Sveikatą veikiantys elgsenos ir gyvensenos veiksniai

SVEIKATĄ VEIKIANTYS ELGSENOS IR GYVENSENOS VEIKSNIAI
REFERATAS

Darbą atliko:
Darbą priėmė:

Kaunas, 2005

TURINYS

ĮVADAS 3
1. RŪKYMAS KAIP SVEIKATĄ ĮTAKOJANTIS VEIKSNYS 5
2. ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI 6
3. FIZINIS AKTYVUMAS ŽMOGAUS GYVENIME 8
4. RACIONALI IR NERACIONALI MITYBA 9
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14
PRIEDAI..............................15

ĮVADAS

Įvairiais amžių laikotarpiais žmoniją vargino ligos. Pirmykščiai žmonės manė, jog ligas siunčia kaip išbandymus jiems. Tada buvo natūrali atranka ir silpni gimę kūdikiai paprastai neišgyvendavo. Viduramžiais atsirado būrėjų, užkalbėtojų, žolininkių, kurios bandė padėti sergantiems, tačiau krikščionybės skleidėjai jas niekindavo ir dažnai sudegindavo ant laužo kaip raganas. Tais laikais žmonės nemanė, kad jų sveikata turi kažkas pasirūpinti. Būdavo taaip, kaip Dievulis davė, tiek gyvendavo, sveikas ar ligotas.
19 amžiuje vystantis kapitalistinei industrijai, pasaulis keitėsi, modernėjo, atsirado naujos ligos, kurios plito kaip infekcinės epidemijos, kitų žymiai daugėjo, nes didėjo gyvenimo tempas, keitėsi gyvenimo sąlygos. Karo metais plito maras, raupai, karo patirtas siaubas streso ir traumų pavidale.
Iki XIX amžiaus jokios organizuotos veiklos, kaip išvengti ligų bei stiprinti sveikatą nėra žinoma. Buvo laikomasi įvairių nuomonių, diskusijose buvo kalbama, kad epideminių ligų plitimas siejamas su aplinka, blogu oru. „Miazmų“ arba „blogo oro“ teorijos teigė, kaad miestuose ar varginguose rajonuose įvairiomis ligomis sergama dėl blogo oro.“ (R. Kalėdinė, J. Petrauskienė, A. Rimpela, 14 psl.) Buvo tikimasi, kad izoliacija ir švari aplinka padės pagerinti sveikatą.
XIX amž. pabaigoje infekcinių ligų kilmė pradėta aiškinti „germų teorija“. Visuomenės sveikata turėjo bū

ūti stiprinama bakteriologijos mokslo atradimais.
Po antrojo pasaulinio karo sparčiai plėtėsi gydymo įstaigų tinklas bei tobulėjo medicinos technologijos. Šiuo laikotarpiu sveikata vertinama negatyviais rodikliais, o žmogų imta laikyti gydytojų veiklos ir gydymo objektu.
Nors 1948 m. PSO priėmė ir iki šiol vartojamą sveikatos apibrėžimą, teigiantį, kad sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sovietmečiu šis apibrėžimas nebuvo reikšmingas ir tik apie 1970 metus pradėtas kritikuoti kasdieninio gyvenimo „medikamentinimą“. „1978 m. Alma Atos konferencijoje išsamiai išnagrinėta PSO priimta sveikatos koncepcija ir idėja apie bendrą sveikatos stiprinimo strategiją, pagal kurią bendromis medicininio bei kitų įvairių socialinių ir ekonominių sektorių pastangomis būrų siekiama pagerinti gyventojų sveikatą.“ (R. Kalėdinė ir kt. 16 psl.)
1984 m. PSO regioninis EU komitetas priėmė „Sveikatos visiems 2000„ strategiją. Šioje strategijoje numatyta visuomenės sveikatos problemų sprendimo ir svveikatos stiprinimo priemonių visuma.
Otavos sveikatos stiprinimo chartijoje, priimtoje 1986 m. akcentuojama, kad sveikata yra vienas svarbiausių socialinių ir asmeninių gyvenimo išteklių. Pakito požiūris į pačių žmonių galimybes stiprinti savo sveikatą. Žmogus tapo atsakingas už savo sveikatą, bet ne medicinos darbuotojai. Sveikatos priežiūros specialistai turi atlikti tik konsultanto vaidmenį, o pačiam žmogui paliekama galimybė spręsti ar jis naudosis medikų patarimais.
Praktinis šios chartijos nutarimų įgyvendinimas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tik reformavus sveikatos apsaugos sistemą, žmogus pagaliau suprato, kad tik jis pats yra atsakingas už sa
avo sveikatą. Kad 50 % jo sveikatos priklausys nuo to, kokia bus jo gyvensena, 20 % lems paveldimumas, 10 % – aplinkos įtaka, asmens priežiūros įstaigos lems 10 % žmogaus sveikatos.
Savo darbe aš kalbėsiu apie sveikatą įtakojančius veiksnius, nes manau, kad jie labai didele dalimi lemia žmogaus sveikatą. Aš pasirinkau rūkymą, alkoholio, fizinio aktyvumo ir mitybos veiksnius.
Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip sveikatą įtakoja žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas ir mityba.
Uždaviniai:
1. Rūkymo kaip vienas dažniausių buitinių priklausomybių analizė;
2. Alkoholio poveikio sveikatai analizė;
3. Fizinio aktyvumo kaip XXI amžiaus problemos aktualumas;
4. Racionalios ir neracionalios mitybos įtaka sveikatai

1. RŪKYMAS KAIP SVEIKATĄ ĮTAKOJANTIS VEIKSNYS

Rūkymas yra svarbiausia susirgimo priklausomybe priežastis, kurią galima keisti ne medikamentais, o psichologiškai. Kodėl pradedama rūkyti? Populiariausias aiškinimas – bihevioristiniu požiūriu – išmokimas stebint. Stebint rūkančius tėvus, draugus. Kitas galimas aiškinimas pagal Maslow hierarchijos piramidę nepatenkinti kūdikystėje patys pagrindiniai fiziologiniai poveikiai, žmogus išaugo nepasitikintis savimi, todėl, norint pritapti prie draugų cigaretės dūmas suteikia drąsos ir vyriškumo. Pagal S. Freudą galima manyti, kad žmogus užsifiksavo vienoje iš raidos stadijų ir jam būtinas poreikis panašus į čiulpimą.
Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Cigaretėms naudojami susmulkinti ir atitinkamai apdoroti jo lapai.
Rūkymo paplitimą lemia tabake esančios medžiagos – nikotino savybė paveikti žmogaus e. n. s., sukelti tam tikrą euforinę būseną, jaučiamą lengvumu, maloniu jauduliu, dvasiniu pakilimu. Genetiniu požiūriu šis potraukis rūkyti gali būti paveldėtas iš tėvų, se

enelių, mamų ir močiučių. Priklausomybė nikotinui ypač greitai susiformuoja iki 25 metų amžiaus.
Tabake yra 0,7 – 4,8 % nikotino. Jis labai nuodingas. Mirtina dozė 50 – 160 mg. Tokį kiekį galima gauti surūkius 15 – 20 cigarečių iš karto. Kai į organizmą nikotino patenka per daug, žmogus miršta nuo kvėpavimo centro paralyžiaus.
Organizmui negaunant nikotino atsiranda abstinencinis sindromas, kuris pasireiškia dusuliu, kosuliu, galvos skausmais, dirglumu, nemiga, pykčiu ir nenugalimu noru rūkyti.
„Rūkymas yra labiausiai paplitusi buitinė narkomanija, žalojanti žmonių sveikatą“ (M. Černiauskienė. 29 psl.). cigaretės dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių, kurie išsiskiria į aplinką, iš jų apie 40 nuodingų, tarp jų ir sukeliančių vėžį kancerogeninių medžiagų. Rūkantieji labai kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Jei nerūkantis išbus vieną valandą prirūkytoje patalpoje, tai jis „pasyviai surūkys“ 4 cigaretes. Ypač blogai dūmai veikia vaikus. Jie pasidaro išsiblaškę, neramūs, pablyškę, blogai miega, sumažėja apetitas. Vėžio centro mokslininkai (1997) pasyvių rūkalių organizme surado stiprią vėžį sukeliančią medžiagą NNK (4 etilnitrozamin – 1 butanonas), kuri sukelia plaučių adenokarcinomą. Taip pat tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas vaikams padidina cholesterolio kiekį kraujyje, tuo padidindamas širdies ligų riziką.
Patys rūkoriai, kurie užtraukia dūmus giliai į kvėpavimo takus, nikotino įkvepia 90 %, o neužtraukiantieji – 10 %.
Kokie pakitimai vyksta paties rūkančiojo organizme? Pirmiausia ryškūs pakitimai įvyksta širdies – kraujagyslių sistemoje. Nikotinas siaurina, užkemša vainikines širdies kraujagysles, sukelia aterosklerozę, išeminę širdies ligą, pagreitina MS, užkalkėja ir susiaurėja ko
ojų kraujagyslės, vystosi galūnių gangrena. Labiausiai kenčia rūkančiųjų plaučiai. Didėja kraujospūdis, padažnėja pulsas. Rūkorius vargina kosulys, nes dūmai paralyžuoja trachėjas ir bronchų virpamąjį epitelį, gleivės kaupiasi kvėpavimo takuose, sutrinka palučių ventiliacija, gali išsivystyti plaučių emfirema. Kancerogeninės medžiagos, apie kurias pirmieji darbai paskelbti XX amž. pradžioje, – benzpirenas ir jo dariniai, nitrozaminai, nikelio, arseno, chromo, vanadžio, seleno junginiai, radioaktyvusis (P0 210) ir kt. sukelia piktybinių ląstelių dauginimąsi.
Rūkant nėštumo metu vaisiaus kraujyje padaugėja CO koncentracija, sutraukiamos kraujagyslės, dėl to vaisiui vystosi širdies anomalija. Sumažėja imunitetas, todėl rūkantieji dažniau serga plaučių uždegimu, tuberkulioze. Rūkymas pakenkia skonio receptorius, sumažina apetitą ir alkio pojūtį. Dėl skrandžio spazmų jis lėčiau išsituština, sutrinka skrandžio sulčių gamyba, atsiranda skrandžio gleivinės uždegimas, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės.
Rūkymo metu išsiskiriančios dervos dirgina lūpų gleivinę, sustorėja balso stygos, balsas tampa šiurkštus ir švokščiantis. Dervos nusėda ant dantų, pirštų – jie pagelsta, iš burnos dvelkia nemalonus kvapas.
Valstybėse, kuriose rūkymas ypač paplitęs 90 % visų mirčių buvo nuo plaučių vėžio, 75 % visų mirčių nuo obstrukcinių plaučių ligų ir 25 % mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kaune atliktų tyrimų duomenimis rizika mirti nuo išeminės širdies ligos, piktybinių navikų yra žymiai didesnė nei kitų žmonių, kurie niekada nerūkė (A. Tamošiūnas, 1997). Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, o tai sudaro ~ 20 % nuo bendrojo mirtingumo. Paskutiniaisiais metais ypač padaugėjo rūkančių moterų, kurios nėštumo metu turi daugiau sveikatos problemų, negu nerūkančios.
Norint atsikratyti šio įpročio yra labai sudėtinga. Pirmiausia reikia „stiprios motyvacijos ir socialinės paramos, kaip emocinio atpildo už dideles pastangas“ (R. Kalėdinė ir kt. 63 psl.). daugelyje šalių vyriausybės palaiko mokesčių ir tabako didinimo politiką, darbdaviai finansiškai daugiau paremia nerūkančius. Skatinamas sveikatos mokymas bei draudžia rūkymo propagandą per masines informacijos priemones. Tose šalyse rūkymo paplitimas turi tendenciją mažėti (Švedija).

2. ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Priklausomybė alkoholiui priskiriama prie tų pačių psichodinaminių arba socialinio išmokimo teoriją. Priklausomybė alkoholiui šiose teorijose – kažkokių svarbių poreikių frustracija, o alkoholis padeda subjektui susitaikyti su šios frustracijos neišvengiamybe. S. Freudo teiginys, kad alkoholis, dirgindamas burnos gleivinę, sukelia pojūčius, panašius į pasitenkinimą, kurį patiria vaikas, būdamas oralinės psichoseksualinės būsenosstadijoje.
Priklausomybės nuo alkoholio laipsnis gali būti įvairus. Kai kurie žmonės negali kontroliuoti įpročio gerti ir tampa alkoholikais. „Kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių. Dėl to alkoholikai degraduoja, atsiranda daugybė sveikatos problemų – neurologinių, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų, endokrininės, kraujodaros, reprochrekcinės ir kitų sistemų sutrikimų“ (R. Kalėdinė ir kt., 65 psl.). svarbiausios, be abejo, yra psichologinės problemos. Alkoholio besaikis vartojimas sukelia psichozes, depresiją, kenčia pats žmogus, bet ne mažiau kenčia visa alkoholiko šeima. „Alkoholiko namuose stengiamasi nematyti tikrovės“ (J. G. Woititz, 81 psl.).
Alkoholio vartojimas siejamas su transporto ir buitinėmis traumomis. Alkoholio surogatų vartojimas dažnai baigiasi mirtimi ar savižudybe. Alkoholio vartojimas nėštumo metu turi įtakos vaikų silpnaprotystės ir kitų apsigimimų priežastis.
Alkoholio vartojimas yra socialinių problemų, problemų darbe ir šeimoje pasekmė. Kadangi yra problemų, alkoholį vartojantis jas „skandina“ alkoholyje. Taip atsiranda uždaras ratas, „kai geriama norint sumažinti problemas, o jos nuo to tik didėja“ (R. Kalėdinė ir kt., psl. 65).
Priklausomybe suserga ne visi, tai daug įtakos turi polinkis į priklausomybę, kaip paveldimas, labai svarbi šeimos parama, socialinės paramos sistema, vyriausybės pozicija ir visuomenės požiūris į šį reiškinį.
J. A. Ewingo modelyje kiekvieno asmens tikimybę tapti priklausomam nuo alkoholio lemia 4 veiksnių kombinacija:
• prieinamumas (alkoholio kaina),
• socialiniai,
• psichologiniai,
• konstituciniai veiksniai (genetinės ir biocheminės savybės),
Visuomenė ir patys medikai neigiamai žiūri į alkoholikus. Dažnai jie smerkiami, chuliganai juos daužo be gailesčio.
Manau, be visuomenės paramos, be parapijos bendruomenės paramos, kurios centre turėtų būti dvasiškis, socialinis darbuotojas, alkoholio priklausomybę turintiems labai sunku išbristi, nes ir šeima dažniausiai nuo jų nusigręžia. Reabilitacijos centrų kūrimasis tik pradinėje stadijoje.
Grįžę į visuomenę jie būtų naudingesni tai pačiai visuomenei, mokėtų mokesčius, dirbtų, išlaikytų savo vaikus. Valstybei lengviau ir ko gero pigiau kainuotų, nei gydymas nuo anksčiau minėtų alkoholio sukeltų ligų.
Lietuvos sveikatos programoje apibūdinama situacija. Ji nedžiuginanti, jei 1996 m. alkoholio suvartojimas vienam žmogui buvo 9,5 litro, tai tikra katastrofa. Auga sergamumas alkoholinėmis psichozėmis. 1997 m. buvo 45,6 atvejai iš 100000 gyventojų. Lietuvoje beveik 60000 gyventojų priklauso nuo alkoholio. Alkoholio vartojimas – viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių vidutinė gyvenimo trukmė vyrų žemesnė nei moterų. 1994 m. atlikti Baltijos tyrimai parodė, kad tarp labiausiai spręstinų problemų visuomenės nuomone šalyje yra nedarbas (52 % apklaustųjų) ir girtavimas (50,5 % apklaustųjų). Lietuvos sveikatos programoje yra užsibrėžtas tikslas iki 2010 metų sumažinti alkoholio vartojimą 25 %.
Alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos efektyvumas bus vertinamas stebint (monitoruojant) alkoholio pasekmes sveikatai, šalies ūkiui, ekonomikai, nusikalstamumo ir traumatizmo įtakai.
Apibendrinant, reikėtų daryti visą kompleksą priemonių, pradedant nuo darbo su girtaujančiomis šeimomis, mokyti jas keisti savo elgesį, padėti ten esantiems vaikams, nebauginti, nemoralizuoti, stengtis stiprinti žmonių savivertę, ugdyti bendravimo, sprendimo priėmimo ir kitus įgūdžius. Juk seniai įrodyta, kad gąsdinimo metodas, bauginanti informacija apie vartojimo pasekmes laukiamų rezultatų nedavė (L. Bulotaitė, 2004). Prie visų tų priemonių po truputį ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.

3. FIZINIS AKTYVUMAS ŽMOGAUS GYVENIME

Aktyvi gyvensena ne tik sveikatą stiprinantis veiksnys, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis. Aktyvūs žmonės esti geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką.
Deja, technologijų gausa, gyvenimo lygio kilimas žmogui daro net tik teigiamą poveikį, bet greičiau neigiamą. Į darbą visi važiuoja automobiliu, darbe sėdi prie kompiuterio, namo grįžta vėl ne pėsčiomis, o prisivalgę pietų sėda pailsėti prie televizoriaus ar vėl kompiuterio. Taip po truputį didėja antsvoris. Moksleiviai ir tie nenori daryti fizinio lavinimo pamokų, nemėgsta šokių užsiėmimų, sveikatingumo švenčių. Kad tik mažiau reikėtų judėti, dažnai merginos pasirenka kitokius antsvorio numetimo metodus, kaip bado dietą ar cigaretę (iš mano darbo praktikos).
Iki 2010 metų pagal Lietuvos sveikatos programą numatyta fiziškai aktyvių moksleivių skaičių padidinti 50 %, o jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių laisvalaikiu fiziškai pasyvių asmenų sumažinti 30 %. Tai būtų puikus rezultatas. Vykdoma nacionalinė programa „Sportas visiems“ propaguojant sportą ir fiziškai aktyvią veiklą laisvalaikiu bei prieinamumą visiems gyventojų sluoksniams sportuoti ir didinti fizinį aktyvumą.
Numatyta kurti daugiau rekreacinių zonų, parkų, kur būtų galim vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiais, Kaune tai labai sudėtinga problema.
Be abejo, reikia didinti mokyklose kūno kultūros pamokų skaičių. Fiziniui aktyvumui stebėti ir vertinti suaugusių ir moksleivių vertinimą yra vykdomas monitoringas. Fizinės veiklos vertinimui bus naudojamos PSO metodikos.
Mažas fizinis aktyvumas – hipodinamija yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės gyvensenos bruožų. Padidėjus antsvoriui padidėja kraujospūdis, atsiranda kraujagyslėse aterosklerozinės plokštelės, o tada ir visos kitos ligos. Tai pirmiausia širdies ir kraujagyslių, raumenų ir sąnarių, stuburo, medžiagų apykaitos ir kt. mokslo įrodyta, kad daugiau aktyviai sportuojančių žmonių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mažesnis.
Kepenio Palangos sveikatingumo mokykloje besilankantys asmenys tikrai turi mažiau sveikatos problemų, nes aktyvų judėjimą jie taiko kartu su sveika mityba. Daugeliui žmonių tai tampa gyvenimo būdu ir senatvėje galima manyti sveikatos problemų jie turės tikrai mažiau.
Fizinio aktyvumo reikėtų, kaip ir kitų gerų įpročių, vaikučius mokyti stebint tėvų aktyvų gyvenimą. Tėvų pavyzdys geriausias autoritetas ir vėliau išėjęs į ugdymo institucijas žmogutis tęs pradėtą aktyvią fizinę veiklą. Fizinio aktyvumo mokyklose gal ir užtektų pamokų kiekio per savaitę, jei fizinio lavinimo specialistai tas pamokas pravestų išradingai ir sudomintų moksleivius.
Sveikatos priežiūros specialistai, esantys mokyklose, taip pat turi teigiamą nuostatą fizinio aktyvumo reikalingumu ir sveikatos pamokėlių metu tai akcentuoja.

4. RACIONALI IR NERACIONALI MITYBA

Mūsų vartojamo maisto kokybė ir kiekybė yra labai svarbūs veiksniai mūsų sveikatai. Senovėje žmonės maitinosi ne tokiu įvairiu maistu, bet jie sąžiningai pasninkaudavo, nepersivalgydavo (nes buvo nuodėmė), valgė mūsų krašte auginamas daržoves, gėrė šviežią karvės pieną, valgė naminius kiaušinius.
Šiuo metu neturtingose šalyse maisto trūksta, tai yra labai svarbi socialinė problema. Išsivysčiusiose ar besivystančiose šalyse, plečiantis urbanizacijai, maisto atvežama iš kitų šalių ir neaiški lieka to maisto kokybė. Maistas dažniausiai ruošiamas ilgesniam laikymui, o kad nekiltų toksikoinfekcijų pavojus yra naudojami konservantai, maisto priedai, ilginantys maisto produktų vartojimo laiką, tačiau kenkiantys mūsų sveikatai. Daugelis daržovių auginamos naudojant trąšas, augimo reguliatorius ir kt. maistas būna užterštas įvairiais patogeniniais mikroorganizmais, juose gausu cheminių medžiagų, kurios viršija leistinas normas. Taigi, šiandieninio maisto kokybe džiaugtis negalime, net ir daržovėmis, kurių reikia bent 3-5 kartus per dieną valgyti, negalima žinoti jų kokybės ir kaip jos paveiks mūsų sveikatą.
Kontrolė yra vykdoma valstybės, ypač įstojus į ES, kur sveika gyvensena tampa visos besiplečiančios ES socialinės ir sveikatos apsaugos prioritetu.
Neracionali mityba, sveikatą žalojantis veiksnys. Vitaminų, mikroelementų ir kitų pagrindinių maisto medžiagų trūkumas sukelia tam tikrus susirgimus ar simptomus. Daugelio šiuolaikinių žmonių problema yra netinkamas, nesaikingas ir netvarkingas maitinimasis. Valgome daug ir viską iš eilės, blogai sukramtome ir gaunasi prastas rezultatas. Pirmiausia atsiranda virškinimo sutrikimai, antsvoris, o jei ir mažiau judame, vystosi problema. Sakoma, kad nutukę asmenys dažniau suserga vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kt. ligomis. Svoris kenkia stuburui ir sąnariams. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, riebiame maiste yra medžiagų, skatinančių vėžio ląstelių dauginimąsi ir mažiau medžiagų, slopinančių vėžinių ląstelių augimą. Pastarųjų nemažai yra brokoliuose, paprastuose ir žiediniuose kopūstuose, burokėliuose. Nutunkama, kai žmogus gauna daugiau kalorijų negu jų suvartoja. Tiesiogiai kūno riebalų kiekį lemia riebalinių ląstelių dydis ir skaičius. Nutukusio žmogaus riebalinės ląstelės gali keistis nuo supliuškusio baliono ir išsipūsti 2-3 kartus, viršydamos normalų dydį, o tada pradeda dalytis. Padidėjęs riebalinių ląstelių skaičius – dėl genetinių priežasčių, valgymo įpročių vaikystėje ar dažno persivalgymo suaugus jau niekada nesumažės. Jos susitraukia laikantis dietos, bet niekur neišnyksta. Todėl geriau racionali mityba nei visą gyvenimą graužtis dėl antsvorio.
Daugelis konservantų ir maisto priedų ypač importinių su ilgu galiojimo laiku pažeidžia organizmo rūgščių – šarmų pusiausvyrą. Tada prasideda organizmo rūgštėjimas, kuris sukelia nemažai sveikatos problemų. Tai pirmiausia kaklo ir pečių raumenų įtampa, kartumas burnoje, tamsūs ratilai po akimis. Tada išeitis viena arba pas gydytoją į sveikatos priežiūros įstaigų arba keisti mitybą.
Racionali mityba kaip sveikatą stiprinantis veiksnys. Sveikai maitinantis sumažėja daugelio ligų rizika, žmogus tampa žvalus ir geros nuotaikos, nėra jokio diskomforto. Racionali mityba yra sveikatos pagrindas, nes nuo netinkamos mitybos išsivysto apie 35 % – 65 % ligų. Nuo maitinimosi priklauso žmogaus fizinis ir protinis vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Senovės graikų ir medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad „mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, o mūsų vaistai turi būti ir mūsų maistas“. Hipokratas ypač vertino kopūstus kaip vaistą nuo visų ligų. Jis siūlė vartoti ridikus ir jų sultis nuo virškinimo trakto ligų bei inkstų akmenligės.
Organizme vykstantys procesai priklauso nuo cheminių junginių, kuriuos gauname maisto pavidale ir kuriuos organizmas vartoja savo ląstelėms atnaujinti bei energijai gaminti. Racionaliai maitinantis žmogus turi gauti maisto medžiagų grupių. Mokslininkų tyrimai rodo, kad valgant daug žuvies rečiau sergama širdies ligomis, tačiau padidėja vėžio rizika, valgantieji daug raudonos mėsos dažniau serga širdis ir kraujagyslių ligomis. Lietuviai per mažai valgo daržovių, vaisių, geria natūralių sulčių, maisto suderinamumas taip pat turi įtakos maisto geresniam pasisavinimui. Pasak, fitoonkologo J. Rualios, reikia vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, linų sėmenų, vartoti mažiau cukraus ir druskos, baltų pyragų ir daugiau gerti žolių arbatų, valgyti daržovių sriubų, raudonųjų burokėlių žaliam ir virtam pavidale, kiaulpienių šaknų sulčių nors po lašelį, tada mažiau reikės cheminių vitaminų ir kitokių maisto priedų.
Vokiečių mokslininkai rekomenduoja kasdien suvalgyti po 200 gr. šviežių vaisių ir daržovių bei po vieną porciją salotų. Labai svarbios racionaliai mitybai veikliosios medžiagos, saugančios mus nuo ligų, kurios randamos žaliame maiste, o organizme virsta vaistais.
1) Karotinoidai – jų yra morkose, špinatuose, brokoliuose, pomidoruose, baltagūžiuose kopūstuose. Jie saugo mūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir mažina vėžio riziką.
2) Sulfidai – jų yra česnakuose, svogūnuose, poruose. Jie tvarko organizmo apsaugą, kraujotaką ir reguliuoja cholesterolio kiekį.
3) Polifenoliai – jų esama vyšniose ir kt. uogose, raudongūžiuose kopūstuose, obuoliuose ir gūžinėse salotose. Jie gesina kraujotaką, stiprina širdį.
4) Fitosterinai – jų yra saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, riešutuose ir sezamo sėklose. Jie mažina cholesterolio kiekį, saugo žarnyną nuo vėžio, stiprina šlapimo pūslę.
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo KMI (kūno masės indeksą).
KMI =Kūno masė, kg / ūgis, m2
Pagal lentelę:

liesi < nei 18,5
normalūs 18,5 – 24,9
antsvoris 25,0 – 29,0
Iº nutukimas 30,0 – 34,9
IIº nutukimas 35,0 – 39,0
IIIº nutukimas > nei 40,0

Kadangi, ligų atsiradimo priežastys yra kompleksinės, tai kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje kultūroje sunku interpretuoti ir palyginti kokia mityba žmogui daugiau tinkamesnė ir sveikesnė. „Neabejojama tik tuo, kad kasdien vartojant šviežias daržoves, vaisius, augalinius riebalus, ribojant druską, geriau išsaugoma ir stiprinama sveikata (R. Kalėdinė ir kt. 67 psl.).

IŠVADOS

1. Rengti rūkymo kontrolės projektus kartu su mokymo įstaigomis. Vyriausybei ir visuomeninėms organizacijoms padedant įgyvendinti nerūkymą, kaip socialinę normą.
2. Užtikrinti prieinamumą visiems lankantiems ugdymo įstaigas, suformuoti teigiamą požiūrį į blaivybę, ugdyti asmenišką orientaciją į bendražmogiškas vertybes, sustiprinti psichologinį asmens atsparumą aplinkos poveikiui, skatinančiam vartoti svaigiuosius gėrimus, sustiprinti motyvus išlikti nepriklausomiems nuo alkoholio. Padėti šeimoms, kurios nori atsikratyti alkoholio priklausomybės.
3. Plėsti miestuose rekreacines zonas, parkus, pritaikytus pasivaikščioti, važiuoti dviračiais bei kitoms sporto rūšims. Sveika gyvensena turi būti pripažinta socialinė norma.
4. Priimti įstatymus, garantuojančius gyventojų aprūpinimą saugiu maistu, nustatyti maisto produktų kokybės standartus, atitinkančius tarptautinius standartus. Sukurti visuomenės informavimo ir sveikos mitybos mokymo sistemą.

LITERATŪRA

1. Kalėdinė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. – Kaunas, Šviesa, 1999
2. Sveikatos centro „Vale“ rekomendacijos. – Jarmala, 2002
3. David G. Myers. Psichologija. – Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000
4. J. Ruolia. Fitoonkologija. Paskaitų konspektas
5. Lietuvos sveikatos programa 1998 m.
6. Hardiman M. Žalingi įpročiai. – Vilnius: Gaivata, 1999
7. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. – Vilnius: Tyto Alba, 2004
8. Davidavičienė A. G. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai. – Vilnius, 2000
9. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją institucijose. – Vilnius, 2000

1 priedas

SVEIKATOS UGDYMO IR PROGRAMOS STRUKTŪRA

2 priedas

HOLISTINĖ SVEIKATOS STRUKTŪRA

Sveikta – dar ne viskas, tačiau be

sveikatos viskas – niekas.

(Sokratas)

3 priedas

FIZINIS AKTYVUMAS
MITYBA
STRESAS
RIZIKOS VEIKSNIAI
ALKOHOLIO VARTOJIMAS
RŪKYMAS
APLINKA

Gyvensena – įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą (J. Last).

Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Visi jie sąveikauja tarpusavyje, stiprindami arba žalodami sveikatą.

Mokslininkai teigia, kad daugiau kaip 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos.

Leave a Comment