagų įvairove (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.). Moksleiviai atžymi, kad apie narkotikus jie yra plačiai girdėję. Iki 93% moksleivių žino narkotikų pavadinimus, bei pavieniai juos bando vartoti ir kaimiškose vietovėse. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios nurodo 7-9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir ypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 –37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% pastoviai vartojančių narkotikus moksleivių. Labiausiai paplitusi “žolė”, ra…minamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos (“žolės”, kanapių) vartojimo rodiklis siekia iki 28.9-33.0%. Net 7-8% kai kurių globos namų auklėtinių uosto klijus. Klijų uostymas paplitęs ir kitose įstaigose, ypač kaimo mokyklose. Tačiau kitos įstaigos nurodė 2-5% moksleivių, uostančių klijus, daugiausia berniukų. Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9%). Daugėja mokinių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma net iki 12%, dažniau mergaitės). Kai kurios mokyklos nurodė, kad yra moksleivių jau pastoviai vartojančių narkotikus (piktnaudžiaujančių jais). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai. Visagine 15% moksleivių vartoja trimadolį. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas. Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose, o joms įsigyti moksleiviai išleidžia 60 litų ir daugiau per mėnesį, kuriuos gauna iš tėvų, kaip kišenpinigius. Moksleiviai gerai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų. Kai kurių mokyklų, anoniminių apklausos apie narkotikų vartojimą rezultatų analizėse, nurodoma, kad iki 42% kaimo mokyklų moksleivių narkotikų gali įsigyti mokykloje (per draugus). Daugumoje ataskaitose nurodoma, kad mokykloje narkotikų įsigyti negalima. Tačiau narkotikų galima gauti net kaimo vietovėse: 15-17% kaimo mokyklų moksleivių anketose nurodė, kad žino, kur savo gyvenvietėje gali gauti narkotikų.
Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto (“dėl kaifo”), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), “madinga”, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti. Kai kurių mokyklų narkotinių medžiagų vartojimo analizė rodo, kad moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Iš draugų, platintojų jie yra girdėję apie neapsakomus malonumus. Paaugliai įsitikinę, kad narkotikai yra “mirtini” ir “nemirtini” (tabletės, “žolė”). Jų nuomone nemirtini narkotikai sveikatai žalos nedaro ir yra mažiau pavojingi nei alkoholis. Kitas pavojingas dalykas yra tai, kad vaikai tiki, kad narkomanija yra pagydoma, kad bet kada gali mesti juos vartoti. Tai jiems padeda suvokti buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos. Buvę narkomanai laiko save pasveikusiais ir tiki, kad niekada nebeprisilies prie narkotikų. Tuo įtikina ir vaikus. Todėl labai pavojinga įsileisti buvusius narkomanus paskaitoms į mokyklas. Pedagogų nuomone vaikui būtina nuo mažens formuoti gyvenimo filosofiją, kad vaikai suvoktų, jog likimas priklauso nuo jo paties, kad gyventi puiku ir be narkotikų.Kai kurios įstaigos į anketas įtraukė klausimą ar moksleivius reikėtų testuoti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visose anketose didžioji dauguma moksleivių pasisakė, kad ne. Testavimas nesprendžia problemos, išaiškinti vartojančius galima ir kitais būdais, nežeminant visų moksleivių, o testuoti tik įtarus. Kai kurios mokyklos pateikė apklausų duomenis ir apie kitas moksleivių problemas – norą pakenkti sau (iki 24% moksleivių norėjo pakenkti sau) ir bandymą žudytis (iki 13%, o 4% net 5 ir daugiau kartų moksleivių bandė žudytis). Duomenys rodo, kad vaikai turi daug problemų, kurios skatina ne tik griebtis narkotikų, bet ir ryžtą savižudybei.

Išvados

Turėtų būti parengta vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo koncepcija, orientuota į kūno, proto ir jausmų darną, apibrėžta sveikatos ugdymo ir ugdymosi vieta bendrojo ugdymo sistemoje. Svarbu, kad sveikatos ugdymas ir ugdymasis būtų nenutrūkstamas procesas, apimantis visą vaiko, paauglio ir jaunuolio ugdymo laikotarpį. Be to, reikia formuoti nuostatą, kad gyvenimą galima valdyti ir jis turi būti prasmingas. Ir kad siekiant šio tikslo prireiks atitinkamos protinės, psichinės, emocinės ir socialinės sveikatos. Sveikatos klausimus reikia integruoti į ugdymo programas…, kad būtų pasiekta sveikatos ugdymo ir ugdymosi bei skirtingų mokymo dalykų dermė. Mokytojai, kurie dirba konkrečioje klasėje, prieš pradėdami naują kursą, turėtų peržiūrėti programą ir aptarti, kaip efektyviau išdėstyti programinę medžiagą, kaip ją integruoti į sveikatos temas. Tai leistų atskleisti sąsajas tarp skirtingų mokymo dalykų, o mokiniai pamatytų, kaip susiję skirtingų pedagogų dėstomi dalykai. Mokytojai turėtų pateikti medžiagą remdamiesi metodinėmis naujovėmis. Mokytojai turi iš esmės keisti požiūrįį dėstomą dalyką, nelaikyti jo svarbiausiu. Mokiniams pateiktina tik būtiniausia informacija. Būtų tikslinga perimti patirtį Vakarų šalių, kurios jau 15 ir daugiau metų kryptingai moko sveikos gyvensenos (pvz., JAV, Skandinavijos šalys ir kt.). Beje, prieš keletą metų taip buvo ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Sparčiai plėtėsi „Sveikos mokyklos“ idėja, aktyviai buvo rengiami sveikatos ugdymo konsultantai, sveikatos ugdymo temos integruojamos ne tik į atskirus mokymo dalykus. Kai kurios mokyklos vedė ir at skiras sveikatos ugdymo pamokas. Šiuo unikaliu sveikatos ugdymo modeliu žavėjosi ir kitų šalių specialistai. Deja, ne itin „švelnus“ profiliavimas šią puikią idėją tarsi šluota nušlavė: mokiniai ir mokytojai dabar daugiausia dėmesio skiria tiems dalykams, nuo kurių priklauso įstojimas į aukštąsias universitetines mokyklas. Jaunam žmogui iš tiesų sunku suvokti, kad sėkmė lydės tik tuo atveju, jei jis pasižymės stipria sveikata. Siektina sukurti aplinką, kuri padėtų saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, ir kasdieninę mokyklos veiklą grįsti kompleksiniu sveikatinimo programųįgyvendinimu įtraukiant visą jos bendruomenę. Tikslinga aktyviau plėsti „Sveikos mokyklos“ tinklą įtraukiant visų tipų (taip pat ir specialiąsias, kuriose mokosi kokią nors negalę turintys vaikai) mokyklas. O pati šviesiausia vizija – visos Lietuvos mokyklos tampa „Sveikomis mokyklomis“.Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ – saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t. Kaip laikomasi šių reikalav…imų, kontroliuoja mokyklos sveikatos priežiūros specialistas ir Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos.

Naudota literatūra

1. http://vasc.sam.lt/, 2007m 24-29 2. http://vasc.sam.lt/, 2007m P. 6-9.3. http://gimtasiszodis.w3.lt/bobrova_06_6.htm4. (http://vasc.sam.lt). 5. http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=vaikas&lid=2&rodyti=str&strid=36275&subtema=246. www.DELFI.lt7. http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=161133458. www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/nmvp_svu_ist.doc